Tag: Civilinė sauga

  • Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Pratybos Vyriausybėje

    Lietuvos Vyriausybėje surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti atsakingų tarnybų veiksmus galimo potvynio atveju. Jose aptartos sprendimų priėmimo grandinės, informacijos perdavimo kanalai ir greito reagavimo procedūros.

    Nuotoliniu būdu pratybose dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės atstovai, kurie kartu su kitomis institucijomis derino veiksmus rizikos zonoje esančiose teritorijose. Dėmesys skirtas tam, kad potvynio situacijoje sprendimai būtų priimami aiškiai ir laiku.

    Ką tikrino ir derino institucijos

    Pratybų metu vertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat gelbėjimo darbų organizavimas, jei tektų vykdyti evakuaciją. Tokie scenarijai apima ir kritinės infrastruktūros klausimus, kai svarbu užtikrinti kelių pralaidumą bei ryšio priemonių patikimumą.

    Taip pat iš anksto aptartos gyventojų laikino apgyvendinimo galimybės parengtose vietose ir savivaldybių poreikiai, kuriuos reikėtų tenkinti ekstremaliosios situacijos metu. Praktikoje tai reiškia tiek logistiką, tiek atsakomybių pasidalijimą tarp institucijų.

    Situacija Pagėgių savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje situacija stebima nuolat, analizuojami hidrologiniai duomenys ir prognozės, o informacija apibendrinama kasdien. Toks stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti tendencijas, kai vandens lygis ima kilti palaipsniui.

    Savivaldybė palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais ir tarnybomis, kad informacija pasiektų atsakingus asmenis operatyviai. Prireikus tai padeda greičiau organizuoti perspėjimą, pagalbą ir kitus veiksmus vietoje.

    Šiuo metu hidrometeorologinė situacija Lietuvoje vertinama kaip stabili. Nors kai kur fiksuojamas laipsniškas vandens lygio kilimas, reikšmingų ar pavojingų pokyčių kol kas nenustatyta.

  • Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgių savivaldybėje stiprinamas pasirengimas galimiems potvyniams: administracijos patarėja ir parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė kartu su Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Alvydu Mikašausku bei Stoniškių seniūnijos seniūne Dalia Alkimavičiene vyko į potvynių rizikos teritorijas.

    Vizito metu aplankyti Plaškių ir Šunelių kaimų gyventojai, taip pat Krakeniškių kaimas, esantis teritorijoje, kuri potvynio metu gali būti užliejama. Pareigūnai su gyventojais aptarė, kaip realiai pasiruošti situacijai, kai pakilęs vanduo apriboja susisiekimą ir sutrikdo įprastas paslaugas.

    Didžiausias dėmesys skirtas būtiniausioms atsargoms: gyventojams priminta pasirūpinti geriamojo vandens ir ilgiau negendančio maisto rezervu, svarbiausiais vaistais, pirmosios pagalbos priemonėmis. Taip pat rekomenduota turėti alternatyvių apšvietimo šaltinių, atsarginių baterijų ir iš anksto įkrautus telefonus bei išorines baterijas, kad būtų galima palaikyti ryšį.

    Pažeidžiamiems asmenims, kuriems potvynio metu sudėtingiausia užtikrinti saugumą ir būtiną priežiūrą, rekomenduota iš anksto persikelti į saugesnes vietas. Gyventojams priminta, kad prireikus gali būti organizuojamas laikinas apgyvendinimas, o apie planuojamą išvykimą prašoma informuoti seniūniją.

    Susitikimuose pristatyta ir 5 žingsnių civilinės saugos programa, skirta aiškiai susiplanuoti veiksmus prieš ekstremalią situaciją ir jos metu. Kartu akcentuota gaisrų prevencijos svarba: gyventojams įteikti dūmų detektoriai ir informaciniai lankstinukai, kaip elgtis potvynio laikotarpiu, kai padidėja rizika dėl šildymo įrenginių, drėgmės ir elektros instaliacijos pažeidimų.

    Specialistai primena, kad potvynio grėsmė dažniausiai didėja staigiai kintant hidrologinėms sąlygoms, todėl svarbu nuolat sekti oficialius perspėjimus ir vietos institucijų informaciją. Praktika rodo, kad iš anksto parengtas veiksmų planas ir elementarios atsargos padeda išvengti didžiausio streso bei užtikrina saugumą pirmosiomis kritinėmis valandomis.

    Gyventojams taip pat priminta naudotis civilinės saugos informacija ir patikrintais patarimais, kurie padeda pasiruošti galimiems gamtiniams pavojams. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės minutės ir pasirengimą vertinti kaip kasmetinę rutiną, ypač gyvenantiems šalia upių ar žemesnėse vietovėse.

  • Ukmergės rajone tęsiama priedangų plėtra: penkios įstaigos sulauks atnaujinimų, vietų – 777

    Ukmergės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti antrąjį projektą priedangų infrastruktūrai plėsti. Šiuo etapu numatyta įrengti ir modernizuoti penkias priedangas švietimo ir kultūros įstaigose.

    Pasak savivaldybės, darbais siekiama stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti aiškesnę gyventojų apsaugą. Planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir sudaryti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams.

    Pagrindiniai numatyti darbai

    Projekte numatyta įrengti vėdinimo sistemas, kurios priedangose yra vienas svarbiausių saugos elementų ilgesnio buvimo atveju. Taip pat planuojamas rezervinis elektros tiekimas, kad sutrikus tiekimui būtų galima palaikyti būtiniausių sistemų veikimą.

    Dar viena kryptis – pritaikyti įėjimus ir išėjimus žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos turi būti pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui, todėl prieinamumo sprendimai įtraukiami į modernizavimo apimtį.

    Finansavimas ir terminai

    Nurodoma, kad projekto vertė siekia 116 000 eurų. Įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2027 metais.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad tai yra nuosekli investicijų kryptis, orientuota į praktinius sprendimus ir realiai veikiančią infrastruktūrą.

    Tęsiami pirmojo etapo rezultatai

    Antrasis etapas yra jau vykdomų darbų tąsa. Šiuo metu, anot savivaldybės, baigiamas pirmasis etapas, kurio metu modernizuotos šešios priedangos, apimančios 1 582 kv. m.

    Pirmojo etapo metu, kaip skelbiama, buvo užtikrinta vieta daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui. Antruoju etapu planuojama toliau stiprinti priedangų tinklą ir didinti jo aprėptį visame rajone.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.

  • Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pradėjo Tauragės miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis planuojamas pokytis – strategiją papildyti veiklomis, susijusiomis su gyventojų civilinės saugos stiprinimu ir pasirengimu galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

    Iniciatyva siekiama sudaryti daugiau galimybių miestiečiams gauti praktiškai pritaikomų žinių apie elgesį krizių metu. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiamos į savivaldybių ir bendruomenių planus, atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir poreikį didinti gyventojų atsparumą.

    Kas numatoma strategijos pakeitimuose

    Planuojama, kad atnaujintoje strategijoje atsiras veiklos, skirtos gyventojų informavimui, mokymams ir praktiniams užsiėmimams. Tai gali apimti pasirengimą galimiems incidentams, pirmuosius veiksmus nelaimės atveju, ryšio ir informacijos kanalų naudojimą bei bendruomenių tarpusavio pagalbą.

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pabrėžia, kad pakeitimai aktualūs visai miesto bendruomenei, todėl į procesą kviečiama įsitraukti plačiai. Pasiūlymus gali teikti gyventojai, bendruomeninės organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys.

    Iki kada ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gegužės 14 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu miestovvg@taurage.lt.

    Gauti pasiūlymai bus apsvarstyti rengiant atnaujintą vietos plėtros strategijos pakeitimą. Miesto vietos veiklos grupė ragina prisidėti prie sprendimų, kurie padėtų Tauragei tapti saugesne ir geriau pasirengusia bendruomene.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti iš anksto

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti iš anksto

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, Lietuvoje trečią kartą vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu.

    Iniciatyva skirta visiems, norintiems pasitikrinti pilietiškumo pagrindus ir geriau suprasti, kaip veikia valstybės gynyba, visuomenės mobilizacija bei pilietinis pasipriešinimas. Egzamine taip pat dėmesys skiriamas pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir praktiniams gyventojų veiksmams krizės metu.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti internetu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviai patys pasirenka patogų laiką šiame intervale, o užduotys atliekamos nuotoliniu būdu užsiregistravus oficialioje egzamino svetainėje.

    Organizatorių teigimu, formatas pritaikytas tiek pavieniams dalyviams, tiek bendruomenėms ar organizacijoms, norinčioms dalyvavimą paversti bendra veikla. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės, nes Europoje daugėja dėmesio visuomenės atsparumui, savisaugai ir pasirengimui įvairioms grėsmėms.

    Ką verta pasikartoti prieš startą?

    Ruošiantis egzaminui rekomenduojama atnaujinti žinias apie tai, kaip gyventojams elgtis krizės ar karo atveju, kokie yra svarbiausi civilinės saugos principai ir kaip veikia valstybės gynybos sistema. Praktinė dalis dažniausiai siejama su kasdieniais sprendimais: informacijos tikrinimu, elgesiu ekstremalioje situacijoje ir asmeniniu pasirengimu.

    Pasirengimui taip pat pasitarnauja Krašto apsaugos sistemos parengti informaciniai ištekliai ir mokomoji medžiaga apie pilietinį pasipriešinimą bei visuotinę gynybą. Kuo aiškesnis krizinių situacijų veiksmų planas namuose ar bendruomenėje, tuo lengviau užtikrinti saugumą ir išvengti chaoso realios grėsmės atveju.

    Prizai ir motyvacija dalyvauti

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp jų numatyti išmanieji laikrodžiai, elektroninės skaityklės ir kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis konkurso tikslas yra ne varžytis, o stiprinti visuomenės žinias ir pasitikėjimą savo gebėjimu veikti atsakingai.

    Pilietiškumo egzaminas laikomas viena iš priemonių, padedančių įtraukti daugiau žmonių į pilietinio pasirengimo temą ir skatinti ilgalaikį domėjimąsi valstybės gynyba. Kuo platesnis gyventojų įsitraukimas, tuo stipresnis tampa visuomenės atsparumas ir bendruomenių tarpusavio pagalba.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Varėnoje planuojami strategijos pakeitimai: 95 000 eurų civilinės saugos švietimui mieste

    Varėnos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminius Varėnos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos pakeitimus. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mieste įgyvendinti projektą, skirtą gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

    Strategijos pakeitimais numatoma labiau išplėsti iki šiol akcentuotas socialinės įtraukties ir užimtumo temas, papildomai įtvirtinant civilinės saugos švietimo kryptį. Tai reiškia, kad strategijoje aiškiai atsirastų atskiras prioritetas veikloms, kurios padeda žmonėms praktiškai pasiruošti krizėms.

    Kas keičiasi strategijoje?

    Vienas esminių pokyčių – tikslinamas strategijos pirmasis veiksmas, papildant jį nuostata dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir grėsmėms stiprinimo. Taip pat planuojama įtraukti naują 1.3 uždavinį, orientuotą į gyventojų pasirengimo didinimą per civilinės saugos švietimo veiklas.

    Kartu būtų įtvirtintas ir konkretus veiksmas, skirtas civilinės saugos klausimų švietimui: įvairių veiklų ir iniciatyvų organizavimas bei įgyvendinimas Varėnos mieste. Praktikoje tai gali apimti mokymus, informavimo kampanijas, praktines pratybas bendruomenėms ar kitus pasirengimą stiprinančius formatus.

    Koks finansavimas numatomas?

    Civilinės saugos švietimo veikloms planuojama skirti 95 000 eurų Europos Sąjungos paramos lėšų iš ESF+ fondo. Numatyta, kad konkurso būdu būtų finansuojamas vienas projektas, todėl pareiškėjams teks konkuruoti dėl vienintelės galimybės gauti šį finansavimą.

    Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turėtų prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis arba savanorišku darbu. Ši sąlyga dažnai taikoma bendruomeniniams ir švietimo projektams, siekiant užtikrinti realų vietos įsitraukimą ir tęstinumą po finansavimo pabaigos.

    Kodėl civilinės saugos švietimas svarbus dabar?

    Pastaraisiais metais civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų pasirengimu, bet ir su gyventojų kasdieniais įgūdžiais: kaip elgtis nutrūkus elektros tiekimui, sutrikus ryšiui, gavus perspėjimo signalus ar kilus evakuacijos poreikiui. Dėl to visoje Europoje stiprinamos iniciatyvos, kurios orientuotos į visuomenės atsparumą.

    Tokios veiklos paprastai siekia mažinti paniką krizių metu ir didinti praktinį pasirengimą: turėti aiškų šeimos planą, žinoti artimiausias priedangas ar evakuacijos kryptis, suprasti pagrindinius informacijos kanalus. Savivaldybėms ir vietos bendruomenėms tai tampa viena iš priemonių sistemingai kelti gyventojų sąmoningumą.

    Strategijos pakeitimai numato ir didesnes administravimo išlaidas: strategijos administravimo lėšos didinamos maždaug 13 000 eurų. Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus, kad galutinės formuluotės atlieptų realius Varėnos miesto poreikius ir situacijas.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks kasmetinės Pilietiškumo žaidynės, į kurias kviečiami dalyviai iš visos Lietuvos. Organizatoriai žada praktines užduotis, kurios padės pasitikrinti, kaip elgtis krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Renginio akcentas – komandinis formatas ir realistiški scenarijai: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo greitam išvykimui. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes civilinė sauga vis dažniau įvardijama kaip kasdienis įgūdis, o ne vien teorinės žinios.

    Ko mokys žaidynėse?

    Žaidynių metu dalyviai spręs užduotis, kurias parengs kariškiai, pilietinio pasipriešinimo instruktoriai ir įvairių tarnybų pareigūnai. Interaktyvios veiklos orientuotos į sprendimų priėmimą spaudžiant laikui, komandinį darbą ir aiškius veiksmų algoritmus, kai situacija greitai keičiasi.

    Programoje numatomos temos, susijusios su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susidėjimu, elgesiu technologinių ar gamtinių incidentų atvejais, taip pat pasirengimu galimiems saugumo sukrėtimams. Dalyviai mokysis ne tik ką daryti, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios krizėje kainuoja brangiausiai.

    Kas organizuoja ir kas dalyvaus?

    Pilietiškumo žaidynes organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Pagrindinis tikslas – stiprinti bendruomenių pasirengimą ir ugdyti praktinius gebėjimus, kurie praverčia tiek nelaimių, tiek platesnių krizių metu.

    Užduotyse ir veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kiti partneriai.

    Registracija ir ką svarbu žinoti

    Norintys varžytis kviečiami suburti iki 6 žmonių komandą, išsirinkti kapitoną ir užsiregistruoti iki gegužės 15 dieną 12.00 valandos. Renginys vyks Kėdainių miesto parke, J. Basanavičiaus gatvėje 2, o veiklos prasidės nuo 10.00 valandos ir truks visą dieną.

    Pilietiškumo žaidynės rengiamos nuo 2022 metų ir kasmet vyksta vis kitame mieste, taip plečiant civilinės saugos įgūdžių sklaidą regionuose. Organizatoriai pabrėžia, kad tai galimybė vienoje vietoje išbandyti praktinius veiksmus ir geriau suprasti, kaip krizėse bendradarbiauja gyventojai bei institucijos.

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose taip pat planuojama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Jos metu numatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija ir pristatymai, skirti visuomenei supažindinti su šiuolaikiniais pajėgumais.

  • Kretinga keičia 2024–2028 vietos plėtros strategiją: gyventojų idėjos civilinei saugai iki gegužės 20 dienos

    Kretingos miesto vietos veiklos grupė pradeda Kretingos miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes strategijoje numatyti papildomas civilinės saugos švietimo veiklas, orientuotas į gyventojų pasirengimą ir bendruomenės atsparumą.

    Pagal iniciatyvą planuojama labiau akcentuoti praktinius įgūdžius, kurie praverčia ekstremaliųjų situacijų ar galimų grėsmių metu. Tokios veiklos paprastai apima informavimą, mokymus ir praktinius užsiėmimus, padedančius suprasti, kaip elgtis kilus pavojui.

    Strategijos keitimo procese išskiriamas gyventojų įsitraukimas, todėl kretingiškiai kviečiami teikti pasiūlymus, kokių civilinės saugos švietimo veiklų mieste labiausiai reikia. Surinktos idėjos ir nuomonės bus apibendrintos ir panaudotos rengiant strategijos pakeitimus.

    Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų gegužės 20 dienos elektroniniu paštu arba užpildant internetinę anoniminę apklausą. Organizatoriai pabrėžia, kad gyventojų grįžtamasis ryšys padės tiksliau suplanuoti veiklas, kurios stiprintų pasirengimą krizėms ir kasdienį saugumo jausmą.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir visuomenės pasirengimui, todėl vietos lygmens sprendimai įgauna didesnę reikšmę. Kretingos miesto planuojami strategijos pakeitimai gali tapti pagrindu nuoseklesnėms edukacinėms iniciatyvoms ir aktyvesniam bendruomenės dalyvavimui.