CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargždų „Minijos“ kino teatre įvyko tradicinio piešinių konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? baigiamasis renginys. Jo metu pasveikinti ir apdovanoti laureatai, o organizatoriai pabrėžė, kad vaikų darbai vis aiškiau atliepia šiandienos aktualijas.

    Šiemet konkursas surengtas vienuoliktą kartą, jame dalyvavo 12 Klaipėdos rajono mokyklų. Vertinimui pateikti 105 piešiniai, kuriuose vaikai kūrybiškai interpretavo saugumo ir rizikų temas.

    Ką vaikai piešė ir kodėl

    Piešiniuose atsispindėjo gaisrų, klimato kaitos ir stichinių nelaimių keliamos grėsmės, taip pat karo tema. Renginio organizatoriai akcentavo, kad tokie darbai tampa ne tik menine saviraiška, bet ir edukacine žinute bendruomenei.

    Specialistai primena, kad vaikų saugumo ugdymas dažnai prasideda nuo gebėjimo atpažinti rizikas kasdienėje aplinkoje. Į šią temą vis dažniau įtraukiami ir aktualūs civilinės saugos klausimai, ypač bendruomenėse, kur daug dėmesio skiriama prevencijai.

    Kas sveikino nugalėtojus

    Nugalėtojai rinkti keturiose amžiaus kategorijose, taip pat įteikti papildomi apdovanojimai už išskirtinius kriterijus. Laimėtojus pasveikino ir padėkos raštus bei prizus įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai Vytautas Butkus ir Violeta Riaukienė.

    Renginyje taip pat dalyvavo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Jie vaikams ir mokytojams padėkojo už įsitraukimą, o konkursą įvardijo kaip praktinį būdą kalbėti apie saugumą vaikams suprantama kalba.

    Laureatai keturiose kategorijose

    1–2 klasių grupėje pirmą vietą pelnė Amelija Rastenytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą užėmė Majus Kuzminas (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečią vietą laimėjo Miglė Daukantaitė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Mokinius konkursui ruošė mokytojos Asta Kundrotienė, Laura Girdvainienė ir Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    3–4 klasių grupėje nugalėtoja tapo Urtė Lukauskaitė (Gargždų „Kranto“ progimnazija), antroji vieta atiteko Vanessai Liutkevičiūtei (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečioji vieta skirta Beatricei Paugaitei (Ketvergių pagrindinė mokykla). Moksleivius ruošė mokytojos Karina Lenkšaitė, Zita Genutienė ir Jūratė Sikanova.

    5–7 klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Marija Dargytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antra vieta skirta Gabrielei Galkauskeitei (Ketvergių pagrindinė mokykla), trečia vieta atiteko Mildai Rubavičiūtei (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus ugdymo skyrius). Mokines konkursui parengė mokytojos Alma Tamošauskienė, Aurida Šleinienė ir Alva Giržadienė.

    8–10 klasių grupėje nugalėtoja tapo Goda Skyriūtė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą laimėjo Gabija Kutniauskaitė (Vėžaičių pagrindinė mokykla), trečią vietą užėmė Emilija Urtė Budvytytė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Moksleives ruošė mokytojos Alma Tamošauskienė, Edita Milerienė ir Ignė Irkinaitė-Lenkauskienė.

    Papildomi prizai skirti už temos aktualumą Mildai Šerpytytei, už meninę išraišką Atui Gerasimovui, už idėjos originalumą Izabelei Rupeikaitei. Taip pat apdovanotos Ugnė Verbutaitė už atlikimo techniką, Deimantė Kumšlytė už kruopštumą ir kūrybiškumą, Šarlotė Šimkutė už globalių problemų įžvalgą bei Lėja Zvirzdinaitė už įdomią idėją.

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.

  • Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų miesto vietos plėtros 2024–2029 metų strategiją siūloma papildyti naujomis veiklomis, skirtomis gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Apie planuojamus pakeitimus kviečiama diskutuoti bendruomenę, o pastabas teikti iki nustatyto termino.

    Strategiją nuo 2024 metų įgyvendina miesto vietos veiklos grupė „Druskininkų harmonija“. Dokumento tikslas – skatinti Druskininkų miesto gyventojų integraciją į darbo rinką ir didinti jų įtrauktį į bendruomenės gyvenimą.

    Bendra strategijos vertė siekia 1 191 877,02 eurų, o Druskininkų savivaldybės prisidėjimas sudaro 20,1 proc. Numatyta finansuoti 18 projektų, orientuotų į užimtumą, socialinę įtrauktį, verslumą bei socialinių verslų atsiradimą.

    Skelbiama, kad iki šiol finansavimas jau skirtas 14 projektų ir tai sudaro 75 proc. visų strategijos lėšų. Iš jų ES lėšos sudaro 716 967 eurus, savivaldybės lėšos – 180 363 eurus.

    Civilinės saugos poreikis auga

    Galimybė strategiją papildyti civilinės saugos veiklomis siejama su išryškėjusiu poreikiu sistemingiau skleisti praktines žinias gyventojams. Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau aptariama ne tik institucijų, bet ir bendruomenių lygmeniu, nes didėja dėmesys pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Siūloma, kad strategijoje atsirastų veiklos, apimančios gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais bei parengties įgūdžių ugdymą. Tai galėtų būti teoriniai, simuliaciniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti saugumui, krizių valdymo efektyvumui, bendruomenių atsparumui ir atsparumui dezinformacijai didinti.

    Kiek lėšų numatoma ir kokie rodikliai?

    Švietimo civilinės saugos klausimais veikloms numatomas papildomas finansavimas iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas siektų 95 proc., o 5 proc. turėtų sudaryti prisidėjimas nuosavomis lėšomis.

    Taip pat nurodoma, kad strategijos administravimui papildomai būtų skiriama iki 17 000 eurų. Po pakeitimų bendra strategijos vertė didėtų iki 1 297 140,18 eurų.

    Į dokumentą planuojama įtraukti naują uždavinį ir veiksmą, susijusį su civilinės saugos veiklomis, taip pat naujus rodiklius. Tarp jų – tikslas, kad 95 proc. dalyvių, dalyvavusių civilinės saugos švietimo veiklose, įgytų atitinkamų įgūdžių, o dalyvių skaičius pasiektų ne mažiau kaip 100.

    Kada pristatymas ir kaip teikti pastabas?

    Norintys gyvai susipažinti su planuojamais strategijos keitimais kviečiami į informacinį renginį gegužės 11 dieną 13 valandą. Jis vyks miesto vietos veiklos grupės „Druskininkų harmonija“ patalpose Gardino gatvėje 45-1, trečiame aukšte, Druskininkuose.

    Pasiūlymai dėl planuojamų strategijos pakeitimų laukiami iki 2026 metų gegužės 12 dienos. Savivaldybė ir strategijos įgyvendintojai pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas svarbus tam, kad papildomos veiklos atlieptų realius gyventojų poreikius.

  • Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgių savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 4 dieną pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“ sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Numatyta, kad finansavimas gali siekti iki 100 proc., tačiau bendra suma negalės viršyti 200 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 18 mėnesių, per kuriuos planuojama atnaujinti penkias savivaldybėje esančias priedangas.

    Savivaldybė nurodo, kad dalis priedangų šiuo metu minimaliai atitinka arba visiškai neatitinka net žemiausio atsparumo lygio reikalavimų. Dėl to prioritetu tampa infrastruktūros modernizavimas ir realus pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, krizėms bei galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms.

    Projekto tikslas – pagerinti priedangų infrastruktūros būklę, didinant atsparumą grėsmėms ir užtikrinant pritaikymą visiems gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turi ne tik pakelti techninį priedangų lygį, bet ir užtikrinti, jog jomis būtų galima saugiai naudotis realios grėsmės atveju.

    Numatoma įrengti arba atnaujinti rezervinį elektros energijos tiekimą, apsauginius skydus langams, evakuacinius išėjimus ir jų apšvietimą. Taip pat planuojama stiprinti priešgaisrinę saugą, atnaujinti vėdinimo sistemas ir įrengti belaidžio interneto prieigos taškus.

    Be infrastruktūros darbų, planuojama įsigyti įrangą, reikalingą žmonių išbuvimui priedangose: sulankstomas kėdes ir lovas, geriamojo vandens talpyklas, biotualetus bei kitas pagalbos priemones. Atskira kryptis – prieinamumo didinimas, numatant mobilių laiptų kopiklių įsigijimą, kad įėjimai ir išėjimai būtų pritaikyti riboto judumo asmenims.

    Savivaldybės skaičiavimu, įgyvendinus projektą bus pagerinta penkių priedangų būklė ir sudarytos sąlygos saugiai apsaugai 2 902 gyventojams. Tikimasi, kad investicijos leis nuosekliau didinti Pagėgių savivaldybės atsparumą ir praktinį pasirengimą įvairiems rizikos scenarijams.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos klausimai Lietuvoje tapo vienu iš prioritetų: savivaldybės kartu su valstybės institucijomis peržiūri priedangų tinklą, vertina realią būklę ir planuoja modernizavimo darbus. Pagėgių projektas yra šios krypties dalis, orientuota į konkrečius techninius sprendimus ir aiškų įgyvendinimo terminą.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Praktinis pasirengimas krizėms

    Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

    Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

    Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

    Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

    Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.