CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena: kuo ji svarbi ugniagesiams gelbėtojams ir bendruomenei

    Gegužės 4 dieną Lietuvoje minima Šv. Florijono diena, siejama su ugniagesių gelbėtojų globėju ir jų tarnybos tradicijomis. Ši data kasmet tampa proga viešai padėkoti pareigūnams, kurie į nelaimes reaguoja pirmieji, o jų darbas dažnai vyksta didžiausios rizikos sąlygomis.

    Šv. Florijono vardas Europos šalyse istoriniuose šaltiniuose siejamas su ugnies stichijos suvaldymu ir apsauga nuo gaisrų, todėl jo diena ilgainiui tapo ugniagesių profesinės bendruomenės simboline švente. Lietuvoje ji taip pat primena apie civilinės saugos svarbą ir kiekvieno gyventojo atsakomybę už prevenciją namuose bei darbo vietoje.

    Padėka už tarnystę žmonėms

    Minėjimuose dažnai pabrėžiama, kad ugniagesių gelbėtojų darbas apima ne vien gaisrų gesinimą. Jie kviečiami į eismo įvykius, gelbėjimo darbus vandenyje, padeda likviduoti audrų padarinius, talkina sprendžiant incidentus, susijusius su pavojingomis medžiagomis.

    Šios profesijos kasdienybė reikalauja greitos reakcijos, komandinio darbo ir nuolatinio pasirengimo, o sprendimai neretai priimami per minutes. Todėl Šv. Florijono diena tampa ir priminimu apie psichologinį krūvį bei būtinybę užtikrinti pareigūnams tinkamas darbo sąlygas ir visuomenės palaikymą.

    Kas šiandien svarbiausia civilinei saugai?

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama prevencijai: gyventojai raginami turėti veikiančius dūmų detektorius, periodiškai tikrinti šildymo įrenginius, atsakingai naudoti elektros prietaisus. Praktika rodo, kad nelaimių riziką mažina ne vien ugniagesių reakcija, bet ir kasdieniai įpročiai, kurie padeda užkirsti kelią gaisrui ar sumažinti jo padarinius.

    Kita svarbi kryptis yra pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kai prireikia koordinuotų tarnybų veiksmų ir aiškios gyventojų informacijos. Tokiais atvejais ugniagesiai gelbėtojai tampa viena pagrindinių grandžių, nuo kurių priklauso žmonių saugumas ir greitas pagalbos suteikimas.

    Mero sveikinimo akcentai

    Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas savo sveikinime ugniagesiams gelbėtojams pabrėžė drąsą, pasiaukojimą ir tarnystę žmogui. Pasak jo, tai prasminga proga padėkoti tiems, kurie kasdien dirba ten, kur labiausiai reikia pagalbos.

    „Jūsų darbas – tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Nuoširdžiai dėkoju už atsakingą darbą, drąsą ir atsidavimą bendruomenei“, – sakė Algirdas Raslanas.

    Šv. Florijono dienos minėjimas kartu yra ir pagarbus priminimas visuomenei, kad saugumas prasideda nuo prevencijos, o kritinėse situacijose didžiausią reikšmę turi žmonės, pasirengę padėti kitiems.

  • Savivaldybės mero sveikinimas ugniagesiams: už ką padėkota ir kokių sprendimų tikimasi šiemet

    Savivaldybės mero sveikinimas ugniagesiams: už ką padėkota ir kokių sprendimų tikimasi šiemet

    Savivaldybės meras pasveikino ugniagesius ir padėkojo už jų darbą bei pasirengimą reaguoti į nelaimes. Tokie sveikinimai dažniausiai siejami su Šv. Florijono diena, kai Lietuvoje tradiciškai pagerbiami ugniagesiai gelbėtojai.

    Ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje bei reagavimą į pavojingas situacijas dėl audrų ar potvynių. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kai svarbi tampa civilinės saugos grandinė.

    Padėka už darbą ir budrumą

    Sveikinime paprastai pabrėžiama kasdienė tarnybos rizika, komandinio darbo svarba ir atsakomybė už gyventojų saugumą. Savivaldybėms tai taip pat proga viešai priminti, kad prevencija ir gyventojų švietimas yra ne mažiau svarbūs nei operatyvus reagavimas.

    Kontekstas ugniagesiams pastaruoju metu sudėtingėja dėl klimato kaitos didėjančių ekstremalių reiškinių. Dalis iškvietimų būna susiję su stipriais vėjais, nuvirtusiais medžiais, užtvindytais rūsiais ar nutrūkusiu elektros tiekimu, kai reikalinga koordinuota pagalba vietoje.

    Ką savivaldybė gali pakeisti?

    Praktikoje tokie sveikinimai neretai pereina į platesnę diskusiją apie sąlygas tarnyboje, technikos atnaujinimą ir finansavimą. Nuo savivaldybės sprendimų gali priklausyti infrastruktūra, bendradarbiavimas su bendruomenėmis, savanorių įtraukimas ir pasirengimas vietos lygmens krizėms.

    Gyventojams tai svarbi proga prisiminti, kad saugumas prasideda namuose: dūmų detektoriai, tvarkinga krosnis ar elektros instaliacija, aiškus evakuacijos planas ir atsargus elgesys su ugnimi tiesiogiai mažina nelaimių riziką. Ugniagesių tarnybai tai reiškia mažiau kritinių situacijų ir daugiau laiko prevencijai.

    „Ugniagesių darbas yra pasitikėjimo ir tarnystės pavyzdys, o savivaldybės pareiga – užtikrinti, kad pagalba žmones pasiektų greitai ir saugiai“, – sakė savivaldybės meras.

    Nors sveikinimas dažniausiai būna simbolinis, jis kartu iškelia ir labai praktišką klausimą: ar vietos bendruomenė bei institucijos pakankamai investuoja į pasirengimą, kad ugniagesiai galėtų dirbti moderniai ir efektyviai. Artimiausiais mėnesiais tai gali virsti konkrečiais sprendimais dėl įrangos, mokymų ir prevencinių programų.

  • Ugniagesių diena: kas keičiasi tarnyboje ir kodėl pareigūnai sako, kad padėkų nebepakanka

    Ugniagesių diena: kas keičiasi tarnyboje ir kodėl pareigūnai sako, kad padėkų nebepakanka

    Ugniagesių darbas kasdien

    Ugniagesių gelbėtojų darbas Lietuvoje seniai peržengė vien gaisrų gesinimo ribas. Pareigūnai vyksta į eismo įvykius, gelbsti žmones vandenyje, padeda po audrų, reaguoja į cheminių medžiagų išsiliejimus ir kitas ekstremalias situacijas.

    Tokiose operacijose svarbiausia tampa reakcijos greitis, komandiniai įgūdžiai ir įranga, kuri leistų saugiai dirbti pavojingoje aplinkoje. Vis dažniau ugniagesiai susiduria ir su psichologine įtampa, nes įvykiai neretai būna susiję su sunkiomis traumomis ar žūtimis.

    Ko šiandien prašo ugniagesiai?

    Vieši sveikinimai profesinės dienos proga ugniagesiams svarbūs, tačiau pareigūnai nuolat pabrėžia ir kitą dalį: darbo sąlygas. Tarp dažniausiai minimų poreikių yra modernesnė apsauginė apranga, patikimesnė kvėpavimo įranga, atnaujintas transportas ir aiškesnės karjeros bei apmokėjimo taisyklės.

    Didelę reikšmę turi ir pasirengimas naujoms rizikoms. Klimato kaita didina ekstremalių orų reiškinių tikimybę, o tai reiškia daugiau iškvietimų dėl audrų padarinių, užtvindytų teritorijų ar išvirtusių medžių, todėl resursai planuojami ne tik gaisrams.

    „Padėka svarbi, bet dar svarbiau, kad į iškvietimą galėtume vykti turėdami saugią įrangą ir aiškų užnugarį“, – sako ugniagesių bendruomenės atstovai.

    Modernizacija ir visuomenės vaidmuo

    Pastaraisiais metais ugniagesių darbe daugėja technologijų: nuo tikslesnių ryšio sistemų iki sprendimų, padedančių greičiau įvertinti situaciją įvykio vietoje. Dalis tarnybų Europoje jau plačiau taiko dronus židinių paieškai ar teritorijų apžiūrai, o tokie sprendimai pamažu tampa standartu ir regione.

    Prie saugumo prisideda ir gyventojų pasirengimas: dūmų detektoriai, atsakingas elgesys su ugnimi, žinojimas, kaip kviesti pagalbą ir ką daryti laukiant gelbėtojų. Kuo mažiau nelaimių pavyksta išvengti, tuo daugiau pajėgų lieka toms situacijoms, kuriose kiekviena minutė lemia gyvybę.

    Ugniagesių diena tampa proga ne tik pasakyti ačiū, bet ir priminti, kad tarnybos stiprybė matuojama kasdieniais sprendimais: nuo finansavimo iki realios pagalbos užtikrinant saugias darbo sąlygas.

  • Šv. Florijono diena: ugniagesiams gelbėtojams – padėka už drąsą, atsakomybę ir tarnystę

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono, laikomo ugniagesių globėju, diena. Tai proga priminti, kad ugniagesių gelbėtojų darbas neapsiriboja gaisrų gesinimu: jie vyksta į avarijas, gelbsti žmones iš uždūmintų patalpų, padeda per audras ir potvynius, reaguoja į pavojingų medžiagų incidentus.

    Ugniagesių profesija kasdien reikalauja greitų sprendimų ir aukšto pasirengimo lygio, kai klaidos kaina gali būti žmogaus gyvybė ar didžiuliai nuostoliai. Dėl to tarnyba remiasi nuolatiniu mokymusi, komandos koordinacija ir griežtais saugos protokolais, kurie padeda suvaldyti riziką pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.

    Darbas, kurio nematyti kasdien

    Dalis ugniagesių darbo vyksta tada, kai apie tai nerašo antraštės: prevenciniai patikrinimai, konsultacijos bendruomenėms, dūmų detektorių svarbos priminimas, evakuacijos planų aptarimas įstaigose. Tokios priemonės mažina gaisrų tikimybę ir padeda žmonėms iš anksto pasiruošti kritinėms situacijoms.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio tenka ir su klimato kaita siejamiems reiškiniams, kai dažnesnės audros, karščio bangos ar staigūs krituliai didina ekstremalių įvykių riziką. Tai reiškia daugiau iškvietimų ir platesnį užduočių spektrą, nuo nuvirtusių medžių šalinimo iki pagalbos gyventojams, kai sutrinka infrastruktūra.

    Padėka už tarnystę bendruomenei

    Šv. Florijono dieną savivaldybės ir bendruomenės tradiciškai dėkoja ugniagesiams gelbėtojams ir priešgaisrinės saugos specialistams už drąsą, pasiaukojimą ir nuolatinę parengtį. Tokie sveikinimai primena paprastą, bet esminį faktą: saugumas dažnai priklauso nuo žmonių, kurie į pavojų juda tada, kai kiti traukiasi.

    Šiandienos sveikinimu pabrėžiama pagarba tiems, kurie saugo gyvybes, turtą ir viešąjį saugumą, o kartu linkima stiprios sveikatos, ištvermės ir kuo daugiau saugių iškvietimų. Ugniagesių tarnyba išlieka viena labiausiai pasitikėjimą keliančių profesijų, nes jos rezultatas matuojamas realia pagalba konkrečiam žmogui.

  • Šv. Florijono diena Birštone: merė sveikina ugniagesius ir primena, kodėl jų darbas svarbus kasdien

    Birštono savivaldybės merė Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo dienos proga pasveikino ugniagesius gelbėtojus ir visus, kurių darbas susijęs su žmonių saugumu. Ši diena tradiciškai skirta padėkoti tarnyboms, kurios pirmosios atvyksta į nelaimes ir dažnai dirba rizikuodamos savo sveikata.

    Šv. Florijono diena Lietuvoje minima kaip proga atkreipti dėmesį į gaisrų prevenciją ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus vandenyje, reagavimą į pavojingus užsidegimus bei kitus incidentus.

    Kas slepiasi už sveikinimo

    Tokie savivaldybių vadovų sveikinimai paprastai tampa ir priminimu bendruomenei, kad saugumas prasideda nuo kasdienių įpročių. Prie gaisrų rizikos mažinimo prisideda tvarkinga elektros instaliacija, atsakingas šildymo įrenginių naudojimas ir aiškus evakuacijos planas namuose.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir prevencinėms priemonėms, kurios padeda greičiau pastebėti pavojų. Gyventojams aktualūs dūmų detektoriai, o individualiuose namuose ir katilinėse taip pat svarbūs anglies monoksido detektoriai, ypač šildymo sezono metu.

    Kaip keičiasi ugniagesių darbas

    Ugniagesių gelbėtojų kasdienybę keičia sudėtingesnės gelbėjimo situacijos ir technologijų pažanga. Vis dažniau gelbėjimo operacijose pasitelkiami dronai židinių paieškai ar teritorijos apžvalgai, o ryšio ir duomenų perdavimo sprendimai leidžia greičiau koordinuoti veiksmus.

    Prie naujų iššūkių prisideda ir klimato kaitos nulemti ekstremalesni orai, kurie didina riziką kilti gamtiniams gaisrams bei audrų padariniams. Todėl ši profesinė diena tampa ne tik padėkos ženklu, bet ir akcentu, kad pasirengimas bei bendruomenės sąmoningumas tiesiogiai lemia, kiek nelaimių pavyksta išvengti.

    Birštone pasveikinti ugniagesiai simboliškai primena, kad už kiekvienos sėkmingos operacijos slypi nuolatinės pratybos, pasirengimas ir komandinė disciplina. Šv. Florijono diena išlieka proga bendruomenei sustoti ir įvardyti paprastą dalyką: saugumas nėra savaime suprantamas, jį kasdien užtikrina žmonės, kurie atsiliepia į pagalbos skambutį.

  • Marijampolės civilinė sauga: kur ieškoti įspėjimų, pagalbos ir veiksmų plano krizei ištikus

    Marijampolės savivaldybės svetainėje publikuojama civilinės saugos skiltis, skirta gyventojams greitai rasti aktualius įspėjimus ir informaciją apie veiksmus ekstremaliosios situacijos metu. Tokia informacija ypač svarbi, kai pranešimai keičiasi greitai, o žmonėms reikia aiškių instrukcijų vienoje vietoje.

    Skiltyje numatyta galimybė rodyti skubius pranešimus ir informacinius įrašus, kurie gali būti atnaujinami realiu laiku. Tai leidžia savivaldybei operatyviai informuoti apie grėsmes, rekomendacijas gyventojams ir paslaugų teikimo pokyčius, kai sutrinka įprastas gyvenimo ritmas.

    Praktiškai civilinė sauga apima ne tik perspėjimą, bet ir pasirengimą: ką daryti gavus pranešimą, kur kreiptis pagalbos, kaip veikti nutrūkus ryšiui ar elektros tiekimui, kaip pasirūpinti šeima ir pažeidžiamais artimaisiais. Tokie paaiškinimai ir kontaktai savivaldybės kanaluose padeda sumažinti sumaištį, kai svarbiausia yra laikas ir aiškus planas.

    Gyventojams svarbu iš anksto išsisaugoti savivaldybės kontaktus, o kilus klausimams naudotis oficialiai nurodytais telefono numeriais ir elektroniniu paštu. Krizės atveju patikimiausi yra savivaldybės, atsakingų tarnybų ir valstybės institucijų pranešimai, todėl verta tikrinti informaciją keliuose oficialiuose kanaluose.

    Pačioje svetainėje taip pat pateikiama informacija apie pasiekiamumą ir kitas nuorodas, susijusias su paslaugomis, tačiau civilinės saugos kontekste svarbiausia yra greitai randami pranešimai ir aiškūs kontaktai. Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti, ar turite atnaujintą šeimos veiksmų planą ir būtiniausių priemonių rezervą bent kelioms paroms.

  • Balandžio 30 dieną šalyje kauks sirenos: bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

    Trečiadienį, balandžio 30 dieną, Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Nuo 11.52 valandos iki 11.55 valandos daugelyje vietovių bus girdimas sirenų signalas.

    Patikrinimo metu bus įjungtas garsinis pranešimas, skirtas informuoti, kad vykdomas sistemos testas. Užbaigus sirenų įjungimą, gyventojams per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines ir vietines radijo stotis bus pateikiama informacija ir rekomendacijos.

    Kartu su sirenų patikra numatyta išsiųsti ir trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos ne visada parodo įrenginiai, kuriuose išjungta perspėjimų priėmimo funkcija.

    Specialistai primena, kad tokios patikros reikalingos įvertinti, ar perspėjimo kanalai veikia sklandžiai ir pasiekia gyventojus realiomis sąlygomis. Praktika rodo, kad svarbiausia grandis čia yra ne tik sirenos ar transliacijos, bet ir žmonių įpročiai laiku atkreipti dėmesį į pranešimus bei žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojų prašoma apie planuojamą sirenų patikrinimą informuoti artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kuriems garsiniai signalai gali sukelti nerimą. Jei pranešimas telefonu nepasiekia, verta pasitikrinti perspėjimų nustatymus įrenginyje.

  • Generolas perspėja dėl karo krizės: vien slėptuvių neužtenka, būtinas aiškus gyventojų planas

    Diskusijose apie civilinę saugą dažnai akcentuojamos slėptuvės ir infrastruktūra, tačiau ekspertai primena, kad pasirengimas karinei krizei prasideda nuo aiškių gyventojų veiksmų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarti prioritetai apėmė ne tik gynybos finansavimą, bet ir maisto, žaliavų bei kritinių paslaugų užtikrinimą.

    Lenkijos vyriausybės atstovas Jakubas Stefaniakas pabrėžė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo kelių grandžių, tarp jų ir nuo maisto saugumo. Jo teigimu, modernizuojant kariuomenę būtina planuoti tiekimą ir logistiką, kad krizės metu būtų išlaikyta kasdienė valstybės veikla.

    „Galime turėti modernią kariuomenę ir ginklus, bet turime turėti ir kuo pamaitinti karius“, – sakė Jakubas Stefaniakas.

    Buvęs NATO vadavietės vado pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniek atkreipė dėmesį į praktinę problemą: net turint teisės aktus ir pradedant statyti slėptuves, žmonės dažnai nežino, kur jos yra ir kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Jo vertinimu, didelė atsakomybės dalis tenka savivaldai, kuri turi užtikrinti aiškią informaciją ir realiai veikiančius evakuacijos bei priedangos planus.

    „Kokia nauda iš slėptuvių, jeigu žmonės nežino, kaip iki jų nueiti ir ką pasiimti?“, – sakė Mieczysławas Bieniek.

    Kitoje diskusijos dalyje akcentuotas ir kibernetinis saugumas, nes karo ar hibridinės krizės metu taikiniais tampa bankų sistemos, duomenų bazės ir kritinė infrastruktūra. Ekspertai pabrėžė, kad gyventojų sauga šiandien neatsiejama nuo valstybės gebėjimo apsaugoti skaitmenines paslaugas, nuo kurių priklauso atsiskaitymai, registrai ir informacijos sklaida.

    EY partneris Zbigniewas Liptakas išskyrė atsparumą tiekimo grandinėms ir perspėjo, kad krizės atveju reikia ruoštis ilgesniam laikotarpiui, kai žaliavos ar komponentai gali būti neprieinami mėnesiais. Jis priminė ankstesnius pasaulinių tiekimų sutrikimus, kai vienas sprendimas eksportą ribojančioje šalyje sukeldavo grandininį poveikį Europos pramonei ir kainoms.

    Diskusijoje taip pat aptarta vadinamoji vietinės gamybos ir tiekimo stiprinimo kryptis, kai valstybė siekia kuo daugiau svarbių užsakymų atlikti šalies viduje. Verslo atstovai teigė, kad pirkimuose gynybai ir infrastruktūrai būtina numatyti aiškias taisykles, kurios leistų vietos pramonei dalyvauti, o perkant technologijas iš užsienio užtikrintų realų technologijų perdavimą.

    Modulinių statinių bendrovės Unihouse vadovas Marcin Gołębiewski pabrėžė, kad krizėje lemia ne vien biudžetai, o reagavimo greitis ir pasirengimas procedūroms. Jo teigimu, centralizuoti ir standartizuoti sprendimai, ypač kariuomenės infrastruktūrai, leidžia greičiau priimti sprendimus ir operatyviai įgyvendinti užsakymus, kai situacija blogėja.

    Lenkijos strateginių rezervų agentūros atstovas Andrzejus Hawrylukas aiškino, kad valstybė privalo būti pasirengusi užtikrinti būtiniausias priemones gyventojams, įskaitant maistą ir vandenį, bent kelioms paroms. Pasak jo, rezervai valdant krizes turi būti nuolat atnaujinami, kad būtų išlaikytas tinkamumo terminas, o veikimas derinamas su regionų administracija.

    „Bendradarbiaujame su prekybos ir maisto įmonėmis, kad per savivaldą gyventojus pasiektų maistas ir vanduo“, – sakė Andrzejus Hawrylukas.

    Parlamentarė Halina Bieda akcentavo, kad nacionalinio saugumo srityje svarbus ir teisėkūros procesas bei institucijų tarpusavio koordinacija. Jos vertinimu, kai ministerijos dirba atskirai, sprendimai stringa, todėl atsparumo stiprinimui būtina nuosekli komunikacija ir bendras veiksmų planas, apimantis civilinę saugą, tiekimo grandines ir informavimą.

  • Balandžio 2 dieną Lietuvoje bus tikrinamos sirenos ir įspėjamieji pranešimai telefonuose: ką daryti?

    Balandžio 2 dieną Lietuvoje bus tikrinamos sirenos ir įspėjamieji pranešimai telefonuose: ką daryti?

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad balandžio 2 dieną nuo 11.52 valandos visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas skirtas įvertinti, ar gyventojus ekstremaliosios situacijos atveju pasiekia signalai ir instrukcijos.

    Patikrinimo metu skirtingose vietovėse bus įjungtos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus bus išsiųsti įspėjamieji pranešimai. Tokie pranešimai adresuojami mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau jų gavimas gali priklausyti nuo telefono nustatymų ir operatoriaus paslaugų veikimo konkrečioje vietoje.

    Sirenas lydės balsinis pranešimas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, todėl panikuoti nereikėtų. Vis dėlto tokie bandymai yra proga pasitikrinti, ar girdite signalą savo gyvenamojoje vietoje ir ar jūsų telefonas priima perspėjimo pranešimus.

    Išgirdus sirenas rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Realios grėsmės atveju per nacionalinius kanalus paprastai pateikiama, kas įvyko, kokios teritorijos gali būti paveiktos ir kokių veiksmų gyventojai turi imtis.

    Departamentas taip pat primena, kad pranešimų į telefonus priėmimas dažnai priklauso nuo įrenginio nustatymų, todėl verta iš anksto peržiūrėti įspėjimų ir saugos pranešimų funkcijas. Papildoma informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir rekomenduojamus veiksmus pateikiama LT72 kanaluose.

  • Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad buvo atliktas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Tokio patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams veikia realiomis sąlygomis.

    Patikrinimo metu įjungtos perspėjimo sirenos veikė 3 minutes, o į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Departamentas pabrėžia, kad tai buvo sistemos testas, tačiau sirenų signalas visada reiškia poreikį nedelsti ir pasitikrinti oficialią informaciją.

    Išgirdus sirenų garsą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti pateikiamus nurodymus. Ten skelbiama informacija apie galimą grėsmę, jos mastą ir konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, kad apsaugotumėte save, artimuosius ir turtą.

    Gelbėtojai primena, kad elgesys priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl universali taisyklė – vadovautis pareigūnų instrukcijomis. Kai kuriais atvejais gali būti prašoma likti patalpose, sandarinti langus, riboti judėjimą ar, priešingai, evakuotis.

    Vienas svarbiausių dalykų – telefone iš anksto aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. Ši paslauga yra nemokama ir naudojama tuomet, kai būtina skubiai perduoti informaciją apie pavojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

    Departamentas taip pat ragina pasirengti situacijoms, kai pagalba gali būti pasiekiama ne iš karto. Rekomenduojama turėti atsargų, kurios leistų savimi ir artimaisiais pasirūpinti bent 72 valandas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių.

    Pravartu namuose turėti žibintuvėlį, baterijų, žvakių ir degtukų, taip pat radiją, kuris veiktų nutrūkus interneto ryšiui. Tokios priemonės padeda greičiau reaguoti, jei sutriktų elektros tiekimas ar mobilusis ryšys.

    Gyventojai kviečiami naudotis ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėle „LT72“, kur pateikiama praktinė informacija apie pasirengimą ir veiksmus nelaimės atveju. Kilus klausimų ar turint pastabų dėl perspėjimo sistemos veikimo, gelbėtojai ragina užpildyti atsiliepimų anketą oficialiame pasirengimo puslapyje.