CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • Telšių mokyklų pasirengimas pavojaus atvejui: priedangos, atsakomybės ir tėvų informavimas

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną aptartas švietimo įstaigų pasirengimas veikti kilus pavojui ugdymo proceso metu. Savivaldybės vadovai su mokyklų ir darželių atstovais sutarė, kad kritiniu momentu svarbiausia ne improvizuoti, o turėti iš anksto suderintą planą.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, administracijos direktorė Lina Leinartienė, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams scenarijams, kurie realiai gali nutikti pamokų ar užsiėmimų metu.

    Kas turi būti aišku iš anksto

    Pasitarime akcentuota, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti aiškų veiksmų planą: kaip reaguojama gavus perspėjimą, kas priima sprendimus ir kas už ką atsakingas. Ne mažiau svarbu suplanuoti judėjimą į priedangą ar kitą saugią patalpą taip, kad jis būtų greitas ir suprantamas tiek vaikams, tiek darbuotojams.

    Taip pat aptarta, ar mokytojai ir kiti darbuotojai žino savo vaidmenis, ar mokiniai supažindinti su elgesiu pavojaus atveju, o tėvams iš anksto paaiškinta, kaip veiktų mokykla ar darželis. Sutarta, kad aiški komunikacija dar iki incidento sumažina chaosą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.

    Priedangos ir jų reali paskirtis

    Susitikime aptarta priedangų būklė ugdymo įstaigose, pabrėžiant, kad situacija rajone nėra vienoda. Vienur priedangos jau pritaikytos geriau, kitur dar reikalingos investicijos ir papildomos priemonės, kad patalpos būtų funkcionalios trumpalaikiam žmonių buvimui.

    „Priedangų būklė rajono ugdymo įstaigose nėra vienoda: kai kur situacija geresnė, kai kur dar reikalingos investicijos. Tačiau svarbu aiškiai atskirti: priedanga nėra slėptuvė“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Kaip akcentuota pasitarime, priedanga skirta kelioms valandoms saugiai išlaukti, kol išorėje esantis pavojus praeina ar yra atšaukiamas. Todėl joje pirmiausia turi būti baziniai dalykai: vanduo, vietos atsisėsti, pirmosios pagalbos rinkinys ir kitos būtinos priemonės, leidžiančios užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

    Savivaldybė priminė, kad Telšių rajone vykdoma priedangų infrastruktūros gerinimo programa, pagal kurią dalis priedangų bus atnaujintos. Tai siejama su bendru tikslu, kad kiekviena įstaiga turėtų realiai pritaikytą erdvę, o ne tik formaliai paskirtą patalpą.

    Ką keičia langų apsauga ir tėvų elgesys

    Tarp papildomų priemonių aptartas mokyklų langų apklijavimas specialia apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti stiklo šukių riziką, jeigu dėl smūgio bangos dūžtų langai. Pirmiausia numatoma apsaugoti langus tose vietose, kurios yra pakeliui į priedangas, kad evakuacijos metu būtų kuo mažiau papildomų grėsmių.

    Didelė pasitarimo dalis skirta bendravimui su tėvais ir išankstiniam susitarimui, kaip elgtis pavojaus metu. Pabrėžta, kad pedagogai tokiu atveju lieka su vaikais ir užtikrina jų priežiūrą, todėl tėvams svarbu pasitikėti įstaigos bendruomene ir veikti pagal iš anksto sutartą tvarką.

    Taip pat aptarta situacija, kai oro pavojaus metu tėvai atvyksta pasiimti vaikų. Akcentuota, kad vaiko pasiimti negalima drausti, tačiau būtina aiškiai paaiškinti rizikas: kol pavojus nepasibaigęs, išėjimas į lauką ar kelionė namo gali būti nesaugi, todėl geriau kartu išlaukti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie aptarimai nėra skirti kelti nerimą, o padėti pasiruošti taip, kad kilus pavojui būtų veikiama ramiai ir tiksliai. Aiškūs vaidmenys, iš anksto suderinti sprendimai ir nuosekli komunikacija yra praktiniai veiksniai, kurie realiai didina vaikų ir darbuotojų saugumą.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.

  • Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei, dažniausiai iki kelių valandų trunkančiai, gyventojų apsaugai, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokia apsauga gali būti reikalinga oro pavojaus, apšaudymo, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ar krentančių nuolaužų atvejais.

    Ekstremalioje situacijoje svarbiausia ne tik kuo greičiau pasiekti artimiausią pažymėtą priedangą, bet ir iš anksto žinoti, kur slėptis savo aplinkoje. Praktika rodo, kad pirmosios minutės lemia daug, todėl pasiruošimas namuose tampa tokia pat svarbia grandimi kaip ir savivaldybės parinktos vietos.

    Kas patvirtinta Zarasų rajone

    Zarasų rajone patvirtintas 44 priedangų sąrašas, numatantis vietas, kur gyventojai galėtų laikinai pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Į sąrašą įtraukti įvairios paskirties pastatai ir patalpos, kurios, įvertinus jų savybes, laikomos tinkamomis trumpalaikei apsaugai.

    Renkantis priedangas vertinami keli esminiai kriterijai: konstrukcijų tvirtumas, patalpų sandarumas, vieta gyvenvietėje, privažiavimo galimybės, talpa ir kitos aplinkybės. Dažniausiai tokioms vietoms pasirenkami nedegių medžiagų pastatai, rūsiai, požeminės aikštelės ar pagalbinės patalpos, kuriose galima greitai užtikrinti žmonių saugumą.

    Kodėl verta pasiruošti rūsį

    Net ir esant oficialiam priedangų sąrašui, reali situacija gali būti įvairi: ne visada pavyksta greitai pasiekti nurodytą vietą, o kartais saugiausia erdvė būna tame pačiame pastate. Dėl to pasiruoštas daugiabučio ar nuosavo namo rūsys gali tapti praktiškiausiu sprendimu, ypač kai judėjimas lauke yra pavojingas.

    Rūsyje svarbu išlaikyti praėjimus ir nepadaryti jo nepravažiuojamu sandėliu. Patalpa turi būti lengvai pasiekiama, o saugumo požiūriu pranašumą turi vietos su tvirtomis mūro ar betono sienomis ir kuo mažiau langų.

    Kaip pasiruošti namuose, jei rūsio nėra?

    Jeigu rūsio nėra, verta iš anksto nusimatyti saugesnę vietą buto ar namo viduje – kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Dažnai tam tinka vidinis kambarys be langų, drabužinė, sandėliukas ar vonios patalpa, jei ji yra pastato centre.

    Tokioje vietoje pravartu laikyti bent minimalias atsargas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, žibintuvėlį su baterijomis, pirmosios pagalbos priemones ir telefonų įkrovimo sprendimus. Specialistai taip pat rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti, kaip greitai susirinkti, ką pasiimti ir kur susitikti, jei ryšys sutriktų.

    Pavojaus metu patariama nestovėti prie langų ar išorinių durų, o gavus perspėjimą nedelsti ir eiti į anksčiau numatytą saugesnę vietą. Be daiktų pasiruošimo, praverčia paprastas „namų scenarijus“ – išbandyti, per kiek laiko realiai galima nusileisti į rūsį ar pasiekti vidinį kambarį, ypač dingus elektrai.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad pirmosiomis krizės dienomis būtų lengviau išsiversti be išorės pagalbos. Tai apima vandenį, maistą, būtinus vaistus, higienos priemones ir bazines ryšio bei apšvietimo priemones.

    Zarasų rajone patvirtintų priedangų sąrašą sudaro įvairios vietos nuo bendruomenių ir kultūros centrų iki ugdymo, sveikatos įstaigų ir daugiabučių rūsių. Gyventojams svarbiausia iš anksto pasižymėti artimiausią priedangą ir kartu pasiruošti atsarginį planą namuose, kad sprendimų nereikėtų priimti paskutinę minutę.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • Virbalio seniūnija pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: gyventojai klausė apie kelius ir saugumą

    Virbalio seniūnija pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą: gyventojai klausė apie kelius ir saugumą

    Ataskaita pristatyta Virbalyje

    Virbalyje įvyko Virbalio seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaitos pristatymas. Susitikime seniūnijos gyventojams apžvelgti per metus atlikti darbai, įgyvendinti projektai, pasiekti rezultatai ir numatomi artimiausi planai.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Jis bendravo su susirinkusiais, atsakė į klausimus ir aptarė temas, kurios kasdienėje seniūnijos veikloje kelia daugiausia praktinių iššūkių.

    Kur sutelktas dėmesys 2025 metais

    Pristatymo metu pabrėžta, kad 2025 metais Virbalio seniūnijoje didelis dėmesys skirtas socialinių paslaugų organizavimui. Akcentuota, kad seniūnijos lygmeniu tai dažnai reiškia ne tik paslaugų teikimo koordinavimą, bet ir greitą reagavimą į jautrias gyventojų situacijas.

    Taip pat aptarti darbai, susiję su kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimu, viešųjų erdvių priežiūra ir gatvių apšvietimo modernizavimu. Tokie sprendimai tiesiogiai veikia kasdienį judėjimą, eismo saugą ir gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Klausimai apie infrastruktūrą ir civilinę saugą

    Susitikime gyventojai aktyviai kėlė klausimus dėl gatvių ir kelių būklės, infrastruktūros plėtros galimybių bei darbų prioritetų. Diskusijose skambėjo lūkestis aiškiau matyti, kokia tvarka sprendžiamos probleminės atkarpos ir kaip planuojami tolimesni tvarkymo etapai.

    Nemažai dėmesio skirta ir civilinės saugos temoms. Gyventojams rūpėjo praktiniai aspektai, kaip seniūnijoje organizuojamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokie sprendimai galėtų stiprinti vietos bendruomenės saugumą.

    Į klausimus atsakęs Vitas Gavėnas akcentavo, kad savivaldybė sieks ir toliau spręsti gyventojams aktualius klausimus. Pasak jo, bus ieškoma būdų tęsti pradėtus darbus ir nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę seniūnijoje.

  • Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybėje dar kartą aptartas pasirengimas veiksmams oro pavojaus atvejais. Susitikime savivaldybės vadovai ir švietimo, sporto bei kultūros įstaigų atstovai peržiūrėjo svarbiausias procedūras, kurios turėtų veikti gavus perspėjimą.

    Dalyvavo vicemeras Vitalius Besakirskas, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas ir savivaldybės administracijos specialistai. Pagrindinis dėmesys skirtas perspėjimo sistemų veikimui ir informacijos perdavimo grandinei, kad pranešimai gyventojus pasiektų laiku.

    Kas numatyta oro pavojaus metu?

    Susitikime aptarta evakuacijos organizavimo tvarka ir žmonių nukreipimas į saugias vietas. Taip pat peržiūrėtas Visagino savivaldybės priedangų, esančių švietimo, sporto ir kultūros įstaigose, sąrašas bei įvardyti konkretūs uždaviniai, kuriuos reikia užtikrinti kiekvienai įstaigai.

    Įstaigų vadovams priminta atsakomybė ekstremaliųjų situacijų metu rūpintis mokinių, ugdytinių, darbuotojų ir lankytojų saugumu. Akcentuota, kad realioje situacijoje lemiamą reikšmę turi aiškios instrukcijos, sutarti veiksmai ir greitas sprendimų priėmimas, todėl procedūrų peržiūra turi virsti praktiniais veiksmais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas oro pavojaus atvejams apima ne tik patalpų ir priedangų sąrašus, bet ir nuoseklią organizacinę tvarką: kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip koordinuojami srautai į saugias vietas. Tokie susitikimai skirti užtikrinti, kad, prireikus, veiksmai būtų vienodi ir suprantami visoms įstaigoms.

  • Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda naują civilinės saugos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti priedangų tinklą ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gegužės 8 dieną pasirašyta projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone įgyvendinimo sutartis.

    Projektui iš Valstybės gynybos fondo skirta 120 000 eurų. Lėšos bus naudojamos priedangų atnaujinimui, modernizavimui ir pritaikymui žmonėms su negalia bei riboto judumo asmenims.

    Ką numato projektas

    Numatyta pagerinti sąlygas trijose Vilniaus rajono priedangose, esančiose švietimo ir kultūros įstaigose Nemenčinėje ir Rudaminoje. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas ne tik techninei būklei, bet ir realiam prieinamumui, kad priedangos būtų tinkamos įvairių poreikių žmonėms.

    Modernizavimo darbai apims sprendimus, kurie didina saugumą ir savarankišką veikimą nutrūkus infrastruktūrai. Planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, evakuacinį apšvietimą, diegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, taip pat įsigyti rezervinius elektros generatorius.

    Numatomas ir vėdinimo sistemų atnaujinimas bei apsauginių langų skydų įrengimas. Įėjimai ir išėjimai bus pritaikomi riboto judumo asmenims, kad ekstremalios situacijos atveju priedangos būtų pasiekiamos kuo platesnei gyventojų grupei.

    „Pastarųjų dienų įvykiai regione dar kartą priminė, kaip svarbu būti pasirengusiems įvairioms grėsmėms ir stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Terminai ir platesnis kontekstas

    Projektą įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o administravimą vykdo Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Finansavimas skiriamas pagal pažangos priemonę, skirtą stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.

    Planuojama, kad darbai bus užbaigti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai nuoseklios investicijos į civilinės saugos infrastruktūrą dalis, kuri turi ilgalaikį tikslą didinti bendruomenės atsparumą.

    Vilniaus rajone šiuo metu yra 115 priedangų, kuriose gali pasislėpti 19 200 gyventojų. Savivaldybė nurodo, kad priedangų tinklas kasmet atnaujinamas ir plečiamas, o iki 2026 metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę pasislėpti daugiau kaip 22 000 asmenų.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.