Tag: Civilinė sauga

  • Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Gamtos stichijos vis dažniau nustebina

    Lietuvoje vis dažniau pasitaikantys potvyniai ir stiprios audros primena, kad įprastas gyvenimas gali sustoti per kelias minutes. Nutrūkęs elektros tiekimas, sutrikęs ryšys ar nepravažiuojami keliai tampa ne teorija, o kasdienybe, ypač regionuose.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra pradėti ruoštis tik tada, kai pavojus jau arti. Iš anksto apgalvoti sprendimai sumažina paniką, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna kritinės.

    „Ekstremaliosios situacijos dažnai vienu metu paveikia daug žmonių būtinuosius poreikius, todėl pasirengimas neturėtų prasidėti tada, kai kyla pavojus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.

    Kas veikia geriausiai: šeimos planas

    Specialistai akcentuoja, kad pasirengimas prasideda ne nuo pirkinių, o nuo aiškaus šeimos veiksmų plano. Svarbu sutarti, kur slėptis ar kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais, taip pat kaip susisiekti, jei neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.

    Praktikoje itin pasiteisina iš anksto numatytas susitikimo taškas, jei į namus grįžti neįmanoma, ir susitartas evakuacijos maršrutas. Plane verta numatyti, kas padės vaikams, vyresnio amžiaus artimiesiems, žmonėms su negalia ir kaip bus pasirūpinta augintiniais.

    „Sąvokos šeimos planas ir išvykimo krepšys gyventojams jau yra žinomos, matyti, kad žmonės domisi ir įsivertina galimas grėsmes savo teritorijoje“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Ingrida Valaitytė.

    Atsargos ir išvykimo krepšys: reali pagalba

    Po didesnių audrų gyventojai vis dažniau įsitikina, kad elektros tiekimas gali sutrikti ne kelioms valandoms, o gerokai ilgiau. Dėl to namuose rekomenduojama turėti geriamojo vandens ir maisto bent kelioms dienoms, o galintiems tai padaryti – ilgesniam laikui.

    Ne mažiau svarbios ir kasdienės priemonės: vaistai, higienos reikmenys, kūdikių poreikiams skirti daiktai, taip pat atsargos augintiniams. Jei yra galimybė, pravartu turėti žibintuvėlį, baterijomis maitinamą šviesos šaltinį ir įkrautą nešiojamąją bateriją telefonui.

    Išvykimo krepšys, pasak civilinės saugos ekspertų, dažniausiai praverčia tada, kai laiko nėra: gaisro, evakuacijos ar staigaus pavojaus metu. Esminė idėja paprasta: būtini dokumentai, ryšio priemonės, pagrindiniai vaistai ir kelioms paroms reikalingi daiktai turi būti pasiekiami nedelsiant, o ne ieškomi paskutinę minutę.

    „Kai žmonės yra apgalvoję ir pasirengę veiksmų planą, žino, ką daryti konkrečiose situacijose, jie jaučiasi kur kas saugesni“, – sakė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Gintarė Gruodė.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina remtis oficialia institucijų informacija ir pasirengimą vertinti kaip įprotį, o ne vienkartinę užduotį. Specialistai pabrėžia, kad praktiniai sprendimai, priimti iš anksto, mažina riziką ir padeda greičiau atkurti įprastą gyvenimo ritmą.

  • Kazlų Rūdoje audra atsitraukė: atšaukta ekstremali situacija, bet dalis gyventojų dar laukia elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje rugsėjo 3 dieną atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta po rugpjūčio pabaigoje siautusios audros. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje konstatuota, kad pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui sumažėjo.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu nebeliko poreikio taikyti specialų ekstremaliosios situacijos valdymo režimą, nes didžioji dalis kritinių sutrikimų jau suvaldyta. Likę darbai ir pagalba gyventojams, esant poreikiui, bus organizuojami įprasta tvarka, kaip numato teisės aktai.

    Vis dėlto savivaldybės teritorijoje dar fiksuojami pavieniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. Energetikos skirstymo operatorius ESO nurodė, kad rugsėjo 3 dienos vakare Kazlų Rūdoje buvo registruoti 6 gedimai, o be elektros likusių vartotojų skaičius siekė 15.

    Audros padariniai Kazlų Rūdoje buvo ypač juntami dėl vėjo išverstų medžių, nuverstų elektros stulpų ir nutrauktų laidų. Dalis gyventojų tuo metu susidūrė ne tik su elektros tiekimo nutrūkimu, bet ir su vandens tiekimo sutrikimais, ryšio problemomis, o kai kurie keliai buvo užversti medžiais ir nepravažiuojami.

    Savivaldybė primena, kad po stichijos prie padarinių likvidavimo buvo pasitelkta ir valstybės institucijų parama. Vicemeras Justinas Kazla informavo, kad Krašto apsaugos ministerijos pagalba Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams buvo teikiama iki rugpjūčio 31 dienos.

    Ekstremalioji situacija Kazlų Rūdoje buvo paskelbta rugpjūčio 24 dieną, kai audra sutrikdė būtiniausių paslaugų teikimą ir sukėlė rizikų gyventojų saugumui. Tuo metu Lietuvoje taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant koordinuoti veiksmus ir greičiau atkurti infrastruktūrą labiausiai paveiktose teritorijose.

  • Katutiškių miške vyks Šaulių sąjungos pratybos: gyventojus įspėja dėl imitacinių šūvių

    Katutiškių miške vyks Šaulių sąjungos pratybos: gyventojus įspėja dėl imitacinių šūvių

    Katutiškių miške, esančiame Marijampolio seniūnijoje, rugsėjo 5 dieną ir rugsėjo 6 dieną Lietuvos šaulių sąjunga planuoja vykdyti karinio rengimo pratybas. Gyventojai ir miško lankytojai raginami išlikti budrūs bei iš anksto įsivertinti maršrutus.

    Pratybas organizuoja Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė, Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa. Skelbiama, kad planuojamas dalyvių skaičius sieks apie 120 šaulių.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus naudojami ginklai ir imitaciniai šaudmenys, todėl apylinkėse gali girdėtis šūvių garsai. Pabrėžiama, kad tai nėra realaus pavojaus signalas, tačiau pašalinius asmenis prašoma nesikišti į mokymų eigą ir laikytis nurodymų.

    Pratybų metu numatoma laikytis saugaus elgesio reikalavimų ir gamtos apsaugos taisyklių. Miško lankytojams primenama vengti artėti prie pratybų zonų, nekelti rizikos sau ir kitiems, o pastebėjus aiškiai pažymėtas mokymų vietas pasirinkti kitą kelią.

    Lietuvos šaulių sąjunga pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria praktiniam pasirengimui ir visuomenės informavimui apie mokymus viešose teritorijose. Tokios pratybos paprastai apima orientavimąsi vietovėje, ryšio ir judėjimo veiksmus, pirmosios pagalbos įgūdžius bei kitus civilinei saugai svarbius elementus.

  • Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Europa įspėjama ruoštis naujai realybei

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjungai reikia iš esmės atnaujinti civilinės saugos ir reagavimo į krizes modelį, nes ekstremalūs įvykiai vis dažniau kyla vienu metu ir skirtingose vietose. Pasak jos, ankstyva ir intensyvi miškų gaisrų sezono pradžia parodė, kaip greitai nacionalinių tarnybų pajėgumai pasiekia ribas.

    Ji kalbėjo Europos ekstremaliųjų situacijų reagavimo centre, pabrėždama, kad tradicinis požiūris, kai resursai telkiami tik nelaimei jau įvykus, nebeužtikrina pakankamo saugumo. ES siekia daugiau dėmesio skirti prevencijai, pasirengimui ir ankstesniam rizikų numatymui.

    „Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai nutinka dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Gaisrai, karščio bangos ir evakuacijos

    Europos Komisijos duomenimis, šiais metais ES teritorijoje ugnis nuniokojo daugiau kaip 600 000 hektarų, tai yra daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį dviejų dešimtmečių vidurkį. Toks mastas reiškia didesnes grėsmes žmonių sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.

    Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio mėnesio ES civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Komisija skelbė, kad didelės rizikos zonose iš anksto buvo dislokuota beveik 800 ugniagesių, o per vasarą talkino komandos iš 25 šalių.

    Už krizės valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib teigė, kad dėl gaisrų šią vasarą teko evakuoti apie 300 000 žmonių. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, todėl ekstremalių reiškinių rizika auga ne teoriškai, o jau dabar.

    „Turime strategiją, tačiau privalome didinti tempą, nes klimato kaita jau ne beldžiasi į duris, ji yra kambaryje“, – sakė Hadja Lahbib.

    Kur rasti lėšų pasirengimui?

    Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir prevenciją ilgainiui kainuoja mažiau nei pasikartojančių nelaimių padarytos žalos padengimas. Tokia logika grindžiamas siekis, kad po kiekvienos krizės būtų stiprinamos ankstyvo perspėjimo sistemos, rezervai ir tarpvalstybinis pajėgų suderinamumas.

    Vis dėlto finansavimo klausimas tampa politiškai jautrus, nes dalis ES šalių siekia griežtesnės fiskalinės drausmės ir mažesnių bendro biudžeto išlaidų, tuo metu artėjant diskusijoms dėl 2027–2034 metų ES daugiametės finansinės programos. Komisija bando įrodyti, kad pasirengimo spragos galiausiai atsisuka didesniais kaštais tiek nacionaliniams biudžetams, tiek bendrajai ES ekonomikai.

    Klimato politikos eurokomisaras Wopke Hoekstra yra viešai pabrėžęs, kad išankstinės investicijos padeda išvengti brangiausio scenarijaus, kai valstybės nuolat moka už atstatymą po gaisrų, potvynių ar kitų stichijų. Ši nuostata vis dažniau tampa ES argumentu diskusijose dėl naujų finansavimo prioritetų.

    Ne tik stichijos: daugėja hibridinių grėsmių

    ES civilinės saugos planavimas, pasak Komisijos, vis labiau krypsta nuo atskirų nelaimių link scenarijų, kai vienu metu sutampa kelios krizės. Greta potvynių, miškų gaisrų ir audrų vis dažniau minimos kibernetinės atakos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ar sveikatos apsaugos sistemų, sutrikdymas.

    Toks „hibridinių“ grėsmių fonas reiškia, kad krizės gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą net ir neprimindamos tradicinio karinio konflikto. Komisijoje taip pat skamba siūlymai stiprinti gyventojų pasirengimą, įskaitant rekomendacijas namų ūkiams būti pasiruošus bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, jei sutriktų paslaugos ar tiekimo grandinės.

    Didėjant įtampoms dėl saugumo situacijos Europoje, dalis Rytinio ES pakraščio atstovų ragina greičiau imtis koordinuotų sprendimų ir stiprinti atsparumą, ypač regionuose, kuriems grėsmių rizika laikoma didesne. Komisijos siunčiama žinutė aiški: klimato ir saugumo iššūkiai vis dažniau persidengia, todėl pasirengimas turi būti platesnis nei vien reagavimas į stichijas.

  • Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune po mirtinų miškų gaisrų šalies šiaurės rytuose pareiškė sieksiantis grąžinti mirties bausmę už tyčinį padegimą. Jo iniciatyva skelbiama tuo metu, kai valdžia praneša apie žuvusiuosius, dešimtis sužeistųjų ir vis dar aktyvius gaisrų židinius.

    Prezidentas taip pat paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Valdžios institucijų duomenimis, per gaisrus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar kelios dešimtys nukentėjo.

    Gaisrų mastas ir aukos

    Vidaus reikalų ministras Saïdas Sayoudas patvirtino, kad daugiausia aukų užfiksuota Jijel, Béjaïa ir Tizi Ouzou provincijose. Iš viso 54 žmonės gydomi ligoninėse dėl nudegimų, šešių būklė įvardyta kaip kritinė.

    Alžyro civilinės saugos tarnyba skelbė, kad per parą buvo registruoti 193 gaisrai, o ryte aktyvūs išliko 46. Dėl liepsnų keliuose ruožuose buvo uždarytos svarbios magistralės, jungiančios rytinius regionus.

    Ką reiškia mirties bausmės grąžinimo planas?

    Alžyre mirties bausmė įstatymuose nėra panaikinta, tačiau nuo 1993 metų galioja jos taikymo moratoriumas, o nuosprendžiai praktiškai nevykdomi. Prezidentas nurodė iki rugsėjo 15 dienos parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų griežtinti atsakomybę padegėjams.

    Teisinėje praktikoje tai reikštų ne tik griežtesnes bausmes, bet ir politinį signalą, kad tyčiniai miškų gaisrų sukėlimai būtų prilyginami sunkiausiems nusikaltimams. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai sulaukia aštrių diskusijų dėl žmogaus teisių standartų, įrodymų vertinimo ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Kodėl gaisrų sezonai darosi pavojingesni

    Miškų gaisrai šiaurinėje Alžyro dalyje vasaromis kartojasi, tačiau jų intensyvumą vis dažniau didina užsitęsusios sausros ir ekstremalūs karščiai. Šie veiksniai spartina augmenijos išdžiūvimą, o stiprus vėjas ir sudėtingas reljefas apsunkina gaisrų lokalizavimą.

    2023 metais liepos mėnesį gaisrai Béjaïa apylinkėse nusiaubė didelius miškų ir žemės ūkio plotus, sunaikino šimtus namų, o žuvusiųjų skaičius tuomet viršijo 30. Šių metų liepos mėnesį valdžia skelbė beveik 2 000 gaisrų visoje šalyje, o tai rodo augantį sezono intensyvumą.

    „Netektis yra didžiulė tragedija“, – sakė Abdelmadjidas Tebboune.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai bus pateikti ir kaip jie bus suderinti su moratoriumo praktika. Tuo pat metu civilinės tarnybos tęsia kovą su liepsnomis, o gyventojai raginami laikytis evakuacijos ir saugumo nurodymų regionuose, kuriuose gaisrai dar nevaldomi.

  • Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose tęsiami audros padarinių šalinimo darbai Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Į teritoriją atvyko Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir asmeniškai padėkojo kariams bei šauliams, prisidedantiems prie tvarkymo darbų.

    Kartu su mere saloje lankėsi ir savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūno funkcijas atliekanti Aušra Dilienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti saugų susisiekimą ir sumažinti rizikas lankytojams.

    Darbus saloje vykdo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Prie jų prisideda Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės 906-osios kuopos šauliai.

    Pagrindinis darbas šiuo metu yra nuo kelių ir takų pašalinti nuvirtusius medžius bei sutvarkyti užvirtas vietas, kad būtų atnaujintas saugus judėjimas. Tokiose situacijose pirmiausia siekiama pašalinti kliūtis, kurios gali blokuoti privažiavimą ir apsunkinti gelbėjimo ar komunalinių tarnybų veiksmus.

    „Dėkoju už operatyvią pagalbą, atsakingą darbą ir svarų indėlį tvarkant audros nuniokotą teritoriją“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Savivaldybė primena, kad po audrų pavojų gali kelti pakibę medžiai ar nulūžusios šakos, todėl gyventojai raginami laikytis saugumo reikalavimų ir vengti užtvertų ar nepatikrintų vietų. Apie pastebėtas pavojingas kliūtis rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Rugpjūčio 28 dieną įvyko 43-iasis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visi 21 tarybos narys. Darbotvarkėje buvo 12 klausimų: nuo švietimo įstaigų tvarkų iki savivaldybės turto, socialinio būsto lengvatų, investicijų į bendroves ir sporto infrastruktūros projektų.

    Daugiausia įtampos sukėlė diskusijos dėl civilinės saugos po audros, UAB „Zarasų būstas“ planuojamos plėtros ir Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo procedūros. Posėdyje taip pat aptarti pokyčiai mokyklų tinkle ir savivaldybės pasirengimas krizėms.

    Po audros – klausimai dėl parengties

    Posėdžio pradžioje tarybos narys Vytautas Eidėjus atkreipė dėmesį į tai, kaip savivaldybė reaguoja į ekstremaliąsias situacijas. Jis padėkojo bendruomenėms, ūkininkams ir gyventojams, kurie po audros talkino tvarkant viešąsias erdves, dalijosi technika ir generatoriais.

    Kartu tarybos narys kėlė klausimus dėl rezervinių elektros šaltinių kolektyvinės apsaugos statiniuose ir priedangose, jų prieinamumo bei faktinės parengties. Jis siūlė fiziškai patikrinti kiekvieną priedangą, nustatyti trūkumus, atsakomybes ir terminus, taip pat pateikti informaciją apie generatorių bandymus.

    Savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė informavo, kad audros padariniams šalinti ir būtiniausiems poreikiams užtikrinti buvo pasitelkti 39 generatoriai. Pasak jos, dešimt generatorių pagal bendradarbiavimo sutartį suteikė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, o 29 priklausė savivaldybei.

    Generatoriai buvo nukreipiami vandenvietėms, socialinės globos ir ugdymo įstaigoms, seniūnijoms, mažoms parduotuvėms ir gyventojams, prioritetą teikiant vienišiems, senyvo amžiaus, negalią turintiems ar sunkiai sergantiems žmonėms. Taip pat seniūnijų centruose buvo įrengti punktai, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus ir prisipilti vandens.

    „Generatoriai nebuvo laisvi nė penkių minučių“, – sakė A. Dilienė.

    Ji taip pat teigė, kad pagalbai buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, pasitelkti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone pažymėtos 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje objektų diegiami sprendimai, padedantys užtikrinti patekimą į priedangas.

    90 000 eurų akcijoms ir VPT patikra

    Vienas karščiausių klausimų buvo leidimas UAB „Zarasų būstas“ įsigyti visas UAB „Zarasų komunalininkas“ akcijas. Taryba pritarė, kad už 90 000 eurų būtų įsigytos 40 528 akcijos, o UAB „Zarasų būstas“ taptų vienintele akcininke, sandoriui naudojant apyvartines lėšas.

    Opozicijos atstovai prašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta. Diskusijose skambėjo abejonės dėl kainos pagrįstumo, bendrovės turto ir įsipareigojimų, pirkimo naudos bei galimos įtakos darbuotojams, taip pat kritikuota, kad posėdyje nedalyvavo UAB „Zarasų būstas“ vadovas.

    Tarybos narė Daiva Kelečienė akcentavo, kad prieš priimant sprendimą reikėtų aiškesnių skaičiavimų apie planuojamą sutaupymą, papildomas pajamas ir investicijos atsipirkimą. Posėdyje pabrėžta, kad sprendimas susijęs su akcijų įsigijimu, o ne su bendrovių sujungimu ar likvidavimu, tačiau galutinės darbuotojų klausimų detalės nebuvo pristatytos.

    Diskusija palietė ir komunalinių atliekų surinkimo paslaugų sutartį bei pirkimus per Centrinės perkančiosios organizacijos katalogą. Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys teigė, kad buvo pirkta konteinerių ištuštinimo paslauga, o ne nauji konteineriai, tuo metu D. Kelečienė laikėsi pozicijos, jog sutartyje numatyti ir atnaujinimai bei investicijos.

    Posėdyje pranešta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi vertinti pirkimo procedūras ir sutarties vykdymą. Už akcijų įsigijimą balsavo 14 tarybos narių, penki susilaikė, du balsavo prieš.

    Sprendimai dėl mokyklų, turto ir sporto

    Taryba patvirtino atnaujintus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašus ir pakoregavo mokinių priėmimo tvarką bei aptarnavimo teritorijų sąrašą. Pakeitimai siejami su 2026–2030 metų mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimu: nuo rugsėjo 1 dienos numatyta likviduoti Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinę mokyklą, o Zarasų Pauliaus Širvio progimnaziją prijungti prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos.

    Priimti ir su savivaldybės turtu susiję sprendimai, reikalingi registracijai Nekilnojamojo turto registre bei turto perskirstymui po įstaigų pertvarkų. Taip pat 22 socialinio būsto nuomininkams, turintiems teisę į lengvatą, nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos nuomos mokestis sumažintas 50 procentų.

    Be to, taryba pritarė 99 998,88 euro investicijai į UAB „Zarasų būstas“, didinant įstatinį kapitalą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšos planuojamos trims vidutinės talpos, apie 20 sėdimųjų vietų autobusams, atitinkantiems ne žemesnį nei Euro 6 standartą, įsigyti, siekiant gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę.

    Sporto infrastruktūros dalyje vienbalsiai pritarta dviejų projektų teikimui: Zarasų sporto centro aikštynų atnaujinimui ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos sporto bazės atnaujinimui. Savivaldybė įsipareigotų prisidėti ne mažiau kaip 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o po įgyvendinimo bent trejus metus organizuoti nemokamas fizinio aktyvumo veiklas.

    Zarasų sporto centro projekto preliminari vertė siekia apie 300 000 eurų, iš jų 75 000 eurų sudarytų savivaldybės biudžetas, o 225 000 eurų būtų planuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Paraiškas finansavimui pateikti reikia iki rugsėjo 15 dienos.

    Posėdžio pabaigoje daug laiko skirta Kontrolės komiteto pirmininko skyrimui. Nors buvo pradėta slapto balsavimo procedūra, ji sustabdyta dėl nepatvirtintų balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų, kurių, kaip numato tarybos veiklos reglamentas, prireikė procedūrai užbaigti.

    Tarybos narių nuomonė išsiskyrė, ar užtenka vien reglamente aprašytos tvarkos, tačiau galiausiai, posėdyje dalyvauti likus 15 narių, bendru sutarimu klausimas atidėtas kitam posėdžiui. Kitas tarybos posėdis numatytas rugsėjo 4 dieną.

  • Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Zarasų rajone tęsiami audros padarinių šalinimo darbai. Atsakingos tarnybos toliau šalina nuvirtusius medžius, tvarko užverstus kelius ir vertina, kur dar gali kilti pavojus gyventojams.

    Pastarosiomis dienomis daugiau dėmesio skiriama ir žmonėms, kuriems dėl sutrikusio susisiekimo ar elektros tiekimo gali būti sunku pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Savivaldybė ragina kaimynus ir bendruomenes nelikti nuošalyje, ypač kai pagalbos prireikia atokiau gyvenantiems.

    Aktyviau į pagalbos organizavimą įsitraukė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Zarasų socialinių paslaugų centro darbuotojai. Jie padeda įvertinti, kam reikalingas geriamasis vanduo, maistas, vaistai ar kita būtinoji pagalba, ypatingą dėmesį skirdami senyvo amžiaus ir vienišiems žmonėms.

    Prie audros padarinių šalinimo dirba ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos Antazavės, Degučių, Dusetų, Salako, Suvieko ir Turmanto komandos. Ugniagesiai šaliną pavojingai pakibusias šakas, pjausto nuvirtusius medžius ir padeda atverti užverstas atkarpas, kad į sunkiau pasiekiamas vietoves galėtų patekti pagalbos automobiliai.

    Darbus tarnybos ir seniūnai derina kasdien, rytais sudarydami prioritetinių vietų sąrašą pagal tuo metu aktualiausius poreikius. Pirmiausia siekiama užtikrinti privažiavimą prie gyvenamųjų sodybų, ūkinių pastatų ir svarbiausių kelių, kuriais vyksta judėjimas į paslaugų centrus.

    Gyventojai, pastebėję vienišus, senyvo amžiaus ar pagalbos galinčius prireikti žmones, raginami apie tai pranešti seniūnijų darbuotojams arba savivaldybės atsakingiems specialistams. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku perduota informacija leidžia greičiau nukreipti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.

    Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.

    „Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.

    Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.

    Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes

    Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.

    Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Langų apsauga ir saugios zonos

    Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.

    Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Pagalba VRM programoms ir projektams

    Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.

    Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.

    Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.

  • Po audros Zarasų rajone – be elektros ir vandens likę žmonės laukia pagalbos: kas gali prisidėti

    Po audros Zarasų rajone – be elektros ir vandens likę žmonės laukia pagalbos: kas gali prisidėti

    Zarasų rajoną neseniai užklupusi stipri audra apgadino sodybas ir infrastruktūrą, o daliai gyventojų sutriko elektros tiekimas. Kai kur fiksuojami ir vandens tiekimo nesklandumai, todėl kasdieniai poreikiai, ypač atokesnėse vietovėse, tampa sunkiai užtikrinami.

    Didžiausia rizika kyla vienkiemiuose ar nuošalesnėse gyvenvietėse, kur privažiavimas po stichijos gali būti apsunkintas nulūžusiais medžiais ar pažeistais keliukais. Tokiose situacijose net trumpalaikis elektros dingimas reiškia ir ryšio sutrikimus, ir šaldymo įrangos neveikimą, o kartais ir šulinių ar siurblių sustojimą.

    Kam pagalbos reikia labiausiai

    Pirmiausia ragina pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis, žmonėmis su negalia, vienišais gyventojais ir šeimomis, gyvenančiomis atokiau. Jiems sudėtingiau patiems pasirūpinti vandeniu, maistu, vaistais ar elementariais buities poreikiais, ypač jei nėra elektros ir ryšio.

    Gyventojams taip pat primenama įvertinti savo aplinką: pasiteirauti kaimynų, ar jiems nieko netrūksta, ar nereikia pagalbos atsivežant vandens, įkraunant telefoną ar nuvykstant iki artimiausios parduotuvės ar vaistinės.

    Prašo prisidėti turinčiuosius techniką

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia prisidėti tuos, kurie turi galimybę greičiau pasiekti sunkiau privažiuojamas sodybas. Ypač prašoma atsiliepti medžiotojų, ūkininkų, motoklubų narių ir kitų vietos gyventojų, turinčių tinkamą transportą ar techniką.

    Viena šiuo metu reikalingiausių pagalbos formų – vandens pristatymas žmonėms, kurie dėl sutrikusio vandens tiekimo ar kitų aplinkybių negali juo pasirūpinti patys. Net vienas nuvežtas vandens kiekis gali reikšmingai palengvinti kasdienybę tiems, kurie liko be įprastų paslaugų.

    Svarbi ir kaimynystės pagalba

    Gyventojai raginami padėti ir savo kaimynams, jeigu turi saugų vandens šaltinį. Jei kyla abejonių dėl šulinio vandens kokybės, jis rekomenduojamas buities reikmėms, o geriamajam vandeniui naudoti tik įprastai vartojamą ir nekeliančios abejonių kokybės vandenį.

    Norintieji prisidėti prie vandens pristatymo ir kitos pagalbos koordinavimo kviečiami susisiekti su Zarasų rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekančia parengties pareigūno funkcijas, Aušra Diliene telefonu 0 617 34794 ir pranešti, kokią pagalbą gali suteikti.