Tag: Civilinė sauga

  • Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    2026 metų gegužės 8 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone, II etapas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Šiuo etapu siekiama pagerinti civilinės saugos infrastruktūrą ir realiai padidinti gyventojams prieinamų priedangų parengtį krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybė pabrėžia, kad rajonas dėl geografinės padėties priskiriamas jautresnėms teritorijoms, todėl investicijos nukreipiamos į konkrečiai įvardytas vietas.

    Kodėl investicijos reikalingos?

    Švenčionių rajono savivaldybės vertinimu, esamos priedangos iki šiol neatitiko poreikių nei apimtimi, nei kokybe. Tai reiškia, kad dalis patalpų gali būti nepritaikytos saugiam žmonių priėmimui, o tam tikrais atvejais trūksta inžinerinių sprendimų, kurie užtikrina autonomiškumą ir saugų judėjimą.

    Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių civilinės saugos krypčių Lietuvoje, nes savivaldybės nuosekliai peržiūri turimą priedangų tinklą, jo būklę ir realų pritaikomumą. Praktikoje daugiausia dėmesio skiriama evakuaciniams sprendimams, vėdinimui, atsarginiam elektros tiekimui ir ryšio užtikrinimui.

    Kurios 8 priedangos įtrauktos?

    Į projektą įtrauktos aštuonios prioritetinės priedangos, nustatytos po esamos infrastruktūros vertinimo. Investicijos planuojamos Nalšios muziejuje Švenčionyse, Švenčionių rajono meno mokykloje Švenčionyse ir meno mokykloje Švenčionėliuose.

    Taip pat numatyti darbai Švenčionėlių miesto kultūros centre ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Švenčionėliuose, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Pabradėje bei buvusio darželio pastate Vidutinės kaime.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatoma atlikti konstrukcijų ekspertizes ir parengti projektinę dokumentaciją ten, kur jos reikia. Taip pat planuojama pritaikyti priedangas evakuacinių išėjimų įrengimui, įskaitant evakuacinį apšvietimą, įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims bei apsauginių langų skydų įrengimą.

    Dalyje objektų planuojama įsigyti ir sumontuoti rezervinius elektros generatorius, įrengti autonominius dūmų signalizatorius, sutvarkyti ar įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat numatomi belaidžio interneto prieigos taškai, būtinos pagalbos priemonės ir kiti darbai, reikalingi priedangų parengčiai užtikrinti.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, o įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Projektas yra II etapas, todėl savivaldybė leidžia suprasti, kad priedangų infrastruktūros atnaujinimas vertinamas kaip tęstinis procesas. Gyventojams tai reiškia nuoseklų priedangų tinklo gerinimą, orientuotą į realų funkcionalumą, o ne vien formalią patalpų registraciją.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Kėdainių rajone startuoja mobilizacinės pratybos: tikrins perspėjimą, vaikų priežiūrą ir paramą sąjungininkams

    Gegužės 26 ir 27 dienomis Kėdainių rajone vyksta mobilizacinės ir priimančiosios šalies paramos pratybos. Jų metu vertinamas savivaldybės bei įstaigų pasirengimas veikti imituojamos mobilizacijos sąlygomis ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybų scenarijus apima darbą sutrikdytos informacinės ir logistinės aplinkos sąlygomis. Taip pat tikrinama, kaip praktiškai veikia mobilizacijos planai ir koordinavimas su mobilizaciniais ūkio subjektais, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Kas tikrinama per pratybas

    Vienas pagrindinių patikrinimų – gyventojų perspėjimo organizavimas ir informacijos apie mobilizacijos paskelbimą ar karo padėties įvedimą sklaida. Vertinama, ar institucijos geba aiškiai informuoti visuomenę ir veikti pagal teisinį režimą.

    Taip pat numatyta užduotis užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų dienos priežiūrą. Pratybose apimama ne tik priežiūra, bet ir maitinimas bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos savivaldybės numatytose mokyklose.

    Dar viena tikrinama sritis – turto rekvizicijos organizavimas. Pratybomis siekiama įvertinti, ar procedūros būtų įgyvendinamos sklandžiai, laikantis nustatytų taisyklių ir užtikrinant institucijų tarpusavio koordinaciją.

    Priimančiosios šalies parama sąjungininkams

    Pratybų dalis skirta priimančiosios šalies paramai, kuri aktuali sąjungininkų pajėgų priėmimui ir jų veiklos užtikrinimui. Tikrinama, kaip savivaldybė galėtų suteikti jos nuosavybės teise priklausantį ar patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą Lietuvos kariuomenei pagal nurodytus poreikius.

    Taip pat identifikuojami maisto gaminimo subjektai, kurie prireikus galėtų paruošti karštą maistą sąjungininkų pajėgoms. Vertinama reali praktinė parengtis: pajėgumai, organizavimas ir galimybė užtikrinti tiekimą sudėtingesnėmis sąlygomis.

    Kas dalyvauja pratybose

    Pratybose dalyvauja Kėdainių rajono savivaldybės mobilizacijos valdymo grupė ir Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Į veiksmus įtrauktas ir Kėdainių pagalbos šeimai centras.

    Taip pat dalyvauja UAB „Kėdainių butai“ ir Šėtos gimnazija, numatyta kaip viena iš vietų, kur gali būti organizuojamos konkrečios civilinės užduotys. Kartu veikia Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Kauno regioninės karo komendantūros Kėdainių rajono savivaldybės karo komendantūra.

    Tokio pobūdžio pratybos savivaldybėms leidžia praktiškai patikrinti ne tik planus „popieriuje“, bet ir realų veiksmų atlikimą. Institucijoms tai tampa proga išsigryninti atsakomybes, ryšio grandines ir sprendimų priėmimo greitį, kai situacija sparčiai kinta.

  • Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija tęsia projektą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir atnaujinti priedangų infrastruktūrą. Numatyta, kad oro pavojaus ar karo agresijos atveju jose galėtų saugiau pasislėpti gyventojai, įskaitant asmenis su negalia.

    Projektas apima penkias konkrečias vietas Ignalinos rajone: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos rūsį, Strigailiškio kaimo administracinio pastato rūsį, Linkmenų bendruomenės centro rūsį, daugiabučio namo rūsį Aukštaičių gatvėje Ignalinoje ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriaus pastato rūsį.

    Kas bus atnaujinta priedangose?

    Savivaldybė skelbia, kad gautos lėšos bus nukreiptos ne tik į pačių patalpų pritaikymą, bet ir į svarbiausius saugos bei funkcinio veikimo sprendimus. Tarp numatytų darbų ir pirkinių – infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms bei evakuacinių išėjimų įrengimas.

    Taip pat planuojama įrengti vėdinimo sistemą, autonominius dūmų signalizatorius ir apsauginius skydus langams, kurie skirti sumažinti stiklo šukių pavojų. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo sistema su elektros generatoriumi, kad priedanga galėtų veikti nutrūkus tiekimui.

    Be inžinerinių sprendimų, bus perkamos ir praktinės priemonės, reikalingos nelaimės atveju: pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai, gesintuvai, laužtuvai ir sulankstomi kastuvai. Tokios priemonės paprastai laikomos būtinu minimumu, kai žmonėms prireikia laikinai išbūti patalpose ir reaguoti į netikėtas situacijas.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2027 metų lapkričio 12 dienos.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir gyventojų informavimui, todėl priedangų pritaikymas praktiniam naudojimui tampa ne tik formaliu reikalavimu. Ignalinos rajone planuojami darbai orientuoti į realias sąlygas: saugesnį patekimą, galimybę evakuotis, orą patalpose ir bazinį aprūpinimą, jei tektų priedangoje praleisti daugiau laiko.

  • Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbtas projektų atrankos konkursas, skirtas priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ veikloms įgyvendinti 2026–2028 metais. Konkurso tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą spręsti kasdienius gyvenamosios vietovės klausimus.

    Šiai iniciatyvai Ignalinos rajono savivaldybei numatyta 26 837 eurų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 13 000 eurų, o paraiškas reikia pateikti iki birželio 15 dienos 17 valandos.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei jos turi registruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Tai reiškia, kad finansavimas orientuotas į vietos iniciatyvas, kurias vykdo oficialiai veikiantys bendruomenių atstovai.

    Paraiškos priimamos elektroniniu paštu, pateikiant dokumentus viename PDF faile. Praktikoje tai leidžia savivaldybei greičiau administruoti konkursą, o pareiškėjams svarbu įsitikinti, kad visi priedai sukelti į vieną dokumentą ir yra įskaitomi.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansuojamos veiklos turi tenkinti viešuosius bendruomenės narių interesus ir realius vietos poreikius. Tarp prioritetų – pilietiškumo ir lyderystės ugdymas, savanoriškos veiklos organizavimas, viešojo dialogo stiprinimas bei bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžia skatinimas.

    Taip pat numatytos veiklos, kurios padeda sutelkti gyventojus ir kurti bendruomeniškumą per prasmingą vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrines ir švietėjiškas iniciatyvas, sporto ir sveikatinimo renginius. Akcentuojamas ir medijų bei informacinio raštingumo stiprinimas, svarbus mažinant dezinformacijos poveikį.

    Finansavimas gali būti skirtas viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių, vaikų žaidimų erdvių tvarkymui ir atnaujinimui. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti šio tipo veikloms galima skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos: vienišų senjorų ar asmenų su negalia lankymas, pagalbos grupės priklausomybių ar socialinių problemų turintiems žmonėms, veiklos, skirtos emocinei sveikatai bei psichologinei gerovei stiprinti. Atskirai įvardijama ir galimybė plėtoti socialinį verslą ar ruoštis viešųjų paslaugų teikimui, jei tai atitinka konkurso sąlygas.

    Tarp tinkamų veiklų įtrauktas ir civilinės saugos bei gynybos organizavimas bendruomenėje: mokymai gyventojams ir specialių priemonių įsigijimas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiranda vietos iniciatyvų finansavimo programose, nes didėja poreikis bendruomenėms turėti aiškius veikimo planus ir praktinius įgūdžius ekstremalių situacijų atvejais.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant projektą?

    Rengiant paraišką svarbu aiškiai aprašyti problemą, numatomas veiklas, rezultatus ir bendruomenei kuriamą naudą. Konkurso kontekste vertinamos ne tik idėjos, bet ir pareiškėjo gebėjimas jas įgyvendinti, todėl pravartu pagrįsti, kaip bus telkiami savanoriai, partneriai ir kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Dėl detalesnės informacijos nurodoma kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Rasą Juodagalvienę. Savivaldybė taip pat yra pateikusi konkurso aprašą ir paraiškos formą, kurių laikymasis paprastai lemia, ar paraiška bus pripažinta tinkama administraciniam vertinimui.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamas civilinės saugos edukacijas: ką daryti išgirdus sirenas?

    Pastarųjų savaičių įvykiai, gyventojų įspėjamieji pranešimai ir vis dažniau viešojoje erdvėje aptariami dronų pastebėjimai primena paprastą dalyką: saugumas prasideda dar iki krizės. Specialistai pabrėžia, kad pirmosios minutės ekstremalioje situacijoje dažnai lemia, ar pavyks išvengti didžiausių nuostolių.

    Elektrėnuose pradedamos nemokamos civilinės saugos edukacijos ir ekskursijos, kurias organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Elektrėnų savivaldybe, Elektrėnų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Elektrėnų komunaliniu ūkiu. Organizatoriai kviečia gyventojus ateiti ne tik pasiklausyti, bet ir praktiškai įtvirtinti veiksmus, kurie praverčia gaisro, audros, avarijos ar kitos ekstremalios situacijos metu.

    Ko mokys civilinės saugos edukacijose?

    Programoje numatyta, kaip atpažinti grėsmes ir teisingai reaguoti, kai situacija dar tik vystosi. Dalyviams bus paaiškinta, kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai, kaip jie žymimi ir kada kur reikėtų vykti.

    Taip pat bus aptariami skirtingi pavojų tipai bei gyventojams svarbiausi veiksmai išgirdus perspėjimo sirenas. Dėmesys skiriamas ir šeimos pasirengimui: kaip susidėlioti šeimos planą, susitarti dėl ryšio, susitikimo vietų ir atsakomybių, kad netikėtumai nesukeltų panikos.

    Išvykimo krepšys ir penki žingsniai

    Viena praktiškiausių temų – išvykimo krepšys: ką verta turėti namuose taip, kad prireikus būtų galima greitai išeiti arba kelias paras išbūti sutrikus įprastoms paslaugoms. Organizatoriai akcentuoja, kad pasiruošimas neturi būti sudėtingas ar brangus, tačiau jis turi būti apgalvotas ir pritaikytas šeimos poreikiams.

    Edukacijose bus aptariama ir penkių žingsnių programa, padedanti susisteminti pasirengimą: nuo rizikų įvertinimo iki konkrečių veiksmų plano. Tikslas – kad gyventojai aiškiai žinotų, kur ieškoti patikimos informacijos, kaip veikti ir kaip padėti šalia esantiems.

    Kada ir kaip registruotis?

    Edukacijų ir ekskursijų trukmė – apie 2 valandos, dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami. Registracija vykdoma telefonu 060070703 ir el. paštu elektrenai@redcross.lt.

    Organizatoriai ragina rinktis patogiausią datą ir atvykti kartu su šeimos nariais – ypač tais, su kuriais būtų priimami sprendimai realios grėsmės atveju. Kuo daugiau bendruomenės žmonių žinos, ką daryti, tuo mažiau bus chaoso, klaidų ir pavojingų delsimo minučių.

  • Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkų savivaldybė pranešė gavusi finansavimą dar penkių priedangų atnaujinimui ir taip tęsianti civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu darbai turėtų prasidėti Druskininkuose ir Leipalingyje.

    Numatoma modernizuoti priedangas „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“, įmonėje „Druskininkų vandenys“, taip pat Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tikslas yra užtikrinti, kad priedangos būtų funkcionalios, saugios ir pritaikytos skirtingų poreikių gyventojams.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad tai yra antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Pirmojo etapo metu atnaujinimo darbai jau vyksta penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose: „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre, Sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje.

    Modernizavimo metu priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas, numatyti elektros generatorius, evakuacinį apšvietimą, papildomus evakuacinius išėjimus ir kitas saugumą didinančias priemones. Taip pat akcentuojama, kad dalis priedangų bus pritaikomos riboto judumo asmenims.

    Kaip pažymi savivaldybė, Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos, todėl modernizavimo darbai vertinami kaip nuoseklus tinklo atnaujinimas, didinantis realų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų inventorizacijai, jų prieinamumui ir inžinerinių sprendimų atnaujinimui, kad jos atitiktų praktinius gyventojų saugumo poreikius.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų rajono savivaldybės delegacija 2026 metais gegužės 23–27 dienomis dalyvauja Kijeve vykstančiame miestų ir regionų valdžios institucijų aukščiausiojo lygio 4-ajame susitikime. Savivaldybė nurodo, kad renginį organizuoja Ukrainos prezidento vadovaujamas Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas.

    Delegacijai vadovauja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius. Kartu vyksta vicemerė Astra Korsakienė ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai Vytautas Juška bei Audrys Šimas.

    Kas aptariama Kijeve?

    Tokio formato susitikimuose paprastai dėmesys sutelkiamas į savivaldos atsparumą krizių metu, civilinės saugos stiprinimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ne mažiau svarbios temos yra tarptautinių partnerių parama Ukrainos regionams, bendradarbiavimo projektai ir praktiniai atstatymo darbų organizavimo modeliai.

    Karo sąlygomis savivaldybėms tenka didelė atsakomybė už gyventojų paslaugų tęstinumą, evakuacijos planus, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Dėl to vietos valdžios institucijų susitarimai ir tiesioginiai kontaktai su kitų šalių savivaldybėmis dažnai tampa kanalu greitesnei paramai ir konkretiems atstatymo sprendimams.

    Ką tai gali reikšti Biržams?

    Savivaldybių dalyvavimas tarptautiniuose susitikimuose paprastai siejamas su ryšių plėtra ir galimybe perimti praktikas, kurios vėliau pritaikomos vietoje. Tai gali apimti civilinės saugos planavimą, paslaugų skaitmeninimą, bendruomenių įtraukimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Biržų rajono savivaldybė taip pat pažymi, kad delegacija sudaryta mero potvarkiu 2026 metais gegužės 15 dieną. Delegacijos vizitas yra skirtas atstovauti savivaldybei ir dalyvauti diskusijose su kitų miestų ir regionų atstovais.