Tag: Civilinė sauga

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • Kiekviena sekundė lemia gyvybę: Ukrainos gelbėtojai priminė, kaip elgtis per teroristinį išpuolį

    Blogėjant saugumo situacijai Ukrainoje, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) priminė bazines taisykles, kaip elgtis per galimą teroristinį išpuolį, šaudymą ar sprogimą. Gelbėtojai pabrėžia, kad pirmosios minutės dažnai būna lemiamos, todėl svarbiausia nepasimesti ir veikti racionaliai.

    DSNS atkreipia dėmesį, kad pastebėjus įtartiną daiktą ar neįprastą elgesį viešoje vietoje, būtina nedelsiant pranešti policijai arba skubiosios pagalbos tarnyboms. Tokiais atvejais patariama nesiartinti prie radinio, nejudinti jo ir perspėti aplinkinius laikantis saugaus atstumo.

    Įvykus šūviams ar sprogimui, gelbėtojai ragina kuo greičiau rasti priedangą ir sumažinti riziką būti sužeistam skeveldrų ar antrinių sprogimų. Jei įmanoma, reikia pasitraukti iš atviros erdvės, laikytis kuo arčiau žemės ir judėti link saugaus išėjimo, vengiant spūsčių bei panikos.

    DSNS taip pat primena, kad automobilis nėra patikima priedanga: jo konstrukcija neapsaugo nuo kulkų, o degalai ir kitos medžiagos gali tapti papildomu pavojumi. Jei grėsmė užklumpa kelyje, svarbu įvertinti situaciją ir, jei saugu, pasitraukti nuo galimo pavojaus epicentro, nesustojant prie įtartinų objektų ar žmonių.

    Jei grėsmė ištinka pastate, rekomenduojama slėptis kuo saugesnėje vietoje, toliau nuo langų ir išorinių sienų. Praktikoje saugesnės gali būti patalpos su daugiau masyvių pertvarų, pavyzdžiui, vonios kambarys ar koridorius, o pagrindinis tikslas yra sumažinti sužeidimų riziką ir būti pasirengus greitai evakuotis kilus gaisrui.

    Kalbėdami apie užpuolikų užpuolimą ar įkaitų paėmimą, gelbėtojai pabrėžia, kad svarbiausia yra išlikti ramiai ir neprovokuoti agresijos. Patariama vengti staigių judesių, nebandyti ginčytis, neieškoti akių kontakto ir vykdyti nurodymus, jei tai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei.

    Jei vyksta specialiųjų pajėgų operacija ar šturmas, DSNS ragina nedaryti neprognozuojamų veiksmų: atsigulti ant grindų, laikyti rankas matomoje vietoje ir nejudėti, kol bus aišku, kad pavojus baigėsi. Po išlaisvinimo svarbu kuo greičiau palikti pavojingą zoną ir negrįžti pasiimti daiktų, jei tai gali kelti riziką.

    Gelbėtojai primena ir apie informacijos svarbą: jei tai saugu, verta įsidėmėti įtartinų asmenų požymius, aprangą, kryptį, kuria jie pasišalino, transporto priemonės detales. Tokia informacija vėliau gali padėti operatyviai identifikuoti grėsmės šaltinį ir užkirsti kelią papildomiems išpuoliams.

    DSNS pabrėžia, kad grėsmės gali kilti staiga ir be įspėjimo, todėl visuomenei svarbu žinoti aiškią veiksmų seką ir reguliariai atnaujinti savo įgūdžius. Tuo pat metu gelbėtojai ragina vadovautis oficialiais pranešimais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir, esant galimybei, suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nepažeidžiant savo saugumo.

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.

  • Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru drebino 5,1 balo žemės drebėjimas: žuvo mažiausiai 5 žmonės, apgadintos ligoninės

    Peru centrinę dalį šeštadienio naktį supurtė 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pareikalavęs mažiausiai penkių žmonių gyvybių. Dar apie dešimt žmonių patyrė sužalojimų, o gelbėtojai tęsia padarinių vertinimą Andų regione.

    Kaip pranešė atsakingos tarnybos, žemės drebėjimo epicentras buvo netoli Čupakos miesto Chunino regione, o židinys fiksuotas maždaug 24 kilometrų gylyje. Po 17 minučių tame pačiame rajone užregistruotas 3,7 balo stiprumo pakartotinis smūgis, kurio poveikis buvo gerokai silpnesnis.

    Didžiausia žala, pirminiais duomenimis, padaryta Čongos Bajo apylinkėse, kur užfiksuotos ir mirtys, tačiau dalis aukų tapatybių dar tikslinama. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad informacija gali kisti, nes įvertinus atokias vietoves dažnai paaiškėja papildomų nuostolių.

    Regiono sostinėje Huankajuje apgadintos dvi gydymo įstaigos, tarp jų Danielio Alcideso Carrióno ligoninė, į kurią buvo atgabenti nukentėjusieji. El Carmen motinos ir vaiko ligoninėje pranešta apie įtrūkimus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

    Stichija palietė ir kultūros paveldą: apgadintas istorinis Cani Cruz akmeninis kryžius Čongos Alto vietovėje bei dalis senojo Santjago de Leono vienuolyno. Kai kuriuose rajonuose fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, tačiau pirminiai vertinimai rodo, kad nacionalinio kelių tinklo magistralės nebuvo reikšmingai pažeistos.

    Kodėl Peru nuolat dreba žemė?

    Peru yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, vienoje seismiškai aktyviausių planetos zonų, kur susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties šalyje reguliariai fiksuojami įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, o pakrantės ir kalnų regionai laikomi didesnės rizikos teritorijomis.

    Tarnybos primena, kad žemės drebėjimų tiksliai prognozuoti neįmanoma, tačiau rizika vertinama remiantis istoriniais duomenimis ir seisminiais modeliais. Čupakos apylinkėse 5 balų ar didesni smūgiai, kaip nurodoma vietos vertinimuose, vidutiniškai pasikartoja maždaug kas keliolika metų, o silpnesni sukrėtimai registruojami gerokai dažniau.

    Ką daro tarnybos ir ko tikėtis?

    Po sukrėtimo tęsiami pastatų patikrinimai, ypač ligoninėse, mokyklose ir religiniuose bei istoriniuose objektuose, kur pažeidimai gali kelti papildomą pavojų. Gyventojai raginami laikytis vietos civilinės saugos nurodymų ir būti pasirengę pakartotiniams smūgiams, kurie po pagrindinio drebėjimo yra įprastas reiškinys.

    Kol kas didesnės apimties nuošliaužų ar kritinių kelių užtvarų nacionaliniuose maršrutuose nepatvirtinta, tačiau situacija stebima. Tarnybos taip pat vertina, ar nereikės papildomų laikinų evakuacijų zonose, kur pastatų būklė kelia abejonių.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.

  • Karščio banga Portugalijoje: gaisrai į darbą pakėlė beveik 2 000 ugniagesių, padėtis blogėja

    Karščio banga Portugalijoje: gaisrai į darbą pakėlė beveik 2 000 ugniagesių, padėtis blogėja

    Portugalija įžengė į vieną sudėtingiausių šios vasaros laikotarpių: karščio banga jau dabar didina miškų gaisrų riziką, o pirmieji stambesni gaisrai pareikalavo didelių pajėgų. Civilinės saugos duomenimis, ketvirtadienį nuo vidurnakčio iki 15 valandos žemyne užregistruoti 62 incidentai, dalis jų kilo naktį.

    Tarp didžiausių židinių išsiskiria gaisras Vouzela savivaldybėje, kuris, pareigūnų teigimu, prasidėjo apie 3 valandą ryto ir vis dar degė sudėtingoje vietovėje. Vėlyvą popietę čia dirbo 303 gelbėtojai, buvo telkiama 90 antžeminių vienetų ir keturios oro priemonės.

    Kituose šalies regionuose tuo pat metu fiksuoti dar keli miškų ir krūmynų gaisrai, įskaitant du židinius Vila Nova de Famalicão apylinkėse, taip pat Montijo ir Ourém rajonuose. Vien šiems gaisrams gesinti buvo sutelkta daugiau kaip 500 ugniagesių ir kitų tarnybų darbuotojų, padėjo per 140 transporto priemonių ir 10 orlaivių.

    Portugalijos civilinės saugos vadovybė skelbia, kad nuo vidurnakčio į incidentų suvaldymą buvo įtraukta 1 995 žmonės, 537 antžeminės priemonės ir 62 oro vienetai. Tarnybos pabrėžia, kad tokia mobilizacija atspindi ne vien gaisrų skaičių, bet ir oro sąlygas, kurios smarkiai apsunkina gesinimą.

    Karštis keičia gaisrų dinamiką

    Portugalijos jūrų ir atmosferos institutas perspėjo apie užsitęsusią karščio bangą, kuri apima visą šalies žemyninę dalį. Prognozuojama, kad kai kur temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių ar daugiau, o tai didina sausros poveikį augmenijai ir spartina ugnies plitimą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra išlieka aukštesnė nei 20 laipsnių, o kai kuriose vietovėse gali viršyti ir 25 laipsnius. Tai reiškia, kad naktį ugnis ne visuomet rimsta, o ugniagesiai negauna įprasto atokvėpio, kai oras atvėsta ir drėgmė padeda stabdyti liepsnas.

    „Naktinis langas, kuris paprastai suteikia geresnes galimybes gesinti, šįkart bus labai siauras“, – sakė Portugalijos civilinės saugos tarnybos vadovas Mário Silvestre.

    Specialistai taip pat akcentuoja, kad žema santykinė oro drėgmė ir vėjo sustiprėjimas gali išlaikyti itin nepalankias sąlygas net sutemus. Tokiu metu gaisrų frontas tampa sunkiau prognozuojamas, o gesinimo taktika dažniau persiorientuoja į gyventojų ir infrastruktūros apsaugą.

    Įvestas perspėjimas visai šaliai

    Portugalijos Vyriausybė paskelbė perspėjimo režimą visoje žemyninėje teritorijoje, jis turėtų įsigalioti penktadienį nuo vidurnakčio ir galioti iki pirmadienio vakaro. Valdžios teigimu, sprendimas susijęs su padidintu operaciniu pasirengimu ir būtinybe taikyti prevencines priemones, atsižvelgiant į prognozuojamą gaisrų riziką.

    Civilinė sauga skelbia stiprinanti reagavimo sistemą ir iš anksto perdislokuojanti pajėgas į pažeidžiamiausias zonas, kad į naujus gaisrus būtų reaguojama kuo greičiau. Taip pat pranešama apie sustiprintą oro pajėgų indėlį, įskaitant į Vouzela rajoną nukreiptus karinių oro pajėgų sraigtasparnius.

    Tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai, ypač regionuose, kuriuose didžiausia gaisrų rizika, ir paisyti vietinių apribojimų. Karščio bangos metu net menkiausias neatsargumas gali tapti kibirkštimi, kuri greitai virsta sunkiai suvaldomu gaisru.

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Suomijoje civilinės saugos slėptuvės jau dešimtmečius yra kasdienybės dalis, o dalis jų įprastai naudojamos kaip sporto ar bendruomenės erdvės. Dabar panašų modelį į Lenkiją siekia perkelti suomių plėtotojas „YIT“, žadantis pirmuosius gyvenamuosius namus su integruotomis slėptuvėmis.

    Diskusijos apie slėptuvių būklę ir gyventojų pasirengimą krizėms Lenkijoje sustiprėjo po 2022 metais išaugusių saugumo rizikų regione. Vis dažniau vertinama, kiek esama infrastruktūra atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ir kaip ją būtų galima pritaikyti realiam naudojimui.

    Kas yra suomių „dvigubo panaudojimo“ principas

    „YIT“ pabrėžia vadinamąjį dvigubo panaudojimo principą: patalpos kasdien tarnauja gyventojams, o grėsmės atveju greitai perkonfigūruojamos į slėptuvę. Suomijoje tokia praktika įsitvirtino dėl ilgametės statybų reguliavimo tradicijos ir plataus civilinės saugos planavimo.

    Pasak bendrovės, Suomijos apsauginė infrastruktūra teoriškai leidžia suteikti prieglobstį maždaug 80 proc. gyventojų. Tai dažniausiai nėra nuolat užrakinti betoniniai kambariai, o iš anksto suprojektuotos ir prižiūrimos erdvės, kurias galima operatyviai pritaikyti ekstremaliai situacijai.

    Planai Lenkijoje: naujos slėptuvės ir modernizacija

    „YIT“ Lenkijoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau dabar prioritetu įvardija ne vien būsto projektus, bet ir sprendimus, susijusius su gyventojų saugumu. Bendrovė teigia norinti prisidėti ir prie esamų slėptuvių būklės vertinimo bei atnaujinimo, bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

    Įmonės minimose analizėse nurodoma, kad apie 75 proc. dabar esančių slėptuvių galima pritaikyti šiuolaikiniams standartams. Likusi dalis, tikėtina, reikalautų brangesnių rekonstrukcijų arba paskirties keitimo, todėl sprendimai būtų parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir vietos poreikius.

    Kiek pabrangina slėptuvė daugiabutyje

    Didžiausią dėmesį kelia planas pastatyti pirmąjį Lenkijoje gyvenamąjį pastatą su S1 klasės slėptuve. „YIT“ šį sprendimą pristato kaip įprastą Suomijos rinkos standartą, kurį Lenkijoje dar teks pritaikyti prie vietinių taisyklių ir praktikos.

    „YIT Polska“ vadovas Leszekas Stankiewiczius teigia, kad slėptuvė pastate nėra itin brangus priedas.

    „Tokie sprendimai vidutiniškai padidina projekto kainą apie 6–7 proc., tačiau suteikia apčiuopiamą saugumo naudą gyventojams“, – sakė Leszekas Stankiewiczius.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių plėtra daugiabučiuose priklausys nuo kelių veiksnių: aiškių techninių reikalavimų, savivaldybių vaidmens, priežiūros finansavimo ir to, ar pirkėjai bus pasirengę mokėti už papildomą saugumo infrastruktūrą. Kartu tai gali tapti nauja tendencija NT rinkoje, kai saugumo sprendimai vertinami panašiai kaip energinis efektyvumas ar patogus susisiekimas.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.