Tag: Civilinė sauga

  • Audra paralyžiavo Kazlų Rūdą: meras skelbia ekstremalią situaciją, žmonės liko be elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje po savaitgalį praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška potvarkiu šį sprendimą priėmė rugpjūčio 24 dieną, įvertinus didelę žalą infrastruktūrai ir gyventojų pranešimus.

    Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, vietomis nutraukė elektros laidus ir išvartė elektros stulpus. Dėl sutrikusio elektros tiekimo daliai gyventojų kilo ir antrinės problemos: kai kur strigo vandens tiekimas, o dalis kelių tapo sunkiai pravažiuojami arba visai nepravažiuojami.

    Gyventojai taip pat pranešė apie ryšio sutrikimus, o savivaldybė fiksavo didėjantį kreipimųsi skaičių dėl vandens ir maisto stygiaus atokesnėse vietovėse. Papildomą riziką kėlė gyvenamosiose teritorijose likę nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos, galinčios kelti pavojų žmonių saugumui.

    Pagalba ir prioritetai

    Savivaldybė pirmadienį gyventojams pateikė informaciją, kur kreiptis dėl būtiniausių poreikių, jei pagalbos prireiktų atokiau gyvenantiems asmenims. Akcentuojama, kad pirmiausia siekiama užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą dėl maisto bei skubius sveikatos poreikius.

    Prie likvidavimo darbų prisideda specialią įrangą turinčios įstaigos, kurios dalijasi ištekliais: generatoriais, bokšteliais, keltuvais ir kita technika. Prioritetas teikiamas pavojingų medžių ir šakų šalinimui, kelių pravalymui ir kritinių infrastruktūros gedimų šalinimui.

    Kodėl skelbiama ekstremali situacija

    Ekstremalios situacijos režimas leidžia operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir greičiau pasitelkti papildomas pajėgas. Savivaldybė nurodo, kad taip paprasčiau organizuoti pagalbą valant teritorijas bei pristatant maistą, vandenį ir medicinos priemones į tolimesnes ar sunkiai pasiekiamas gyvenvietes.

    Gyventojai raginami išlikti atsargūs: nesiartinti prie nutrūkusių laidų, nevaikščioti po vietas, kur gali kristi šakos, ir įvertinti, ar namuose turimi žibintuvėliai, įkrauti telefonai, vandens atsargos. Esant būtinybei, patariama kreiptis į savivaldybės nurodytus kontaktus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Po audros Vilniaus rajone tęsiami intensyvūs padarinių šalinimo darbai, o situacija kai kuriose vietovėse išlieka įtempta. Savivaldybės tarnybos, komunalininkai ir seniūnijos dirba, kad kuo greičiau būtų atkurta infrastruktūra ir užtikrintas gyventojų saugumas.

    Didžiausias iššūkis – elektros tiekimo sutrikimai, kurie trikdo ne tik buitį, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų sistemų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nes gedimų mastas didelis, o tikslūs terminai ne visada prognozuojami.

    Pagalba gyventojams seniūnijose

    Kol elektros tiekimas atkuriamas, visuose Vilniaus rajono seniūnijų administraciniuose pastatuose gyventojams sudaromos galimybės gauti būtiną pagalbą. Čia galima pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus svarbiausius prietaisus, taip pat atsiimti geriamojo vandens.

    Seniūnijose gyventojai gali kreiptis ir dėl kitos neatidėliotinos pagalbos, jei dėl audros padarinių kyla papildomų problemų kasdienėje buityje. Savivaldybė ragina sekti konkrečios seniūnijos pranešimus apie darbo laiką ir teikiamas paslaugas.

    Generatoriai ir komunalinių paslaugų atstatymas

    Siekiant palaikyti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą, vandenvietėse ir nuotekų tvarkymo objektuose, kuriuose dėl elektros sutrikimų neįmanoma dirbti įprastai, jungiami generatoriai. Tai leidžia išvengti dar didesnių trikdžių ir užtikrinti bent minimalų paslaugų tęstinumą.

    Didžiausias elektros gedimų skaičius fiksuojamas Nemėžio komunalininko aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau darbai vyksta ir kitose rajono vietose. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas kritiškiausioms vietoms, kur gedimai kelia tiesioginę riziką žmonių saugumui.

    Elektros tiekimas ir saugumo rizikos

    Savivaldybės duomenimis, elektros tiekimas Vilniaus rajone jau atkurtas maždaug 6 000 vartotojų, tačiau apie 20 000 vartotojų vis dar lieka be elektros. Dalis gyventojų gauna ESO žinutes su planuojamu atkūrimo laiku, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo naujų gedimų ir oro sąlygų.

    ESO pirmiausia šalina pavojingiausius gedimus, tokius kaip ant žemės nukritę laidai ir kiti tiesioginį pavojų keliantys tinklo pažeidimai. Vėliau atkuriami aukštesnės įtampos tinklai, o po jų – žemesnės įtampos linijos, tiesiogiai tiekiančios elektrą gyventojams.

    Savivaldybė taip pat perspėja, kad išlieka stipraus vėjo rizika, o gūsiai gali siekti apie 20 m/s. Dėl to gali virsti jau pažeisti medžiai, lūžti šakos ir atsirasti naujų elektros tinklo gedimų, todėl gyventojai raginami išlikti budrūs.

    Pastebėjus pavojingai pakibusius ar nuvirtusius medžius, šakas, ant žemės nukritusius elektros laidus ar kitus pavojingus objektus, prašoma nesiartinti ir neliesti. Apie rizikas rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms arba savo seniūnijai.

    Vilniaus rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina, kol situacija stabilizuosis, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Apie svarbiausius pokyčius ir tolesnius veiksmus gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    2026 metų gegužės 4 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Visagino savivaldybėje – II etapas“. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo vertė siekia 200 000 eurų.

    Projektu siekiama stiprinti civilinę saugą ir mažinti grėsmių riziką gyventojams, kuri, institucijų vertinimu, išlieka aukšta. Prie šios situacijos prisideda regiono saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat dažnėjančios gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos ir techninių bei ekologinių incidentų rizika.

    Pagrindinis tikslas – atsparumas ir prieinamumas

    Pagrindinis projekto tikslas yra priedangų atsparumo stiprinimas ir jų pritaikymas riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad praktinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, nuo kurios priklauso priedangų funkcionalumas ekstremalių situacijų metu.

    Pagal planą vėdinimo įranga bus sutvarkyta penkiose priedangose. Jos yra Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Visagino viešojoje bibliotekoje, Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir Visagino savivaldybės socialinių paslaugų centre, kuriame numatytos dvi priedangos.

    Kiek žmonių tai palies?

    Skaičiuojama, kad pagerintos sąlygos priedangose bus užtikrintos 1 479 gyventojams. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų sumažinti pažeidžiamumą ir pagerinti gyventojų saugumą karinių ar hibridinių grėsmių atvejais, taip pat kitų ekstremalių situacijų metu.

    Produkto stebėsenos rodiklis numato, kad penkiose priedangose bus pagerintos sąlygos. Rezultato rodiklis įvardijamas kaip gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, skaičius, kuris siekia 1 479.

    Kada projektas bus baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų rugsėjo mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų parengčiai, jų techniniams reikalavimams ir realiam pritaikomumui gyventojams. Savivaldybės, atnaujindamos infrastruktūrą, dažniausiai pirmiausia sprendžia esminius klausimus, nuo kurių priklauso priedangos eksploatavimas, pavyzdžiui, vėdinimą, prieinamumą ir atsparumą.

  • Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    2026 metų birželio 18 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė projekto, skirto kolektyvinės apsaugos stiprinimui, sutartį. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo bendra vertė siekia 120 000 eurų.

    Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti savivaldybės pasirengimą krizėms ir užtikrinti, kad evakuojami gyventojai galėtų būti laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Kartu numatyta aprūpinti gyventojų evakavimo punkto darbuotojus darbui reikalingomis priemonėmis.

    Kur bus vykdomi darbai?

    Numatyta, kad bus atnaujintas ir priemonėmis aprūpintas gyventojų evakavimo punktas, įrengtas kolektyvinės apsaugos statinyje Draugystės g. 12 Visagine, Visagino Draugystės progimnazijoje. Savivaldybė nurodo, kad čia bus sukauptos priemonės, reikalingos laikinam apgyvendinimui ir evakuacijos organizavimui.

    Pagal projekto rodiklius, įgyvendinus numatytas veiklas savivaldybė planuoja būti pasirengusi laikinai apgyvendinti 800 žmonių. Taip pat numatyta darbo priemonėmis aprūpinti 11 evakavimo punkto darbuotojų.

    Kodėl stiprinama civilinė sauga?

    Projekte akcentuojama, kad rizikos lygis išlieka aukštas, kaip numatyta civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos kryptyse. Priežastimis įvardijamas įtemptas saugumo kontekstas regione, taip pat augantis gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų skaičius ir nuolatinės techninio, ekologinio bei socialinio pobūdžio rizikos.

    Tokių projektų tikslas – ne tik infrastruktūra, bet ir praktinis pasirengimas, kad krizės atveju savivaldybės galėtų greitai aktyvuoti evakavimo procesus, priimti žmones ir užtikrinti bazines sąlygas trumpalaikiam apgyvendinimui. Tai svarbu tiek dėl galimų geopolitinių grėsmių, tiek dėl ekstremalių orų reiškinių, kurie pastaraisiais metais dažnėja visame regione.

    Kada projektas turi būti baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų balandžio mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Viešai skelbiama, kad kolektyvinės apsaugos statinių informacija Lietuvoje taip pat pateikiama interaktyviuose žemėlapiuose, kurie padeda gyventojams ir institucijoms geriau orientuotis, kur numatytos priedangos ar kolektyvinės apsaugos vietos.

  • Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasuose ir visame Zarasų rajone dėl stipraus vėjo fiksuojami pavojingi incidentai: virsta medžiai, lūžta šakos, jos krenta ant kelių, šaligatvių ir kiemų. Zarasų rajono savivaldybė ragina gyventojus išlikti itin budrius ir saugoti save bei turtą.

    Gyventojams primenama neiti ir nevažiuoti po svyrančiais medžiais, ypač parkuose, senesnėse alėjose, prie vandens telkinių ir atvirose vietose, kur gūsiai stipriausi. Taip pat patariama nepalikti automobilių po medžiais ir atidžiai įvertinti, ar kiemuose nėra pavojingai pakibusių šakų.

    Rytoj savivaldybė kviečia prie tvarkymosi prisidėti gyventojus, galinčius saugiai padėti seniūnijos darbuotojams. Nuo 8 valandos siūloma rinktis prie seniūnijos ir tvarkyti miesto erdves, o daugiabučių gyventojų prašoma sutvarkyti namų prieigas, pašalinti nulaužtas šakas ir kitas vėjo padarytas kliūtis.

    Akcentuojama, kad teritorijų tvarkyti negalima, jeigu jose vis dar yra pavojingai svyrančių medžių ar įtemptų, pakibusių šakų. Tokiais atvejais prašoma nerizikuoti ir palikti situacijos įvertinimą bei darbus specialistams, nes stipresnis gūsis gali sukelti staigų lūžį.

    Taip pat raginama į patalpas įnešti lauke paliktus lengvus daiktus, kuriuos vėjas gali pakelti ar nublokšti, pasirūpinti balkonų ir kiemų saugumu, o esant galimybei padėti vyresniems ar vienišiems kaimynams. Pastebėjus ant važiuojamosios dalies, pėsčiųjų tako ar prie pastatų nuvirtusius medžius, prašoma nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Varėnoje po vasaros audrų – padėkos tarnyboms ir verslui: štai kas padėjo greitai suvaldyti chaosą

    Varėnos rajono savivaldybės didžiojoje salėje pagerbti žmonės ir organizacijos, prisidėję prie šią vasarą rajone siautėjusių audrų padarinių šalinimo. Savivaldybė pabrėžė, kad greitą situacijos suvaldymą lėmė ne vien technika, bet ir sklandi tarnybų bei bendruomenės koordinacija.

    Padėkota Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Gudžių, Valkininkų, Žilinų, Marcinkonių, Merkinės ir Perlojos ugniagesių komandoms, taip pat pagalbon atvykusiems Makniūnų ugniagesiams. Įvertintas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų darbas.

    Pasak savivaldybės, audrų padariniai dažniausiai reiškia nuvirtusius medžius, užverstus kelius, pažeistas elektros linijas ir užtvindytas teritorijas, todėl kritiškai svarbios tampa pirmosios valandos. Būtent tada sprendžiamas privažiavimas gelbėtojams, gyventojų saugumas ir galimybė kuo greičiau atkurti sutrikusias paslaugas.

    Padėkos žodžiai skirti ir bendruomenės nariams bei verslo atstovams, nelikusiems nuošalyje. Už suteiktą techniką padėkota bendrovės „Log Forest“ direktoriui Mantui Lesniauskui, taip pat įvardytas prie darbų prisidėjęs „Tėviškės“ atstovas Vytautas Ramanauskas.

    Susitikime padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose ypač svarbu aiškus darbų pasidalijimas ir vienas kito palaikymas, nes didžiausią rezultatą duoda bendra, o ne pavienė reakcija.

    „Kai ištinka tokios situacijos, labai aiškiai pamatai, kokia svarbi yra kiekvieno žmogaus atsakomybė ir gebėjimas veikti kartu. Ugniagesiai, pareigūnai, savivaldybės specialistai, verslo ir bendruomenės žmonės dirbo greitai, profesionaliai ir nuoširdžiai. Už tai esame labai dėkingi“, – sakė vicemeras Alvydas Verbickas.

    Administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė atkreipė dėmesį, kad audrų padarinių šalinimas reikalauja ne tik fizinių pajėgų, bet ir nuolatinės komunikacijos su gyventojais. Savivaldybė ragina gyventojus audrų metu vengti artintis prie nuvirtusių medžių ir pažeistų laidų, o apie pavojus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami intensyvūs vasaros reiškiniai, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių, kyla škvalas ar kruša. Dėl to savivaldybėms ir tarnyboms vis svarbesni tampa pasirengimo planai, aiškios gyventojų perspėjimo procedūros ir galimybė greitai sutelkti papildomus resursus, įskaitant vietos verslo techniką.

  • KTU pasiūlė urboląstelę: naujas miesto vienetas žada apsaugą nuo karščio, potvynių ir krizių

    Klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, staigios liūtys ir potvyniai, vis dažniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie jų prisideda ir kitos rizikos, įskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilinės saugos grėsmes, todėl miestams reikia ne tik mažinti taršą, bet ir didinti atsparumą.

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepciją, kurią vadina urboląstele. Tai naujas urbanistinės struktūros vienetas, turintis veikti kaip savarankiška, aiškiai suplanuota miesto dalis su stipriu žaliuoju centru ir kasdienėms bei krizinėms situacijoms pritaikyta infrastruktūra.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad dabartinė plėtra Lietuvoje dažnai išskaido teritorijas, didina urbanistinę drieką ir spaudžia želdynus. Tokia kryptis, jų vertinimu, silpnina miestų gebėjimą amortizuoti karštį, suvaldyti liūčių vandenį ir užtikrinti gyventojams pasiekiamas viešąsias paslaugas.

    Kas yra urboląstelė

    Urboląstelė apibrėžiama kaip 40–60 hektarų ploto urbanistinis kompleksas, kurį iš išorės ribotų viešojo transporto gatvės, o viduje dominuotų pėsčiųjų ryšiai ir želdynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologinė ląstelė turi apvalkalą ir branduolį, taip mieste siūlomas vienetas turėtų aiškias ribas ir centrinį branduolį.

    Centrinis elementas būtų daugiafunkcis žaliasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomenės veikloms ir kasdieniam paslaugų pasiekiamumui. Kartu čia numatoma ir civilinės saugos funkcija, kad krizių atveju teritorija turėtų vietas susitelkimui, ryšiui ir pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

    Pagal mokslininkų pateikiamus skaičiavimus, vienoje urboląstelėje, priklausomai nuo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, galėtų gyventi apie 7 000–15 000 žmonių. Iš kelių urboląstelių būtų formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirastų ir platesnio masto traukos objektai.

    Žaliasis branduolys ir judėjimas

    Vienas esminių principų yra transporto srautų atskyrimas nuo vidinių gyvenamųjų erdvių. Automobilių stovėjimas ir intensyvesnis eismas būtų telkiami arčiau aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje prioritetas teikiamas saugioms pėsčiųjų jungtims ir želdynams.

    Taip siekiama kurti aplinką, kurioje kasdieniai maršrutai iki žaliojo centro ar viešojo transporto būtų trumpi ir patogūs pėsčiomis. Koncepcijoje minimas 5–10 minučių pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir viešosios erdvės turėtų būti pasiekiamos be automobilio.

    Želdynų vaidmuo čia neapsiriboja estetika. Miestų prisitaikymo praktikoje žaliosios erdvės vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių mažinti miesto šilumos salos efektą, gerinti oro kokybę ir sugerti liūčių vandenį, mažinant paviršinių nuotekų perkrovą.

    Kodėl ši idėja aktuali dabar

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų, kurie miestus verčia planuoti kompaktiškiau ir arčiau kasdienių paslaugų. Vis plačiau taikomi kvartalų atnaujinimo, žaliųjų koridorių ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilinės saugos reikalavimai viešosioms erdvėms ir pastatams.

    KTU mokslininkų siūloma urboląstelė šias kryptis sujungia į vieną planavimo logiką, kur atsparumas klimato kaitai, patogus judėjimas ir bendruomenės infrastruktūra numatomi iš anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia struktūra, jų teigimu, galėtų padėti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskirų sklypų ir pastatų rinkinys.

    Idėja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinamą projektą, kuriame vertinamos klimato kaitos prognozės ir jų įtaka gyvenamųjų vietovių planavimui. KTU pažymi, kad pateikiama schema yra modelinė ir turėtų būti pritaikoma konkrečioms gamtinėms bei urbanistinėms sąlygoms, išlaikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.

  • Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Italijoje, Gardo ežero vakarinėje pakrantėje esančiuose Tignale kalnuose, penktadienio vakarą kilo didelis miško gaisras. Į įvykio vietą sutelktos ugniagesių pajėgos, civilinės saugos komandos, miškų apsaugą prižiūrintys Carabinieri pareigūnai ir savanoriai.

    Vietos valdžios teigimu, gaisro plitimą apsunkina iki 40 kilometrų per valandą sustiprėjęs vėjas, nuolat keičiantis liepsnų kryptį. Situaciją dar labiau paaštrina pastarųjų savaičių sausra: dėl išdžiūvusios augmenijos ugnis plinta greičiau, o židiniai gali atsinaujinti net po gesinimo.

    Evakuota apie 200 žmonių

    Institucijos nurodė evakuoti apie 200 gyventojų ir turistų. Per naktį iš poilsio būstų ir apgyvendinimo vietos „La Forca“ perkelti poilsiautojai, dalis jų buvo išvežti į saugesnes zonas.

    Gelbėtojai tikrina namus ir atostogų būstus, nes ne visada aišku, kurie objektai tuo metu buvo užimti turistų. Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra, o pagrindinis tikslas išlieka liepsnų suvaldymas ir gyventojų saugumo užtikrinimas.

    Gesinimui pasitelkta aviacija

    Šeštadienio rytą gaisro gesinimui pasitelkti du vandens semtuvai lėktuvai „Canadair“, kurie nuo vandens telkinių surinktą vandenį išmeta virš ugnies židinių. Tokia taktika dažniausiai naudojama kalnuotose vietovėse, kur gaisro neįmanoma greitai pasiekti antžeminėmis priemonėmis.

    Gaisro priežastis kol kas neįvardijama, o tarnybos ragina žmones laikytis saugumo nurodymų ir nevyksti į uždarytas teritorijas. Gelbėjimo darbai tęsiami, o situacijos raidą lems vėjo kryptis ir artimiausių valandų meteorologinės sąlygos.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.