Tag: Darbo rinka

  • Emerytūros priedai už vaikus: kodėl tai nepadidins gimstamumo ir kokios priemonės veiktų greičiau

    Idėja didinti pensijas ar leisti anksčiau išeiti į pensiją už užaugintus vaikus viešojoje politikoje kartojasi ne pirmą kartą. Tokie siūlymai skamba patraukliai, nes žada atlygį už visuomenei svarbų indėlį, tačiau realiai dažnai tampa dar viena lengvata pensijų sistemoje, o ne nuoseklia demografine politika.

    Demografinio nuosmukio kontekste pagrindinis iššūkis yra tai, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, o pensininkų dalis auga. Kai siūloma mažinti pensinį amžių ar plėsti pensines privilegijas, trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti nebrangu, bet ilguoju laikotarpiu didina sistemos įsipareigojimus ir mažina dirbančiųjų skaičių.

    Pagrindinė tokios priemonės problema yra paskata laike. Žmogui, svarstančiam apie vaiką dabar, kelių mėnesių ar net metų pensijos „premija“ po 30–40 metų retai tampa lemiamu argumentu, nes sprendimą labiausiai veikia šiandieniniai kaštai ir rizikos: būsto įperkamumas, darželiai, pajamų stabilumas, sveikatos paslaugos ir darbo su šeima derinimas.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad ankstesnis išėjimas į pensiją, ypač kai jis labiau tikėtinas moterims, gali paskatinti anksčiau trauktis iš darbo rinkos. Tai konfliktuoja su tikslu turėti daugiau dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir finansuoja viešąsias paslaugas, nuo kurių priklauso šeimų gerovė.

    Kita dažnai aptariama versija yra pensijos priedas, susietas su suaugusių vaikų sumokamais mokesčiais. Tokia schema administraciškai sudėtinga ir kelia teisingumo klausimų, nes didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau užaugina didesnes pajamas gaunančius vaikus, todėl didesnė papildomų pervedimų dalis natūraliai nukryptų į turtingesnius namų ūkius.

    Be to, vaikų auginimas sunkiai sutalpinamas į grąžos logiką, kai tėvystė pradedama vertinti kaip ilgo horizonto investicija, o ne šeimos sprendimas ir visuomenės ateities pagrindas. Tokia „grąžos“ schema gali didinti socialinę įtampą ir nepataikyti į tas grupes, kurioms realiai reikia pagalbos apsisprendžiant dėl šeimos pagausėjimo.

    Efektyvesnės priemonės paprastai yra tos, kurios sumažina kasdienius barjerus čia ir dabar. Tai apima realiai prieinamą ankstyvąją vaikų priežiūrą, lankstesnį darbo organizavimą, finansinį saugumą tėvystės laikotarpiu ir mažesnę riziką, kad dėl vaikų auginimo bus „nubausta“ būsima pensija.

    Viena iš aptariamų krypčių – valstybės apmokamos socialinio draudimo įmokos už laikotarpį, kai vienas iš tėvų realiai daugiausia laiko skiria vaikų priežiūrai. Tokia logika reiškia ne simbolinį priedą po kelių dešimtmečių, o galimybę šeimai laikinai perskirstyti laiką ir darbą neprarandant ilgalaikio socialinio saugumo.

    Diskusijose taip pat keliami modeliai, kai didesnė parama taikoma nuo trečio ar ketvirto vaiko, nes būtent sprendimas dėl didesnės šeimos dažnai labiausiai priklauso nuo finansinio ir organizacinio pajėgumo. Tokiu atveju parama veikia kaip sprendimą „įgalinanti“ priemonė, o ne vėlyvas apdovanojimas, kuris demografinių rodiklių greičiausiai nepakeistų.

    Vertinant ilgalaikę politiką, pensijų sistema paprastai turėtų išlikti aiški ir prognozuojama, o gimstamumo skatinimas labiau remtis šeimų kasdienybę palengvinančiomis paslaugomis ir stabilumu. Jei tikslas yra realus gimstamumo augimas, didžiausią poveikį dažniausiai duoda ne pažadai tolimoje ateityje, o apčiuopiama pagalba pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

  • Lenkijos įmonės nustebino atsparumu krizei: verslas mažiau skundžiasi, labiau investuoja į pokyčius

    Lenkijos įmonės pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį gebėjimą greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki karo Ukrainoje ir besikeičiančių pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistų ir verslo lyderių vertinimu, šis lankstumas tampa apčiuopiama konkurencine persvara, o ne vien gražiai skambančia fraze.

    Tai pabrėžiama ir analizuojant dešimtis pokalbių su įmonių vadovais bei verslo asociacijų atstovais, kuriuose ryškėja bendras leitmotyvas: nuotaikos rinkoje tapo labiau darbinės, mažiau emocingos. Vietoj įprasto nerimo dėl brangstančio darbo ir darbuotojų trūkumo vis dažniau kalbama apie praktinius sprendimus, kaip išlaikyti tempą ir rasti augimo nišų.

    Konkurencija ir demografija spaudžia

    Lenkijos verslas, kaip ir kitos Europos ekonomikos, susiduria su struktūriniais iššūkiais: mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi ir vis aštresne konkurencija iš išorės. Ypač dažnai minima Kinijos gamintojų spaudimas, kai į Europos rinką patenka vis daugiau technologiniu požiūriu pažangių galutinių produktų.

    Verslo atstovai šią konkurenciją neretai vadina nelygia, nes Europos įmonėms tenka didesnė reguliacinė našta, griežtesni aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos reikalavimai. Kartu akcentuojama, kad tikslas nėra mažinti standartus, o ieškoti būdų suvienodinti sąlygas, kad konkurencija būtų sąžiningesnė.

    Trys kryptys, kaip sprendžiamas darbuotojų trūkumas

    Darbo jėgos stygius Lenkijoje išlieka viena opiausių temų, tačiau įmonės vis rečiau apsiriboja skundais. Praktikoje ryškėja trys kryptys: darbuotojų pritraukimas iš užsienio, investicijos į technologijas ir kryptingas kompetencijų ugdymas pačiose organizacijose.

    Imigracija kai kuriuose sektoriuose tampa trumpuoju keliu užpildyti spragas, tačiau ji priklauso nuo politinio klimato ir administracinių procedūrų. Todėl lygiagrečiai auga dėmesys automatizacijai, robotizacijai ir skaitmenizacijai, nors pripažįstama, kad investicijų mastas dar ne visur pakankamas, o kai kurių darbų, pavyzdžiui, statybose, technologijomis greitai nepakeisi.

    Trečia kryptis – darbuotojų ugdymas ir išlaikymas, kai įmonės vis dažniau siūlo aiškias karjeros trajektorijas, mokymus ir ne vien atlyginimu paremtas motyvavimo priemones. Vis labiau įsitvirtina praktika talentus „auginti“ dar mokyklose ar universitetuose, nes rinkoje reikiamų kompetencijų paieška tampa brangi ir neprognozuojama.

    Verslas prašo stabilumo, o ne pažadų

    Kita ryški įžvalga – santūrus verslo požiūris į politiką. Įmonių vadovai dažniausiai nesitiki greitų stebuklų, tačiau aiškiai įvardija poreikį stabilumui: mažiau dažnų ir netikėtų reguliacinių pakeitimų, daugiau prognozuojamumo planuojant investicijas ir veiklą.

    Diskusijose taip pat keliama viešųjų pirkimų tema, kur, verslo nuomone, iki šiol pernelyg dažnai dominuodavo vien tik kaina. Norima, kad dideliuose valstybės užsakymuose daugiau reikšmės įgytų tiekimo patikimumas, vietos tiekėjų įtraukimas ir ilgalaikė vertė, kas potencialiai galėtų sumažinti spaudimą iš itin pigių importo srautų.

    Galiausiai vis garsiau kalbama apie įmonių mastelio problemą: kai kurios reguliacinės ir paramos sistemos skatina išlikti mažesniems, nes palankesnės sąlygos dažniau taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomistų vertinimu, be pusiausvyros tarp paramos smulkiesiems ir paskatų didėti, bus sunkiau kurti stiprius regioninius žaidėjus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Finansų srityje akcentuojama ir investicijų dilema: dalis įmonių renkasi atsargumą, daugiau taupo ir mažiau skolinasi plėtrai. Tokia laikysena padeda išgyventi neapibrėžtumo laikotarpiais, tačiau ilgainiui gali riboti produktyvumo augimą, ypač jei konkurentai sparčiau investuoja į modernizaciją ir DI sprendimus.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.

  • Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    2026 metų gegužės 11 dieną Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje salėje surengtas profesinės reabilitacijos pristatymas ir diskusija, skirta asmenims su negalia bei su jais dirbantiems specialistams. Susitikimo tikslas buvo aiškiai paaiškinti, kam skirta profesinė reabilitacija, kaip vyksta paslaugų gavimas ir kokia praktinė nauda laukia grįžtant į darbo rinką.

    Renginio metu akcentuota, kad profesinė reabilitacija orientuota į žmogaus darbinių gebėjimų atkūrimą ar sustiprinimą, kai dėl sveikatos būklės ar negalios tampa sunku išlaikyti ankstesnį darbą arba pradėti naują veiklą. Tokios paslaugos dažniausiai apima individualų poreikių įvertinimą, profesinį konsultavimą, mokymus ir pagalbą planuojant įsidarbinimą.

    Pristatyme dalyvavo bendrovės „Takoskyra“ atstovės: mokymo ir profesinės reabilitacijos vadovė Jorūnė Mylytė-Savickienė, mokymo organizatorė Inga Pipirienė bei mokymo organizatorė ir profesijos konsultantė Daiva Dėlkienė. Jos pristatė, kokias paslaugas teikia organizacija, kaip atrodo reabilitacijos procesas nuo pirmos konsultacijos iki mokymų ir kokios įsidarbinimo kryptys dažniausiai pasirenkamos.

    Didelis dėmesys skirtas finansiniams ir organizaciniams klausimams, kurie gyventojams dažnai kelia daugiausia neaiškumų. Dalyviams paaiškinta, kokios profesinės reabilitacijos metu patiriamos išlaidos gali būti kompensuojamos ir kokia tvarka jos įprastai apmokamos, kad žmogui nereikėtų nutraukti proceso dėl finansinių priežasčių.

    Po pristatymo vyko diskusija, į kurią aktyviai įsitraukė įvairių sričių specialistai. Buvo keliami praktiniai klausimai apie siuntimo ir registracijos eigą, paslaugų prieinamumą regione, mokymų pritaikymą skirtingiems poreikiams bei bendradarbiavimą tarp savivaldybės, darbdavių ir paslaugų teikėjų.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutrumpinti kelią iki realios pagalbos, nes aiškiai įvardijami žingsniai ir atsakomybės, o specialistai greičiau susiderina dėl veiksmų. Diskusijoje išsakytos įžvalgos taip pat leidžia geriau suprasti, kokių profesinės reabilitacijos sprendimų labiausiai reikia Tauragės rajone, kad integracija į darbo rinką būtų tvaresnė.

  • Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Kas skelbiama ir kam skirta

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo registraciją į 2026 metais vyksiančią jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasaros atostogų metu nori įgyti pirmosios darbo patirties ir legaliai užsidirbti.

    Programa orientuota į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai moksleiviai dažniausiai ieško trumpalaikio darbo. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda jaunimui anksčiau susipažinti su darbo rinkos taisyklėmis, atsakomybėmis ir darbdavių lūkesčiais.

    „Pirmasis darbas jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei tik uždarbis – tai svarbus laiptelis į savarankiškumą, ugdantis atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip veiks programa ir kas gali dalyvauti

    Dalyvauti gali jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir besimokantys pagal pagrindinio, vidurinio arba profesinio ugdymo programas. Taip pat numatyta galimybė prisijungti specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

    Svarbi sąlyga – darbo sutartyje nurodytą pirmąją darbo dieną dalyvis turi būti ne jaunesnis nei 14 metų ir ne vyresnis nei 19 metų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija ir realus įsidarbinimas nėra tas pats: užsiregistravus dar reikia susisiekti su pasirinktu darbdaviu ir suderinti konkrečias sąlygas.

    Kompensacijos darbdaviams ir ankstesnių metų patirtis

    Programoje dalyvaujantiems darbdaviams savivaldybė numato mėnesines kompensacijas už įdarbintą jaunuolį. Nurodoma, kad kompensacija siekia 500 eurų, kai dirbama pilnu etatu, arba 250 eurų, kai dirbama puse etato, o dirbant mažiau ji mažinama proporcingai.

    Ankstesniais metais Vilniaus rajone pagal šią iniciatyvą įsidarbino 30 jaunuolių, juos priėmė 12 skirtingų darbdavių. Praktikoje jaunuoliai dirbo skirtingose srityse – nuo gamybos ir prekybos iki klientų aptarnavimo bei pagalbos organizuojant kultūrinius renginius.

    Registracija: terminai ir svarbios detalės

    Registracija vyksta nuo gegužės 13 dienos iki birželio 1 dienos imtinai. Pasirinkęs darbdavį registracijos anketoje, jaunuolis turi pats asmeniškai susisiekti su darbdaviu nurodytais kontaktais ir suderinti darbo laikotarpį bei darbo pobūdį.

    Taip pat nurodoma, kad subsidijuojamų vietų skaičius yra ribotas, todėl pasiekus numatytą paraiškų skaičių registracija gali būti sustabdyta anksčiau. Su programos įgyvendinimu susijusią informaciją ir konsultacijas teikia savivaldybės atsakingi specialistai.

  • Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pavasarį Lietuvoje tradiciškai suaktyvėja darbuotojų paieška, o šiemet darbdaviai laisvų vietų skelbia ypač daug. Kovą 4 400 darbdavių registravo 15 400 darbo pasiūlymų, o balandį jų skaičius išaugo iki 16 000. Tokios tendencijos didina galimybes greičiau įsidarbinti ir Trakų rajono savivaldybės gyventojams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavasario augimas dažniausiai siejamas su sezoniškumu ir projektų startais, tačiau šiemet paklausa auga platesniame sektorių spektre. Laisvų vietų daugėja tiek kvalifikuotiems specialistams, tiek pagalbiniams darbuotojams, o darbdaviai aktyviau ieško žmonių ir trumpesniems laikotarpiams, ir nuolatiniam darbui.

    Kur šiuo metu labiausiai reikia darbuotojų?

    Didžiausias poreikis išlieka gamybos sektoriuje, kuriame antrą mėnesį iš eilės skelbiamų darbo vietų skaičius viršijo 3 000. Dažniausiai ieškoma plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių, sandėliavimo darbuotojų, suvirintojų, siuvėjų ir kepėjų.

    Ne mažiau aktyvios ir statybos: kovą darbdaviai paskelbė beveik 2 000 pasiūlymų, o balandį dar apie 1 800. Tarp paklausiausių profesijų išlieka elektrikai, kelininkai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, ekskavatorininkai ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.

    Artėjant vasarai ryškėja apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus sujudimas. Darbdaviai ieško virėjų, virtuvės pagalbininkų, padavėjų, barmenų, kambarių tvarkytojų ir valytojų, o dalis pasiūlymų orientuoti į sezoninį darbą.

    Sezoninis poreikis didėja ir žemės ūkyje bei miškininkystėje, kur dažniau ieškoma pagalbinių ir trumpalaikių darbuotojų. Tokie pasiūlymai paprastai atsiranda pavasarį ir išlieka aktualūs iki vasaros pabaigos, todėl tai gali tapti greičiausiu keliu grįžti į darbo rinką.

    Kaip tuo gali pasinaudoti Trakų gyventojai?

    Trakų rajono savivaldybėje įgyvendinama Užimtumo didinimo programa orientuota į tuos, kuriems įsidarbinimas sunkesnis dėl įgūdžių stokos, ilgesnės pertraukos darbe ar socialinių aplinkybių. Programos tikslas yra ne tik laikinas užimtumas, bet ir nuoseklus pasirengimas grįžti į darbo rinką, stiprinant profesinius ir socialinius įgūdžius.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyviai gali gauti daugiau pagalbos ieškant tinkamų darbo pasiūlymų, įsitraukti į užimtumo priemones, mokymus ar laikinus darbus. Savivaldybė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir vietos darbdaviais, kad informacija apie aktualias pozicijas pasiektų žmones laiku.

    „Darbo rinka siunčia aiškų signalą: darbuotojų poreikis auga beveik visuose sektoriuose, todėl svarbu, kad Trakų rajono savivaldybės gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių pasinaudoti atsiveriančiomis darbo vietomis. Užimtumo didinimo programa padeda žmonėms sugrįžti į darbo rinką, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgyti naujų įgūdžių“, – sakė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Šiais metais programoje dalyvauja daugiau kaip 100 bedarbių ir asmenų, besirengiančių grįžti į darbo rinką. Augant laisvų vietų skaičiui pavasarį, savivaldybė tikisi, kad tai suteiks daugiau realių galimybių Trakų krašto gyventojams greičiau rasti darbą ir įsitvirtinti ilgesniam laikui.

  • GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    General Motors (GM) darbuotojai pasakoja apie netikėtą atleidimo procedūrą, kuri, jų teigimu, prasidėjo nerimą keliančiu el. laišku ir 15 minučių trukmės nuotoliniu susitikimu. Po iš anksto parengtos Personalo skyriaus žinutės susitikimas esą buvo staigiai nutrauktas, o kartu baigėsi ir darbas.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, šie atleidimai palietė maždaug 500–600 žmonių. Daugiausia tai informacinių technologijų pareigose dirbę darbuotojai Ostine ir Vorene, o sprendimas, anot šaltinio, siejamas su kaštų mažinimu ir neapibrėžtomis rinkos sąlygomis.

    „Nebuvo jokio dėkingumo ar empatijos. Jokių klausimų. Nieko“, – sakė duomenų analitikas, automobilių gamintojo komandoje dirbęs daugiau nei dešimtmetį.

    Du atleisti darbuotojai teigė, kad jų padaliniuose pastaruoju metu vyko pertvarkos, o kasdieniame darbe vis dažniau buvo skatinama pasitelkti dirbtinis intelektas. Jų vertinimu, DI diegimas didino produktyvumą, tačiau kartu stiprino įspūdį, kad daliai funkcijų ateityje reikės mažiau žmonių.

    „Jie stums DI į kasdienį darbą ir visa kita. Tai gali labai padidinti programuotojo produktyvumą, bet DI nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė patyręs programuotojas ir duomenų mokslininkas.

    GM viešai nenurodė, kokį vaidmenį atleidimuose suvaidino DI, tačiau patvirtino, kad pertvarko IT organizaciją. Bendrovė teigė, jog tai daroma siekiant geriau pasirengti ateičiai, ir pripažino, kad sprendimas atsisakyti dalies pareigybių buvo sunkus.

    Tuo pat metu bendrovė ir toliau ieško IT specialistų: karjeros puslapyje buvo skelbiama apie maždaug 80 atvirų IT pozicijų, tarp jų ir susijusių su DI. Tai rodo dažną didžiųjų organizacijų kryptį: mažinant vienas komandas, lygiagrečiai stiprinamos naujų kompetencijų sritys.

    Darbuotojams pateiktoje GM išeitinių programos apžvalgoje nurodyta, kad 1–4 metų stažą turintiems siūloma dviejų mėnesių išeitinė. Turintiems 8 metų patirtį numatyti keturi mėnesiai, o 12 ar daugiau metų dirbusiems darbuotojams siūlomi šeši mėnesiai.

    Taip pat numatytos vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, kurių dydis siekia maždaug 1 850–5 550 eurų, priklausomai nuo dokumentuose nurodytų sumų. Dokumentuose taip pat pažymima, kad nepanaudotos atostogos ar nedarbingumo laikas gali būti prarandami, jei to nedraudžia konkrečios valstijos teisė.

    GM darbuotojams pasiūlė ir papildomas paslaugas: psichologinės pagalbos sprendimus bei karjeros konsultavimą, įskaitant pagalbą ieškant naujo darbo. Vis dėlto dauguma išmokų ir paslaugų siejamos su sąlyga pasirašyti atsisakymo nuo pretenzijų susitarimą ir grąžinti bendrovei priklausantį turtą, jei jis buvo suteiktas.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes apie efektyvumo didinimą ir mažesnį darbuotojų skaičių, diegiant DI sprendimus, vis dažniau kartoja ir kitos didelės technologijų bei paslaugų bendrovės. Ekspertai pabrėžia, kad DI dažnai ne tiek „pakeičia“ vieną darbuotoją, kiek pakeičia darbo pobūdį: auga poreikis žmonėms, galintiems valdyti procesus, duomenis ir rizikas, bet mažėja rutininių užduočių apimtis.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.