CP v2

Tag: Darbo rinka

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.

  • „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    Automobilių gamintoja „General Motors“ pradėjo šimtų samdomų informacinių technologijų specialistų atleidimus, peržiūrėdama komandos struktūrą ir siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė patvirtino, kad pareigybių naikinimas vyksta globaliai, tačiau detalių apie konkrečius padalinius ir skaičius viešai neatskleidė.

    Su planu susipažinusių šaltinių teigimu, pokyčiai palies maždaug 500–600 darbuotojų, o didžiausias poveikis juntamas Ostine Teksaso valstijoje ir Vorene Mičigano valstijoje. Atleidimai pradėti pirmadienį ir yra platesnio GM darbo jėgos poreikių įvertinimo dalis.

    Kas keičiasi GM IT padalinyje?

    Bendrovė teigia pertvarkanti IT organizaciją tam, kad geriau pasirengtų ateities poreikiams. Pasak GM, sprendimas naikinti dalį pareigybių buvo sunkus, o atleidžiamiems darbuotojams žadama suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu.

    „General Motors“ pabrėžia, kad IT funkcija išlieka strategiškai svarbi, tačiau keičiami prioritetai ir kompetencijų poreikis. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau optimizuoja administracines ir technologijų komandas, kai dalis darbų automatizuojama, o projektai perrikiuojami pagal grąžą ir terminus.

    Atleidžia, bet toliau samdo

    Nors šiuo metu mažinamas darbuotojų skaičius, GM tuo pat metu išlaiko naujų specialistų paiešką. Bendrovės karjeros skiltyje buvo skelbiamos dešimtys atvirų IT pozicijų, įskaitant darbus, susijusius su dirbtinis intelektas sprendimais, automobilių sportu ir autonominio vairavimo kryptimis.

    Toks modelis, kai dalis vaidmenų naikinami, o lygiagrečiai ieškoma kitokių kompetencijų, atspindi platesnę rinkos tendenciją. Įmonės vis dažniau atsisako dubliuojamų funkcijų ir stiprina komandas, kurios kuria skaitmenines platformas, duomenų analizės sprendimus ir programinę įrangą transporto priemonėms.

    Platesnis kontekstas: nuolatinės peržiūros

    GM pastaraisiais metais reguliariai pervertina samdomų darbuotojų poreikį pagal projektų apimtį ir reikiamus įgūdžius. Bendrovė anksčiau yra mažinusi ir kitų sričių specialistų skaičių, kai tai buvo siejama su pasikeitusiomis verslo sąlygomis.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtą informaciją, praėjusių metų pabaigoje GM visame pasaulyje turėjo apie 68 000 samdomų darbuotojų, iš jų apie 47 000 Jungtinėse Valstijose. Tai rodo, kad net ir kelių šimtų pareigybių pokytis yra reikšmingas konkretiems padaliniams, tačiau bendrai organizacijai tai yra tik dalis platesnės transformacijos.

    „General Motors“ pareiškime pabrėžė, kad pertvarka skirta geriau pozicionuoti bendrovę ateičiai ir kad sprendimas naikinti kai kurias pareigas priimtas įvertinus organizacijos kryptį. „Esame dėkingi paveiktų darbuotojų indėliui ir įsipareigojame padėti jiems per šį pokytį“, – sakė bendrovė.

  • Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant būsimus biudžetus. Dokumente numatomas tolesnis atlyginimų augimas, kartu tikintis palaipsnio infliacijos mažėjimo ir lėtesnio ekonomikos tempo vėlesniais metais.

    Prognozėse teigiama, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2026 metais turėtų siekti 9 441 zlotą bruto, o 2030 metais priartėti prie 11 600 zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį 4,3 zloto už 1 eurą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 2 200 eurų iki maždaug 2 700 eurų bruto.

    Atlyginimai augs, tempas lėtės

    Vyriausybės scenarijuje pabrėžiama, kad atlyginimus kelti turėtų ekonomikos atsigavimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje, kur darbuotojų derybinė galia išlieka santykinai stipri. Tačiau kartu numatoma, kad augimo dinamika pamažu slops.

    Pagal dokumente minimą kryptį, metinis atlyginimų didėjimas turėtų mažėti nuo maždaug 6 proc. iki maždaug 5,6 proc. 2027 metais. Tokia tendencija dažniausiai siejama su vėsesniu ekonomikos ciklu, produktyvumo ribomis ir atsargesniais verslo lūkesčiais.

    Infliacijai žadamas nusileidimas

    Lenkijos finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija 2026 ir 2027 metais turėtų sudaryti po 2,5 proc. Vėliau infliacija, pagal bazinį scenarijų, dar mažėtų iki 2,4 proc. 2028 ir 2029 metais bei 2,2 proc. 2030 metais.

    Kartu pažymima, kad bazinė prognozė neįtraukia sunkiai numatomų geopolitinių sukrėtimų poveikio, ypač susijusio su karu Artimuosiuose Rytuose ir galimu energijos išteklių brangimu. Ministerija nurodė, kad prireikus prognozės gali būti peržiūrimos vasarą, prieš rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Didėjantis atlyginimas gali reikšti didesnius mokesčius

    Kylant algoms, vis daugiau darbuotojų gali priartėti prie aukštesnio pajamų mokesčio tarifo slenksčio. Lenkijoje ši tema tapo ypač jautri, nes dalis žmonių į aukštesnį tarifą patenka ne tiek dėl realaus praturtėjimo, kiek dėl nominalaus atlyginimų augimo per infliacijos laikotarpius.

    Viešojoje erdvėje skaičiuota, kad aukštesniu tarifu galėjo būti apmokestinami net keli milijonai dirbančiųjų, įskaitant dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių metines pajamas kilsteli priedai ir vienkartinės išmokos. Tuo metu pasiūlymai kelti ribą susiduria su klasikine dilema: biudžeto pajamų netektis reikštų mažesnes galimybes finansuoti valstybės programas.

    „Mokesčių slenksčiai daugelį metų nėra tinkamai pritaikyti prie infliacijos ir atlyginimų augimo, todėl vis daugiau žmonių pereina į aukštesnį tarifą vien dėl to, kad kyla nominalios pajamos“, – sakė mokesčių ekspertas, komentuodamas situaciją Lenkijos žiniasklaidai.

    Praktinis „kabliukas“ darbuotojams čia paprastas: net ir kylant vidutiniam atlyginimui, dalies gyventojų disponuojamos pajamos gali augti lėčiau, jei mokesčių sistema nespėja prisitaikyti. Todėl makroprognozės apie didesnes algas ne visada automatiškai reiškia proporcingai didesnį atlygio „į rankas“ augimą.

  • Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkijoje Varšuvoje pasirašyta su SAFE programa susijusi sutartis, pagal kurią šalies gynybos pramonę turėtų pasiekti 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Vyriausybės atstovai skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. lėšų planuojama nukreipti vietos įmonėms, todėl rinkos dalyviai tai vertina kaip reikšmingą postūmį investicijoms ir gamybos plėtrai.

    Darbo rinka į signalą sureagavo itin greitai: per vieną parą įdarbinimo portaluose pasirodė beveik 1 500 naujų pasiūlymų, susijusių su gynybos sektoriumi ir jo tiekimo grandine. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis darbdavių pradėjo ruoštis plėtrai dar iki oficialaus pasirašymo, nes naujų užsakymų tikimybė buvo aiškiai matoma.

    Kas ieškomi pirmiausia?

    Daugiausia skelbimų nukreipta į pramonės ir inžinerijos specialybes, kurios reikalingos gamybos apimčių didinimui. Tarp dažniausiai minimų pozicijų – CNC operatoriai, montuotojai, elektromechanikai, automatikai, suvirintojai, gamybinių įrenginių programuotojai, logistikos specialistai ir kibernetinio saugumo ekspertai.

    Įmonės taip pat ieško kokybės kontrolierių, sandėlininkų, gamybos darbuotojų, IT ir duomenų analizės specialistų, o augant dronų sprendimų svarbai – ir su bepiločių technologijomis dirbančių inžinierių. Kartu didėja poreikis elektronikos, radarų ir automatikos sistemų specialistams bei kritinės infrastruktūros saugos ekspertams.

    Rekrutuoja ir patyrusius, ir naujokus

    Personalo atrankos rinkos atstovai pažymi, kad darbdaviai taikosi ne tik į patyrusius specialistus, bet ir į profesinių mokyklų, technikumų bei universitetų absolventus. Vis dažniau deklaruojamas pasirengimas apmokyti darbuotojus darbo vietoje ir finansuoti kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų rankų trūkumas jau dabar tampa augančios paklausos ribojančiu veiksniu.

    „Darbo rinka sureagavo nedelsdama: dar prieš oficialų pasirašymą įmonės pradėjo ruoštis didinti įdarbinimą“, – sakė „Grupa Progres“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Investicijos spartina modernizaciją regionuose

    SAFE poveikis ryškėja ir regioniniu lygmeniu: Lenkijos pietryčiuose, Podkarpatės regione, gynybos pramonė tradiciškai yra svarbi ekonomikos dalis. Vietos ekspertai teigia, kad naujas finansavimo impulsas gali reikšmingai padidinti tokių gamintojų kaip Huta Stalowa Wola, Dezamet ar Gamrat pajėgumus, o kartu – sustiprinti ir subrangovų tinklą.

    Pasak analitikų, didesni užsakymai paprastai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir didesnį spaudimą modernizuoti gamybą: diegti automatizaciją, naujas medžiagas, griežtinti kokybės standartus. Tai gali tapti ilgalaikiu pokyčiu, keičiančiu ne vien atskiras įmones, bet ir visą gynybos pramonės ekosistemą.

    Lenkijos statistikos duomenimis, 2025 metų pabaigoje ginklų ir šaudmenų gamyboje dirbo apie 8 900 žmonių, o orlaivių ir kosmoso pramonėje – daugiau kaip 22 800. Tuo pat metu viešojo administravimo ir gynybos srityse užimtumas viršija 1 mln. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 230 000 siejama tiesiogiai su gynybos sektoriumi.

  • Druskininkuose pristatytas „Galimybių žemėlapis“: socialinė reklama ragina keisti požiūrį į negalią

    Druskininkuose pristatytas „Galimybių žemėlapis“: socialinė reklama ragina keisti požiūrį į negalią

    Druskininkuose pristatytas Dirbančių neįgaliųjų asociacijos socialinės reklamos projektas „Galimybių žemėlapis“. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į žmonių su negalia galimybes darbo rinkoje ir skatinti didesnę jų įtrauktį.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad kalbant apie įdarbinimą svarbiausia yra ne diagnozė, o žmogaus kompetencijos, motyvacija ir tinkamai pritaikyta darbo aplinka. Socialinė reklama siekiama paskatinti darbdavius drąsiau peržiūrėti atrankų praktiką ir atsisakyti išankstinių nuostatų.

    Reklama filmuota vietos versle

    Socialinė reklama filmuota Druskininkuose veikiančioje „Boulangerie“ kepyklėlėje. Joje filmavosi druskininkietė Ieva Dumbliauskaitė, o pasirinkta aplinka išryškina mintį, kad įtrauki darbo vieta gali būti kuriama bet kuriame sektoriuje.

    Pristatymo renginyje dalyvavusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pasveikino asociaciją su iniciatyva ir pabrėžė, kad tokie projektai padeda kurti atviresnę bendruomenę. Pasak jos, realūs pavyzdžiai ir matomos istorijos dažnai veikia stipriau nei statistika.

    Kodėl tema aktuali darbdaviams?

    Įtrauktis darbo rinkoje vis dažniau siejama ne tik su socialine atsakomybe, bet ir su organizacijų tvarumu bei darbuotojų trūkumo mažinimu. Darbdaviai, pritaikantys darbo vietas ir procesus, dažnai atranda lojalius, motyvuotus specialistus, o komandose stiprėja įvairovės kultūra.

    Projektas „Galimybių žemėlapis“ kviečia visuomenę plačiau pažvelgti į žmonių su negalia potencialą profesinėje srityje. Iniciatoriai tikisi, kad reklama paskatins daugiau pokalbių apie praktinius sprendimus, kurie leidžia dirbti ir siekti karjeros, o ne formaliai deklaruoti įtrauktį.

  • Lenkijoje trūksta specialistų: labiausiai ieškomos profesijos ir algos, siekiančios apie 2 300 eurų

    Darbo rinka Lenkijoje: ko labiausiai trūksta

    Lenkijos darbo rinkoje pastaruoju metu ryškėja techninių specialybių trūkumas, ypač pramonėje, statybose ir logistikoje. Darbdaviai ieško žmonių, galinčių greitai įsilieti į procesus, dirbti pamainomis ir turinčių praktinių įgūdžių.

    Lenkijos žiniasklaidoje ir įdarbinimo rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad daliai pozicijų vis dar nereikia aukštojo išsilavinimo. Vis dažniau svarbiausiu kriterijumi tampa realūs gebėjimai, patirtis ir pasirengimas mokytis darbo vietoje.

    Kas siūlo didžiausias algas

    Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, tarp profesinių mokyklų absolventų didžiausio uždarbio perspektyvas dažnai turi mechanikai ir IT specialistai. Viešai cituojami lygiai rodo, kad mechanikų atlygis gali siekti apie 2 300 eurų per mėnesį, o IT specialistų apie 2 200 eurų, prieš mokesčius.

    Kartu akcentuojama, kad pasiūlymai labai priklauso nuo regiono, įmonės, pamaininio darbo ir konkrečių kompetencijų. Dalis geriausiai apmokamų pozicijų pasiekiamos tik turint siauresnę specializaciją, pavyzdžiui, elektros, automatikos ar konkrečios įrangos priežiūros įgūdžius.

    „Daugelyje sričių diplomas nebėra pagrindinis atrankos kriterijus, o darbdaviai vis dažniau vertina, ar kandidatas gebės greitai prisitaikyti prie pareigų ir išlaikyti darbo tempą“, – sakė „Progres Group“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Kur daugiausia laisvų vietų

    Techninių profesijų segmente dažniausiai minimi automobilių mechanikai, mechanikų padėjėjai ir elektromechanikai. Atlygis čia svyruoja nuo bazinio lygio iki gerokai didesnio, kai darbuotojas turi patirties, sertifikatus ar geba dirbti su sudėtingesniais gedimais.

    Tuo pat metu nemaža dalis skelbimų tenka fizinio darbo sektoriui. Pracuj.pl duomenimis, tokio pobūdžio pasiūlymai sudarė apie 17 proc. visų darbo skelbimų, per metus jų paskelbta apie 127 000.

    Dažniausiai ieškomi sandėlio darbuotojai, gamybos darbininkai, kasininkai ir pardavėjai, taip pat surinkėjai bei montuotojai. Stabilus poreikis išlieka ir elektrikams, staklių operatoriams bei krautuvų vairuotojams, ypač logistikos centruose ir gamybos įmonėse.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose pramonės šakose atlygio augimas būna greitesnis, nes darbuotojai per 1–2 metus sparčiai pasiekia vidutinį uždarbio lygį savo profesijoje. Tačiau specialybėse, kuriose karjera labiau priklauso nuo projektų sudėtingumo ir kvalifikacijos kėlimo, pajamų kreivė gali būti lėtesnė, net jei ilgainiui potencialas didelis.

  • Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija šiemet vėl įgyvendina jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad moksleiviai vasaros atostogų metu galėtų legaliai įsidarbinti, įgyti pirmosios darbo patirties ir praktinių įgūdžių.

    Programa skirta Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 metų, besimokančiam rajono ugdymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, įskaitant socialinių įgūdžių programas. Dirbti pagal programą galima ne ugdymo proceso metu, birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Numatyta, kad jaunuoliai pagal programą gali dirbti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dažnai tampa patogia galimybe suderinti darbą su poilsiu ir pasiruošimu naujiems mokslo metams.

    Registracija ir dokumentai

    Vieša registracija į programą skelbiama nuo gegužės 18 dienos iki birželio 1 dienos. Paskutinė registracijos ir dokumentų pateikimo diena – birželio 1 dieną iki 17.00 valandos.

    Registruojantis būtina pateikti užpildytą registracijos anketą, kuri turi būti pasirašyta kartu su darbdaviu, bei sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dokumentus galima atsiųsti el. paštu arba pristatyti į Pakruojo rajono savivaldybę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pavėluotai pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Su atrinktais dalyviais vėliau pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės administracijos, darbdavio ir įdarbinamo jaunuolio.

    Kiek kompensuojama darbdaviams?

    Darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 577 eurai. Ši priemonė skirta paskatinti įmones ir įstaigas sudaryti daugiau galimybių jaunuoliams įgyti pirmosios darbo patirties.

    Praktikoje tokia schema darbdaviams sumažina dalį darbo užmokesčio kaštų, o jaunimui padeda greičiau suprasti darbo rinkos taisykles, atsakomybes ir kasdienę darbo kultūrą. Savivaldybės paprastai akcentuoja, kad pirmasis darbas vasarą dažnai tampa ir lengvesniu startu renkantis profesinį kelią.

    Kam teikiama pirmenybė?

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau, nei programai numatyta lėšų, pirmenybė bus teikiama kelioms grupėms. Tarp jų – jaunimas iš šeimų, auginančių ar globojančių 3 ir daugiau vaikų, taip pat jaunuoliai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

    Taip pat svarbus kriterijus – registracijos laikas: pirmieji užsiregistravę ir pateikę visus dokumentus turi didesnes galimybes patekti į programą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir iš anksto susisiekti su pasirinktu darbdaviu.

    Jaunuoliai gali kreiptis į programoje dalyvaujančius darbdavius, o taip pat susitarti ir su kitu darbdaviu, kuris dar nėra užsiregistravęs programoje. Tokiu atveju darbdavys gali būti įtrauktas į programą, jei atitinka numatytas sąlygas.

    Dėl registracijos ir programos sąlygų konsultuoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Dijana Samuitytė. Savivaldybė primena, kad svarbiausia – laiku pateikti visus dokumentus ir aiškiai suderinti įdarbinimo sąlygas su pasirinktu darbdaviu.

  • Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Rinkas kilstelėjo darbo rinkos duomenys

    Penktadienį JAV akcijų indeksai kilo po geresnės nei prognozuota balandžio darbo rinkos ataskaitos. JAV Darbo departamentas pranešė, kad per mėnesį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išliko 4,3 proc.

    „CNBC Investing Club“ aptarime portfelio analizės vadovas Jeffas Marksas akcentavo, kad tokie skaičiai silpnina argumentą dėl greitų palūkanų normų mažinimų. Jo vertinimu, darbo rinka išlieka pakankamai stabili, todėl Federalinis rezervų bankas gali neskubėti keisti politikos.

    Laidos vedėjas Jim Cramer vis dėlto pabrėžė, kad daliai ekonomikos, ypač būstui ir jautresniam vartojimui, mažesnės palūkanos vis dar būtų reikšminga paspirtis. Jo teigimu, būsto rinkai ir žemesnės kainos segmentui spaudimas nemažėja, o tai riboja optimizmą tradicinėms vartojimo bendrovėms.

    „Nike“ spaudžia lūkesčiai ir DI investicijų banga

    Didžiausio dėmesio susitikime sulaukė „Nike“, kurią „Wells Fargo“ penktadienį reitingavo prasčiau, įvardydama riziką, kad bendrovės atsigavimo procesas gali užtrukti ilgiau, nei tikėjosi investuotojai. Pasak J. Cramer, pastaraisiais mėnesiais rinkoje ryškėja atotrūkis tarp DI istorijos ir tradicinio vartojimo sektoriaus.

    „Nike“ akcijos šiemet buvo kritusios maždaug 30 proc., todėl bendrovė tapo viena silpniausių Dow indekso narių. J. Cramer aiškino, kad net ir gerėjant fundamentiniams rodikliams vien to gali nepakakti, jei bendra investuotojų nuotaika mažmeninėje prekyboje išlieka prislopusi.

    Anot jo, rinkos dalyviai šiuo metu dažniau renkasi bendroves, kurios tiesiogiai siejamos su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir puslaidininkiais. Toks kapitalo persiskirstymas gali reikšti, kad vartojimo prekių gamintojų akcijoms atsigauti bus sunkiau, ypač jei palūkanų mažinimai vėluos.

    Puslaidininkių grandinė išlieka favoritė

    Susitikime taip pat aptarta „Qnity Electronics“, kuri turėtų skelbti rezultatus antradienio rytą. Jeffas Marksas pabrėžė, kad daugiau nei 65 proc. bendrovės veiklos siejama su puslaidininkiais, todėl ji gali tiesiogiai laimėti iš DI ir duomenų centrų investicijų ciklo.

    Minėta, kad bendrovės akcijos šiemet buvo pakilusios apie 80 proc., o po tokio šuolio rinka gali tikėtis ypač stiprių rezultatų. J. Cramer ir J. Marksas sutarė, kad norint išlaikyti impulsą, gali prireikti ne tik geresnių nei prognozuota skaičių, bet ir pakeltų prognozių.

    Greitoje apžvalgos dalyje taip pat paminėtos kelios kitos rinkos stebimos akcijos, tarp jų „CoreWeave“, „Cloudflare“, „DraftKings“ ir „Airbnb“. Bendras akcentas išliko tas pats: investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, rodančius, kas gali tapti ilgalaikiais DI bumo laimėtojais.

  • Darbdaviams dar paliko laiko: pratęstas paraiškų terminas į Jaunimo vasaros užimtumo programą

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Programa skirta tam, kad moksleiviai ir jaunimas vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o darbdaviai galėtų lengviau pritraukti sezoninių darbuotojų.

    Iniciatyva planuojama įgyvendinti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama individualiai sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausias programos tikslas yra realus įsitraukimas į darbo rinką, o ne trumpalaikė veikla be aiškių pareigų ir atsakomybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa orientuota į vietos darbdavius, kuriems vasaros laikotarpiu dažnai išauga pagalbinių ar sezoninių darbų poreikis.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ar negalią turinčius jaunuolius, kad vasaros darbas taptų įtraukesnis ir labiau prieinamas.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Savivaldybė darbdaviams kompensuos iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, o kompensacija bus mokama iki 2 mėnesių. Likusią darbo užmokesčio dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o suma bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du jaunuolius. Taip pat nurodoma, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, ir subjektai, turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Ką svarbu padaryti iki termino pabaigos

    Norint dalyvauti programoje, darbdaviui reikia susirasti jaunuolį arba jaunuoliui rasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviams verta iš anksto apsibrėžti aiškias užduotis, darbo grafiką ir atsakingą asmenį, kuris padės jaunam darbuotojui įsilieti į darbą.

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais, o sprendimus dėl dalyvavimo ir finansavimo darbdaviai turėtų planuoti kuo anksčiau, kad įdarbinimas galėtų sklandžiai startuoti vasaros pradžioje.

  • Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkų savivaldybė pradeda rengti žmonių su negalia įdarbinimo programą, kurios tikslas – didinti galimybes įsidarbinti ir stiprinti savarankiškumą. Kartu siekiama sutelkti savivaldybės, įstaigų ir verslo pastangas kuriant prieinamesnę darbo aplinką.

    Rengiant programą, savivaldybės vicemerė Diana Brown su įstaigų ir verslo atstovais lankėsi Vilniuje veikiančioje įmonėje „Smiltainis ir Ko“. Vizito metu domėtasi praktiniais sprendimais, kaip įtraukus darbas organizuojamas kasdien, pritaikant darbo vietas ir procesus skirtingų poreikių darbuotojams.

    Gerosios praktikos paieška

    Druskininkuose planuojama programa orientuota į realiai veikiančius modelius, todėl akcentuojama darbdavių patirtis ir konkrečios priemonės, o ne vien deklaracijos. Savivaldybė tikisi, kad surinkta informacija padės sukurti aiškesnį kelią žmogui su negalia nuo konsultacijos iki stabilios darbo vietos.

    Toks požiūris atitinka pastarųjų metų kryptį Europoje, kai daugiau dėmesio skiriama ne atskirtims, o pritaikymams ir pagalbai darbo vietoje. Praktikoje tai reiškia darbo funkcijų pritaikymą, lankstesnį darbo organizavimą ir aiškesnį vadovų pasirengimą priimti sprendimus.

    „Realūs pavyzdžiai – geriausia mokykla. Šis vizitas leido pamatyti, kaip socialiai atsakingas verslas kuria darbo vietas ir kaip sprendžiami kylantys sunkumai“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Ką parodė vizitas į „Smiltainis ir Ko“

    Įmonės vadovas Aivaras Šidla svečiams pristatė organizacijos veiklą ir atvirai dalijosi įdarbinimo patirtimi – nuo kasdienių sprendimų iki sunkumų, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Vizito metu stebėta, kaip paskirstomos užduotys, kokias funkcijas atlieka darbuotojai su negalia ir kaip kuriama aplinka, kurioje žmogus jaučiasi komandos dalimi.

    Diskusijose pabrėžta, kad įtraukus požiūris kuria naudą ne tik darbuotojui, bet ir organizacijai: mažėja kaita, stiprėja lojalumas, aiškėja procesai ir komandinė kultūra. Kartu tai tampa ir reputaciniu veiksniu, ypač įmonėms, kurios dirba konkurencingoje rinkoje ar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    „Buvo vertinga pasidalinti patirtimis ir išgirsti įžvalgas apie socialiai atsakingo verslo svarbą šiandieninėje rinkoje“, – sakė Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

    Kas toliau planuojama Druskininkuose

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje svarbus bus ne tik tikslas didinti įdarbinimą, bet ir praktinė pagalba darbdaviams, kurie ryžtasi kurti pritaikytas darbo vietas. Tikimasi, kad aiškesnės rekomendacijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas sumažins rizikas, kurias dažnai įvardija įmonės.

    Į vizitą vyko ir daugiau vietos įstaigų bei įmonių atstovų, taip pat programos rengimo procese dalyvauja Dirbančių neįgaliųjų asociacija. Savivaldybės teigimu, surinkta patirtis bus integruota į rengiamą dokumentą ir vėlesnius praktinius sprendimus.