CP v2

Tag: Darbo rinka

  • OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.

    Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

    Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.

    OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.

    Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.

    Ypač paveikti jauni žmonės

    OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.

    Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.

    „Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.

    Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.

    Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę

    Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.

    OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.

    „Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.

  • Mažeikių savivaldybė pradeda registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką reikia žinoti

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija skelbia jaunimo ir darbdavių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyks nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 26 dienos, o dalyviai bus kviečiami eilės tvarka pagal registracijos datą ir laiką.

    Programos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui vasaros atostogų metu įgyti darbo patirties, ugdyti darbinius įgūdžius ir lengviau integruotis į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad užimtumas organizuojamas ne ugdymo proceso metu.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali jaunuoliai nuo 14 metų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat būtina mokytis bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo įstaigoje pagal pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas.

    Registruotis kviečiami ir darbdaviai, vykdantys veiklą Mažeikių rajone: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, kitos Lietuvoje įsteigtos organizacijos bei ūkininkai, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Įdarbinimas numatomas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kompensacijos dydis ir svarbiausios sąlygos

    Darbdaviui, įdarbinusiam jaunuolį visu darbo laiku, per mėnesį kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų. Jei dirbama ne visu darbo laiku, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai išdirbtą laiką.

    Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jei jaunuolis pas darbdavį išdirba ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad maksimalus jaunuolių skaičius, už kurį vienas darbdavys gali gauti kompensaciją, yra trys, tačiau likus nepanaudotų lėšų skaičius gali būti didinamas.

    Darbdaviams primenama, kad kompensuojamų išlaidų laikotarpis apima liepos ir rugpjūčio mėnesius. Dokumentus dėl kompensacijos po trišalės sutarties pabaigos reikia pateikti per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos.

    Kaip registruotis ir ko nepraleisti

    Esminė sąlyga – jaunuolis ir darbdavys turi būti suderinę dalyvavimą programoje ir pateikti registracijos formą kartu su pažyma apie jauno žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai turi būti pasirašyti, nuskenuoti arba pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu.

    Registracija vykdoma elektroniniu paštu, o vietų skaičius ribotas, todėl delsti nerekomenduojama. Savivaldybė pažymi, kad atitinkantys reikalavimus dalyviai bus kviečiami pagal registracijos pateikimo laiką.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.

  • Alytaus savivaldybė kviečia darbdavius įdarbinti jaunimą vasarą: kompensuos iki 60 proc. algos

    Alytaus miesto savivaldybė kviečia darbdavius teikti paraiškas dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyvos tikslas – sudaryti daugiau galimybių moksleiviams ir jaunimui vasarą įgyti pirmąją darbo patirtį bei lengviau apsispręsti dėl ateities profesijos.

    Programa planuojama įgyvendinti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė bus nustatoma darbdavio ir jaunuolio susitarimu. Įdarbinimas vykdomas sudarant darbo sutartį, todėl jaunam žmogui tai tampa ne tik praktika, bet ir reali darbo rinkos patirtis su aiškiomis pareigomis bei atsakomybėmis.

    Dalyvauti kviečiami Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie Alytaus mieste yra deklaravę gyvenamąją vietą ir mokosi, taip pat gali būti įtraukiami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys ar negalią turintys jauni žmonės.

    Savivaldybė numato darbdaviams kompensuoti dalį darbo užmokesčio – iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją taikant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Taip pat pabrėžiama, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, o darbdaviai negali būti susiję su įdarbinamu jaunuoliu artimais giminystės ryšiais ir turi neturėti įsiskolinimų savivaldybei.

    Norint dalyvauti programoje, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susitarti su darbdaviu, užpildyti paraišką ir ją pateikti savivaldybės administracijai. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 7 dienos imtinai, o paskutinė registravimo diena – 2026 metų gegužės 8 dieną.

    Savivaldybė nurodo, kad ši iniciatyva naudinga abiem pusėms: darbdaviai gali lanksčiau planuoti vasaros darbus ir prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo, o jaunuoliai gauna progą legaliai įsidarbinti, sustiprinti darbo įgūdžius ir aiškiau pamatyti realius skirtingų profesijų reikalavimus.

  • Molėtų rajone startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajone startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajono savivaldybės administracija kviečia jaunuolius ir darbdavius registruotis į jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registracija vyksta nuo balandžio 27 dienos iki gegužės 11 dienos imtinai.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą vasarą, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti bendradarbiavimą su Molėtų rajone veikiančiu verslo sektoriumi. Praktikoje tai reiškia daugiau realių darbo vietų moksleiviams ir aiškesnes sąlygas darbdaviams, norintiems įdarbinti jaunimą.

    Kas gali dalyvauti?

    Dalyvauti gali Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 14–19 metų jaunuoliai, kurie mokosi savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose. Taip pat kviečiami darbdaviai, registruoti ir veiklą Molėtų rajone vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, organizacijos bei įstaigos, ūkininkai ir individualios veiklos vykdytojai.

    Tokio tipo savivaldybių programos paprastai padeda jaunimui anksčiau įgyti darbo patirties ir susipažinti su darbo rinka, o darbdaviams suteikia galimybę vasaros laikotarpiu greičiau prisitraukti sezoninių darbuotojų. Jauniems žmonėms tai dažnai tampa pirmuoju legaliu darbu, kuris sustiprina finansinį raštingumą ir padeda aiškiau apsibrėžti karjeros kryptį.

    Įdarbinimo laikotarpis ir kompensavimas

    Pagal programą jaunuolių įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Darbdaviui, įdarbinus 14–19 metų jaunuolį visu etatu, per mėnesį kompensuojama 40 proc. minimalios mėnesinės algos, galiojančios programos vykdymo laikotarpiu.

    Jeigu jaunuolis įdarbinamas ne visu darbo krūviu arba trumpesniam laikotarpiui, kompensacija apskaičiuojama proporcingai. Taip pat nurodoma, kad vienas darbdavys gali įdarbinti ne daugiau kaip 3 į programą užsiregistravusius jaunuolius.

    Kur kreiptis ir iki kada pateikti dokumentus?

    Jaunuoliai, norintys dalyvauti programoje, turi pateikti registracijos formą, sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o nepilnamečių atveju ir tėvų arba globėjų sutikimą. Darbdaviams taikoma atskira registracijos forma.

    Užpildytus ir pasirašytus dokumentus reikia pateikti iki gegužės 11 dienos imtinai. Kilus klausimams, galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Vaidą Ščerbakovę telefonu +370 666 18807.

    Savivaldybė primena, kad vasaros užimtumo programose svarbu ne tik rasti darbo vietą, bet ir laikytis darbo teisės reikalavimų, ypač kai dirba nepilnamečiai. Darbdaviai turėtų iš anksto įsivertinti darbo pobūdį, darbo laiką ir saugos reikalavimus, kad darbas būtų teisėtas ir saugus.