Tag: Darbo rinka

  • Kara už motinystę darbo rinkoje: apklausa rodo, kodėl mamos rečiau priimamos ir lėčiau kyla

    Kai motinystė tampa minusu

    Dar iki vaiko gimimo darbuotoja dažniausiai vertinama pagal patirtį, kompetencijas ir rezultatus. Tačiau tapus mama, kai kurių darbdavių akyse atsiranda papildomos etiketės: esą ji bus mažiau pasiekiama, dažniau sirgs vaikai, o prioritetai persikels į šeimą.

    Socialiniuose moksluose šis reiškinys vadinamas motinystės bausme. Tai situacija, kai mamos vidutiniškai dažniau susiduria su lėtesniu karjeros augimu, retesnėmis paaukštinimo galimybėmis ir nepalankesniu vertinimu, net jei jų rezultatai prilygsta kolegų rezultatams.

    Apklausa: darbdaviai esą vengia

    Su problema siejami ir atrankos procesai. „InterviewMe“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 764 respondentai, 71 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog darbdaviai nenoriai samdo mamas, auginančias mažus vaikus.

    Respondentai dažniausiai minėjo praktinę priežastį: 44 proc. nurodė, kad darbdaviai labiausiai baiminasi tokių darbuotojų disponuojamumo. Tokia nuostata, anot ekspertų, gali įsitvirtinti net tada, kai konkretus kandidatas aiškiai parodo, kaip planuoja derinti pareigas ir šeimos įsipareigojimus.

    Nematoma karjeros siena

    Apklausoje ryškėjo ir vadinamoji motinystės siena, kai karjeros galimybės staiga siaurėja. Į klausimą apie mamų, auginančių mažus vaikus, šansus gauti paaukštinimą 70 proc. respondentų atsakė, kad jos yra mažesnės nei kitų darbuotojų.

    Dar 45 proc. apklaustųjų tiesiai nurodė manantys, kad mamos darbe traktuojamos prasčiau nei žmonės, neturintys mažų vaikų. Tokie vertinimai rodo ne vien pavienius atvejus, o platesnę nuostatų problemą, kuri gali veikti ir atlygio derybas, ir projektų skyrimą.

    „Paradoksas tas, kad daugelis įgūdžių, kuriuos ugdo mamos, pavyzdžiui, laiko planavimas, atsparumas stresui, prioritetų nustatymas ar greitas sprendimų priėmimas, yra būtent tos kompetencijos, kurių įmonės vis dažniau ieško lyderiuose“, – sakė „InterviewMe“ karjeros ekspertė Dominika Kowalska.

    Ji pabrėžė, kad dalis darbdavių, bijodami organizacinių iššūkių, atsargiau vertina jaunų mamų įdarbinimą ar jų įtraukimą į kritinius projektus. Tuo pačiu tokios prielaidos dažnai neatskleidžia realių konkretaus žmogaus gebėjimų ir darbo kokybės.

    Teisės didėja, nuostatos keičiasi lėčiau

    Lenkijoje pastaraisiais metais buvo praplėstos tėvų teisės, susijusios su lankstesne darbo organizacija ir atostogomis, įgyvendinant Europos Sąjungos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kryptį. Teisiškai tai turėtų stiprinti darbuotojų apsaugą ir mažinti diskriminacijos riziką.

    Tačiau praktikoje atsiranda ir kita pusė, ypač mažesnėse įmonėse: kolektyvams tenka perorganizuoti darbus, planuoti pamainas, užtikrinti projektų tęstinumą. Tai gali skatinti atsargesnį darbdavių elgesį, kuris virsta bendromis nuostatomis apie mamas, o ne individualiu situacijos vertinimu.

    Stereotipai ir „piktnaudžiavimo“ tema

    Apklausa taip pat parodė, kad visuomenės nuomonė labiausiai skyla vertinant, ar mamos piktnaudžiauja teisėmis darbe. 46 proc. respondentų manė, kad taip, o 54 proc. su tuo nesutiko ir teigė, jog dažniausiai kalbama apie teisėtą priemonių naudojimą, o ne privilegijas.

    Diskusijas kaitina ir interneto stereotipai, kai jaunos mamos vaizduojamos kaip reikalaujančios išskirtinio traktavimo. Tuo pat metu darbo teisėje egzistuoja aiškios normos, kurios kai kuriems kolegoms iš šalies gali atrodyti kaip „išimtis“, nors iš tiesų yra valstybės numatyta tėvystės ir motinystės apsauga.

    Vienas dažnai nežinomas pavyzdys yra pertraukos žindymui, kurios įskaičiuojamos į darbo laiką. Lenkijos darbo kodeksas numato, kad darbuotojai, žindančiai kūdikį, priklauso dvi 30 minučių pertraukos, o žindant daugiau nei vieną vaiką – dvi 45 minučių pertraukos, kurios darbuotojos prašymu gali būti sujungiamos.

    Apklausos autoriai pabrėžia, kad realūs piktnaudžiavimo atvejai gali egzistuoti bet kurioje darbuotojų grupėje, tačiau rizika viską supaprastinti iki stereotipo yra didelė. Tokia dinamika ilgainiui gali mažinti pasitikėjimą komandoje ir dar labiau apsunkinti mamų grįžimą į karjeros ritmą.

    Apklausos metodika: „InterviewMe“ tyrime dalyvavo 764 Lenkijos gyventojai. Respondentai atsakė į keturis vieno pasirinkimo klausimus, o duomenys rinkti nuo 2026 metų balandžio 21 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

  • Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijoje Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK kartu su policija atliko patikrinimus „Lidl“ biuruose ir kelių su šiuo tinklu dirbančių transporto įmonių patalpose. Tarnyba kol kas pabrėžia, kad tai yra aiškinamasis etapas, todėl oficialūs kaltinimai niekam nepateikti, tačiau veiksmų mastas rodo, kad įtarimai vertinami rimtai.

    UOKiK pranešė, kad patikrinimai atlikti gavus teismo leidimą, siekiant operatyviai užfiksuoti galimus įrodymus. Tokia procedūra paprastai taikoma tais atvejais, kai institucija vertina, jog išankstinis informavimas galėtų apsunkinti dokumentų ar duomenų surinkimą.

    Kas įtariama tyrime?

    Tyrimo centre yra galimas susitarimas darbo rinkoje, susijęs su sunkvežimių vairuotojų samdymu logistikos grandinėje, aptarnaujančioje „Lidl“ paskirstymo centrus. Pasak UOKiK, vertinama versija, kad vežėjai galėjo tartis tarpusavyje nekonkuruoti dėl darbuotojų, pavyzdžiui, nesamdyti vairuotojų, anksčiau dirbusių kitoje susitarime dalyvaujančioje įmonėje.

    Atskirai analizuojamas ir galimas „Lidl“ vaidmuo. Tarnyba tiria, ar galėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris realiai apsunkintų vairuotojams galimybę pakeisti darbdavį toje pačioje logistikos ekosistemoje, pavyzdžiui, ribojant patekimą į paskirstymo centrus asmenims, anksčiau dirbusiems pas kitą vežėją.

    UOKiK taip pat mini dar vieną galimą elementą, susijusį su santykiais grandinėje: draudimą transporto įmonėms perimti savo subrangovus, tai yra mažesnius vežėjus, kurie faktiškai vykdo pervežimus. Tokie ribojimai, jei būtų patvirtinti, galėtų mažinti konkurenciją ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl verslo partnerių.

    Kodėl darbo rinkos susitarimai svarbūs?

    Darbo rinkos susitarimai, vadinami nekonkuravimo dėl darbuotojų arba neviliojimo susitarimais, konkurencijos teisėje vertinami kaip itin jautri sritis. Tokie susitarimai gali sumažinti darbuotojų derybinę galią, sulėtinti atlyginimų augimą ir riboti mobilumą, o įmonėms sudaryti sąlygas išvengti spaudimo gerinti darbo sąlygas.

    „Susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes keisti darbą, yra ne tik neetiški, bet ir neteisėti, nes mažina konkurenciją ir silpnina spaudimą didinti atlyginimus bei gerinti sąlygas“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Logistikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl struktūrinio vairuotojų trūkumo ir didelės konkurencijos tarp vežėjų. Jei darbuotojui tampa sunkiau pereiti pas kitą darbdavį, rinkos mechanizmai, kurie įprastai kelia atlygius ir skatina investuoti į darbo organizavimą, veikia silpniau.

    Kokios galimos pasekmės?

    Jeigu po surinktų duomenų analizės UOKiK nuspręstų pradėti formalų antimonopolinį procesą ir įrodytų konkurenciją ribojantį susitarimą, baudos galėtų būti reikšmingos. Pagal konkurencijos teisės praktiką įmonėms gali grėsti sankcijos iki 10 proc. metinės apyvartos, o už sprendimus atsakingiems vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.

    Originaliame pranešime minima vadovų bauda iki 2 mln. zlotų, tai yra apie 460 000 eurų. Tokia rizika, ypač didelėms rinkos dalyvėms, paprastai reiškia ir papildomą reputacinį spaudimą, nes tyrimai dėl darbo rinkos ribojimų viešojoje erdvėje vertinami ypač jautriai.

    UOKiK pabrėžia, kad šiuo metu vyksta aiškinamasis etapas ir institucija dar tik tikrina, ar surinkti duomenys patvirtina įtarimus. Praktikoje tokio tipo patikrinimai gali būti tik pradžia ilgesnio proceso, kuriame vertinama susirašinėjimo, sutarčių, vidinių taisyklių ir faktinių sprendimų visuma.

    Ši byla taip pat dera su pastaraisiais metais stiprėjančia Lenkijos institucijų kontrole didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekimo grandinių atžvilgiu. Dėl to tiek mažmeninės prekybos, tiek logistikos įmonėms vis dažniau tenka peržiūrėti personalo politiką ir bendradarbiavimo taisykles, kad jos neperžengtų konkurencijos teisės ribų.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali dalyvauti ir iki kada teikti paraiškas

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė pabrėžia, kad programa vykdoma jau ne pirmus metus, o dalyvavimas joje organizuojamas pagal patvirtintą tvarką.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat būtina sąlyga yra deklaruota gyvenamoji vieta Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Kaip vyksta registracija?

    Pirmiausia į programą registruojasi darbdaviai, norintys priimti jaunuolius vasaros laikotarpiu. Įvertinus darbdavių atitiktį programos reikalavimams, sudaromas programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašas, pagal kurį jaunuoliai gali derinti darbo vietą.

    Jaunuoliai, susitarę su pasirinktu darbdaviu, pateikia jam duomenis, reikalingus registracijai, ir užpildo jaunuoliams skirtą internetinę registracijos formą. Toliau programos registracijos formą savivaldybės administracijai pateikia darbdavys, kartu pristatydamas ir kitus privalomus dokumentus.

    Kokie dokumentai būtini?

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas jaunuolio arba jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jei įdarbinamas jaunuolis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Dokumentų teikimo terminai priklauso nuo programos etapų, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti susitarimo su darbdaviu ir registracijos veiksmų. Praktikoje didžiausią įtaką sėkmei turi tai, kaip greitai jaunuolis suderina darbo vietą ir ar darbdavys laiku pateikia paraišką savivaldybei.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Norintiems aiškiau suprasti programos eigą numatytos nuotolinės konsultacijos. Jų metu savivaldybės atstovai paaiškina registracijos žingsnius, dokumentų reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali uždelsti paraiškos pateikimą.

    Informaciją apie programą parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Pagėgių jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali registruotis ir kokia kompensacija darbdaviui?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, skirta sudaryti daugiau galimybių paaugliams įgyti pirmosios darbo patirties per vasaros atostogas. Savivaldybė kviečia registruotis tiek 14–18 metų jaunuolius, tiek darbdavius, veiklą vykdančius Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

    Registracija į programą vyks nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki 2026 metų birželio 15 dienos. Programoje numatoma, kad jaunas žmogus registracijos dokumentus teikia kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susitarti dėl darbo vietos ir pareigų vasaros laikotarpiui.

    Programos tikslas – didinti kokybišką jaunimo užimtumą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas. Toks modelis leidžia jaunimui ne tik užsidirbti, bet ir praktiškai susipažinti su darbo tvarka, atsakomybėmis bei pagrindiniais darbdavio lūkesčiais.

    Dalyvauti programoje gali Pagėgių savivaldybės 14–18 metų jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Pagėgių savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose švietimo įstaigose. Darbdaviais gali būti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba asmenys, vykdantys individualią veiklą, jei jų veikla vykdoma Pagėgių savivaldybėje.

    Įdarbinimas pagal programą galimas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė numato kompensaciją darbdaviui: įdarbinus programos kriterijus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilną etatą kompensuojama 300 eurų.

    Registruojantis būtina pateikti registracijos formą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Užpildytus dokumentus jaunas žmogus arba darbdavys turi pateikti elektroniniu paštu iki 2026 metų birželio 15 dienos 15.00 valandos.

    Taip pat pažymima, kad jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei programai skirta lėšų, paraiškos bus vertinamos pagal ankstyviausią registracijos datą ir laiką. Dėl to tiek jaunimui, tiek darbdaviams rekomenduojama neatidėti registracijos paskutinėms dienoms.

    Dėl programos detalių ir konsultacijų galima kreiptis į Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingą specialistę, jaunimo reikalų koordinatorę Ireną Jurgutienę. Savivaldybė primena, kad visi dokumentai ir sąlygos turi būti užpildyti tiksliai, kad paraiška būtų įvertinta be papildomų tikslinimų.

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarijos savivaldybės administracija pradėjo registraciją į jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad vasaros atostogų metu jauni žmonės įgytų praktinių įgūdžių, susipažintų su darbo aplinka ir lengviau įsilietų į darbo rinką.

    Programa skirta Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Darbai numatomi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Kas gali dalyvauti ir ką gauna darbdaviai?

    Dalyvauti kviečiami Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantys darbdaviai: Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai. Prisijungti gali ir asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymėjimą arba su verslo liudijimu, jei veikla vykdoma Kalvarijoje.

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jauną žmogų numatyta darbo užmokesčio kompensacija. Už visą darbo krūvį per mėnesį kompensuojama 300 eurų, o dirbant ne visu krūviu suma skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas valandas ar dienas.

    Maksimali kompensacija už vieną jaunuolį per visą programos laikotarpį siekia 600 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai priemonė, skatinanti darbdavius suteikti pirmąją darbo patirtį ir padėti jauniems žmonėms saugiau pradėti profesinį kelią.

    Kaip vyksta registracija?

    Registracijos logika paprasta: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį, o darbdavys gali pats rasti norintį dirbti jaunuolį ir suderinti dalyvavimą programoje. Tuomet iki birželio 15 dienos 17.00 valandos savivaldybei pateikiami registracijai reikalingi dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad atrinktiems dalyviams ir darbdaviams bus pasirašomos trišalės sutartys. Taip užtikrinama aiški atsakomybių tvarka, darbo sąlygų apibrėžimas ir sklandus kompensacijų administravimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konsultacijų ir registracijos sąlygų galima kreiptis į Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę Viktoriją Rimavičienę telefonu +370 645 29 951. Konsultacijos teikiamos iki birželio 15 dienos imtinai, antradieniais–penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Savivaldybė ragina darbdavius nelaukti paskutinės dienos, nes laiku suderinti dokumentai ir darbo sąlygos padeda sklandžiau pradėti darbus liepos mėnesį. Jaunuoliams tai galimybė užsidirbti, o darbdaviams praktiškai susipažinti su potencialiais būsimais darbuotojais.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • Mažeikiuose startuoja 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 26 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėjo registraciją į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Registruotis kviečiami tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai, o paraiškos priimamos iki gegužės 26 dienos.

    Programa skirta padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti praktinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl kviečia neatidėlioti.

    Kas gali dalyvauti programoje?

    Dalyvauti gali jauni žmonės nuo 14 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ir besimokantys bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Įdarbinimas planuojamas vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Darbdaviais gali tapti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, kitos organizacijos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbo vieta turi būti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Įdarbinimo datos ir kompensacijos

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Praktikoje tai reiškia, kad jaunuoliai gali dirbti vasaros mėnesiais, kai nėra pamokų ar kitų privalomų ugdymo veiklų.

    Darbdaviams už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį, jei dirbamas pilnas darbo laikas. Jei dirbama trumpiau, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tik tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija gali būti skirta daugiausia už 3 jaunuolius.

    Ką svarbu žinoti prieš registruojantis?

    Savivaldybė nurodo esminę sąlygą: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys – jaunuolį. Kitaip tariant, programoje registracija vyksta jau turint sutartą darbo vietą ir konkrečią darbo galimybę.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentus galima pateikti nuskenuotus arba pasirašytus elektroniniu parašu ir atsiųsti elektroniniu paštu.

    Taip pat akcentuojama, kad dalyviai bus kviečiami pagal registracijos datą ir laiką. Dėl to norintys pasinaudoti galimybe raginami dokumentus pateikti kuo anksčiau.