CP v2

Tag: Darbo rinka

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.

  • Mažeikiuose startavo Karjeros kryptys 2026: verslo miestelis, studijos ir profesijų bandymai gyvai

    Interaktyvi karjeros diena Mažeikiuose

    Mažeikių muziejuje ir šalia jo įsikūrusiame verslo miestelyje prasidėjo interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginys subūrė moksleivius, tėvus ir mokytojus, taip pat vietos darbdavius bei švietimo įstaigų atstovus.

    Karjeros dienos formatas paremtas praktiniu pažinimu: dalyviai gali ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir vietoje susipažinti su profesijomis bei skirtingais keliais į darbo rinką. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, siekiant mažinti informacijos spragas renkantis studijas ar profesinį mokymą.

    Verslo miestelis ir studijų pasirinkimai

    Šalia Mažeikių muziejaus veikia verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajone veikiančios įmonės pristato savo veiklą, siūlomas pozicijas ir karjeros galimybes. Dalyviai gali tiesiogiai pasikalbėti su darbdaviais, sužinoti, kokių kompetencijų tikimasi ir kokios yra įsidarbinimo bei praktikos galimybės.

    Renginyje taip pat dalyvauja profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai ir kitos įstaigos, supažindinančios su studijų kryptimis, priėmimo keliais ir mokymosi sąlygomis. Šalia studijų pasirinkimų pristatomos ir alternatyvos, tokios kaip pameistrystė ar kvalifikacijos įgijimas per profesinį mokymą, kuris kai kuriose srityse leidžia greičiau pasiekti darbo rinką.

    Profesijų pažinimas ir diskusija apie jaunimo grįžimą

    Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, Lietuvos policijos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai kviečia lankytojus praktiškai susipažinti su tarnybomis ir pasimatuoti profesijas gyvai. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti kasdienes pareigas, atrankos principus ir reikalingą pasirengimą.

    Programoje numatytas verslininko ir turinio kūrėjo Marto Tankevičiaus pranešimas, o vėliau vyks panelinė diskusija Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į savo miestą? Diskusijoje dėmesys paprastai krypsta į darbo vietų kokybę, atlygio lūkesčius, būsto prieinamumą, studijų ir grįžimo paskatas, taip pat į bendruomenės ir darbdavių vaidmenį kuriant patrauklią aplinką jauniems žmonėms.

    Renginį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybė ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas. Dienos pabaigoje planuojami apdovanojimai, o renginio eigą galima stebėti ir nuotoliniu būdu organizatorių socialinių tinklų transliacijoje.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Darbo rinka keičiasi: vadovų ir specialistų nebeužtenka CV, į darbdavius grįžta rankinė patikra

    Darbo rinkoje ryškėja nauja tendencija: daliai pareigybių darbdaviai vis rečiau pasikliauja vien gyvenimo aprašymu. CV tapo pernelyg nugludinti, o vien iš teksto sunku suprasti, ką kandidatas iš tiesų geba ir kokį darbą yra atlikęs realybėje.

    Šį pokytį skatina dirbtinis intelektas, kuris leidžia greitai sukurti tvarkingą, sklandų ir pareigybei pritaikytą CV. Tačiau kuo daugiau kandidatų naudoja DI, tuo mažiau informatyvus tampa pats dokumentas, nes daugelis aprašymų pradeda skambėti panašiai.

    Kodėl CV praranda vertę?

    Personalo atrankose jau seniai veikia automatinės kandidatų atrankos sistemos, kurios ieško raktinių žodžių ir vertina atitikimą pagal formalius kriterijus. Kandidatai, norėdami pereiti šį filtrą, DI pagalba į CV įterpia trūkstamus terminus ir suformuluoja patirtį taip, kad ji idealiai atitiktų skelbimą.

    Taip susidaro uždaras ratas: algoritmai ieško raktinių žodžių, o CV kuriami taip, kad tuos raktinius žodžius pateiktų kuo taisyklingiau. Dėl to aukštas atitikimo balas vis dažniau neatspindi realių įgūdžių, ypač kai reikalingi praktiniai sprendimai, savarankiškumas ar darbas su komanda.

    „CV kaip pagrindinis atrankos įrankis tampa vis mažiau patikimas, kai reikia greitai susidaryti tikrą vaizdą apie kandidato gebėjimus“, – sakė atrankų ekspertė Tamara Taiti.

    Kas keičiasi atrankose?

    Įmonės dažniau pereina prie rankinės patikros: CV skaitomi kritiškiau, tikrinamos detalės, prašoma konkrečių pavyzdžių, o sprendimas vis rečiau priimamas vien pagal dokumento kokybę. Daugėja trumpų telefoninių pokalbių, kuriuose greitai paaiškėja, ar kandidatas supranta savo patirties apimtį ir gali ją pagrįsti.

    Praktinėms ir atsakingoms pareigoms vis didesnę reikšmę įgyja realios užduotys ir bandomieji darbai. Darbdaviai siekia pamatyti rezultatą: kaip kandidatas mąsto, kaip struktūruoja sprendimą, kaip komunikuoja ir ar laikosi terminų.

    Kartu auga rekomendacijų svoris, ypač kai kalbama apie vadovų ar siaurų specializacijų specialistų paieškas. Kolegos ar buvę vadovai gali patvirtinti ne tik kompetencijas, bet ir darbo stilių, patikimumą bei gebėjimą prisiimti atsakomybę.

    Ką turėtų daryti kandidatai?

    Vien sklandaus CV nebepakanka, todėl kandidatai vis dažniau raginami pateikti konkrečius pasiekimus, aiškius skaičius ir tikrinamas detales. Vertę kuria ne abstraktūs aprašymai, o apčiuopiami rezultatai, pavyzdžiui, įgyvendintas projektas, sutaupytas laikas, padidintas pardavimas ar sumažintos klaidos proc.

    DI gali padėti struktūruoti tekstą, tačiau atrankose vis labiau vertinama autentika ir nuoseklumas. Jei dokumente nurodyti gebėjimai nesutampa su pokalbio metu demonstruojamomis žiniomis, skirtumas išryškėja greitai, o pirmasis įspūdis gali tapti lemiamu.

  • Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Susitikimas Nidoje gegužės 15 dieną

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks Neringos savivaldybės renginys Mero pusryčiai su verslu. Susitikime žadama aptarti pasirengimą artėjančiam vasaros sezonui ir pagrindinius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Tokie susitikimai kurortiniuose miestuose dažniausiai tampa praktine erdve suderinti lūkesčius prieš sezono piką, kai vienu metu išauga klientų srautai, paslaugų apimtys ir darbuotojų poreikis. Neringai tai ypač aktualu dėl ryškios sezoninės ekonomikos ir ribotos darbo jėgos pasiūlos.

    Darbo rinka ir pagalba darbdaviams

    Renginio svečiai bus Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė. Jie pristatys, kaip kinta darbo rinkos situacija Neringoje ir kokias galimybes darbdaviams siūlo Užimtumo tarnyba.

    Prieš vasarą dažniausiai suaktyvėja sezoninių darbuotojų paieška apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, pramogų ir transporto sektoriuose. Darbdaviams aktualiausi klausimai paprastai būna greita atranka, kandidatų pritraukimas, darbuotojų išlaikymas visam sezonui ir aiškus darbo grafikų planavimas.

    Kodėl verslui verta ateiti

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus ir aptarti praktinius pasirengimo sezonui aspektus. Tokiuose susitikimuose dažnai išryškėja bendros problemos, kurias lengviau spręsti koordinuotai, pavyzdžiui, dėl darbuotojų apgyvendinimo, paslaugų kokybės sezono metu ar informacijos sklaidos turistams.

    Renginio organizatoriai nurodo, kad dalyviams reikalinga išankstinė registracija. Susitikimas vyks Nidoje, „Agiloje“, Taikos gatvėje.

  • Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Kam skirtas kvietimas

    Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia darbdavius, vykdančius veiklą savivaldybės teritorijoje, teikti paraiškas dalyvauti 2026 metų užimtumo didinimo programoje. Kvietimas teikiamas įgyvendinant priemonę Terminuotas asmens įdarbinimas.

    Programa orientuota į laikinus darbus įstaigose ir organizacijose, kad nedirbantys asmenys galėtų įgyti arba išsaugoti darbinius bei profesinius įgūdžius. Taip pat siekiama stiprinti motyvaciją grįžti į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį.

    Ką finansuoja programa ir kokio rezultato tikimasi

    Pagrindinė priemonės kryptis – terminuotas įdarbinimas, kai žmogui suteikiama galimybė dirbti apibrėžtą laiką ir grįžti į aktyvesnį užimtumą. Savivaldybės tikslas – didinti asmenų užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką pagal Užimtumo įstatyme numatytas tikslines grupes.

    Tokio tipo programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į vietos darbo rinkos situaciją, ypač kai daliai gyventojų sudėtinga konkuruoti dėl darbo vietų be papildomos praktikos. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie bendruomenės užimtumo, kartu aiškiai susiplanuojant laikinų darbų poreikį.

    Terminai, teikimo būdai ir kontaktai

    Paraiškos finansavimui gauti priimamos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybę, pateikiant pasirašytą paraišką elektroniniu paštu, pateikiant nuskenuotą pasirašytą paraišką arba per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

    Dėl paraiškų pildymo ir teikimo konsultuoja Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Mockūnienė. Taip pat nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 426 56368.

  • Mokesčiai smaugia algas ir verslą: ekspertai įspėja, kad darbo apmokestinimas dar griežtės

    Diskusijos apie mokesčius vis dažniau sukasi ne vien apie tarifus, o apie tai, kaip pats modelis veikia žmonių pajamas ir įmonių sprendimus. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas tenka darbui: kuo didesnė našta tarp darbdavio sąnaudų ir atlyginimo į rankas, tuo sunkiau auginti algas ir išlaikyti konkurencingumą.

    Viešose ekspertų diskusijose akcentuojama, kad nuolatinės taisymų bangos ir išimčių gausa sistemą daro sunkiai prognozuojamą. Tai didina administracinę naštą, skatina ieškoti alternatyvių įdarbinimo formų ir kuria terpę mokesčių arbitražui, kai veikla ar kapitalas nukreipiami į paprastesnes ir stabilesnes jurisdikcijas.

    Darbo apmokestinimas kaip pagrindinis stabdis

    Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybė dažnai renkasi lengviausiai surenkamą bazę, tai yra darbo pajamas. Tačiau toks kelias turi kainą: mažėja legalaus darbo patrauklumas, o darbdavių galimybės kelti atlyginimus ribojamos ne tik rinkos sąlygomis, bet ir bendra našta, tenkančia darbo vietai.

    Kartu pabrėžiama, kad problema yra ne vien dydis, bet ir taisyklių taikymas. Kai skirtingos institucijos ar praktika pateikia nevienodas interpretacijas, rizika persikelia ant darbuotojų ir verslo pečių, o planavimas ilgesniam laikui tampa sudėtingas.

    „Didelės reformos Seimas neturėtų daryti vienas. Tam reikia viso valstybės aparato ir aiškios Vyriausybės atsakomybės“, – sakė Ryszard Petru.

    Sudėtingumas brangiai kainuoja įmonėms

    Verslui aktualus ne tik galutinis tarifas, bet ir reali mokesčių sistemos kaina, kurią sudaro apskaitos procesai, konsultacijų poreikis, pasirengimas patikrinimams ir dažni prisitaikymai prie pakeitimų. Kai taisyklės keičiasi greitai, o pereinamieji laikotarpiai trumpi, įmonės patiria papildomų kaštų, kurių ne visada gali perkelti į kainas.

    Ekspertai primena, kad įvairios lengvatos ir skatinimo priemonės teoriškai gali padėti investicijoms, tyrimams ar inovacijoms, tačiau praktikoje jų panaudojimą riboja komplikuotos sąlygos. Dalis smulkesnių įmonių apskritai atsisako bandyti, nes rizika suklysti ar vėliau sulaukti ginčo su mokesčių administratoriumi tampa per didelė.

    Kodėl daug kas bėga į arbitražą?

    Mokesčių arbitražas dažnai prasideda ne nuo noro išvengti prievolių, o nuo siekio turėti aiškias taisykles ir stabilumą. Kai darbo apmokestinimas laikomas per dideliu, dalis rinkos natūraliai persiorientuoja į individualią veiklą, paslaugų sutartis ar kitus modelius, kurie suteikia daugiau lankstumo ir mažesnę bendrą naštą.

    Kapitalo atveju mechanizmas panašus: investicijos juda ten, kur teisinė aplinka nuspėjamesnė, o taisyklių keitimas nėra nuolatinis. Ekonomistų vertinimu, ilgainiui tai gali silpninti šalies patrauklumą investuotojams ir mažinti produktyvumo augimą, nes sprendimus lemia ne vien ekonominė logika, bet ir reguliacinė rizika.

    „Kai taisyklės nuolat koreguojamos ir sunku prognozuoti jų taikymą, investicijos ieško stabilesnių vietų“, – sakė Ryszard Petru.

    Ekspertų teigimu, jei siekiama tvaraus pokyčio, vien kosmetinių pataisų nebeužtenka. Pagrindiniu uždaviniu įvardijamas nuoseklus sistemos supaprastinimas, aiškesnės taisyklės ir didesnis prognozuojamumas, kad mokesčiai vėl taptų ne politinių sprendimų rinkiniu, o stabilia ir suprantama valstybės finansavimo sistema.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.

  • Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos „Vasara – tobulėjimui“ pradžią. Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 31 dienos kviečiami registruotis jauni žmonės ir darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų vasaros įdarbinime.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas, suteikiant galimybę įgyti pirmosios darbo patirties ir susipažinti su realia darbo rinka. Įdarbinimas planuojamas ne ugdymo proceso metu, nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kam skirta programa?

    Dalyvauti gali 14–21 metų jauni žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą Kėdainių rajono savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Registracija vyksta kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susirasti darbo vietą.

    Darbdaviais gali būti Kėdainių rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba individualią veiklą vykdantys asmenys. Taip siekiama, kad programos nauda liktų vietos darbo rinkoje, o jaunuoliai galėtų dirbti arčiau namų.

    Kokia parama darbdaviams?

    Darbdaviui, įdarbinusiam programos reikalavimus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilnu etatu išdirbtą laiką numatyta 520 eurų kompensacija. Jei jaunas žmogus dirbs ne visu darbo krūviu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Tokio tipo priemonės savivaldybėse dažnai pasitelkiamos tam, kad darbdaviams būtų lengviau priimti jauną darbuotoją, skirti laiko apmokymams ir mentorystei. Jaunuoliams tai galimybė įgyti darbinių įgūdžių, atsakomybės ir supratimo apie darbo santykius.

    Kaip vyks atranka, jei vietų pritrūks?

    Savivaldybė įspėja, kad vietų skaičius ribotas, o registracijų gali būti daugiau nei programai numatyta lėšų. Tokiu atveju prioritetas bus teikiamas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, taip pat tiems, kuriems tai pirmoji patirtis šioje programoje.

    Jei keli prašymai atitiks prioritetus vienodai, reikšmės turės registracijos data ir laikas. Dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 31 dienos 15 valandos, o jaunuoliams iki 16 metų papildomai būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Registracijai reikalinga užpildyta registracijos forma ir sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, kurie pateikiami el. paštu savivaldybei. Dėl detalių ir konsultacijų nurodytas atsakingas savivaldybės specialistas, į kurį galima kreiptis programos laikotarpiu.