CP v2

Tag: Darbo rinka

  • DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    Technologijų įmonių vadovai pastaraisiais metais vis dažniau kartoja pažadą, kad dirbtinis intelektas leis dirbti mažiau, o produktyvumas augs be papildomų pastangų. Vis dėlto realybė didžiausiuose DI kūrimo centruose dažnai atrodo priešinga: pasakojama apie ilgėjančias darbo valandas, budėjimus savaitgaliais ir nuolatinį skubos režimą.

    Dar 2021 metais tuometinis „Google“ inžinerijos vadovas viešai svarstė, kad iki 2025 metų keturių dienų darbo savaitė gali tapti įprasta. Panašias idėjas vėliau kartojo ir kitos bendrovės, o „OpenAI“ buvo raginusi įmones išbandyti trumpesnę savaitę nemažinant atlygio, argumentuojant spartėjančia automatizacija.

    Tačiau buvęs techninis „OpenAI“ darbuotojas žiniasklaidai teigė, kad pati bendrovė keturių dienų savaitės modelio realiai neišbandė. Pasak jo, darbo kultūroje daug nenumatytų krizių susitikimų, privalomų budėjimų savaitgaliais ir griežtų rezultatų peržiūrų, po kurių esą pasitaiko atleidimų.

    „Į darbą ateini šeštadienį ar sekmadienį vien tam, kad pasivytum atsilikusius darbus arba įsitikintum, jog niekas nesugedo“, – sakė buvęs „OpenAI“ darbuotojas.

    Pasakojimai apie didelius krūvius girdimi ir kituose DI sektoriaus lyderiuose. „Anthropic“ viešai akcentuoja, kad jų pokalbių robotas „Claude“ gali savarankiškai atlikti užduotis kelias valandas, o „Meta“ ir „Microsoft“ pabrėžia, kad DI jau perima dalį programuotojų darbo, leisdamas komandoms daryti daugiau su mažesniais resursais.

    Kartu su šiais pareiškimais ryškėja ir kita tendencija: automatizacijos naudą įmonės neretai verčia kaštų mažinimu, o ne darbo laiko trumpinimu. „Meta“ yra skelbusi apie didelio masto darbuotojų mažinimą, o technologijų sektoriuje pastaraisiais metais atleidimai tapo pasikartojančiu reiškiniu, ypač persigrupuojant prie DI prioritetų.

    DI laboratorijose darbo tempą dar labiau didina vadinamieji sprintai, kai prieš produkto ar funkcijos pristatymą komandos dirba itin intensyviai. Buvusių darbuotojų teigimu, įprastu laikotarpiu savaitė gali siekti apie 50–70 valandų, o sprintų metu peržengti ir 90 valandų ribą.

    „Meta“ darbuotojai taip pat yra pasakoję apie staigius perkėlimus į DI prioritetines komandas, kai pasirinkimo laisvė ribota. Toks modelis padeda greitai sutelkti resursus svarbiausiems projektams, bet darbuotojams reiškia didesnę įtampą, daugiau naktinių darbų ir nuolatinę parengtį reaguoti į incidentus.

    Augant investicijoms į vadinamąją agentinę DI kryptį, spaudimas tik didėja. Šie sprendimai kuriami taip, kad galėtų ne tik generuoti tekstą ar vaizdus, bet ir atlikti veiksmus programose bei naršyklėje, o ateityje – ir fiziniame pasaulyje per robotiką, todėl konkurencija dėl proveržio yra ypač intensyvi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teorinės laiko sutaupymo prognozės praktikoje dažnai ištirpsta, nes atsiranda naujų užduočių. Įdiegus DI įrankius reikia juos prižiūrėti, tikrinti rezultatus, spręsti klaidas ir perkurti procesus, o sutaupytas laikas organizacijose greitai užpildomas papildomais tikslais.

    „Žmonės įsivaizduoja, kad 20 proc. mažiau darbo reiškia keturių dienų savaitę. Bet atsiranda naujas darbas“, – aiškino MIT tyrėjas Neilas Thompsonas.

    Todėl kol kas ryškėja paradoksas: technologija, kuri turėjo išlaisvinti nuo rutinos, daugelyje DI kūrimo komandų tampa priežastimi dirbti dar intensyviau. Ar ši banga galiausiai virs trumpesne darbo savaite, ar tik dar labiau padidins krūvius ir paskatins darbo vietų mažinimą, priklausys nuo įmonių strategijų, reguliavimo ir to, kaip greitai DI įrankiai taps patikimi kasdienėje veikloje.

  • Aviacijos sektorius ieško darbuotojų: „LOT“ ir „Lufthansa“ skelbia algas iki maždaug 5 800 eurų

    Aviacijos sektoriuje stiprėja darbuotojų paieškos: naujus darbo pasiūlymus skelbia tiek Lenkijos vežėjas „LOT“, tiek su „Lufthansa“ grupe siejamos įmonės. Skelbimuose matyti, kad daliai specializuotų pozicijų atlygio rėžiai yra aukštesni nei įprasta rinkoje.

    „LOT“ kartu su „LOT Aircraft Maintenance Services“ ieško žmonių techninių operacijų, antžeminių operacijų ir IT srityse. Tarp pasiūlymų minima ir jaunesniojo specialisto pozicija, susijusi su variklių ir jų eksploatacijos tinkamumo užtikrinimu.

    Tokio darbo esmė – techninė pagalba valdant orlaivių parko eksploataciją ir analizuojant dokumentaciją anglų kalba. Aviacijoje tai viena kritinių funkcijų, nes nuo nuolatinės priežiūros ir duomenų analizės priklauso skrydžių sauga, gedimų prevencija ir kaštų kontrolė.

    Atlyginimai labiausiai kyla IT ir inžinerijoje

    Darbuotojų ieško ir „Lufthansa“ grupės įmonės Lenkijoje, įskaitant „Lufthansa Systems Poland“ padalinį Gdanske. Šio tipo centrai paprastai aptarnauja oro linijų IT sistemas, skaitmeninius produktus, logistiką, finansus ir verslo analitiką, todėl konkurencija dėl specialistų čia ypač aštri.

    Skelbimuose nurodomi atlygio rėžiai už kai kurias pozicijas siekia iki 25 000 Lenkijos zlotų per mėnesį, tai yra maždaug 5 800 eurų. Didžiausios sumos dažniausiai minimos komandų vadovų ir patyrusių IT specialistų darbuose, kur svarbios ne tik technologinės žinios, bet ir gebėjimas valdyti procesus bei atsakomybę už rezultatą.

    Taip pat pasitaiko pasiūlymų mokymų turinio projektavimo, finansinės atskaitomybės ir aviacijos inžinerijos srityse, kur atlygis gali skirtis labai plačiai, priklausomai nuo patirties. Rinkos dinamika rodo, kad aviacijoje vis daugiau vertės kuria skaitmenizavimas ir duomenimis grįsti sprendimai, todėl algos aukščiausiai kyla ten, kur susikerta technologijos ir saugos reikalavimai.

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Augimas įspūdingas, klausimai lieka

    Uzbekistano ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai, o valdžia vis dažniau pabrėžia ne vien BVP, bet ir tai, ar augimas virsta realiomis pajamomis gyventojams. 2026 metų pirmąjį pusmetį pramonės apimtys didėjo 8 proc., paslaugų sektorius – 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., žemės ūkis – 4,7 proc.

    Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad 2025 metais realusis BVP augo 7,7 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 8,7 proc. Tačiau tarptautinės institucijos ir patys politikos formuotojai vis aiškiau matuoja, kiek šis tempas atsispindi darbo rinkoje ir namų ūkių biudžetuose.

    Nuo skaičių iki struktūrinių pokyčių

    Pokyčių mastą gerai iliustruoja palyginimas su laikotarpiu iki reformų pradžios. Nominalusis BVP nuo maždaug 21 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 130 mlrd. eurų, o eksportas per tą patį laiką kilo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki maždaug 28,5 mlrd. eurų.

    Kartu šalis per kelerius metus reikšmingai pagerino pozicijas tarptautiniuose reitinguose, vertinančiuose ekonominę laisvę ir reguliavimo aplinką. Ekspertai pabrėžia, kad tai siejama su nuoseklesniu reguliavimo atvėrimu, privataus sektoriaus vaidmens didinimu ir didesniu nuspėjamumu investuotojams.

    Kapitalo šaltiniai persitvarkė

    Vienas ryškiausių reformų rezultatų – pasikeitusi investicijų struktūra: šalia valstybės išlaidų didesnę dalį sudaro privatus verslas, užsienio investuotojai ir smulkios įmonės. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai akcentuoja, kad investuotojų pasitikėjimas paprastai formuojasi per kelerius metus, o jį stiprina demografija ir verslumo potencialas.

    „Pasitikėjimą šia šalimi lemia keli veiksniai, bet svarbiausia – jauna, auganti visuomenė, daug verslininkų ir daug dinamikos. Reformos juda teisinga kryptimi“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas Francis Malige.

    Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, įmonių su užsienio kapitalu skaičius per penkerius metus daugiau nei padvigubėjo: nuo maždaug 9 000 2020 metais iki beveik 20 000 2026 metų viduryje. Smulkaus verslo investicijos nuo maždaug 1,5 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 25,5 mlrd. eurų 2025 metais, o startuolių finansavimas pernai pasiekė apie 290 mln. eurų.

    „Visi Uzbekistano sektoriai plečiasi, o paslaugos ir statybos šiuo metu labiausiai tempia bendrą augimą. Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, o specialiosios ekonominės zonos, technoparkai ir pramoniniai klasteriai padeda nukreipti privatų kapitalą į gamybą ir agroperdirbimą“, – teigė Ekonomikos ir finansų ministerijos atstovas Saidislom Saidkhonov.

    Darbo rinka ir skurdo mažinimas

    Augimas pats savaime nereiškia aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl reformų dėmesys nukreiptas į užimtumą, neformalios darbo rinkos mažinimą ir pajamų didinimą. Valdžia teigia, kad priemonės turėtų gerinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę.

    „Kartu su kitomis ministerijomis ir agentūromis įgyvendiname tikslines programas ir tyrimus, kad mažintume neformalų užimtumą. Daugiau nei devyni milijonai žmonių buvo ištraukti iš skurdo, o mūsų ambicingas tikslas – artimiausiu metu panaikinti absoliutų skurdą“, – sakė skurdo mažinimo ir užimtumo viceministras Marat Jurayev.

    Naujausi duomenys rodo, kad pamažu didėja labiau įsitvirtinusių įmonių svoris: auga pelno mokestį mokančių bendrovių skaičius, daugėja ir verslų, veikiančių ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat plečiasi vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 99 darbuotojų, o tai signalizuoja, kad augimas neapsiriboja vien mikroverslais.

    JT plėtros programos atstovai atkreipia dėmesį ir į platesnį dalyvavimą ekonomikoje, ypač moterų įtrauktį. Teigiama, kad teisėkūros pokyčiai ir paramos verslumui priemonės atvėrė daugiau galimybių darbo rinkoje.

    „Moterų galimybės smarkiai pasikeitė dėl naujausių teisinių reformų ir paramos verslumui. Įtvirtintas vienodas atlygis už vienodos vertės darbą, taip pat panaikinti tam tikri ribojimai moterų darbui kai kuriose šakose“, – sakė JT plėtros programos atstovė Akiko Fujii.

    Kasdienis pokytis finansuose

    Daugeliui gyventojų apčiuopiamiausias reformų rezultatas – pokyčiai finansų sistemoje ir atsiskaitymuose. Po 2017 metais liberalizuotos valiutų rinkos šalis įvedė vieningą valiutos kursą, išplėtė konvertuojamumą ir perėjo prie lankstesnio kurso formavimo, o Tarptautinis valiutos fondas valiutos kurso režimą priskiria plaukiojančiam.

    Centrinio banko duomenimis, įmonių, vykdančių valiutų operacijas, skaičius išaugo nuo maždaug 29 000 2019 metais iki maždaug 90 000 2025 metų pabaigoje. Tai siejama su labiau išvystyta rinkos infrastruktūra ir didesniu verslo poreikiu atsiskaityti tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Patobulinta rinkos infrastruktūra ir sąlygos dalyviams prisidėjo prie lankstesnės valiutos kurso aplinkos“, – teigė Centrinio banko atstovas Fayoz Gafurov.

    Reformos keitė ir vartotojų kasdienybę: plečiasi mobilioji bankininkystė, atsiskaitymai kortelėmis ir QR kodais, o skaitmeninių mokėjimų ekosistema skatinama konkurencijos ir infrastruktūros investicijų. Centrinis bankas pabrėžia universalaus QR sprendimo svarbą, kai naujos paslaugos testuojamos greičiau, o vartotojams atsiveria daugiau alternatyvų.

    „Centrinis bankas nuosekliai įgyvendina reformas, skirtas mokėjimų ekosistemai plėtoti. Vienas pavyzdinių projektų yra universali QR kodų sistema, leidžianti efektyviai testuoti naujas skaitmenines paslaugas, didinti konkurenciją ir gerinti paslaugas visuomenei“, – sakė Centrinio banko atstovas Djamshid Usmanov.

    Artėjant kitam augimo etapui, diskusija Uzbekistane vis labiau sukasi ne apie tempą, o apie tai, kaip tolygiai reformos virsta tvaresnėmis įmonėmis, geresniais darbais ir plačiau pasiekiamomis ekonominėmis galimybėmis. Tarptautinių institucijų vertinimu, ilgalaikis rezultatas priklausys nuo produktyvumo didinimo, konkurencijos ir socialinės politikos kokybės.

  • „Amazon“ iki 2033 metų automatizuos sandėlius: ką darys šimtai tūkstančių darbuotojų?

    „Amazon“ viduje svarstomi planai sparčiai didinti robotizaciją sandėliuose ir logistikos centruose, siekiant, kad didelę dalį rutininių užduočių atliktų robotai. Kompanija prognozuoja augančius pardavimus, tačiau kartu ieško būdų mažinti vieno pristatyto siuntinio savikainą.

    Pagal viešumoje aptariamus skaičiavimus, robotikos komanda taikosi automatizuoti iki 75 proc. tam tikrų logistikos procesų. Dokumentuose minimas tikslas, kad iki 2027 metų dėl automatizacijos galėtų nebereikėti kurti apie 160 000 naujų darbo vietų, kurios kitu atveju būtų atsiradusios plečiantis apimtims.

    Kas keičiasi sandėliuose?

    Didžiausias pokytis vyksta ten, kur darbas lengviausiai standartizuojamas: prekių paėmimas, rūšiavimas, perkėlimas tarp zonų ir pakavimas. Robotai dažniausiai perima fizinį judėjimą, o darbuotojams lieka kokybės kontrolė, nestandartinių situacijų sprendimas ir įrangos priežiūra.

    Tokia automatizacija paprastai diegiama etapais: pirmiausia modernizuojami didžiausi centrai, vėliau sprendimai kopijuojami į kitus objektus. Dėl to darbo rinkos poveikis dažniau pasireiškia ne staigiais atleidimais, o lėtesniu naujų darbuotojų samdymu.

    Kiek pinigų tai gali sutaupyti?

    Vidiniuose skaičiavimuose minėta, kad automatizavimas galėtų sutaupyti apie 0,30 euro vienam pristatytam vienetui, o per 2025–2027 metų laikotarpį bendra nauda siektų apie 11,7 milijardo eurų. Skaičiai priklauso nuo diegimo tempo, energijos kainų, įrangos nusidėvėjimo ir pristatymo apimčių.

    Tokie sutaupymai ypač svarbūs mažų maržų logistikoje, kur konkurencija remiasi greičiu ir kaina. Dėl to robotizacija tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir strateginiu ginklu kovoje dėl rinkos dalies.

    Ką tai reiškia darbuotojams?

    Darbuotojų vaidmuo gali keistis iš fizinio atlikimo į procesų priežiūrą, mokymą, remonto darbus ir operacijų koordinavimą. Kartu didėja poreikis techniniams įgūdžiams, o daliai žmonių tenka persikvalifikuoti, nes paprasčiausios užduotys nyksta greičiausiai.

    „Amazon“ atstovė Kelly Nantel yra sakiusi, kad nutekinta informacija atspindi vienos komandos požiūrį ir nebūtinai visos kompanijos strategiją. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad sėkmės atveju tokį modelį linkusios kartoti ir kitos didžiosios korporacijos, nes automatizacija gali tapti nauju logistikos standartu.

    Platesnė tendencija aiški: robotai ir DI sprendimai vis dažniau naudojami ne tik gamyboje, bet ir e. prekybos grandinėje nuo sandėlio iki pristatymo. Tai reiškia, kad ateities konkurencija vyks ne vien dėl darbuotojų skaičiaus, o dėl technologijų, procesų ir gebėjimo greitai mokyti žmones naujų kompetencijų.

  • DI revoliucija jau čia: kas laimės milijardus, o kam gresia darbo vietų praradimas?

    Generatyvusis dirbtinis intelektas per kelerius metus iš eksperimentinės technologijos tapo kasdieniu įrankiu, gebančiu kurti tekstus, vaizdus, vaizdo įrašus ir programinį kodą. Tokie sprendimai kaip „ChatGPT“ ar „Midjourney“ keičia ne tik kūrybines industrijas, bet ir finansus, klientų aptarnavimą bei programavimą.

    Rinkos prognozės išsiskiria, tačiau kryptis aiški: investicijos į generatyvų DI auga sparčiau nei į daugumą ankstesnių technologinių bangų. Didelę paklausos dalį generuoja debesijos paslaugos ir skaičiavimo infrastruktūra, o svarbiausiu „butelio kakliuku“ tapo lustai ir duomenų centrų pajėgumai.

    Kur DI duoda daugiausia vertės

    Didžiausias proveržis dabar fiksuojamas ten, kur daug pasikartojančių užduočių ir dokumentų: klientų aptarnavime, pardavimuose, rinkodaroje, teisėje ir apskaitoje. Įmonės DI naudoja el. laiškams, ataskaitoms ir sutarčių santraukoms, taip pat paieškai vidiniuose archyvuose, kai darbuotojams reikia greitai rasti atsakymus iš šimtų dokumentų.

    Programavimo srityje generatyvus DI tapo našumo „stiprintuvu“: jis padeda rašyti kodą, aptikti klaidas, generuoti testus ir dokumentaciją. Dėl to trumpėja kūrimo ciklai, tačiau kartu didėja reikalavimai kokybės kontrolei, saugumui ir duomenų apsaugai.

    Darbo rinkos pokyčiai ir atlyginimai

    DI pirmiausia keičia ne profesijas, o užduotis: dalis darbo automatizuojama, o darbuotojų vaidmuo slenka į priežiūrą, sprendimų priėmimą ir atsakomybę už rezultatą. Daugelyje organizacijų formuojasi nauji vaidmenys, tokie kaip DI produktų vadovai, duomenų valdymo specialistai ir modelių rizikos vertintojai.

    Kartu ryškėja tendencija, kad DI įgūdžiai tampa konkurenciniu pranašumu: didėja paklausa darbuotojų, gebančių efektyviai formuluoti užduotis, tikrinti atsakymus, dirbti su duomenimis ir suprasti ribas. Tai augina atlyginimų skirtumus tarp tų, kurie DI naudoja kasdienėje veikloje, ir tų, kurių darbas lieka labiau rutininis.

    Rizikos: nuo dezinformacijos iki privatumo

    Augant galimybėms, auga ir grėsmės. Generatyvus DI palengvina įtikinamų klastočių kūrimą, įskaitant dypfeikus, todėl įmonėms ir institucijoms tampa būtina stiprinti tapatybės patvirtinimą, informacijos tikrinimą ir komunikacijos higieną.

    Praktikoje daug incidentų kyla ne dėl „superintelekto“, o dėl žemiškų problemų: neteisingų atsakymų, šališkų duomenų, konfidencialios informacijos nutekinimo ar autorių teisių rizikų. Todėl organizacijos vis dažniau diegia vidines DI naudojimo taisykles, riboja jautrių duomenų įkėlimą ir reikalauja žmogaus patvirtinimo kritinėse srityse.

    Europos Sąjungoje reguliavimas tampa svarbia DI ekosistemos dalimi: rizikos lygiais grįsta priežiūra skatina skaidrumą, auditą ir atsakomybę, ypač tais atvejais, kai sprendimai gali paveikti žmonių teises, saugą ar galimybes gauti paslaugas.

    Generatyvus DI šiandien yra ne vien technologinis mados žodis, o produktyvumo įrankis, kuris jau daro įtaką įmonių konkurencingumui ir darbo organizavimui. Didžiausi laimėtojai bus tie, kurie DI integruos atsakingai: investuos į duomenų kokybę, darbuotojų kompetencijas ir aiškias saugumo taisykles.

  • Įspėjimas darbo rinkai: Kalifornijoje startuoja 100 000 humanoidų gamyba – ką tai pakeis?

    Kalifornijoje veiklą pradėjo nauja humanoidų gamykla, kuri žada per kelerius metus pasiekti iki 100 000 vienetų gamybos apimtis. Tai signalas, kad humanoidiniai robotai iš prototipų fazės sparčiai keliasi į pramoninę masinę gamybą ir netrukus gali tapti įprastu reiškiniu namuose bei paslaugų sektoriuje.

    Projektą vysto Norvegijos bendrovė „1X Technologies“, kurią remia „OpenAI“. Bendrovė skelbia, kad naujasis padalinys JAV leis greičiau pereiti nuo bandymų prie serijinės gamybos ir didinti robotų skaičių rinkoje, o kartu mažinti vieneto savikainą.

    Kas bus gaminama ir kam skirta

    Pagrindinis bendrovės kuriamas humanoidas pristatomas kaip namų pagalbininkas, gebantis atlikti paprastas kasdienes užduotis. Tarp numatomų funkcijų minimi tvarkymosi darbai, daiktų pernešimas, pagalba buityje ir bendravimas su žmogumi balsu.

    Humanoidų proveržį pastaraisiais metais spartina du veiksniai: pigesni ir našesni jutikliai bei baterijos, o taip pat DI pažanga, leidžianti robotams geriau suvokti aplinką ir mokytis iš veiksmų. Dėl to realistiškesnės tampa užduotys, kurios anksčiau robotams buvo per sudėtingos dėl nenuspėjamų namų sąlygų.

    Kainos, mastas ir realūs ribojimai

    Viešai minėta tokio tipo humanoido kaina siekia apie 18 000 eurų, tačiau galutinė komercinė kaina gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos ir paslaugų plano. Ekspertai pabrėžia, kad pirmosios masinės partijos dažniausiai būna brangesnės, o kainos krenta tik stabilizavus tiekimo grandinę ir padidinus apimtis.

    Vis dėlto masinė gamyba savaime nereiškia, kad robotai iškart taps universaliais namų darbuotojais. Didžiausi iššūkiai išlieka sauga, patikimumas realiomis sąlygomis, kritimų ir susidūrimų rizika, taip pat atsakomybė už incidentus ir duomenų apsauga, kai įrenginys nuolat veikia gyvenamojoje erdvėje.

    Ką tai reiškia darbui ir visuomenei

    Humanoidai dažniausiai pristatomi kaip sprendimas ten, kur trūksta darbuotojų, ypač slaugos ir pagalbos senjorams srityje. Senstančios visuomenės tendencijos JAV ir Europoje didina spaudimą sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoms, todėl technologijų bendrovės ieško būdų automatizuoti dalį fizinių, pasikartojančių užduočių.

    Kartu auga diskusijos dėl poveikio darbo rinkai, ypač paslaugų, logistikos ir paprastesnių pagalbinių darbų segmentuose. Praktikoje artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas mišrus modelis, kai robotai perima dalį rutininių veiklų, o žmonės lieka atsakingi už priežiūrą, saugą, emocinį kontaktą ir sudėtingesnius sprendimus.

    Technologijų lenktynės dėl humanoidų vyksta visame pasaulyje, o naujos gamyklos atidarymas JAV rodo, kad rinka pereina į naują etapą. Jei bendrovei pavyks užtikrinti patikimą gamybą ir saugų naudojimą, humanoidiniai robotai gali tapti realiu produktu ne tik laboratorijoms, bet ir plačiajai vartotojų rinkai.

  • DI griebiasi žirklių: JAV technologijų milžinai masiškai atleidžia, skaičiai stulbina

    JAV technologijų sektoriuje fiksuojama ryškiausia darbuotojų mažinimo banga per beveik dvejus metus, o viena pagrindinių priežasčių vis dažniau įvardijamas spartus dirbtinis intelektas diegimas. Naujausi duomenys rodo, kad vien per gegužę bendrovės paskelbė apie dešimtis tūkstančių planuojamų darbo vietų panaikinimą, daugiausia biurų ir administracinėse grandyse.

    Remiantis darbuotojų atleidimų stebėseną vykdančios „Challenger, Gray & Christmas“ statistika, gegužę technologijų sektoriuje buvo pranešta apie 38 242 planuojamus atleidimus. Tai didžiausias mėnesinis rodiklis nuo 2024 metų rugpjūčio ir aiškus signalas, kad įmonės spartina kaštų mažinimą bei veiklos perorganizavimą.

    Per pirmus penkis 2026 metų mėnesius bendra paskelbtų atleidimų apimtis technologijų pramonėje pasiekė 123 653. Tai daugiau nei 65 proc. viršija tą patį laikotarpį prieš metus, todėl darbo rinkoje stiprėja nerimas, kad dalis pareigybių gali nebegrįžti net ir stabilizavusis ekonomikai.

    „Matome, kad įmonės vis dažniau atvirai pripažįsta: dalį darbų, kurie anksčiau buvo patikėti biuro darbuotojams, perima automatizavimas ir DI“, – sakė „Challenger, Gray & Christmas“ atstovas Andy Challengeris.

    Didžiosios technologijų bendrovės šią kryptį aiškina poreikiu greičiau prisitaikyti prie paklausos pokyčių ir finansuoti naujas investicijas. Tarp įmonių, kurios pastaruoju metu skelbė apie didesnes restruktūrizacijas, minimos „Meta“, „Intuit“ ir „Cisco Systems“, pabrėžiančios automatizacijos bei DI sprendimų plėtrą.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis rutininių užduočių, susijusių su klientų aptarnavimu, vidinių procesų administravimu, dokumentų parengimu ar ataskaitų rengimu, vis dažniau perkeliama į programinius įrankius. Verslai tikisi greitesnių procesų, mažesnių klaidų ir didesnio našumo, tačiau darbuotojams tai tampa spaudimu persikvalifikuoti.

    Vis dėlto JAV darbo rinka kol kas nerodo staigaus bedarbystės šuolio vien dėl technologijų sektoriaus mažinimų. Ekonomistai tai aiškina tuo, kad atleidimai dažnai paliečia aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurie paprastai turi daugiau galimybių rasti darbą kitose įmonėse ar pereiti į gretimas sritis, pavyzdžiui, duomenų analizę, kibernetinį saugumą ar DI projektų valdymą.

    Analitikai perspėja, kad jei DI diegimo tempas išliks toks pats, rinkoje gali įsitvirtinti nauja realybė: dalis pareigybių bus kuriamos greičiau, bet tuo pat metu kitos bus nuosekliai naikinamos. Ši transformacija labiausiai palies tas darbo vietas, kuriose didelę dalį užduočių sudaro pasikartojantis informacijos apdorojimas ir standartizuota komunikacija.

  • Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje antrąjį metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 9,87 proc. ir pasiekė žemiausią ribą nuo 2008 metų. Tuo pat metu dirbančiųjų skaičius išaugo iki rekordinio 22,779 mln.

    Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, nuo balandžio iki birželio buvo sukurta 486 000 naujų darbo vietų, o bedarbių sumažėjo 213 300. Dėl to nedarbo rodiklis pirmą kartą per daugelį metų tvariai nusileido žemiau 10 proc. ribos.

    Pokytį stipriai palaikė sezoniškumas: vasaros pradžia tradiciškai suaktyvina samdą, ypač paslaugų sektoriuje. Darbo jėga taip pat augo ir pasiekė 25,27 mln., nes į rinką įsitraukė daugiau darbo ieškančių žmonių.

    Kas labiausiai stūmė įdarbinimą?

    Daugiausia naujų darbo vietų sukūrė paslaugos, kurias tempė turizmo sezonas, apgyvendinimas, maitinimas ir kitos su kelionėmis susijusios veiklos. Augimas fiksuotas ir pramonėje bei statybose, o žemės ūkis buvo vienintelė sritis, kur darbuotojų sumažėjo.

    Regioniniu požiūriu didžiausias užimtumo prieaugis absoliučiais skaičiais užfiksuotas Katalonijoje. Spartžiausias augimas procentais registruotas Balearų salose, kur vasaros sezonas paprastai turi ypač ryškų poveikį darbo rinkai.

    Kuo ši statistika išsiskiria?

    Darbo vietų plėtra labiausiai koncentravosi į samdomą ir viso etato darbą: iš 486 000 naujų vietų 405 400 sudarė viso etato pozicijos. Be to, toliau traukėsi laikinas užimtumas, o beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų jau dirba pagal neterminuotas sutartis.

    Privatus sektorius per ketvirtį įdarbino 501 600 žmonių, o viešajame sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo 15 600. Sezoniškai pakoregavus duomenis, užimtumas per ketvirtį paaugo 0,54 proc.

    Ką tai reiškia iki 2026 metų pabaigos?

    Dabartiniai skaičiai priartino šalį prie Vyriausybės siekio iki 2026 metų pabaigos pasiekti 23 mln. dirbančiųjų ribą. Iki šio tikslo, pagal naujausią ketvirčio statistiką, trūksta apie 221 000 darbo vietų.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vasaros ketvirčio rezultatai ne visada tiksliai nusako ilgalaikes tendencijas, nes didelę dalį sukuria sezoniniai darbai. Vis dėlto didesnė neterminuotų sutarčių dalis ir mažėjantis laikinas užimtumas rodo struktūrinį poslinkį, kuris gali amortizuoti nedarbo šuolius ne sezono metu.

  • Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    DI madai: galimybės ir ribos

    Paryžiaus mados savaitėje vis dažniau girdimas vardas Steven Passaro kalba apie permainas industrijoje, kur kūryba vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę. Prancūzų ir portugalų kilmės dizaineris teigia, kad DI gali padėti kurti greičiau, tačiau neturėtų tapti pigiu būdu taupyti žmonių darbo sąskaita.

    Jo pozicija ypač aiški kalbant apie mados kampanijas ir fotosesijas. Pasak kūrėjo, didieji prekių ženklai turi biudžetus dirbti su modeliais, fotografais ir stilistais, todėl perėjimas prie DI vien dėl kaštų kelia klausimų dėl atsakomybės ir darbo vietų.

    „Nenoriu modelių keisti DI. Man svarbu suburti žmones, keistis idėjomis ir taip kurti kūrybiškiau“, – sakė Steven Passaro.

    Nuo architektūros iki siluetų

    Passaro kūrybinis kelias prasidėjo nuo architektūros, o ši patirtis persikėlė į jo drabužių kalbą: struktūruoti siluetai, aiškios formos ir įtampa tarp griežtumo bei lengvumo. Dizaineris pasakoja, kad mąstymas trimatėje erdvėje jam natūraliai padėjo pereiti prie drabužio konstravimo.

    Kūrėjas pabrėžia ir kultūrinę drabužio logiką: Vakaruose audinys dažniau kerpamas, kad suformuotų kūną, o Rytuose vyrauja apgaubimo principas. Šių dviejų požiūrių dialogas, anot jo, leidžia kurti skulptūrišką, bet kartu judesį išlaikančią madą.

    Skaitmeninis 3D modeliavimas ir tvarumas

    Skirtingai nei daugelis tradicinių dizainerių, Passaro didelę proceso dalį perkelia į skaitmeninį 3D modeliavimą. Jis teigia, kad tai leidžia per kelias valandas parengti iškarpas ir greičiau priimti sprendimus, o sutaupytą laiką skirti siuvimo meistrystei, kuri ypač svarbi aukštosios mados ir individualaus siuvimo darbuose.

    Virtualūs prototipai, pasak dizainerio, padeda mažinti medžiagų švaistymą ir nebūtinų fizinių pavyzdžių skaičių. Šį metodą pastaraisiais metais vis plačiau renkasi ir kiti rinkos dalyviai, nes jis leidžia greičiau testuoti idėjas, tikslinti siluetą ir planuoti gamybą atsakingiau.

    Greitoji mada ir reguliavimas Europoje

    Interviu metu dizaineris atkreipė dėmesį į itin greitos mados įtaką vartojimo įpročiams. Jo teigimu, vartotojams vis dar trūksta žinių, kaip vertinti drabužio kokybę ir ilgaamžiškumą, todėl itin pigūs gaminiai dažnai tampa brangūs ilgalaikėje perspektyvoje, nes greitai susidėvi.

    Passaro taip pat pabrėžia, kad Europoje vis daugiau diskutuojama apie griežtesnes taisykles itin greitos mados sektoriui. Jo vertinimu, reguliavimas gali tapti svarbiu įrankiu saugant tiek aplinką, tiek žmones, tačiau būtina nepamiršti ir skirtingų pirkėjų finansinių galimybių.

    Ką jis pataria jauniems dizaineriams

    Kalbėdamas apie karjeros pradžią, Passaro ragina neskubėti ir nepasiduoti spaudimui kuo greičiau patekti į didžiuosius leidinius ar mados savaites. Pasak jo, tvarus augimas prasideda nuo aiškaus produkto, auditorijos supratimo ir patikimos komandos.

    Dizaineris pabrėžia, kad verta klausytis grįžtamojo ryšio, bet kartu turėti filtrą, kad kūrybinė kryptis neištirptų triukšme. Jo požiūriu, mados verslas yra maratonas, o ne sprintas, todėl ilgalaikė strategija dažnai svarbesnė už vienkartinį dėmesio pliūpsnį.