Tag: Debesijos kompiuterija

  • Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.

    Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.

    Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.

    „Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.

    Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų

    Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.

    Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

    Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas

    Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.

    Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.

    Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.

    Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.

    Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?

    Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.

    Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.

    Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.

    Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.

    Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.

    Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.

    Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.

    „Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.

  • Šveicarijos fintech startuolis „Light Frame“ pritraukė 5,1 mln. dolerių bankų infrastruktūrai

    Šveicarijos fintech startuolis „Light Frame“ pritraukė 5,1 mln. dolerių bankų infrastruktūrai

    Šveicarijos šaknų turintis fintech startuolis „Light Frame“, kuriantis bankinę infrastruktūrą turto valdymo sektoriui, pritraukė daugiau nei 5 mln. JAV dolerių pradinėje investicijų stadijoje.

    Bendrovė paskelbė užsitikrinusi 5,1 mln. JAV dolerių seed finansavimo raundą, kuriam vadovavo „Fortino Ventures“. Prie jo taip pat prisidėjo „Sidekick Partners“, „Tenity“, „Chamaeleon“ ir „AltaIR Capital“, o tarp jau anksčiau investavusių – „Rogue Venture Partners“, „New Stack Ventures“ ir „Studio Alpha“.

    „Light Frame“ įkurta 2024 metais ir save pozicionuoja kaip alternatyvą tradicinių privačių bankų naudojamai, pasak startuolio, pasenusiai technologijų infrastruktūrai. Įmonė siūlo pagrindines bankines sistemas ir portfelio valdymo programinę įrangą privatiems bankams, turto ir turto valdytojams.

    Startuolį įkūrė komanda, dirbusi su Šveicarijos skaitmeniniu privačiu banku „Alpian“. Vienas iš bendraįkūrėjų ir vadovas Schuyleris Weissas anksčiau ėjo šio banko generalinio direktoriaus pareigas.

    Debesijos ir API platforma turto valdytojams

    Pasak „Light Frame“, jų kuriama debesijos ir API pagrindu veikianti platforma leidžia turto valdytojams administruoti klientų investicinius portfelius ir turtą, taip pat vykdyti investicinius bei įmonių sandorius.

    Akcentuojama, kad sprendimas yra modulinis – finansų įstaigos gali modernizuoti atskiras savo esamos sistemos dalis arba pasirinkti diegti visą platformą.

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas tolesnėms investicijoms į platformos vystymą ir komercinės komandos plėtrai EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje).

    Kalbėdamas apie kryptį, S. Weissas teigė, kad dirbtinis intelektas keičia technologijų galimybes, tačiau turto valdymo sektoriuje jo potencialas priklauso nuo bazinės infrastruktūros – kuri turi būti kuriama užtikrinant saugumą, patikimumą ir pasitikėjimą, būtinus bankininkystei.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • „Google“ į Malezijos duomenų centrus investuos 15 mlrd. dolerių: auga spaudimas elektrai ir vandeniui

    „Google“ per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti apie 15 mlrd. JAV dolerių į duomenų centrus ir skaitmeninę infrastruktūrą Malaizijoje, susijusią su debesijos sprendimais.

    Investicijas skatina sparčiai auganti duomenų apdorojimo debesyje paklausa ir paslaugos, susijusios su dirbtiniu intelektu. Apie tai rašo portalas WNP.pl.

    Pati „Google“ pabrėžia, kad Malaizija yra viena greičiausiai augančių Pietryčių Azijos ekonomikų, o interneto skverbties rodiklis šalyje siekia 99 proc.

    Vis dėlto milijardinės technologijų milžinų investicijos turi ir kainą: kartu auga spaudimas šalies energetikos sistemai bei gėlo vandens ištekliams, kurių reikia duomenų centrams vėsinti.

    Auganti duomenų centrų našta energetikai

    Iki šiol „Google“ Malaizijoje duomenų centrams ir panašiems sprendimams jau buvo skyrusi apie 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau dabar projektų tempas gerokai spartėja.

    Tekste pažymima, kad prie tokio sprendimo galėjo prisidėti mažėjantis elektros prieinamumas ir vandens stoka šalyje – tai du kritiniai ištekliai dideliems duomenų centrams.

    Remiantis vyriausybės duomenimis, jei tarptautinių IT bendrovių projektų paraiškų tempas išliks, jau 2035 metais daugiau nei 30 proc. Malaizijoje pagaminamos energijos gali būti sunaudojama duomenų centruose.

    Tai reikštų rimtą iššūkį šalies energetiniam saugumui, o kartu – ir vandens išteklių valdymui.

    Nauji leidimai – su papildomomis sąlygomis

    Dėl didėjančios apkrovos planuojama, kad kiekvienas naujas leidimas statyti duomenų centrą būtų siejamas su reikalavimais užtikrinti papildomus pajėgumus.

    Taip pat numatoma, kad gali būti keliamos sąlygos dėl jūros vandens gėlinimo – jis būtų naudojamas vėsinimo poreikiams, siekiant mažinti spaudimą geriamojo vandens resursams.

    Emisijų problema: energija vis dar iškastinė

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į klimato aspektą: Malaizijoje 78 proc. energijos pagaminama iš iškastinio kuro.

    Iš jų 44 proc. sudaro akmens anglis, o 34 proc. – gamtinės dujos, todėl didėjantis duomenų centrų elektros poreikis gali prisidėti prie bendrų pasaulinių CO2 emisijų augimo.

  • Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų rinka 2026 metų trečiąjį ketvirtį toliau stiprėjo: bendra investicijų suma pasiekė 27,8 mlrd. eurų, o sandorių skaičius sudarė 732. Palyginti su 2025 metų trečiuoju ketvirčiu, investicijų vertė išaugo 32,4 proc., o nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio padidėjo daugiau nei 2,5 karto.

    Toks augimas rodo ne tik geresnes nuotaikas rinkoje, bet ir tai, kad per dvejus metus į Europos startuolius ir technologijų bendroves grįžo didesni kapitalo srautai. Vis dėlto dinamika buvo netolygi, nes didžiausias proveržis fiksuotas pačioje ketvirčio pabaigoje.

    Vertinant mėnesių pjūvį, 2026 metų trečiasis ketvirtis labiau išsiskyrė ne nuosekliu augimu, o ryškia investicijų koncentracija rugsėjį. Panaši tendencija, kai liepa būna stipresnė, rugpjūtis silpnesnis, o vėliau seka atsigavimas, matyta ir ankstesniais metais, tačiau šįkart rugsėjo šuolis buvo gerokai didesnis.

    Milijardiniai raundai perskirstė rinką

    Didelė dalis 2026 metų trečiojo ketvirčio kapitalo susikoncentravo keliuose itin stambiuose sandoriuose. Per ketvirtį užfiksuoti penki daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės finansavimo etapai, susiję su keturiomis bendrovėmis.

    Tarp didžiausių raundų minimi „Mistral AI“ (3 mlrd. eurų), „Nscale“ (du raundai, apie 2,95 mlrd. eurų ir 2,59 mlrd. eurų), „Helsing“ (1,58 mlrd. eurų) ir „Quantum Systems“ (1,05 mlrd. eurų). „Nscale“ papildomai liepą pritraukė dar apie 787 mln. eurų, o bendra per ketvirtį surinkta suma siekė apie 6,3 mlrd. eurų.

    Už šių mega sandorių ribų raundų dydžiai smarkiai mažėjo, o tai pabrėžia rinkos struktūrą, kurioje reikšmingą kapitalo dalį pasiima nedidelis skaičius itin didelių investicijų. Tokia koncentracija paprastai reiškia, kad investuotojai labiau renkasi brandesnes, aiškesnį augimo kelią turinčias įmones.

    Lyderiai pagal pritrauktą kapitalą

    Pagal pritrauktą sumą ryškiausiai išsiskyrė Jungtinė Karalystė: joje technologijų bendrovės surinko beveik 12 mlrd. eurų per 188 sandorius. Tai sudarė apie 43 proc. visų per ketvirtį Europoje investuotų 27,8 mlrd. eurų.

    Antroje vietoje rikiavosi Vokietija su maždaug 4,9 mlrd. eurų per 114 sandorių, o trečia buvo Prancūzija, kur investicijos siekė apie 4,0 mlrd. eurų per 49 sandorius. Šios trys šalys kartu pritraukė beveik tris ketvirtadalius viso ketvirčio kapitalo, dar kartą patvirtindamos, kad investicijos Europoje telkiasi didžiausiose rinkose.

    DI ir debesija surinko beveik pusę

    Sektorių pjūvis rodo aiškų lyderį: didžiausios sumos teko dirbtinio intelekto ir debesijos kryptims. DI bendrovės per ketvirtį pritraukė 6,7 mlrd. eurų, o debesijos įmonės užsitikrino 6,4 mlrd. eurų.

    Kartu šie du sektoriai surinko daugiau nei 13 mlrd. eurų, arba apie 47 proc. visų ketvirčio investicijų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai pirmenybę teikia infrastruktūrai ir sprendimams, galintiems greitai didinti mastą, optimizuoti kaštus ir turėti aiškų pritaikomumą skirtingose industrijose.

    Per 2026 metų trečiąjį ketvirtį investiciniuose etapuose dalyvavo daugiau nei 2 630 investuotojų, o aktyviausiu įvardijamas Innovate UK. Didesnis investuotojų skaičius rodo platesnį kapitalo dalyvių ratą, tačiau bendrą vaizdą vis tiek formavo kelios išskirtinai didelės investicijos.

  • Kur dingo „OpenAI“ 17,8 mlrd. eurų? Painiava dėl pajamų supurtė Nasdaq ir lustų milžinus

    Kur dingo „OpenAI“ 17,8 mlrd. eurų? Painiava dėl pajamų supurtė Nasdaq ir lustų milžinus

    JAV technologijų rinkas ketvirtadienį supurtė pranešimai apie skirtingai skaičiuojamas „OpenAI“ pajamas. Investuotojai, iki šiol rėmęsi spartaus DI augimo istorija, staiga ėmė abejoti, kiek realiai uždirba „ChatGPT“ kūrėja.

    Po šios informacijos Nasdaq Composite smuko apie 1,25 proc., o puslaidininkių bendrovių indeksas „Philadelphia Semiconductor Index“ krito apie 3,4 proc. Penktadienio rytą ateities sandoriai rodė dalinį atšokimą: Nasdaq 100 kilo apie 0,8 proc., o S&P 500 – apie 0,4 proc.

    Skaičiai nesutapo: kodėl?

    „Financial Times“ nurodė, kad rugsėjo pabaigoje „OpenAI“ metinė pajamų sparta, perskaičiuota pagal naujausius mėnesius, siekė apie 44,6 mlrd. eurų. Tai maždaug 17,8 mlrd. eurų mažiau nei ankstesni rinkoje cirkuliavę skaičiavimai.

    Svarbiausia detalė – tai nėra pranešimas apie staigų pardavimų kritimą ar nepasiektą oficialų tikslą. Skirtumas atsirado dėl metodikos: skirtingai interpretuojama, kas laikoma pajamomis, ypač kai DI paslaugos parduodamos per debesijos platformas.

    Ką skaičiuoja „OpenAI“, o ką – kiti?

    Pagal publikacijoje aptartą logiką, dalis rinkos skaičiavo „OpenAI“ pajamas taip, tarsi į jas patektų ir klientų išlaidos per debesijos tarpininkus, pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ ar „Google Cloud“. Tuo metu „OpenAI“ tokių pardavimų, anot pranešimo, neįtraukia į savo pajamų eilutę.

    Šis niuansas svarbus, nes DI modelių paslaugos vis dažniau perkamos ne tiesiogiai iš kūrėjo, o per debesijos ekosistemas, kuriose apmokestinimas, nuolaidos, perpardavimas ir pajamų pasidalijimas gali reikšmingai pakeisti galutinį vaizdą. Dėl to tiesiogiai lyginti skirtingų bendrovių pajamų skaičius tampa sudėtinga.

    Rinkos reakcija ir kas toliau

    Žinia labiausiai kirto bendrovėms, kurių vertinimai remiasi prielaida, kad „OpenAI“ auga labai sparčiai ir ilgainiui išlaikys milžinišką skaičiavimo resursų paklausą. Tarp labiau nukentėjusių minėta „Oracle“, taip pat DI infrastruktūros tiekėja „CoreWeave“.

    Krito ir didžiųjų technologijų bendrovių akcijos, tarp jų „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, taip pat lustų gamintojai, įskaitant „Nvidia“, AMD ir „Broadcom“. Investuotojai į jautrias DI grandinės dalis reagavo ypač nervingai, nes pajamų skaidrumas tiesiogiai veikia lūkesčius dėl duomenų centrų ir lustų paklausos.

    Tuo pat metu rinka gauna ir priešingų signalų: šią savaitę paskelbti skaičiai rodė itin didelę lustų paklausą, o kai kurios didžiosios puslaidininkių ekosistemos įmonės fiksavo rekordinius pardavimus bei pelningumą. Aiškesnį vaizdą gali suteikti artėjantys svarbūs ataskaitų skelbimai, o galimi „OpenAI“ ir konkurentų žingsniai į biržą ateityje reikštų daugiau audituotos informacijos apie realias pajamas ir jų pripažinimo principus.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    Jungtinėje Karalystėje veikianti finansinių technologijų bendrovė 10x Banking užsitikrino naują finansavimą, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Įmonė kuria pagrindinę debesijos bankininkystės programinę įrangą, kurią naudoja bankai ir kitos finansų institucijos.

    10x Banking įkūrė buvęs „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas. Tarp bendrovės klientų minima „Chase UK“, taip pat „Westpac“ ir „Old Mutual“, o sprendimai skirti modernizuoti bankų branduolines sistemas ir greičiau diegti skaitmeninius produktus.

    Skelbiama, kad finansavimas sudarytas iš nuosavo kapitalo ir skolos derinio, o lėšas suteikė „AshGrove Capital“, į B2B programinės įrangos sektorių investuojantis investuotojas Europoje. 10x Banking neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu pritrauktos lėšos.

    Kur bus panaudotas finansavimas?

    Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į plėtrą ir vadinamąjį go-to-market pasiūlymą, kitaip tariant, komercinį įėjimą į rinką ir pardavimų mastelio didinimą. Toks žingsnis dažniausiai apima produkto diegimo standartizavimą, partnerių tinklo plėtrą ir didesnes investicijas į klientų pritraukimą.

    Bankams vis dažniau siekiant realaus laiko paslaugų, greitesnių atsiskaitymų ir lankstesnės produktų kūrimo aplinkos, branduolinės sistemos tampa viena didžiausių kliūčių. Dalis rinkos dalyvių renkasi debesijos sprendimus tam, kad sumažintų senų sistemų palaikymo kaštus ir sutrumpintų naujų funkcijų diegimo terminus.

    Kontekstas: konsolidacija ir spaudimas modernizuotis

    10x Banking nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių prie platformos prisijungė daugiau nei 10 naujų finansų institucijų, tačiau jų neįvardijo. Tokios paslaugos ypač aktualios rinkose, kur bankai konkuruoja su skaitmeniniais žaidėjais ir siekia pasiūlyti greitesnę klientų patirtį be ilgų sistemų atnaujinimo projektų.

    Naujas etapas tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią. Anksčiau skelbta, kad 2024 metais įmonė buvo pritraukusi apie 40 mln. eurų investiciją, kurią vedė esami investuotojai, tarp jų „BlackRock“ ir „JP Morgan“.

    „Finansų institucijos aiškiai nori diegti inovacijas, tačiau daugelį vis dar riboja infrastruktūra, kuri nebuvo sukurta realaus laiko skaitmeninei bankininkystei“, – sakė Antony Jenkinsas.

    Jo teigimu, 10x Banking platforma siekia pašalinti šiuos apribojimus, kad bankai galėtų greičiau paleisti produktus, aptarnauti klientus realiu laiku ir efektyviau konkuruoti. Bendrovė pabrėžia, kad naujas finansavimas turėtų padėti patenkinti augančią paklausą iš bankų įvairiose rinkose.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.