CP v2

Tag: Debesijos kompiuterija

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    Jungtinėje Karalystėje veikianti finansinių technologijų bendrovė 10x Banking užsitikrino naują finansavimą, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Įmonė kuria pagrindinę debesijos bankininkystės programinę įrangą, kurią naudoja bankai ir kitos finansų institucijos.

    10x Banking įkūrė buvęs „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas. Tarp bendrovės klientų minima „Chase UK“, taip pat „Westpac“ ir „Old Mutual“, o sprendimai skirti modernizuoti bankų branduolines sistemas ir greičiau diegti skaitmeninius produktus.

    Skelbiama, kad finansavimas sudarytas iš nuosavo kapitalo ir skolos derinio, o lėšas suteikė „AshGrove Capital“, į B2B programinės įrangos sektorių investuojantis investuotojas Europoje. 10x Banking neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu pritrauktos lėšos.

    Kur bus panaudotas finansavimas?

    Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į plėtrą ir vadinamąjį go-to-market pasiūlymą, kitaip tariant, komercinį įėjimą į rinką ir pardavimų mastelio didinimą. Toks žingsnis dažniausiai apima produkto diegimo standartizavimą, partnerių tinklo plėtrą ir didesnes investicijas į klientų pritraukimą.

    Bankams vis dažniau siekiant realaus laiko paslaugų, greitesnių atsiskaitymų ir lankstesnės produktų kūrimo aplinkos, branduolinės sistemos tampa viena didžiausių kliūčių. Dalis rinkos dalyvių renkasi debesijos sprendimus tam, kad sumažintų senų sistemų palaikymo kaštus ir sutrumpintų naujų funkcijų diegimo terminus.

    Kontekstas: konsolidacija ir spaudimas modernizuotis

    10x Banking nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių prie platformos prisijungė daugiau nei 10 naujų finansų institucijų, tačiau jų neįvardijo. Tokios paslaugos ypač aktualios rinkose, kur bankai konkuruoja su skaitmeniniais žaidėjais ir siekia pasiūlyti greitesnę klientų patirtį be ilgų sistemų atnaujinimo projektų.

    Naujas etapas tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią. Anksčiau skelbta, kad 2024 metais įmonė buvo pritraukusi apie 40 mln. eurų investiciją, kurią vedė esami investuotojai, tarp jų „BlackRock“ ir „JP Morgan“.

    „Finansų institucijos aiškiai nori diegti inovacijas, tačiau daugelį vis dar riboja infrastruktūra, kuri nebuvo sukurta realaus laiko skaitmeninei bankininkystei“, – sakė Antony Jenkinsas.

    Jo teigimu, 10x Banking platforma siekia pašalinti šiuos apribojimus, kad bankai galėtų greičiau paleisti produktus, aptarnauti klientus realiu laiku ir efektyviau konkuruoti. Bendrovė pabrėžia, kad naujas finansavimas turėtų padėti patenkinti augančią paklausą iš bankų įvairiose rinkose.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologijų suvereniteto paketą, kuriuo siekia mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Pagrindinis tikslas nėra užverti rinką JAV bendrovėms, o užauginti stiprius Europos žaidėjus, galinčius konkuruoti pasauliniu mastu.

    Diskusija Briuselyje paaštrėjo po to, kai JAV politikoje išryškėjo tendencija naudoti ekonominius svertus, o Europa vis dažniau savo skaitmeninę infrastruktūrą vertina kaip saugumo klausimą. Komisija pabrėžia, kad kritinės paslaugos, nuo ligoninių iki energetikos tinklų, neturi tapti priklausomos nuo vienos išorinės jurisdikcijos sprendimų.

    Debesijos ir DI įstatymas

    Paketą vainikuoja siūlomas Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, kuris numatytų griežtesnius reikalavimus jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Viena iš idėjų, apie kurią kalbama Komisijoje, yra valstybių patikimumo vertinimas, sprendžiant, kas gali teikti paslaugas jautrioms sritims.

    Taip pat numatoma, kad valstybės turėtų atlikti suvereniteto rizikos vertinimą kiekvienai svarbiai skaitmeninei paslaugai. Vertinime būtų žiūrima į užsienio kontrolės lygį, galimą prieigą prie jautrių duomenų ir riziką, kad paslauga galėtų būti sutrikdyta.

    Ne draudimai, o paskatos

    Komisija signalizuoja, kad pagrindinis instrumentas bus pramonės politika ir paskatos, o ne plataus masto ribojimai. Siūloma daugiau viešųjų lėšų nukreipti į sprendimus, kurie didina Europos ekonominį atsparumą, spartinti duomenų centrų plėtrą mažinant biurokratiją, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Planuose taip pat numatoma skatinti valstybes dalintis pajėgumais ir koordinuoti sprendimus, kuriant bendresnį Europos debesijos bendradarbiavimo formatą. Lygiagrečiai būtų siekiama spartinti pažangių technologijų, įskaitant DI, diegimą per nacionalines strategijas.

    Ką tai reiškia JAV technologijų milžinams?

    Europos Komisija viešai akcentuoja, kad priemonės nėra nukreiptos prieš „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“, kurios šiandien dominuoja debesijos paslaugose. Tačiau praktikoje jautriausių viešųjų paslaugų srityje gali atsirasti daugiau reikalavimų dėl duomenų kontrolės, audito, tiekimo grandinės ir operacinio tęstinumo.

    „Negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko ligoninių darbą, užtikrina energetikos tinklų stabilumą ir paslaugų saugumą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisijos vertinimu, tik nedidelė viešųjų paslaugų dalis būtų priskirta pačiam griežčiausiam lygiui, kuriame reikėtų visiškai išvengti užsienio technologijų. Vis dėlto net ir mažesnė apimtis gali turėti didelį poveikį pirkimams, standartams ir rinkos kryptims, nes viešasis sektorius dažnai formuoja praktikas ir privačiame sektoriuje.

    Derybos dar priešakyje

    Komisijos pasiūlymai keliaus į Europos Parlamentą ir valstybes nares, kur prasidės derybos dėl galutinio teksto. Rezultatą lems ne tik politinės ambicijos, bet ir praktiniai klausimai: ar Europa pajėgi greitai didinti vietinius pajėgumus, kaip bus apibrėžtas jautrumas, ir kokia bus kaina pereinant prie alternatyvų.

    Galutinis paketo poveikis priklausys nuo įgyvendinimo: nuo sertifikavimo taisyklių iki to, kaip griežtai bus vertinamos rizikos ir kokios išimtys bus taikomos, jei perėjimas būtų neproporcingai brangus. Aišku viena: technologijų suverenitetas Europoje iš deklaracijos vis labiau virsta konkrečių teisės aktų ir viešųjų pirkimų klausimu.

  • Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    Trumpo spaudimas keičia ES kursą: Briuselis skuba mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai ir grasinimai Europai tapo katalizatoriumi seniai vykstančiai diskusijai apie ES technologinę nepriklausomybę. Briuselyje vis garsiau pripažįstama, kad priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių gali virsti ne tik ekonomine, bet ir saugumo bei politinio spaudimo problema.

    Europos Komisija rengia vadinamąjį technologinio suvereniteto paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, programinės įrangos, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse. Ankstyvieji dokumentų variantai rodo, kad Komisija kol kas nesiekia staigaus atsiribojimo, tačiau nori sustiprinti europinių alternatyvų kūrimą ir diegimą.

    Technologijų priklausomybės rizika ryškiau iškilo po atvejų, kai JAV sankcijos ir politiniai sprendimai paveikė tarptautinių institucijų bei pareigūnų prieigą prie plačiai naudojamų paslaugų. Tai sustiprino argumentą, kad kritinė skaitmeninė infrastruktūra, mokėjimų grandinės ir duomenų saugojimas neturėtų būti pernelyg sutelkti vienoje jurisdikcijoje.

    Kas keičiasi Briuselyje?

    Šalys, kurios anksčiau skeptiškai vertino Prancūzijos pastangas labiau remti europinius tiekėjus, dabar dažniau kalba apie geopolitinę riziką ir derybinę galią. Ypač pasikeitė tonas valstybėse, kurios tradiciškai gynė atvirą debesijos rinką, tačiau pripažįsta, kad tarptautinėje politikoje technologijos tampa spaudimo priemone.

    Vienas svarbiausių poslinkių yra tai, kad technologinė politika vis dažniau siejama su nacionaliniu ir bendru ES saugumu. Diskusijose pabrėžiama, jog elektroninis paštas, duomenų saugyklos, tapatybės valdymo priemonės ar valstybės paslaugas palaikantys sprendimai nėra tik patogumo klausimas.

    Koks galimas planas?

    Komisijos kryptis apima privačių investicijų pritraukimą, atvirojo kodo sprendimų skatinimą ir europinių puslaidininkių pajėgumų stiprinimą. Taip pat numatoma, kad valstybės narės turės sistemiškiau vertinti kritinių technologijų priklausomybes ir pažeidžiamumus.

    Kartu ES viduje išlieka nesutarimų dėl priemonių griežtumo. Viena stovyklą labiau remia rinkos atvirumą ir atsargų balansą, o kita siekia aiškesnių prioritetų europiniams tiekėjams, ypač ten, kur kalbama apie jautrius duomenis ir strateginius sektorius.

    Kodėl ES elgiasi atsargiai?

    Briuselis stengiasi neduoti preteksto interpretacijoms, kad priemonės nukreiptos prieš konkrečias JAV bendroves, ypač esant įtemptai transatlantinei prekybos darbotvarkei. Todėl akcentuojama, kad technologinis suverenitetas, Komisijos požiūriu, neturėtų reikšti izoliacijos ar protekcionizmo.

    Vis dėlto bendras politinis impulsas akivaizdus: po Trumpo laikysenos Europos sostinėse mažiau iliuzijų, kad technologinė priklausomybė visuomet bus neutrali. Dėl to ES vis aktyviau ieško būdų, kaip užsitikrinti didesnę kontrolę savo skaitmeninėje ekonomikoje, kartu neatsisakant partnerystės su JAV ten, kur ji abipusiai naudinga.

  • Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Kas yra skaitmeninė ambasada?

    Skaitmeninė ambasada – tai užsienio valstybėje įrengta itin saugi duomenų saugykla, kurioje laikomi kritiniai valdžios registrai ir sistemos. Modelis paremtas idėja, kad dalis valstybės skaitmeninės infrastruktūros gali veikti už šalies ribų, bet išlikti jos kontroliuojama.

    Praktiškai tai panašu į valstybės „atsarginę kopiją“: gyventojų registrai, teisės aktų bazės, nuosavybės duomenys ir kitos kertinės sistemos laikomos taip, kad krizės atveju valstybė galėtų greitai atkurti veiklą.

    Tokios saugyklos kuriamos atsižvelgiant į kibernetinių atakų, sabotažo, ryšių kabelių pažeidimų ar karinių veiksmų riziką. Skaitmeninės ambasados koncepcija pastaraisiais metais tapo aktualesnė ir dėl augančio duomenų suverenumo klausimo.

    Estijos pavyzdys ir kodėl jis suveikė

    Vienas ryškiausių pavyzdžių Europoje – Estija, kuri kritinių valstybės duomenų saugojimą yra perkėlusi į Liuksemburge esantį itin saugų duomenų centrą. Šis sprendimas gimė ne iš teorinių diskusijų, o iš praktinės patirties, kai Estija ne kartą susidūrė su priešiškomis kibernetinėmis kampanijomis.

    Skaitmeninės ambasados logika tokia: jei vietinė infrastruktūra būtų sutrikdyta ar fiziškai pažeista, valstybė turėtų galimybę atkurti svarbiausias paslaugas iš saugios aplinkos. Tai apima tiek archyvines, tiek dalį veikiančių paslaugų, kurios gali būti naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti.

    „Po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje visi suprato, kad duomenis reikia saugoti taip, lyg krizė būtų realus scenarijus“, – sakė Estijos skaitmeninės ambasados iniciatyvai vadovaujantis pareigūnas Allanas Allmere.

    Kodėl šalys renkasi Liuksemburgą ir ką keičia karas

    Liuksemburgas tapo viena patraukliausių vietų tokioms saugykloms dėl politinio stabilumo, aukšto ryšio infrastruktūros lygio ir valstybės vaidmens užtikrinant duomenų centrų saugumą. Tai leidžia šalims ieškoti patikimo partnerio, kai norima sumažinti rizikas, susijusias su fizine teritorija.

    Rusijos karas prieš Ukrainą papildomai išryškino, kad duomenų centrai gali tapti strateginiais taikiniais, o ryšio sutrikimai gali turėti tiesioginę įtaką valstybės valdymui. Dėl to vis dažniau persvarstomos taisyklės, kurios anksčiau griežtai reikalavo valdžios duomenis laikyti tik šalies viduje.

    Ukraina, reaguodama į karo realijas, koregavo požiūrį į valdžios informacijos laikymą ir leido dalį neslaptų sistemų perkelti į saugesnes vietas už šalies ribų. Tokia kryptis vertinama kaip vienas greitesnių būdų sumažinti katastrofinių sutrikimų tikimybę.

    Debesija, suverenumas ir DI bumas

    Skaitmeninių ambasadų tema glaudžiai susijusi ir su priklausomybe nuo privačių debesijos tiekėjų, ypač kai kalbama apie jautrias valstybines sistemas. Kai kurios šalys svarsto, ar dvišaliai susitarimai dėl skaitmeninių ambasadų gali suteikti daugiau kontrolės nei standartinės komercinės debesijos paslaugos.

    Kartu auga ir skaičiavimo pajėgumų bei duomenų saugojimo poreikis, kurį skatina DI plėtra. Valstybėms, neturinčioms pakankamai žemės, energijos ar kapitalo didelio masto infrastruktūrai, atsiranda pagunda dalį šių poreikių spręsti per partnerystes už savo teritorijos ribų.

    Pastaruoju metu tarptautiniu lygiu vis daugiau dėmesio skiriama taisyklėms, kurios apibrėžtų prieigos teises, jurisdikciją, privatumo apsaugą, duomenų atskleidimą ir ginčų sprendimą. Tai signalizuoja, kad skaitmeninės ambasados iš nišinės idėjos virsta realiu valstybės atsparumo planavimo instrumentu.

  • Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nvidia smuko po rekordinio ketvirčio: ką investuotojai pražiūri ir kur slypi tikras augimas?

    Nepaisant dar vieno stipraus ketvirčio ir vadovo Jenseno Huango akcentuojamos milžiniškos paklausos, „Nvidia“ akcijos po rezultatų paskelbimo smuko apie 1,5 proc. Tokia rinkos reakcija pastaraisiais ketvirčiais kartojasi vis dažniau, nors bendrovės veiklos rodikliai išlieka įspūdingi.

    Analitikai tai sieja ne tiek su skaičiais, kiek su investuotojų nuotaikomis ir abejonėmis, ar dabartinis DI infrastruktūros bumas gali išsilaikyti. Be to, dalis rinkos dalyvių baiminasi, kad didieji debesijos paslaugų teikėjai ilgainiui daugiau remsis pačių kurtais lustais ir mažins priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Kas keičiasi „Nvidia“ ataskaitose

    Šį kartą bendrovė investuotojams pateikė detalesnį duomenų centrų verslo vaizdą ir aiškiau atskyrė didžiausių vadinamųjų hipermastelio klientų grupę nuo likusios rinkos. Prie hipermastelio dažniausiai priskiriami „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“, kurie per artimiausius metus planuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus.

    Vis dėlto Jensen Huang pabrėžė, kad „Nvidia“ pajamos, jo vertinimu, ateityje gali augti sparčiau nei šių milžinų kapitalo išlaidos. Tai reikštų, kad augimo variklis vis labiau persikeltų į platesnę klientų bazę už didžiųjų debesijos bendrovių ribų.

    Ne tik debesijos gigantai

    Bendrovė šią platesnę grupę apibūdina kaip DI debesijas, pramonę ir verslą. Čia patenka naujo tipo DI skaičiavimo paslaugų teikėjai, vadinami neodebesimis, taip pat įmonės, kurios kuria savo vidinę infrastruktūrą, ir valstybės, vystančios vadinamąjį suverenų DI.

    Jensen Huang teigė, kad ši rinka yra fragmentuota ir investuotojams dar menkai suprantama, tačiau būtent tai gali tapti „Nvidia“ pranašumu. Jo logika paprasta: kai klientų yra daug ir jie labai skirtingi, poreikis kurti individualius lustus mažėja, o didėja paklausa greitai diegiamoms, suderintoms ir patikrintoms platformoms.

    „Mūsų platforma sukurta taip, lyg būtų vertikaliai integruota, kad viskas veiktų kartu, bet mes ją išskaidome taip, kad klientai galėtų įsigyti ir susidėlioti konfigūraciją pagal poreikį“, – sakė J. Huang.

    Didžiausia galimybė – DI taikyme

    Svarbi tendencija – sparčiai augantis skaičiavimų poreikis ne tik DI modelių mokymui, bet ir jų naudojimui, kai modeliai aptarnauja realius vartotojus ir verslo procesus. Šis etapas paprastai vadinamas inferencija ir jis, skirtingai nei mokymas, labiau priklauso nuo DI įrankių paplitimo, o ne nuo pavienių investicinių ciklų.

    Toks poslinkis investuotojams svarbus, nes inferencijos paklausa gali būti stabilesnė ir labiau susieta su ilgalaike DI skverbtimi į verslą, viešąjį sektorių ir kasdienes paslaugas. Būtent čia „Nvidia“ tikisi reikšmingo papildomo augimo, jei DI sprendimai taps ne išimtimi, o norma.

    Rinkoje jau matyti ir alternatyvos, kai DI infrastruktūros projektai kuriami ant kitų lustų, pavyzdžiui, naudojant „Google“ TPUs. Tačiau šiuo metu „Nvidia“ išlaiko labai stiprią poziciją dėl plataus ekosistemos suderinamumo, brandžios programinės įrangos ir gebėjimo pasiūlyti pilnai sukomplektuotą infrastruktūrą nuo skaičiavimo iki tinklų.

    Be duomenų centrų segmento, bendrovė turi ir mažesnių, bet strategiškai svarbių krypčių, kurios apima kraštinį skaičiavimą, darbo stotis, telekomunikacijas, automobilių technologijas ir robotiką. J. Huang prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus robotikos ir vadinamojo fizinio DI sritis gali augti itin sparčiai, nors ši dalis kol kas sudaro palyginti nedidelę pajamų dalį.

    Vertinant investuotojų argumentus, dalis rinkos akivaizdžiai laukia dar aiškesnių įrodymų, kad augimas bus tvarus ir platesnis nei kelių didžiųjų klientų užsakymai. Tačiau „Nvidia“ siunčia signalą, kad didžiausia plėtra gali slypėti būtent ten, kur rinka dar tik formuojasi: įmonių DI diegime, pramonėje, viešajame sektoriuje ir paslaugose, kurioms reikės vis daugiau skaičiavimo galios.

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.