Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

Written by

in

Europos technologijų rinka 2026 metų trečiąjį ketvirtį toliau stiprėjo: bendra investicijų suma pasiekė 27,8 mlrd. eurų, o sandorių skaičius sudarė 732. Palyginti su 2025 metų trečiuoju ketvirčiu, investicijų vertė išaugo 32,4 proc., o nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio padidėjo daugiau nei 2,5 karto.

Toks augimas rodo ne tik geresnes nuotaikas rinkoje, bet ir tai, kad per dvejus metus į Europos startuolius ir technologijų bendroves grįžo didesni kapitalo srautai. Vis dėlto dinamika buvo netolygi, nes didžiausias proveržis fiksuotas pačioje ketvirčio pabaigoje.

Vertinant mėnesių pjūvį, 2026 metų trečiasis ketvirtis labiau išsiskyrė ne nuosekliu augimu, o ryškia investicijų koncentracija rugsėjį. Panaši tendencija, kai liepa būna stipresnė, rugpjūtis silpnesnis, o vėliau seka atsigavimas, matyta ir ankstesniais metais, tačiau šįkart rugsėjo šuolis buvo gerokai didesnis.

Milijardiniai raundai perskirstė rinką

Didelė dalis 2026 metų trečiojo ketvirčio kapitalo susikoncentravo keliuose itin stambiuose sandoriuose. Per ketvirtį užfiksuoti penki daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės finansavimo etapai, susiję su keturiomis bendrovėmis.

Tarp didžiausių raundų minimi „Mistral AI“ (3 mlrd. eurų), „Nscale“ (du raundai, apie 2,95 mlrd. eurų ir 2,59 mlrd. eurų), „Helsing“ (1,58 mlrd. eurų) ir „Quantum Systems“ (1,05 mlrd. eurų). „Nscale“ papildomai liepą pritraukė dar apie 787 mln. eurų, o bendra per ketvirtį surinkta suma siekė apie 6,3 mlrd. eurų.

Už šių mega sandorių ribų raundų dydžiai smarkiai mažėjo, o tai pabrėžia rinkos struktūrą, kurioje reikšmingą kapitalo dalį pasiima nedidelis skaičius itin didelių investicijų. Tokia koncentracija paprastai reiškia, kad investuotojai labiau renkasi brandesnes, aiškesnį augimo kelią turinčias įmones.

Lyderiai pagal pritrauktą kapitalą

Pagal pritrauktą sumą ryškiausiai išsiskyrė Jungtinė Karalystė: joje technologijų bendrovės surinko beveik 12 mlrd. eurų per 188 sandorius. Tai sudarė apie 43 proc. visų per ketvirtį Europoje investuotų 27,8 mlrd. eurų.

Antroje vietoje rikiavosi Vokietija su maždaug 4,9 mlrd. eurų per 114 sandorių, o trečia buvo Prancūzija, kur investicijos siekė apie 4,0 mlrd. eurų per 49 sandorius. Šios trys šalys kartu pritraukė beveik tris ketvirtadalius viso ketvirčio kapitalo, dar kartą patvirtindamos, kad investicijos Europoje telkiasi didžiausiose rinkose.

DI ir debesija surinko beveik pusę

Sektorių pjūvis rodo aiškų lyderį: didžiausios sumos teko dirbtinio intelekto ir debesijos kryptims. DI bendrovės per ketvirtį pritraukė 6,7 mlrd. eurų, o debesijos įmonės užsitikrino 6,4 mlrd. eurų.

Kartu šie du sektoriai surinko daugiau nei 13 mlrd. eurų, arba apie 47 proc. visų ketvirčio investicijų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai pirmenybę teikia infrastruktūrai ir sprendimams, galintiems greitai didinti mastą, optimizuoti kaštus ir turėti aiškų pritaikomumą skirtingose industrijose.

Per 2026 metų trečiąjį ketvirtį investiciniuose etapuose dalyvavo daugiau nei 2 630 investuotojų, o aktyviausiu įvardijamas Innovate UK. Didesnis investuotojų skaičius rodo platesnį kapitalo dalyvių ratą, tačiau bendrą vaizdą vis tiek formavo kelios išskirtinai didelės investicijos.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *