CP v2

Tag: Deepfake

  • Nazieminė skaitmeninė TV nėra atgyvena: „Emitel“ vadovas apie atsparumą krizėms ir taisykles rinkai

    Nazieminė skaitmeninė televizija Europoje sparčiai keičiasi ir jau seniai nėra vien tik tradicinis TV signalas antenoje. Interaktyvios funkcijos, turinio atidėjimas ir vaizdo paslaugos pagal poreikį tampa prieinamos ir šioje platformoje, o jos infrastruktūra laikoma svarbia visuomenės informavimo grandimi.

    Apie tai Europos ekonomikos kongreso metu kalbėjo Lenkijos radijo ir televizijos siuntimo tinklų operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas. Jo teigimu, skaitmeninė antžeminė TV išlieka viena moderniausių ir plačiausiai pasiekiamų platformų regione.

    Atsparumas krizei ir ryšių perkrovai

    Pasak M. Pilipczuko, antžeminė televizija turi svarbų pranašumą ekstremalių situacijų metu, kai dalis ryšio paslaugų gali sutrikti. Transliavimas iš siųstuvų tinklo leidžia vienu metu pasiekti masinę auditoriją, neapkraunant mobiliojo ryšio infrastruktūros taip, kaip tai nutinka populiarioms interneto transliacijoms.

    „Ji pasiekia visus piliečius nepriklausomai nuo krizių, nepriklausomai nuo elektros tiekimo sutrikimų ir nuo to, ar mobiliojo ryšio tinklai yra perkrauti“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jis pabrėžė, kad valstybė neturėtų remtis viena technologija ir turėtų diversifikuoti informacijos sklaidos kanalus. Toks požiūris, jo vertinimu, didina sistemos atsparumą ir sumažina riziką, kad kritiniu metu visuomenė liks be patikimos informacijos.

    5G broadcast bandymai ir TV telefone

    „Emitel“ vadovas taip pat priminė, kad įmonė praėjusiais metais pradėjo 5G broadcast technologijos bandymus. Ši kryptis siejama su galimybe transliuoti linijinę televiziją į išmaniuosius telefonus taip, kad tai nevirstų papildoma našta mobiliojo ryšio tinklams.

    Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip papildomas scenarijus masinio informavimo situacijoms, kai vienu metu turinį bando pasiekti itin daug žmonių. Praktinis poveikis priklauso nuo reguliavimo, dažnių politikos ir įrenginių palaikymo, tačiau pats modelis išryškina antžeminės sklaidos stiprybę masinei auditorijai.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita interviu dalis buvo skirta rinkos reguliavimo klausimams. M. Pilipczukas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje nei didžiosios skaitmeninės platformos ir srautinių transliacijų paslaugos.

    Jo teigimu, linijiniai transliuotojai susiduria su įpareigojimais, susijusiais su atsiskaitymu reguliuotojui, licencijavimo mokesčiais bei sudėtingomis procedūromis dėl vietos multipleksuose. Tuo metu interneto platformose, anot jo, turinio sklaida dažnai vyksta su gerokai mažesniais reikalavimais.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes ši situacija stabdo vietinių medijų plėtrą ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jo nuomone, sprendimas turėtų būti subalansuotas: dalį naštos nuimti nuo tradicinių transliuotojų, o platformoms taikyti aiškesnius minimalius reikalavimus ten, kur kyla visuomeninė rizika. Kaip vieną iš tokių sričių jis įvardijo išaugusią manipuliuoto turinio problemą.

    DI, „deepfake“ ir skaitmeninis raštingumas

    Diskusijoje akcentuota, kad DI plėtra didina riziką, jog internete daugės tikroviškai atrodančių suklastotų vaizdo, garso ar grafinių įrašų. Tokie „deepfake“ gali būti naudojami klaidinimui, reputacijos atakoms ar net koordinuotoms dezinformacijos kampanijoms.

    M. Pilipczukas pabrėžė, kad vien techninių priemonių gali nepakakti, todėl svarbus ir skaitmeninis raštingumas bei aiškesnės taisyklės turinio platformoms. Jo vertinimu, rinkai reikia vienodesnių žaidimo taisyklių, kad tradicinės medijos ir infrastruktūros operatoriai nebūtų stumiami į nepalankią konkurencinę padėtį.

    Kalbėdamas apie DI darbo rinkoje, „Emitel“ vadovas akcentavo, kad technologijos tikslas neturėtų būti žmogaus pakeitimas. Jo nuomone, svarbiausia – ugdyti kompetencijas, kad DI taptų įrankiu, didinančiu produktyvumą ir padedančiu atlikti sudėtingas užduotis.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Interviu kontekstas atskleidžia bendresnę tendenciją: valstybės ir verslai ieško modelio, kaip suderinti inovacijas, informacinį saugumą ir sąžiningą konkurenciją tarp tradicinių transliuotojų bei globalių platformų. Kartu tai primena, kad antžeminė skaitmeninė TV išlieka ne tik vartojimo, bet ir atsparumo infrastruktūra.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Nauja kryptis kovojant su klastotėmis

    Taylor Swift pateikė naujas paraiškas registruoti prekių ženklus, apimančius jos balso įrašus ir sceninį įvaizdį. Teisininkai tai vertina kaip prevencinį žingsnį, skirtą apsisaugoti nuo vis tikroviškesnių DI sukurtų klastočių.

    Pastaraisiais metais pramogų industrijoje sparčiai plinta vadinamieji deepfake sprendimai, leidžiantys atkurti žmogaus balsą ir išvaizdą taip, kad klaidinantis turinys gali pasiekti socialinius tinklus ir transliavimo platformas per minutes. Dėl to žinomi atlikėjai ieško papildomų teisinių priemonių, kurios veiktų greičiau nei ilgi ginčai dėl autorinių teisių.

    Kaip veikia balso ženklo idėja

    Swift paraiškose numatyta registruoti vadinamuosius garso ženklus, tai yra konkrečius įrašus, kurie gali tapti atpažįstamu prekių ženklo elementu. Tokia apsauga taikoma rečiau nei logotipams ar pavadinimams, tačiau ji gali tapti svarbi, kai klastotojai imituoja balso manierą reklamuodami produktus ar paslaugas.

    Prekių ženklų teisės ekspertai pabrėžia, kad bandymas prekių ženklo registracija saugoti kalbamąjį žinomų žmonių balsą yra gana nauja praktika, kurios ribos teismuose dar nėra iki galo išbandytos. Vis dėlto tokia registracija gali sustiprinti argumentus, kai auditorijai sudaromas įspūdis, jog reklama ar įrašas yra oficialiai patvirtinti pačios atlikėjos.

    „Technologijos leidžia sukurti naują turinį, kuris imituoja atlikėjo balsą nekopijuojant senų įrašų, todėl atsiranda spraga, kurią prekių ženklai gali padėti užpildyti“, – sakė prekių ženklų teisės specialistas Joshas Gerbenas.

    Įvaizdis ir scena kaip teisinė apsauga

    Kita paraiška siejama su vizualiniu identitetu ir apima konkrečią scenos nuotrauką iš „Eras Tour“ koncerto. Tokia kryptis rodo, kad ginčų centre gali atsidurti ne tik veidas, bet ir lengvai atpažįstami atributai, kostiumai, sceninis stilius ar vizualinis „parašas“.

    Praktikoje tai gali būti svarbu, kai internete plinta DI sukurti vaizdai, naudojami apgaulingoms reklamoms, netikriems politiniams pareiškimams ar su atlikėjos vardu siejamam turiniui, kuris gali pakenkti reputacijai. Teisiniai įrankiai, paremti prekių ženklu, kai kuriais atvejais leidžia greičiau reaguoti į vartotojų klaidinimą nei vien remtis autorinėmis teisėmis.

    Tendencija, kuri gali išplisti

    Taylor Swift nėra vienintelė, bandanti iš anksto „užrakinti“ savo atpažįstamus bruožus. Anksčiau panašių veiksmų ėmėsi ir aktorius Matthew McConaughey, siekęs apsaugoti jo karjerai būdingą frazę, kad būtų aiškiau, kada ji naudojama komerciniais tikslais.

    Pati Swift jau seniai garsėja aktyviu prekės ženklo valdymu ir Jungtinėse Valstijose yra registravusi šimtus su savo kūryba susijusių ženklų, įskaitant albumų pavadinimus ir dainų frazes. Naujos paraiškos papildo šią strategiją laikotarpiu, kai DI generuojamas turinys daro reputacines rizikas kasdienybe, o pramogų verslas ieško universalių, greitai taikomų apsaugos modelių.

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.

  • Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift Jungtinėse Valstijose pateikė paraiškas, susijusias su jos balso ir atvaizdo registravimu kaip prekių ženklų. Toks žingsnis vertinamas kaip bandymas sustiprinti teisinę apsaugą nuo DI kuriamų imitacijų ir klastočių.

    Pagal viešai aptartą informaciją, paraiškos apima sceninę nuotrauką iš koncertinio turo ir kelis garso įrašus, kuriuose atlikėja prisistato. Prekių ženklų teisėje svarbus kriterijus yra galimas vartotojų suklaidinimas, todėl registracija gali tapti argumentu ginčuose dėl turinio, kuris skamba ar atrodo „painiai panašiai“.

    Kodėl žvaigždės renkasi prekių ženklus?

    Prekių ženklo registravimas šiuo atveju gali būti naudojamas ne tik kovai su identiškomis kopijomis, bet ir su tokiais atvejais, kai DI sugeneruotas turinys sukuria įspūdį, jog tai oficialus, patvirtintas ar su atlikėja susijęs produktas. Tokia strategija ypač aktuali, kai klastotės platinamos reklamoje, socialiniuose tinkluose ar pajamų generavimo platformose.

    Teisininkai pabrėžia, kad prekių ženklų instrumentas nėra vienintelis kelias: jis papildo autorines teises, asmens atvaizdo apsaugą ir kai kuriose JAV valstijose taikomą teisę į viešumą. Vis dėlto prekių ženklai gali būti patrauklūs dėl aiškesnių procedūrų, galimybės greičiau reaguoti į komercinį piktnaudžiavimą ir plačiai taikomų „klaidinančio panašumo“ argumentų.

    Kontekstas: nuo „deepfake“ iki politinių klastočių

    Pastaraisiais metais internete daugėjo atvejų, kai Taylor Swift atvaizdas buvo naudojamas be leidimo, įskaitant seksualinio pobūdžio „deepfake“ vaizdus. Tokios klastotės kelia ne tik reputacinę žalą, bet ir realias rizikas, kai turinys pradedamas monetizuoti arba naudojamas suklaidinti auditoriją.

    Viešojoje erdvėje buvo aptarti ir atvejai, kai DI generuotu turiniu mėginta sukurti įspūdį apie atlikėjos politines simpatijas. Politinių kampanijų kontekste tokios imitacijos gali turėti platesnių pasekmių, nes klaidinanti komunikacija lengvai pasiekia dideles auditorijas ir gali būti platinama itin greitai.

    Ar tai nauja tendencija pramogų industrijoje?

    Taylor Swift žingsnis išryškina platesnę kryptį: vis daugiau kūrėjų ir įžymybių bando įtvirtinti aiškesnes ribas, kaip jų balsas, veidas ir įvaizdis gali būti naudojami skaitmeninėje erdvėje. DI įrankiai leidžia palyginti lengvai atkurti balso tembrą ar sukurti realistiškai atrodančius vaizdus, todėl teisinių priemonių paieška tampa nebe išimtimi, o praktine būtinybe.

    Ši strategija taip pat siejasi su anksčiau nuskambėjusiais pavyzdžiais Holivude, kai aktorius Matthew McConaughey viešai kalbėjo apie balso ir atvaizdo apsaugą nuo DI kuriamų „kopijų“. Pramogų industrijai tai signalas, kad identiteto apsauga tampa atskira teisių valdymo dalimi greta muzikos katalogų ar prekės ženklų, susijusių su turais ir atributika.

    Jei JAV institucijos patvirtins paraiškas, tai nebūtinai automatiškai uždraus bet kokias parodijas ar nekomercinį turinį, tačiau gali sustiprinti atlikėjos pozicijas tais atvejais, kai DI generuojamos imitacijos naudojamos prekybai, reklamai ar auditorijai klaidinti. Kitaip tariant, tai gali būti dar vienas įrankis greitesnei reakcijai, kai skaitmeninis turinys pradeda „gyventi“ atskirą gyvenimą nuo žmogaus, kurį imituoja.

  • UE ruošia amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose ir DI taisykles: ką tai reikš Lenkijoje ir verslui

    Europos Sąjunga artėja prie platesnio masto skaitmeninių taisyklių paketo: nuo amžiaus patikros socialiniuose tinkluose iki DI reguliavimo, kuris tiesiogiai palies tiek gyventojus, tiek įmones. Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos vadovybė teigia, kad dalis sprendimų gali atsirasti dar iki kitų nacionalinių rinkimų, o pagrindiniai pokyčiai bus siejami su ES standartais.

    Europos Komisija yra paskelbusi planus pradėti bandomąją ES amžiaus patikros programėlės versiją 2026 metų liepos 1 dieną. Ši priemonė siejama su augančiu valstybių noru sugriežtinti nepilnamečių prieigą prie platformų ir turinio, kartu bandant išlaikyti aukštą privatumo kartelę.

    Vis dėlto dėl tokios programėlės kyla diskusijų: kaip užtikrinti, kad būtų patikrinamas tik amžius, o ne renkama perteklinė informacija, ir kaip išvengti centralizuoto jautrių duomenų kaupimo. Kartu svarstoma, ar sprendimas bus privalomas, ar veiks kaip rekomenduojamas standartas, kurį galės pasirinkti šalys ir platformos.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Lenkijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis Europos ekonomikos kongreso metu pabrėžė, kad pagrindinis ES instrumentas amžiaus patikrai išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Pasak jo, naujai pristatytas amžiaus patikros mechanizmas būtų papildomas kelias, o ne piniginės pakaitalas.

    „Kaip pagrindinį įrankį amžiaus patikrai socialiniuose tinkluose turėsime Europos skaitmeninės tapatybės piniginę, ir tai nesikeičia“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Viceministro teigimu, tikėtina, kad atskira ES programėlė būtų skirta vien amžiui patvirtinti. Tai būtų alternatyva žmonėms, kurie nenori naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine, bet vis tiek turi turėti būdą patvirtinti, jog atitinka amžiaus ribojimus.

    Lenkijoje šis klausimas siejamas ir su nacionaliniais sprendimais: valdžios naudojama programėlė „mObywatel“ jau turi daugiau nei 11,5 mln. naudotojų, o ambicingas tikslas – 20 mln. naudotojų. Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės gali vengti universalių skaitmeninių dokumentų, todėl siauresnė, tik amžiui skirta priemonė būtų kompromisas.

    Diskusijos dėl ribojimų nepilnamečiams

    Lenkijoje politinėje darbotvarkėje aptariamos idėjos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o amžiaus patikrą sieti su europiniais skaitmeninės tapatybės sprendimais. Vis dėlto Skaitmeninimo ministerija viešai laikosi atsargesnės pozicijos, pabrėždama, kad dėl konkrečios amžiaus ribos sprendimai turi remtis tyrimais apie socialinių tinklų poveikį skirtingo amžiaus vaikams.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad jų vaidmuo pirmiausia yra pateikti techninius įrankius ir rekomendacijas, o politiniai sprendimai dėl amžiaus ribų turėtų būti priimami įvertinus mokslinius duomenis. Toks požiūris atspindi platesnę ES kryptį: ieškoti priemonių, kurios mažintų žalą nepilnamečiams, bet kartu neįvestų perteklinių apribojimų visiems naudotojams.

    DI reguliavimas: įstatymas ir piaskovnica

    Kartu su amžiaus patikros diskusijomis Lenkijoje įsibėgėja DI reguliavimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Skelbiama, kad Seime turėtų prasidėti svarstymai dėl įstatymo, kuris perkeltų ES DI aktą į Lenkijos teisinę sistemą ir nustatytų priežiūros bei atsakomybės mechanizmus.

    Viceministro vertinimu, parlamentinis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o vienas svarbiausių tikslų – sukurti vadinamąją reguliacinę piaskovnicą. Tokia aplinka leistų įmonėms testuoti DI sprendimus prižiūrimoje, aiškias taisykles turinčioje erdvėje, sumažinant teisinę nežinią ir pagreitinant inovacijų diegimą.

    „Vyksta gamybiniai darbai ir sertifikavimo procesas. Viskas vyksta pagal terminus, o mes skaičiuojame laiką iki šių metų gruodžio“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Reguliavimo kontekste aptariamas ir deepfake turinio klausimas: kaip užtikrinti skaidrumą, kai vaizdas ar garsas sugeneruotas DI, ir kaip tai atpažinti informacinės kampanijos ar rinkimų laikotarpiu. ES kryptis šioje srityje paprastai remiasi rizikos valdymu, aiškesnėmis pareigomis platformoms ir turinio žymėjimu, tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių institucijų pajėgumų ir pasirinkto modelio.

    Įmonėms tai reiškia dvigubą pokytį: viena vertus, atsiras aiškesnės taisyklės ir galimybė testuoti sprendimus reguliacinėje piaskovnicoje, kita vertus, teks įvertinti atitikties reikalavimus, ypač jei DI naudojamas jautriose srityse ar daro poveikį vartotojų teisėms. Gyventojams svarbiausia tema išlieka privatumas ir tai, ar amžiaus patikra bus įgyvendinama taip, kad platformos gautų tik minimalų patvirtinimą, o ne papildomus asmens duomenis.

  • UE planuoja amžiaus patikrą programėle ir DI taisykles: ką tai pakeis socialiniuose tinkluose?

    Europos Sąjunga ruošiasi spartesnei skaitmeninei pertvarkai: nuo amžiaus patikros internete iki aiškesnių taisyklių, kaip kuriami ir žymimi DI sugeneruoti vaizdai ar įrašai. Diskusijų centre atsidūrė planuojama bandomoji amžiaus verifikavimo programėlė ir Europos skaitmeninės tapatybės sprendimai, kurie turėtų palengvinti kasdienes paslaugas, bet kartu kelia privatumo klausimų.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad 2026 metų liepos 1 dieną startuos bandomoji ES programėlės versija, skirta amžiui patikrinti. Ji turėtų padėti šalims įgyvendinti griežtėjančias vaikų apsaugos priemones socialiniuose tinkluose ir kitose platformose, kuriose taikomi amžiaus ribojimai.

    Skaitmenizacijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis aiškino, kad pagrindinis ilgalaikis kelias išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Kartu nauja amžiaus patikros programėlė būtų labiau papildomas sprendimas tiems, kurie nenorėtų naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine.

    „Pagrindinis įrankis amžiaus patikrai bus Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, o nauja programėlė gali veikti kaip alternatyva, skirta tik amžiui patvirtinti“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Lietuviškam skaitytojui tai primena ir Lenkijoje plačiai naudojamą programėlę „mObywatel“, kuri, pasak viceministro, jau turi daugiau kaip 11,5 mln. naudotojų. Tokie nacionaliniai sprendimai rodo, kad dalis visuomenės skaitmenines paslaugas priima greitai, tačiau visada lieka ir grupė žmonių, kuriems reikalinga siauresnė, mažiau duomenų apimanti alternatyva.

    Privatumas išlieka jautriausia tema. ES institucijos pabrėžia, kad amžiaus patikros sprendimai turi veikti taip, kad platforma gautų tik patvirtinimą, jog naudotojas pasiekė reikiamą amžių, bet negautų daugiau tapatybės ar dokumento duomenų. Praktikoje būtent šio principo įgyvendinimas lems, ar nauja tvarka bus vertinama kaip proporcinga ir patikima.

    Amžiaus patikros klausimas glaudžiai siejamas ir su politinėmis iniciatyvomis riboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. Lenkijoje viešai svarstytos idėjos nustatyti 15 metų ribą rodo bendrą Europos tendenciją: valstybės ieško būdų mažinti žalingą turinį, priklausomybę ir manipuliacijų riziką, tačiau turi suderinti tai su pagrindinėmis teisėmis ir realiomis technologinėmis galimybėmis.

    DI reguliavimas ir verslo lūkesčiai

    Kartu su amžiaus patikra vis garsiau skamba ir DI reguliavimo klausimai. Europoje jau priimtas DI aktas nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo sistemą: nuo griežčiausių ribojimų aukštos rizikos sprendimams iki skaidrumo reikalavimų turinio generavimo priemonėms.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija skelbė, kad rengiama nacionalinė teisės aktų bazė, kuri pritaikytų ES DI akto nuostatas šalies teisinei sistemai. Viceministro teigimu, tai atvertų kelią greitesniam praktiniam įgyvendinimui, įskaitant instrumentus, kurie verslui leistų testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje.

    „Norime, kad įmonės turėtų draugišką aplinką išbandyti DI sprendimus ir gauti aiškias gaires, kaip tai daryti teisėtai ir saugiai“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Tokios vadinamosios reguliacinės smėlio dėžės Europoje laikomos būdu suderinti inovacijas ir atitiktį reikalavimams. Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, mažėja rizika investuoti į sprendimą, kuris vėliau pasirodytų neatitinkantis taisyklių, antra, lengviau planuoti produktų paleidimą ES rinkoje.

    Deepfake turinys ir artėjantys rinkimai

    Dar viena kryptis, kurią išryškino diskusijos, yra deepfake turinio plitimas. ES reguliavimo logika čia remiasi skaidrumo principu: visuomenė turi aiškiai suprasti, kada mato ar girdi DI sugeneruotą ar reikšmingai pakeistą medžiagą, ypač jei ji susijusi su viešuoju interesu, politika ar rinkimais.

    Nors konkrečios nacionalinės priemonės gali skirtis, bendras kursas aiškus: platformoms ir turinio skleidėjams teks didesnė atsakomybė už žymėjimą, kilmės atsekamumą ir vartotojų informavimą. Praktinis iššūkis bus ne tik taisykles įrašyti į teisės aktus, bet ir užtikrinti vykdymą, kai turinys plinta greitai, per skirtingas platformas ir valstybių sienas.

    Artimiausi metai parodys, ar ES amžiaus patikros programėlė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks nišiniu sprendimu greta Europos skaitmeninės tapatybės piniginės. Tuo pat metu DI reguliavimo įgyvendinimas taps testu, ar Europa gali suderinti vartotojų apsaugą, inovacijų tempą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.