Tag: Deepfake

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • Po šaudynių Krokuvoje internetą užplūdo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.

    Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.

    Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.

    Ką žinoma apie ataką Krokuvoje

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.

    Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.

    Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.

    Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.

    Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.

    Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.

    Kaip nepadėti melagienoms plisti

    Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.

    Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.

    Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.

  • Lenkija prieš 2027-ųjų rinkimus: ekspertai įspėja dėl chatbotų ir „dezinformacijos plovimo“

    Lenkijos parlamento rinkimų kampanija 2027 metais, ekspertų vertinimu, gali būti kitokia nei ankstesnės: kova vyks ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms atsakys dirbtiniu intelektu paremti chatbotai.

    Kaip rašo WNP, specialistai perspėja apie naujas grėsmes – nuo bandymų paveikti pačius chatbotus iki tikslingo melagingo turinio „prastūmimo“ į informacinę erdvę taip, kad vėliau jį kartotų didieji kalbos modeliai.

    Vienas esminių rizikos veiksnių – masiškai skleidžiamos netikros žinutės, kurios tampa tarsi „žaliava“ DI sistemoms. Jei tokia informacija patenka į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius, vėliau ji gali būti pateikiama kaip atrodanti patikima.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad Lenkijoje visuomenės suvokimas apie šiuos pavojus vis dar menkas, o valdžia iki šiol nėra pristačiusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano.

    Vyriausybės planai ir abejones keliantys incidentai

    Straipsnyje nurodoma, kad Lenkijos vyriausybė 2027 metų kampanijai planuoja programą „Bezpieczne wybory 2027“ („Saugūs rinkimai 2027“), kuri turėtų tęsti ankstesnius veiksmus ir apimti dezinformacijos monitoringą, bandymų diskredituoti rinkimų procesą stebėseną bei koordinuotų atakų prieš informacinę erdvę fiksavimą.

    Taip pat numatyta, kad naujai kuriamas Kovos su dezinformacija centras turėtų sujungti vyriausybės, NASK, RCB ir už valstybės saugumą atsakingų tarnybų iniciatyvas.

    Vis dėlto tekste primenamas incidentas, kai skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis, tapęs šio centro vadovu, pats pasidalijo „X“ platformoje deepfake turiniu – redaguotu vaizdu prie Konstitucinio Tribunolo, jo tinkamai nepažymėjęs. Toks atvejis kelia klausimų dėl institucijų pasirengimo ir informacinės higienos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar internete matoma DI sugeneruoto turinio banga, dezinformacijos srautai ir botų aktyvumas rodo, su kuo gali tekti susidurti artėjant rinkimams.

    Ar chatbotai gali „padėti“ apsispręsti, už ką balsuoti?

    Analitinio centro „Res Futura“ komunikacijos vadovas Kamilis Smogorzewskis teigia, kad 2027 metais pirmą kartą gali aiškiai pasimatyti, kaip stipriai rinkėjų pasirinkimus veikia didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ir panašūs įrankiai.

    Jo aiškinimu, nors chatbotai dažnai atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, pakanka klausimą suformuluoti kitaip – pavyzdžiui, prašant įvardyti, kuri politinė jėga labiausiai atitinka vartotojo pažiūras. Jei žmogus turi viešą profilį socialiniuose tinkluose, modelis teoriškai gali remtis jo įrašais ir „suklasifikuoti“ politines nuostatas.

    Tekste pabrėžiama, kad atsakymai, kuriuos gaus vartotojai, gali priklausyti ir nuo to, kaip aktyviai partijos „pamaitins“ informacinę erdvę turiniu, kurį modeliai vėliau randa ar cituoja. Tai siejama su praktika, kai turinys kuriamas ne tik rinkėjams, bet ir algoritmams.

    Paklaustas apie tai, ar turi žinių apie partijų veiksmus šioje srityje, Lenkijos skaitmeninimo viceministras Michałas Gramatyka teigė, kad jam „nieko apie tai nežinoma“.

    JAV pavyzdys ir „pranie dezinformacji“ taktika

    Straipsnyje pateikiamas ir JAV pavyzdys: „Pew Research Center“ apklausoje 8 proc. respondentų nurodė ieškoję informacijos apie rinkimus naudodami DI chatbotus, o 40 proc. iš šios grupės pripažino, kad taip tikėjosi gauti užuominų, už ką balsuoti.

    Hamburgo universiteto (IFSH) mokslininkas dr. Mateuszas Łabuzas atkreipia dėmesį, kad dalis politinių veikėjų gali bandyti daryti įtaką tam, kaip generatyviniai įrankiai pateikia informaciją. Jis mini, kad kalbama ir apie nemažas, tačiau tik apytiksliai vertinamas lėšas, kurias kai kas galėjo skirti bandymams paveikti DI atsakymus.

    Viena pavojingiausių tendencijų įvardijama „dezinformacijos plovimu“ – kai melas kuriamas masiškai ne tam, kad jį skaitytų žmonės, o tam, kad jis „užkrėstų“ informacinį ekosistemą ir galiausiai būtų atkartotas chatbotų kaip tariamai neutralūs, patikrinti faktai.

    Ši tema siejama ir su vadinamuoju LLM grooming – tikslingu interneto užpildymu pasikartojančiomis žinutėmis, kurios vėliau gali patekti į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasirengimas naujoms grėsmėms

    Tekste cituojamas ir 2026 metų tyrimas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, kad 20 proc. apklaustųjų teigia susidūrę su netikromis DI sugeneruotomis naujienomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu. Dar 34 proc. sako nežinantys, ar tokį turinį buvo matę.

    Kartu primenami ir „Eurostat“ duomenys: 2025 metais bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turėjo maždaug pusė Lenkijos gyventojų nuo 15 metų, o virš bazinio lygio – 24 proc. Tai, straipsnio teigimu, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

    Dr. M. Łabuzo vertinimu, didžiausias pavojus kyla iš vartotojų nežinojimo – tiek apie DI sistemų ribotumus, tiek apie tai, kaip galima jomis manipuliuoti ir kaip jų pateikiama informacija veikia sprendimų priėmimą.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: artėjant 2027-ųjų rinkimams klausimai apie valstybės pasirengimą, informacinį atsparumą ir visuomenės skaitmeninį raštingumą taps ne mažiau svarbūs nei tradicinė politinė kampanija.

  • DI klastotės ir botai užliejo ginčą dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo: suklydo ir CWD vadovas

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo pastarosiomis dienomis persikėlė į socialinius tinklus, kur jį lydėjo emocijų banga, dezinformacija ir DI pagalba pakoreguoti vaizdai. Ši situacija tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip aprašo WNP, vieną iš tokių vaizdų platformoje X pasidalijo Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis neseniai tapo naujai kuriamo Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovu ir pats yra atsakingas už kovą su melaginga informacija.

    Tekste teigiama, kad dalis įrašų rėmėsi vaizdu, kuris buvo pateiktas kaip tikrovę atspindintis kadras iš incidento prie Konstitucinio Teismo, nors iš tiesų tai buvo DI pagalba pakeistas turinys. Kritikai atkreipė dėmesį, kad toks platinimas dar labiau didina sumaištį ir menkina pasitikėjimą institucijomis, turinčiomis ginti informacinį saugumą.

    Ekspertai svarsto, kad tai gali būti savotiška repeticija prieš būsimus politinius ciklus: DI generuojami ar pakoreguoti vaizdai, automatizuotos paskyrų grupės ir aštri poliarizacija gali tapti kasdienybe, o visuomenei vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos.

    Kaip DI turinys tampa dezinformacijos įrankiu

    Aprašomas atvejis rodo, kad net ir tada, kai originalus įrašo autorius tekste užsimena apie DI naudojimą, pats vaizdas dažnai „atskiriamas“ nuo konteksto ir pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Kuo daugiau žmonių juo dalijasi, tuo labiau dingsta pirminis paaiškinimas, o auditorija linkusi priimti vaizdą kaip faktą.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad DI pakoreguoti kadrai gali tapti pagrindu visai melagingų interpretacijų grandinei: vieni vartotojai juos pateikia kaip įrodymą, kiti komentuoja matydami tik emociją, o treti perkelia į kitus kanalus be jokio patikrinimo.

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai tokį turinį ima platinti politikai ar dideles auditorijas turinčios paskyros. Tuomet klaidinanti informacija per labai trumpą laiką įgauna „patikimumo“ įspūdį vien dėl sklaidos masto.

    Botai ir koordinuotos paskyros: kiek jų matyti diskusijoje

    Tekste cituojami „Res Futura“ analitikai teigia, kad karštose politinėse diskusijose automatizuotų ar į botus panašių paskyrų aktyvumo būna visada, o jų rodikliai nebūtinai smarkiai išsiskiria iš „normos“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į koordinuotų paskyrų branduolius, kurie komentuoja tuose pačiuose įrašuose panašiais laiko intervalais.

    Analitikai aprašo ir platesnį paskyrų ratą, kuris keliauja per skirtingas temas ir sudaro reikšmingą dalį priešiškų komentarų. Nurodoma, kad didžiausią poveikį gali turėti ne masė mažų paskyrų, o keli dideli profiliai, įskaitant ir užsienio paskyras, surenkančias daugiausia sąveikų.

    Taip pat pabrėžiama, kad įrašai užsienio kalbomis gali sudaryti mažesnę komentarų dalį, tačiau generuoti neproporcingai daug peržiūrų ir reakcijų. Tai sukuria įspūdį, jog tarptautinė auditorija aktyviai „patvirtina“ vieną ar kitą vidaus politinę žinutę.

    Kodėl 2027 metų rinkimai įvardijami kaip išbandymas

    Kalbėdami apie ateitį, ekspertai prognozuoja, kad per Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją 2027 metais DI sukurti ar modifikuoti vaizdai (deepfake), botų tinklai ir ypač aštri poliarizacija gali tapti vienais pagrindinių informacinės kovos įrankių. Tai, jų manymu, gali paveikti ir pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Tekste akcentuojama, kad rizika susijusi ne tik su užsienio įtakos operacijomis: dalį turinio gali generuoti ir platinti vietiniai politiniai aktyvistai ar itin angažuoti vartotojai, kurie DI įrankius naudos „saviškiams“ paremti arba oponentams kompromituoti.

    Kita įvardijama kryptis – kalbos modelių, tokių kaip „ChatGPT“ ar panašūs įrankiai, įtaka rinkėjų apsisprendimui. Ekspertai kelia klausimą, kokius atsakymus gaus žmonės, kai pradės klausti, kuri partija jiems artimiausia pagal jų pažiūras, ir kaip tokie atsakymai bus formuojami bei ar jais bus bandoma manipuliuoti.

    Galiausiai pažymima, kad kova su dezinformacija gali pati tapti politinės kovos instrumentu: abipusiai kaltinimai, nepateikiant patikimų įrodymų, dar labiau gilina visuomenės susiskaldymą ir silpnina pasitikėjimą viešąja diskusija.

  • Lenkija įspėja: 2027 metų rinkimuose sprendimus gali veikti pokalbų robotai ir dezinformacija

    Lenkijoje vis garsiau kalbama, kad 2027 metų parlamento rinkimų kampanija gali vykti ne tik kovojant dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms „pasakys“ pokalbų robotai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į naujas grėsmes: nuo bandymų manipuliuoti pačiais DI įrankiais iki dezinformacijos „plovimo“, kai melagingas turinys kuriamas ne tiek žmonėms, kiek tam, kad patektų į kalbos modelių „žinias“.

    Kaip aprašo portalas WNP, Lenkijos valdžia dar nėra pristaciusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano, nors viešai kalbama apie programą, kuri turėtų apimti dezinformacijos stebėseną, visuomenės informavimą ir kovą su koordinuotomis atakomis interneto erdvėje.

    Problema ta, kad technologinė kampanijų pusė keičiasi greičiau nei visuomenės supratimas: net ir sąžiningai informacijos ieškantis rinkėjas gali atsidurti situacijoje, kai atsakymus apie partijas ar kandidatus formuoja modeliai, kuriuos galima kryptingai „maitinti“ turiniu.

    DI rinkimuose: patarėjas ar tarpininkas?

    Ekspertai pabrėžia, kad pokalbų robotai gali tapti tarpininku tarp partijų ir rinkėjų. Net jei dauguma modelių atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, jie gali pateikti informaciją, kuri, vartotojo akimis, „padeda apsispręsti“.

    Čia slypi esminė rizika: atsakymas priklauso nuo to, kokiais šaltiniais modelis remiasi ir ką „mato“ internete. Jei politinės jėgos kryptingai kuria turinį taip, kad jis būtų patrauklus kalbos modeliams, jos gali netiesiogiai daryti įtaką tam, kaip rinkėjui bus pristatytos pozicijos ar pasirinkimo alternatyvos.

    Kalbama ir apie tai, kad klausiant netiesiogiai (pavyzdžiui, „kuri partija turi pažiūras kaip aš?“) vartotojui gali būti pateikiami apibendrinimai, kurie atrodo neutralūs, bet realiai gali būti paveikti šališkų ar specialiai paruoštų informacijos šaltinių.

    „Duomenų nuodijimas“ ir dezinformacijos „plovimas“

    Viena iš aptariamų grėsmių – masinis tam tikrų naratyvų publikavimas internete, kad jie patektų į modelių mokymui naudojamus duomenis arba būtų cituojami kaip „šaltiniai“. Tokia praktika siejama su terminu LLM grooming.

    Kitas reiškinys – dezinformacijos „plovimas“, kai melaginga informacija į informacinę ekosistemą įterpiama dideliais kiekiais ne tam, kad ją skaitytų žmonės, o tam, kad ją perimtų ir vėliau kartotų pokalbų robotai, pateikdami ją kaip tariamai patikimą santrauką.

    Šiame kontekste minima ir užsienio įtakos rizika (FIMI – užsienio informacijos manipuliavimas ir kišimasis). Kaip pavyzdys nurodoma rusiškos „Pravda“ tinklo veikla, kai dezinformacijos turinys kuriamas masiškai ir gali tapti „žaliava“ dideliems kalbos modeliams.

    Ką rodo JAV patirtis ir apklausos

    Lenkijos ekspertai žvilgsnį kreipia ir į JAV, kur DI jau naudojamas politinėje komunikacijoje: nuo reklamos kūrimo ir žinučių taikymo iki informacijos apie kandidatus paieškos.

    Pew Research Center apklausos duomenimis, 8 proc. suaugusiųjų teigė ieškoję informacijos apie rinkimus pasitelkdami DI pokalbių robotus. Iš jų 40 proc. pripažino to darę ir tam, kad gautų užuominų, už ką balsuoti.

    Kartu pabrėžiama, kad realus pinigų ir pastangų mastas, skiriamas siekiui paveikti generatyvinių sistemų atsakymus (vadinamasis GEO – generatyvinių paieškos sistemų optimizavimas), gali būti sunkiai pamatuojamas, nes dalis tokių veiksmų vyksta slapta.

    Lenkijos pasirengimas ir pasitikėjimo problema

    Lenkijoje planuojama programa „Bezpieczne wybory 2027“, kuri turėtų būti ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Taip pat numatomas naujo Centro kovai su dezinformacija vaidmuo, koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis.

    Vis dėlto pasitikėjimą tokiais mechanizmais, pasak publikacijoje minimų argumentų, silpnina incidentai, kai aukšto rango pareigūnai patys pasidalija nepažymėtu deepfake turiniu. Tai tampa priminimu, kad problema yra ne vien technologijos, bet ir institucinis atsparumas bei kompetencija.

    Ekspertai akcentuoja, jog visuomenė gali nepasiruošti savarankiškai atpažinti melagingos informacijos masto, jei rinkimų kampanijos metu ji bus kuriama ir platinama pramoniniu tempu.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir visuomenės atsparumas

    Tekste minimas ir platesnis kontekstas – skaitmeniniai įgūdžiai bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją. „Dezinformacija očami Polaków 2026“ ataskaitoje nurodoma, kad 20 proc. respondentų teigė susidūrę su DI sugeneruotomis melagingomis žiniomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu.

    Kartu nemaža dalis apklaustųjų prisipažįsta net nežinantys, ar buvo susidūrę su deepfake (34 proc.). Tai rodo, kad neapibrėžtumas ir nepasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti klastotes išlieka didelis.

    Galiausiai keliama prielaida, kad žmonėms vis labiau „prisijaukinant“ pokalbių robotus kasdieniams klausimams, jie natūraliai gali tapti patarėjais ir politinių pasirinkimų srityje. Didžiausia rizika, anot ekspertų, yra ne pati technologija, o vartotojų supratimo apie jos ribas ir veikimo principus stoka.

  • DI sujaukė Lenkijos ginčą dėl Konstitucinio tribunolo: dezinformaciją platino net CWD vadovas

    Lenkijoje ginčas dėl Konstitucinio tribunolo persikėlė į socialinius tinklus, kur, pasak analitikų, situaciją ėmė diktuoti dirbtiniu intelektu kurti ir redaguoti vaizdai, emocingos žinutės bei poliarizacija. Pastarosios dienos tapo pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, vienas ryškiausių epizodų – netikros, DI apdorotos grafikos plitimas platformoje „X“, kurią pasidalijo ir skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis pats Lenkijos vyriausybėje siejamas su kova prieš melagingą informaciją – jau keliasdešimt dienų eina Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovo pareigas.

    Tekste teigiama, kad, nepaisant šimtų internautų pastabų, viceministro įrašas kurį laiką nebuvo pašalintas. Situacija iškart pakurstė diskusiją apie tai, kiek pasirengusios institucijos ir visuomenė atpažinti sintetinius vaizdus, kai jie panaudojami politiniams ginčams.

    Ekspertai svarsto, kad tai – savotiška repeticija prieš 2027 metų Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją: joje, jų vertinimu, didelį vaidmenį gali vaidinti „deepfake“ turinys, botų tinklai ir tikslingai auginamos emocijos, galinčios veikti pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Kaip „deepfake“ tapo konflikto kuru

    Pasak publikacijos, plitęs „deepfake“ vaizdas buvo parengtas aktyvisto Barto Staszewskio, remiantis kadrais iš vaizdo įrašo, kurį viešino teisėjas Maciejus Berekas. Nors įrašo tekste buvo paminėta, kad DI panaudotas kaip redagavimo priemonė, pačiame vaizde aiškaus žymėjimo nebuvo.

    Dėl to, teigiama, kiekvienas kitas dalijimasis tapo klaidinančiu: dalis vartotojų vaizdą interpretavo kaip tikrą įvykio kadrą, o įrašai, paremti šiuo vaizdu, įgavo dezinformacijos bruožų ir didelius pasiekiamumus.

    Krajinės elektronikos ir telekomunikacijų rūmų atstovas Piotras Mieczkowskis publikacijoje akcentuoja, kad toks atvejis rodo, jog DI pagalba modifikuota dezinformacija nėra teorinė grėsmė – ji jau veikia viešąją erdvę. Jo vertinimu, jei panašios priemonės bus masiškai taikomos rinkimų kampanijos metu, jos gali paveikti kandidatų vertinimą ir pasitikėjimą demokratiniu procesu.

    Tekste taip pat cituojamas minimas raportas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, jog 45 proc. lenkų deklaruoja susidūrę su „deepfake“ turiniu, o dar 34 proc. negali pasakyti, ar buvo su juo susidūrę.

    Botų aktyvumas: „normos ribose“, bet su aiškiu branduoliu

    Kitoje publikacijos dalyje aptariama analitinio centro „Res Futura“ analizė apie aktyvumą socialiniuose tinkluose, nukreiptą į premjero Donaldo Tusko paskyras. Joje teigiama, kad po vieno iš premjero pasisakymų fiksuotas išaugęs koordinuotas aktyvumas.

    „Res Futura“ komunikacijos direktorius Kamilas Smogorzewskis pažymi, kad vien pagal botų požymius bendras vaizdas neva neišsiskiria iš įprastų intensyvių politinių debatų. Tačiau kartu jis kalba apie maždaug šimto paskyrų „branduolį“, kuris esą pasirodo po tais pačiais įrašais panašiais intervalais, ir apie platesnį kelių šimtų paskyrų ratą, prisidedantį prie reikšmingos dalies neigiamų komentarų.

    Publikacijoje taip pat minima, kad didelę įtaką diskusijai gali turėti dideli, įskaitant užsienio, profiliai: nors įrašų kitomis kalbomis dalis, kaip teigiama, nėra dominuojanti, jų generuojamas pasiekiamumas ir sąveikų skaičius – reikšmingas.

    2027 metų rinkimai ir naujos manipuliacijų formos

    Tekste aptariama ir platesnė grėsmė – ne tik „deepfake“ vaizdai ar botų komentarai, bet ir kalbos modelių įtaka. Smogorzewskis svarsto, kad vartotojai vis dažniau gali klausti tokių įrankių, kaip „ChatGPT“, kuri partija atitinka jų pažiūras, o atsakymai gali tapti dar vienu informacinio poveikio kanalu.

    Instituto Zamenhofa vadovas Pawełas Prusas teigia, kad pastarieji įvykiai rodo itin žemą visuomenės atsparumą sintetiniam turiniui, o DI manipuliacijų įrankiai „jau yra po stogais“ ir naudojami emocijoms kaitinti. Jo vertinimu, galima tikėtis, kad rinkimų kampanijoje tokios priemonės bus taikomos dar plačiau.

    Publikacijos pabaigoje minima ir „Demagog“ pozicija: organizacija perspėja, kad pavojinga pačios dezinformacijos grėsmę naudoti kaip politinį ginklą. Nepagrįsti kaltinimai ir etikečių klijavimas, anot jos, gali tik dar labiau gilinti visuomenės poliarizaciją bei menkinti pasitikėjimą viešąja diskusija.

  • Švedų „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų: įrankis atpažįsta DI klastotes ir falsifikatus

    Investicija į skaitmeninį pasitikėjimą

    Švedijos startuolis „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kurią planuoja skirti komercinei plėtrai ir technologijai, padedančiai atpažinti DI sukurtą bei manipuliuotą skaitmeninį turinį.

    Bendrovė kuria įrankį, skirtą tikrinti vaizdus, dokumentus ir kitą skaitmeninę medžiagą, kai ji tampa pagrindu išmokoms, sprendimams ar teisiniams procesams. Augant generatyvių modelių galimybėms, tokie patikros sprendimai tampa vis svarbesni draudimui, finansų sektoriui ir elektroninei prekybai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Unconventional Ventures“, o prieš pinigus įmonė buvo įvertinta maždaug 18 mln. eurų. Pasak investuotojų, gebėjimas patikimai patikrinti skaitmeninę informaciją artimiausiais metais taps tokia pat būtina infrastruktūros dalimi kaip kibernetinis saugumas.

    Kodėl DI klastotės tapo verslo rizika

    Generatyvus DI sparčiai mažina klastočių „kainą“: suklastoti įrodymus, sukurti netikras sąskaitas, sugeneruoti produktų nuotraukas ar pakeisti žalos vaizdus dabar galima greitai ir masiškai. Dėl to įmonės, kurios remiasi klientų pateikiamais dokumentais ar nuotraukomis, susiduria su augančia sukčiavimo rizika.

    „Pixel Systems“ teigia, kad didelė dalis skaitmeninių procesų vis dar paremti prielaida, jog pateikiama medžiaga yra autentiška. Praktikoje ši prielaida silpnėja, todėl verifikavimas vis dažniau perkeliamas iš „pasitikėjimo“ į automatizuotą patikrą prieš priimant finansinius sprendimus.

    „Generatyvus DI padarė įrodymų klastojimą itin pigų. Problema ta, kad beveik kiekvienas skaitmeninis procesas vis dar remiasi prielaida, jog pateikta informacija yra tikra, tačiau ši prielaida nyksta“, – sakė „Pixel Systems“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Robel Efrem.

    Technologija ir pirmieji rezultatai

    Įmonė įkurta 2026 metais Stokholme. Ji nurodo, kad taiko kelis nepriklausomus skaitmeninės kriminalistikos metodus, kurie kartu leidžia įvertinti, ar turinys buvo generuotas DI, redaguotas ar kitaip klastotas.

    „Pixel Systems“ skelbia, kad vidiniuose bandymuose jos platforma pasiekė 99,98 proc. DI sukurtos ir manipuliuotos medžiagos aptikimo rodiklį. Tokie teiginiai paprastai priklauso nuo testavimo metodikos ir duomenų rinkinių, tačiau bendra kryptis aiški: rinka ieško kuo patikimesnių patikros signalų realioms verslo situacijoms.

    Startuolis teigia, kad jo sprendimai jau taikomi srityse, kur skaitmeninis turinys tiesiogiai veikia pinigų srautus, pavyzdžiui, draudime, finansinių technologijų sektoriuje, elektroninėje prekyboje ir profesinėse paslaugose. Tarp tipinių atvejų minimos manipuliuotos žalos nuotraukos, suklastoti čekiai ir sąskaitos, DI sugeneruoti produktų vaizdai grąžinimų sukčiavimui bei medžiaga, teikiama finansiniuose ar teisiniuose procesuose.

    „Internetas buvo sukurtas pasauliui, kuriame nuotrauka dažniausiai buvo laikoma įrodymu. Tas pasaulis nebeegzistuoja, todėl kiekvienai įmonei, kuri gauna iš klientų nuotraukas, čekius ar dokumentus, reikia gebėti tai patikrinti prieš išmokant pinigus“, – sakė Robel Efrem.

    „Pixel Systems“ pabrėžia ankstyvą komercinę trauką: praėjus trims savaitėms po komercinio starto, įmonė pasiekė pirmuosius apie 89 000 eurų pasikartojančių pajamų kontraktus. Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas leis greičiau plėsti pardavimus ir toliau tobulinti aptikimo technologiją.

    Investicija į „Pixel Systems“ išryškina platesnę Europos tendenciją: daugėja finansavimo sprendimams, kurie stiprina skaitmeninį pasitikėjimą, verifikaciją ir sukčiavimo prevenciją. Augant DI generuojamo turinio apimtims, tokios priemonės vis dažniau tampa ne papildoma opcija, o būtinybe procesų patikimumui užtikrinti.

  • Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Skandalas dėl DI vaizdo

    Angolos ir Portugalijos šaknų turinti reperė bei dainininkė IAMDDB pareiškė, kad Izraelio oficialiose socialinių tinklų paskyrose buvo paviešintas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame panaudotas į ją labai panašus atvaizdas. Pasak atlikėjos, jos išvaizda ir vizualinė tapatybė buvo pasitelkta be leidimo ir be jokio sutikimo.

    Minėtas klipas, apie kurį prabilta socialiniuose tinkluose, vėliau buvo pašalintas. Jame matoma moteris, kuri, aktyvistų teigimu, itin primena Mančesteryje gyvenančią atlikėją, o pats įrašas pristatytas kaip politinė žinutė, siejama su propaganda.

    Atlikėja: nesutikau ir nedalyvavau

    IAMDDB, kurios tikrasis vardas yra Diana Adelaide Rocha De Brito, į situaciją sureagavo viešu pareiškimu. Ji pabrėžė, kad neautorizavo, netvirtino ir nedalyvavo kuriant įrašą, taip pat nesutiko, kad jos atvaizdas būtų naudojamas tokio pobūdžio turinyje.

    „Man tapo žinoma, kad DI sugeneruoti vaizdai, panašūs į mane, buvo panaudoti vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo oficiali Izraelio valdžios paskyra. Noriu aiškiai pasakyti, kad tam nesuteikiau jokio leidimo ir su tuo neturiu nieko bendra“, – sakė IAMDDB.

    Atlikėja taip pat pažymėjo, kad jos kūrybinės vertybės remiasi žmogiškumu ir laisve, o bet koks jos veido ar vardo siejimas su politiniais naratyvais be sutikimo, jos vertinimu, peržengia ribas. Ji teigė ketinanti tartis su specialistais ir ieškoti būdų, kaip apginti savo teises.

    Kodėl tokie atvejai vis dažnėja

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į augančią problemą, kai DI įrankiais kuriami itin tikroviški vaizdai ir vaizdo įrašai, imituojantys realius žmones. Dėl to didėja vadinamųjų sintetinės medijos klastočių rizika, ypač kai tokia medžiaga naudojama politinei komunikacijai, reklamai ar reputacijai paveikti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoto turinio plitimas socialiniuose tinkluose dažnai lenkia tiek platformų moderavimo, tiek teisinių mechanizmų greitį. Kai įrašas paskelbiamas, per kelias valandas jis gali pasiekti didžiules auditorijas, o vėlesnis pašalinimas nebūtinai panaikina žalą.

    Atlikėjai ir vieši asmenys tokiose situacijose paprastai susiduria su keliomis rizikomis: klaidinančiu priskyrimu, reputacine žala ir netiesioginiu dalyvavimu politiniuose konfliktuose. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI sukurtą turinį ir griežtinti atsakomybę už asmens atvaizdo naudojimą be leidimo.

  • Tyrimas atskleidė nemalonią tiesą: 3 iš 4 ES darbuotojų darbe gauna įtartinų žinučių

    Tyrimas atskleidė nemalonią tiesą: 3 iš 4 ES darbuotojų darbe gauna įtartinų žinučių

    Trys iš keturių Europos Sąjungos darbuotojų darbe yra susidūrę su įtartinais el. laiškais, žinutėmis ar nuorodomis, rodo Eurobarometro apklausa, kurią Europos Komisija paskelbė 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Tokie signalai, pasak apklausos, tampa kasdienybe, o darbuotojų elgsena ne visada atitinka jų deklaruojamas žinias apie rizikas.

    Į šiuos skaičius sureagavo Graikijos Duomenų apsaugos institucija, priminusi, kad kibernetinis saugumas neatsiejamas nuo asmens duomenų apsaugos. Institucija pabrėžė, jog atakų prevencija organizacijoms turi būti ne vien IT skyriaus užduotis, o nuosekli visos įstaigos ar įmonės praktika.

    Populiariausia schema – phishing

    Dažniausiai darbuotojai nurodo patiriantys phishing atakas: 39 proc. respondentų teigia gavę apgaulingų žinučių arba buvę nukreipti į suklastotas svetaines, kurios imituoja tikras sistemas ir taip siekia išvilioti prisijungimus ar kitus duomenis. Toliau rikiuojasi bandymai pavogti asmens duomenis (18 proc.), kenkėjiškų programų platinimas (17 proc.) ir bandymai išgauti slaptažodžius (16 proc.).

    Apklausoje fiksuota ir naujesnė tendencija: 15 proc. darbuotojų teigė jau susidūrę su apgavystėmis, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Ekspertai pabrėžia, kad DI vis dažniau naudojamas tam, kad apgaulingi laiškai būtų be klaidų, pritaikyti konkrečiam žmogui ar organizacijai, o balsai, vaizdai ir vaizdo įrašai atrodytų įtikinamai.

    Žino, bet ne visada daro

    Apklausa parodė aiškų atotrūkį tarp suvokimo ir įpročių: 83 proc. darbuotojų sutinka, kad kibernetinė ataka gali turėti rimtų pasekmių, o 72 proc. mano galintys atpažinti įtartiną el. laišką. Tačiau tik 54 proc. teigia prieš spausdami nuorodą pasitikrinantys siuntėją, nors būtent ši disciplina dažnai lemia, ar ataka pavyks.

    Ypač problemiška sritis – suklastotas turinys. Mažiau nei pusė, 48 proc. apklaustųjų, mano galintys atpažinti suklastotą, taip vadinamą deepfake, vaizdo įrašą. Tai svarbu ne tik reputacijos apsaugai, bet ir finansiniam saugumui, nes tokiu turiniu vis dažniau grindžiamos socialinės inžinerijos atakos.

    Ką privalo organizacijos pagal BDAR

    Graikijos Duomenų apsaugos institucija priminė, kad incidento valdymas neapsiriboja techniniu sutvarkymu. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą organizacijos, kurios valdo asmens duomenis, tam tikrais atvejais privalo apie pažeidimą pranešti priežiūros institucijai, o kai rizika žmogaus teisėms ir laisvėms yra didelė, informuoti ir pačius nukentėjusius asmenis.

    Tokio pranešimo tikslas yra praktiškas: kuo anksčiau žmogus sužino, tuo daugiau turi laiko apsisaugoti, pavyzdžiui, pakeisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, stebėti įtartinus mokėjimus ar užblokuoti kortelę. Institucijos taip pat pabrėžia skaidrumo svarbą, nes delsimas gali padidinti žalą ir ilgainiui pakenkti pasitikėjimui organizacija.

    Ekspertai ragina įmones ir viešąsias įstaigas reguliariai mokyti darbuotojus, atnaujinti incidentų planus ir diegti papildomas apsaugas, tokias kaip daugiafaktorė autentifikacija, prieigos teisių peržiūra ir atsarginių kopijų strategijos. Apklausos rezultatai rodo, kad kibernetinis saugumas ES darbo vietose tampa nuolatiniu išbandymu, o sėkmę dažnai lemia kasdieniai įpročiai.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.