CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • „Orlen“ vėl kelia didmenines degalų kainas: kiek gali brangti benzinas ir dyzelinas?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ po kelių ramesnių dienų didmeninėje rinkoje vėl ryškiau padidino degalų kainas. Toks posūkis dažniausiai gana greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl vairuotojai artimiausiomis dienomis gali pamatyti brangesnes kainas degalinėse.

    Skaičiuojama, kad per savaitę benzino Pb95 didmeninė kaina padidėjo 123 zlotais už kubinį metrą, o Pb98 – 184 zlotais. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 28 eurus už 1 000 litrų Pb95 ir apie 42 eurus už 1 000 litrų Pb98, todėl poveikis kainai litre gali siekti kelis euro centus, priklausomai nuo mokesčių ir maržų.

    Didmeninės dyzelino kainos pokyčiai išsiskyrė – fiksuotas mažėjimas 41 zlotu už kubinį metrą, arba apie 9 eurais už 1 000 litrų. Vis dėlto analitikai įspėja, kad mažmeninė dyzelino kaina išlieka jautri pasiūlos ir logistikos svyravimams, todėl trumpalaikiai didmeninės kainos kritimai ne visada reiškia atpigimą degalinėse.

    Kas gali daryti įtaką kainoms?

    Degalų kainas regione lemia ne tik vietos perdirbėjų sprendimai, bet ir naftos kainos, euro ir JAV dolerio kursas, sezoninis paklausos augimas bei naftos produktų atsargų pokyčiai. Reikšminga ir tai, kaip sparčiai degalinės atnaujina kainodarą, nes skirtingi tinklai turi nevienodus pirkimo grafikus ir maržų strategijas.

    Papildomą riziką rinkai kelia galimi pasaulinės dyzelino pasiūlos trikdžiai. Jei būtų ribojamas dyzelino eksportas iš JAV, tai galėtų sumažinti pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir kilstelėti kainas Europoje, nes JAV yra vienas svarbiausių dyzelino prekybos jūra tiekėjų.

    Kokios kainos prognozuojamos degalinėse?

    Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzino Pb95 kainos gali išsilaikyti aukštesniame lygyje, o dyzelino kainos – priartėti prie 9 zlotų už litrą ribos. Perskaičiavus į eurus, 9 zlotai sudaro apie 2,08 euro už litrą, tačiau galutinė kaina priklausys nuo vietos mokesčių ir prekybos antkainių.

    Vairuotojams tai signalas, kad kainų stabilumas gali būti laikinas. Jei didmeninės kainos išliks aukštos, mažmeninė rinka paprastai reaguoja per kelias dienas, o didesni šuoliai dažniausiai matomi savaitės pabaigoje arba prieš intensyvesnius kelionių laikotarpius.

  • Mechanikas įspėja: montuojant LPG kaina tik prasideda – štai kiek iš tikro sumokėsite

    Mechanikas įspėja: montuojant LPG kaina tik prasideda – štai kiek iš tikro sumokėsite

    LPG yra propano ir butano mišinys, naudojamas kaip alternatyvus kuras benzininiams varikliams. Po įrangos sumontavimo automobilis gali važiuoti dviem degalais, o pasibaigus dujoms sistema automatiškai persijungia į benziną.

    Pastaraisiais metais LPG siūlomas ne tik kaip vėliau montuojamas sprendimas, bet ir kaip gamyklinė ar pas dealerį įrengiama komplektacija. Tokius variantus kai kurie gamintojai taiko daliai modelių, tačiau galutinis pasirinkimas vis tiek remiasi skaičiais ir automobilio būkle.

    Ne litras lemia, o kilometras

    Nors LPG litras dažnai kainuoja pastebimai mažiau nei benzinas ar dyzelinas, vien to neužtenka sprendimui priimti. Realų atsiperkamumą parodo sutaupymas vienam kilometrui, lyginant benzino ir dujų sąnaudas bei kainas jūsų regione.

    Praktinis būdas paprastas: montavimo kainą reikia padalyti iš sutaupymo kilometrui, taip gaunamas apytikris atstumas, kurį reikės nuvažiuoti, kad investicija atsipirktų. Tam svarbu įsivertinti metinę ridą, planuojamą automobilio naudojimo laiką ir realias benzino sąnaudas.

    Kiek kainuoja montavimas ir kas dar prisideda

    Lenkijos rinkoje minima, kad populiarių LPG sistemų montavimas kainuoja maždaug nuo 3 300 iki 3 900 zlotų, tai yra apie 760–900 eurų. Vokietijoje nurodomas 1 200–2 600 eurų intervalas, tačiau kainas lyginti sudėtinga dėl skirtingos paslaugų apimties.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien įrangos kaina nėra visas čekis. Prieš montavimą varikliui rekomenduojama atlikti suspaudimo patikrą, nes netolygūs rodmenys gali reikšti artėjantį remontą ir padidinti riziką, kad investicija į LPG neduos laukto efekto.

    Ypatingo dėmesio reikalauja varikliai su mechaniškai reguliuojamu vožtuvų tarpu. Tokiais atvejais po įrangos įdiegimo gali tekti periodiškai tikrinti ir reguliuoti vožtuvus, o tai tampa papildomu, kartais reikšmingu, eksploataciniu kaštu.

    Priežiūra: reguliarūs aptarnavimai ir bakas

    Sumontavus LPG, būtina laikytis aptarnavimo grafiko: dažniausiai profilaktinė patikra atliekama kas 10 000–15 000 kilometrų arba kartą per metus. Jos metu keičiami filtrai, tikrinamas sistemos sandarumas, reduktoriaus būklė ir dujų purkštukų darbas.

    Servise taip pat vertinami jutiklių ir valdymo bloko duomenys, prireikus koreguojami įpurškimo nustatymai ar atnaujinama programinė įranga. Prie ilgalaikių įsipareigojimų priskiriama ir dujų baliono patikra: ji yra periodinė ir be jos automobilis gali neįveikti privalomos techninės apžiūros.

    Prieš priimant sprendimą vairuotojams verta pasitikrinti, ar konkrečiam varikliui LPG tikrai tinkamas, ir įvertinti garantijos sąlygas naujesniuose automobiliuose. Praktika rodo, kad saugiausias kelias yra rinktis specializuotas dirbtuves, kurios ne tik sumontuoja įrangą, bet ir užtikrina vėlesnį aptarnavimą.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka rekordines sumas, tačiau didžiausią naudą iš šuolio susižėrė naftos ir dujų bendrovės. 2026 metais dalies didžiųjų rinkos žaidėjų akcijos nuo sausio pabrango maždaug 40–87 proc., o investuotojai dėmesį vis labiau kreipia ne į žaliavinę naftą, o į perdirbimą.

    Rinką įkaitino vadinamasis „crack spread“ – skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ar reaktyvinis kuras, kainų. Kai šis skirtumas išauga, naftos perdirbimo gamyklų maržos paprastai kyla, o tai tiesiogiai didina perdirbėjų pelningumą.

    Kodėl perdirbimas staiga tapo auksu

    Dyzelino kainos Europoje augo greičiau nei žalios naftos, nes smuko rafinuotų produktų pasiūla. Įtampą didino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie apribojo dyzelino ir reaktyvinio kuro eksportą iš dalies gamyklų, o tai itin jautru Europai, importuojančiai dalį degalų.

    Padėtį dar labiau komplikavo sukrėtimai Rusijos perdirbimo sektoriuje ir sprendimai riboti dyzelino eksportą po atakų prieš perdirbimo infrastruktūrą. Dėl to globali dyzelino rinka tapo įtemptesnė, o Europoje tai virto tiesioginiu kainų spaudimu degalinėse.

    Europos Centrinis Bankas 2026 metais viešai pripažino, kad energijos kainų dinamikoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka būtent perdirbimo maržos. Banko vertinimu, dyzelino marža sudaro reikšmingą dalį galutinės litro kainos, todėl poveikis infliacijai gali būti didesnis nei vien dėl žalios naftos brangimo.

    „Prieš pusmetį nedaugelis žinojo, kas yra perdirbimo maržos, o dabar visi suprantame, kodėl tai svarbu“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Kas daugiausia uždirbo iš krizės

    Tarp ryškiausių 2026 metų akcijų kainų laimėtojų atsidūrė „Repsol“, kurios vertė per metus buvo pakilusi apie 87 proc. Bendrovės rezultatus iš esmės tempė pramonės padalinys, apimantis ir perdirbimą, kur pelningumas augo dėl išskirtinai plačių dyzelino ir reaktyvinio kuro maržų.

    Antrą vietą tarp didžiųjų Europos žaidėjų užėmė „Neste“, kurios akcijos augo apie 76 proc. Bendrovė stipriai pasinaudojo tiek tradicinių degalų trūkumu, tiek didėjančia paklausa alternatyvoms, nes ji gamina ir atsinaujinantį dyzeliną bei tvarų aviacijos kurą.

    Tarp kitų augusių bendrovių minimos „Equinor“, „Vår Energi“, „Orlen“, „Romgaz“, „Galp“, „OMV“, „Eni“ ir „TotalEnergies“ – jų akcijų prieaugis siekė maždaug nuo 40 proc. iki beveik 70 proc. Skirtumai tarp įmonių daugiausia priklausė nuo to, kiek jų veikloje sudaro perdirbimas ir kiek jos tiesiogiai uždirba iš gavybos.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir ekonomikai

    Vairuotojams plataus masto perdirbimo maržų šuolis reiškia, kad degalų kainos gali išlikti aukštos net tada, kai žaliavinės naftos kaina stabilizuojasi. Ekonomikai tai didina transporto kaštus, spaudžia logistikos grandines ir gali ilgiau palaikyti infliaciją, ypač šalyse, kur dyzelinas dominuoja krovinių vežime.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad situacija išlieka jautri geopolitikai ir perdirbimo pajėgumų balansui: bet koks papildomas sutrikimas eksporte, avarija gamykloje ar nauji apribojimai gali vėl staigiai pakelti maržas. Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į perdirbimo modernizavimą, atsargų kaupimą ir alternatyvius degalus gali tapti vienu svarbiausių Europos atsparumo veiksnių.

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuras tampa rinkimų tema

    Prancūzijoje, iki prezidento rinkimų likus maždaug septyniems mėnesiams, degalų kainos virsta vienu ryškiausių politinių klausimų. Pastarosiomis savaitėmis pietuose žvejai blokavo naftos bazes ir uostų įvažiavimus, o ūkininkai skirtinguose regionuose rengė protestus dėl brangstančio kuro.

    Kainų šuolį sustiprino tarptautiniai veiksniai: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“. Tokie trikdžiai paprastai greitai persiduoda didmeninėms kainoms Europoje, ypač dyzelino rinkoje.

    Prancūzijoje dyzelino vidutinė kaina pasiekė apie 2,41 euro už litrą, o benzino kainos taip pat peržengė ankstesnius pikus. Plačiausiai parduodamas SP95-E10 pakilo virš 2,17 euro už litrą, o SP98 vidutiniškai viršijo 2,28 euro už litrą.

    Matyti ir paklausos silpnėjimo ženklų, kai dalis vairuotojų pradeda mažinti keliones arba ieško alternatyvų. Vis dėlto praktikoje daugelyje priemiesčių ir kaimiškų vietovių automobilis išlieka būtinybė, todėl kainų smūgis jaučiamas tiesiogiai.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Didelę galutinės kainos dalį Prancūzijoje sudaro mokesčiai, tarp jų ir TICPE – vidaus vartojimo mokestis energetikos produktams. Prie kainos dar prisideda apie 20 proc. PVM, kuris skaičiuojamas jau įtraukus TICPE, todėl vartotojui susidaro „mokesčio nuo mokesčio“ efektas.

    Ekonomistė Anna Creti iš Paryžiaus Dauphine universiteto pabrėžia, kad mokesčiai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, tačiau jie didina spaudimą vartotojams. Kartu egzistuoja ir visuomenės įsitikinimas, kad didžiausią naudą pasiima degalinių tinklai, nors realybėje didesnės maržos dažniau siejamos su perdirbimu, o ne mažmenine prekyba.

    „Tai suteikia reikšmingas pajamas valstybei, tačiau galutinėje kuro kainoje sudaro didelę naštą“, – sakė Anna Creti.

    Nors kainas daugiausia lemia rinka, sektorius yra prižiūrimas, o degalinių kainos stebimos per valstybinę kainų palyginimo sistemą. Mažmeninėje grandyje konkurencija didelė, tačiau dideli žaidėjai, tokie kaip „TotalEnergies“, dėl plataus tinklo gali daryti netiesioginę įtaką kainodarai, pavyzdžiui, taikydami laikinus kainų „lubų“ sprendimus.

    Dar vienas svarbus aspektas – didelis dyzelinių automobilių skaičius. Dyzelinas plačiai naudojamas ne tik privačiame transporte, bet ir smulkiajame bei vidutiniame versle, todėl kainų šuoliai greitai atsiliepia ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Vyriausybės atsakas ir kandidatai

    Reaguodama į brangimą, Prancūzijos vyriausybė pranešė apie tikslinių pagalbos priemonių plėtrą ir pratęsimą labiausiai paveiktiems namų ūkiams. Nurodoma, kad naujas paketas kainuos apie 450 000 000 eurų, o bendra pagalba degalams pasieks apie 1 400 000 000 eurų.

    Tai vyksta sudėtingoje fiskalinėje aplinkoje: biudžeto deficitas šiemet prognozuojamas apie 5,4 proc. BVP, o valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP. Dėl to erdvė plačioms mokesčių lengvatoms ribota, todėl valdžia renkasi labiau taikines, o ne visuotines priemones.

    Vyriausybė taip pat pasiūlė vadinamąją kuro auksinę taisyklę 2027 metų biudžetui. Jos esmė – papildomas mokestines pajamas, atsirandančias dėl brangstančio kuro, nukreipti vartotojų rėmimui, kad valstybė nebūtų laikoma „uždirbančia“ iš kainų šuolio.

    Politologė Diane Bollet iš Sciences Po Paris teigia, kad degalų kainos tapo privaloma kandidatų darbotvarkės dalimi dar nuo 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimo. Tuomet protestai kilo dėl pragyvenimo brangimo ir planuoto anglies dioksido mokesčio kurui, o neramumai tapo vienu ryškiausių socialinių sukrėtimų šiuolaikinėje Prancūzijoje.

    „Tai privertė politikus aiškiai pasakyti, ar jie pripažįsta kuro kainų poveikį ir kiek pasirengę remti žmones, kurie su tuo susiduria kasdien“, – sakė Diane Bollet.

    Kampanijoje jau skamba skirtingi pažadai. Marine Le Pen ir jos Nacionalinis sambūris kelia idėją mažinti PVM nuo 20 proc. iki 5,5 proc., tačiau toks sprendimas susidurtų su Europos Sąjungos PVM taisyklėmis ir ribojimais.

    Kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas ir La France Insoumise siūlo nustatyti kainų lubas: benzinui – 1,70 euro už litrą, dyzelinui – 1,80 euro už litrą. Jis kritikuoja vien mokesčių mažinimą argumentuodamas, kad nėra garantijos, jog sumažinimas pilnai pasieks vartotoją.

    Kol kas dauguma kandidatų dar nėra paskelbę išsamių programų, todėl rinkėjams trūksta aiškumo dėl finansavimo ir detalių. Tačiau vienas dalykas jau matomas: rekordinės kainos degalinėse gali tapti tema, kuri spręs ne tik nuotaikas, bet ir balsus prezidento rinkimuose.

  • Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas, o didelę galutinės benzino kainos dalį sudaro mokesčiai. Europos Komisijos stebima svertinė ES „Euro-super 95“ benzino kaina rugsėjo 14 dieną pakilo iki 2,063 euro už litrą – aukščiausio lygio nuo 2005 metais renkamų duomenų pradžios.

    Kainų šuolį skatino keli veiksniai vienu metu. Energijos tiekimo grandines sukrėtė konfliktas Irano regione, dėl kurio sutriko srautai per Hormūzo sąsiaurį, o naftos rinkoje pabrango „Brent“ rūšies nafta. Prie spaudimo prisidėjo ir perdirbėjų maržos, kurios, Europos Centrinio Banko ekspertų vertinimu, euro zonoje pastebimai didino tiek benzino, tiek dyzelino kainą.

    Kaip susidaro mokesčiai

    Didžiojoje dalyje ES valstybių benzino mokesčių sąskaita susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmiausia taikomas akcizas, kuris paprastai yra fiksuotas mokestis už litrą ir automatiškai nedidėja kartu su naftos kaina, nors kai kur papildomai taikomi anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Antra dalis – pridėtinės vertės mokestis, skaičiuojamas nuo galutinės kainos, į kurią jau įtraukti akcizai ir kiti priedai. Tai reiškia, kad vairuotojai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „svoris“ išauga net ir tais atvejais, kai akcizas nekinta.

    Europos Komisijos duomenimis, visoje ES mokesčiai vidutiniškai sudarė 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Septyniose valstybėse mokesčiai viršijo 1 euro ribą, todėl beveik kas antras centas degalinėje keliauja į biudžetą.

    10 valstybių, kur mokesčiai didžiausi

    Didžiausią mokestinę naštą už litrą benzino, Europos Komisijos skelbiamais skaičiais, turėjo Nyderlandai – 1,270 euro. Šioje šalyje ypač aukštas akcizas, o papildomai taikomas mokestis strateginėms naftos atsargoms, prie kurio prisideda ir 21 proc. PVM.

    Antroje vietoje – Danija, kur mokesčiai siekė 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzino kaina buvo pati didžiausia ES, mokesčių dalį didino ne tik PVM, bet ir keli skirtingi energetiniai bei taršos mokesčiai, įskaitant anglies dioksido komponentą.

    Toliau rikiavosi Suomija su 1,193 euro mokesčiais ir Vokietija su 1,179 euro. Suomijoje išsiskiria aukštas 25,5 proc. PVM tarifas, o Vokietijoje, be energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro anglies dioksido kainodara, kuri į galutinę kainą įneša papildomą priedą.

    Į didžiausių mokesčių penketuką taip pat pateko Graikija, kur bendra mokesčių suma siekė 1,133 euro už litrą ir sudarė apie 52,5 proc. kainos degalinėje. Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai buvo panašaus lygio – atitinkamai 1,052 ir 1,049 euro, tačiau šių šalių praktika skyrėsi dėl skirtingų sprendimų laikinai koreguoti dyzelino apmokestinimą.

    Dešimtuką užbaigė Portugalija, Estija ir Latvija, kur mokesčiai siekė atitinkamai 0,978, 0,963 ir 0,960 euro už litrą. Portugalijoje svarbią dalį sudaro anglies dioksido mokestis, o Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse papildomai prisideda įmokos, skirtos privalomoms strateginėms naftos atsargoms finansuoti.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Rekordinės kainos rodo, kad degalų čekį lemia ne tik naftos barelio kaina, bet ir perdirbimo maržos, mokesčių struktūra bei PVM tarifai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir stabilizavusis naftos kainoms galutinė kaina gali išlikti aukšta, jei brangūs perdirbimo pajėgumai ar dideli mokestiniai komponentai nesikeičia.

    Kita vertus, kai kurios valstybės taiko laikinas priemones, kurios sumažina šuolių poveikį, pavyzdžiui, automatiškus mechanizmus, grąžinančius dalį papildomai surenkamo PVM. Tačiau bendra ES kryptis, susijusi su taršos mažinimu ir klimato politika, reiškia, kad anglies dioksido kainodara ir toliau liks reikšmingu degalų kainos veiksniu.