CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Kiek kainuos benzinas ir dyzelinas: nustatytos maksimalios kainos, keisis ir mokesčiai

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas: benzino 95, benzino 98 ir dyzelino litras artimiausiomis dienomis negalės kainuoti daugiau nei nustatyta riba. Tokia tvarka taikoma kasdien darbo dienomis, o paskelbta kaina įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje.

    Pagal pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,40 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,49 euro. Maksimalios kainos šiek tiek mažesnės nei galiojusios penktadienį, kai ribos buvo atitinkamai apie 1,41 euro, 1,53 euro ir 1,50 euro už litrą.

    Ministerija pabrėžia, kad kitas pranešimas dėl naujų ribų bus skelbiamas pirmadienį ir apims kainas antradieniui. Jei maksimalios kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kaip apskaičiuojama maksimali kaina?

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei leistinais antkainiais. Į galutinę ribą įtraukiamas akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir fiksuota pardavimo marža, kuri šiame reguliavime siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Valdžios institucijų tikslas – riboti staigius mažmeninių kainų šuolius, kai didmeninės kainos svyruoja dėl naftos biržų pokyčių, tiekimo grandinių ar valiutų kursų. Praktikoje tai reiškia, kad degalinės negali pardavinėti degalų brangiau nei nustatyta riba, net jei jų kainodara įprastai būtų aukštesnė.

    Laikinos mokesčių lengvatos

    Iki gegužės 31 dienos galioja laikinos mokestinės lengvatos, kurios mažina galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Akcizas benzinui mažinamas maždaug 0,06 euro už litrą, o dyzelinui – apie 0,06 euro už litrą, iki Europos Sąjungos taisyklėse leidžiamo minimumo. Tokios priemonės įprastai taikomos siekiant amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti infliacinį spaudimą, nes degalų kaina daro tiesioginę įtaką logistikai ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Kas prižiūri ir kokios baudos?

    Pardavimas virš nustatytos maksimalios kainos užtraukia atsakomybę, o baudos gali siekti iki maždaug 215 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos, tikrindamos, ar degalinės laikosi nustatytų ribų.

    Vairuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainos degalinėse turėtų laikytis nustatyto „lubų“ lygio, o realūs pokyčiai dažniausiai matomi tada, kai ministerija atnaujina ribas pagal didmeninės rinkos duomenis ir galiojančius mokesčius.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažina didmenines kainas: ką tai reiškia degalinėms?

    Lenkijos naftos ir degalų koncernas „Orlen“ gegužės 23 dieną dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Tai jau ketvirtas kainų koregavimas žemyn per vieną savaitę, o tokia dinamika įprastai greitai atsispindi ir degalinių švieslentėse, nors ne visada tą pačią dieną.

    Pagal atnaujintą „Orlen“ didmeninį kainyną benzinas „Eurosuper 95“ atpigo 41 zlotu už kubinį metrą, „Super Plus 98“ – 34 zlotais, o dyzelinas „Ekodiesel“ – 101 zlotu. Perskaičiavus į litrinę išraišką, tai sudaro maždaug 1 euro centą už litrą „95“, kiek mažiau „98“ ir apie 2 euro centus už litrą dyzelino.

    Ar atpigimas pasieks vairuotojus?

    Didmeninių kainų kritimas dažniausiai reiškia mažesnę degalinių savikainą, tačiau galutinė kaina vairuotojui priklauso nuo atsargų, konkurencijos konkrečiame regione ir tuo metu taikomų mokesčių bei reguliavimo. Jei degalinės dar turi brangiau įsigytų atsargų, pokyčiai gali vėluoti, o kainos dažniau koreguojamos palaipsniui.

    Tekste nurodoma, kad nuo kovo 31 dienos Lenkijoje laikinai taikomos maksimalios degalų kainos, numatytos vyriausybės reguliavimo pakete, skirtame riboti kainų šuolius. Tokia tvarka reiškia, kad net ir kylant savikainai galutinės kainos negali viršyti nustatytų lubų, o krentant didmenai atsiranda daugiau erdvės realiam atpigimui.

    Kas labiausiai veikia kainas dabar?

    Degalų kainų kryptį regione lemia ne tik vietiniai sprendimai, bet ir tarptautinė naftos bei produktų rinka. Analitikų vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių pastaruoju metu yra įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri didina kainų svyravimus ir skatina staigesnes korekcijas tiek didmenoje, tiek mažmenoje.

    „Nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose priklauso naftos ir degalų kainos tarptautinėje rinkoje, o ji išlieka nestabili“, – sakė „Reflex“ analitikai.

    „Reflex“ taip pat prognozavo, kad artimiausiu metu galimi nedideli visų degalų rūšių kainų sumažėjimai, nes savaitės pabaigoje didmeninės kainos pasisuko žemyn. Vis dėlto rinka atidžiai stebi ir tai, ar bei kaip bus tęsiamas vyriausybės reguliavimo paketas, nes tokie sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką kainų svyravimų amplitudėms.

  • Degalų kainos Lenkijoje turėtų leistis, tačiau viską gali pakeisti sprendimas dėl CPN paketo

    Lenkijoje kitą savaitę degalų kainos degalinėse gali šiek tiek kristi, prognozuoja rinkos analizės bendrovė „Reflex“. Pasak analitikų, mažėjimas galėtų paliesti visas pagrindines degalų rūšis, tačiau situacija išlieka jautri politiniams sprendimams ir tarptautinėms naftos kainoms.

    „Reflex“ skaičiavimais, benzino 95 vidutinė kaina galėtų siekti apie 1,49 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,64 euro. Dyzelinas galėtų kainuoti apie 1,59 euro už litrą, o suskystintos naftos dujos (LPG) – apie 0,85 euro už litrą.

    Analitikai pabrėžia, kad lemiamu veiksniu taps sprendimas dėl CPN paketo ateities. Šis mechanizmas nustato maksimalius degalų kainų lygius ir šiuo metu yra pratęstas iki gegužės 31 dienos, todėl bet koks pakeitimas galėtų greitai persiduoti į degalinių švieslentes.

    Tuo pat metu tarptautinę rinką toliau veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina naftos kainų svyravimus. Dėl šio neapibrėžtumo pastarąją savaitę Lenkijos degalinėse buvo matyti benzino ir dyzelino brangimas, nors didmeninėse rinkose signalai jau rodė galimą atoslūgį.

    „Reflex“ atkreipia dėmesį, kad benzino kainos, skaičiuojant pagal CPN paketo nustatytas lubas, yra pasiekusios aukščiausią lygį nuo šios priemonės įvedimo pradžios. Tuo metu dyzelino maksimalios kainos, anot analitikų, išliko žemiau maždaug 1,64 euro už litrą ribos.

    LPG, kuriam CPN paketas nėra taikomas, pinga jau ne pirmą savaitę. Vis dėlto, palyginti su laikotarpiu iki konflikto eskalacijos regione, autogazas išlieka pastebimai brangesnis, todėl vairuotojų išlaidos priklausys ne tik nuo trumpalaikių nuolaidų, bet ir nuo geopolitinės rizikos bei mokesčių politikos sprendimų.

  • Nuo gegužės 25 dienos degalinėse laukia pokyčiai: analitikai prognozuoja kainų kryptį

    Nuo gegužės 25 dienos prasidedančią savaitę degalinėse tikėtini nuosaikūs visų pagrindinių degalų kainų pokyčiai, o labiausiai tikėtina kryptis – lengvas pigimas. Tokią tendenciją numato Lenkijos rinką stebintys analitikai, vertinantys tiek didmeninių kainų, tiek pasaulinių naftos kotiruočių ir valiutų svyravimų įtaką.

    Prognozuojama, kad benzinas su 95 oktanų skaičiumi gali kainuoti apie 1,49–1,52 euro už litrą. Dyzelino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, turėtų siekti maždaug 1,58–1,61 euro už litrą, o autogazas – apie 0,85–0,87 euro už litrą.

    Vertinant pastarosios savaitės vidurkius, 95 oktanų benzinas brango labiau ir buvo priartėjęs prie maždaug 1,51 euro už litrą ribos. Dyzelino kaina augo nežymiai ir laikėsi apie 1,60 euro už litrą, o autogazas kiek atpigo ir siekė maždaug 0,87 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali keistis?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalinių švieslentėse kainos dažniausiai reaguoja į didmeninių kainų pokyčius su tam tikru vėlavimu. Jei didmeninėje rinkoje brangimas trumpalaikis, degalinės dažniau koreguoja kainas atsargiai, ypač kai konkurencija tarp tinklų didelė.

    Pastarosiomis dienomis didmeninės kainos Lenkijos perdirbimo sektoriuje kilo, todėl pardavėjams išaugo sąnaudos. Kartu pabrėžiama, kad skirtumas tarp 95 oktanų benzino ir dyzelino kainų pastaruoju metu akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su pavasarį fiksuotais didesniais atotrūkiais.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams svarbiausia žinia – staigių šuolių artimiausiomis dienomis nesitikima, o kainų pokyčiai greičiausiai bus nedideli. Vis dėlto galutinę kainą konkrečioje degalinėje lems vietinė konkurencija, akcijos ir tinklų sprendimai, todėl skirtinguose miestuose skirtumai gali išlikti juntami.

    Ekspertai taip pat primena, kad degalų kainas trumpuoju laikotarpiu labiausiai veikia naftos rinkos dinamika, perdirbimo maržos ir logistikos kaštai. Dėl to prognozės gali greitai kisti, jei pasaulinėse rinkose pasirodo naujų signalų apie pasiūlos ar paklausos pokyčius.

  • Lenkijoje skelbiamos naujos maksimalios degalų kainos: ką vairuotojai mokės penktadienį

    Lenkijoje skelbiamos naujos maksimalios degalų kainos: ką vairuotojai mokės penktadienį

    Kas keičiasi degalinių kainose

    Lenkijos energetikos ministras pranešė, kad penktadienį bus paskelbtos naujos maksimalios degalų kainos, kurios galios savaitgaliui ir pirmadieniui. Iki tol ketvirtadienį nustatytos lubos numatė, kad litras 95 markės benzino negali kainuoti daugiau kaip apie 1,47 euro, 98 markės benzino – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,58 euro.

    Palyginti su trečiadieniu, maksimalios kainos buvo nežymiai mažesnės: 95 markės benzinas atpigo maždaug iki 0,01 euro už litrą, 98 markės benzinas – taip pat apie 0,01 euro, o dyzelinas – apie 0,01 euro. Tokie pokyčiai rodo, kad reguliuojamos kainos artimiausiomis dienomis labiau koreguojamos smulkiais žingsniais, o ne staigiais šuoliais.

    „Orlen“ mažina kainas didmenoje

    Valstybinis koncernas „Orlen“ ketvirtadienį dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Pagal atnaujintą kainyną 95 markės benzino kubinis metras kainavo apie 1 290 eurų, 98 markės benzino – apie 1 413 eurų, o dyzelino – apie 1 385 eurus.

    Didmeninių kainų mažėjimas įprastai su tam tikru vėlavimu atsispindi ir degalinėse, tačiau galutinei kainai įtaką daro ir konkurencija, bei logistika. Vis dėlto didmenos korekcijos dažnai tampa vienu svarbiausių signalų, ko tikėtis artimiausiomis dienomis.

    Kodėl kainos gali vėl kilti

    Tuo pat metu pasaulio biržose brango nafta, o rinkos jautriai reaguoja į geopolitinę įtampą ir riziką dėl galimų tiekimo sutrikimų. Būtent tarptautinės naftos kainos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar degalų kainų kryptis artimiausiu metu bus žemyn, ar aukštyn.

    Net ir esant kainų luboms, pasaulinių žaliavų kainų kilimas ilgainiui didina spaudimą vietos rinkai, todėl reguliuotojams tampa sudėtingiau išlaikyti stabilią situaciją. Dėl to vairuotojams verta stebėti ne tik ministerijos skelbiamas maksimalias kainas, bet ir signalus iš naftos rinkos.

    Kaip nustatomos maksimalios kainos

    Maksimalios degalų kainos Lenkijoje taikomos nuo kovo 31 dienos ir yra laikina priemonė, įvesta siekiant sušvelninti kainų šuolius. Pagal nustatytą tvarką Energetikos ministerija darbo dienomis skelbia naujas lubas, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje.

    Kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri apima vidutinę didmeninę kainą šalies rinkoje, papildomus mokesčius, taip pat nustatytą prekybos maržą, siekiančią apie 0,07 euro už litrą. Prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas gali užtraukti iki maždaug 226 000 eurų siekiančią baudą, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Be to, iki gegužės 31 dienos galioja laikini sprendimai, mažinantys mokesčių naštą degalams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo lengvatas. Tai yra viena priežasčių, kodėl net ir kylant naftos kainoms pasaulyje, vietos rinkoje kainų dinamika gali būti švelnesnė, nors tokios priemonės paprastai yra laikinos.

  • Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėjant vasarai gali tapti ypač įtempta, jei neatslūgs įtampa Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vadovas Fatihas Birolis teigia, kad esant dabartiniams trikdžiams tiekimo grandinėse rinka gali atsidurti vadinamojoje raudonoje zonoje.

    „Galime patekti į raudoną zoną liepą arba rugpjūtį, jei nepamatysime aiškaus situacijos pagerėjimo“, – sakė Fatihas Birolis.

    TEA vertinimu, komerciškai prieinamos naftos atsargos mažėja greičiau nei įprastai ir kai kuriais scenarijais jų gali pakakti tik kelioms savaitėms. Tai didina kainų šuolių riziką, nes rinkai tampa sunkiau sugerti net ir trumpalaikius tiekimo sutrikimus.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalį įtampos anksčiau amortizavo koordinuotas strateginių rezervų naudojimas. Tačiau tokia priemonė nėra neribota: strateginiai rezervai skirti ekstremalioms situacijoms, o jų nuoseklus naudojimas mažina „pagalvę“ ateities krizėms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo maršrutams, kurie priklauso nuo geopolitinės situacijos, įskaitant transportą per Ormuzo sąsiaurį. Bet kokie papildomi trikdžiai šiame regione, pasak TEA, gali greitai persiduoti į didmenines kainas, o vėliau ir į degalų kainas vartotojams.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie atsargų kritimą ir ribotas galimybes greitai padidinti gavybą. Dėl to didėja kainų nepastovumas: net ir nepasitvirtinus blogiausiam scenarijui, vien rizikos priedas gali kelti naftos ir degalų kainas.

    Analitikai pažymi, kad vasarą paklausa tradiciškai išauga dėl aktyvesnių kelionių ir logistikos apimčių, todėl įtampa pasiūlos pusėje tampa dar labiau matoma. Jei konfliktas regione užsitęstų, o atsargos ir toliau mažėtų, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną.

  • Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Elektromobilių pardavimai ir keitimo sandoriai toliau auga, tačiau rinkos analitikai pabrėžia, kad pirkėjų motyvai nėra vienareikšmiai. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau naują elektromobilį įsigyjantys žmonės į salonus atvyksta atsisveikinti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

    Remiantis „Edmunds“ pateikta statistika, balandį 72,1 proc. naują elektromobilį perkančių klientų kaip dalį įmokos atidavė benzininį ar dyzelinį automobilį. Sausį tokių buvo 67,1 proc., tad per kelis mėnesius rodiklis paaugo apie 5 procentiniais punktais.

    Kartu didėja ir vadinamasis lojalumas elektromobiliams, kai pirkėjai keičia senesnį elektromobilį į naują arba perka naudotą. „Edmunds“ duomenimis, nuo sausio iki balandžio pabaigos išaugo tiek naujo elektromobilio pasirinkimas vietoje seno elektrinio modelio, tiek perėjimas į naudotų elektromobilių segmentą.

    Degalų brangimas, bet sprendimas ne visiems

    Pastaruoju metu augančios degalų kainos dažnai minimos kaip vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių domėtis elektra varomais modeliais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės išlaidos degalams nebūtinai priverčia žmones skubiai keisti automobilį, ypač jei dabartinė transporto priemonė dar tvarkinga.

    „Cox Automotive“ analitikė Erin Keating atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pirkėjų sprendimą vis tiek vertina per mėnesinės įmokos ir paskolos kainos prizmę. Kai palūkanų normos išlieka aukštos, sutaupymai degalams ne visada atsveria brangesnį finansavimą ir naujo automobilio įsipareigojimus.

    „Jei žmogus važinėja visiškai padoriu automobiliu, jis nebūtinai ryšis naujai paskolai vien todėl, kad degalams kas mėnesį išleidžia kiek daugiau“, – teigė E. Keating.

    Naudotų elektromobilių bumas ir kainų spaudimas

    Rinkos dinamika skiriasi tarp naujų ir naudotų elektromobilių. Naudotų automobilių segmente susidomėjimą stiprina didesnė pasiūla: į rinką grįžta pasibaigusios lizingo sutartys, o elektromobiliai dažnai nuvertėja greičiau nei panašios klasės vidaus degimo variklio modeliai.

    Tai reiškia, kad daliai pirkėjų įėjimo kaina į elektromobilių pasaulį mažėja, nors naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuvertėjimo rizika ir neapibrėžtumas dėl likutinės vertės kai kuriuos pirkėjus vis dar stabdo.

    Analitikai taip pat pažymi, kad gamintojai ir prekybos tinklai dažnai taiko agresyvesnes skatinimo priemones būtent elektromobiliams, todėl geriausių pasiūlymų sąrašuose jie išlieka dažnai. Tai rodo, kad paklausa auga, tačiau ji nėra tokia didelė, kad rinka galėtų apsieiti be papildomų paskatų.

    Infrastruktūra ir įpročiai vis dar lemia pasirinkimą

    Nepaisant augančio susidomėjimo, išlieka ir įprasti elektromobilių pirkėjų klausimai: įkrovimo tinklo patogumas, kelionių planavimas, įkrovimo trukmė, sezoniškas nuvažiuojamo atstumo svyravimas. E. Keating akcentuoja, kad žinių trūkumas apie elektromobilio eksploataciją ir įkrovimo galimybes kai kuriems žmonėms tampa ne mažiau svarbus nei kaina.

    Europa elektromobilius renkasi aktyviau, o vienas iš paaiškinimų siejamas su aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu mažesnių, įperkamesnių elektrinių modelių pasirinkimu. Tuo metu kai kuriose rinkose diskusijas kelia ir galimas pigesnių Kinijos gamintojų elektromobilių atėjimas, kuris teoriškai galėtų dar labiau pakeisti pirkėjų elgseną.

    Ekspertai sutaria, kad dabartinė tendencija labiau panaši į laipsnišką elgsenos pokytį, o ne staigų masinį persėdimą į elektromobilius. Galutinį vaizdą lems tai, ar degalų kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kaip keisis palūkanų normos ir ar įkrovimo infrastruktūra spės su augančiu poreikiu.

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Lenkija planuoja 75 proc. mokestį naftos sektoriaus viršpelniui: „Orlen“ įvardijamas tarp taikinių

    Lenkijos Vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl mokesčio nuo viršpelnių, susijusių su kai kurių skystųjų degalų gamyba ir prekyba. Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose nurodytą grafiką, dokumentą siekiama parengti taip, kad jis galėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

    Už projektą atsakinga Lenkijos finansų ministerija, o Vyriausybės planuojamas sprendimo priėmimo terminas siejamas su 2026 metų antruoju ketvirčiu. Tikslas įvardijamas aiškiai: dalį virš įprastų rinkos sąlygų gautų naftos sektoriaus pajamų nukreipti į valstybės finansuojamas apsaugos priemones.

    Su kuo siejamas naujas mokestis

    Teisėkūros planuose mokestis siejamas su nuo kovo pabaigos taikomu paketu Ceny Paliwa Niżej (CPN), kuriuo numatytos mažesnės kai kurių mokesčių normos ir kasdien skelbiamos maksimalios mažmeninės degalų kainos. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios priemonės kainuoja biudžetui, todėl ieškoma papildomų pajamų šaltinių.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių sektoriaus uždarbių ir taip mažinti spaudimą viešiesiems finansams. Šis modelis pastaraisiais metais Europoje buvo svarstomas ir kitose šalyse, kai energetikos įmonių pelnai išaugdavo dėl išorinių sukrėtimų, o ne vien dėl veiklos efektyvumo.

    Kas būtų apmokestinama ir kaip skaičiuojama

    Pagal skelbiamas prielaidas mokestis būtų taikomas verslams, kurie gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja, laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Apmokestinimo bazė būtų pajamų perteklius, palyginti su 2025 metų pardavimo marža, padidinta 20 proc.

    Kitaip tariant, 2025 metų vidutinė marža, pakelta 20 proc., taptų atskaitos tašku, o virš jos uždirbta dalis būtų laikoma viršpelnio komponentu. Dokumentuose pabrėžiama, kad taip esą saugoma „įprasta“ įmonių grąža ir neapmokestinamas standartinis veiklos augimas.

    75 proc. tarifas ir deklaravimas

    Numatomas mokesčio tarifas siektų 75 proc. nuo apskaičiuotos bazės. Finansų ministerija teigia, kad tarifas atspindi netikėtų naudų mastą, tačiau kartu palieka dalį lėšų įmonėms.

    Surinkimo mechanizmas būtų paremtas savarankišku apskaičiavimu: planuojamos mėnesinės įmokos ir metinis perskaičiavimas pateikiant specialią deklaraciją. Tokia schema, kaip argumentuojama, leistų biudžetą pildyti nuosekliai ir kartu ribotų administracinę naštą.

    Lenkijos finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turėtų kompensuoti dalį biudžeto pajamų netekčių, atsirandančių dėl CPN paketo. Finansų ministras Andrzej Domański yra viešai minėjęs, kad planuojamos įplaukos galėtų viršyti 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, o tarp įmonių, kurios galėtų patekti į taikymo lauką, įvardijamas Orlen.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus pelnų ir finansuoti apsaugos priemones, kurios šiuo metu slegia biudžetą“, – teigiama Vyriausybės teisėkūros planuose cituojamoje argumentacijoje.

  • Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose šią vasarą gali padaryti keliones brangesnes ir mažiau nuspėjamas, perspėja Europos Komisija. Didžiausias poveikis siejamas su energijos ir degalų kainomis, kurios atsispindi skrydžių, autobusų, traukinių, keltų bei organizuotų kelionių kainodaroje.

    Komisija ragina keliautojus prieš perkant bilietus ar kelionių paketą įvertinti sąlygas ir saugoti visus dokumentus: užsakymo patvirtinimus, mokėjimo išrašus, bendravimą su vežėju ar agentūra. Tai svarbu, jei vėliau tektų prašyti grąžinimo, peradresavimo ar kompensacijos.

    Ką privalo užtikrinti vežėjai

    Jei skrydis atšaukiamas, keleivis paprastai turi teisę rinktis: pinigų grąžinimą, alternatyvų maršrutą arba grįžimą į pradinį oro uostą, taip pat pagalbą, kai tenka laukti. Tokia pagalba gali apimti maitinimą, ryšio priemones ir, jei būtina, apgyvendinimą.

    Europos Komisija pabrėžia, kad taisyklės dėl kompensacijų priklauso nuo aplinkybių ir pranešimo laiko. Jei atšaukimas įvyksta likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo, vežėjas gali būti įpareigotas mokėti kompensaciją, nebent pagrindžia išskirtines aplinkybes arba laiku pasiūlo tinkamą alternatyvą.

    Komisijos vertinimu, realus vietinis degalų trūkumas, dėl kurio skrydis fiziškai negali būti vykdomas, gali būti laikomas išskirtine aplinkybe. Tačiau vien degalų kainų šuolis savaime nereiškia, kad aviakompanija gali atsisakyti pareigų keleiviui.

    Taip pat primenama, kad vežėjai negali po pirkimo retroaktyviai didinti jau įsigyto bilieto kainos, motyvuodami tuo, kad pabrango kuras. Galutinė kaina turi būti aiški nuo pat užsakymo pradžios ir apimti visus numatomus bei neišvengiamus mokesčius, o papildomos paslaugos turi būti siūlomos skaidriai ir tik su aiškiu keleivio sutikimu.

    Kelionių paketai: galimi kainų pokyčiai

    Organizuotose kelionėse, kai perkamas paketas, pavyzdžiui, skrydis ir viešbutis, kainos keitimo galimybė priklauso nuo sutarties. ES taisyklės leidžia organizatoriui didinti kainą, jei tai numatyta sutartyje ir tiesiogiai susiję su degalų ar kitų transporto sąnaudų pokyčiais.

    Vis dėlto galioja ribos: kai kainos didėjimas viršija 8 proc., keliautojas gali sutikti su pokyčiu arba atšaukti kelionę be baudos. Be to, apie kainos pakeitimą turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 20 dienų iki išvykimo, pateikiant pagrindimą ir skaičiavimą.

    Kaip sumažinti riziką planuojant kelionę

    Turizmo sektoriaus atstovai prognozuoja, kad šiemet keliautojai bus jautresni kainai ir labiau vertins santykį tarp kainos ir gaunamos vertės. Dėl neapibrėžtumo dalis žmonių gali rinktis trumpesnes atostogas arba keliones arčiau namų, o sprendimą dažniau lems atšaukimo sąlygos ir kelionės lankstumas.

    Europos Komisija ragina neapsiriboti vien bilieto kaina: svarbu patikrinti, ar tarifas leidžia keitimą, kokios taikomos atšaukimo taisyklės, kaip greitai grąžinami pinigai ir kokiais kanalais galima susisiekti su vežėju ar organizatoriumi. Taip pat primenama, kad kuponai gali pakeisti pinigų grąžinimą tik tuo atveju, jei keleivis su tuo aiškiai sutinka.

    Konfliktų ir energetikos svyravimų laikotarpiu kelionės planavimas tampa ne tik maršruto, bet ir rizikos valdymo klausimu. Kainų palyginimas, sąlygų perskaitymas ir keleivio teisių žinojimas gali lemti skirtumą tarp sklandžių atostogų ir brangių, daug laiko atimančių ginčų.