Tag: Degalų kainos

  • LPG Lenkijoje muša rekordus: prognozuojama, kad autogazas peržengs 4 zl už litrą ribą

    Lenkijos vairuotojams artimiausiomis dienomis didžiausia staigmena laukia ne benzino ar dyzelino kolonėlėse, o prie autogazo (LPG) – analitikai prognozuoja istorinę kainų ribą, kurios dar nebuvo.

    Nors energetikos ministro skelbiamose maksimaliose benzino 95, 98 ir dyzelino kainose matomas nedidelis mažėjimas savaitgalį ir pirmadienį, LPG ši schema neapima, todėl jo kaina juda priešinga kryptimi.

    Skelbiama, kad Lenkijoje galioja vadinamasis kainų mažinimo paketas, kuriuo ribojamas dalies degalų brangimas, tačiau autogazas į šias priemones neįtrauktas. Dėl to būtent LPG pastaruoju metu brangsta sparčiausiai.

    Kaip teigia „e-petrol“ analitikai, didmeninės suskystintų dujų rinkos situacija rodo, kad artimiausiomis dienomis LPG kainų augimas degalinėse dar paspartės, o kitą savaitę jos pirmą kartą istorijoje gali viršyti 4 zlotų už litrą ribą.

    Prognozuojamos degalų kainos kitai savaitei

    „e-petrol“ pateikiamose prognozėse antrajai lapkričio savaitei nurodomi kainų rėžiai ir kitiems degalams. Benzino 95 (E10) kaina, jų vertinimu, turėtų siekti 5,99–6,15 zl už litrą.

    Dyzelinui prognozuojamas 7,71–7,85 zl už litrą intervalas. Tuo metu autogazui numatomas 4,19–4,31 zl už litrą rėžis – tai reikštų naują istorinį lygį.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Kainų „lubos“, kurias skelbia energetikos ministras, taikomos tik daliai degalų, todėl skirtingų kuro rūšių kainų dinamika gali ryškiai skirtis. Šiuo atveju situacija rodo, kad LPG vairuotojai gali pajusti spaudimą kišenei net tada, kai kiti degalai trumpam pinga.

    Lietuvos vairuotojams ši informacija aktuali pirmiausia keliaujant ar vykstant apsipirkti į Lenkiją: planuojant maršrutą ir degalų pildymą verta įsivertinti, kad autogazo kainos kaimyninėje šalyje gali būti didesnės nei įprasta.

  • Lenkijoje nuo ketvirtadienio mažėja maksimalios degalų kainos: 95 benzinui – iki 6,29 zl

    Lenkijos vairuotojai nuo ketvirtadienio galės tikėtis kiek mažesnių degalų kainų – vyriausybė dar kartą mažina maksimalias leistinas kainas degalinėse.

    Nuo šios dienos litras 95 markės benzino Lenkijoje negalės kainuoti daugiau nei 6,29 zl, o dyzelino – daugiau nei 7,97 zl. Taip pat nustatyta, kad 98 markės benzino kaina negalės viršyti 7,10 zl už litrą.

    Skelbiama, kad tai yra kainų „lubos“ – nė viena degalinė Lenkijoje neturi teisės parduoti degalų brangiau nei nustatytas maksimalus tarifas. Tuo pat metu degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, jei randa galimybių sumažinti sąnaudas.

    Už nustatytų taisyklių pažeidimą, kai degalai parduodami brangiau nei leidžiama, numatytos finansinės baudos – jos gali siekti iki 1 mln. zl.

    Naujos maksimalios kainos degalinėse

    Pagal naujausią sprendimą, 95 markės benzino „lubos“ nustatytos ties 6,29 zl už litrą – tai yra 8 grašiais mažiau nei trečiadienį.

    98 markės benzinas atpigo labiau: jo maksimali kaina sumažinta 14 grašių iki 7,10 zl už litrą.

    Dyzelino maksimalios kainos taip pat sumažintos 8 grašiais – iki 7,97 zl už litrą.

    Kas lemia kainų mažinimą?

    Degalų kainų mažinimas siejamas su vyriausybės programa „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos versija.

    Programos kontekste minimas ir prezidento Karolio Nawrockio pasirašytas įstatymas dėl mokesčio nuo neįprastai didelio degalų bendrovių pelno. Nors dokumentas kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui, įstatymo įsigaliojimas nebuvo sustabdytas.

    Pirmą kartą CPN paketas pradėtas taikyti 2026 metų kovą – kaip reakcija į brangstančią naftą, kuri, kaip nurodoma, kilo dėl ginkluoto konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano.

    Naujas mokestis degalų sektoriui

    Vienas svarbiausių mechanizmo elementų – nauja 60 proc. dydžio įmoka nuo „viršpelnių“, kuriuos gauna degalų koncernai. Ji taikoma pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, ir apima tiek gamintojus, tiek importuotojus.

    Skaičiavimo principas siejamas su pajamų perviršiu, viršijančiu istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Nurodoma, kad būtent iš šių lėšų finansuojamas laikinas PVM ir akcizo tarifų mažinimas, leidžiantis nustatyti žemesnes kainų „lubas“ degalinėse.

    Taip pat skelbiama, kad pagal vyriausybės vertinimus visas paketas biudžetui turėtų kainuoti apie 5 mlrd. zl ir būti taikomas iki 2026 metų pabaigos. Kitas pranešimas su penktadienio kainomis turėtų būti paskelbtas lapkričio 5 dieną.

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • Lenkijoje trečiadienį mažėja maksimalios degalų kainos: pigiau ir benzinas, ir dyzelinas

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas trečiadieniui – jos bus mažesnės nei galiojančios antradienį.

    Pagal antradienį paskelbtą pranešimą, litras benzino 95 kainuos ne daugiau kaip 6,37 zl, benzino 98 – 7,24 zl, o dyzelino – 8,05 zl.

    Palyginimui, antradienį nustatytos maksimalios kainos buvo aukštesnės: benzino Pb95 – 6,45 zl už litrą, Pb98 – 7,31 zl, dyzelino – 8,14 zl.

    Toks ribojimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas, tačiau kartu numatoma ir griežta kontrolė už nustatytų lubų nesilaikymą.

    Už kainų nesilaikymą – baudos iki 1 mln. zl

    Pranešime nurodoma, kad už maksimalios kainos reikalavimų nepaisymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Degalų kainų „lubos“ įvardijamos kaip dalis jau trečiosios paketo „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) versijos, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą ir mažinti tankavimo kaštus.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Mechanizmas buvo įvestas po to, kai įsigaliojo dalis nuostatų, susijusių su įstatymu dėl įmonių, gaunančių viršpelnius iš degalų sektoriaus, apmokestinimo. Prezidentas šį įstatymą pasirašė, tačiau kartu perdavė jį Konstituciniam Teismui vėlesnei kontrolei.

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams, o tokių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma degalų koncernams, uždirbantiems virš vidutinio lygio.

    Pagal Vyriausybės prielaidas, visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Numatytas 60 proc. mokestis nuo „viršpelnių“

    Naujose nuostatose įtvirtintas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto parduodant skystuosius degalus. Jis apimtų „nepaprastąjį“ pelną, gautą nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Apmokestinimas būtų taikomas degalų gamyba užsiimančioms įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis virš lygio, apskaičiuoto pagal 2025 metais pasiektą istorinę maržą, ją padidinus 20 proc. Įstatymų leidėjas taip pat numatė minimalią 2 proc. referencinę maržą.

    Įmonėms, kurios negamina degalų, įtvirtinta papildoma riba: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kitas pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 4 dieną – jame bus nustatytos kainos ketvirtadieniui.

  • Lenkijoje įsigaliojo 60 proc. „viršpelnių“ mokestis degalų įmonėms: biudžetui – 5,2 mlrd. zlotų

    Nuo lapkričio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis, skirtas daliai degalų sektoriaus įmonių. Juo apmokestinami vadinamieji nadzwyczajne zyski (viršpelniai) – papildomos pajamos, kurios viršija įprastą įmonės maržą.

    Numatyta 60 proc. mokesčio norma, tačiau ji taikoma ne visam pelnui. Apmokestinama tik pelno dalis, laikoma „perteklinė“ pagal įstatyme nustatytą skaičiavimo logiką.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad iš šios naujos daninos į biudžetą galėtų įplaukti apie 5,2 mlrd. zlotų. Šios lėšos siejamos su degalų kainų mažinimo priemonėmis, įvardijamomis kaip programa „Ceny Paliwa Niżej“.

    Nors įstatymas jau galioja, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis jį pasirašė kartu nukreipdamas į Konstitucinį tribunolą – vadinamajai vėlesnei (ex post) kontrolei. Tai nesustabdė nuostatų įsigaliojimo.

    Kam taikomas naujas mokestis

    Mokestis taikomas verslams, užsiimantiems skystųjų degalų gamyba, taip pat įmonėms, turinčioms licenciją prekiauti degalais su užsieniu. Įstatyme pabrėžiama, kad apmokestinama ne visa uždirbto pelno suma, o jos „perviršis“.

    „Perteklinio“ pelno riba siejama su istorine įmonės 2025 metų marža, padidinta 20 proc. Kartu nustatyta ir minimali referencinė marža – 2 proc.

    Įstatymas numato ir papildomus apribojimus: įmonėms, kurios neužsiima degalų gamyba, mokestis negali viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kokio dydžio įplaukų tikisi valdžia

    Iš pradžių svarstyta, kad mokestis galiotų nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio, o tuomet biudžeto įplaukos buvo vertintos maždaug 4 mlrd. zlotų.

    Vėliau mokestinio laikotarpio pabaiga pratęsta iki 2027 metų kovo 31 dienos. Vien už 2027 metų pirmąjį ketvirtį Finansų ministerija prognozuoja apie 1,2 mlrd. zlotų įplaukų.

    Bendrai per visą numatytą laikotarpį į biudžetą tikimasi surinkti apie 5,2 mlrd. zlotų.

    Ryšys su degalų kainų mažinimu

    Valdžia naują mokestį tiesiogiai sieja su programa „Ceny Paliwa Niżej“. Įstatymas sudarė galimybę laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams.

    Nurodoma, kad programa buvo vėl paleista spalio 3 dieną, o ankstesni jos etapai valstybei kainavo apie 5,2 mlrd. zlotų. Vienas etapas truko nuo kovo 31 dienos iki liepos 1 dienos ir, kaip skaičiuojama, kainavo apie 4,7 mlrd. zlotų, kitas – nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos – dar 495 mln. zlotų.

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis yra sakęs, kad programos išlaikymas gali kainuoti apie 1,6 mlrd. zlotų per mėnesį. Ar naujo mokesčio pajamos padės stabiliai finansuoti degalų kainų mažinimą, turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais.

  • Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis: naftos ir degalų koncernams – milijardinės įmokos

    Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, įvedantis mokestį nuo vadinamųjų viršpelnų, kuriuos degalų sektoriaus įmonės uždirbs parduodamos skystuosius degalus. Finansų ministerija skaičiuoja, kad biudžetas iš šio mokesčio gali gauti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Naujasis reguliavimas numato 60 proc. tarifą viršpelnui, apskaičiuojamam pagal pardavimo pajamų perviršį, palyginti su istorine marža. Mokestis bus taikomas laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Pagal įstatymą, atskaitos tašku laikoma 2025 metais fiksuota marža, papildomai didinama 20 proc., o minimali referencinė marža nustatoma 2 proc. Kartu įtvirtintas ir saugiklis daliai rinkos dalyvių: įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynojo rezultato.

    Lenkijos valdžia sprendimą aiškina kaip reakciją į staigiai išaugusias maržas ir dalies rinkos dalyvių pelnus, kurie, pasak argumentų, sustiprėjo po įtampos Artimuosiuose Rytuose ir naftos tiekimo sutrikimų. Tokiose situacijose vyriausybės dažnai siekia dalį netikėtai išaugusių įplaukų nukreipti vartotojų apsaugai ar viešiesiems finansams.

    Įstatymas taip pat susietas su priemonėmis, skirtomis laikinai mažinti galutines degalų kainas: jis atvėrė kelią dar vienam programos Ceny Paliwa Niżej etapui. Numatoma, kad būtent iš viršpelnių mokesčio gautos pajamos turėtų finansuoti šią kainų mažinimo schemą.

    Finansų ministerija anksčiau yra nurodžiusi, kad pirmosios dvi programos fazės bendrai kainavo apie 1,2 mlrd. eurų. Todėl naujo mokesčio planuojamos įplaukos iš esmės turėtų padengti panašaus masto intervencijos į degalų kainas kaštus, nors galutinis rezultatas priklausys nuo rinkos situacijos ir faktinių įmonių maržų.

  • Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Strateginių atsargų žingsnis

    Prancūzija pradėjo naudoti strategines dyzelino atsargas, siekdama sušvelninti staigius kainų šuolius degalinėse. Po šio sprendimo dalis didžiųjų degalų pardavėjų pranešė mažinantys dyzelino kainas jau artimiausiomis dienomis.

    Spalio 31 dieną vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė apie 2,37 euro už litrą. Rinka į šį signalą sureagavo greitai, nors kainų dinamika toliau priklausys nuo didmeninių kotiruočių ir geopolitinės situacijos.

    „TotalEnergies“ ir prekybos tinklų reakcija

    „TotalEnergies“ valdoma „Access“ degalinių grandinė skelbė jau buvusi žemiau vidurkio ir kainą sumažinusi iki maždaug 2,15 euro už litrą. Tai buvo apie 10 euro centų mažiau nei kitose grupės degalinėse.

    Įmonė aiškino nusprendusi kainą mažinti nelaukdama fizinio strateginių atsargų pristatymo, kad klientai galėtų greičiau pajusti jų poveikį. Tokia praktika dažnai taikoma tada, kai tikimasi, kad papildomas tiekimas stabilizuos didmeninę kainodarą.

    Prekybos tinklas E. Leclerc pranešė dyzelino kainą mažinsiantis 21 euro centu už litrą savo maždaug 742 degalinėse Prancūzijoje. Panašų sprendimą paskelbė ir „Coopérative U“.

    Tinklai pabrėžė, kad nuolaidos bus taikomos kasdien, tačiau galutinė kaina vis tiek svyruos kartu su rinkos pokyčiais. Kitaip tariant, vienkartinis kainos sumažinimas negarantuoja ilgalaikio pigimo, jei brangtų nafta ar dyzelino didmeninė kaina.

    Kiek ir kokia kaina parduodama?

    Vyriausybė spalio viduryje paskelbė į rinką išleidžianti apie 10 milijonų barelių dyzelino iš strateginių atsargų. Skelbta, kad šie kiekiai buvo įsigyti dar iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos, todėl jų savikaina mažesnė nei tuo metu buvę rinkos lygiai.

    Nurodyta, kad atsargų dyzelinas parduodamas maždaug po 0,28 euro už litrą, kai spalio viduryje rinkos vidurkis buvo apie 1,1 euro už litrą. Šis skirtumas ir sudaro prielaidas laikinai sumažinti kainas degalinėse, ypač tiems tinklams, kurie gali greitai perkelti pigesnio tiekimo efektą vartotojams.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad strateginių atsargų naudojimas yra trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šokus ir užtikrinti tiekimo saugumą. Ilgalaikę kainų kryptį lemia pasaulinė naftos rinka, perdirbimo pajėgumai Europoje, logistikos kaštai ir paklausa transporto sektoriuje.

  • Pradėjus lapkritį degalinėse laukiama pokyčių: benzinas turėtų pigti, dyzelinas stabilizuotis, dujos brangs

    Lapkritį vairuotojai degalinėse gali pamatyti skirtingas tendencijas: benzino kainos turėtų po truputį trauktis, dyzelino brangimas – slopti, o suskystintos naftos dujos (LPG) gali brangti. Tokį scenarijų formuoja naftos kainų svyravimai ir kuro produktų kainodara didmeninėje rinkoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad spalį naftos rinkoje buvo juntama didesnė įtampa, o tai tradiciškai greitai persiduoda degalinėms. Tokiais laikotarpiais kainas labiausiai kilsteli dyzelinas, nes jo paklausa ir tiekimo grandinės Europoje dažnai būna jautresnės nei benzino.

    Kas laukia benzino ir dyzelino?

    Didmeniniai benzino rodikliai pastarosiomis dienomis signalizavo atvėsimą, todėl mažmeninėje rinkoje tikėtinas nuosaikus kainų mažėjimas. Kainų pokyčiai paprastai vėluoja kelias dienas, nes degalinės išparduoda anksčiau įsigytas atsargas ir tik tada perskaičiuoja kainodarą.

    Dyzelino kainoms prognozuojamas stabilizavimasis po spartesnio šuolio ankstesnėmis savaitėmis. Tai reiškia, kad ryškaus pigimo gali tekti palaukti, tačiau didesnė tikimybė – kainų „pauzė“, kai augimas nurimsta ir rinka ieško naujo balanso.

    Kodėl gali brangti LPG?

    LPG kainas dažniau nei benziną ar dyzeliną veikia regioniniai pasiūlos ir paklausos svyravimai, logistika bei sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku dalis LPG paklausos persikelia į šildymo segmentą, todėl net ir stabilizuojantis naftai autogazo kainos gali judėti į viršų.

    Be to, LPG kainodara dažnai priklauso nuo trumpesnių tiekimo ciklų, todėl reakcija į pokyčius rinkoje gali būti greitesnė. Vairuotojams tai reiškia, kad autogazo kainos gali kilti net tuo metu, kai benzinas degalinėse pinga.

    Kaip vairuotojams planuoti išlaidas?

    Jei benzinas artimiausiomis dienomis iš tiesų pigs, didžiausią efektą pajus dažniau važinėjantys ir užsipilantys pilną baką. Tuo metu dyzelino vairuotojams svarbiausia stebėti, ar stabilizacija nevirsta nauja brangimo banga, kuri dažniausiai pasireiškia staigesniais šuoliais.

    LPG naudotojams verta įvertinti, kad pigiausios kainos dažnai būna ne didmiesčių centruose ar prie magistralių, o toliau nuo intensyviausių srautų. Vis dėlto ilgalaikę naudą labiausiai lemia ne vienkartinis „pataikymas“ į pigesnę dieną, o nuoseklus kainų palyginimas skirtingose vietose.

  • „Orlen“ mažina benzino ir dyzelino kainas: nuo šeštadienio pokyčiai visose Lenkijos degalinėse

    Valstybinė energetikos grupė „Orlen“ pakoregavo didmenines degalų kainas – benzinas atpigo 0,03 zloto už litrą, o pigiau kainuoja ir dyzelinas. Tokie sprendimai paprastai greitai persikelia į degalinių švieslentes, nes didmena tiesiogiai lemia mažmenininkų savikainą.

    Skaičiuojant į eurus, benzino 95 didmeninė kaina Lenkijoje sumažėjo maždaug 0,007 euro už litrą, o dyzelino litras atpigo panašia apimtimi. Nors pokytis nedidelis, jis svarbus rinkai jautriu metu, kai dėl šventinio savaitgalio išauga vairuotojų srautai ir degalų paklausa.

    Ką reiškia vairuotojams?

    Didmeniniai įkainiai yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso galutinė kaina degalinėse, tačiau galutinis pokytis ne visada būna identiškas. Kainą papildomai veikia atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione, logistikos kaštai ir naftos produktų biržų svyravimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis degalinių kainas gali koreguoti jau artimiausiomis dienomis, ypač jei degalai perkami pagal naujus didmeninius tarifus. Kitur pokytis gali pasirodyti vėliau, jei dar parduodamos anksčiau įsigytos atsargos.

    Ryšys su valstybės reguliuojamomis kainomis

    Lenkijoje valdžia taiko laikiną degalų kainų reguliavimą – nustatomos maksimalios kainos, kurios galioja iki pirmadienio imtinai. „Orlen“ didmeninių kainų sumažinimas gali turėti įtakos tam, kokios maksimalios kainos bus patvirtintos artimiausiam laikotarpiui.

    Žiniasklaidoje skelbti skaičiavimai rodo, kad nauji „Orlen“ tarifai sudarytų prielaidas šiek tiek mažesnėms leistinoms riboms, todėl per šventinį savaitgalį vairuotojai galėtų mokėti mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Vis dėlto galutinius sprendimus dėl maksimalių kainų priima atsakinga ministerija, todėl faktinės ribos priklausys nuo oficialaus paskelbimo.

  • Vyriausybės įvestos degalų kainų lubos mažai padėjo: dyzelinas brangsta, LPG šoktelėjo 36 proc.

    Vyriausybės nustatytos maksimalios mažmeninės degalų kainos nepadarė didesnio proveržio vartotojams: prieš intensyvesnį kelionių laikotarpį degalinėse kainos išlieka aukštos. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad realios kainos dažnai būna tik nežymiai mažesnės už nustatytas ribas.

    Pagal skelbiamus rinkos skaičiavimus, dyzelinas per metus pabrango beveik 34 proc., o suskystintos naftos dujos (LPG) – beveik 36 proc. Benzino kainų augimas buvo mažesnis ir siekė apie 12 proc., tačiau bendras fonas vairuotojams išlieka įtemptas.

    Kainų lubos suveikė tik formaliai

    Nustatytos kainų ribos reiškia, kad degalinės oficialiai neturėtų jų viršyti, tačiau tai nebūtinai reiškia apčiuopiamą atpigimą. Praktikoje kainos dažnai laikosi vos keliais euro centais žemiau nustatytos maksimalios kartelės, todėl vartotojams skirtumas menkai juntamas.

    Tokia situacija rinkoje dažniausiai aiškinama tuo, kad mažmeninės kainos ir taip stipriai priklauso nuo didmeninių degalų kainų, naftos produktų logistikos ir paklausos. Kai tarptautinėse rinkose išlieka įtampa, administracinės priemonės tik ribotai keičia galutinį rezultatą degalinės švieslentėje.

    Rekordinis atotrūkis tarp benzino ir dyzelino

    Vienas labiausiai vairuotojų pastebimų pokyčių – išaugęs skirtumas tarp populiariausio benzino ir dyzelino kainų. Analitikai fiksuoja rekordinį atotrūkį, kai dyzelinas tampa reikšmingai brangesnis už benziną, ir tai keičia tiek asmeninių kelionių, tiek vežėjų kaštų skaičiavimus.

    Dyzelino kainas dažnai labiau „kaitina“ pramonės ir logistikos paklausa, ypač artėjant sezoniniams pikams. Papildomą spaudimą sukuria ir naftos produktų rinkos jautrumas geopolitinėms naujienoms, nes bet koks tiekimo rizikos signalas į kainą įskaičiuojamas greitai.

    Kodėl brangsta LPG ir ko tikėtis toliau

    Didžiausias metinis šuolis fiksuojamas LPG segmente, o analitikai prognozuoja, kad būtent ši degalų rūšis artimiausiu metu gali brangti labiau nei benzinas ar dyzelinas. Nors galimos nedidelės korekcijos žemyn benzinui ir dyzelinui, LPG kryptis išlieka labiau į viršų.

    Tarptautinėje rinkoje naftos kainas palaiko padidėjusi rizika dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, o tai tiesiogiai persiduoda ir degalų savikainai. Kol šis fonas nesikeičia, tikėtis ryškaus atpigimo degalinėse sudėtinga, o kainų „lubos“ labiau primena kontrolės priemonę, o ne realų kainų mažinimo mechanizmą.