CP v2

Tag: Degalų kainos

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.

  • Lenkija svarsto laikinai mažinti PVM degalams: naujas mokestis paliestų ir dujų tiekėjus

    Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.

    Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.

    Kas mokėtų už pigesnį kurą?

    Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

    Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.

    Dujos ir SGD importas – naujas taikinys

    Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.

    Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.

    Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.

    Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.

    „Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.

  • PiS pradeda patikrinimus dėl degalų kainų: klausia, kodėl didmena pinga, o degalinėse ne

    Lenkijoje opozicinės partijos PiS politikai pradėjo vadinamąsias parlamentines patikras dėl degalų kainų ir valstybės valdomų įmonių sprendimų. Pirmadienį jie lankėsi Valstybės turto ministerijoje, o artimiausiomis dienomis planuoja vykti į Žemės ūkio ministeriją ir „Orlen“.

    Politikai teigia siekiantys gauti atsakymus, kodėl pastaruoju metu didmeninės degalų kainos, jų vertinimu, smunka greičiau nei tai atsispindi kainose degalinėse. Pasak PiS atstovų, toks skirtumas kelia klausimų dėl rinkos veikimo ir valstybės vaidmens, kai reikšmingą sektoriaus dalį sudaro valstybės kontroliuojamos bendrovės.

    Vienas iš PiS parlamentarų Michałas Moskalas tikino, kad patikrų tikslas yra išsiaiškinti, ar valstybinės institucijos pakankamai aktyviai prižiūri degalų rinką. Jis taip pat siejo degalų kainų dinamiką su maisto brangimu, nes dyzelinas yra svarbi žemės ūkio ir logistikos sąnaudų dalis.

    „Matome „Orlen“ pelnus, kurie antrąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 400 proc., o paaiškinimuose teigiama, kad tai susiję su palankia geopolitine situacija. Tai reiškia, kad maistas ant stalo šiandien visiems bus tiesiog brangesnis“, – sakė PiS parlamentaras.

    Kitas PiS narys Michałas Kowalskis paskelbė, kad per patikrą bus klausiama ministro Wojciecho Balczuno apie skirtumus tarp didmeninių ir mažmeninių kainų. PiS atstovai nurodė, kad per savaitę didmeninė dyzelino kaina, jų teigimu, sumažėjo apie 0,15 euro už litrą, o benzino – apie 0,13 euro, tačiau degalinėse benzinas pabrango maždaug 0,03 euro, o dyzelino kaina beveik nepakito.

    Politikai taip pat žada domėtis, kokį realų poveikį vartotojams ir valstybės biudžetui turėjo degalų kainas mažinti turėjusi programa Ceny Paliwa Niżej, kuri baigėsi birželio pabaigoje. PiS teigimu, vasaros kelionių sezonu lėčiau mažėjančios kainos degalinėse kelia visuomenės nepasitenkinimą ir reikalauja aiškaus paaiškinimo.

    Atskira patikrų kryptis – žemdirbiams aktualus akcizo grąžinimas už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną. PiS politikai reikalauja didinti grąžinamą sumą iki maždaug 0,45 euro už litrą ir greitinti išmokas, kad jos geriau atitiktų realų kuro pirkimo laiką ir ūkininkų pinigų srautus.

    Pagal šiuo metu skelbiamą tvarką, paraiškos akcizo grąžinimui teikiamos savivaldybėse, nustatytais laikotarpiais, pridedant PVM sąskaitas už degalus. Ribos siejamos su dirbamų žemės ūkio naudmenų plotu ir laikomų gyvulių skaičiumi, todėl politinės diskusijos dėl tarifo dydžio ir terminų, tikėtina, tęsis ir artėjant kitų metų biudžeto sprendimams.

    Degalų kainų tema Lenkijoje tradiciškai tampa jautri tiek vartotojams, tiek transporto ir žemės ūkio sektoriams, nes net nedideli pokyčiai litre greitai virsta apčiuopiamomis mėnesio išlaidomis. Dėl to PiS pradėtos patikros gali tapti ne tik rinkos skaidrumo, bet ir platesnės politinės kovos dėl kainų bei valstybės valdomų bendrovių vaidmens dalimi.

  • Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Portugalijoje kitą savaitę degalų kainos, kaip prognozuoja šalies automobilių klubas ACP, turėtų pastebimai kristi tiek dyzelinui, tiek benzinui. Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio 10 dienos dyzelinas gali atpigti apie 12 centų už litrą, o benzinas – apie 12,5 cento.

    Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė dyzelino litro kaina šalyje galėtų sumažėti iki maždaug 1,931 euro, o benzino – iki 1,855 euro. Vis dėlto galutinės kainos priklausys nuo to, kaip iki savaitės pabaigos keisis naftos ir degalų didmeninės kainos.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato skelbiamais duomenimis, rugpjūčio 7 dieną įprastas dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,051 euro už litrą, o 95 markės benzinas – apie 1,980 euro. Šie vidurkiai apskaičiuojami pagal degalinių pateikiamas kainas ir svertinami pagal parduotus kiekius, įtraukiant ir dalį taikomų nuolaidų.

    Kainų dinamika priklauso ne tik nuo vidaus rinkos, nes degalų sektorius Portugalijoje yra liberalizuotas, o skirtingos degalinės taiko nevienodą kainodarą. Dėl to galutinė kaina vairuotojams gali reikšmingai skirtis net ir tame pačiame regione.

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką kainoms darė geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis naftos tiekimo grandinėms. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie rizikas Hormūzo sąsiauryje, per kurį, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Portugalijos Vyriausybė yra numačiusi laikiną mechanizmą, pagal kurį, kainoms staigiau šoktelėjus, gali būti koreguojamas degalų mokestis ISP, siekiant sušvelninti smūgį vartotojams. Todėl, net jei didmeninės kainos rodo aiškų kritimą, galutinė kaina nuo pirmadienio dar gali keistis priklausomai nuo mokesčių korekcijų ir rinkos svyravimų.

  • LPG vėl ant bangos: paskaičiavo, po kiek kilometrų atsipirks dujos ir kada sutaupysite daugiausia

    LPG vėl ant bangos: paskaičiavo, po kiek kilometrų atsipirks dujos ir kada sutaupysite daugiausia

    Augančios degalų kainos vėl sugrąžino vairuotojams klausimą, ar verta montuoti LPG įrangą benzininiame automobilyje. Nors pastaraisiais metais dalis pirkėjų rinkosi dyzelius ar hibridus, ekonominis skaičiavimas dažnai veda prie autogazo, ypač kai rida per metus didesnė.

    Dažniausias argumentas yra kainų skirtumas tarp benzino ir LPG, tačiau vien jo nepakanka. Realią naudą lemia ir tai, kad važiuojant dujomis sąnaudos paprastai išauga maždaug 10–20 proc., o dalis variklių, ypač su tiesioginiu įpurškimu, gali papildomai naudoti benziną ir važiuojant.

    Kas lemia atsipirkimo laiką?

    Atsipirkimą iš esmės nulemia trys dalykai: įrangos kaina, automobilio sąnaudos ir metinė rida. Populiariems benzininiams automobiliams su netiesioginiu įpurškimu montavimas dažniausiai kainuoja apie 900–1 400 eurų, o sudėtingesniems sprendimams suma gali būti didesnė.

    Prie investicijos reikia pridėti eksploatacinius niuansus: periodinę įrangos priežiūrą, filtrų keitimą ir reguliavimą. Taip pat svarbu prisiminti, kad dauguma automobilių užsiveda benzinu, todėl visiškai atsisakyti benzino nepavyksta net ir su kokybiška sistema.

    Skaičiai: kiek sutaupoma kas 100 kilometrų?

    Vertinant tipinį scenarijų, kai benzinas kainuoja apie 1,70 euro už litrą, o LPG apie 0,72 euro už litrą, skirtumas atrodo įspūdingas. Tačiau tiksliausia lyginti kainą už 100 kilometrų, įskaičiuojant didesnes dujų sąnaudas.

    Pavyzdžiui, jei automobilis benzinu vidutiniškai naudoja 6,8 litro 100 kilometrų, o su LPG sąnaudos išauga iki 7,8 litro, kelionės kaina mažėja maždaug nuo 11,56 euro iki 5,62 euro. Tokiu atveju sutaupymas siekia apie 5,94 euro kas 100 kilometrų, o 1 160 eurų investicija gali atsipirkti maždaug po 19 500 kilometrų.

    Kai benzinu sunaudojama daugiau, pavyzdžiui, 7,5 litro 100 kilometrų, o su LPG apie 8,6 litro, skirtumas dar ryškesnis. Kaina gali kristi nuo maždaug 12,75 euro iki 6,20 euro, tad sutaupymas siekia apie 6,55 euro kas 100 kilometrų, o atsipirkimas priartėja prie 17 700 kilometrų.

    Kam LPG tinka labiausiai, o kam verčiau palaukti?

    Daugiausia laimi vairuotojai, kurie per metus nuvažiuoja 15 000–30 000 kilometrų ar daugiau, ypač jei automobilis mieste sunaudoja nemažai degalų. Tokiu atveju investicija dažnai atsiperka per vienerius ar dvejus metus, o vėliau kiekvienas nuvažiuotas kilometras tiesiog mažina eksploatacijos kainą.

    Mažai važinėjantiems, kurie per metus surenka kelis tūkstančius kilometrų, atsipirkimas gali užtrukti pernelyg ilgai, o papildoma priežiūra sumažins finansinį efektą. Taip pat būtina įvertinti variklio tipą: paprastesniems benzininiams varikliams su daugiataškiu įpurškimu LPG sprendimas paprastai yra sklandžiausias, o tiesioginio įpurškimo atvejais sutaupymai gali būti mažesni dėl papildomo benzino naudojimo.

    Prieš apsisprendžiant svarbu pasitikrinti konkretaus variklio suderinamumą su LPG, realius montavimo kaštus ir būsimas priežiūros išlaidas. Esant dideliam benzino ir LPG kainų skirtumui, autogazas išlieka vienu paprasčiausių būdų sumažinti kasdienės eksploatacijos sąnaudas, tačiau tik tada, kai automobilis parinktas ir prižiūrimas atsakingai.

  • Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Kainas į viršų kelia energija

    Ispanijoje infliacija liepą vėl paspartėjo ir per metus pasiekė 3,5 proc., rodo išankstinis Nacionalinio statistikos instituto (INE) įvertis. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    Statistikai nurodo, kad pagrindinė priežastis – sparčiau nei prieš metus brangę degalai ir tepalai privačioms transporto priemonėms, taip pat elektra. Pasak INE, tai aukščiausias metinis rodiklis nuo 2024 metų gegužės.

    Brangimas persimetė ir į krepšelį

    Kartu šiek tiek pakilo ir bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nes jų kainos paprastai labiausiai svyruoja. Liepą ji padidėjo iki 3 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Toks pokytis paprastai vertinamas kaip signalas, kad kainų spaudimas nėra vien laikinas energijos šoko efektas. Verslui tai reiškia didesnę sąnaudų riziką, o gyventojams – lėčiau atsigaunančią perkamąją galią.

    Ką rodo ES lyginamas indeksas

    Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą ES šalių palyginimui, metinė infliacija Ispanijoje liepą siekė 3,8 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    SVKI rodiklis svarbus ir dėl euro zonos pinigų politikos, nes leidžia vertinti bendras kainų tendencijas tarp valstybių. Staigesnis kainų kilimas didina spaudimą, kad infliacijos grįžimas į tvaresnį lygį užtruks ilgiau.

    Geopolitika ir naftos kainų poveikis

    Infliacijos šuolis fiksuojamas energijos brangimo fone, kai tarptautinėse rinkose naftos ir dujų kainas pastarosiomis savaitėmis veikė padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tokiais laikotarpiais degalų kainos dažnai tampa greičiausiai į vartotojų krepšelį persiduodančiu veiksniu.

    Ispanijos Ekonomikos ministerija tuo pat metu pabrėžia, kad priemonės, skirtos sušvelninti konflikto su Iranu ekonomines pasekmes, tebėra taikomos ir padeda amortizuoti energijos kainų šoką. Ministerija teigia, kad tai prisideda prie mažesnio poveikio infliacijai ir namų ūkių biudžetams.

  • Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Vairuotojai, važinėjantys dyzeliniais automobiliais, vėl atidžiai stebi degalinių kainų švieslentes: prognozuojama, kad artimiausiu metu dyzelino litras gali kainuoti apie 1,85–1,88 euro. Tokiame fone itin pigus rapsų aliejus prekybos centruose kai kam atrodo kaip greitas būdas sutaupyti.

    Lenkijoje kai kuriuose tinkluose, pavyzdžiui, „Biedronka“ ar „Lidl“, litras įprasto rapsų aliejaus kainuoja maždaug 1,04–1,06 euro. Vien tik kainų palyginimas su dyzelinu atrodo įspūdingai, tačiau tai yra skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias fizines ir degimo savybes.

    Kodėl aliejus nėra dyzelino pakaitalas

    Rapsų aliejus yra gerokai klampesnis už dyzeliną, todėl šaltuoju metu sunkiau teka kuro sistemoje, apsunkina užvedimą ir blogina purkštukų darbą. Dėl prastesnio išpurškimo jis dažniau sudega nevisiškai, o tai skatina suodžių ir nuodegų susidarymą.

    Internete vis dar pasitaiko patarimų senesniems dyzeliniams varikliams maišyti rapsų aliejų su dyzelinu, pavyzdžiui, santykiu 1 prie 2 ar net 1 prie 3. Tokios schemos rodo ne efektyvumą, o problemą: aliejaus negalima tiesiog supilti į baką ir tikėtis tokio paties rezultato kaip su įprastais degalais.

    Kiek „sutaupoma“ realybėje

    Jeigu dyzelinas kainuoja apie 1,85 euro už litrą, 50 litrų bakas atsieitų maždaug 92,50 euro. Jei skaičiuotume mišinį, kuriame vienai daliai rapsų aliejaus tenka dvi dalys dyzelino, 50 litrų sudarytų apie 33,3 litro dyzelino ir 16,7 litro aliejaus.

    Tokiu atveju, kai aliejus kainuoja apie 1,04 euro už litrą, o dyzelinas 1,85 euro, teorinė mišinio kaina būtų apie 78,50 euro. Mišinyje su dar didesne dyzelino dalimi, kai trims dyzelino dalims tenka viena aliejaus dalis, kaina siektų apie 82,40 euro.

    Taigi reali „nauda“ dažniausiai susitraukia iki maždaug 10–14 eurų vienam 50 litrų bakui, dar neįvertinus didesnių sąnaudų, prastesnio darbo šaltuoju metu ir rizikos sugadinti kuro sistemą. Kitaip tariant, skambi „marketinio“ kuro matematika dažnai subliūkšta susidūrus su technika.

    Didžiausia rizika tenka moderniems dyzeliams

    Senesni atmosferiniai dyzeliai su paprastesnėmis mechaninėmis sistemomis istoriškai būdavo atsparesni netinkamam kurui, tačiau tai nereiškia, kad aliejus jiems nekenkia. Net ir tokiose konstrukcijose gali greičiau dėvėtis siurblys, užsiteršti purkštukai, kauptis nuodegos, o į variklio alyvą patekusios nesudegusios liekanos blogina tepimą.

    Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač su „Common Rail“ įpurškimu, dirba itin aukštu slėgiu ir reikalauja degalų su griežtai apibrėžtais parametrais. Tirštas maistinis aliejus gali lemti blogesnį degimą, didesnį suodžių kiekį ir apkrauti EGR sistemą bei kietųjų dalelių filtrą.

    Potencialių išlaidų spektras platus: purkštukų remontas ar keitimas, aukšto slėgio siurblio gedimai, turbinos problemos, DPF valymas ar keitimas. Vienas rimtesnis remontas gali kainuoti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, todėl keliolikos eurų „sutaupymas“ bakui tampa labai abejotinas.

    Teisinė pusė ir mokesčiai

    Dar viena tema, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, yra mokesčiai ir degalų apibrėžimas. Maistinis aliejus parduodamas kaip maisto produktas, o ne kaip kelių transportui skirtas kuras, todėl jo apmokestinimas ir reglamentavimas skiriasi.

    Praktikoje tai reiškia, kad supylus maistinį produktą į automobilio baką problema gali tapti ne tik techninė, bet ir teisinė. Maža kaina parduotuvės lentynoje savaime nereiškia, kad produktas tampa leistinu kuru viešiesiems keliams.

    Rapsų aliejaus ir dyzelino kainų skirtumas iš tiesų atrodo įspūdingas, ypač kai degalai brangsta. Tačiau įvertinus realias mišinio proporcijas, galimą didesnį vartojimą ir gedimų riziką, tai daugeliu atvejų lieka tik brangstančio dyzelino laikų „triukas“, galintis baigtis dar didesnėmis sąskaitomis.

  • Kur Lenkijoje benzinas pigiausias, o kur brangiausias: kainos kyla, LPG kol kas pinga

    Lenkijoje benzino kainos skirtinguose regionuose išlieka nevienodos: vienur vairuotojai moka pastebimai mažiau, kitur – daugiau nei šalies vidurkis. Kaip skelbia degalų rinką stebintys analitikai, pastarosiomis savaitėmis brango beveik visos degalų rūšys, išskyrus suskystintas naftos dujas.

    Pagal e-petrol.pl monitoringą, vidutinė 95 markės benzino litro kaina šalyje siekia apie 1,70 euro ir per savaitę padidėjo maždaug 0,03 euro. 98 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas pabrango ryškiau – iki maždaug 1,83 euro.

    „Degalinių kainų kilimas nesustoja ir pastarosiomis liepos dienomis degalų pildymas toliau brango, tačiau kol kas nepasitvirtino juodasis scenarijus – vidutinė dyzelino kaina išliko žemiau 8 zlotų ribos“, – teigė analitikai.

    Tuo metu LPG, priešingai nei benzinas ar dyzelinas, pastaruoju metu kiek atpigo. Vidutinė litro kaina siekia apie 0,70 euro, tačiau analitikai perspėja, kad ši mažėjimo tendencija gali greitai apsiversti ir jau rugpjūčio pradžioje kainos gali pradėti kilti.

    Didžiausi skirtumai matomi tarp regionų: pigiausias 95 markės benzinas fiksuojamas Lodzės vaivadijoje, kur vidurkis siekia apie 1,68 euro už litrą. Brangiausia – Mazovijos vaivadijoje, kur 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,71 euro.

    Dyzelino kainos taip pat nevienodos: keliuose regionuose jis laikosi ties maždaug 1,81 euro už litrą riba, tačiau brangiausias išlieka Pakarpatės regionas, kur vidurkis artėja prie 1,83 euro. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkurencija vietos rinkoje, logistikos kaštais ir paklausos intensyvumu aplink didžiuosius miestus.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.