CP v2

Tag: Degalų kainos

  • JAV infliaciją kelia rekordinės degalų kainos: Fed gali kelti palūkanas, o pasekmes jaus ir Lenkija

    Jungtinėse Valstijose infliacija vėl kyla, o vienu pagrindinių katalizatorių tampa brangstantys degalai. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas (CPI) metiniu tempu siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos paaugo 0,4 proc., todėl didėja tikimybė, kad Federalinis rezervų bankas (Fed) dar kartą griežtins pinigų politiką.

    Rinkoms svarbu tai, kad infliacija jau kelis mėnesius išlieka aukščiau Fed siekiamo 2 proc. tikslo. Tokia dinamika paprastai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus atidedamas, o bazinių palūkanų didinimas tampa realesnis, ypač jei kainų spaudimas atsispiria į energijos ir transporto kaštus.

    Degalų kainos vėl stumia infliaciją

    Didžiausią įtaką rugpjūčio infliacijos šuoliui darė degalų brangimas: metinis kainų pokytis degalų kategorijoje siekė 27,4 proc. Didesnės degalų kainos JAV paprastai greitai persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų grupes, nes brangsta logistika, pristatymas ir dalis paslaugų.

    Augant energijos kaštams, brangsta transportas, o kartu dažnai didėja ir maisto produktų bei kitų kasdienio vartojimo prekių kainos. Tokie veiksniai ypač svarbūs Fed, nes energijos kainos, nors ir svyruoja, gali užtvirtinti platesnį kainų augimą per verslo sąnaudas ir vartotojų lūkesčius.

    Ką reikštų palūkanų kėlimas?

    Fed sprendimai turi tiesioginę įtaką JAV skolinimosi kainai, tačiau netiesioginis poveikis juntamas ir už šalies ribų. Stiprėjantis JAV doleris bei didesnės palūkanos dažnai didina finansavimo kaštus pasauliniu mastu, nes investuotojai perskirsto kapitalą į saugesnius ir didesnę grąžą siūlančius JAV aktyvus.

    Šiame kontekste palūkanų normų kilimas JAV gali turėti reikšmės ir Lenkijai, ypač jei dalis valstybės ar valstybės remiamų įsipareigojimų yra susieta su JAV finansavimo sąlygomis. Didesnės palūkanos reiškia brangesnį skolos aptarnavimą, o tai gali riboti biudžeto lankstumą ir didinti spaudimą viešiesiems finansams.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai, ypač jei jie susiję su tiekimo sutrikimais ir geopolitiniais rizikos veiksniais, ilgiau išliekantys gali priversti centrinius bankus reaguoti griežčiau nei planuota. Tokiu atveju palūkanų normų pikas gali būti aukštesnis, o ekonomikos augimo tempas tiek JAV, tiek Europoje gali lėtėti.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Brangstančios sąskaitos keičia įpročius

    Europoje finansinis nesaugumas vis dažniau tampa ilgalaike kasdienybe, o energetinis skurdas dar labiau didina pažeidžiamumą. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių, siekdami apmokėti energijos ir degalų sąskaitas, atsisako anksčiau savaime suprantamų dalykų.

    Pagal „Ipsos“ ir organizacijos „Secours populaire français“ metinę apklausą, apie 29 proc. respondentų teigia gyvenantys nestabiliose, trapiose sąlygose. Tuo pačiu 73 proc. apklaustųjų baiminasi, kad artimiausiu metu gali nebeišgalėti padengti degalų išlaidų.

    Apklausa apėmė 10 šalių

    Tyrime buvo apklausta 10 000 18 metų ir vyresnių žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Serbijoje. Apklausos rezultatai išryškino, kad ekonominis spaudimas skirtingose šalyse pasireiškia nevienodai.

    Didžiausią nerimą dėl degalų išlaidų dažniau įvardijo Graikijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustieji dažniau nurodė turintys daugiau finansinių „amortizatorių“, nors bendras susirūpinimas taip pat išlieka aukštas.

    Ką žmonės aukoja pirmiausia?

    Tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus daugiau nei kas trečias europietis, norėdamas susitvarkyti su energijos ar degalų sąskaitomis, atsisakė reikšmingų išlaidų, įskaitant maistą ar sveikatos priežiūrą. Tai signalizuoja, kad brangimas daliai gyventojų jau persikelia iš nepatogumo zonos į realią riziką sveikatai.

    Moldovoje ir Graikijoje taupymo mastas, vertinant pagal atsisakomas išlaidas, esą gali būti iki trijų kartų didesnis nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai tokį skirtumą dažniausiai sieja su mažesnėmis pajamomis, didesne infliacijos įtaka ir silpnesniais socialinės apsaugos mechanizmais.

    Taupant degalams pirmiausia dažnai atsisakoma atostogų, o vėliau ir kelionių aplankyti toliau gyvenančių artimųjų. Be to, dalis žmonių nurodo vengiantys naudoti automobilį net vykdami į darbą, nors tai reiškia gerokai ilgesnę kelionę.

    Ypač neramina tai, kad 23 proc. apklaustųjų teigia praleidę planuotus vizitus pas gydytojus dėl išaugusių pragyvenimo kaštų. Tai rodo, kad išlaidų spaudimas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių sveikatos pasekmių, ypač lėtinių ligų turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šildymas mažinamas, įpročiai griežtinami

    Gyventojai vis dažniau imasi ir kasdienių priemonių mažinti sąskaitas: sumažina šildymą, išjungia jį atskirose patalpose, riboja elektros prietaisų naudojimą. Beveik 7 iš 10 respondentų nurodė pritaikę bent vieną taupymo priemonę, o kiek daugiau nei 5 iš 10 teigia taikantys kelias.

    Apklausos duomenimis, Prancūzijoje ir Graikijoje dažniau pasirenkama nešildyti tam tikrų kambarių, o Moldovoje labiau paplitęs sprendimas nenaudoti dalies buitinių prietaisų. Tokie įpročiai atspindi ne tik kainų lygį, bet ir skirtingas būsto sąlygas bei energinio efektyvumo situaciją.

    Prie energijos ir degalų kainų svyravimų prisideda ir geopolitinė įtampa, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje bei konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai didina neapibrėžtumą rinkose, o vartotojams tai dažnai reiškia riziką sulaukti naujų kainų šuolių.

  • JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    Infliacija nesitraukia

    JAV metinė infliacija rugpjūtį išliko 3,4 proc., tokia pati kaip liepą, ir atitiko ekonomistų prognozes. Vis dėlto mėnesinis kainų augimas pagreitėjo iki 0,4 proc. – tai sparčiausias tempas nuo gegužės.

    JAV darbo statistikos biuro duomenimis, bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. liepą. Šis rodiklis laikomas svarbiu vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje tampa tvaresnis.

    Kodėl mėnesinis šuolis svarbus

    Nors metinis rodiklis nepasikeitė, būtent mėnesinis pagreitėjimas signalizuoja atsinaujinantį kainų spaudimą. Liepą kainos kilo 0,1 proc., tad rugpjūčio šuolis reiškia keturis kartus greitesnį augimą.

    Metinė infliacija liko stabili ir dėl palankesnės palyginamosios bazės, nes skaičiuojama lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis. Tokiais atvejais net ir didesnis mėnesinis brangimas gali „pasimesti“ metiniame vidurkyje.

    Ką tai reiškia FED sprendimui

    Šie duomenys pasirodė likus kelioms dienoms iki Federalinio rezervo sprendimo dėl palūkanų normų. Rinkos dar prieš paskelbimą daugiausia tikėjosi, kad palūkanos bus didinamos ketvirčiu procentinio punkto, o po ataskaitos tokios nuotaikos sustiprėjo.

    FED tikslas yra 2 proc. infliacija, todėl bazinės infliacijos mažėjimas teoriškai rodo judėjimą teisinga kryptimi. Tačiau spartesnis mėnesinis brangimas didina riziką, kad infliacija gali vėl įsitvirtinti aukštesniame lygyje, ypač jei energijos kainos išliks padidėjusios.

    Energijos kainų smūgis

    Didesnį spaudimą kainoms, remiantis naujausiais duomenimis, kuria energetika. JAV degalų kainos vasaros pabaigoje kilo iki rekordinių lygių, o tai tiesiogiai veikia transporto kaštus ir netiesiogiai persiduoda į daugelį prekių bei paslaugų.

    Didžiausias poveikis dažnai juntamas dyzelino segmente, nes nuo jo priklauso logistikos ir žemės ūkio sąnaudos. Dėl to maisto ir kasdienių prekių kainos į energetikos šokus paprastai reaguoja su vėlavimu, todėl rugpjūčio rodikliai gali neatskleisti viso būsimo poveikio.

    „Turime būti tikri, kad bazinė infliacija juda link mūsų tikslo aiškiai ir pakankamai sparčiai, kitaip dar turime ką padaryti“, – sakė FED vadovas Kevinas Warshas.

    FED pagrindinė palūkanų norma pastaruoju metu buvo išlaikoma tame pačiame intervale, tačiau dalis sprendimų priėmėjų jau anksčiau signalizavo norą griežtinti politiką. Esant nepastoviems energijos kainų veiksniams, palūkanų trajektorija gali labiau priklausyti nuo mėnesinių infliacijos pokyčių, o ne nuo stabiliai atrodančio metinio skaičiaus.

  • Huti veržiasi prie Bab el-Mandebo: kodėl šis sąsiauris Europai svarbesnis už Ormuzą ir kuo gresia degalų kainoms

    Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.

    Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.

    Kaip tai susiję su degalų kainomis?

    Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.

    Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.

    Kokios pasekmės gali laukti Europos?

    Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.

    „Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.

    Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.

  • Pigūs degalai baigiasi? V4 lyderiai sako, kad biudžetai nebeleidžia dirbtinai mažinti kainų

    V4 šalių vadovai po susitikimo Bratislavoje pripažino, kad valstybės nebegali tęsti plataus masto degalų kainų mažinimo per subsidijas ar administracinį kainų nustatymą. Pasak jų, ilgiau dirbtinai palaikyti mažesnes kainas nebeleidžia biudžetų galimybės ir užsitęsęs neapibrėžtumas pasaulio energijos rinkose.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras po derybų akcentavo, kad V4 šalys bendru sutarimu neketina eiti keliu, kai valdžia iš viršaus „nuleidžia“ mažesnes degalų kainas. Tai reiškia, kad vartotojams kainų svyravimai labiau priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų, logistikos ir mokesčių, o ne nuo valstybės įsikišimo.

    „Valstybių biudžetai nebeturi galimybių toliau dotuoti ir daryti kainas mažesnes. Sutarėme, kad šia kryptimi nebegalime judėti“, – sakė Peteris Magyaras.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis degalų kainų kompensavimas dažnai tampa brangiu sprendimu viešiesiems finansams, ypač kai išauga naftos kaina ir importo sąnaudos. Tokios priemonės gali trumpam sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau kartu padidina deficitą arba išstumia lėšas iš kitų sričių, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar infrastruktūros.

    Kas stumia kainas į viršų?

    V4 lyderių retorikoje minėta ir įtampa strateginiuose maršrutuose, kurie daro tiesioginę įtaką naftos tiekimui bei draudimo ir pervežimo kaštams. Kai rinkoje auga rizikos priedas, brangsta žaliava ir galutinė degalų kaina, o valstybėms dar sunkiau „uždengti“ skirtumą subsidijomis.

    Prie kainų prisideda ir vidaus veiksniai: akcizai, pridėtinės vertės mokestis, prekybos antkainiai bei sezoniškumas. Todėl net ir stabilizuojantis naftos kainai galutinė suma degalinėje gali išlikti aukšta, jei kartu didėja mokesčiai ar logistikos sąnaudos.

    Ne tik degalai: energijos kainų klausimas

    Susitikime aptartos ir elektros kainos, kurios Vidurio Europoje išlieka jautri tema dėl pramonės konkurencingumo. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad regione elektros kainos turi mažėti, o bet kokie sprendimai, galintys jas dar labiau didinti, sulauks pasipriešinimo.

    „Energijos kainos šiame regione, įskaitant Lenkiją, turi mažėti. Viskas, kas didintų riziką dar brangesnei energijai, bus blokuojama“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Politikai taip pat užsiminė apie europinius taršos reguliavimo mechanizmus, kurie, jų vertinimu, gali turėti reikšmingą poveikį kainoms namų ūkiams ir verslui. V4 šalys signalizuoja, kad sieks sprendimų, kurie mažintų sąnaudas pramonei ir gyventojams, kartu išlaikant bendrus ES klimato politikos tikslus.

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje rugsėjo 7 dieną įsigaliojo dar vienas degalų kainų šuolis, o dyzelinas pasiekė istorines aukštumas. Ryte šalies keliuose ir prieigose prie Lisabonos prasidėjo vairuotojų protestai, kuriuos organizatoriai platino per socialinius tinklus.

    Masinis pypsėjimo protestas vyko ant 25 de Abril tilto, jungiančio Lisaboną su Almada. Tuo pat metu pietuose startavo lėto važiavimo kolona Sinese, link „Galp“ naftos perdirbimo infrastruktūros.

    Portugalijos naujienų agentūros duomenimis, protestuotojai vežė plakatus su žinutėmis apie nepakeliamą kainų augimą ir spaudimą šeimų biudžetams. Nacionalinė respublikonų gvardija skelbė, kad akcijoje dalyvavo apie 60–100 transporto priemonių.

    Kiek pabrango benzinas ir dyzelinas

    Automobilių klubo ACP prognozės rodė, kad dyzelino kaina pirmadienį šoktelėjo 15 euro centų ir siekė 2,169 euro už litrą, o benzinas brango 12 euro centų iki 2,142 euro už litrą. Vyriausybės taikoma išimtinė naftos produktų mokesčio (ISP) korekcija šį augimą dalinai amortizavo, todėl galutinis padidėjimas vertintas mažesnis.

    Portugalijos verslo žiniasklaidos skaičiavimais, tai didžiausias kainų šuolis per maždaug ketverius metus, o dyzelino kaina tapo rekordine. Benzinas, kaip teigiama, pasiekė aukščiausią lygį nuo energetikos krizės, paaštrėjusios po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Kainų spaudimą šiemet patiria ir kitos Europos šalys, o Portugalija minima tarp brangiausių rinkų. Pagal viešai skelbtus palyginimus, benzino kainomis Portugalija tą dieną atsidūrė tarp lyderių Europoje, o dyzelino kainų reitinge ją lenkė kelios valstybės.

    Ką aiškina ministrė ir reguliuotojas

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad kainų kilimas iš esmės atitinka bendras Europos tendencijas, išskiriant Ispaniją kaip pigesnį atvejį. Ji priminė priemones, kuriomis, valdžios vertinimu, bandoma švelninti poveikį: ISP mažinimą, paramą dujų balionams bei tikslines priemones žemės ūkio ir socialiniams sektoriams.

    „Vyriausybė iš šios degalų krizės nesipelno“, – sakė Maria da Graça Carvalho.

    Energetikos sektorių prižiūrinti institucija ERSE anksčiau atliko analizę, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo ir vadinamojo raketos ir plunksnos efekto, kai kainos greitai kyla, bet lėtai krenta. Reguliuotojas skelbė neradęs požymių, kad operatoriai sistemingai pasinaudotų situacija, o skirtumus su Ispanija labiau siejo su mokestine struktūra.

    Kas kelia kainas Europoje

    Degalų brangimą Europoje analitikai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris reikšmingas pasaulinei naftos ir produktų prekybai. Tokie trikdžiai gali didinti logistikos ir draudimo kaštus, o tai atsispindi galutinėse kainose degalinėse.

    Kita priežastis, minima ekspertų komentaruose, yra riboti naftos perdirbimo pajėgumai Europoje, ypač dyzelino segmente. Net ir stabilizuojantis žaliavinės naftos kainoms, perdirbimo grandinės „siauroji vieta“ gali palaikyti aukštas galutinių produktų kainas.

    Diskusijose Europos Sąjungoje vis dažniau grįžtama prie idėjos taikyti papildomus mokesčius išskirtiniam naftos bendrovių pelnui. Skelbta, kad kelių šalių ministrai siekia, jog tema būtų įtraukta į artimiausią finansų ministrų darbotvarkę.

  • Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Nors naftos kainos pastaraisiais mėnesiais smarkiai svyravo, benzino ir dyzelino kainos Europoje išlieka arti istorinių aukštumų. Analitikai pabrėžia, kad problemos šaknis vis dažniau slypi ne žaliavinėje naftoje, o degalų perdirbime ir gatavų produktų pasiūloje.

    Europos etaloninė „Brent“ nafta nuo vasario pabaigos judėjo plačiame intervale, o rinką tai kilstelėdavo, tai atšaldydavo geopolitinės naujienos, susijusios su Iranu ir JAV. Vis dėlto vairuotojų sąskaitos degalinėse mažėja gerokai lėčiau, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, logistika bei mokesčiai.

    Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje nurodoma, kad rugpjūčio pabaigoje benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 1,95 euro už litrą. Dyzelinas siekė apie 2,04 euro už litrą ir buvo tik keliais proc. žemiau nuo rekordinio lygio, fiksuoto 2026 metais.

    Problema – ne tik nafta

    Rinkos dalyviai aiškina, kad Europoje išsiplėtė skirtumas tarp žaliavinės naftos ir degalų kainų, nes perdirbimo grandyje atsirado „siauras kaklelis“. Net jei naftos pakanka, rafinavimo pajėgumų ir tinkamo produktų krepšelio, ypač dyzelino, gali trūkti.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl didėja atotrūkis tarp naftos ir degalų kainų Europoje, yra perdirbimo ir produktų tiekimo problema, o ne vien naftos pasiūla“, – sakė „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia.

    Dyzelinas ypač svarbus ne vien lengviesiems automobiliams. Jis maitina didelę dalį kelių transporto, žemės ūkio ir statybų, todėl brangimas ilgainiui persiduoda į prekių savikainą ir gali kelti infliacijos spaudimą.

    Kodėl Europai trūksta dyzelino

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europa iš esmės perbraižė dyzelino ir reaktyvinių degalų importo žemėlapį, labiau remdamasi JAV, Indija ir Artimųjų Rytų tiekėjais. Tuo pat metu konfliktai regione ir atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą didino rizikas bei trikdė srautus.

    „Europa yra didžiausia dyzelino ir reaktyvinių degalų importuotoja, todėl iš esmės ji nustato pasaulines kainas. Kainos aukštos visur, bet Europoje tai jaučiama labiau, nes esame pagrindinė importo kryptis“, – sakė „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis.

    Papildomą spaudimą sukuria tai, kad dėl pasikeitusių srautų su Europa dėl tų pačių krovinių konkuruoja ir kitos šalys, anksčiau pirkusios rusišką dyzeliną. Kai viename regione sutrinka tiekimas, kainos kyla visoje grandinėje, nes kroviniai perskirstomi, o alternatyvų ne visada pakanka.

    Kiek dar gali laikytis aukštos kainos

    Analitikų vertinimu, benzinui tam tikrą palengvėjimą gali atnešti sezoniškumas: vasaros kelionių pikas baigiasi, o rinka pereina nuo brangesnio vasarinio mišinio. Dyzelinui tokio aiškaus „išleidimo vožtuvo“ nėra, nes rudenį artėja techninės priežiūros sezonas, o žiemą griežtėja reikalavimai degalų sudėčiai ir auga paklausa šildymui.

    „Dyzelinas neturi tokio pat sezoniško atoslūgio, o artėjant žiemai ir griežtesnėms specifikacijoms maržos gali išlikti pakilusios per rudenį ir net žiemą“, – sakė S. Ritolia.

    Situaciją galėtų švelninti didesnis eksportas iš Azijos, ypač jei Kinija ir Indija nukreiptų daugiau produktų į Europą. Vis dėlto rinka pabrėžia, kad net ir atpigus naftai degalinėse kainos gali kristi ne iškart, nes šiuo metu didžiausi ribojimai yra riboti laisvi rafinavimo pajėgumai, mažos atsargos ir gatavų degalų pasiūlos trapumas.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingesniam kainų kritimui svarbi įtampų mažėjimo perspektyva ir sklandesnė laivyba strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Jei rizikos premija rinkoje sumažėtų, naftos kaina galėtų reaguoti greitai, tačiau dyzelino kainos dėl deficito ir atsargų atstatymo poreikio gali normalizuotis lėčiau.

    Ilgesnį laiką užsitęsus trikdžiams, aukštesnės kainos tampa mechanizmu, kuris slopina paklausą ir priverčia rinką grįžti į pusiausvyrą. Kol atsargos nebus atstatytos, o rafinavimo grandinė neįgis daugiau „kvėpavimo“, dyzelino rinka Europoje išliks jautri bet kokiam naujam sukrėtimui.

  • Dyzelino kaina JAV pasiekė rekordą: brangimas smogia vežėjams ir kelia nerimą prieš rinkimus

    Jungtinėse Valstijose dyzelino kaina pakilo iki istorinių aukštumų: Amerikos automobilių asociacijos AAA duomenimis, šalies vidurkis siekė apie 5,85 JAV dolerio už galoną. Perskaičiavus į europietišką matą, tai yra maždaug 1,47 euro už litrą.

    AAA skaičiavimai rodo, kad dyzelinas brango nuosekliai: prieš mėnesį vidurkis buvo apie 5,37 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,71 JAV dolerio. Tai atitinka maždaug 1,34 euro už litrą prieš mėnesį ir apie 0,93 euro už litrą prieš metus.

    Kas stumia dyzelino kainą aukštyn

    Šuolį skatina bendras energijos išteklių brangimas, susijęs su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis naftos tiekimo grandinėse. Tekste minimas ir Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių naftos gabenimo kelių – sutrikdymo faktorius, kuris rinkose paprastai iš karto padidina „rizikos priedą“ kainoje.

    Dyzelino kaina JAV dažnai jautriau reaguoja į tiekimo ir logistikos trikdžius, nes tai degalai, kurių paklausa glaudžiai susieta su prekių judėjimu, pramone ir žemės ūkiu. Kai rinkoje brangsta žaliavinė nafta ar sutrinka perdirbimo pajėgumai, dyzelinas gali brangti greičiau nei benzinas.

    Benzinas brangsta lėčiau, bet poveikis juntamas

    Tuo metu benzino kainos kilo gerokai lėčiau: AAA duomenimis, vidurkis siekė apie 4,15 JAV dolerio už galoną, arba maždaug 1,04 euro už litrą. Prieš savaitę ir prieš mėnesį rodikliai buvo panašūs – apie 4,09 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,02 JAV dolerio, tai yra maždaug 0,76 euro už litrą.

    Vis dėlto benzino kainų rekordas yra aukštesnis: 2022 metais birželio 14 dieną JAV vidurkis buvo pakilęs iki maždaug 5,016 JAV dolerio už galoną. Tai sudarytų apie 1,26 euro už litrą.

    Kas nukenčia labiausiai ir kodėl tai politiškai jautru

    JAV dyzelinas daugiausia naudojamas komerciniame transporte: sunkvežimiuose, autobusuose, žemės ūkio technikoje ir statybų mašinose. Dėl to dyzelino brangimas paprastai tiesiogiai persiduoda į logistikos kainą, o vėliau – į prekių ir paslaugų kainas, ypač ten, kur svarbi pristatymo grandinė.

    Tokie kainų šuoliai tampa ir politiniu iššūkiu, nes degalų kaina JAV yra itin matoma ir greitai veikia vartotojų nuotaikas. Straipsnyje pabrėžiama, kad didėjančios degalų kainos kelia problemų prezidento Donaldo Trumpo administracijai artėjant daliniams rinkimams į Kongresą, kai ekonominiai rodikliai ir pragyvenimo kaina tampa vienu svarbiausių kampanijos klausimų.