Tag: Depresija

  • Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Kas vyksta kūne patiriant stresą?

    Stresinėje situacijoje organizmas įjungia vadinamąją kovok arba bėk reakciją: antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai trumpam padidina kraujospūdį, pagreitina širdies ritmą ir pakelia gliukozės kiekį kraujyje, kad kūnas būtų pasiruošęs veikti.

    Problema prasideda tada, kai įtampa tampa kasdienybe ir streso hormonų lygis išlieka padidėjęs savaites ar mėnesius. Tuomet gali sutrikti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninės bei nervų sistemų veikla, o simptomai ima priminti įvairias ligas.

    Dažniausi lėtinio streso signalai

    Vieni dažniausių požymių yra įtampos tipo galvos skausmai ir nuolatinis raumenų susikaustymas. Skausmas neretai juntamas tarsi spaudimas kaktos ar pakaušio srityje, o kartu atsiranda kaklo, pečių, nugaros sustingimas, kartais ir dantų griežimas miegant.

    Širdis taip pat reaguoja į ilgalaikę įtampą: gali pasireikšti širdies plakimas, permušimai, epizodiškai padidėjęs kraujospūdis. Tokie pojūčiai gąsdina, nes gali būti panašūs į širdies ligų simptomus, todėl jų nereikėtų automatiškai priskirti vien stresui.

    Ne mažiau būdingi ir virškinimo sutrikimai, nes smegenys ir žarnynas nuolat „bendrauja“ vadinamąja smegenų ir žarnyno ašimi. Dėl to įtampa gali išprovokuoti pilvo skausmus, pykinimą, rėmenį, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, o sergant dirgliosios žarnos sindromu simptomai dažnai sustiprėja.

    Lėtinis stresas dažnai pirmiausia smogia miegui: sunku užmigti, naktį dažnai prabundama arba atsikeliama pernelyg anksti. Miego trūkumas palaiko užburtą ratą, nes prastesnė savijauta didina dirglumą, blogina atmintį, dėmesio koncentraciją ir mažina darbingumą.

    Nuolatinis nuovargis, net ir išmiegojus pakankamai valandų, taip pat yra tipiškas signalas. Organizmas ilgai veikiamas įtampos režimu prasčiau atsistato, todėl kasdieniai darbai tampa sunkesni, o jėgos atsinaujina lėčiau.

    Ilgalaikė įtampa gali slopinti imuninę sistemą, todėl žmonės dažniau serga infekcijomis, ilgiau sveiksta ir pastebi lėtesnį žaizdų gijimą. Kai kuriems prisideda odos problemos, pavyzdžiui, paūmėja aknė, atopinis dermatitas, žvynelinė ar dilgėlinė, o po kelių mėnesių nuo stipraus streso epizodo gali sustiprėti plaukų slinkimas.

    Stresas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką: didėja irzlumas, nerimas, atsiranda sunkumų priimant sprendimus, krenta nuotaika. Jei tokia būsena užsitęsia, gali didėti nerimo sutrikimų ar depresijos rizika.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Net jei simptomai sutampa su stresui būdingais požymiais, savidiagnostika gali būti pavojinga. Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei negalavimai atsirado pirmą kartą, stiprėja, tęsiasi ilgą laiką arba trukdo kasdieniam gyvenimui.

    Ypač skubiai pagalbos reikia, jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, gausus kraujavimas, aukšta temperatūra, neaiškus staigus svorio kritimas ar intensyvus, naujas skausmas. Tokiais atvejais pirmiausia būtina atmesti būkles, kurioms reikalingas gydymas, o tik tada ieškoti ryšio su stresu.

    „Stresas gali imituoti daugelį ligų, todėl svarbiausia ne nurašyti visko nervams, o įvertinti, ar nėra pavojingų signalų“, – sako gydytojai, pabrėžiantys, kad tyrimai ir objektyvus įvertinimas padeda pasirinkti tinkamą kelią.

    Visiškai pašalinti stresą iš gyvenimo sunku, tačiau jo poveikį galima sumažinti. Geriausiai veikia reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimo stabilizavimas, subalansuota mityba, mažesnis alkoholio ir nikotino vartojimas, taip pat kvėpavimo pratimai, meditacija, atsipalaidavimo technikos ir socialinis palaikymas.

    Jei įtampa trunka mėnesius ir pradeda riboti kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentinį gydymą, ypač jei ryškūs nerimo ar depresijos simptomai.

  • 3 paprasti produktai, kurie, gydytojo teigimu, gali mažinti demencijos ir depresijos riziką

    Kasdienė mityba siejama ne tik su kūno savijauta, bet ir su smegenų veikla, atmintimi bei nuotaika. Vis daugiau tyrimų rodo, kad tam tikri produktai, ypač turintys omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir folatų, gali prisidėti prie geresnės kognityvinės sveikatos ir mažesnės depresijos simptomų rizikos.

    Didelė dalis žmonių, pajutę atminties suprastėjimą ar emocinį nuovargį, pirmiausia ieško papildų. Tačiau gydytojai ir visuomenės sveikatos rekomendacijos dažniau akcentuoja maistą kaip bazę, nes naudą lemia ne viena medžiaga, o visas mitybos modelis.

    Viena svarbiausių produktų grupių, siejamų su smegenų sveikata, yra riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, silkė, sardinės ar skumbrė. Jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra svarbios nervinių ląstelių membranoms ir siejamos su uždegiminių procesų mažėjimu, o tai aktualu ir senėjant smegenims.

    Ne mažiau svarbios yra lapinės daržovės ir žalumynai, tokie kaip špinatai, brokoliai ar lapiniai kopūstai. Šie produktai paprastai turi daug folatų, vitamino K ir antioksidantų, o folatų stoka kai kuriuose tyrimuose siejama su prastesne nuotaikos reguliacija ir didesne depresijos simptomų tikimybe.

    Trečioji grupė, kuri dažnai minima kalbant apie atmintį ir kognityvines funkcijas, yra uogos, ypač mėlynės, šilauogės ir braškės. Jose esantys flavonoidai ir kiti antioksidantai siejami su geresniais kai kurių pažintinių testų rezultatais bei kraujagyslių funkcija, o tai svarbu smegenų aprūpinimui krauju.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas produktas demencijos ar depresijos neapsaugo, tačiau nuoseklūs mitybos įpročiai gali turėti reikšmingą įtaką. Geriausi rezultatai paprastai siejami su Viduržemio jūros ar MIND tipo mityba, kurioje dominuoja daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai ir mažiau itin perdirbto maisto.

    Jei atminties sutrikimai ar depresijos simptomai užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir neatidėlioti įvertinimo. Mityba gali būti svarbi prevencijos dalis, tačiau ji nepakeičia diagnostikos ir gydymo, kai jų reikia.

  • Santykiai su narcizu vargina iki išsekimo: psichiatrai įspėja, šių bruožų daugėja

    Santykiai su narcizu vargina iki išsekimo: psichiatrai įspėja, šių bruožų daugėja

  • Mikrodozavimas ar maisto papildai? Ekspertė įspėja: internete siūlo pavojingą klastotę

    Socialiniuose tinkluose ir interneto parduotuvėse vis dažniau reklamuojamas vadinamasis mikrodozavimas, tačiau po šiuo terminu neretai slepiami visiškai skirtingi dalykai. Vienu atveju tai gali būti legalūs maisto papildai iš vaistinių grybų, pavyzdžiui, liūto karčių ar reishi, kitu – neteisėtai platinami psilocibino turintys produktai, galintys veikti sąmonę.

    Specialistai pabrėžia, kad tikrasis mikrodozavimas siejamas būtent su psilocibinu, tai yra psichiką veikiančia medžiaga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Tokios medžiagos vartojimas be medicininės priežiūros gali sukelti ne tik trumpalaikius pojūčių pokyčius, bet ir rimtesnius psichikos sutrikimus, ypač jei žmogus turi polinkį į nerimo ar nuotaikos sutrikimus.

    Kodėl rinka yra nekontroliuojama?

    Didžiausia problema ta, kad daugelyje šalių, taip pat ir Ukrainoje, nėra registruotų receptinių ar nereceptinių vaistų su psilocibinu, skirtų laisvam pardavimui. Tai reiškia, kad viskas, kas internete pateikiama kaip psilocibino mikrodozės kapsulės ar lašai, realiai patenka į šešėlinę rinką ir nėra prižiūrima pagal įprastus vaistų kokybės reikalavimus.

    Dėl šios priežasties pirkėjas dažnai nežino, ką tiksliai gauna. Produktas gali būti pristatomas kaip papildas, tačiau sudėtis, žaliavos kilmė ir realus veikliųjų medžiagų kiekis dažniausiai nėra patikrinami nepriklausomose laboratorijose.

    Didžiausios rizikos: nuo nulio iki kritinės dozės

    Nelegaliuose produktuose pavojingiausia yra standartų nebuvimas. Nėra patikimų dozavimo gairių ir kokybės kontrolės, todėl vienoje kapsulėje veikliosios medžiagos gali nebūti visai, o kitoje jos gali būti tiek, kad vietoj žadėto susikaupimo ar energijos pasireikštų ryškios haliucinacijos ir panikos reakcijos.

    Dar viena rizika yra užterštumas: netinkamai apdorota žaliava gali turėti pelėsių, sunkiųjų metalų ar kitų priemaišų. Tokios priemaišos ypač pavojingos, jei produktai vartojami reguliariai ir ilgą laiką, nes poveikis gali kauptis.

    Ką rodo mokslas ir kuo skiriasi klinikiniai tyrimai?

    Moksliniai tyrimai pasaulyje iš tiesų vertina psilocibino potencialą gydant gydymui atsparią depresiją ar potrauminio streso sutrikimą, tačiau tokie bandymai vyksta griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Dalyviai atrenkami pagal aiškius kriterijus, o procesą prižiūri gydytojai specialistai, užtikrinantys saugumo protokolus.

    Esminis skirtumas tas, kad klinikiniuose tyrimuose naudojami tiksliai dozuoti, medicininės kokybės preparatai, o ne anoniminiai mišiniai iš interneto. Todėl bandymai, kuriuos žmonės atlieka savarankiškai, siekdami greitesnio darbo tempo, nemigos nugalėjimo ar tariamo produktyvumo šuolio, mediciniškai laikomi ne atsargiu eksperimentu, o didelės rizikos elgesiu.

    „Pirkdamas internete tokius produktus žmogus iš esmės žaidžia rusišką ruletę su savo sveikata“, – teigė ekspertė.

    Gydytojai primena, kad jei žmogus patiria nuotaikos svyravimus, nemigą ar nerimą, saugiausias kelias yra kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Savarankiškas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ypač nežinant sudėties ir dozės, gali baigtis ne geresne savijauta, o ilgalaikėmis psichikos ir nervų sistemos problemomis.

  • Red Lipstick Monster prabilo apie lekooporną depresiją: 3 gydymo metodai ir kiek tai kainuoja

    Red Lipstick Monster prabilo apie lekooporną depresiją: 3 gydymo metodai ir kiek tai kainuoja

    Ewa Grzelakowska-Kostoglu, socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Red Lipstick Monster“, pranešė serganti lekooporne depresija ir atvirai papasakojo apie gydymo kelią. Ji pabrėžė, kad psichikos sveikatos tema jai svarbi ne vienerius metus, todėl nusprendė kalbėti viešai.

    Lekooporne depresija vadinama būklė, kai simptomai išlieka nepaisant tinkamai parinkto ir pakankamai ilgai taikyto gydymo antidepresantais. Dažnai šis terminas vartojamas tuomet, kai nepasiekiama aiškios pagerėjimo po bent dviejų skirtingų antidepresantų kursų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad simptomai paprastai nesiskiria nuo kitų depresijos formų, tačiau užsitęsia ir sunkiai pasiduoda gydymui. Tai gali reikšti ilgalaikį prislėgtumą, energijos stoką, miego sutrikimus, nerimą, prasmės praradimą ar minčių sulėtėjimą.

    Influencerė savo įraše išskyrė tris metodus, kurie taikomi tuomet, kai įprastos priemonės nepadeda. Šios kryptys medicinoje vertinamos kaip labiau specializuotos ir dažniausiai pasirenkamos psichiatrui įvertinus ligos eigą, rizikas ir ankstesnio gydymo rezultatus.

    Elektros impulsų terapija

    Viena iš minimų priemonių yra elektros impulsų terapija, kuri klinikinėje praktikoje naudojama sunkioms depresijos formoms, taip pat kai būtinas greitesnis efektas arba kai kitos priemonės nepadeda. Procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą ir naudojant raumenis atpalaiduojančius vaistus, todėl pacientas skausmo nejaučia.

    Gydymo kursas dažniausiai apima kelias procedūras, o prieš jas atliekami būtini sveikatos patikrinimai ir įvertinamos kontraindikacijos. Nors visuomenėje šis metodas neretai apipintas mitais, medicinoje jis laikomas vienu veiksmingiausių, kai depresija yra atspari vaistams.

    Transkranijinė magnetinė stimuliacija

    Kita priemonė – transkranijinė magnetinė stimuliacija, neinvazinis gydymas, kai magnetiniais impulsais veikiamos su nuotaikos reguliavimu siejamos smegenų sritys. Dažniausiai taikomasi į prefrontalinę žievę, kurios aktyvumas depresijos atvejais neretai būna pakitęs.

    Procedūros paprastai atliekamos kursu, o poveikis siejamas su smegenų tinklų veiklos moduliavimu ir neuroplastiškumo skatinimu. Lenkijoje šis gydymas, kaip nurodoma influencerės pasakojime, dažniausiai prieinamas privačiai ir gali kainuoti apie 1 400 eurų už visą kursą.

    Ketamino ir esketamino terapija

    Trečioji kryptis – ketamino terapija, kai vaistas skiriamas intraveninėmis infuzijomis gydymo įstaigoje, prižiūrint medikams. Pastaraisiais metais ketaminas ir jo darinys esketaminas aptariami kaip reikšminga pažanga lekooporės depresijos gydyme, nes kai kuriems pacientams poveikis gali pasireikšti greičiau nei vartojant įprastus antidepresantus.

    Infuzijų kursas dažniausiai sudaromas iš kelių procedūrų per kelias savaites, o konkretus planas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo sprendimo. Pasak E. Grzelakowskos-Kostoglu, ketamino protokolo kaina gali siekti apie 3 000 eurų, o esketamino gydymas – iki maždaug 4 600 eurų.

    Psichiatrai pabrėžia, kad lekooporės depresijos atvejais ypač svarbus individualus planas, nes dažnai prireikia derinti medikamentus, psichoterapiją ir papildomas biologines intervencijas. Taip pat akcentuojama, kad bet koks gydymas turi būti parenkamas tik gydytojui įvertinus rizikas, gretutines ligas ir galimą savižalos pavojų.

    Viešas žinomų žmonių kalbėjimas apie depresiją, anot specialistų, gali mažinti stigmatizaciją ir skatinti kreiptis pagalbos anksčiau. Vis dėlto pabrėžiama, kad socialinių tinklų pasakojimai negali pakeisti profesionalios diagnostikos, o gydymo sprendimai turi būti priimami konsultuojantis su gydytoju psichiatru.

  • Žuvis du kartus per savaitę: 9 priežastys, kodėl šis įprotis gali prailginti gyvenimą

    Reguliarus žuvies vartojimas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne lėtinių ligų rizika. Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, pirmenybę teikiant riebiai jūrinei žuviai.

    Riebi žuvis yra vienas patikimiausių ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių, kokybiškų baltymų, vitamino D, jodo ir seleno šaltinių. Šios medžiagos svarbios širdžiai, smegenims, regėjimui ir imuninei sistemai, o jų stoka ypač dažna šaltuoju metų laiku.

    Kuo žuvis išsiskiria mityboje

    Žuvyje esantys EPA ir DHA tipo omega-3 riebalai yra siejami su geresniais kraujagyslių rodikliais ir mažesne širdies bei kraujotakos ligų rizika. Skirtingai nei augaliniai omega-3 šaltiniai, žuvis suteikia būtent tas formas, kurias organizmas naudoja tiesiogiai.

    Ne mažiau svarbus ir baltymų profilis: žuvis dažnai būna lengviau virškinama, o joje esantys mikroelementai prisideda prie normalios skydliaukės funkcijos. Jei jūrinės žuvies racionas retas, dalį naudos gali suteikti ir gėlavandenė žuvis, nors omega-3 kiekis joje paprastai mažesnis.

    Nauda širdžiai, smegenims ir nuotaikai

    Mokslinių apžvalgų duomenys rodo, kad žuvies vartojimas siejamas su mažesne miokardo infarkto ir insulto rizika. Didžiausia nauda dažniausiai fiksuojama tuomet, kai žuvis keičia perdirbtą mėsą ar produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų.

    Omega-3 riebalų rūgštys taip pat siejamos su geresne smegenų funkcija ir lėtesniu pažintinių gebėjimų silpnėjimu vyresniame amžiuje. Tyrimuose aptariama ir galima sąsaja su nuotaika, nes omega-3 dalyvauja nervų sistemos veikloje ir uždegiminių procesų reguliavime.

    Vitaminas D, regėjimas ir miegas

    Vitamino D trūkumas daugelyje šalių išlieka aktuali problema, o riebi žuvis yra vienas natūralių jo šaltinių mityboje. Šis vitaminas svarbus kaulams, raumenų funkcijai ir imuninei sistemai, todėl ypač vertingas, kai saulės spinduliuotės mažai.

    Žuvies vartojimas siejamas ir su mažesne su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos rizika, kuri yra viena dažniausių regėjimo prastėjimo priežasčių vyresniame amžiuje. Kai kuriuose tyrimuose aptariamas ir ryšys su geresne miego kokybe, nors individualūs rezultatai gali skirtis.

    Nėštumo laikotarpiu žuvis gali būti naudinga vaisiaus smegenų ir regos vystymuisi, tačiau svarbu rinktis mažai gyvsidabrio turinčias rūšis. Praktinė taisyklė paprasta: įvairinti žuvį, rinktis patikimą kilmę ir vengti itin didelių plėšrių žuvų, kurios dažniau sukaupia teršalus.

    Jei žuvies nevalgote, verta su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti, kaip kompensuoti omega-3 ir vitamino D poreikį. Vis dėlto daugeliui žmonių paprastas įprotis įtraukti žuvį į meniu du kartus per savaitę yra vienas lengviausių žingsnių geresnės savijautos link.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.

  • Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymo režimas, kai pagrindiniai valgiai vyksta skirtingu metu arba dažnai praleidžiami, gali būti susijęs su didesne depresijos simptomų rizika. Tokias sąsajas nustatė Pietų Korėjos mokslininkų analizė, publikuota Journal of Affective Disorders.

    Tyrėjai rėmėsi 21 568 suaugusiųjų duomenimis iš 2014–2022 metais vykdytos Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos. Vertinta, kaip nuosekliai žmonės laikėsi pagrindinių valgymų ir kaip tai siejosi su savijauta bei depresijos simptomais.

    Rezultatai parodė, kad asmenys, kurių pagrindiniai valgiai buvo mažiau reguliarūs, turėjo apie 55 proc. didesnę tikimybę patirti depresijos simptomus nei tie, kurie valgė pastovesniu grafiku. Autoriai pabrėžė, kad ryšys išliko reikšmingas įvertinus ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo veiksnius.

    „Šie rezultatai rodo, kad mažesnis pagrindinių valgymų reguliarumas gali būti nepriklausomas depresijos simptomų rizikos veiksnys, nepaisant kitų mitybos ar gyvenimo būdo veiksnių“, – rašė tyrimo autoriai.

    Mokslininkai aiškina, kad netvarkingi valgymo laikai gali trikdyti cirkadinius ritmus, dar vadinamus vidiniu organizmo laikrodžiu. Sutrikus dienos ritmui, gali keistis nuotaikos reguliavimui svarbūs biologiniai procesai, įskaitant melatonino ir kortizolio išsiskyrimo dinamiką.

    Be biologinių mechanizmų, nereguliarus valgymas dažnai reiškia ir prastesnę mitybos kokybę. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju žmonės neretai gauna mažiau medžiagų, siejamų su emocine pusiausvyra, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų.

    Analizėje taip pat pastebėta, kad didesnė mitybos įvairovė gali silpninti neigiamas nereguliaraus valgymo sąsajas su savijauta. Tuo metu pusryčių praleidimas, priešingai, buvo siejamas su stipresniais nepalankiais ryšiais.

    Ryškiausios sąsajos nustatytos tarp vyrų, rūkančiųjų ir tų, kurie dažniau valgo vėlai vakare. Tai nereiškia, kad šios grupės neišvengiamai susidurs su depresija, tačiau gali rodyti, kad tam tikri įpročių deriniai sustiprina riziką.

    Tyrimo autoriai pabrėžė svarbų apribojimą: tai momentinė, vienu laikotarpiu atlikta analizė, todėl ji neleidžia tvirtai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad nereguliarus valgymas didina depresijos simptomų tikimybę, bet taip pat įmanoma, kad prastėjanti emocinė būklė pati išbalansuoja dienotvarkę ir apetitą.

    Vis dėlto išvados papildo augantį tyrimų lauką, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams. Tyrėjų teigimu, nuoseklesnis valgymo grafikas, įvairesnė mityba ir įprotis neatsisakyti pusryčių gali tapti praktiška, nefarmakologine kryptimi, padedančia mažinti depresijos simptomų riziką populiacijos mastu.

  • Mokslininkai rado ryšį: ankstyvas lytinis debiutas siejamas su prastesne sveika senatve

    Naujas genetinis tyrimas rodo, kad amžius, kada žmogus patiria pirmąjį lytinį kontaktą, gali būti susijęs su vėlesniais sveikatos rodikliais senatvėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia lemties, tačiau ankstyvas debiutas dažniau siejamas su rizikos veiksniais, kurie ilgainiui gali kauptis.

    Kas nustatyta genetiniame tyrime?

    Kinijos Šandongo universiteto tyrėjai analizavo didelės apimties genetinius duomenis ir ieškojo DNR variantų, susijusių su pirmojo lytinio kontakto amžiumi. Tuomet jie vertino, ar genetinė polinkio kryptis siejasi su vadinamuoju sveiku senėjimu, kai žmogus ilgiau išlieka fiziškai ir psichologiškai funkcionalus.

    Analizė parodė statistinį ryšį: su ankstesniu lytiniu debiutu siejami genetiniai žymenys dažniau koreliavo su prastesniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad genetika čia greičiausiai veikia per elgesio ir psichologinių veiksnių visumą, o ne per vieną konkretų mechanizmą.

    „Pirmojo lytinio kontakto laikas su senėjimu susijęs per labai sudėtingą psichologinių ir elgesio veiksnių sistemą“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

    Keturi dažniau sutinkami rizikos signalai

    Siekdami paaiškinti galimą ryšio logiką, mokslininkai įvertino daugybę galimų tarpininkaujančių veiksnių ir išskyrė kelias sritis, kurios, jų teigimu, dažniau lydi ankstyvesnį debiutą. Tarp jų minimi senatvinio trapumo požymiai, lėtinės depresijos simptomai, obstrukcinės plaučių ligos rizika, taip pat dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo bruožai.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie ryšiai nebūtinai reiškia, jog ankstyvas lytinis gyvenimas tiesiogiai sukelia šias problemas. Kur kas dažniau kalbama apie bendrą foną: impulsyvumą, polinkį į rizikingą elgesį, žalingus įpročius, prastesnį miegą, didesnį stresą ar mažesnį psichologinį saugumą paauglystėje.

    Kodėl jaunimas vis dažniau neskuba?

    Tuo pat metu Vakarų šalyse vis dažniau fiksuojama priešinga tendencija: dalis jaunų žmonių lytinį gyvenimą pradeda vėliau arba jo neskuba pradėti apskritai. Šis reiškinys viešojoje erdvėje neretai vadinamas seksualine recesija ir siejamas su pasikeitusia pažinčių kultūra, ilgesniu laiku prie ekranų, pandemijos poveikiu bei augančiu nerimo lygiu.

    Ekspertai pažymi, kad vien amžius savaime neapibrėžia nei žmogaus sveikatos, nei gyvenimo kokybės. Daug svarbiau, kokiomis aplinkybėmis bręstama, ar paauglys turi emocinę paramą, ar gauna patikimą lytinį švietimą, ir ar anksti neįsitvirtina rizikingi įpročiai, kurie vėliau didina lėtinių ligų tikimybę.