Miego trukmė ir senėjimas: tyrimas rodo, kada rizika didėja miegant mažiau nei 6 ar daugiau nei 8 val.

Kiek miego siejama su sveikesniu senėjimu?

Naujas tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas rodo aiškią sąsają tarp miego trukmės ir biologinio senėjimo tempo. Analizuojant beveik 500 000 JK Biobanko dalyvių duomenis, didesnė rizika fiksuota tiems, kurie įprastai miega mažiau nei 6 valandas arba ilgiau nei 8 valandas.

Tyrime matyta vadinamoji U formos kreivė: geriausi sveikatos rodikliai dažniau nustatyti viduriniame intervale, o abiejose „kraštinėse“ biologinio senėjimo požymiai ryškėjo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog pats miegas vienas sukelia ligas, tačiau ryšys kartojosi skirtinguose vertinimuose.

Kaip vertintas biologinis amžius?

Mokslininkai naudojo biologinio senėjimo laikrodžius, kurie leidžia įvertinti, ar organizmas „sensta“ greičiau ar lėčiau nei žmogaus kalendorinis amžius. Šie modeliai buvo paremti dideliais biologinių duomenų kiekiais, įskaitant smegenų vaizdinius tyrimus, kraujo baltymus bei cheminius žymenis.

Tokiu būdu buvo vertinami ne tik bendri sveikatos rodikliai, bet ir skirtingų organų bei sistemų „amžius“. Tyrėjų teigimu, miego trukmės sąsajos atsispindėjo keliuose organizmo lygmenyse, o ne viename atskirame organe.

Kokios sveikatos problemos siejamos su per trumpu ir per ilgu miegu?

Duomenyse ryšys buvo matomas įvairiose srityse: nuo smegenų ir imuninės sistemos iki metabolizmo, odos, kepenų bei plaučių. Trumpas miegas ypač siejosi su smegenų sveikatos sutrikimais, įskaitant didesnę depresijos ir nerimo sutrikimų tikimybę, kas atitinka ir ankstesnių tyrimų kryptį.

Be to, mažesnė miego trukmė buvo susijusi su didesne širdies ligų, 2 tipo diabeto, nutukimo, kvėpavimo sutrikimų, įskaitant astmą, bei virškinimo problemų, pavyzdžiui, refliukso, rizika. Tyrėjai akcentuoja, kad šios sąsajos greičiausiai atspindi sudėtingą miego, streso, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos sąveiką.

Ilgesnis miegas taip pat sietas su nepalankesniais rodikliais, tačiau autoriai pažymi svarbią detalę: daliai žmonių ilgas miegas gali būti ne priežastis, o požymis, jog organizme jau vyksta kiti sveikatos procesai. Kitaip tariant, kai kuriais atvejais žmonės gali miegoti ilgiau dėl nediagnozuotų ar lėtinių būklių.

„Platus smegenų ir kūno ryšys svarbus, nes rodo, kad miego trukmė yra giliai įsišaknijusi visoje mūsų fiziologijoje ir turi toli siekiančių pasekmių visam organizmui“, – sakė vienas tyrimo autorių Junhao Wen.

Autoriai taip pat įspėja dėl ribojimų: didelė dalis miego duomenų buvo surinkta iš pačių dalyvių įsivertinimų, o tokie atsakymai ne visada tiksliai atspindi realų miego laiką ar kokybę. Todėl ateities tyrimuose raginama plačiau taikyti tikslesnius matavimus ir įtraukti įvairesnes populiacijas, kad būtų geriau suprasta, ar prastas miegas spartina senėjimą tiesiogiai, ar dažniau signalizuoja apie kitas sveikatos problemas.