CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Gegužės 7-oji: kodėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien įgauna naują prasmę

    Gegužės 7-oji yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti žodžio laisvės ir lietuviško rašto svarbą valstybės tapatybei. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai grįžti į viešąjį gyvenimą.

    Per spaudos draudimo laikotarpį lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo platinami slapta, o knygnešystė tapo išskirtiniu pilietinio pasipriešinimo reiškiniu. Istorikai pabrėžia, kad spauda ir mokyklos bendruomenės padėjo išsaugoti kalbą bei formavo modernios tautos savimonę.

    Kodėl ši diena aktuali dabar?

    Šiandien Spaudos atgavimo diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su šiuolaikiniais informacijos iššūkiais. Skaitmeninėje erdvėje žinios sklinda greičiau nei bet kada, todėl žurnalistikos patikimumas, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa ypač svarbūs.

    Kartu auga ir visuomenės jautrumas dezinformacijai, manipuliacijoms bei dirbtinis intelektas kuriamam turiniui. Tai keičia skaitytojų įpročius ir didina poreikį aiškiai atskirti faktus, nuomonę, reklamą ir automatizuotai sugeneruotą tekstą.

    Kalba, knyga ir skaitymo įpročiai

    Lietuvių kalbos puoselėjimas šiandien persikelia į naujas erdves: socialinius tinklus, transliacijų platformas, tinklalaides ir elektronines knygas. Nors formos kinta, kalbos kokybė, taisyklingumas ir pagarba pašnekovui išlieka esminiai viešojo bendravimo kriterijai.

    Knyga taip pat išlieka vienu patikimiausių gilesnio pažinimo šaltinių, net kai dėmesį konkuruoja trumpas turinys. Bibliotekos, mokyklos ir leidėjai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti popierinę knygą, elektroninius formatus ir jaunų skaitytojų poreikius.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Spaudos laisvė neatsiejama nuo pareigos veikti atsakingai: gerbti žmogaus teises, vengti diskriminacijos, tiksliai cituoti ir aiškiai įvardyti šaltinius. Demokratijoje laisva žiniasklaida yra viena svarbiausių visuomenės kontrolės priemonių, tačiau pasitikėjimas ja kyla tik tada, kai laikomasi profesinių standartų.

    Gegužės 7-oji kviečia prisiminti, kad kalba ir spauda nėra vien kultūros simboliai. Tai kasdieniai įrankiai, nuo kurių priklauso, kaip suprantame valstybę, vieni kitus ir pasaulį, todėl jų saugojimas prasideda nuo kiekvieno skaitomo, rašomo ir tariamo žodžio.

  • „Ubisoft“ demaskavo nutekintoją: „Assassin’s Creed Invictus“ ekrano nuotraukos buvo pakoreguotos DI

    „Ubisoft“ demaskavo nutekintoją: „Assassin’s Creed Invictus“ ekrano nuotraukos buvo pakoreguotos DI

    „Ubisoft“ atstovai, administruojantys oficialų „Assassin’s Creed“ paskyros profilį platformoje X, viešai sukritikavo nutekintoją, paviešinusį tariamus būsimo žaidimo „Assassin’s Creed Invictus“ vaizdus. Bendrovė patvirtino, kad kadras iš tiesų yra iš uždarų testų, tačiau jis buvo reikšmingai pakeistas pasitelkiant DI.

    Įrašą paskelbė X naudotojas slapyvardžiu xj0nathan, anksčiau ne kartą tiksliai pranešęs apie „Ubisoft“ planus, todėl publika iš pradžių į medžiagą sureagavo rimtai. Pasak nutekintojo, tai esą autentiška ekrano nuotrauka iš dar oficialiai nepristatyto daugelio žaidėjų veiksmo projekto.

    „Kadras yra iš uždarų testų, tačiau jis buvo aiškiai pakoreguotas naudojant DI įrankius“, – teigė „Ubisoft“ atstovai oficialiame įraše.

    Po viešo patikslinimo nutekintojas kurį laiką gynė savo versiją, bet vėliau pripažino, kad prieš skelbimą vaizdą redagavo. Jis taip pat paviešino originalą, leidžiantį palyginti abi versijas ir įvertinti korekcijų mastą.

    Lyginant vaizdus matyti, kad pakeitimai neapsiribojo vien smulkiomis detalėmis: skyrėsi dangaus spalvos tonas, o taip pat buvo pakoreguoti pirmame plane matomo personažo aprangos elementai. Anksčiau nutekintojas tvirtino pašalinęs tik vandenženklį, tačiau vėliau paskelbta originali versija šiuos teiginius paneigė.

    „Assassin’s Creed Invictus“ iki šiol neturi paskelbtos išleidimo datos, o oficiali demonstracija dar neįvyko. Neoficialiuose pranešimuose taip pat pasirodė užuominų, kad ankstyvieji vidiniai testai sulaukė prieštaringų atsiliepimų, tačiau „Ubisoft“ tokių vertinimų viešai nekomentuoja.

    Ši istorija primena, kaip sparčiai socialiniuose tinkluose plinta klaidinančiai pateikiami vaizdai, kai autentiški kadrai sumaišomi su DI generuotomis ar DI pakoreguotomis detalėmis. Žaidimų industrijoje tai tampa vis didesniu iššūkiu, nes užtenka kelių patikimų nutekėjimų praeityje, kad auditorija patikėtų ir vėlesniais, jau manipuliuotais „įrodymais“.

    „Assassin’s Creed“ serija gyvuoja nuo 2007 metų ir per tą laiką išaugo į vieną didžiausių „Ubisoft“ franšizių, apimančią daugybę pagrindinių dalių ir papildymų įvairiose platformose. Dėl to kiekvienas nutekėjimas apie būsimus projektus sulaukia didžiulio dėmesio, o oficiali komunikacija vis dažniau nukreipiama į dezinformacijos paneigimą.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji vis dar svarbi mums visiems

    Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spaudos laisvė tapo ne tik kultūros, bet ir pilietinio pasipriešinimo klausimu.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu nuo 1864 metų. Per keturis dešimtmečius lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis buvo persekiojamas, o knygos ir laikraščiai slapta keliavo per sieną knygnešių rankomis.

    Kas minima gegužės 7-ąją?

    Spaudos atgavimo diena primena, kad informacijos laisvė nėra savaime duotas dalykas. Istoriškai lietuvių kalba išliko dėl bendruomenių ryžto, slaptos leidybos, knygnešių tinklų ir žmonių, kurie rizikavo laisve dėl teisės skaityti gimtąja kalba.

    Kalbos ir knygos akcentas šiandien reiškia ir platesnę atsakomybę: puoselėti taisyklingą viešąją kalbą, kritiškai vertinti informaciją, saugoti autorių teises ir palaikyti kokybišką leidybą. Knyga vis dažniau konkuruoja su trumpu turiniu ekranuose, todėl skaitymo įpročiai tampa ir švietimo, ir kultūros politikos klausimu.

    Šiuolaikiniai iššūkiai: nuo dezinformacijos iki DI

    Nors spaudos draudimas liko istorijoje, informacinė erdvė susiduria su naujais išbandymais. Dezinformacija, manipuliatyvios antraštės ir socialinių tinklų algoritmai keičia tai, kaip žmonės pasiekia naujienas ir kaip formuojasi nuomonė.

    Vis didesnį vaidmenį atlieka ir dirbtinis intelektas. DI įrankiai padeda kurti tekstus, versti, apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, klaidų, šališkumo ir patikimumo, ypač kai turinys plinta greitai ir be aiškios atsakomybės.

    Ką reiškia sveikinimai šią dieną?

    Sveikinimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dažniausiai skiriami žurnalistams, redaktoriams, rašytojams, vertėjams, leidėjams, bibliotekininkams ir mokytojams. Tačiau iš esmės tai diena visiems, kurie kasdien renkasi kalbėti ir rašyti atsakingai, o informaciją vertina ne pagal triukšmą, bet pagal turinį.

    Gegužės 7-oji primena paprastą dalyką: laisvas žodis reikalauja ne tik teisių, bet ir pareigos. Kalba, knyga ir spauda išlieka tuo pagrindu, ant kurio laikosi švietimas, kultūra ir demokratija.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet minima gegužės 7 dieną. Ši data primena laikotarpį, kai lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas buvo varžomi, o gimtoji kalba viešumoje patyrė spaudimą.

    Ši diena siejama su istoriniu lūžiu, kai buvo atkurta galimybė legaliai leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Tai tapo svarbiu postūmiu švietimui, tautiniam sąmoningumui ir modernios lietuvių kultūros raidai.

    Minėjimas aktualus ir šiandien, nes laisva spauda išlieka vienu pagrindinių demokratijos ramsčių. Žurnalistika padeda visuomenei gauti patikimą informaciją, o kritiškas, faktais grįstas turinys stiprina pasitikėjimą institucijomis ir mažina klaidinančios informacijos žalą.

    Kalbos ir knygos dėmuo primena, kad lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo kasdienio vartojimo, skaitymo bei kokybiško turinio. Knyga išlieka ilgalaikė investicija į raštingumą, vaizduotę ir gebėjimą argumentuoti.

    Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų iššūkių: informacijos srautai greitėja, auditorijos įpročiai keičiasi, o turinio kūrime vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Tai didina poreikį aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto, stiprinti šaltinių patikrą ir atsakingai taikyti technologijas redakciniame darbe.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik prisiminti istoriją, bet ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą, skaitymo kultūrą bei pagarbą lietuvių kalbai. Tai proga padėkoti kuriantiems, redaguojantiems ir skleidžiantiems turinį, kuris formuoja visuomenės supratimą apie valstybę ir pasaulį.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o knygos tapo pasipriešinimo forma. Tai proga prisiminti spaudos laisvės kainą ir žmones, kurie rizikavo dėl teisės skaityti ir rašyti lietuviškai.

    1864 metais, po 1863–1864 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Draudimas truko iki 1904 metų, todėl beveik 40 metų lietuviški leidiniai buvo leidžiami už imperijos ribų ir slapta platinami Lietuvoje.

    Knygnešiai tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio simbolių: jie gabeno ir platino lietuviškas knygas, laikraščius, maldaknyges, dažnai patirdami kratas, bausmes, tremtį. Spaudos draudimo metais formavosi ir moderni lietuvių tautinė savimonė, o kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir tapatybės pagrindu.

    Spaudos atgavimo diena siejama su 1904 metų sprendimu panaikinti draudimą, atvėrusiu kelią legaliai lietuviškai leidybai ir platesniam švietimui. Netrukus daugėjo laikraščių, stiprėjo kultūriniai judėjimai, o visuomenė sparčiau telkėsi politiniams pokyčiams, kurie vedė į valstybingumo atkūrimą.

    Šiandien ši data įgauna ir naują prasmę, kai informacija skleidžiasi akimirksniu, o visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija bei manipuliacijomis. Spaudos laisvė reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir atsakomybę tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių ir gerbti žmogaus teises.

    Kalbos ir knygos dimensija taip pat aktuali, nes skaitmeninėje erdvėje kinta skaitymo įpročiai, o lietuvių kalba nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir terminų. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir tai, kaip turinį veikia DI, nes jis gali padėti kurti tekstus, bet kartu kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Minint šią dieną, dažnai dėkojama žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio sklaidos. Tai priminimas, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga nėra savaime suprantami dalykai, o nuolatinis bendras darbas.

  • Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laiką, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spauda ir knygos lietuvių kalba plito slapta. Ši diena tapo laisvės simboliu ir kasmet kviečia įvertinti, kiek kainavo teisė skaityti, rašyti ir kalbėti gimtąja kalba.

    Po 1864 metais įvesto lietuviškos spaudos draudimo lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo persekiojami, o jų platinimas laikytas nusikaltimu. Vis dėlto lietuviškas žodis išliko dėl knygnešių, švietėjų ir bendruomenių pastangų, kol 1904 metais draudimas buvo panaikintas.

    Laisvas žodis ir atsakomybė

    Šiandien spaudos laisvė reiškia ne tik galimybę skelbti informaciją, bet ir atsakomybę ją tikrinti, atskirti faktus nuo nuomonės ir saugoti visuomenės pasitikėjimą. Žurnalistų, redaktorių ir leidėjų darbas kasdien padeda suprasti sprendimus, kurie veikia žmonių gyvenimą, ir fiksuoja įvykius, tampančius rytojaus istorija.

    Kartu tai ir priminimas, kad informacinėje erdvėje daugėja manipuliacijų, dezinformacijos ir greitų, emocijas žadinančių žinučių. Todėl kritinis skaitymas, šaltinių tikrinimas ir gebėjimas suprasti kontekstą tampa ne mažiau svarbūs nei pati teisė laisvai kalbėti.

    Knyga ir kalba skaitmeniniame amžiuje

    Skaitmeninė žiniasklaida ir socialiniai tinklai pakeitė naujienų vartojimą, o turinys pasiekia auditorijas per sekundes. Dėl to stiprėja poreikis kokybiškam turiniui, aiškiai kalbai ir redakciniams standartams, nes nuo jų priklauso, ar visuomenė gauna patikimą informaciją.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie dirbtinis intelektas poveikį turinio kūrimui bei sklaidai. Nors DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis ar aptikti klaidinančias žinutes, galutinis patikimumas remiasi žmogaus atsakomybe, redagavimu ir skaidrumu.

    Kvietimas švęsti prasmingai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga padėkoti spaudos žmonėms už kasdienį darbą ir kartu atsigręžti į skaitymo įpročius. Knyga išlieka vienu patikimiausių būdų gilesniam pažinimui, o lietuvių kalba yra bendruomenę telkiantis pagrindas.

    „Tegul laisvas žodis telkia prasmingiems darbams, o kiekvienas naujas spaudos puslapis neša tiesą ir šviesą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė.

    Šią dieną verta rasti laiko gerai knygai, palaikyti kokybišką žurnalistiką ir išlikti smalsiais, kritiškais skaitytojais. Tai paprastos, bet svarbios kasdienės praktikos, kurios padeda išsaugoti laisvą ir atsakingą viešąjį žodį.

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.

  • Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Socialiniuose tinkluose žaibiškai paplito vaizdai, kuriuose Graikijos pakrantėje matomos vadinamosios vėjo arfos, esą gaminančios švarią elektrą ir kartu skambančios vėjyje. Futuristiškai atrodantys statiniai daugeliui pasirodė kaip naujas atsinaujinančios energetikos proveržis, todėl istorija greitai tapo virusinė.

    Tačiau tikrinant faktus išryškėjo spragos: nėra patikimų duomenų apie realias tokios technologijos instaliacijas, oficialius projektus ar atsakingų institucijų pranešimus. Būtent tokios detalės paprastai lydi energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač kai kalbama apie objektus pajūryje ir viešąją erdvę.

    Kas yra vėjo arfa?

    „Vėjo arfa“ dažniausiai siejama su eoline arfa, tai yra styginiu instrumentu, kurio stygas virpina vėjas. Tokie instrumentai gali skleisti garsą natūraliai, be elektros, tačiau jų paskirtis yra akustinė, o ne energijos gamyba.

    Internete išpopuliarėjusi idėja sujungė dvi skirtingas sritis, meną ir elektros gamybą, todėl skambėjo patraukliai. Vis dėlto pats garsas ar stygų virpesiai savaime nereiškia, kad įrenginys efektyviai generuoja panaudojamą elektros energiją, ypač tinkamu mastu.

    Kodėl istorija klaidino?

    Vėjo energijos gamyboje šiandien dominuoja aiški technologinė kryptis: vėjo turbinos, kurių veikimo principai, efektyvumas ir saugos reikalavimai yra plačiai reglamentuoti. Kai pasirodo naujas energijos gamybos sprendimas, įprastai matomi prototipai, bandymų rezultatai, sertifikavimas ir aiškūs projekto vykdytojai.

    Šiuo atveju viešojoje erdvėje cirkuliavo daugiausia įspūdingi vaizdai, bet trūko patikrinamų įrodymų apie vietą, įrenginių gamintoją, prijungimą prie tinklo ar realius generacijos duomenis. Tai vienas dažniausių signalų, kad istorija gali būti klaidinanti arba paremta vizualine imitacija.

    DI vaizdai ir nauja dezinformacijos banga

    Pastaraisiais metais DI įrankiais sugeneruoti vaizdai tapo sunkiau atskiriami nuo tikrovės, ypač kai kalbama apie architektūrinius objektus ar koncepcinius energetikos sprendinius. Tokie vaizdai dažnai sukuria tikrumo įspūdį, o socialinių tinklų algoritmai padeda jiems plisti greičiau nei spėjama patikrinti faktus.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti, ar pateikiami konkretūs ir patikrinami duomenys: kas yra projekto vystytojas, kur yra tiksli vieta, ar pateikti bandymų rezultatai, ar yra institucijų leidimai, ar sprendimas minimas patikimuose mokslo ar pramonės šaltiniuose. Kai to nėra, net ir gražiausiai atrodanti „nauja technologija“ dažnai pasirodo esanti tik skaitmeninė vizija.

    Graikijos vėjo arfų istorija tapo pamokančiu pavyzdžiu, kaip lengvai gali susilieti realūs reiškiniai, tokie kaip eolinės arfos, ir išgalvoti pažadai apie energijos gamybą. Kol nėra patikimų patvirtinimų ir realių įrenginių, tokias sensacijas vertėtų laikyti ne nauju energetikos sprendimu, o virusine interneto legenda.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši data akcentuoja visuomenės vaidmenį visuotinėje gynyboje ir pasirengimą veikti krizės ar karo metu.

    Minėjimo proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniu Pilietiškumo egzamine, kuris leidžia pasitikrinti žinias apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir valstybės gynybos principus. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, ko dar trūksta kasdieniam pasirengimui.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti gali visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys lietuviai.

    Egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o numatoma trukmė sieks apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti jiems patogų laiką šiame intervale, o užduotis atlikti nuotoliniu būdu.

    Užduočių struktūra apima 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atvirus klausimus. Temos orientuotos į praktines žinias: nuo pilietiškumo ir istorijos iki informacinio raštingumo bei hibridinių grėsmių atpažinimo.

    Kam skirtas ir ko tikėtis?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia lyginti rezultatus tarp panašaus profilio grupių ir tiksliau įvertinti pasirengimą.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Pasak organizatorių, egzaminas orientuotas į kasdienę pilietinę kompetenciją: kaip veikia valstybė, kokios yra piliečių pareigos, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Pastaraisiais metais šios temos tapo ypač aktualios, augant informacinių atakų ir dezinformacijos mastui regione.

    Rezultatai ir prizai

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar labiau augs, nes visuomenėje didėja dėmesys visuotinei gynybai ir atsparumui.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Esant vienodam rezultatui, papildomai bus vertinamas atlikimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Organizatoriai nurodo, kad atsakymai bus įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o nugalėtojai informuojami asmeniškai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu, o apdovanojimai planuojami gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.