CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „JSW“ išmokėjo kalnakasiams apie 26 mln. eurų: kiek darbuotojų jau pasirinko vienkartines išmokas

    Lenkijos kasybos grupė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) skelbia, kad pagal darbuotojų apsaugos programą jau išmokėjo daugiau kaip 26 mln. eurų vienkartinių išmokų. Pasak bendrovės, sprendimai dėl išėjimų derinami taip, kad nenukentėtų gamybos tęstinumas ir darbo sauga.

    Iki rugpjūčio pabaigos iš apsaugos priemonių jau pasinaudojo 2 033 darbuotojai, pasirinkę vadinamąsias kalnakasių atostogas ir atostogas anglies mechaninio perdirbimo padalinių darbuotojams. Dar 668 žmonės pasirinko vienkartinę piniginę išmoką.

    „Procesas vykdomas taip, kad darbuotojų išėjimai netrikdytų padalinių darbo ir leistų išlaikyti darbo saugą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o galutinį sprendimą priima padalinio vadovas“, – nurodė bendrovė.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Pagal JSW planą 2026 metais kalnakasių atostogomis galėtų pasinaudoti iki 3 092 darbuotojų. Ši priemonė skirta tiems, kuriems iki teisės į pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, o anglies mechaninio perdirbimo darbuotojams atostogų laikotarpis gali siekti iki ketverių metų.

    Visa apsaugos programa iš viso turėtų apimti 4 248 darbuotojus. Ji apjungia kelias priemones: kalnakasių atostogas, atostogas perdirbimo padaliniams ir nuo gegužės pradėtas vienkartines išmokas.

    Kiek siekia vienkartinė išmoka?

    JSW nurodo, kad vienkartinė išmoka siekia 170 000 zlotų, tai yra apie 40 000 eurų. Iki šiol šiuo pasirinkimu pasinaudojo 668 darbuotojai, todėl bendra išmokėta suma perkopė 26 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tolesni darbuotojų išėjimai vyks palaipsniui, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp programos tikslų ir realių kasyklų poreikių. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į darbo rinkos įtampas pramonėje ir augančius reikalavimus saugai.

    JSW grupė yra vienintelė koksinių anglių gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš svarbiausių koksą plieno gamybai tiekiančių bendrovių regione. Dėl to jos žmogiškųjų išteklių sprendimai stebimi ne tik Lenkijoje, bet ir platesnėje Europos plieno bei energetikos grandinėje.

  • „Orlen“ derybos dėl Polimery Police įstrigo: „LyondellBasell“ ginčą kelia į Londono arbitražą

    „Orlen“ planuotas Grupa Azoty bendrovės Polimery Police perėmimas atsidūrė neapibrėžtume po to, kai į procesą įsitraukė tarptautinis chemijos koncernas „LyondellBasell“. Įmonė teigia, kad sandoris gali pažeisti jos interesus, todėl klausimas jau nagrinėjamas arbitraže Londone.

    Polimery Police projektas turėjo tapti Grupa Azoty šuoliu į aukštesnę polimerų gamintojų lygą, tačiau realybėje investicija virto sunkia finansine našta. Įrenginys, kurio vertė, kaip nurodoma viešojoje informacijoje, viršija 7,2 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų, ilgą laiką neveikė arba nepasiekė planuotos komercinės stadijos.

    Iki šiol pagrindiniu išeities keliu buvo laikomas gamyklos pardavimas „Orlen“, tačiau dabar šį scenarijų gali apsunkinti teisminis ginčas. „LyondellBasell“, būdama „Orlen“ partnerė bendrose polimerų verslo struktūrose, kelia klausimą, ar planuojamas perėmimas neprieštarauja anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams.

    Arbitražas Londone ir laikinosios priemonės

    Arbitražo procesas pradėtas 2026 metų birželio 19 dieną, o jo vieta pasirinkta Londonas. „LyondellBasell“ remiasi bendros įmonės sutarties nuostatomis ir tvirtina, kad „Orlen“ veiksmai, įsigyjant Grupa Azoty Polyolefins akcijas, gali būti laikomi įsipareigojimų pažeidimu.

    2026 metų liepos 16 dieną Anglijos teismas nusprendė, kad laikinosios priemonės turi būti sprendžiamos ne teisme, o arbitražo tribunole. Vėliau, 2026 metų liepos 23 dieną, tribunolas buvo suformuotas ir toliau nagrinės bylos eigą, įskaitant prašymus dėl laikinųjų priemonių.

    „Kadangi šis klausimas šiuo metu nagrinėjamas arbitraže, nebūtų tinkama komentuoti detalių. Toliau konstruktyviai bendradarbiaujame su „Orlen“ dėl bendrų interesų Lenkijoje“, – sakė „LyondellBasell“ atstovė.

    Kodėl ginčas gali būti jautrus „Orlen“ ir Grupa Azoty?

    Ginčo esmė siejama su tuo, kad „LyondellBasell“ ir „Orlen“ polimerų srityje bendradarbiauja nuo 2003 metų, kai buvo sukurta bendra įmonė ir pradėtos plėtoti modernios polietileno bei polipropileno gamybos pajėgos Plocke. Tokiose partnerystėse dažnai numatomi konkurencijos ribojimai ar pardavimo kanalų kontrolė, o būtent tai, anot rinkos šaltinių, ir gali tapti arbitražo pagrindu.

    „LyondellBasell“ laikomas vienu didžiausių pasaulio polimerų gamintojų, turinčiu reikšmingas pozicijas tiek technologijų, tiek licencijų srityje. Rinkoje plačiai žinoma, kad pažangios polipropileno gamybos technologijos licencijos gali tapti strateginiu svertu, o jų prieinamumas neretai nulemia projekto konkurencingumą ir pelningumą.

    Grupa Azoty atstovai viešai yra nurodę, kad sandoris su „Orlen“ vykdomas pagal planą ir šiuo metu nematoma pagrindo svarstyti alternatyvų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad arbitražas gali sulėtinti procesą arba padidinti jo kainą, ypač jei būtų pritaikytos baudos ar kitos finansinės priemonės.

    Juodžiausiu scenarijumi laikoma situacija, kai galimos sankcijos ar teisinė rizika taptų tokia didelė, kad „Orlen“ sandoris nebeatrodytų ekonomiškai pagrįstas. Tokiu atveju Polimery Police perėmimas galėtų neįvykti, o tai reikštų papildomą spaudimą Grupa Azoty restruktūrizavimo planams ir skolos aptarnavimui.

  • DI parašytas raportas už viešus pinigus kelia klausimą: kiek tokių tekstų jau pateko į mokslą?

    Lenkijoje kilęs skandalas dėl viešomis lėšomis parengto raporto apie šalies įvaizdį atvėrė platesnę problemą: generatyvus dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne pagalbininku, o pagrindiniu tekstų „autoriumi“. Kritikai akcentuoja ne tik etikos ribas, bet ir kokybės kontrolės stoką, kai DI sukurtas turinys pateikiamas kaip rimta analitinė medžiaga.

    Viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų sukėlė tai, kad dokumente aptikti akivaizdūs kalbos ir logikos nesklandumai, o pati publikacija, kaip teigiama, buvo finansuota iš valstybės biudžeto. Tokie atvejai, pasak akademinės bendruomenės atstovų, griauna pasitikėjimą mokslo institucijomis ir kuria palankią terpę dezinformacijai.

    Kas nutiko su raporto rengimu?

    Diskusijos įsisiūbavo po to, kai paaiškėjo, kad rengiant medžiagą buvo naudotas dirbtinis intelektas, o galutinėje versijoje pritrūko redagavimo ir žmogaus priežiūros. Autoriai ir su projektu sietos organizacijos viešai aiškino, kad tai esą buvo tarpinis darbinis dokumentas, tačiau oponentai pabrėžė, jog visuomenei jis buvo pateiktas kaip galutinis produktas.

    Skandalas turėjo ir politinių pasekmių: viešojo sektoriaus atstovai nuo dokumento bandė atsiriboti, o dalis su projektu sietų struktūrų vėliau keitė komunikaciją, pabrėždamos, kad sprendimai priimti ankstesnės vadovybės. Tokios situacijos ypač jautrios, kai kalbama apie skaidrumą ir atsakomybę už viešųjų pinigų panaudojimą.

    Pasitikėjimo krizė akademijoje

    Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra pats DI naudojimas, o nekritiškas jo taikymas be patikros ir aiškios atsakomybės. Kai visuomenė pamato akivaizdžiai prastai suredaguotą tekstą, natūraliai kyla klausimas, ar panašiai „gaminamos“ ir kitos ataskaitos, mokslinės publikacijos ar projektų paraiškos.

    Šalia to ryškėja dar viena tendencija: daugėja kaltinimų, kad tekstai sukurti dirbtiniu intelektu, net kai tai vertinama tik „iš akies“. Tokia praktika gali pakenkti sąžiningiems tyrėjams, nes vien įtarimas ima veikti kaip reputacinė bausmė, o aiškių ir patikimų atpažinimo metodų ne visada pakanka.

    Kur yra etikos riba?

    Akademinėje aplinkoje vis dažniau sutariama, kad DI gali būti naudingas idėjų paieškai, literatūros paieškos pagreitinimui ar kalbos švarinimui, tačiau etinė riba peržengiama tada, kai juo imituojami tyrimo rezultatai, „prirašomos“ išvados ar kuriamas patikimai skambantis, bet iš esmės išgalvotas turinys.

    Šį klausimą aktualina ir naujas reguliacinis fonas Europos Sąjungoje. Įsigaliojęs DI aktas numato skaidrumo pareigas tam tikroms sistemoms ir situacijoms, įskaitant sintetinį vaizdą, garsą ar vaizdo įrašus, o tekstų atveju itin svarbus tampa redakcinės kontrolės principas: jei turinys patikrintas ir už jį atsako konkretus subjektas, atsakomybės išvengti vien „DI padėjo“ argumentu nepavyks.

    Skandalo pamoka paprasta: kai dirbtinis intelektas tampa lengviausiu keliu „pagreitinti“ darbą, reali kaina dažnai persikelia kitur. Ją sumoka skaitytojai, redaktoriai, recenzentai ir institucijos, kurios turi skirti laiką patikrai, o pasitikėjimo atkurti greitai nepavyksta.

  • Elonas Muskas apie DI ir robotus: kodėl energija taps svarbiausiu ribojimu artimiausią dešimtmetį

    Musko žinutė G20: mažiau barjerų

    Verslininkas Elonas Muskas nuotoliniu būdu pasisakė G20 inovacijų renginyje Chapel Hill mieste Šiaurės Karolinoje ir ragino šalis spartinti technologijų plėtrą. Jo teigimu, naujovės turėtų būti laikomos leidžiamomis pagal nutylėjimą, o ne draudžiamomis, todėl perteklinės taisyklės gali kainuoti tempą ir konkurencingumą.

    Kritiškiausiai Muskas atsiliepė apie Europos Sąjungos reguliavimo aplinką, kuri, anot jo, inovacijas ne sustabdo, bet reikšmingai sulėtina. Pastaraisiais metais jis ne kartą viešai ginčijosi su Europos Komisija dėl sprendimų, susijusių su socialinių platformų veikla ir atsakomybe.

    DI plėtrą ribos ne idėjos, o elektra

    Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto plėtrą Muskas pabrėžė, kad vienu svarbiausių „butelio kaklelių“ tampa energijos pasiūla. Augant skaičiavimo poreikiams, DI modeliams treniruoti ir paleisti reikalingi vis didesni duomenų centrų pajėgumai, o tai tiesiogiai kelia elektros paklausą.

    Anot jo, valstybės, kurios greičiausiai statys elektrines ir duomenų centrus, gali įgyti pranašumą prieš tas, kurios dels. Muskas taip pat prognozavo, kad DI galėtų reikšmingai prisidėti prie pasaulio ekonomikos augimo, nors tokios projekcijos rinkoje vertinamos nevienareikšmiškai dėl didelio neapibrėžtumo.

    Robotų era ir darbo pokyčiai

    Muskas piešė artimos ateities scenarijų, kuriame DI daugelyje nefizinių užduočių pradeda lenkti žmones. Jis teigė, kad programinės įrangos kūrime ir skaitmeninėje inžinerijoje DI gebėjimai gali pasiekti lygį, kai žmogaus vaidmuo vis dažniau tampa priežiūros ir sprendimų patvirtinimo funkcija.

    Dar ambicingesnė jo prognozė susijusi su robotika: per 10 metų pasaulyje esą galėtų veikti bent 1 000 000 000 robotų, o jų našumas būtų kelis kartus didesnis nei žmonių. Muskas šią viziją sieja ir su „Tesla“ investicijomis į humanoidinius robotus, kuriuos įmonė pristato kaip būsimą darbo jėgos papildymą.

    „Jei norime, kad pažanga vyktų greičiau, turime supaprastinti taisykles ir agresyviai investuoti į energijos bei skaičiavimo infrastruktūrą“, – sakė Elonas Muskas.

    Renginyje dalyvavo ir daugiau technologijų lyderių, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Diskusijose buvo minima ir Lenkijos delegacija, atstovaujama skaitmeninimo ir finansų ministrų.

  • DI centrų bumas kelia kainas: transformatorių ir aušinimo tiekėjai skaičiuoja užsakymus metams į priekį

    Dirbtinio intelekto centrų bumas keičia ne tik lustų rinką: didžiausią naudą ima ir tie, kurie tiekia energijos bei aušinimo infrastruktūrą. Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui, spartėja investicijos į duomenų centrus, o kartu auga paklausa transformatoriams, generatoriams ir aušinimo sistemoms.

    Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulinės investicijos į duomenų centrus gali siekti trilijonus eurų. Vis dažniau pabrėžiama, kad DI plėtra bus ribojama ne vien procesorių pasiūlos, bet ir fizinės infrastruktūros: elektros įvadų, pastočių, kabelių bei šilumos šalinimo sprendimų.

    Kur stringa nauji projektai?

    Duomenų centrų statytojai tikisi greitų terminų, tačiau vien prisijungimas prie elektros tinklų kai kuriose rinkose gali vėluoti iki 24 mėnesių. Brandžiose, didelę paklausą turinčiose rinkose laukimo eilės kai kuriais atvejais vertinamos dar ilgesnės, nes tinklų plėtra ir leidimų procesai ne visada spėja paskui paklausą.

    Skaitmeninės infrastruktūros tiekėjai pastebi, kad pramonės viduje vis dažniau diskutuojama ne apie DI lustų trūkumą, o apie transformatorių ir generatorių pristatymo terminus. Ilgėjant tiekimo grandinėms, įmonės siekia iš anksto rezervuoti gamybinius pajėgumus ir fiksuoti tiekimo apimtis ilgesniam laikotarpiui.

    Transformatorių gamintojų eilės ilgėja

    Transformatorių ir elektros įrangos gamintojai skelbia apie sparčiai augantį užsakymų portfelį, ypač susijusį su DI infrastruktūros projektais Šiaurės Amerikoje. Dalis gamintojų nurodo, kad užsakymų apimtys jau dengia kelių metų gamybą, o klientai derasi dėl pristatymų iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „Šiuo metu turime užsakymų portfelį, apimantį daugiau nei trejus metus, o reikšminga gamybos pajėgumų dalis pagrindinei energetikos įrangai rezervuota dar trejiems metams“, – nurodė „HD Hyundai Electric“.

    Augant elektros poreikiui, gamintojai taip pat investuoja į efektyvesnes technologijas, kurios mažintų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį pėdsaką. Duomenų centrų sektoriui vis dažniau tenka atremti visuomenės ir reguliuotojų klausimus dėl didelio elektros bei vandens vartojimo, todėl efektyvumas tampa ne tik kaštų, bet ir reputacijos klausimu.

  • „Euvic“ vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kitaip proveržis sustos

    Silezija per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią nuo sunkiosios pramonės prie technologijų ir IT paslaugų. Tačiau kitas regiono augimo etapas, pasak „Euvic“ grupės bendraįkūrėjo ir vadovo Wojciecho Wolny, priklausys nuo to, ar pavyks kurti nuosavus produktus ir išlaikyti intelektinę nuosavybę vietoje.

    Interviu metu jis pabrėžia, kad vien paslaugų ekonomikos nepakanka: kai didžioji vertės dalis lieka užsakovams, regionas tampa priklausomas nuo išorinių sprendimų ir ciklų. Jo teigimu, Silezijai reikia savo mastelio technologijų įmonės, panašios į Spotify ar „Bolt“, nes tokie „inkariniai“ verslai sukuria ekosistemą ir pritraukia talentus.

    Kas jau veikia Silezijoje

    W. Wolny vardija stipriąsias regiono puses: išsilavinusią inžinerinę bendruomenę, universitetus, energetinę infrastruktūrą ir patogų susisiekimą. Jo teigimu, svarbi ir socialinė aplinka: saugumas, tvarkinga viešoji erdvė bei ilgesnės trukmės profesiniai ryšiai, kurie palengvina pasitikėjimu grįstą verslo kultūrą.

    Šis pagrindas padėjo pritraukti tarptautinių įmonių kompetencijų centrus ir sukurti tvirtą IT paslaugų sektorių. Vis dėlto W. Wolny įspėja, kad regionui būtina pereiti prie didesnės pridėtinės vertės modelio, kuriame sprendimai, produktų teisės ir ilgalaikė nauda būtų kuriami vietoje.

    Nuosavi produktai ir DI spaudimas

    Pasak „Euvic“ vadovo, didžiausia problema yra intelektinės nuosavybės trūkumas ir tai, kad regione per mažai atsiranda kompanijų, kuriančių globalius produktus. Jo teigimu, Silezija pernelyg dažnai veikia kaip „paslaugų“ regionas, o ne kaip vieta, kur gimsta eksportuojamos platformos ir technologijos.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Tarptautinių korporacijų kompetencijų centruose dalį rutininių užduočių perims DI, todėl vien darbo vietų skaičiumi grįstas augimas gali lėtėti, o konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo taps dar intensyvesnė.

    „Mums reikia įmonių, kurios kuria savo sprendimus ir intelektinę nuosavybę, o ne tik teikia paslaugas“, – sakė W. Wolny.

    Jo vertinimu, regionui verta orientuotis į sritis, kuriose DI didina, o ne mažina produktyvumą: duomenų apdorojimą, kibernetinį saugumą, programinę įrangą, taip pat duomenų centrų plėtrą. Tam svarbi energetikos bazė ir pramoninių teritorijų pritaikymas, nes tokie projektai reikalauja patikimos galios ir infrastruktūros.

    Verslumas kaip svarbiausia kompetencija

    Kalbėdamas apie ateities gebėjimus, W. Wolny pirmiausia išskiria verslumą. Jo nuomone, regiono institucijos turėtų ne tik padėti išlaikyti jaunuosius specialistus, bet ir aktyviai juos pritraukti, o universitetų ir verslo bendradarbiavimas turi virsti realiais komerciniais projektais.

    Jis teigia, kad tai reiškia paramą startuoliams, mentorių programas, palankesnes sąlygas pirmajam bandymui ir greitesnį kelią nuo studijų projektų iki rinkoje parduodamų sprendimų. Tokia kryptis, pasak pašnekovo, leistų Silezijai išlikti technologijų centru, bet kartu tapti ir regionu, kuriame gimsta tarptautiniu mastu atpažįstami produktai.

  • „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ taikosi į pažangesnį vairavimo asistentą

    „Toyota“ planuoja nuo 2028 metų pradėti diegti naujos kartos pažangios vairuotojo pagalbos sistemą, kuri savo idėja primins „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) – prižiūrimą važiavimą nuo taško iki taško. Tačiau gamintojas pabrėžia, kad techninis kelias bus kitoks, o saugumo ribojimų bus daugiau.

    Šiuo metu daugelyje „Toyota“ modelių siūlomos funkcijos, tokios kaip adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, eismo juostos centravimas, pagalba persirikiuojant ir automatinis parkavimas. Skelbiama, kad naujasis sprendimas turėtų būti gerokai pažangesnis tiek greitkeliuose, tiek mieste.

    Ką reiškia L2++ ir kodėl tai svarbu?

    Japonijos žiniasklaidoje sistema apibūdinama kaip L2++ – tai nėra oficiali tarptautinė klasifikacija, o rinkodaros terminas. SAE (Automotive Engineers) apibrėžimuose 2 lygis reiškia, kad automobilis gali vienu metu valdyti greitį ir vairą, bet vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir bet kada perimti kontrolę.

    3 lygis jau leidžia tam tikromis sąlygomis nukreipti dėmesį nuo kelio, tačiau sistema pati aiškiai paprašo perimti vairavimą, kai to prireikia. Praktikoje dauguma L2+ ar L2++ sprendimų reklamuojami kaip patogesni, bet teisiškai vairuotojas vis tiek lieka atsakingas už situacijos valdymą.

    Esminis skirtumas nuo „Tesla“: papildomi saugikliai

    Didžiausias skirtumas – „Toyota“ ketina naudoti vadinamąsias apsaugines ribas, kurios stebėtų DI veikimą ir užkirstų kelią netikėtiems manevrams pagal iš anksto žmogaus nustatytas taisykles. Tokia architektūra reiškia, kad sprendimų priėmimas nebūtų visiškai paliekamas vienam DI modeliui.

    „Techniniu požiūriu kursime 4 lygio technologiją, tačiau komerciškai ją siūlysime kaip L2++“, – sakė „Toyota“ programinės įrangos kūrimo centro vadovas Akihiro Sarada.

    Šis pareiškimas signalizuoja atsargesnę strategiją: net jei vidiniai pajėgumai būtų artimi aukštesniam autonomiškumui, vartotojams sistema būtų pateikiama taip, kad vairuotojas liktų prie vairo ir prisiimtų atsakomybę. „Toyota“ taip pat teigia, kad toks požiūris gali reikšmingai prisidėti prie saugumo, nors konkrečios metodikos ir bandymų duomenys viešai dar neatskleisti.

    Pagal minimą planą naujoji sistema pirmiausia turėtų pasirodyti 2028 metų modeliuose, o iki 2030 metų būti išplečiama į platesnę modelių gamą. Kol kas neaišku, kurios rinkos ją gaus pirmos, tačiau tikėtina, kad prioritetu taps didžiosios rinkos, kuriose aktyviai konkuruojama dėl pažangių vairavimo asistentų.

    Kontekstui svarbu tai, kad vis daugiau gamintojų kuria prižiūrimo važiavimo mieste funkcijas, tačiau kartu griežtėja ir reguliuotojų dėmesys sistemų pavadinimams, vairuotojo įsitraukimui bei atsakomybės riboms. Todėl „Toyota“ pasirinktas modelis su papildomais saugikliais gali tapti bandymu suderinti technologinį progresą, aiškesnį paaiškinamumą ir rizikų valdymą.

    Tuo pat metu Japonija jau yra įteisinusi 4 lygio autonomines transporto priemones apibrėžtose teritorijose, o šalies tikslai iki 2030 metų siejami su tūkstančiais autonominių taksi, autobusų ir kitų komercinių priemonių. Tai rodo, kad rinkoje lygiagrečiai vystomos dvi kryptys: plataus vartojimo L2–L3 sprendimai ir riboto veikimo, bet pilnai autonominiai 4 lygio projektai.

  • „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    Iš Kembridžo universiteto ekosistemos išaugęs startuolis „Flower Labs“ pristatė naują bendros paskirties dirbtinis intelektas (DI) modelį Endeavor 1.0. Bendrovė teigia, kad tai vadinamosios pažangiausios klasės sprendimas, galintis konkuruoti su JAV lyderių kuriamais modeliais.

    Pagrindinis „Flower Labs“ akcentas yra diegimas vietoje, įmonės infrastruktūroje, o ne tik naudojimas per nuotolinę programavimo sąsają. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys gali likti organizacijos valdomose sistemose, mažinant perdavimo ir prieigos rizikas.

    Kodėl vietinis diegimas tampa privalumu

    Įmonėms ir viešajam sektoriui vis dažniau svarbūs duomenų suvereniteto, atitikties ir kibernetinio saugumo klausimai. Todėl modeliai, kuriuos galima valdyti pačios organizacijos aplinkoje, tampa patrauklūs sveikatos apsaugai, finansams ir kritinei infrastruktūrai.

    „Flower Labs“ vysto vadinamąją federuoto mokymo kryptį, kai DI mokomas taip, kad duomenys nebūtų sutelkiami viename centriniame serveryje. Praktikoje tai gali leisti, pavyzdžiui, ligoninėms gerinti modelius neperkeliant pacientų duomenų už vidinių sistemų ribų.

    Kas žinoma apie Endeavor 1.0

    Bendrovė nurodo, kad Endeavor 1.0 sukurtas remiantis atvirojo kodo modeliais, tačiau papildomai pasitelkia nuosavo modelio samprotavimo galimybes ir įmonės kuriamą programinę įrangą. Taip siekiama sujungti atvirojo kodo lankstumą ir uždarų sistemų našumą.

    „Flower Labs“ pozicionuoja Endeavor kaip alternatyvą uždariems JAV modeliams, kurie dažnai pasiekiami tik per nuotolinius sprendimus. Bendrovė tikina, kad kai kuriose užduotyse modelio rezultatai prilygsta rinkos lyderiams, nors realus pritaikomumas priklausys nuo konkrečių naudojimo scenarijų, duomenų ir diegimo aplinkos.

    Europos kontekstas ir DI suverenitetas

    Endeavor pristatymas sutampa su didėjančiu Europos dėmesiu vietinėms DI galimybėms, duomenų kontrolei ir saugumo reikalavimams. Vis daugiau organizacijų ieško modelių, kuriuos galima pritaikyti viduje, integruoti su turimomis sistemomis ir kontroliuoti naudojimo sąnaudas.

    „Europa neturėtų amžinai nuomotis savo intelekto iš kelių JAV bendrovių“, – sakė „Flower Labs“ vienas įkūrėjų ir vyriausiasis mokslininkas Nicholas Lane.

    „Flower Labs“ nurodo, kad Endeavor 1.0 bus siūlomas pagal licenciją, o pradžioje prieiga bus suteikiama ribotam organizacijų ratui. Bendrovė taip pat signalizuoja, kad platesnis diegimas priklausys nuo skaičiavimo išteklių didinimo ir partnerystės plėtros.

  • Instagramas sugriežtina taisykles: DI sukurti influenceriai privalės aiškiai išsiduoti

    Instagramas sugriežtina taisykles: DI sukurti influenceriai privalės aiškiai išsiduoti

    Kas keičiasi „Instagram“ platformoje

    „Instagram“ pradeda griežčiau reguliuoti profilius, kuriuose vaizduojami dirbtinio intelekto sukurti, tikro žmogaus išvaizdą ir elgesį imituojantys avatarai. Nuo šiol tokių paskyrų valdytojai turės aiškiai nurodyti, kad profilis yra generuotas, kitaip rizikuos prarasti pasiekiamumą.

    Iki šiol žymėjimas daugeliu atvejų buvo labiau savanoriškas, todėl dalis kūrėjų galėjo klaidinti auditoriją, sudarydami įspūdį, kad už profilio stovi realus asmuo. „Instagram“ teigimu, aiškesnės taisyklės skirtos didinti skaidrumą ir pasitikėjimą turiniu.

    Kokios sankcijos gresia nepažymėjus profilio

    Platforma numato tiesiogines pasekmes paskyroms, kurios neįsijungs reikiamo statuso ar ignoruos atnaujintas nuostatas. Toks turinys gali būti išimtas iš rekomendacijų sistemų, todėl nauji vartotojai jo paprasčiau neberas per siūlomus įrašus ar kitus atradimo kanalus.

    Praktikoje tai reiškia mažesnį matomumą, lėtesnį sekėjų augimą ir ribotesnes galimybes pasiekti auditoriją be mokamos reklamos. Tokie ribojimai socialiniuose tinkluose dažnai prilygsta reikšmingam veiklos pristabdymui.

    Nauja žyma ir kuo ji skiriasi

    „Instagram“ atnaujina ir patį žymėjimo pavadinimą: vietoje ankstesnio „AI Creator“ diegiama tikslesnė formuluotė „AI-generated profile“. Taip siekiama atskirti paskyras, kurios yra pilnai sugeneruotos, nuo kūrėjų, kurie DI naudoja tik kaip įrankį, pavyzdžiui, idėjoms, montažui ar vizualams kurti.

    „Generatyvus dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne kūrybos dalimi, o iš vartotojų signalų matome, kad jiems nepatinka profiliai, kurie atrodo kaip žmonės, bet vėliau paaiškėja, jog asmuo buvo sugeneruotas“, – sakė „Meta“ komanda „Instagram“ tinklaraštyje.

    Kaip vyks patikra ir ką daryti, jei sistema suklydo

    Prisitaikymas prie naujų taisyklių reikalauja aktyvių veiksmų iš paskyrų administratorių. Tie, kurie anksčiau naudojo senesnį žymėjimą, galės peržiūrėti statusą ir atnaujinti nustatymus pagal naujas gaires.

    Jei savininkas nereaguos, „Instagram“ gali pats identifikuoti įtartinus profilius automatinėmis priemonėmis ir pritaikyti ribojimus. Tokiu atveju numatytos dvi išeitys: įsijungti reikiamą žymą arba pateikti apeliaciją, ypač jei autentiška paskyra buvo klaidingai priskirta prie generuotų.

    Kodėl tai aktualu: virtualūs influenceriai ir deepfake rizika

    Virtualūs influenceriai socialiniuose tinkluose populiarėja jau ne vienus metus, o vaizdo ir vaizdo įrašų generavimo įrankiams tobulėjant realistiškų personažų kūrimas tapo paprastesnis ir pigesnis. Dėl to daugėja paskyrų, imituojančių modelius ar nuomonės formuotojus, kurių auditorija ne visada supranta, kad mato fikciją.

    Šalia to auga ir deepfake problema, kai skaitmeniniai avatarai ar suklastoti vaizdo įrašai mėgina apsimesti realiais žmonėmis, įskaitant žinomus asmenis ar politikus. Tokie atvejai didina sukčiavimo riziką ir mažina pasitikėjimą socialinių tinklų turiniu, todėl skaidrumo reikalavimai tampa viena svarbiausių priemonių.

    „Šis pokytis yra mūsų nuolatinių pastangų didinti skaidrumą dalis ir tikimės, kad jis padės žmonėms geriau suprasti, ką jie mato „Instagram“ turinyje“, – sakė platformos komanda.

  • Degalų kainos šią savaitę tik brangs? Ekspertai paaiškina, kas stumia benziną ir dyzeliną aukštyn

    Degalų kainų šuolis po valstybės taikytų laikinos paramos priemonių pabaigos virto nemalonia žinia vairuotojams: ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzinas ir dyzelinas degalinėse gali brangti toliau. Pirmasis kainų pakilimas siejamas su mokesčių pokyčiais, tačiau vėlesnę dinamiką vis labiau lemia rinka.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vienkartinis kainų šoktelėjimas po PVM lengvatos pabaigos buvo tik pradžia. Tolesniems pokyčiams įtaką daro didmeninės degalų kainos, naftos kotiruotės ir valiutų kursai, todėl kainų kreivė gali išlikti kylanti net ir be naujų sprendimų dėl mokesčių.

    Kodėl kainos kyla ir po mokesčių?

    Degalų rinkoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu: mokesčiai, naftos perdirbimo maržos, logistikos kaštai ir paklausa. Ekspertai teigia, kad didžiausi rinkos dalyviai kainas skaičiuoja pagal panašius principus kaip ir anksčiau, tačiau prie galutinės sumos prisideda pasikeitęs PVM tarifas ir brangstantys ištekliai.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir įtampa tarptautinėse energijos žaliavų rinkose. Jei naftos ir dyzelino biržose išliks didesnės kainos, o eurui silpnėjant importas brangs, degalinėse tai gali atsispindėti per kelias dienas, ypač didėjant didmeninių tiekėjų kainoms.

    Kada pildytis baką šią savaitę?

    Vertinant prognozes, vairuotojams svarbiausia suprasti paprastą taisyklę: jei didmeninės kainos kyla, degalinės dažniausiai kainas koreguoja su kelių dienų vėlavimu. Dėl to savaitės pradžioje dar gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, tačiau bendra kryptis, tikėtina, išliks kylanti.

    Ekspertai taip pat pastebi trumpalaikius paklausos šuolius, kai vairuotojai skuba prisipilti degalų prieš numatomą brangimą. Tokiais atvejais kai kuriose vietose greičiau ištuštėja talpyklos, o degalinės skuba papildyti atsargas jau brangesne didmenine kaina, todėl kainų kilimas gali būti dar labiau paspartintas.

    Kas vyksta rinkos lyderių akcijose?

    Degalų kainų augimas dažnai persiduoda ir į energetikos įmonių lūkesčius: investuotojai vertina, kaip brangesnė žaliava ir aukštesnės perdirbimo maržos paveiks finansinius rezultatus. Dėl to rinkoje gali stiprėti nuotaikos, kad didieji perdirbėjai ir tiekėjai uždirbs daugiau, ypač kai pasaulinės rafinavimo maržos išlieka aukštos.

    Analitikai pabrėžia, kad akcijų kainas lemia ne vien vidaus degalų politika, bet ir platesnės makroekonominės sąlygos, įskaitant energijos išteklių kainas pasaulyje ir dividendų lūkesčius. Pastarieji dažnai sustiprėja, kai valstybės valdomoms įmonėms keliami aukštesni pelno paskirstymo tikslai.