CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Elektromobiliai kaip namų baterija: ką siūlo EEA ir kiek Europa gali sutaupyti iš OZE

    Europos aplinkos agentūra (EEA) pabrėžia, kad spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) diegimas Europoje tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių reiškia mažesnį pažeidžiamumą kainų šuoliams ir tiekimo sutrikimams.

    EEA direktorė Leena Yla-Mononen akcentuoja, kad OZE plėtra, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos sprendimai yra kertiniai žingsniai, siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Pasak jos, tai taip pat gali sumažinti energijos kainų svyravimų poveikį tiek namų ūkiams, tiek verslui.

    Kaip OZE amortizuoja kainų šokus

    EEA vasarą paskelbtame vertinime įspėjama, kad Europos Sąjunga išlieka jautri išoriniams sukrėtimams, nes dujų kainos vis dar smarkiai veikia elektros energijos didmenines kainas. Agentūra skaičiavo, kad dujų kainų svyravimai 2026 metų pradžioje iki balandžio vidurio galėjo kainuoti Europos Sąjungai iki 13 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu OZE indėlis, EEA vertinimu, vartotojams leido sutaupyti apie 29 mlrd. eurų. Agentūra OZE vadina vienu efektyviausių amortizatorių, kuris mažina energijos sistemos priklausomybę nuo brangstančių iškastinių išteklių.

    Elektromobiliai ir tinklo lankstumas

    EEA atkreipia dėmesį, kad kainų pikai dažnai sutampa su šaltuoju sezonu, kai išauga paklausa, o sistemoje prireikia daugiau lanksčių pajėgumų. Dėl to vis svarbesni tampa energijos kaupimo sprendimai, kurie gali suteikti papildomą saugumo buferį vartotojams.

    Vienas iš akcentuojamų scenarijų yra elektromobilių baterijų panaudojimas kaip energijos rezervo namų ūkiams. Tai siejama su vadinamuoju dvikrypčiu įkrovimu, kai sukaupta energija gali būti atiduodama atgal į tinklą arba naudojama namui aprūpinti elektra didelių kainų ar piko metu.

    „Didelių kainų laikotarpiais elektromobilių baterijose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą arba naudojama namams aprūpinti elektra“, – sakė Leena Yla-Mononen.

    Pasak EEA, tokie sprendimai ypač aktualūs apsaugant pažeidžiamiausius namų ūkius, tačiau jiems reikalingos aiškios taisyklės, tinklo techniniai sprendimai ir rinkos mechanizmai. Praktikoje tai reiškia investicijas į išmanųjį tinklą, įkrovimo infrastruktūrą ir kaupimo technologijų integraciją.

    Miestams OZE plėtra sudėtingesnė

    EEA vadovė pažymi, kad miestams vietinių OZE šaltinių plėtra dažnai yra sunkesnė dėl ribotos erdvės ir infrastruktūros, kuri daug kur vis dar paremta iškastiniu kuru. Tai apima ir energetikos, ir transporto sistemas, kuriose perėjimas prie švaresnių sprendimų reikalauja koordinuotų investicijų.

    Nors vėjo turbinų diegimą miestuose dažnai riboja erdvės ir planavimo reikalavimai, realistiškesnis kelias yra saulės elektrinės ant stogų ir kitų tinkamų paviršių. EEA vertinimu, šių sprendimų plėtrą gali paspartinti savivaldybių ar nacionalinė finansinė parama, ypač ten, kur svarbu mažinti energijos skurdo riziką.

  • Prie Latvijos sienos su Rusija startuoja Baltijos gynybos linija: kaip ji jungsis su Lenkijos Rytų skydu

    Prasidėjo darbai Balvi regione

    Latvijos šiaurės rytuose, Balvi regione prie sienos su Rusija, pradėti Baltijos gynybos linijos statybos darbai. Apie tai pranešė Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto agentūra, koordinuojanti dalį infrastruktūros projektų.

    Ši iniciatyva – tai planuojamų įtvirtinimų grandinė palei Baltijos valstybių rytines sienas. Tikslas – sustiprinti NATO rytinį flangą ir didinti atgrasymo priemonių efektyvumą.

    Kokie įtvirtinimai bus įrengiami?

    Numatyti inžineriniai sprendimai apima prieštankinius griovius, bunkerių elementus ir betonines kliūtis, dažnai vadinamas drakono dantimis. Tokios priemonės skirtos sulėtinti technikos judėjimą ir sudaryti sąlygas greitesnei gynybinei reakcijai.

    Latvijoje šiam etapui skiriama daugiau nei 12 000 000 eurų iš valstybės biudžeto. Darbus planuojama užbaigti 2027 metų rudenį, tačiau konkretūs terminai gali priklausyti nuo rangos, tiekimo ir saugumo situacijos regione.

    Anksčiau 2024 metais Latvijos ginkluotosios pajėgos prie Dauguvos, Selijos poligone, įrengė bandomąjį linijos ruožą. Ten inžineriniai daliniai ir išminuotojai dirbo kartu su JAV kariuomenės ir Danijos pajėgų vienetais, dislokuotais regione.

    Kaip projektas susijęs su Rytų skydu?

    Baltijos gynybos linija yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas, kurio įgyvendinimą šalių gynybos ministrai suderino Rygoje 2024 metais. Jo esmė – vieningas požiūris į sienų fortifikaciją ir kliūčių sistemą, kuri prireikus veiktų kaip vientisa gynybos infrastruktūra.

    Numatoma, kad ateityje ši linija bus derinama ir su Lenkijos Rytų skydu – programa, orientuota į Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą. Rytų skydo koncepcijoje akcentuojami tiek fiziniai įtvirtinimai pasienyje, tiek stebėjimo ir oro erdvės kontrolės sprendimai.

    Latvijos rytinė siena yra daugiau nei 450 kilometrų: per 280 kilometrų sudaro siena su Rusija, o apie 170 kilometrų – siena su Baltarusija. Tokia geografija lemia, kad ilgalaikė infrastruktūra tampa viena iš nuolatinių saugumo politikos krypčių.

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • ES rengia didžiausią sankcijų paketą Rusijai: taikiklyje – karinė pramonė ir komponentų tiekimo spragos

    Europos Sąjunga rengia iki šiol didžiausią sankcijų paketą Rusijai, kuris šį kartą pirmiausia būtų nukreiptas į karinę pramonę ir ginkluotės gamybos grandines. Apie tai po ES gynybos ministrų susitikimo Wicklow, Airijoje, pranešė už užsienio reikalus atsakinga ES pareigūnė Kaja Kallas.

    Pasak jos, tikslas – realiai susilpninti Rusijos karinės technikos ir amunicijos gamybą, nes būtent ši sritis tiesiogiai palaiko karą prieš Ukrainą. K. Kallas pabrėžė, kad sankcijų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai bus užkirsti keliai sankcijų apėjimui.

    Komponentai iš Europos – kodėl tai vis dar vyksta?

    K. Kallas teigė, kad Ukraina ir toliau fiksuoja vakarietiškos kilmės detalių rusiškuose ginkluose, įskaitant raketas. Jos vertinimu, tai rodo, kad dabartiniai ribojimai ne visur įgyvendinami pakankamai griežtai, o tiekimo grandinėse vis dar lieka spragų.

    Tokiose schemose dažniausiai išnaudojami tarpininkai trečiosiose šalyse, prekių perklasifikavimas ir vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių judėjimas, kai civilinės paskirties komponentai vėliau atsiduria kariniuose gaminiuose. ES institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne tik naujiems draudimams, bet ir eksporto kontrolės bei muitinės rizikų valdymo stiprinimui.

    „Akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad tai sustabdytume“, – sakė Kaja Kallas.

    Ekonominis spaudimas ir karo logistika

    K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį, kad spaudimą Rusijai didina ir Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos bei logistikos infrastruktūrą. Jos teigimu, smūgiai naftos perdirbimo objektams ir logistikos trikdymas apsunkina tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek platesnį ekonomikos funkcionavimą.

    Be to, ji paminėjo Ukrainos pateikiamus vertinimus apie didelius Rusijos nuostolius fronte, teigdama, kad Rusija esą netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Tokie skaičiai, pasak jos, tik stiprina argumentą, jog ekonominės priemonės turi būti nukreiptos į gebėjimą tęsti karą.

    Hibridinės grėsmės Europai ir pažadų kaina

    Rengiamas sankcijų paketas siejamas ir su Rusijos hibridiniais veiksmais prieš Europą, kurie, pasak K. Kallas, tampa vis rizikingesni. Jos vertinimu, Maskva „testuoja“ Europos ryžtą, todėl atsakas turi būti nuoseklus ir įgyvendinamas praktikoje.

    „Jei sakome: jeigu padarysite tai, mes padarysime ana, turime būti pasirengę tesėti žodį. Kitaip mūsų žodžiai mus silpnina“, – sakė Kaja Kallas.

    Ji pabrėžė, kad Europa ir toliau didins paramą Ukrainai bei investuos į savo gynybą. Pasak jos, tai yra patikimiausias būdas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės eskalacijos ir sumažinti galimybes tęsti agresiją ilgą laiką.

  • Startuoja registracija į Business PRECOP 2026: kaip verslui pasiruošti klimato ir energetikos pokyčiams

    Prasidėjo registracija į Business PRECOP – vieną didžiausių Vidurio Europos konferencijų, skirtų klimato ir aplinkosaugos transformacijai bei jos poveikiui verslui. Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai skelbia, kad konferencijos dėmesio centre bus praktiniai klausimai, su kuriais susiduria įmonės: energijos kainų nepastovumas, investicijų finansavimas, reguliavimo pokyčiai ir konkurencingumo išlaikymas. Tai tema, kuri ypač aktuali pramonei ir energetikai, kai Europos Sąjunga spartina žaliąją pertvarką.

    Kas laukia verslo Europoje?

    Pastaraisiais metais ES klimato politika įgavo aiškų pagreitį: įmonėms tenka ne tik mažinti emisijas, bet ir įrodyti pažangą duomenimis, ataskaitomis bei tiekimo grandinės vertinimais. Tam įtakos turi ir anglies dioksido kainodara per apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, turintis mažinti „anglies nutekėjimo“ riziką.

    Verslui tai reiškia dvejopą spaudimą: viena vertus, reikia investuoti į efektyvumą, elektrifikaciją ar alternatyvius energijos šaltinius, kita vertus, būtina išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose. Konferencijoje žadama aptarti, kaip įmonės gali suderinti aplinkosauginius tikslus su gamybos kaštais, rizikų valdymu ir energijos tiekimo saugumu.

    Kas apmokės transformaciją?

    Vienas jautriausių klausimų – finansavimas. Dekarbonizacija šilumos ūkyje, pramonės modernizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir emisijų mažinimo technologijos reikalauja didelių kapitalo investicijų, o palūkanų normų ir finansavimo sąlygų kaita verčia įmones atsargiau planuoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad Business PRECOP diskusijose bus ieškoma atsakymų, kaip pasitelkti investuotojus, viešąsias paramos priemones ir privačius finansuotojus, kad pertvarka vyktų greičiau. Taip pat numatoma kalbėti apie biologinės įvairovės reikšmę ekonomikai – ši tema vis dažniau atsiranda investuotojų ir rizikų vertinimuose.

    Diskusijų krypties Gospodarka i regulacje centre bus klausimai apie transformacijos finansavimo šaltinius, investuotojų vaidmenį ir biologinės įvairovės svarbą ekonomikai.

    Renginio programoje numatomi pokalbiai apie šilumos ūkio dekarbonizaciją, pramonės konkurencingumą griežtėjančio reguliavimo sąlygomis, tvarių investicijų dinamiką po spartaus augimo laikotarpio ir pasirengimą naujai energetinei realybei. Organizatoriai primena, kad ankstesnėse renginio edicijose dalyvavo apie 1 000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų bei ekspertų.

  • 2027 metų mokslo biudžetas augs, bet universitetai perspėja: didžioji dalis lėšų jau suplanuota

    Lenkijos 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas mokslo ir aukštojo mokslo finansavimo didinimas. Valdžia skelbia apie 7,5 proc. augimą, tačiau akademinė bendruomenė ragina žiūrėti į skaičius atsargiau.

    Pagal biudžeto projekto skaičiavimus papildomos lėšos mokslo ir aukštojo mokslo sistemai siektų apie 620 000 000 eurų, lyginant su 2026 metais. Dalis politikų tai vadina derybiniu laimėjimu, bet universitetai pabrėžia, kad reali laisvai panaudojamų pinigų dalis gali būti gerokai mažesnė.

    Vyriausybė: augimas turėtų padengti sąnaudas

    Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos atstovai teigia, kad didesnis finansavimas padės institucijoms ne tik indeksuoti atlyginimus, bet ir kompensuoti augančias veiklos sąnaudas. Taip pat planuojama daugiau lėšų skirti konkursinėms programoms ir projektams.

    Vienas akcentuojamų pokyčių – didesnis finansavimas Narodowe Centrum Nauki, kuris Lenkijoje yra vienas pagrindinių mokslo grantų skirstytojų. Skelbiama, kad šiam centrui numatoma papildomai apie 92 000 000 eurų, o kartu tikimasi padidinti paraiškų sėkmės rodiklį konkursuose.

    Universitetai: dalis sumos – jau prisiimti įsipareigojimai

    Konferencijos Rektorów Uniwersytetów Polskich atstovai teigia, kad viešai pristatomas augimas nėra „nauji pinigai“ universitetams visa apimtimi. Jų argumentas paprastas: reikšminga dalis biudžeto padidinimo skirta bendriems viešojo sektoriaus sprendimams, o ne papildomoms aukštojo mokslo reikmėms.

    Didžiausia eilutė – apie 345 000 000 eurų, numatyta 3 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui. Universitetai pabrėžia, kad tai horizontali priemonė, kuri taikoma visai biudžetinei sferai, todėl jos nereikėtų laikyti išskirtiniu papildomu finansavimu aukštajam mokslui.

    „Iš esmės tai yra pliusas, bet kartu ir daug viešųjų ryšių“, – sakė akademinės bendruomenės atstovas.

    Programa IDUB ir klausimas dėl realios subvencijos

    Kita reikšminga dalis siejama su programa Inicjatywa doskonałości – uczelnia badawcza, kuri remia mokslinių universitetų konkurencingumą ir jų tarptautiškumą. Akademikai primena, kad programos taisyklėse numatyti automatiniai priedai, ypač konkurso metais, todėl ir šios lėšos iš anksto „užprogramuotos“.

    Pagal universitetų skaičiavimus, su IDUB susijęs privalomas augimas gali sudaryti apie 138 000 000 eurų. Dėl to akademinė bendruomenė daro išvadą, kad didžioji dalis deklaruojamo bendro padidinimo atitenka jau egzistuojantiems įsipareigojimams, o realus bazinės subvencijos augimas gali būti kuklus.

    Universitetai taip pat atkreipia dėmesį į struktūrinę problemą: net ir didėjant finansavimui, dalis pinigų nukreipiama į tikslines programas arba grantus, kurie ne visada sprendžia kasdienes institucijų išlaikymo ir studijų kokybės užtikrinimo problemas. Todėl, jų vertinimu, 2027 metais pagrindinis klausimas bus ne vien biudžeto augimas, o tai, kiek jo dalies universitetai galės panaudoti lanksčiai ir pagal realius poreikius.

  • Vokietija dėl drono su sprogmenimis incidento kaltina Rusiją: uždaromas konsulatas Bonoje ir „Rusų namai“ Berlyne

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą, susijusį su dronu ir sprogstamosiomis medžiagomis. Pasak jo, išvados grindžiamos Vokietijos ir partnerių šalių saugumo tarnybų surinkta informacija.

    Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pranešė, kad atsakydama į šį atvejį Vokietijos vyriausybė uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir Berlyno centre veikiantį „Rusų namų“ kultūros centrą. Šie sprendimai pristatomi kaip politinė ir diplomatinė reakcija į, Berlyno vertinimu, priešišką veiklą šalies teritorijoje.

    Kas žinoma apie incidentą Leipcige

    Leipcigo oro uostas yra vienas svarbiausių Vokietijos logistikos mazgų, ypač krovinių srautams, todėl bet koks su sprogmenimis siejamas incidentas šioje vietoje laikomas itin jautriu. Vokietijos pareigūnai viešai nedetalizavo, kokio tipo dronas buvo panaudotas ir kaip buvo identifikuotas galimas užsakovas.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugėja viešų įspėjimų dėl galimų diversijų, kibernetinių atakų ir bandymų daryti įtaką per tarpininkus. Tokie veiksmai dažnai apibūdinami kaip hibridinės grėsmės, kurios gali būti nukreiptos į transportą, energetiką ar gynybos pramonę.

    Vokietijos argumentai: hibridinės operacijos

    Vidaus reikalų ministras teigė, kad saugumo tarnybos jau kurį laiką stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Anot jo, jos esą nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą, gynybos įmones ir paramą Ukrainai.

    „Jau kurį laiką mūsų saugumo tarnybos stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Tarnybų ir partnerių išvados aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą planuotose, įvykdytose ar sužlugdytose akcijose“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Nors detalės apie konkrečius įrodymus neatskleidžiamos, tokia praktika įprasta, kai kalbama apie žvalgybos informaciją, šaltinių apsaugą ar vykstančius tyrimus. Vis dėlto politinis pareiškimas paprastai reiškia, kad Berlynas laiko turimą medžiagą pakankama diplomatiniams žingsniams pagrįsti.

    Konsulato ir „Rusų namų“ uždarymas

    Johannas Wadephulas nurodė, kad uždaromas Rusijos konsulatas Bonoje bei „Rusų namai“ Berlyne, kurie oficialiai veikė kaip kultūrinė institucija. Vokietija tokius sprendimus aiškina siekiu sumažinti Rusijos diplomatinių ir su ja siejamų institucijų veiklos mastą šalyje.

    Kultūros centrai ir diplomatinės atstovybės dažnai atsiduria padidinto dėmesio zonoje, kai valstybės kaltina viena kitą žvalgybine veikla ar koordinuojamomis įtakos operacijomis. Tokiais atvejais priemonės apima personalo mažinimą, atstovybių veiklos apribojimus arba jų uždarymą.

    Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija. Berlynas signalizuoja, kad incidentai Vokietijos teritorijoje, susiję su infrastruktūros ir transporto saugumu, bus vertinami ne tik kaip kriminaliniai, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimai.

  • Šeimos fondams ruošiamas mokesčių „užveržimas“: 36 mėnesių taisyklė ir didesnis pelno mokestis

    Lenkijos Finansų ministerija rengia šeimos fondų apmokestinimo pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią trumpalaikei mokesčių optimizacijai. Projekte numatomas 36 mėnesių laikotarpis, griežtesnės nekilnojamojo turto nuomos taisyklės ir pelno mokesčio tarifo didinimas.

    Diskusijų ašis – šeimos fondų paskirtis: jie buvo kuriami kaip paveldėjimo planavimo ir šeimos turto valdymo instrumentas, o ne kaip tarpinė grandis greitam aktyvų pardavimui su mokesčių lengvatomis. Teisininkė Julita Zawadzka iš KKG Legal pabrėžia, kad „užlopymai“ neturėtų atbaidyti verslų, kurie fondus naudoja tikrajai sukcesijai.

    Kas keistųsi dėl 36 mėnesių taisyklės

    Viena svarbiausių naujovių – vadinamasis 36 mėnesių „užrakinimo“ laikotarpis, susijęs su į šeimos fondą įnešto ar jam neatlygintinai perduoto turto pardavimu. Jei turtas būtų parduotas anksčiau nei po 36 mėnesių, fondas nebegalėtų taikyti pelno mokesčio lengvatos tokioms pajamoms.

    Šis terminas būtų skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais turtas buvo įneštas, perduotas arba įsigytas, pabaigos. Priemonė taikoma modeliams, kai aktyvas trumpam „perkeliamas“ į fondą prieš planuojamą sandorį vien tam, kad būtų sumažinta mokestinė našta.

    Nuoma, paskolos ir užsienio struktūros

    Projektas taip pat griežtina nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimo logiką, ypač gyvenamosios paskirties objektų atveju. Numatyta, kad lengvata būtų išlaikoma tik tada, kai fondas pats tiesiogiai nuomoja būstą ir tik gyvenamosioms reikmėms, o įrodinėjimo našta tektų fondui.

    Kartu siūloma labiau kontroliuoti situacijas, kai šeimos fondai per įvairias struktūras faktiškai vykdo aktyvią operacinę veiklą. Projekte minimi ir papildomi „saugikliai“ dėl paskolų bei vadinamųjų paslėptų išmokų, taip pat platesnis reguliavimo laukas tarptautinėms struktūroms, įskaitant kontroliuojamas užsienio bendroves ir išvykimo mokestį.

    Pelno mokestis didėtų iki 19 proc.

    Finansiškai jautriausias pokytis – pelno mokesčio tarifo didinimas nuo 15 proc. iki 19 proc. Jis būtų taikomas išmokoms naudos gavėjams, turto perdavimui likviduojant fondą ir tam tikroms operacijoms, kurios prilyginamos paslėptam pelno paskirstymui.

    Ministerijos logika – priartinti tokių išmokų apmokestinimą prie kapitalo pajamų apmokestinimo, tačiau išlaikyti bazinę sistemos idėją: turto įnešimas į fondą išlieka iš esmės neutralus, o mokestis dažniau atsiranda išmokėjimo momentu.

    „Šeimos fondas turėtų būti šeimos turto sutvarkymo, verslo apsaugos nuo išskaidymo ir kartų planavimo priemonė“, – sakė Julita Zawadzka.

    Projekte numatytos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos: 36 mėnesių taisyklė būtų taikoma turtui, įneštam ar įsigytam iš susijusių asmenų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Taip pat būtų siūlomas riboto laikotarpio mechanizmas, leidžiantis kai kuriuos iki 2027 metų pradžios į fondą įneštus objektus grąžinti steigėjui mokestiniu požiūriu neutraliau.

    Ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia bus reguliavimo stabilumas ir aiškumas: pernelyg dažni pakeitimai mažina pasitikėjimą instrumentu ir apsunkina ilgalaikį paveldėjimo planavimą. Galutinis vertinimas priklausys nuo to, kaip projektas keisis tolesniame teisėkūros procese.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.

  • Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas ir Finansinio stabilumo tarybos (FSB) pirmininkas Andrew Bailey perspėjo, kad naujos kartos dirbtinis intelektas gali tapti rimtu išbandymu pasaulio finansų stabilumui ir ekonomikos augimui. Pasak jo, sparčiai tobulėjantys modeliai didina kibernetinių incidentų tikimybę ir gali išplėsti jų mastą iki sisteminio lygio.

    Šis įspėjimas išdėstytas laiške, kurį Andrew Bailey rugpjūčio 28 dieną išsiuntė G20 finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams prieš jų susitikimą Asheville, JAV. Laiške akcentuojama, kad daugelyje šalių vis dar trūksta pakankamai aiškių protokolų, kaip saugiai diegti ir valdyti pažangius DI sprendimus kritinėje infrastruktūroje.

    DI ir kibernetinė rizika finansams

    Andrew Bailey pabrėžė, kad pažangiausi DI modeliai gali padidinti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir kaštų struktūrą, o tai ypač pavojinga, kai finansų sektorius priklauso nuo kelių labai didelių trečiųjų šalių paslaugų teikėjų. Tokia koncentracija reiškia, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininę reakciją daugelyje institucijų vienu metu.

    „Pažangiausias DI gali reikšmingai pakeisti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir ekonomiką, o tai gali pakirsti pasitikėjimą rinkomis visos sistemos mastu, ypač dėl labai koncentruotų trečiųjų šalių paslaugų teikėjų“, – rašė Andrew Bailey.

    Jo teigimu, įmonės ir institucijos turi ruoštis aplinkai, kurioje pažeidžiamumų bus daugiau, o pataisymų diegimo tempas turės būti gerokai greitesnis nei įprasta. Tai reiškia investicijas į kibernetinę higieną, incidentų valdymą, atsargines sistemas ir atsigavimo planus, kurie realiai veiktų didelio masto sutrikimų metu.

    Kodėl problema peržengia sienas?

    FSB vadovas atkreipė dėmesį, kad DI kuriamos ir diegiamos technologijos nepaiso nacionalinių sienų, todėl incidentas vienoje jurisdikcijoje gali akimirksniu paveikti kitų šalių bankus, mokėjimų sistemas ir rinkas. Skirtingi teisiniai režimai, nevienodas pasirengimas bei atkūrimo pajėgumai gali tapti papildomu silpnumu, kuriuo pasinaudoja kenkėjai.

    „DI nepaisys nacionalinių sienų, todėl incidento pasekmės gali peržengti šalį, kurioje jis prasidėjo“, – pažymėjo Andrew Bailey.

    Jis ragino prioritetu laikyti saugų ir atsakingą modelių išleidimą bei diegimą pasauliniu mastu, nes tai būtų naudinga visiems ekonomikos sektoriams. Pasak jo, suderintos taisyklės ir bendra praktika mažintų riziką, kad silpniausia grandis taps atvira durimi plataus masto atakai.

    Rinkų fonas: nestabilumas ir spaudimas kainoms

    Įspėjimas skamba platesnio nestabilumo kontekste, kai rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius konfliktus, energijos kainų svyravimus ir infliacijos rizikas. Andrew Bailey laiške taip pat nurodė, kad dideli investicijų srautai į DI infrastruktūrą gali prisidėti prie papildomo kainų spaudimo, ypač kai auga energijos ir skaičiavimo išteklių paklausa.

    FSB – tai tarptautinė institucija, koordinuojanti finansų sektoriaus reguliavimo kryptis ir rizikų stebėseną tarp didžiausių pasaulio ekonomikų. Šios organizacijos rekomendacijos nėra tiesiogiai privalomos, tačiau jos dažnai tampa pagrindu centrinių bankų, priežiūros institucijų ir vyriausybių sprendimams.

    Kitas G20 finansų vadovų susitikimas numatytas gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, JAV. Tikėtina, kad DI ir kibernetinio atsparumo klausimai ten bus vieni svarbiausių, nes finansų sektoriaus skaitmenizacija didėja greičiau nei vienodai brandūs saugumo standartai.