CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos oro uostai 2025 metais pasiekė rekordą: aptarnauta 66,1 mln. keleivių, augimas tęsiasi

    Lenkijos civilinės aviacijos institucija praneša, kad 2025 metais šalies oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais ir 26,6 proc. daugiau nei 2023 metais, rodant, kad rinka auga sparčiau, nei buvo prognozuota.

    Kartu didėjo ir skrydžių apimtys: keleivinių operacijų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie 9 proc. Vidutinis keleivių skaičius viename reise taip pat augo nuo 140 iki 143, o tai rodo gerėjantį lėktuvų užpildymą.

    Augimą tempė tarptautiniai skrydžiai

    Didžiausią impulsą suteikė tarptautinis keleivių srautas: 2025 metais jis augo 12,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 13,5 proc. Tuo metu vidaus skrydžių rinka per metus beveik nekito, o metų pabaigoje net fiksuotas 10,1 proc. mažėjimas.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja palyginimą su Europos oro uostų rezultatais: 2025 metais šalies keleivių augimo tempas buvo didesnis nei daugelio Europos oro uostų, vertinant pagal ACI Europe skelbiamus rodiklius. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lenkijos rinka po pandemijos atsigavo greičiau ir išlaikė pagreitį.

    „2025 metais keleivių skaičius viršijo net optimistinį 2024 metais parengtos prognozės scenarijų. Tai rodo, kad Lenkijos oro transporto rinka vystosi sparčiau, nei buvo manyta prieš dvejus metus“, – sakė Lenkijos civilinės aviacijos institucijos atstovas.

    Populiariausios kryptys ir miestai

    Reguliariuose tarptautiniuose skrydžiuose populiariausia kryptis išliko Jungtinė Karalystė, po jos rikiuojasi Italija ir Ispanija. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį į Jungtinę Karalystę ir iš jos keliavo apie 2,07 mln. keleivių, į Italiją – apie 1,57 mln., į Ispaniją – apie 1,20 mln.

    Tarp kitų ryškesnių rinkų minimos Vokietija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Švedija. Populiariausių miestų penketuke dominavo Londonas, taip pat išsiskyrė Milanas, Roma, Oslas ir Amsterdamas.

    Pastebima ir dar viena tendencija – didėjo vidutinis skrydžio atstumas: jis buvo apie 41 kilometrą ilgesnis nei 2024 metais ir 82 kilometrais didesnis nei 2023 metais. Tai gali reikšti, kad dalis keleivių dažniau rinkosi tolimesnes kryptis, o oro uostų maršrutų tinklas plėtėsi.

    Reguliarūs skrydžiai ir čarteriai augo skirtingu tempu

    Reguliarių skrydžių segmentas 2025 metais sudarė didžiausią srauto dalį: per metus aptarnauta 55,74 mln. keleivių, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį reguliariais reisais keliavo 13,5 mln. žmonių, arba 11,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Čarteriniai skrydžiai taip pat augo: 2025 metais jais keliavo 10,4 mln. keleivių, tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį čarterių keleivių buvo 1,6 mln., o augimas per metus siekė 16,8 proc., kas atspindi stiprią kelionių paklausą atostogų kryptimis.

    Pirmąjį 2025 metų pusmetį Lenkijos oro uostai aptarnavo 29,7 mln. keliautojų, arba 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per tą patį laiką skrydžių operacijų skaičius viršijo 215,7 tūkst. ir buvo 9,3 proc. didesnis nei metais anksčiau.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.

  • Minova Ekochem streikas baigtas: sutarta dėl daugiau nei 10,5 proc. algų augimo ir metinės premijos

    Lenkijoje veikiančiose „Minova Ekochem“ gamyklose pasiektas susitarimas, užbaigęs neterminuotą darbuotojų streiką. Darbuotojams numatytas bendras atlyginimų didinimas, viršijantis 10,5 proc., taip pat metinė premija, prilygstanti vieno mėnesio baziniam atlygiui.

    Susitarimą su darbdaviu gegužės 21 dieną pasirašė profesinių sąjungų atstovai trijuose bendrovės padaliniuose Lenkijoje. Gamyba įmonėje atnaujinta gegužės 22 dieną, o darbuotojai į darbą grįžo po keturių protesto dienų.

    Kaip didės atlyginimai?

    Atlyginimų augimas numatytas dviem etapais: pirmoji dalis siekia 6 proc. ir taikoma nuo gegužės. Antroji dalis įsigalios kitų metų sausį, o darbuotojams taip pat žadamas atlygio didėjimas ir 2027 metais.

    Susitarime įtvirtintas principas, kad būsimų metų algų augimas turėtų būti susietas su infliacija ir ją viršyti. Kitaip tariant, jei metinė infliacija siektų, pavyzdžiui, 5 proc., atlyginimai turėtų didėti 6 proc.

    Atlyginimų pakėlimas su išlyginimu už sausį, vasarį, kovą ir balandį darbuotojus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. Tuo pačiu metu numatyta išmokėti ir metinę premiją, lygią vienam mėnesiniam baziniam atlygiui.

    Kas lėmė susitarimą?

    Derybos dėl atlyginimų, pasak profesinių sąjungų, vyko nuo metų pradžios, tačiau ilgą laiką proveržio nebuvo. Darbuotojų atstovai siekė 12 proc. atlyginimų augimo ir 100 proc. mėnesinio atlygio dydžio metinės premijos, o darbdavio siūlymai buvo gerokai mažesni.

    Vykstant kolektyvinio ginčo procedūroms, nei derybos, nei mediacija rezultatų nedavė, todėl gegužės 18 dieną prasidėjo neterminuotas streikas. Ketvirtąją protesto dieną į Lenkiją atvyko „Minova Global“ vadovybės atstovas, po to derybos paspartėjo.

    „Tai buvo labai sunkios derybos. Galiausiai pavyko pasirašyti susitarimą, bet iki galo nesame patenkinti, nes darbuotojai tikėjosi didesnių algų jau dabar“, – sakė Adamas Lazaras, „Solidarność“ pirmininkas „Minova Ekochem“ gamykloje Siemianovicų Šlionskių mieste.

    Kiek žmonių dirba ir ką gamina?

    Trijuose „Minova Ekochem“ padaliniuose Lenkijoje dirba 277 žmonės, iš jų 123 darbuotojai – Siemianovicų Šlionskių gamykloje. Šiame padalinyje gaminami klijai inkarams bei putos, naudojamos kasybos sektoriuje.

    Profesinių sąjungų vertinimu, susitarimo pasiekti nebūtų pavykę be darbuotojų ryžto ir streiko. Jos taip pat pabrėžia organizacinę ir teisinę paramą, kurią teikė regioniniai profesinių sąjungų atstovai.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.

  • Pietų Sudanas ant bado ribos: be maisto – beveik 8 mln žmonių, pagalbą teikia PAH

    Pietų Sudanas vėl priartėjo prie humanitarinės katastrofos slenksčio: maisto trūkumas paliečia didžiąją dalį gyventojų, o dalis regionų susiduria su realia bado rizika. Jungtinių Tautų ir pagalbos organizacijų vertinimu, apie 7,8–7,9 mln žmonių patiria ūmų maisto nesaugumą, o maždaug 2,2 mln vaikų fiksuojamas ūmus nepakankamas maitinimasis.

    Padėtį blogina keli vienu metu veikiantys veiksniai: smurtas šalies viduje, silpna ekonomika ir menkai veikianti valstybės infrastruktūra. Esminį smūgį sudavė ir 2023 metais prasidėjęs karas kaimyniniame Sudane, sukėlęs didelį pabėgėlių srautą per pasienį.

    Karas ir pabėgėliai perkrovė pasienį

    Pasienio ruožas tarp Sudano ir Pietų Sudano tapo vienu labiausiai apkrautų migracijos koridorių regione. Skaičiuojama, kad iš Sudano į Pietų Sudaną persikėlė apie 1,3 mln žmonių, o dalis jų apsistoja tranzito vietose, kurių pajėgumai seniai viršyti.

    Ypač didelė įtampa jaučiama Aukštutinio Nilo regione, prie Renk vietovės, kur žmonės dažnai atvyksta praradę santaupas ir galimybes apsirūpinti maistu. Tai didina spaudimą vietinėms bendruomenėms, kurių galimybės išgyventi ir taip ribotos.

    „Kalbėjausi su 20 moterų Renk apylinkėse, netoli sienos su Sudanu. Dvylika jų sakė kasdien nesugebančios rasti maisto sau ir vaikams“, – sakė Alicja Ryś iš organizacijos „Polska Akcja Humanitarna“.

    Kodėl pagalba ne visur pasiekia?

    Humanitarinių organizacijų darbą apsunkina nesaugumas ir menkas susisiekimas: šalyje beveik nėra asfaltuotų kelių, o kai kurios teritorijos lietinguoju sezonu tampa praktiškai nepravažiuojamos. Dėl to maistas ir būtinos prekės dalyje vietovių pristatomos oru arba upėmis, o tokie maršrutai yra brangūs ir pažeidžiami.

    Prieinamumą riboja ir vietiniai ginkluoti susidūrimai, ypač regionuose, kur civilių judėjimas ir prekių srautai tampa fragmentiški. Kai kur bendruomenės atsiduria izoliuotos nuo rinkų, sveikatos paslaugų ir vandens šaltinių, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai virsta ilgalaike krize.

    Vanduo, higiena ir infrastruktūra

    Viena iš vietoje dirbančių organizacijų – „Polska Akcja Humanitarna“, Pietų Sudane veikianti nuo 2006 metų, kai ši teritorija dar buvo Sudano dalis. Organizacija teikia vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos pagalbą, nes švaraus vandens trūkumas tiesiogiai didina infekcijų ir ligų protrūkių riziką.

    Per du dešimtmečius organizacija prisidėjo įrengiant arba atnaujinant beveik 1 700 gręžinių, taip pat vykdo higienos edukaciją bendruomenėse. Žmonėms dalijami higienos rinkiniai, į kuriuos įeina vandens dezinfekcijos priemonės, filtrai, muilas, talpos vandeniui ir kitos bazinės priemonės.

    „Svarbi pagalbos dalis yra sveikatos edukacija ir infekcinių ligų prevencija. Tam rengiame ir apmokame higienos promotorius, kurie lanko šeimas namuose ir moko pagrindinių sveikatos apsaugos principų“, – sakė Alicja Ryś.

    Organizacija taip pat padeda atnaujinti sanitarinius mazgus sveikatos įstaigose, įrengti vandens talpyklas bei kurti sistemas, leidžiančias tiekti išvalytą vandenį iš Baltojo Nilo. Tokie projektai mažina kasdienes rizikas, tačiau be didesnio finansavimo jų mastą išlaikyti sudėtinga.

    Klimato ekstremumai ir brangstantis maistas

    Maisto krizę gilina ir klimato veiksniai: pasikartojantys potvyniai bei sausros naikina pasėlius, skandina gyvulių bandas ir verčia žmones keltis iš vienos vietos į kitą. Tai mažina šeimų galimybes užsiauginti maisto, o šalis dar labiau priklauso nuo importo ir paramos.

    Prie bendro spaudimo prisideda ir globalūs maisto kainų svyravimai, kurie ypač skaudžiai smogia mažas pajamas turinčioms valstybėms. Dėl brangstančio kuro ir logistikos kaštų išauga pagalbos pristatymo kaina, o tuo pat metu humanitarinių programų finansavimas dažnai atsilieka nuo realių poreikių.

    „Daugelis namų ūkių prarado gebėjimą patys užsiauginti maisto ir tapo ilgainiui priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Šalis patiria ir konfliktų, ir ekstremalių orų, ir pasaulinių maisto kainų poveikį vienu metu“, – sakė Alicja Ryś.

    Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 metais, tačiau valstybės institucijos ir ekonomika iki šiol išlieka trapios. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be stabilaus saugumo, geresnės infrastruktūros ir ilgalaikių investicijų į žemės ūkį vien tik skubioji pagalba krizės neišspręs.

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“, valdanti „ChatGPT“, artėja prie vieno laukiamiausių debiutų biržoje: skelbiama, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali pradėti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) procesą. JAV žiniasklaida nurodo, kad vadovas Samas Altmanas viešą akcijų platinimą taikosi surengti 2026 metų rugsėjį.

    Jei planai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas posūkis organizacijai, kuri 2015 metais pradėjo veikti kaip ne pelno siekianti tyrimų laboratorija. 2025 metų spalį „OpenAI“ užbaigė perėjimą prie viešosios naudos bendrovės modelio, siekdama lengviau pritraukti kapitalą ir plėsti veiklą.

    Galimai didžiausias IPO istorijoje

    Rinkoje skaičiuojama, kad „OpenAI“ per IPO galėtų siekti pritraukti apie 55 400 000 000 eurų. Toks mastas viršytų ankstesnius rekordus ir dar labiau kaitintų technologijų sektoriaus kapitalo rinkas, kuriose investuotojai ieško ryškių augimo istorijų.

    Vis dėlto „OpenAI“ rekordui iššūkį gali mesti „SpaceX“, kuri taip pat siejama su pasirengimu viešam akcijų platinimui ir galimai dar didesne pritraukiama suma. Dėl to 2026 metais rinkoje gali susiformuoti retai matoma konkurencija dėl didžiausio debiuto pasaulio biržų istorijoje.

    Trilijono eurų vertės kartelė

    Analitikų vertinimu, „OpenAI“ vertinimas listinguojant akcijas galėtų perkopti 922 000 000 000 eurų ribą. Tokia kapitalizacija iškart įkeltų bendrovę į pasaulio didžiausių įmonių klubą, šalia brandžių ir pelningų gigantų.

    Tuo pat metu investuotojams tai būtų reta proga įsigyti beveik gryną DI bendrovės akciją viešojoje rinkoje. Iki šiol daugumai rinkos dalyvių DI tematika dažniausiai pasiekiama netiesiogiai, per lustų gamintojus, debesijos tiekėjus ar didžiąsias technologijų platformas.

    Didžiausias klausimas: pelningumas

    Didžiausias neapibrėžtumas išlieka „OpenAI“ finansų tvarumas: viešai akcentuojama, kad bendrovė dar nėra pasiekusi pelningumo. Rinkoje minimi vertinimai rodo, kad metinės pajamos gali siekti apie 27 700 000 000 eurų, tačiau kartu prognozuojami ir itin dideli kaštai.

    Pastaraisiais metais DI verslams brangiausia dalis yra skaičiavimo resursai, duomenų centrų infrastruktūra ir modelių mokymas, o tai spaudžia maržas net sparčiai augant pardavimams. Būtent todėl IPO prospektas, kuriame atsispindėtų detalūs pinigų srautai, įsipareigojimai ir kaštų struktūra, gali tapti lemiamu testu investuotojų lūkesčiams.

    „Dar teks pamatyti, kaip viešosios rinkos įvertins „OpenAI“ ir panašias bendroves, kai jų finansai bus atverti detalesnei patikrai“, – teigiama rinkos analitikų komentaruose, vertinančiuose būsimą debiutą.

    Jeigu „OpenAI“ pavyks įrodyti, kad pajamų augimas gali aplenkti DI infrastruktūros išlaidas, 2026 metų IPO gali tapti ne tik rekordiniu pagal dydį, bet ir nustatyti naują standartą visam DI sektoriui. Priešingu atveju rinkos entuziazmą gali greitai pakeisti griežtesni reikalavimai dėl pelningumo ir aiškesnio verslo modelio.

  • Coco Chanel citatos, kurios šiandien skamba kitaip: nuo stiliaus iki drąsos būti savimi

    Coco Chanel mintys, kurios išliko

    Gabrielle „Coco“ Chanel vardas mados istorijoje tapo sinonimu modernumui: ji padėjo pakeisti moterų aprangos sampratą, iškėlė patogumą, paprastumą ir aiškias linijas. Nors daugelis jos pasakymų gimė prieš dešimtmečius, socialinių tinklų laikais jie vėl cituojami kaip trumpi, lengvai pritaikomi gyvenimo principai.

    Chanel citatos dažnai balansuoja tarp praktinių patarimų ir provokacijos, tačiau jų pagrindas paprastai aiškus: įvaizdis gali būti priemonė, o ne tik puošmena. Šiandien tai ypač aktualu, kai asmeninis prekės ženklas ir profesinis identitetas persikelia į viešą erdvę.

    Įvaizdis ir paprastumas

    Viena dažniausiai kartojamų minčių siejama su pasirengimu: esą verta atrodyti taip, lyg bet kada galėtum sutikti svarbų žmogų ar konkurentą. Šiuolaikinėje darbo kultūroje ši idėja persikelia į kasdienę rutiną, kur pirmas įspūdis vis dar daro įtaką pasitikėjimui ir deryboms.

    Kita jos frazė, kad paprastumas yra raktas į eleganciją, šiandien dera su tvarumo kryptimi: mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau ilgai tarnaujančių drabužių. Mados industrija vis dažniau kalba apie kapsulinę spintą ir kokybę, o ne nuolatinį trendų vaikymąsi.

    „Moda praeina, stilius išlieka“, – sakė Coco Chanel.

    Šis sakinys dažnai cituojamas kaip argumentas rinktis tai, kas tinka žmogui, o ne tai, kas tą sezoną dominuoja vitrinose. Skaitmeniniame amžiuje, kai tendencijos keičiasi ypač greitai, mintis apie stilių tampa savotišku atsvaros tašku.

    Drąsa būti savimi ir ribos

    Chanel idėja, kad grožis prasideda tada, kai žmogus pasirenka būti savimi, šiandien susišaukia su autentiškumo paieškomis. Tačiau šiuolaikinėje diskusijoje svarbu atskirti autentiškumą nuo spaudimo visada atrodyti nepriekaištingai, nes tai gali virsti nuolatine įtampa.

    Kontroversiškai skambanti mintis apie tai, kad nėra negražių moterų, tik apleistos, šiandien dažniau vertinama kritiškai. Vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei sveikatai, kūno įvairovei ir finansinėms galimybėms, kurios lemia, kiek laiko ir resursų žmogus gali skirti savijautai bei išvaizdai.

    Sėkmė, darbas ir krypties keitimas

    Chanel biografija dažnai pateikiama kaip socialinio šuolio pavyzdys: ji augo sudėtingomis aplinkybėmis, bet anksti išmoko siūti ir vėliau pavertė šį įgūdį profesija. Tokios istorijos iki šiol įkvepia, nes primena, kad karjeros lūžis dažnai prasideda nuo praktinio amato ir nuoseklaus darbo.

    Dar viena jos mintis ragina negaišti laiko bandant „pramušti sieną“, kai galima ieškoti durų, tai yra kito kelio. Šiandien tai skamba kaip patarimas keisti strategiją: persikvalifikuoti, kelti kompetencijas, pasitelkti DI įrankius rutinai mažinti ir daugiau dėmesio skirti kūrybai bei sprendimams.

    „Kad būtum nepakeičiamas, reikia visada būti kitoks“, – sakė Coco Chanel.

    Ši frazė dažnai interpretuojama kaip raginimas išsiskirti, bet šiuolaikinėje profesinėje aplinkoje ji reiškia ir specializaciją. Kai konkurencija didelė, vertę kuria aiški kompetencija, patikimumas ir nuoseklus rezultatas, o ne vien išorinis įspūdis.