CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijoje rekordiniai OZE ribojimai: per 4 mėnesius atjungta 642,5 GWh, 50,9 proc. daugiau nei pernai

    Lenkijoje atsinaujinančių išteklių energetikos ribojimai nemažėja: balandžio mėnesį užfiksuotas rekordinis nierynkinis vėjo ir saulės elektrinių redysponavimas, kai gamyba mažinama perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu dėl sistemos balansavimo poreikių. Kaip mėnesinėje apžvalgoje skelbia Forum Energii, vien balandį apribota 344 GWh elektros gamybos.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, balandžio ribojimai buvo 30,1 proc. didesni. O per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius bendra ribojimų apimtis pasiekė 642,5 GWh, tai yra 50,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Kodėl ribojama žalioji energija?

    Nierynkinis redysponavimas dažniausiai taikomas tuomet, kai tinklas fiziškai nebesugeba priimti visos tuo metu pagaminamos energijos arba kai dėl didelės generacijos ir mažesnio vartojimo tampa sudėtinga išlaikyti sistemos balansą. Tokiais atvejais, net ir esant techninei galimybei gaminti, dalis elektrinių laikinai atjungiamos.

    Forum Energii nurodo, kad balandžio ribojimai daugiausia palietė didelio masto saulės elektrines: jų gamyba sumažinta 211,7 GWh, o tai sudarė 17,2 proc. potencialios gamybos. Vėjo elektrinėms ribojimai siekė 132,3 GWh, arba 6,3 proc. potencialios gamybos, ir tai, anot apžvalgos, yra rekordas šiam šaltiniui.

    Neigiamos kainos ir mišinio pokyčiai

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad 2026 metų balandį atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 34,4 proc. Lenkijos elektros gamybos mišinio. Didžiausią dalį žaliosios gamybos sudarė saulės ir vėjo elektrinės: saulė pagamino 2,2 TWh ir sudarė 15,1 proc. visos gamybos, vėjas pagamino 2,0 TWh ir sudarė 13,6 proc.

    Kita mišinio dalis buvo padengta iškastiniu kuru, kuris, Forum Energii vertinimu, sudarė 65,6 proc. visos gamybos. Toks derinys, kai greitai auganti saulės generacija sutampa su mažesniu vartojimu, didina tikimybę, kad rinkoje atsiras neigiamos kainos.

    Forum Energii duomenimis, balandį fiksuotas didžiausias istorijoje neigiamų kainų valandų skaičius Rinkos dienos iš anksto segmente: jų buvo 100. Ankstesnis rekordas siekė 92 valandas ir buvo užfiksuotas 2025 metų birželį.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Didėjantys ribojimai rodo, kad vien generacijos plėtra be lygiagrečių investicijų į tinklus, lankstumą ir vartojimo valdymą ima kelti vis daugiau praktinių iššūkių. Rinkai tai reiškia didesnę riziką projektų pajamoms, ypač tada, kai ribojimai tampa reguliaria praktika, o ne pavieniais atvejais.

    Tarp priemonių, kurios paprastai mažina ribojimų mastą, minima tinklų pralaidumo didinimas, energijos kaupiklių diegimas, hibridiniai projektai, taip pat paklausos lankstumas pramonėje ir buitiniame sektoriuje. Tokie sprendimai padeda sugerti generacijos pikus ir sumažina poreikį atjungti veikiančias elektrines.

    Forum Energii taip pat skaičiuoja, kad Lenkijos elektros energetikos emisijų intensyvumas 2026 metų balandį siekė apie 494,8 kg CO2 vienai MWh. Tai buvo 5,1 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau 10,2 proc. mažiau nei 2026 metų kovą.

    Apžvalgoje pažymima ir tai, kad ribojimai tęsėsi ir 2026 metų gegužės pradžioje: per gegužės 1–3 dienas papildomai apribota 61,8 GWh atsinaujinančios energijos gamybos. Tai sustiprina signalą, kad pavasario laikotarpiu, kai saulės generacija auga sparčiausiai, sistemos lankstumas tampa kritiniu veiksniu.

  • PKP Intercity nauji traukiniai ir hibridai: kas keisis kelionėse po Lenkiją ir bilietų kainose

    PKP Intercity pradėjo svarbų etapą atnaujindama tolimųjų reisų parką: iki birželio turėtų paaiškėti, kurie gamintojai įveikė prekvalifikaciją greitųjų traukinių pirkimo konkurse. Nors iki itin didelio greičio sąstatų dar liko laiko, bendrovė jau artimiausiu metu žada pokyčius, kurie labiausiai pasijaus regionuose.

    2025 metais PKP Intercity pranešė pervežusi daugiau kaip 89 mln. keleivių ir tai tapo rekordu. 2026 metais įmonė siekia pakelti kartelę iki 96 mln. keliautojų, o metų pradžios rezultatai rodo, kad paklausa išlieka auganti.

    Hibridiniai traukiniai – greičiausias pokytis

    Artimiausias lūžis planuojamas įvedant hibridinius traukinius, kurie elektrifikuotuose ruožuose važiuos nuo kontaktinio tinklo, o neelektrifikuotuose naudos dyzelinį variklį. Tokia schema leidžia siūlyti tolimuosius maršrutus ten, kur iki šiol reikėdavo persėdimų arba maršrutai būdavo riboti dėl infrastruktūros.

    Tiekėju pasirinkta „Newag“, o užsakymas apima 35 hibridinius sąstatus. Skelbiama, kad jie keleivius turėtų pradėti vežti 2027 metų pirmoje pusėje, o prioritetas teikiamas kryptims, kuriose neelektrifikuotų ruožų dalis vis dar didelė.

    „Tai bus tikra revoliucija ten, kur geležinkelio linijos nėra elektrifikuotos“, – sakė PKP Intercity valdybos narys Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity akcentuoja, kad hibridai leis atkurti stipresnį tolimojo susisiekimo pasiūlymą regionuose, kuriuose jis buvo sumenkęs ar išnykęs. Tarp minimų krypčių – Mazūrija, Lomža ir Podlasė, kur susisiekimo spragos iki šiol dažnai buvo užpildomos tik autobusais ar automobilių transportu.

    Dviaukščiai sąstatai ir KDP konkursas

    Lygiagrečiai ruošiamasi ir dviaukščiams traukiniams, kuriuos PKP Intercity yra užsakiusi „Alstom“ gamykloje Chorzove. Bendrovės atstovas teigia, kad projektas vyksta pagal grafiką, o netrukus bus baigiamas interjero ir išorės dizaino sprendinių derinimas, po kurio gamintojas galės pereiti prie techninio projektavimo ir gamybos starto.

    Tuo pat metu tęsiamas ir greitųjų traukinių pirkimas: baziniame užsakyme numatyta įsigyti 20 KDP sąstatų, o papildomai galėtų būti nupirkta dar iki 35. Tai daugiaetapis konkursas, todėl pirmiausia vyksta tiekėjų atranka, o vėliau – techninių ir komercinių pasiūlymų varžymasis.

    PKP Intercity nurodo, kad dėl didelio susidomėjimo paraiškų terminas buvo pratęstas iki gegužės 27 dienos. Birželį turėtų paaiškėti, kas pateko į kitą etapą, o galutiniai sprendimai priklausys nuo technologinių reikalavimų, gamybos terminų ir finansinių sąlygų.

    Ar brangs bilietai?

    Didėjant keleivių srautams, natūraliai kyla klausimas dėl bilietų kainų, ypač kai kai kurie regioniniai vežėjai viešai svarsto tarifų korekcijas. PKP Intercity tvirtina, kad šiuo metu kainų didinimo neplanuoja, o bazinė tarifų sistema, kaip skelbiama, nekeista nuo 2022 metų.

    Įmonė taip pat primena taikanti dinaminę bilietų prekybos sistemą, kai galutinė kaina priklauso nuo paklausos ir likusių vietų, panašiai kaip aviacijoje. Tai leidžia anksti perkant keliauti pigiau, o artėjant išvykimo laikui kainos dažniau kyla.

    „Neplanuojame bilietų kainų didinimo. Tarifas nesikeičia nuo 2022 metų, o kainą reguliuoja dinaminė pardavimo sistema pagal paklausą“, – sakė Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity pokyčiai vyksta platesniame Europos geležinkelių kontekste, kuriame daug dėmesio skiriama paslaugų patikimumui, riedmenų atnaujinimui ir patogumui. Hibridiniai traukiniai laikomi tarpine priemone, leidžiančia greičiau plėsti pasiūlą, kol infrastruktūros modernizavimas ir elektrifikavimas pasieks labiau nutolusius regionus.

  • Lenkijos pirmosios branduolinės elektrinės geležinkeliui parinkta automatika: kas valdys eismą?

    Lenkijoje paaiškėjo, kas diegs geležinkelio eismo valdymo automatiką naujai atkarpai, kuri turi užtikrinti susisiekimą su pirmąja šalies branduoline elektrine Lubiatovo-Kopalino rajone. „Kombud“ sudarė sutartį su rangovu „Torpol“ dėl valdymo įrangos tiekimo ir įrengimo geležinkelio linijų Nr. 229 ir Nr. 230 ruožuose.

    Nauja linijos Nr. 230 atkarpa sujungs esamą geležinkelių infrastruktūrą su būsimos elektrinės teritorija. Projektas vertinamas kaip kritinės infrastruktūros dalis, nes jis turės aptarnauti tiek statybų etapą, tiek vėlesnį elektrinės veikimą, kai atsiras nuolatiniai logistikos ir tiekimo srautai.

    Automatika nuo statybų iki eksploatacijos

    Numatoma, kad geležinkelis leis efektyviau gabenti stambiagabarites ir sunkiasvorių krovinių siuntas, reikalingas branduolinės elektrinės statybai. Vėliau ta pati jungtis turėtų užtikrinti patikimą krovinių ir techninio aptarnavimo logistiką jau eksploatuojant objektą.

    Darbuose taip pat minimas modernizuojamas linijos Nr. 229 ruožas tarp Lemborko ir Lebos. Šis kelias yra svarbus regiono transporto koridorius, todėl modernizacija gali turėti poveikį ne tik energetikos projektui, bet ir platesniam šiaurės Lenkijos susisiekimui.

    Kas bus įdiegta geležinkelyje?

    Sutartis apima projektavimą, įrangos tiekimą, montavimą ir paleidimą. Pagrindinis akcentas – šiuolaikiniai geležinkelio eismo valdymo įrenginiai, įskaitant kompiuterines eismo valdymo sistemas MOR-3, kurios skirtos saugiam ir patikimam traukinių eismo organizavimui.

    Tokios sistemos paprastai apima signalizacijos, iešmų ir kelio užimtumo kontrolės sprendimus, kurie padeda valdyti eismą realiu laiku ir mažina žmogiškos klaidos riziką. Kritinėje infrastruktūroje tai ypač svarbu, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti didelę įtaką tiekimo grandinėms ir darbų grafikams.

    „Galime didžiuotis, kad geležinkelio prieiga prie pirmosios Lenkijos branduolinės elektrinės bus įgyvendinta naudojant modernias, šalyje sukurtas sistemas. Tokios investicijos yra labai svarbios kritinės infrastruktūros saugumui ir suverenitetui“, – sakė „Kombud“ vadovas Arturas Marcinkievičius.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Kalba Romoje apie karą

    Popiežius Leonas XIV Romoje pasmerkė augančias investicijas į dirbtinį intelektą ir aukštąsias technologijas karo pramonėje, perspėdamas, kad tai gali įsukti pasaulį į naikinimo spiralę. Kreipdamasis į akademinę bendruomenę jis ragino lygiagrečiai siekti taikos Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.

    Kalba pasakyta La Sapienza universitete, laikomame didžiausiu Europoje. Tai buvo retas įvykis: popiežius šiame universiteto miestelyje lankėsi pirmą kartą nuo 2008 metų, kai Benediktas XVI atsisakė planuotos viešnagės dėl kilusių protestų.

    Gazos studentai ir humanitarinis koridorius

    Vizito metu Leonas XIV susitiko ir su jaunais palestiniečiais, kurie į Italiją atvyko per humanitarinį koridorių iš Gazos Ruožo, kad tęstų studijas. Su jais popiežius trumpai bendravo universiteto koplyčioje ir po kalbos pagrindinėje auditorijoje.

    Italijos valdžia kartu su katalikiškomis organizacijomis nuo 2023 metais prasidėjusio karo Gazos Ruože į šalį yra atgabenusi šimtus palestiniečių studijoms bei gydymui. Tokios programos dažnai derinamos su universitetais ir ligoninėmis, kad atvykusieji galėtų greičiau integruotis.

    Įspėjimas dėl atsakomybės

    Popiežius pabrėžė, kad karinės išlaidos Europoje sparčiai auga, o tai, jo teigimu, vyksta švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Jis taip pat kritiškai įvertino tendenciją, kai gynybos užsakymų nauda pirmiausia tenka siauriems interesų ratams, o ne bendrajam gėriui.

    „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Gazoje ir Palestinos teritorijose, Libane ir Irane, rodo nežmonišką karo ir naujųjų technologijų ryšio raidą naikinimo spiralėje“, – sakė Leonas XIV.

    Anot pontifiko, DI plėtra ir naudojimas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje turi būti griežčiau prižiūrimi, kad technologijos neatleistų žmonių nuo atsakomybės už sprendimus. Jis akcentavo, kad galutinis moralinis ir teisinis pasirinkimų svoris privalo likti žmogui, ypač kai kalbama apie gyvybę ir mirtį.

    Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius ir dalis Europos valstybių vis dažniau kelia klausimą dėl vadinamųjų mirtinų autonominių ginklų, kurie galėtų parinkti taikinius ir smogti su minimaliu žmogaus įsikišimu. Kritikai įspėja, kad tokios sistemos didina klaidų, eskalacijos ir atsakomybės išplovimo riziką, o šalininkai teigia, jog jos gali suteikti pranašumą ir sumažinti karių nuostolius.

    Vatikane tikimasi, kad dirbtinio intelekto tema taps viena centrinių popiežiaus darbotvarkėje ir bus plačiau aptarta artimiausiu metu planuojamoje pirmojoje jo enciklikoje. Joje, kaip prognozuojama, gali būti sujungtos technologijų etikos, karo moralės ir socialinio teisingumo temos.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.

  • Kur 2026 metais verta pirkti prabangų atostogų namą: Ibiza pirmauja, nuoma gali padengti išlaidas

    Prabangaus atostogų būsto rinka vėl įsibėgėja, o kai kurios kryptys investuotojams tampa patrauklios ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimo turto prieaugio. Nauja analizė, kurią pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertinimais besiremianti Maui Elite Property, išskyrė vietas, kuriose prabangūs namai per ilgesnį laiką gali reikšmingai brangti.

    Pirmoje vietoje įvardyta Ibiza, kur kainų kilimą, pasak analitikų, labiausiai skatina ribota žemės pasiūla naujai statybai ir nuolat augantis salos populiarumas. Papildomą impulsą suteikia viešbučių sektoriaus plėtra ir nauji aukštesnės klasės projektai, kurie kelia viso regiono prestižą.

    Ibiza: ribota pasiūla ir didelė paklausa

    Analizėje pateikiamas scenarijus, kad šiandien apie 2 800 000 eurų vertės prabangus turtas per 50 metų teoriškai galėtų pasiekti iki maždaug 225 000 000 eurų vertę. Tokios projekcijos nėra garantija, tačiau jos parodo, kaip stipriai kainas ilgainiui gali veikti pasiūlos trūkumas ir nuoseklus paklausos augimas.

    „Geriausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą tokiose vietose kaip Ibiza ar Maui buvo prieš 20 metų. Antras geriausias metas yra dabar“, – sakė nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.

    Nuoma kaip būdas padengti išlaidas

    Vertinime akcentuojama ne tik kapitalo prieaugio galimybė, bet ir trumpalaikės nuomos potencialas. Ibizoje vidutinė prabangios vilos nakvynės kaina nurodoma apie 400 eurų už naktį, o užimtumas gali siekti apie 70 proc.

    „Būstas, kuris pats padengia išlaidas iš nuomos ir kartu ilgainiui nuosekliai brangsta, šeimai gali būti viena geriausių finansinių krypčių“, – pridūrė ekspertas.

    Kur dar dairosi pirkėjai

    Antrą vietą reitinge užėmė Maui, kuriame prabangus būstas, pagal analitikų modelį, per 50 metų galėtų pasiekti iki maždaug 105 000 000 eurų vertę. Į trejetuką įtrauktas Majamis, išliekantis vienu paklausiausių premium segmentų taškų dėl klimato, infrastruktūros ir tarptautinių pirkėjų srauto.

    Tarp labiausiai išskirtų Europos krypčių minimi Cascais, Maljorka, Lisabona ir Marbelja, kurios tradiciškai siejamos su stabilesne paklausa ir aukšta gyvenimo kokybe. Vertindami kryptis, analitikai daugiausia dėmesio skyrė prabangių namų kainų lygiui, jų augimo tempui per pastarąjį dešimtmetį, saugumui ir klimatui.

    Specialistai primena, kad perkant atostogų būstą svarbu atskirai įsivertinti vietos nuomos reguliavimą, sezoniškumą, išlaikymo kaštus ir finansavimo sąlygas. Net ir patraukliausiose rinkose reali grąža dažniausiai priklauso nuo konkrečios lokacijos, objekto kokybės ir pasirinktos nuomos strategijos.

  • Europoje vis dažniau išjungiami saulės moduliai: tinklai nespėja, o elektros kainos krenta žemiau nulio

    Saulės energijos perteklius tampa problema

    Europoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo saulės elektrinių skaičius, o vasaros mėnesiais fotovoltika daugelyje rinkų tapo vienu svarbiausių elektros šaltinių. Tačiau elektros tinklų plėtra ir modernizavimas nespėja paskui gamybos augimą, todėl vis dažniau susiduriama su pertekline generacija.

    Šis disbalansas ypač išryškėja saulėtomis dienomis, kai gamyba piko valandomis viršija paklausą. Tada sistemos operatoriai, siekdami išlaikyti tinklo stabilumą, riboja gamybą, o dalis pagamintos žalios energijos taip ir nepatenka į rinką.

    Kodėl gamintojai priversti stabdyti elektrines?

    Esminė priežastis yra ribotas tinklų pralaidumas ir vietiniai „butelio kakliukai“, kai elektros perteklius susidaro konkrečiuose regionuose, bet negali būti patikimai perduotas ten, kur energijos reikia. Prie to prisideda ir lėtesnės investicijos į transformatorių pastotes, linijas bei tinklo skaitmenizavimą.

    Didelę įtaką daro ir rinkos kainodara: kai saulės generacija staigiai padidina pasiūlą, didmeninė elektros kaina kai kuriose biržose laikinai nukrenta žemiau nulio. Tai reiškia, kad gamintojams gali tekti primokėti už elektros patekimą į sistemą, todėl dalis jų renkasi laikinai išjungti įrenginius.

    „Naujų pajėgumų augimas lėtėja, investicijų grąža spaudžiama žemyn, o rekordiniu mastu energija švaistoma, nes perdavimo tinklai nepajėgia suvaldyti gamybos šuolio“, – sakė situaciją apibendrinęs energetikos rinkos stebėtojas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir energetikos politikai?

    Paradoksalu, tačiau situacija kelia klausimų ir vartotojams: vienu metu jie tikisi pigesnės elektros, tačiau kartu sistemoje atsiranda papildomų kaštų. Jie susiję su tinklų balansavimu, kompensacijomis už priverstinį gamybos ribojimą ir būtinybe sparčiau investuoti į infrastruktūrą.

    Sprendimų kryptys aiškios, bet reikalauja laiko: greitesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo pajėgumai, lankstesnis vartojimas ir pramonės elektrifikacija. Europos Komisija yra skelbusi, kad iki 2040 metų elektros tinklams Europoje reikės maždaug 1,2 trilijono eurų investicijų, nes be jų didėjanti atsinaujinančios energijos dalis bus vis sunkiau integruojama.

    Kol šios priemonės nebus įgyvendintos pakankamu mastu, saulės elektrinių „išjungimai“ ir neigiamos kainos išliks vis dažnesnis reiškinys. Tai signalas, kad energetikos transformacijoje vien naujų generacijos pajėgumų nebeužtenka, reikia lygiagrečiai stiprinti tinklus ir kaupimą.

  • Lenkija – tarp didžiausių aliuminio importuotojų: 10 proc. 2025 metais atkeliavo iš Rusijos

    Lenkija yra grynoji aliuminio importuotoja, o vietinė pirminio metalo gamyba patenkina tik apie 13 proc. šalies poreikio. Dėl to aliuminis tampa viena jautriausių žaliavų energetikos ir pramonės grandinėse, kuriose paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga.

    Augimą skatina energetikos transformacija ir investicijos į tinklų plėtrą bei modernizavimą: didesni elektros srautai, nauji prijungimai ir atsinaujinančių išteklių integracija reikalauja daugiau laidžių metalų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vario poreikis elektros tinklams 2024–2030 metais gali didėti nuo 18 proc. iki 57 proc., priklausomai nuo scenarijaus.

    Varis eksportui, aliuminis importui

    Lenkijos ekonomikos struktūroje matomas ryškus kontrastas: vario sektorius orientuotas į eksportą, o aliuminio – į importą. Lenkija 2025 metais buvo aštunta didžiausia vario eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia Europos Sąjungoje, o eksporto vertė siekė apie 2,6 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu aliuminio atveju šalis išlieka priklausoma nuo importo, o 2025 metais pateko į dešimt didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Didelę dalį tiekimo sudaro Europos Sąjungos šalys, tačiau dalis importo siejama ir su geopolitinę riziką keliančiomis kryptimis.

    Kodėl aliuminis vis svarbesnis?

    Aliuminio paklausą didina ir kainų bei technologiniai veiksniai: varis yra sunkesnis ir dažnai brangesnis, todėl dalyje elektros tinklų sprendimų jis keičiamas aliuminiu. Aliuminis lengvesnis, o tai gali mažinti kai kurių projektų sąnaudas, ypač tiesiant ilgesnes oro linijas.

    Ši tendencija reiškia, kad žaliavos kilmė ir tiekimo stabilumas tampa strategiškai svarbūs. Skaičiuojama, kad 2025 metais apie 10 proc. į Lenkiją importuoto aliuminio sudarė tiekimas iš Rusijos, o papildomą riziką kelia ir tiekimo koncentracija pasaulinėje rinkoje.

    Rekiklingas – reali alternatyva?

    Kaip atsvarą importo priklausomybei vis dažniau akcentuojamas aliuminio perdirbimas, kuris dera su žiedinės ekonomikos tikslais ir gali mažinti tiekimo šokų riziką. Perdirbtas aliuminis pramonėje vertinamas dėl to, kad leidžia sumažinti pirminės žaliavos poreikį ir greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    Lenkijoje 2024 metais surenkamų perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų srautas pajamomis buvo apie 10 kartų didesnis nei vietinė pirminio aliuminio gamyba. Tai rodo, kad investicijos į surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimo pajėgumus gali tapti vienu greičiausių būdų didinti žaliavos savarankiškumą, ypač infrastruktūros ir energetikos projektuose.