CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Do Rzeczy“ debiutas „NewConnect“: akcijos startavo brangiau, bet sesijos viduryje krito 28 proc.

    Antradienį, balandžio 28 dieną, Lenkijos alternatyvioje biržos rinkoje NewConnect debiutavo žiniasklaidos bendrovės „Do Rzeczy“ akcijos. Prekybos pradžioje jų kaina siekė 52,8 zlotų, tačiau vėliau spaudimas parduoti sustiprėjo.

    Antroje sesijos dalyje, apie 14 valandą, akcijos buvo atpigusios beveik 30 proc. ir kainavo apie 40 zlotų, o prekybos apyvarta išliko nedidelė. Tokia dinamika naujuose debiutuose nereta, kai rinkoje trūksta likvidumo ir dalis investuotojų fiksuoja greitą pelną ar mažina riziką.

    Kas įvyko per debiutą?

    „Do Rzeczy“ šis pasirodymas buvo trečiasis NewConnect debiutas 2026 metais. Į prekybą buvo įtrauktos paprastosios vardinės A, A2, A3, B, D ir E serijų akcijos, įskaitant naujos emisijos D serijos 34 094 akcijas ir E serijos 19 771 akciją.

    Bendrovė anksčiau skelbė, kad per ankstesnes emisijas daugiau kaip 520 investuotojų jos plėtrai iš viso skyrė 3 mln. zlotų. Pagal dabartinius valiutų kursus tai sudaro maždaug 700 000 eurų.

    Kur bus nukreiptos pritrauktos lėšos?

    Pasak bendrovės, iš akcijų emisijų pritrauktos lėšos planuojamos naudoti kelioms kryptims: portalo plėtrai, skaitmeninės pasiūlos stiprinimui bei prenumeratos modelio auginimui. Taip pat numatyta investuoti į mokamo turinio pasiūlą, naujus vaizdo formatus, tinklalaides ir kitą multimediją.

    Į planus įtrauktas ir aktyvesnis turinio platinimas per socialinius tinklus bei VOD kanalus, technologiniai atnaujinimai, įskaitant automatizavimą ir personalizavimą. Pastaruoju metu tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI taikymu redakciniuose procesuose, auditorijos segmentavime ir prenumeratos pasiūlymų optimizavime.

    Bendrovė taip pat deklaruoja ketinimus plėsti e. komercijos projektus ir diversifikuoti pajamas. Žiniasklaidos įmonėms tai ypač aktualu dėl spaudos reklamos svyravimų ir didėjančios konkurencijos dėl skaitmeninių prenumeratų, kur vartotojai vis dažniau renkasi kelis specializuotus šaltinius, o ne vieną universalų.

    Ką svarbu žinoti investuotojams?

    NewConnect laikoma rinka, kurioje dažniau sutinkami mažesni emitentai, o kainų svyravimai gali būti aštresni nei pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje. Mažesnė apyvarta debiuto dieną gali reikšti, kad keli didesni pavedimai turi disproporciškai didelę įtaką kainai.

    „Do Rzeczy“ yra savaitraščio „Do Rzeczy“, mėnraščio „Historia Do Rzeczy“ ir portalo DoRzeczy.pl leidėja. Bendrovė veikia nuo 2013 metų, o jos strateginis akcininkas yra PMPG Polskie Media, kotiruojama pagrindinėje Varšuvos vertybinių popierių biržos rinkoje.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.

  • UE ruošia amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose ir DI taisykles: ką tai reikš Lenkijoje ir verslui

    Europos Sąjunga artėja prie platesnio masto skaitmeninių taisyklių paketo: nuo amžiaus patikros socialiniuose tinkluose iki DI reguliavimo, kuris tiesiogiai palies tiek gyventojus, tiek įmones. Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos vadovybė teigia, kad dalis sprendimų gali atsirasti dar iki kitų nacionalinių rinkimų, o pagrindiniai pokyčiai bus siejami su ES standartais.

    Europos Komisija yra paskelbusi planus pradėti bandomąją ES amžiaus patikros programėlės versiją 2026 metų liepos 1 dieną. Ši priemonė siejama su augančiu valstybių noru sugriežtinti nepilnamečių prieigą prie platformų ir turinio, kartu bandant išlaikyti aukštą privatumo kartelę.

    Vis dėlto dėl tokios programėlės kyla diskusijų: kaip užtikrinti, kad būtų patikrinamas tik amžius, o ne renkama perteklinė informacija, ir kaip išvengti centralizuoto jautrių duomenų kaupimo. Kartu svarstoma, ar sprendimas bus privalomas, ar veiks kaip rekomenduojamas standartas, kurį galės pasirinkti šalys ir platformos.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Lenkijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis Europos ekonomikos kongreso metu pabrėžė, kad pagrindinis ES instrumentas amžiaus patikrai išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Pasak jo, naujai pristatytas amžiaus patikros mechanizmas būtų papildomas kelias, o ne piniginės pakaitalas.

    „Kaip pagrindinį įrankį amžiaus patikrai socialiniuose tinkluose turėsime Europos skaitmeninės tapatybės piniginę, ir tai nesikeičia“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Viceministro teigimu, tikėtina, kad atskira ES programėlė būtų skirta vien amžiui patvirtinti. Tai būtų alternatyva žmonėms, kurie nenori naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine, bet vis tiek turi turėti būdą patvirtinti, jog atitinka amžiaus ribojimus.

    Lenkijoje šis klausimas siejamas ir su nacionaliniais sprendimais: valdžios naudojama programėlė „mObywatel“ jau turi daugiau nei 11,5 mln. naudotojų, o ambicingas tikslas – 20 mln. naudotojų. Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės gali vengti universalių skaitmeninių dokumentų, todėl siauresnė, tik amžiui skirta priemonė būtų kompromisas.

    Diskusijos dėl ribojimų nepilnamečiams

    Lenkijoje politinėje darbotvarkėje aptariamos idėjos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o amžiaus patikrą sieti su europiniais skaitmeninės tapatybės sprendimais. Vis dėlto Skaitmeninimo ministerija viešai laikosi atsargesnės pozicijos, pabrėždama, kad dėl konkrečios amžiaus ribos sprendimai turi remtis tyrimais apie socialinių tinklų poveikį skirtingo amžiaus vaikams.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad jų vaidmuo pirmiausia yra pateikti techninius įrankius ir rekomendacijas, o politiniai sprendimai dėl amžiaus ribų turėtų būti priimami įvertinus mokslinius duomenis. Toks požiūris atspindi platesnę ES kryptį: ieškoti priemonių, kurios mažintų žalą nepilnamečiams, bet kartu neįvestų perteklinių apribojimų visiems naudotojams.

    DI reguliavimas: įstatymas ir piaskovnica

    Kartu su amžiaus patikros diskusijomis Lenkijoje įsibėgėja DI reguliavimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Skelbiama, kad Seime turėtų prasidėti svarstymai dėl įstatymo, kuris perkeltų ES DI aktą į Lenkijos teisinę sistemą ir nustatytų priežiūros bei atsakomybės mechanizmus.

    Viceministro vertinimu, parlamentinis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o vienas svarbiausių tikslų – sukurti vadinamąją reguliacinę piaskovnicą. Tokia aplinka leistų įmonėms testuoti DI sprendimus prižiūrimoje, aiškias taisykles turinčioje erdvėje, sumažinant teisinę nežinią ir pagreitinant inovacijų diegimą.

    „Vyksta gamybiniai darbai ir sertifikavimo procesas. Viskas vyksta pagal terminus, o mes skaičiuojame laiką iki šių metų gruodžio“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Reguliavimo kontekste aptariamas ir deepfake turinio klausimas: kaip užtikrinti skaidrumą, kai vaizdas ar garsas sugeneruotas DI, ir kaip tai atpažinti informacinės kampanijos ar rinkimų laikotarpiu. ES kryptis šioje srityje paprastai remiasi rizikos valdymu, aiškesnėmis pareigomis platformoms ir turinio žymėjimu, tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių institucijų pajėgumų ir pasirinkto modelio.

    Įmonėms tai reiškia dvigubą pokytį: viena vertus, atsiras aiškesnės taisyklės ir galimybė testuoti sprendimus reguliacinėje piaskovnicoje, kita vertus, teks įvertinti atitikties reikalavimus, ypač jei DI naudojamas jautriose srityse ar daro poveikį vartotojų teisėms. Gyventojams svarbiausia tema išlieka privatumas ir tai, ar amžiaus patikra bus įgyvendinama taip, kad platformos gautų tik minimalų patvirtinimą, o ne papildomus asmens duomenis.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Australijos vaizdai studijoje prie Varšuvos: kaip DI ir XR keičia filmų gamybą Lenkijoje

    Australijos peizažai ekrane gali būti sukurti visai ne žemyne, o studijoje netoli Varšuvos. Tokį lūžį skatina XR virtualios produkcijos sprendimai ir dirbtinis intelektas, leidžiantys filmavimo aikštelėje iškart gauti beveik parengtą vaizdo medžiagą.

    Apie šias tendencijas kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, diskusijoje apie Studio XR TVN technologijas, sąveikas ir verslą. TVN Warner Bros. Discovery atstovai akcentavo, kad dalis darbų iš postprodukcijos vis labiau persikelia į preprodukciją.

    Kaip veikia virtuali produkcija

    Studijos komandos tikslas – kuo daugiau pasiruošimo atlikti dar prieš filmavimą, kad filmavimo dieną procesai būtų maksimaliai tikslūs ir greiti. Tokia schema leidžia taupyti laiką, mažinti logistikos kaštus ir imtis sudėtingesnių scenų, kurios anksčiau būtų kainavusios gerokai brangiau.

    „Virtualioje produkcijoje svarbu tai, kad praktiškai išeiname iš studijos su parengta vaizdo medžiaga. Didelė postprodukcijos dalis persikelia į preprodukciją, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę, kad filmavimo aikštelėje efektyvumas būtų kuo didesnis“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzotiškos ar tolimos lokacijos gali būti atkuriamos ekranuose ir 3D aplinkose, o filmavimo komandai nereikia vykti į užsienį. Tai mažina kelionių sąnaudas, leidimų, transporto ir filmavimo vietų koordinavimo naštą.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų planavimo

    DI vis dažniau naudojamas ne tik vaizdams generuoti, bet ir kūrybiniams procesams paremti. Studio XR TVN pristatė vidinį įrankį, paremtą atvirojo kodo modeliais ir apmokytą studijos turimais duomenimis, kuris padeda scenaristams ieškoti siužeto krypčių ir vengti pasikartojančių scenų.

    Kitas žingsnis – automatinis storyboard generavimas, kai tekstinis scenarijus paverčiamas vizualiais kadro eskizais. Tai paspartina komandos susikalbėjimą, leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir tiksliau planuoti filmavimo dienos sprendimus.

    „Turime pirmą žingsnį – rašome scenarijų, o antrą – pagal scenarijų kuriama vizualizacija. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, tačiau didele dalimi tai reali pagalba“, – aiškino Wiktor Przeorski.

    3D pasauliai ir ryšys su žaidimų industrija

    Pasak Michał Malinowski, šiandien studija gali sukurti visiškai naują 3D aplinką ir perkelti veiksmą į bet kurią pasaulio vietą neišeidama iš paviljono. Kaip pavyzdys minėtas klientas, planavęs filmavimą Australijoje, tačiau pasirinkęs 3D aplinkos kūrimą studijoje Sękocine.

    Ekspertų vertinimu, DI pažanga trumpina aplinkų paruošimo ciklą: tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, vis dažniau padaroma per dienas. Tam ypač padeda praktikos, atėjusios iš žaidimų kūrimo, kur realaus laiko varikliai tapo kasdienybe.

    Kartu didėja ir poreikis naujoms kompetencijoms, kur susikerta menas, technologijos ir inžinerija. TVN Warner Bros. Discovery atstovai atkreipė dėmesį į specialistų trūkumą, ypač srityse, susijusiose su realaus laiko 3D aplinkomis ir virtualia produkcija.

    „Turime daug talentingų žmonių, bet privalome rasti būdų juos išlaikyti čia ir suteikti stabilumo, kad norėtų kurti savo projektus bei dirbti šalyje“, – teigė Wiktor Przeorski.

    Diskusijoje pabrėžta ir švietimo svarba: surengtas konkursas filmų mokyklų studentams, kuriame sukurti keli trumpi filmai per vieną filmavimo dieną. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda mažinti atotrūkį tarp tradicinės kūrybos ir skaitmeninių įrankių, kuriuos vis dažniau diktuoja rinka.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.

  • UE planuoja amžiaus patikrą programėle ir DI taisykles: ką tai pakeis socialiniuose tinkluose?

    Europos Sąjunga ruošiasi spartesnei skaitmeninei pertvarkai: nuo amžiaus patikros internete iki aiškesnių taisyklių, kaip kuriami ir žymimi DI sugeneruoti vaizdai ar įrašai. Diskusijų centre atsidūrė planuojama bandomoji amžiaus verifikavimo programėlė ir Europos skaitmeninės tapatybės sprendimai, kurie turėtų palengvinti kasdienes paslaugas, bet kartu kelia privatumo klausimų.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad 2026 metų liepos 1 dieną startuos bandomoji ES programėlės versija, skirta amžiui patikrinti. Ji turėtų padėti šalims įgyvendinti griežtėjančias vaikų apsaugos priemones socialiniuose tinkluose ir kitose platformose, kuriose taikomi amžiaus ribojimai.

    Skaitmenizacijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis aiškino, kad pagrindinis ilgalaikis kelias išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Kartu nauja amžiaus patikros programėlė būtų labiau papildomas sprendimas tiems, kurie nenorėtų naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine.

    „Pagrindinis įrankis amžiaus patikrai bus Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, o nauja programėlė gali veikti kaip alternatyva, skirta tik amžiui patvirtinti“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Lietuviškam skaitytojui tai primena ir Lenkijoje plačiai naudojamą programėlę „mObywatel“, kuri, pasak viceministro, jau turi daugiau kaip 11,5 mln. naudotojų. Tokie nacionaliniai sprendimai rodo, kad dalis visuomenės skaitmenines paslaugas priima greitai, tačiau visada lieka ir grupė žmonių, kuriems reikalinga siauresnė, mažiau duomenų apimanti alternatyva.

    Privatumas išlieka jautriausia tema. ES institucijos pabrėžia, kad amžiaus patikros sprendimai turi veikti taip, kad platforma gautų tik patvirtinimą, jog naudotojas pasiekė reikiamą amžių, bet negautų daugiau tapatybės ar dokumento duomenų. Praktikoje būtent šio principo įgyvendinimas lems, ar nauja tvarka bus vertinama kaip proporcinga ir patikima.

    Amžiaus patikros klausimas glaudžiai siejamas ir su politinėmis iniciatyvomis riboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. Lenkijoje viešai svarstytos idėjos nustatyti 15 metų ribą rodo bendrą Europos tendenciją: valstybės ieško būdų mažinti žalingą turinį, priklausomybę ir manipuliacijų riziką, tačiau turi suderinti tai su pagrindinėmis teisėmis ir realiomis technologinėmis galimybėmis.

    DI reguliavimas ir verslo lūkesčiai

    Kartu su amžiaus patikra vis garsiau skamba ir DI reguliavimo klausimai. Europoje jau priimtas DI aktas nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo sistemą: nuo griežčiausių ribojimų aukštos rizikos sprendimams iki skaidrumo reikalavimų turinio generavimo priemonėms.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija skelbė, kad rengiama nacionalinė teisės aktų bazė, kuri pritaikytų ES DI akto nuostatas šalies teisinei sistemai. Viceministro teigimu, tai atvertų kelią greitesniam praktiniam įgyvendinimui, įskaitant instrumentus, kurie verslui leistų testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje.

    „Norime, kad įmonės turėtų draugišką aplinką išbandyti DI sprendimus ir gauti aiškias gaires, kaip tai daryti teisėtai ir saugiai“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Tokios vadinamosios reguliacinės smėlio dėžės Europoje laikomos būdu suderinti inovacijas ir atitiktį reikalavimams. Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, mažėja rizika investuoti į sprendimą, kuris vėliau pasirodytų neatitinkantis taisyklių, antra, lengviau planuoti produktų paleidimą ES rinkoje.

    Deepfake turinys ir artėjantys rinkimai

    Dar viena kryptis, kurią išryškino diskusijos, yra deepfake turinio plitimas. ES reguliavimo logika čia remiasi skaidrumo principu: visuomenė turi aiškiai suprasti, kada mato ar girdi DI sugeneruotą ar reikšmingai pakeistą medžiagą, ypač jei ji susijusi su viešuoju interesu, politika ar rinkimais.

    Nors konkrečios nacionalinės priemonės gali skirtis, bendras kursas aiškus: platformoms ir turinio skleidėjams teks didesnė atsakomybė už žymėjimą, kilmės atsekamumą ir vartotojų informavimą. Praktinis iššūkis bus ne tik taisykles įrašyti į teisės aktus, bet ir užtikrinti vykdymą, kai turinys plinta greitai, per skirtingas platformas ir valstybių sienas.

    Artimiausi metai parodys, ar ES amžiaus patikros programėlė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks nišiniu sprendimu greta Europos skaitmeninės tapatybės piniginės. Tuo pat metu DI reguliavimo įgyvendinimas taps testu, ar Europa gali suderinti vartotojų apsaugą, inovacijų tempą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.