CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • Vara rekordus: vario kainas kelia siarkos stygiaus grėsmė ir auganti energetikos bei duomenų centrų paklausa

    Vario kaina tarptautinėse rinkose priartėjo prie istorinių aukštumų, o investuotojų dėmesį vis labiau traukia ne tik paties metalo gavyba, bet ir jo gamybai būtinos žaliavos. Pastarosiomis savaitėmis rinką ypač jautriai veikia siarkos ir sieros rūgšties tiekimo sutrikimų rizika.

    Siarka yra vienas svarbiausių vario išgavimo ir perdirbimo grandinės elementų, nes sieros rūgštis plačiai naudojama rūdos išplovimo procesuose. Dėl to net ir netiesioginiai tiekimo sutrikimai gali sumažinti vario pasiūlą ir pakelti kainą, ypač kai paklausa išlieka didelė.

    Siarka tapo kritiniu veiksniu

    Persijos įlankos regionas pasaulinėje rinkoje laikomas vienu svarbiausių siarkos tiekėjų, nes reikšminga dalis siarkos gaunama kaip naftos ir dujų perdirbimo produktas. Kai logistika ir eksportas šiame regione tampa neapibrėžti, tai greitai persiduoda į sieros rūgšties kainas ir prieinamumą kituose žemynuose.

    Rinkoje jau fiksuojami signalai, kad sieros rūgšties gali stigti kai kuriose varį išgaunančiose valstybėse, o tai didina riziką sutrikdyti gamybos apimtis. Tokiose situacijose ypač jautrūs tampa didieji tiekėjai, nes net laikini trikdžiai gali turėti apčiuopiamą įtaką pasaulinei pasiūlai.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Vario kainas kelia ir struktūriniai veiksniai, susiję su energetikos transformacija. Elektros tinklų plėtra, atsinaujinančių išteklių projektai, elektrifikacija pramonėje ir transporte didina vario poreikį, nes šis metalas išlieka vienu efektyviausių elektros laidininkų.

    Prie spaudimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina poreikį elektros infrastruktūrai, kabeliams, transformatoriams ir aušinimo sistemoms. Augant skaitmenizacijai ir DI sprendimų naudojimui, energijos vartojimas bei investicijos į tinklus tampa papildomu ilgalaikiu vario paklausos varikliu.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau pabrėžia, kad konkurenciniu pranašumu tampa ne tik rūdos atsargos, bet ir užtikrinta visa tiekimo grandinė, įskaitant reagentus, energijos šaltinius ir logistiką. Europos gamintojams tai aktualu dėl griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir noro mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo maršrutų.

    Todėl vario rinka vis labiau reaguoja į geopolitinius veiksnius ir su metalais tiesiogiai nesusijusias žaliavas, tokias kaip siarka. Kol pasiūlos augimas atsilieka nuo paklausos, o tiekimo grandinės išlieka pažeidžiamos, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.

  • Valstybinis institutas IDEAS kuria Lenkijos dirbtinį intelektą, bet įspėja: be stabilaus finansavimo bus sunku

    Lenkijoje veikiantis valstybinis tyrimų institutas IDEAS per pirmuosius veiklos metus sparčiai išplėtė dirbtinio intelekto pajėgumus ir pradėjo projektus viešajam sektoriui bei gynybai. Tačiau instituto vadovai atvirai pripažįsta, kad didžiausia kliūtis išlieka nestabilus finansavimo modelis, neleidžiantis planuoti mokslinių tyrimų keleriems metams į priekį.

    Institutas buvo sukurtas siekiant stiprinti šalies kompetencijas dirbtinio intelekto srityje ir sujungti mokslą, valstybės institucijas bei verslą. Po reorganizacijos ir ankstesnių diskusijų dėl jo ateities IDEAS teigia perėjęs prie konkrečių darbų, tačiau pabrėžia, kad vienerių metų biudžeto logika riboja ambicingiausius planus.

    Didžiausias iššūkis – ilgametis biudžetas

    IDEAS vadovybė akcentuoja, kad pasaulinėje rinkoje konkuruoti dėl aukščiausio lygio tyrėjų neįmanoma, kai finansavimas garantuojamas tik trumpam laikotarpiui. Institutas nurodo, kad tam tikslui būtina galimybė užtikrintai planuoti tyrimus bent penkeriems metams ir prisiimti didesnės rizikos mokslinius projektus.

    „Norėdami pritraukti pripažintą mokslininką iš užsienio, turėtume galėti pasakyti: penkerius metus turėsite garantuotą finansavimą tyrimams. Šiandien, deja, to padaryti negalime“, – sakė IDEAS direktorius prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas skelbia turintis apie 40 mln. zlotų metinį biudžetą, kuris sudaromas daugiausia iš tikslinių metinių dotacijų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 9 mln. eurų per metus, o toks modelis, instituto teigimu, nekuria ilgalaikio stabilumo ir mažina konkurencingumą tarptautinėje talentų rinkoje.

    123 darbuotojai ir projektai valstybei

    IDEAS teigia per metus subūręs vieną didžiausių dirbtinio intelekto komandų šalyje: 123 darbuotojus, iš jų 92 mokslininkus, ir 16 tyrimų grupių. Jos dirba su kibernetiniu saugumu, kompiuterine rega, kriptografija, medicininių vaizdų analize ir kalbos modeliais, o dalis komandų jau turi publikacijų prestižinėse tarptautinėse konferencijose.

    Institutas akcentuoja, kad jo misija nėra vien akademiniai tyrimai: prioritetas – sprendimai, kurie realiai pagreitintų procesus administracijoje ir sustiprintų valstybės atsparumą saugumo srityje. Vienu iš pavyzdžių nurodomas „ExtrAct“ – dokumentų analizės sprendimas, padedantis automatiškai ištraukti svarbiausią informaciją iš administracinių dokumentų.

    „Analizuojant vieną dokumentą, galime sutrumpinti tarnautojo darbą nuo valandos iki kelių minučių“, – sakė IDEAS mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas prof. Tomaszas Trzcińskis.

    Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

    IDEAS vadovybė pabrėžia, kad finansavimo klausimas persipina su platesne problema – aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistų trūkumu. Instituto vertinimu, rinkoje ypač stinga žmonių, kurie sugeba suderinti mokslinių tyrimų kompetencijas su praktiniu diegimu, o tai lemia, kad dalis vietinių centrų tampa labiau vykdytojais, o ne vietomis, kur kuriama strateginė intelektinė nuosavybė.

    „Lenkijoje vis dar parengiame per mažai aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto tyrėjų. Dėl to didelių įmonių tyrimų ir plėtros centrai dažnai tampa paslaugų teikėjais, o ne vieta, kur gimsta pagrindinės technologijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją dėl talentų, kai tarptautinės bendrovės vis aktyviau dairosi regiono specialistų. Tokiose sąlygose valstybinėms mokslo institucijoms, net ir vykdančioms strategiškai svarbius projektus, tampa sudėtinga pasiūlyti konkurencingas ilgalaikes sąlygas.

    IDEAS siekia plėsti partnerystes su verslu ir energetikos įmonėmis, o kartu kalba apie poreikį vystyti nuosavą skaičiavimo infrastruktūrą. Instituto vertinimu, jautrių duomenų projektams, ypač susijusiems su saugumu, būtina užtikrinti, kad sprendimai veiktų lokaliai ir kuo mažiau priklausytų nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Institutas taip pat įvardija strateginį tikslą – prisidėti prie aukščiausio lygio Europos dirbtinio intelekto tyrimų ekosistemos ir siekti ELLIS instituto modelio. Tačiau, pasak vadovybės, tokiai krypčiai būtinas patikimas, daugiametis finansavimas ir aiškios taisyklės, leidžiančios konkuruoti su sparčiai augančia tarptautine DI rinka.

  • „Foxconn“ pelnas augo 19 proc.: po sutarties su ElectroMobility Poland – planai hubui ir galimai gamyklai

    Taiivano elektronikos gamybos milžinė „Foxconn“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 49,92 mlrd. Taivano dolerių, o tai sudaro maždaug 1,4 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 19 proc., o rezultatas viršijo rinkos lūkesčius.

    Tokie skaičiai rodo, kad pasaulinė paklausa kontraktinei elektronikos gamybai ir duomenų centrų įrangai išlieka aukšta, nepaisant svyravimų vartotojų elektronikos rinkoje. „Foxconn“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria segmentams, kuriuos augina debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.

    Partnerystė su ElectroMobility Poland

    Finansinių rezultatų fone bendrovė pranešė ir apie reikšmingą žingsnį Vidurio Europoje: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos įmone ElectroMobility Poland. Susitarimu siekiama kurti elektromobilumo kompetencijų centrą, kuris būtų susietas su planuojama nauja gamykla Jaworzne.

    Partnerystės logika paprasta: „Foxconn“ gali atnešti gamybos, tiekimo grandinių ir platformų kūrimo patirtį, o vietinis partneris – rinkos bei reguliacinį kontekstą ir prieigą prie regioninių investicinių projektų. Tokie modeliai šiandien ypač svarbūs Europai, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų ir greičiau plėsti elektromobilių ekosistemą.

    „Po partnerystės su „Foxconn“ kuriame antrąjį viso projekto ramstį – stabilesnius finansinius pagrindus, leidžiančius plėtoti strateginį naujo mobilumo centrą Lenkijoje“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprianas Gronkiewiczius.

    Lenkijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad ši sutartis buvo vienas svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lengvatinio finansavimo, skirto projekto įgyvendinimui. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ir ES instrumentai dažniau remia projektus, kurie turi aiškius technologinius partnerius ir realų pramoninį planą.

    Galimi planai dėl gamyklos

    Dar viena aptariama kryptis – galimos „Foxconn“ investicijos Žemutinėje Silezijoje, netoli Vroclavo. Svarstoma, kad regione galėtų atsirasti technologijų ir pramonės parkas, kuriame būtų gaminami serveriai, skirti DI infrastruktūrai, taip pat elektromobilumo ir išmaniųjų miestų sprendimų komponentai.

    Šis scenarijus dera su dabartine rinkos realybe: serverių ir spartinimo įrangos paklausa auga dėl DI modelių treniravimo ir diegimo, o Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos pajėgumų arčiau galutinių rinkų. Tuo pat metu elektromobilių pramonė spaudžiama mažinti kaštus ir užtikrinti tiekimo patikimumą, todėl investicijos į regioninius tiekimo mazgus tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Foxconn“ yra žinoma kaip viena svarbiausių pasaulio elektronikos gamybos partnerių, tiekianti komponentus ir surinkimo paslaugas didiesiems prekių ženklams, taip pat plečianti pajėgumus Šiaurės Amerikoje. Bendrovės strategija vis dažniau siejama su aukštos pridėtinės vertės infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir automobilių technologijas.

  • Bielik.AI kūrėjai atskleidžia užkulisius: kaip bendruomenė augina lenkų dirbtinį intelektą

    Lenkijoje kuriamas dirbtinis intelektas Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviroji bendruomenė gali paspartinti nacionalinių kalbos modelių plėtrą. Projekto bendraautoris Sebastianas Kondrackis teigia, kad Bielik.AI šiandien yra ne vien technologija, o ekosistema, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka žmonės ir jų grįžtamasis ryšys.

    Pasak jo, patį modelį treniruoja nedidelė, specializuota komanda, turinti prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų. Tačiau aplink ją susiformavo platesnis ratas kūrėjų ir testuotojų, kurie kuria pagalbines priemones, demonstracines aplinkas ir padeda vertinti rezultatus realiuose naudojimo scenarijuose.

    „Projekto šerdis yra komanda, kuri tiesiogiai treniruoja Bieliką, tačiau didžiausia stiprybė yra bendruomenė, kuri nuolat pateikia merytorišką grįžtamąjį ryšį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Plėtra už lenkų kalbos ribų

    Vienas ryškiausių pokyčių – modelio daugialypiškumas. Kondrackio teigimu, iš pradžių Bielik.AI buvo orientuotas į lenkų kalbą, tačiau duomenų valymo ir klasifikavimo metodai pasiteisino taip gerai, kad komanda ėmėsi plėsti kalbų aprėptį.

    Šiandien Bielik.AI jau aptarnauja daugiau nei 30 natūralių kalbų, o 2026 metais siekiama auginti vartotojų ir kūrėjų bazę ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama mažesniems, konkrečioms užduotims pritaikomiems modeliams, kuriuos lengviau diegti organizacijų infrastruktūroje.

    Verslas nori DI, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis akcentuoja, kad įmonės DI diegimu susidomi vis dažniau, tačiau realių rezultatų neretai nepasiekia dėl neteisingai pasirinkto taikymo atvejo. Jo vertinimu, dalis projektų startuoja labiau dėl įvaizdžio ar mados, o ne dėl aiškiai pamatuotos verslo naudos.

    Kita dažna problema – organizacijų polinkis vertinti DI per populiarių pokalbių sistemų prizmę ir noras turėti analogišką sprendimą viduje. Tai greitai atsiremia į duomenų jautrumo, reguliavimo ir saugumo klausimus, ypač kai tvarkomi klientų, sveikatos, teisiniai ar valstybės sektoriaus duomenys.

    „Daugelis organizacijų nori turėti panašų sprendimą kaip populiariausios pokalbių sistemos, tačiau tuomet iškyla kaina, reguliavimas ir duomenų saugumas“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenitetas ir skaičiavimo galios trūkumas

    Interviu metu pabrėžta, kad vietiniai kalbos modeliai gali prisidėti prie technologinio savarankiškumo, ypač kritiniuose sektoriuose. Tokiais atvejais svarbu, kad DI sprendimai galėtų veikti organizacijų ar valstybės valdomoje infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Kondrackio teigimu, Lenkija jau turi kelis centrus, kuriančius kompaktiškus kalbos modelius, kurie gali tapti technologinio suvereniteto pagrindu. Tačiau pagrindinis ribotuvas išlieka skaičiavimo resursai: Europoje jaučiamas serverių komponentų paklausos spaudimas, o su DI bumu susijęs aparatūros brangimas daro įtaką tiek tyrimams, tiek komerciniams diegimams.

    Ši tendencija sutampa su platesne Europos kryptimi stiprinti puslaidininkių, duomenų centrų ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad vietinių modelių ambicijos vis dažniau priklauso ne vien nuo talentų ir duomenų kokybės, bet ir nuo prieigos prie konkurencingų skaičiavimo pajėgumų.

  • „Amazon“ žengė netikėtą žingsnį: uždaro „Rufus“ ir į paiešką įkelia „Alexa“ pirkimų agentą

    „Amazon“ žengė netikėtą žingsnį: uždaro „Rufus“ ir į paiešką įkelia „Alexa“ pirkimų agentą

    Kas keičiasi „Amazon“ platformoje

    „Amazon“ atsisako atskiro „Rufus“ pokalbių roboto ir pirkimų strategijos centre stato „Alexa“. Bendrovė pristatė „Alexa for Shopping“ – įrankį, kuris atsakinėja į pirkėjų klausimus ir gali atlikti veiksmus vartotojo vardu.

    Naujasis sprendimas sujungia „Rufus“ rekomendacijų logiką ir pažangesnes „Alexa“ galimybes, o atsakymams naudoja pirkimų istoriją bei kitus vartotojo duomenis. „Amazon“ pabrėžia, kad tikslas – kuo asmeniškesnė pagalba renkantis prekes.

    Kaip veiks „Alexa for Shopping“

    „Amazon“ integruoja „Alexa“ į parduotuvės paieškos rezultatus: naršant tam tikras prekes gali atsirasti pokalbio langas su svarbia informacija ir siūlomais variantais. Vartotojai galės greičiau palyginti prekes tarpusavyje ir patikslinti pasirinkimą klausimais.

    Įrankis taip pat gali padėti planuoti pirkinius pagal kainą, pavyzdžiui, nustatyti pirkimą, kai prekė pasiekia pageidaujamą kainos lygį. „Amazon“ nurodo, kad „Prime“ narystė nėra būtina norint naudotis „Alexa for Shopping“.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams ir pardavėjams

    Šis posūkis vyksta tuo metu, kai e. prekyboje daugėja DI pirkimų agentų ir paieškos konkurencija persikelia iš įprastų rezultatų į pokalbio formatą. Tokie įrankiai žada sutrumpinti kelią nuo klausimo iki sprendimo, tačiau rinka vis dar tikrina, kiek pirkėjai pasirengę patikėti pirkimo procesą agentams.

    „Amazon“ argumentuoja, kad jos pranašumas – prieiga prie itin didelio prekių katalogo, klientų atsiliepimų ir realaus laiko duomenų, tokių kaip likučiai ar pristatymo terminai. Tokie duomenys leidžia ne tik apibendrinti informaciją, bet ir pateikti praktiškai pritaikomą atsakymą pirkimo akimirką.

    Pokyčiai gali būti reikšmingi ir trečiųjų šalių pardavėjams, nes „Alexa“ atsiradimas paieškoje keičia vartotojo kelionę iki produkto puslapio. Kadangi „Amazon“ reklamos verslas glaudžiai susijęs su matomumu paieškos rezultatuose, bet kokia nauja rekomendacijų logika gali perbraižyti konkurenciją dėl pirkėjo dėmesio.

    „Naudodamasis suprantu, kodėl kiti bandymai sunkiai veikia: tai ne vien žiniatinklio rezultatų surinkimas ir pavertimas pokalbiu“, – sakė „Amazon“ „Alexa“ padalinio vadovas Danielis Rauschas.

    Bendrovė nurodo, kad „Alexa for Shopping“ gali rodyti reklamą tais atvejais, kai ji yra aktuali ir gerina apsipirkimo patirtį, tačiau esą nėra skirta susiaurinti pasirinkimą. Artimiausiu metu bus aišku, ar pirkėjai priims tokį formatą kaip naują pagrindinį apsipirkimo būdą, o pardavėjai – kaip dar vieną taisyklių pasikeitimą „Amazon“ ekosistemoje.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.

  • Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    JAV akcijų rinkose trečiadienį nuotaikos išsiskyrė: dalį investuotojų išgąsdino aukštesnė nei laukta infliacija, tačiau technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir su DI siejamos bendrovės, po staigesnio išsipardavimo atšoko.

    Rinkų dėmesį patraukė gamintojų kainų indeksas, kuris balandį, sezoniškai pakoregavus, šoktelėjo 1,4 proc., kai buvo prognozuojamas 0,5 proc. metinis augimas. Metiniu tempu rodiklis siekė 6 proc. ir buvo didžiausias nuo 2022 metų, todėl sugrįžo kalbos, kad JAV centrinis bankas gali turėti mažiau erdvės mažinti palūkanas.

    Vieną dieną prieš tai paskelbta, kad vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,8 proc., todėl obligacijų pajamingumai vėl kilo. Tarp stebimų rodiklių buvo ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris laikėsi apie 4,45 proc., o tai paprastai didina spaudimą augimo akcijoms.

    Technologijos atsitiesė, bet įspėja neskubėti

    Nepaisant infliacinių duomenų, „Nasdaq“ indeksą į viršų tempė technologijų bendrovių atsigavimas. Po ankstesnės dienos kritimo dalis puslaidininkių ir DI tematikos įmonių akcijų grįžo į augimo trajektoriją, tačiau rinkos dalyviai primena, kad paraboliniai šuoliai dažnai baigiasi staigiomis korekcijomis.

    Investuotojų klubuose aptariant rinką pabrėžiama, jog po staigaus ralių dažnai sudėtinga įeiti į poziciją palankia kaina. Tokiose situacijose daugiau reikšmės skiriama ne vien kainos judėjimui, o augimo tvarumui, pelningumui ir tam, ar bendrovę pradeda plačiau sekti analitikai.

    „Nvidia“ optimizmas ir Kinijos veiksnys

    Tarp aptariamų bendrovių buvo „Nvidia“, kurios akcijos kilo apie 2 proc. Investuotojai reagavo į optimizmą dėl bendrovės vadovo Jenseno Huango vizito Kinijoje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikintis, kad ilgainiui tai galėtų pagerinti lustų pardavimo perspektyvas regione.

    „Tai būtų puiki žinia „Nvidia“, bet mes tuo negrindžiame savo strategijos“, – sakė Jeffas Marksas.

    Rinkoje kartu sklandė pranešimai apie galimą didelį Kinijos užsakymą „Boeing“ lėktuvams, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti reikšmingu katalizatoriumi aviacijos pramonei. Minimas galimas mastas siekė iki 500 orlaivių, o tokio dydžio sandoriai paprastai turi ilgalaikį poveikį tiek gamybos planams, tiek tiekimo grandinėms.

    Kodėl „Qnity“ laikoma neįvertinta

    Daugiausia kalbų sukėlė „Qnity“ – elektronikos bendrovė, kurios akcijos po stiprių ketvirčio rezultatų ir prognozių pagerinimo iš pradžių šoktelėjo beveik 10 proc., o vėliau kiek atsitraukė. Aptarime pabrėžta, kad nedidelė korekcija po tokio šuolio laikoma natūralia, ypač kai kaina per trumpą laiką pakyla labai staigiai.

    Skaičiuojama, kad šiemet „Qnity“ akcijos daugiau nei padvigubėjo, o dalis analitikų po rezultatų pakėlė tikslines kainas iki maždaug 180 JAV dolerių, tai yra apie 166 eurus. Vis dėlto išskiriamas vienas esminių aspektų: bendrovę šiuo metu dengia tik apie devyni analitikai, todėl, plečiantis instituciniam dėmesiui, rinkoje gali atsirasti papildomų pirkėjų.

    Kartu pabrėžiama ir rizika: po tokio ralių investuotojams sunku „vytis“ kainą, o didėjant pozicijai portfelyje gali atsirasti poreikis dalį pelno fiksuoti. Tokiais atvejais lemia ne vien DI tema, bet ir tai, ar augimą palaiko realūs finansiniai rezultatai, paklausos ciklas ir aiški veiklos perspektyva.