CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Vokietija ruošiasi pratęsti pasienio patikras po rugsėjo: sprendimą paskatino krizė Seutoje

    Vokietija ketina tęsti laikinąsias pasienio patikras visuose sausumos pasienio punktuose ir po rugsėjo, pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šalies vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto komentarais. Pasak jo, sprendimas susijęs su didėjančiu neteisėtos migracijos spaudimu Europos Sąjungos išorės pasienyje.

    Ministras nenurodė, iki kada tiksliai patikros būtų pratęstos, tačiau pabrėžė, kad situacija Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje parodė, kaip greitai gali išaugti rizikos nelegalios migracijos srityje. Vokietijos pozicija, anot jo, yra išlaikyti lankstų ir prie situacijos pritaikytą tikrinimą ES vidaus pasienyje.

    Patikros galioja nuo 2024 metų

    Vokietija laikinas pasienio patikras visuose sausumos perėjimo punktuose, įskaitant sieną su Lenkija, įvedė 2024 metų rugsėjį. Nuo tada, nepaisant kritikos dėl poveikio laisvam judėjimui ir logistikai, patikros jau kelis kartus buvo pratęstos.

    Berlynas argumentuoja, kad tokios priemonės padeda riboti neteisėtą migraciją, stabdyti žmonių kontrabandą ir efektyviau identifikuoti asmenis, neturinčius teisės atvykti ar pasilikti šalyje. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad nuolatinis laikino režimo pratęsimas kelia klausimų dėl proporcingumo ir ilgalaikių pasekmių Šengeno erdvei.

    Seutos įvykiai sukėlė reakciją Europoje

    Ispanijos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą į Seutą nekontroliuojamai pateko apie 50 000 migrantų, o dalis jų vėliau buvo grąžinta į Maroką. Vietos valdžios duomenimis, per incidentą jūroje žuvo mažiausiai 43 žmonės.

    „Situacija Seutoje aiškiai parodo, kokia nestabili gali būti padėtis neteisėtos migracijos klausimu“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Įvykiai paskatino platesnę politinę reakciją: Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas situaciją įvardijo kaip Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino stiprinti kontrolę Prancūzijos pasienyje su Ispanija, o Nyderlandai ir Belgija paragino Ispaniją geriau saugoti ES išorės sieną Seutoje.

  • „Westinghouse“ ruošiasi IPO JAV: ką tai reiškia deryboms dėl Lenkijos atominės ir milijardams rinkoje

    Branduolinės energetikos technologijų tiekėja „Westinghouse Electric Company“ pateikė konfidencialų prašymą dėl pirminio viešo akcijų platinimo JAV biržoje. Bendrovė kol kas neatskleidė, kiek akcijų planuoja siūlyti ir kokiame kainų intervale, tačiau pats žingsnis rodo norą pasinaudoti atsigavusiu investuotojų apetitu branduoliniam sektoriui.

    Pastaraisiais metais susidomėjimą branduoline energetika stiprina augantis stabilios elektros poreikis, ypač plečiantis duomenų centrams ir skaitmeninei infrastruktūrai. Investuotojams tai tapo viena iš temų, kurioje derinami du tikslai: mažesnės emisijos ir patikimas bazinis generavimas, kuris nepriklauso nuo oro sąlygų.

    Kas vyksta Lenkijoje

    Lenkijoje „Westinghouse“ kartu su partneriais toliau derasi dėl EPC sutarties su valstybine įmone Polskie Elektrownie Jądrowe. EPC sutartis paprastai apima projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą, todėl būtent ji laikoma kertiniu dokumentu, nuo kurio priklauso grafikai, rizikų pasidalijimas ir galutinė projekto kaina.

    „Kuo greičiau pasirašysime šią sutartį, tuo užtikrinčiau galėsime kalbėti apie terminus ir pagrindinių etapų įgyvendinimą“, – sakė Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, planuojamos elektrinės Choczewo vietovėje projektas siejamas su trimis AP1000 reaktoriais, o statybų kaštai vertinami apie 44,4 mlrd. eurų. Projekto įgyvendinimo grafikuose kaip tikslinis eksploatacijos startas minimi 2036–2038 metai, tačiau praktikoje tokių projektų terminai labai priklauso nuo sutarčių struktūros, finansavimo ir tiekimo grandinių.

    Kodėl IPO gali būti svarbus

    Konfidencialus paraiškos teikimas leidžia bendrovei pasirengti debiutui neatskleidžiant visų finansinių detalių iki vėlesnio etapo. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose dideli projektai vykdomi ilgai, o užsakymų portfelis ir rizikos priklauso nuo reguliavimo bei valstybinės politikos.

    „Westinghouse“ vardas branduolinėje energetikoje siejamas su ilga istorija: bendrovė pradžią skaičiuoja nuo XIX amžiaus pabaigos, o XX amžiaus viduryje JAV pastatė vieną pirmųjų komercinių slėginių vandens reaktorių. Šiandien įmonė pabrėžia, kad jos technologija plačiai naudojama pasaulio branduolinėje energetikoje, o tai investuotojams gali būti svarbus patikimumo argumentas.

    Bendrovės kontrolė pastaraisiais metais taip pat keitėsi: „Westinghouse“ yra valdoma didžiųjų investuotojų, o 2023 metais sandorio vertė buvo skelbiama apie 7,3 mlrd. eurų. Jei IPO įvyktų palankiomis sąlygomis, jis galėtų sustiprinti kapitalo prieigą ir matomumą rinkoje, nors tiesioginis poveikis Lenkijos projekto deryboms priklausys nuo to, kaip bus suformuluotos sutartinės atsakomybės ir finansavimo struktūra.

  • Lenkijos CPK keičia vadovybę prieš statybas: naujo vadovo paieška startuos per dvi savaites

    Lenkijoje vystomas strateginis projektas CPK, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pasitinka statybų etapą su vadovybės pokyčiais. Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais Piotras Malepszakas teigia, kad sprendimas susijęs su poreikiu stiprinti valdybą statybų kompetencijomis.

    Pasak jo, kai projektas pereina nuo planavimo prie realių darbų aikštelėje, valdymo komandoje būtina daugiau praktinės patirties, susijusios su statybų procesais ir rangos priežiūra. Toks fokusas ypač svarbus, kai prasideda technologiškai sudėtingi ir didelės apimties infrastruktūros darbai.

    Vadovo konkursas per dvi savaites

    Vyriausybės atstovas nurodė, kad konkursas naujam bendrovės vadovui bus paskelbtas per artimiausias dvi savaites. Kartu su stebėtojų taryba svarstoma ir apie papildomus valdybos sustiprinimus, kad sprendimų priėmimas atitiktų artėjančių darbų mastą.

    Anksčiau į valdybos sudėtį buvo įtrauktas Adamas Ferensas, kuriam planuojama patikėti statybų srities kryptį. Malepszako teigimu, tikslas yra subalansuota komanda, galinti vienu metu valdyti projektavimo, statybos, pirkimų ir rizikų kontrolės procesus.

    Kas pasikeitė CPK valdyboje?

    Stebėtojų taryba atšaukė bendrovės vadovą Filipą Černickį ir valdybos narį Dariušą Kusį. Černickis CPK vadovo pareigas ėjo nuo 2024 metų balandžio, o Kusis valdyboje dirbo nuo 2024 metų vasario.

    Šiuo metu valdyboje yra trys asmenys: laikinai pareigas einantis vadovas Marcinis Michalskis, taip pat valdybos nariai Piotras Rachwalskis ir Adamas Ferensas. CPK bendrovė priklauso valstybei ir atsako už projekto parengimą bei įgyvendinimą.

    Statybų grafikas ir sutartys

    CPK projekto planuose numatyta, kad statybos darbai turėtų prasidėti dar šiais metais, o naujas oro uostas būtų atidarytas 2032 metais. Tokie terminai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas rangovų valdymui, darbų koordinavimui ir techninių sprendimų priežiūrai.

    Pranešama, kad pasirašyta sutartis su „Budimex“ dėl pamatų po būsimo keleivių terminalo dalimi. Jos vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o žemės darbų pradžia numatyta rugsėjį, todėl valdybos kompetencijų stiprinimas šiuo metu tampa praktiškai kritiniu klausimu.

  • Lenkija ruošia 3 proc. skaitmeninį mokestį didiesiems technologijų žaidėjams: kas pateks į sąrašą

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paviešino įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti 3 proc. mokestį nuo tam tikrų skaitmeninių paslaugų pajamų. Projektas pateiktas viešoms konsultacijoms, o naujas reguliavimas, jei būtų priimtas, įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Siūlomas mokestis būtų taikomas didžiausioms tarptautinėms technologijų bendrovėms, kurios Lenkijoje generuoja reikšmingas pajamas, tačiau ne visada proporcingai prisideda prie vietos biudžeto. Ministerija teigia, kad tikslas yra suvienodinti konkurencines sąlygas tarp vietos rinkoje veikiančių įmonių ir pasaulinių platformų.

    Kam būtų taikomas mokestis?

    Pagal projektą mokestį mokėtų įmonės ar konsoliduotos grupės, kurios atitinka du kriterijus vienu metu. Pirmasis – pasaulinės pajamos virš 1 mlrd. eurų, antrasis – pajamos Lenkijoje iš įstatyme apibrėžtų paslaugų virš maždaug 5,8 mln. eurų per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį.

    Mokestis apimtų personalizuotos reklamos rodymą skaitmeninėse sąsajose, taip pat platformas, kurios leidžia vartotojams sąveikauti tarpusavyje arba palengvina prekių pristatymą ir paslaugų suteikimą. Į šią kategoriją paprastai patenka socialiniai tinklai ir internetinės prekyvietės, taip pat įmonės, kurios prekiauja vartotojų duomenimis.

    Numatytos išimtys ir lengvatos

    Projektas numato, kad mokestis galėtų būti mažinamas įskaitymais, susietais su realia ekonomine veikla šalyje. Tarp jų – sumokėtas pelno mokestis, tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąnaudos, taip pat investicijos į ilgalaikį turtą ar gamybinių pajėgumų plėtrą Lenkijoje.

    Jei įskaitymų suma viršytų apskaičiuotą mokestį, mokėtina suma būtų nustatoma lygi nuliui. Tokiu būdu ministerija siekia išlaikyti paskatą investuoti ir kurti darbo vietas vietos rinkoje, o ne vien rinkti pajamas iš skaitmeninių paslaugų.

    Taip pat numatytos veiklų išimtys – projektas nurodo, kad mokestis nebūtų taikomas, pavyzdžiui, kai kurioms finansinėms paslaugoms, mokėjimų paslaugoms ar komunikatorių teikimui. Be to, mokesčio neturėtų mokėti verslai, kurie savo prekes ar paslaugas parduoda tiesiogiai per savo interneto svetainę ar programėlę, kai jie neveikia kaip tarpininkai.

    Kontrolė ir sankcijos

    Įmonės arba jų atstovai turėtų pranešti mokesčių administratoriui apie pareigą mokėti šį mokestį. Pranešimą reikėtų pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio, už kurį atsiranda prievolė.

    Už nepranešimą būtų numatyta administracinė piniginė bauda iki maždaug 116 000 eurų. Nustačius nesumokėtą mokestį, institucijos galėtų apskaičiuoti papildomą įsipareigojimą, kuris siektų iki 200 proc. nesumokėtos sumos.

    „3 proc. tarifas yra kompromisas, kuris suteikia saugumo jausmą ir leidžia aiškiai apibrėžti taisykles“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministerija pabrėžia, kad šiuo sprendimu siekiama ne bausti už sėkmę, o sumažinti skirtumus tarp tradiciškai Lenkijoje įsitvirtinusių darbdavių ir platformų, kurios gali generuoti dideles pajamas turėdamos santykinai mažesnius kaštus bei mokestinius įsipareigojimus šalyje.

    Toks modelis dera su platesnėmis Europos diskusijomis apie skaitmeninių paslaugų apmokestinimą ir didžiųjų platformų atsakomybę, ypač reklamos rinkoje bei duomenų ekonomikoje. Vis dėlto galutinis įstatymo turinys priklausys nuo konsultacijų ir politinių sprendimų, o įsigaliojimo data projekte numatyta 2027 metų pradžioje.

  • „Boston Dynamics“ robotai sprogdina internetą: Naujuosius pasitiko beprotišku šokiu

    „Boston Dynamics“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos robotai Atlas, Spot ir Handle Naujuosius metus pasitinka sinchronišku šokiu. Kompanija jau ne kartą demonstravo, ką gali jos sukurti robotai, tačiau šįkart didžiausią įspūdį palieka judesių tikslumas ir ritmas.

    Vaizdo įraše matyti visa „Boston Dynamics“ robotų „šeima“: humanoidas Atlas, keturkojis Spot ir dėžes kilnojantis Handle. Jie juda suderintai, keičia pozicijas, šoka poromis ir grupėmis, o choreografija primena profesionalų sceninį pasirodymą.

    Kodėl šis šokis svarbus?

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pramoginis triukas, tačiau tokie pasirodymai turi aiškią technologinę prasmę. Sinchroninis šokis reikalauja tikslaus pusiausvyros valdymo, greitos reakcijos į klaidas, koordinacijos tarp skirtingų robotų ir patikimo judėjimo planavimo realiu laiku.

    Robotams būtina stabiliai veikti net tada, kai judesiai yra staigūs, o atramos taškai nuolat keičiasi. Tai tie patys gebėjimai, kurių vėliau reikia dirbant sandėliuose, statybose, logistikoje ar atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, kur aplinka yra nenuspėjama.

    Kaip pasikeitė Atlas ir Spot

    „Boston Dynamics“ robotų vaizdo įrašai gerai parodo, kaip per kelerius metus pasikeitė judesių sklandumas. Ankstesnės Atlas kartos atrodė kampuotos, o dabar judėjimas tapo gerokai natūralesnis, mažiau „trūkčiojantis“ ir labiau primenantis žmogaus koordinaciją.

    Spot, kuris vis dažniau naudojamas realiose patikros ir stebėsenos užduotyse, tokiuose pasirodymuose demonstruoja stabilų vaikščiojimą, posūkius ir judesių kontrolę. Tai tiesiogiai siejasi su tuo, kad keturkojai robotai turi išlikti patikimi ant skirtingų dangų, laiptais ar nelygiu reljefu.

    Pramoga ar rimtas signalas rinkai?

    Nors vaizdo įrašas kuriamas kaip šventinis reginys, jis kartu veikia ir kaip demonstracija potencialiems klientams bei investuotojams. Robotikos rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti pasikartojančius ir pavojingus darbus, o vieši „gyvi“ testai parodo, kiek toli pažengė valdymo sistemos.

    Šokis tampa paprastu būdu parodyti sudėtingą dalyką: robotas gali būti ne tik stabilus laboratorijoje, bet ir tikslus, greitas bei suderintas su kitais robotais. Tokie gebėjimai vis dažniau siejami su DI pažanga, kai valdymo algoritmai mokosi efektyviau planuoti judesius ir prisitaikyti prie aplinkos.

    „Boston Dynamics“ šventinis klipas dar kartą primena, kad robotų galimybės sparčiai artėja prie praktinio, kasdienio pritaikymo, o įspūdingas reginys dažnai slepia labai konkretų tikslą: įrodyti patikimumą realioms užduotims.

  • Į Marsą siųs robotus šunis: DI keturkojai žada pasiekti urvus, kurių neįveikia marsaeigiai

    Mokslininkų komandos kuria vadinamuosius robotus šunis, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti Marso paviršiaus ir požeminių ertmių tyrimams. Tokie keturkojai robotai, aprūpinti DI ir jutiklių rinkiniu, galėtų judėti ten, kur įprastiems marsaeigiams dažnai pritrūksta pravažumo.

    Idėja remiasi tuo, kad daug įdomiausių Marso vietovių nėra lygios: tai šlaitai, akmenuotos sankaupos, birios nuogulos ar įgriuvos. Tuo metu didžioji dalis iki šiol naudotų marsaeigių misijų orientuotos į santykinai saugią, lygesnę dangą, kad būtų mažesnė rizika įstrigti ar apvirsti.

    Robotai šunys būtų kuriami taip, kad gebėtų savarankiškai planuoti maršrutą ir realiuoju laiku vertinti kliūtis. Tam pasitelkiami įvairūs sensoriai ir skaičiavimo modeliai, leidžiantys ne tik išvengti pavojų, bet ir sudaryti aplinkos žemėlapius, kurie vėliau būtų panaudojami tikslesniam tyrimų planavimui.

    Kodėl taikiniu tampa Marso urvai?

    Mokslininkus ypač domina urvai ir vadinamosios lavos tūbos, nes jos gali būti natūraliai geriau apsaugotos nuo radiacijos ir staigių temperatūrų svyravimų. Tokios vietos laikomos perspektyviomis ieškant praeities gyvybės pėdsakų, vandens ledo sankaupų ar net planuojant ateities žmonių misijų infrastruktūrą.

    Tačiau patekti į tokias ertmes sudėtinga: įėjimai gali būti statūs, o viduje dažnai trūksta tiesioginio ryšio su orbitiniais aparatais. Dėl to kuriami robotai turėtų būti pakankamai autonomiški, kad atliktų užduotis ir prireikus grįžtų į ryšio zoną perduoti duomenų.

    Kaip keturkojai įveiktų sudėtingą reljefą?

    Skirtingai nei ratais ar vikšrais važiuojantys aparatai, keturkojai robotai gali peržengti akmenis, pasirinkti tikslesnius atramos taškus ir stabiliau judėti nelygiu paviršiumi. Kūrėjai taip pat akcentuoja pranašumą avariniuose scenarijuose: apvirtęs keturkojis teoriškai turėtų daugiau galimybių atsistoti ir tęsti misiją.

    Tokie prototipai dažnai testuojami Žemėje vietovėse, kurios primena Marso sąlygas, pavyzdžiui, vulkaninės kilmės teritorijose ar natūraliuose tuneliuose. Bandoma ne tik mechaninė ištvermė, bet ir gebėjimas orientuotis prastame apšvietime, dulkėse bei siauruose koridoriuose.

    Kada tokia misija galėtų įvykti?

    Nors apie konkrečią paleidimo datą paprastai neskelbiama, tokio tipo technologijos vystomos etapais: nuo laboratorinių prototipų iki bandymų lauko sąlygomis, o vėliau ir iki kosminiams skrydžiams pritaikytų versijų. Didžiausi iššūkiai siejami su energijos valdymu, ryšio patikimumu ir atsparumu ekstremalioms Marso sąlygoms.

    Jei robotų šunų koncepcija pasiteisintų, ji galėtų papildyti tradicinius marsaeigius, o ne juos pakeisti. Tokiu atveju viena misija galėtų naudoti skirtingus robotus skirtingoms užduotims: marsaeigis rinktų mėginius ir veiktų kaip ryšio centras, o keturkojai žvalgytų sudėtingas zonas ir požemines struktūras.

  • Japonijoje pristatė DI robotą, kuris skina obuolius ir kriaušes: vienam vaisiui – 11 sekundžių

    Japonijoje pristatytas naujas robotas, skirtas sodams, galintis automatiškai skinti obuolius ir kriaušes. Kūrėjai tikisi, kad toks sprendimas padės ūkiams spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir sumažins fizinį krūvį sezoninių darbų metu.

    Robotui integruotas dirbtinis intelektas, leidžiantis atpažinti prinokusius vaisius pagal spalvą ir kitus vizualinius požymius. Nustačius, kad vaisius tinkamas skinti, manipuliatorius jį sugriebia ir atsargiai nuskina, kad būtų kuo mažiau pažeidimų.

    Įrenginys juda ant nedidelės savaeigės platformos, todėl gali dirbti tarp medžių eilių ir privažiuoti prie skirtinguose aukščiuose kabančių vaisių. Skynimui naudojamas trijų pirštų griebtuvas, kuris skirtas užtikrinti tvirtą, bet švelnų suėmimą.

    Skelbiama, kad vienam vaisiui nuskinti robotui vidutiniškai prireikia apie 11 sekundžių. Praktikoje našumas priklausys nuo sodo išplanavimo, vaisių tankio, apšvietimo sąlygų ir to, kaip tiksliai DI atpažins prinokimo stadiją realiomis lauko sąlygomis.

    Japonijoje žemės ūkyje vis dažniau diegiamos automatizavimo technologijos, nes ūkininkų amžius auga, o sezoninių darbuotojų rasti sunkiau. Tokie robotai gali tapti viena iš priemonių palaikyti derliaus nuėmimo apimtis ir kartu didinti profesijos patrauklumą jaunimui, kai dalį sunkių užduočių perima technika.

    Kol kas tokie sprendimai dažniausiai pradedami taikyti ten, kur darbai lengviausiai standartizuojami, pavyzdžiui, soduose ar šiltnamiuose. Kūrėjai pabrėžia, kad svarbiausia yra tikslumas ir atsargus skynimas, nes nuo to priklauso vaisių kokybė, sandėliavimo trukmė ir ūkių pajamos.

  • DI eksperimentas virto skandalu: „Anthropic“ modeliai prasibrovė į kitų organizacijų sistemas

    Dirbtinio intelekto saugumo tema vėl atsidūrė dėmesio centre, kai „Anthropic“ patvirtino, kad per vidinius bandymus jos modeliai sugebėjo išeiti už izoliuotos aplinkos ribų ir pasiekti kitų organizacijų sistemas. Bendrovė teigia, kad tai nutiko dėl neteisingos konfigūracijos, kai testinė aplinka, turėjusi būti atjungta nuo interneto, liko pasiekiama iš išorės.

    Pasak „Anthropic“, incidentas įvyko vykdant vadinamuosius capture the flag tipo pratimus, kurie kibernetinio saugumo srityje naudojami pažeidžiamumams ir gynybos spragoms identifikuoti. Tokiose simuliacijose užduotis paprastai būna rasti paslėptą informaciją kontroliuojamoje infrastruktūroje, tačiau šįkart pratybų riba tapo nepakankamai aiški dėl aplinkos nustatymų klaidos.

    „Anthropic“ nurodė, kad modeliai naudojo elementarias taktikas, įskaitant silpnus slaptažodžius ir viešai pasiekiamus prieigos taškus. Dėl to buvo gauta prieiga prie trijų organizacijų sistemų, o dvi iš jų apie galimą įsibrovimą sužinojo tik po to, kai apie incidentą jas informavo pati bendrovė.

    „Šis atvejis mums parodė, kad net testavimo metu būtina taikyti griežčiausius izoliavimo ir prieigos kontrolės standartus, nes konfigūracijos klaidos gali paversti simuliaciją realaus pasaulio incidentu“, – sakė „Anthropic“ atstovas.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Saugumo ekspertai tokio pobūdžio situacijas vertina kaip signalą, kad DI sistemų gebėjimai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir puolimui, ypač kai jos turi prieigą prie tinklų ar automatizuotų veiksmų grandinių. Net jei konkrečiu atveju buvo kalbama apie testinį scenarijų, pats faktas, kad klaidingai sukonfigūruota aplinka leido pasiekti realias sistemas, pabrėžia įprastų kibernetinio saugumo principų svarbą.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijoms tampa kritiška ne tik riboti DI įrankių teises, bet ir užtikrinti, jog bandymų infrastruktūra būtų fiziškai ir logiškai atskirta. Vis dažniau akcentuojamas ir vadinamasis mažiausių privilegijų principas, kai sistemoms suteikiama tik tiek teisių, kiek būtina konkrečiai užduočiai.

    Ką padarė „Anthropic“ po incidento?

    Bendrovė pranešė sustabdžiusi kibernetinio pobūdžio eksperimentus liepos 23 dieną ir informavusi paveiktas organizacijas liepos 27 dieną. Tokia seka atitinka įprastą incidentų valdymo praktiką, kai pirmiausia stabdomas riziką keliantis procesas, o vėliau atliekamas informavimas ir rizikos mažinimo veiksmai.

    Pastaruoju metu DI ir kibernetinio saugumo sankirta tampa viena jautriausių technologijų temų, nes didėjantis modelių savarankiškumas ir jų taikymas automatizuotose darbo eigose didina klaidų kainą. Incidentas primena, kad technologinis progresas turi eiti kartu su griežtu procesų valdymu, auditu, prieigos kontrole ir aiškiai apibrėžtomis testavimo ribomis.

  • Prieš patikėdami medicininius duomenis DI, perskaitykite: rizikos, apie kurias nutyli programėlės

    Dirbtinis intelektas medicinoje žada revoliuciją: greitesnį radiologinių vaizdų vertinimą, tikslesnes rizikos prognozes ir pagalbą gydytojams renkantis gydymo taktiką. Tačiau pacientui svarbiausias klausimas paprastas: kas nutinka jūsų sveikatos duomenims, kai juos įkeliate į programėlę ar platformą?

    Medicininė informacija yra viena jautriausių duomenų kategorijų, nes joje atsispindi diagnozės, vartojami vaistai, tyrimų rezultatai, psichikos sveikatos detalės ar genetiniai požymiai. Tokie duomenys, patekę ne į tas rankas, gali sukelti realią žalą: nuo reputacijos praradimo iki diskriminacijos darbe ar draudimo paslaugose.

    Europos Sąjungoje asmens duomenų apsaugos standartą nustato BDAR, o sveikatos duomenims taikomi dar griežtesni reikalavimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos teikėjas turi aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu tvarko duomenis, kiek laiko juos saugo, kam perduoda ir kaip užtikrina jūsų teises, įskaitant teisę gauti kopiją ar reikalauti ištrynimo.

    Vis dėlto vien teisės aktų paminėjimas privatumo politikoje nėra garantija. Naudotojui verta įvertinti, ar programėlė neprašo perteklinių leidimų, ar nenurodo miglotų formuluočių apie dalijimąsi duomenimis su „partneriais“, ar aiškiai apibrėžia, ar jūsų informacija gali būti naudojama mokymui, testavimui ar produkto tobulinimui.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Viena didžiausių grėsmių yra duomenų nutekėjimai. Sveikatos įrašai juodojoje rinkoje vertinami brangiai, nes juose daug identifikatorių ir istorinių detalių, kurias sunku „pakeisti“ kaip slaptažodį. Todėl svarbu, ar paslauga naudoja šifravimą, prieigos valdymą ir ar taiko griežtą prisijungimų apsaugą, pavyzdžiui, kelių veiksnių autentifikavimą.

    Kita problema yra algoritmų šališkumas ir klaidos. DI mokosi iš duomenų, o jei mokymo rinkiniai nepakankamai atspindi skirtingas amžiaus grupes, lytį ar etnines grupes, rezultatai gali būti netikslūs. Medicinoje tai ypač jautru, nes klaidingas rizikos įvertinimas ar neteisingai interpretuotas tyrimas gali paveikti sprendimus dėl gydymo.

    Trečias aspektas yra atsakomybė ir sprendimų skaidrumas. Daugelis DI sistemų veikia kaip sudėtingi modeliai, kurių išvadą pacientui ar net gydytojui būna sunku paaiškinti. Todėl praktikoje saugiausia, kai DI yra pagalbinė priemonė, o galutinį klinikinį sprendimą priima sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs visą kontekstą.

    Ką pasitikrinti prieš įkeliant duomenis?

    Prieš pateikdami tyrimų rezultatus ar diagnozių istoriją, įvertinkite, kas yra paslaugos teikėjas ir kur registruota įmonė. Patikima sveikatos technologijų paslauga paprastai aiškiai nurodo duomenų valdytoją, kontaktus, duomenų apsaugos pareigūną ir pateikia suprantamą, ne vien teisinėmis formuluotėmis paremtą privatumo paaiškinimą.

    Taip pat svarbu, ar galite lengvai ištrinti paskyrą ir duomenis, ar paslauga suteikia galimybę atsisiųsti savo informaciją, ir ar aiškiai aprašoma, kas nutinka atsarginėse kopijose. Jei sąlygos miglotos, o atsakymų apie saugumą nėra, rizika paprastai tenka ne tiek platformai, kiek pačiam pacientui.

    DI gali tapti realia pagalba sveikatos sistemoje ir pacientams, tačiau duomenų apsauga turi būti ne pažadas reklamoje, o praktika. Kuo jautresni duomenys, tuo svarbiau pasidomėti, kaip jie naudojami, saugomi ir ar jūs išlaikote kontrolę, net jei nuspręsite paslaugos atsisakyti.

  • DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    Zabrėje įprasta greičio kontrolė 30-mečiui „Opel“ vairuotojui baigėsi brangia pamoka. Sustabdytas už greičio viršijimą jis nusprendė patarimo kreiptis į dirbtinį intelektą ir, pasitikėjęs gauta rekomendacija, atsisakė priimti baudą vietoje.

    Policijos duomenimis, Korfantego gatvėje radaras užfiksavo, kad vairuotojas leistiną greitį viršijo 14 kilometrų per valandą. Už tokį pažeidimą pareigūnai siūlė administracinę baudą, kuri prilygo maždaug 23 eurams.

    Kol pareigūnai tikrino vairuotojo duomenis informacinėse sistemose, jis esą pasinaudojo populiariu DI įrankiu, kuris patarė baudos nepriimti. Vairuotojas tikėjosi, kad taip išvengs atsakomybės, tačiau tokia taktika tik nukėlė sprendimą į teismą.

    Pagal taikomą tvarką atsisakius priimti baudą, pareigūnai surašo medžiagą ir teikia ją teismui. Išnagrinėjęs įrodymus ir radaro duomenis, teismas pažeidimą pripažino įrodytu.

    Galutinis sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis: vietoje pirminės sumos jam skirta apie 184 eurų bauda, tai yra aštuonis kartus daugiau. Prie jos dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, kurios dažnai padidina galutinę sumą.

    „Skirta bauda tapo skausminga pamoka, kad ne visada verta besąlygiškai pasitikėti dirbtiniu intelektu“, – teigė policija, priminusi, kad atsisakymas priimti baudą nereiškia pažeidimo panaikinimo.

    Teisininkai ir institucijos vis dažniau pabrėžia, kad DI sugeneruoti atsakymai gali būti netikslūs ar klaidinantys, ypač teisės klausimais. Tokie įrankiai kartais pateikia išgalvotas normas, neteisingai interpretuoja galiojančias taisykles arba remiasi nepatikimais šaltiniais, todėl praktiniuose ginčuose rizika tenka pačiam žmogui.

    Pareigūnai ragina sprendimus dėl administracinių nuobaudų grįsti patikrintais šaltiniais ir oficialia konsultacija, o ne automatizuotais patarimais. Teisme, skirtingai nei pokalbio lange, svarbiausia būna įrodymai ir galiojančios procedūros, o baudos dydį gali lemti ne tik pažeidimas, bet ir procesinės išlaidos.