CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Didelės apimties biomedicinos publikacijų auditas atskleidė sparčiai augantį fiktyvių citatų ir neegzistuojančių šaltinių skaičių recenzuojamoje literatūroje. Tyrėjai įspėja, kad toks reiškinys ne tik gilina pasitikėjimo mokslu krizę, bet ir gali turėti tiesioginių pasekmių pacientų saugumui, jei klaidingos nuorodos vėliau patenka į klinikines rekomendacijas.

    Audite analizuotos PubMed Central bazėje publikuotos biomedicinos studijos, o jų literatūros sąrašai tikrinti keliose plačiai naudojamose bibliografinėse duomenų bazėse. Komanda, vadovaujama Kolumbijos universiteto tyrėjo Maximo Topazo, automatizuotu būdu atrinko tūkstančius įtartinų atvejų ir vėliau vertino, ar nurodomi šaltiniai iš tiesų egzistuoja.

    Fiktyvios nuorodos – vis dažnesnės

    Tyrėjų sukurta sistema publikacijose aptiko 2 810 straipsnių, kuriuose iš viso buvo 4 046 įtariamai suklastotos nuorodos. Šaltiniai laikyti fiktyviais tuomet, kai jų nepavyko rasti nė vienoje iš kelių pagrindinių paieškos ir registrų sistemų, naudojamų akademinėms publikacijoms identifikuoti.

    Skaičiai rodo ryškų augimą nuo 2023 metų. Jei 2023 metais bent vieną fiktyvią citatą turėjo maždaug vienas iš 2 828 straipsnių, tai 2026 metų pradžioje šis rodiklis priartėjo prie vieno iš 277, vadinasi, dažnis padidėjo daugiau nei 12 kartų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad aptikti atvejai gali būti tik apatinė ribinė reikšmė, nes automatizuota patikra neišgaudo visų galimų manipuliacijų. Dalis fiktyvių nuorodų gali būti sukonstruotos taip, kad atrodytų kaip tikri įrašai, tačiau klaidingai nurodo autorius, metus ar žurnalo duomenis.

    Ryšys su DI – tikėtinas

    Staigus augimas sutampa su generatyvinių DI įrankių paplitimu, kai tekstų kūrimo sistemos tapo plačiai prieinamos akademinei bendruomenei. Tyrėjai neatmeta, kad dalis autorių, rengdami literatūros apžvalgas ar įvadines dalis, galėjo pasikliauti DI sugeneruotomis nuorodomis, jų nepatikrindami.

    „Tai, ką aptikome, greičiausiai tėra apatinė tikrojo paplitimo riba, nes kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę“, – sakė Maxim Topaz.

    Publikavimo ciklas gali paaiškinti, kodėl šuolis ryškiau matomas po 2023 metų, o ne iškart po 2022 metų pabaigoje prasidėjusio masinio įrankių įsisavinimo. Nuo straipsnio pateikimo iki pasirodymo žurnale dažnai praeina keli mėnesiai ar daugiau, nes tekstas pereina recenzavimo procesą.

    Kodėl recenzija to nesustabdo?

    Auditas parodė, kad recenzavimo praktika ne visada pajėgia atpažinti suklastotas nuorodas, nes jos gali atrodyti įtikinamai. Tokios citatos dažnai būna formaliai taisyklingos, pritaikytos straipsnio temai, su realistiškais autoriais ir datomis, todėl jas sudėtinga iškart pastebėti net patyrusiems recenzentams.

    Tyrėjų duomenimis, fiktyvios nuorodos dažniau aptinkamos apžvalginiuose straipsniuose nei kituose darbuose, o tai ypač svarbu, nes apžvalgos ir sisteminės apžvalgos daro didelę įtaką tolesniems tyrimams ir rekomendacijoms. Tarp aptiktų atvejų buvo ir klinikinių tyrimų bei sisteminių apžvalgų, kurios gali tiesiogiai formuoti gydymo praktikos kryptis.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai klaidingos nuorodos pradeda būti cituojamos kituose darbuose, taip tarsi suteikdamos fikcijai patikimumo. Ilgainiui, kai publikacija įgauna daug citatų, pirminių šaltinių niekas nebetikrina, o neteisinga informacija gali įsitvirtinti kaip tariamas mokslo konsensusas.

    Audito autoriai taip pat atkreipė dėmesį į leidėjų reakcijos trūkumą. Dauguma identifikuotų straipsnių nesulaukė nei pataisymų, nei aiškių pastabų, o atšaukimų dalis buvo labai maža, ir ne visada susijusi būtent su fiktyviomis citatomis.

    Sprendimu siūloma sisteminė prevencija: leidėjams ir redakcijoms įdiegti automatizuotą citatų patikrą dar prieš recenzavimą, kai straipsnis pateikiamas vertinimui. Tyrėjų teigimu, toks žingsnis galėtų užkirsti kelią klaidingoms nuorodoms patekti į mokslinę apyvartą ir vėliau daryti įtaką medicinos sprendimams.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši analizė neapėmė nerecenzuojamos vadinamosios pilkosios literatūros ir kitų internetinių publikavimo kanalų, kur kontrolė dar silpnesnė. Tai reiškia, kad bendras fiktyvių citatų mastas už recenzuojamų žurnalų ribų gali būti dar didesnis.

  • Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Programėlės, kurios verčia kalbėti

    Kalbų mokymosi programėlės jau seniai nebėra vien žodynėlio kartojimas ar teisingų atsakymų spaudinėjimas. Naujausia kryptis – įrankiai, kurie prižiūri reguliarumą, padeda taisyti tarimą ir imituoja trumpus dialogus, artimus realioms situacijoms kelionėje ar darbe.

    Pastaraisiais metais didžiausią pokytį įnešė dirbtinis intelektas. Vis daugiau platformų pereina nuo pasyvių užduočių prie pokalbių scenarijų, kuriuose vartotojas turi kalbėti garsiai, o klaidos tampa mokymosi dalimi, o ne priežastimi sustoti.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Duolingo“, kuri plečia mokamas funkcijas, leidžiančias treniruotis dialogą su virtualiu pašnekovu. Toks formatas dažnai siejamas su CEFR lygiais, kad pratimai būtų nuoseklūs ir atitiktų realius gebėjimų aprašus.

    Kodėl DI padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Daugeliui suaugusiųjų didžiausia kliūtis atsiranda ne mokantis žodžių, o bandant pasakyti pirmą sakinį. Programėlėje lengva atpažinti teisingą atsakymą, tačiau kur kas sunkiau greitai sureaguoti viešbutyje, parduotuvėje ar darbo pokalbyje.

    DI čia veikia kaip tarpinė stotelė: galima kalbėti be spaudimo, kartoti tą pačią situaciją tiek kartų, kiek reikia, ir grįžti prie transkripcijos. Vis dėlto pokalbių robotai gali klysti, pateikti pernelyg bendrus atsakymus ar netiksliai taisyti, todėl jie geriausiai tinka praktikai, o ne kaip vienintelis mokytojas.

    Kalbų specialistai dažniausiai pabrėžia, kad pažangą lemia kontaktas su gyva kalba ir reguliarus kalbėjimas. Todėl veiksmingiausias modelis daugeliui yra programėlių treniruotės derinimas su realiais pokalbiais, klausymu ir skaitymu.

    10 programėlių skirtingiems poreikiams

    „Duolingo“ dažniausiai tinka kaip pirmas žingsnis: trumpi pratimai, dienos tikslai, serijos ir motyvaciniai elementai padeda suformuoti įprotį. Tai patogu pradedantiesiems, tačiau norint tvirtesnio kalbėjimo įgūdžio dažnai prireikia papildomų dialogų.

    „Babbel“ orientuojasi į suaugusiuosius ir labiau primena kursą nei žaidimą: daugiau dialogų, aiškesnė gramatika kontekste ir tarimo praktika. Tai dažnai patrauklu tiems, kurie nori mokytis frazėmis ir situacijomis, o ne pavieniais žodžiais.

    „Memrise“ stiprybė – autentiškesnė kalba ir įrašai su gimtakalbiais, padedantys priprasti prie realaus tempo. Čia taip pat atsiranda DI paremtos funkcijos, skirtos sakiniams ir trumpiems pokalbiams treniruoti.

    „Rosetta Stone“ remiasi panardinimu į kalbą: mažiau vertimo, daugiau mokymosi per vaizdus, kontekstą ir tarimą. Toks metodas patinka tiems, kurie nori struktūros, nuoseklumo ir mažiau blaškančių elementų.

    „Pimsleur“ pasirenka kitą kelią ir daugiausia dirba per klausymą bei kalbėjimą garsiai. Audio pamokos ypač patogios mokantis kelyje, kai norisi mažiau ekrano ir daugiau realaus kalbėjimo praktikos.

    „Busuu“ jungia kursą su bendruomene: dalį užduočių gali įvertinti gimtakalbiai, o tai padeda gauti žmogišką grįžtamąjį ryšį. Programėlėje dažnai akcentuojami CEFR lygiai, tačiau tokie vidiniai įvertinimai paprastai nepakeičia oficialių egzaminų.

    „LingoDeer“ dažnai rekomenduojama mokantis azijietiškų kalbų, nes pateikia aiškius gramatikos paaiškinimus ir struktūruotas pamokas. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori labiau akademiško, nuoseklaus mokymosi modelio.

    „Drops“ orientuojasi į trumpas, vizualias sesijas ir greitą žodyno plėtimą. Ji ypač praverčia prieš keliones, kai reikia greitai perprasti bazinius žodžius ir frazes, tačiau kalbėjimui dažniausiai reikia papildomo įrankio.

    „HelloTalk“ veikia labiau kaip kalbų bendravimo platforma nei kursas: čia svarbiausia pokalbiai, balso žinutės ir taisymai iš kitų vartotojų. Didžiausią naudą paprastai gauna tie, kurie jau turi pagrindus ir nori įveikti bendravimo baimę.

    „FluentU“ remiasi autentiškais vaizdo įrašais ir interaktyviais subtitrais, todėl tinka norintiems girdėti realią kalbą, intonacijas ir kasdienius posakius. Dažniausiai tai patrauklu vidutinio lygio besimokantiems, kuriems reikia daugiau klausymo praktikos.

    Renkantis programėlę verta pradėti nuo savo realaus poreikio: vieniems svarbiausia motyvacija ir kasdienės kartotės, kitiems – tarimas, tretiems – greita reakcija dialoge. Populiariausia programėlė ne visada bus geriausia, jei ji neatitiks jūsų mokymosi būdo.

  • „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ paskelbė pradedančios bendros pilotinės iniciatyvos planus, kurioje bus bandoma, kaip dirbtinis intelektas gali prigyti aukšto biudžeto žaidimų kūrime. Tikslas – praktiškai įvertinti, kur DI realiai pagreitina kasdienius procesus, o kur kelia naujų problemų.

    Apie partnerystę buvo kalbėta „Sony“ strateginėje prezentacijoje, kuri vyko kartu su finansinių rezultatų pristatymu. „Sony Group“ vadovas Hiroki Totoki pabrėžė, kad DI turi aiškias ribas ir negali tapti nekontroliuojamu pakaitalu kūrybai bei kokybei.

    Partnerystė su leidėju, kurio portfelyje yra tokios serijos kaip „Tekken“ ir „Dark Souls“, skirta patikrinti šią filosofiją realiame gamybos cikle. Abi bendrovės nori suprasti, kaip generavimo technologijos elgiasi ten, kur svarbiausia nuoseklumas, stilius ir griežti terminai.

    „Sony“ vadovybė akcentuoja, kad didžiausia nauda siejama su kūrėjų produktyvumu ir laiko taupymu atliekant monotoniškas, pasikartojančias užduotis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį turinio paruošimą, spartesnį testavimą ar automatizuotą tam tikrų elementų apdorojimą.

    Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad generatyviniai sprendimai turi silpną vietą: rezultatų nenuoseklumą, kai vizualai ar tekstai ima skirtis nuo pasirinktų taisyklių. Inžinieriai, pasak „Sony“, jau taiko metodus, kai keli skirtingi modeliai derinami taip, kad iš jų būtų gaunami labiau pakartojami ir kontroliuojami rezultatai.

    Įrankiai, kurie jau naudojami

    „Sony Interactive Entertainment“ vadovas Hideaki Nishino teigė, kad DI įrankiai „PlayStation“ viduje jau taikomi automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant kokybės kontrolę. Tai ypač aktualu dideliuose projektuose, kur testavimo apimtis milžiniška, o klaidų kaina – labai didelė.

    Vienas minėtų sprendimų – „Mockingbird“, skirtas personažų veido animacijoms kurti pagal aktorių vaidybos duomenis. Skelbiama, kad jis leidžia šį procesą atlikti gerokai greičiau nei tradiciniai metodai, o sistema jau naudojama tokiose studijose kaip „Naughty Dog“ ir „San Diego Studio“.

    Ne tik kūrimas, bet ir platinimas

    „Sony“ DI mato ne vien kaip kūrimo grandinės pagalbininką, bet ir kaip priemonę turinio platinimui gerinti. Bendrovė dirba su personalizavimo idėja, kai sistema galėtų tiksliau rekomenduoti žaidimus ar priedus pagal žaidėjo skaitmeninę biblioteką.

    Įmonei svarbu ir kita pusė: jei automatizavimas mažina įėjimo barjerą kuriant žaidimus, platformai tenka didesnė atsakomybė už kokybės filtravimą. „Sony“ signalizuoja, kad nori efektyviau atsirinkti vertingus projektus augant dideliam vidutiniškų leidimų srautui.

    Finansiniuose komentaruose taip pat skambėjo, kad mašininio mokymosi sprendimai per pastaruosius kelerius metus padėjo pagerinti skaitmeninės parduotuvės sandorių valdymą ir sugeneravo apie 650 000 000 eurų papildomų pajamų. Šis skaičius rodo, kad DI „Sony“ vertina ne vien kaip eksperimentą, bet ir kaip apčiuopiamą verslo rezultatą.

    Tuo pat metu rinkos analitikai prognozuoja, kad „PlayStation 5“ pardavimai artėjančiais finansiniais metais gali mažėti, o dalis iššūkių siejama su atminties tiekimo trūkumais Azijos rinkose. Galutiniai sprendimai dėl „PlayStation 6“ kainos ir pasirodymo datos, kaip pranešama, dar nėra priimti.

    „Sony“ susidomėjimas DI žaidimuose nėra naujas: 2023 metais bendrovė pateikė patentą virtualaus asistento idėjai, kuris galėtų perimti valdymą, kai žaidėjas daug kartų žūsta toje pačioje vietoje. Tokie sprendimai rodo kryptį, kur DI gali veikti ne tik užkulisiuose, bet ir pačioje žaidimo patirtyje.

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

  • TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai keičia kibernetinio saugumo balansą finansų sektoriuje. Pasak fondo, tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti spragas ir reaguoti į incidentus, gali dar efektyviau sustiprinti ir puolamuosius pajėgumus.

    TVF vertinimu, problema tampa ne vien atskirų incidentų skaičius, o galimas sisteminis poveikis. Jei įsilaužėliai su DI pagalba spragas aptiks ir išnaudos greičiau, nei institucijos spės jas užlopyti, tai gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui, ypač kai pažeidžiamos kritinės grandys.

    Maksimalus greitis ir mažesnė kaina

    TVF akcentuoja, kad pažangūs DI modeliai gali radikaliai sutrumpinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo ir sumažinti tokios veiklos kaštus. Kartu didėja rizika, kad tos pačios spragos bus aptiktos ir atakuojamos vienu metu daugelyje organizacijų, o tai apsunkina koordinuotą gynybą.

    Fondo analitikai pabrėžia, kad ši dinamika ypač pavojinga bankams ir kitoms finansų institucijoms, kuriose IT sistemų patikimumas tiesiogiai siejasi su mokėjimų, atsiskaitymų ir klientų duomenų saugumu. DI įrankiai gali padaryti sudėtingas atakas lengviau įgyvendinamas net mažiau patyrusiems nusikaltėliams, jei jiems suteikiama prieiga prie galingų modelių.

    Rizika neapsiriboja vien bankais

    TVF atkreipia dėmesį, kad finansų sektorius dalijasi skaitmenine infrastruktūra su energetika, telekomunikacijomis ir viešosiomis paslaugomis. Dėl to DI skatinamos atakos gali persimesti tarp skirtingų sričių, jei jos naudoja panašius technologinius sprendimus, tiekėjus ar bendras platformas.

    Fondas taip pat kelia klausimą dėl nelygaus pasirengimo: pažangiausi DI sprendimai gali būti diegiami tik dalyje organizacijų, o kitoms prieiga gali būti ribota. Tai gali lemti nevienodą kibernetinės apsaugos lygį ir situacijas, kai silpnesnės grandys tampa patogiausiais taikiniais.

    Ką turėtų daryti priežiūros institucijos?

    TVF ragina bankų priežiūros institucijas ir pačias finansų įstaigas į DI lemiamus pokyčius žiūrėti ne kaip į vien techninį IT klausimą, o kaip į atsparumo ir rizikos valdymo temą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį pasirengimui, testavimui, incidentų valdymui ir veiklos tęstinumo planams.

    Nors TVF pripažįsta, kad šiandien dar egzistuoja tam tikri riziką švelninantys veiksniai, pavyzdžiui, ribota pažangiausių galimybių sklaida ar uždarų specializuotų sistemų sudėtingesnis „nulaužimas“, fondas prognozuoja, kad šie „buferiai“ gali greitai nykti. DI galimybių plėtra, platesnė prieiga ir nutekėjimai gali pagreitinti momentą, kai puolimas taps greitesnis už gynybą.

    „DI gali padėti gynėjams, tačiau tuo pačiu sustiprina kibernetines grėsmes, kurios gali pakirsti finansinį stabilumą, kai puolėjų galimybės aplenkia gynybą“, – sakė TVF.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    JAV bendrovė „TeraWulf“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos didelio našumo skaičiavimų (HPC) veikla pirmą kartą sugeneravo daugiau pajamų nei bitkoinų kasyba. Tai dar vienas ženklas, kad dalis anksčiau vien kriptovaliutų kasyba besivertusių įmonių persiorientuoja į duomenų centrų ir DI infrastruktūros paklausą.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „TeraWulf“ gavo apie 34 mln. eurų pajamų, o bendra apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išliko panaši. Didžiausias pokytis įvyko pajamų struktūroje: HPC nuomos pajamos siekė apie 21 mln. eurų, kai skaitmeninių aktyvų segmentas sugeneravo beveik 13 mln. eurų.

    „Tai pirmasis laikotarpis, kai HPC nuoma reikšmingai atsispindi mūsų finansiniuose rezultatuose“, – sakė „TeraWulf“ vadovas Paulas Prageris.

    Bendrovės vadovybė šį ketvirtį apibūdino kaip pereinamąjį: didesnė dalis pajamų siejama su stabilesniais, sutartimis pagrįstais skaičiavimo pajėgumų užsakymais. Tokie kontraktai paprastai leidžia mažinti priklausomybę nuo kriptovaliutų kainų svyravimų ir kintančių kasybos sąnaudų.

    Vis dėlto pelningumo situacija išlieka sudėtinga. „TeraWulf“ nurodė patyrusi apie 428 mln. eurų grynąjį nuostolį, kuris gerokai išaugo, palyginti su praėjusiais metais. Bendrovė dalį nuostolio aiškino nepiniginiais perskaičiavimais, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad veiklos transformacija kainuoja brangiai.

    Vienas iš kaštų augimo veiksnių yra infrastruktūros pertvarkymas, kai dalis anksčiau bitkoinų kasybai naudotų pajėgumų pritaikoma HPC darbo krūviams. Bendrovė taip pat fiksavo vertės sumažėjimo ir kitus su restruktūrizavimu susijusius įrašus, susijusius su kasybos apimčių mažinimu atskirose veiklos dalyse.

    „TeraWulf“ akcentavo, kad Niujorko valstijoje esančiame „Lake Mariner“ objekte šiuo metu pajamoms generuoti naudojama apie 60 MW HPC galios. Bendrovė taip pat planuoja toliau plėsti pajėgumus ir didinti ilgalaikių, sutartimis užtikrintų skaičiavimo resursų apimtį per ateinančius metus.

    Rinkoje šis posūkis vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis: augant DI modelių mokymo ir diegimo apimtims, vis daugiau dėmesio skiriama energiją ir aušinimą užtikrinančiai infrastruktūrai, o buvę kasybos ūkiai dėl turimų elektros įvadų ir aikštelių dažnai laikomi potencialiai greitai pritaikomais projektams. Tačiau finansiniai rezultatai rodo, kad perėjimas prie HPC ne visada reiškia greitą pelno sugrįžimą.

  • Vyriausybė trečią kartą teikia įstatymą dėl kriptoaktyvų: ginčas dėl KNF galių ir baudų dydžių

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino Kriptoaktyvų rinkos įstatymo projektą ir trečią kartą perdavė jį Seimui. Apie sprendimą pranešė ministras, atsakingas už Vyriausybės politikos įgyvendinimo priežiūrą, Maciejus Berekas, pabrėžęs, kad šįkart prezidentas Karolis Nawrockis esą nebeturi rimtų argumentų prieš.

    Pasak M. Bereko, situacija pasikeitė po to, kai prezidentas pats pateikė Seimui savo įstatymo projektą. Politikai ir dalis parlamentarų teigia, kad prezidento pasiūlymas didele dalimi sutampa su Vyriausybės tekstu, todėl erdvės blokavimui, jų vertinimu, turėtų būti mažiau.

    Kas labiausiai skiria projektus

    Esminės diskusijos sukasi apie finansų priežiūros institucijos KNF įgaliojimus greitai reaguoti į galimus pažeidimus kriptoaktyvų rinkoje. Ginčas kyla dėl to, ar KNF turėtų turėti teisę skubiai blokuoti sąskaitas, stabdyti operacijas ar riboti prieigą prie interneto domenų, kai įtariamas stambaus masto sukčiavimas.

    Kritikai teigia, kad reikalavimas kiekvienu atveju gauti administracinio teismo leidimą gali sulėtinti reagavimą ir leisti lėšoms iškeliauti, kol sprendimai bus priimti. Kita pusė pabrėžia verslo apsaugą nuo nepagrįstų sprendimų ir argumentuoja, kad teismo kontrolė turi būti saugiklis, kad vienas administracinis sprendimas nesužlugdytų teisėtai veikiančios įmonės.

    Skiriasi ir požiūris į priežiūros finansavimą bei baudas. Viešojoje diskusijoje keliami klausimai, ar siūlomos įmokos rinkos dalyviams ir sankcijų dydžiai yra proporcingi, ir ar jie skatins įmones registruotis bei veikti Lenkijoje, o ne rinktis kitas Europos jurisdikcijas.

    Seime – penki kriptoaktyvų projektai

    Artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti ne tik Vyriausybės ir prezidento projektus, bet ir papildomas parlamentarų iniciatyvas. Tai reiškia, kad diskusija dėl kriptoaktyvų reguliavimo persikelia į politinių kompromisų lauką, kur sprendimus gali lemti ne vien techninės detalės, bet ir platesnės priešpriešos.

    Vyriausybė akcentuoja vartotojų apsaugą ir griežtesnę atsakomybę už sukčiavimą, kai pasinaudojama investuotojų patiklumu ar žinių stoka. Kita vertus, dalis politikų ir rinkos dalyvių siekia aiškesnių „tarpinių žingsnių“ prieš taikant griežčiausias priemones, kad teisėtas verslas nebūtų nubaustas už vien įtarimus.

    Kodėl terminai svarbūs dabar

    Ši įstatymo iniciatyva siejama su Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo paketu MiCA, kuris numato bendresnes taisykles kriptoaktyvų leidėjams ir paslaugų teikėjams. Kuo ilgiau užsitęs nacionalinių taisyklių priėmimas, tuo daugiau neapibrėžtumo patiria tiek investuotojai, tiek įmonės, o rinkoje daugėja „pilkųjų zonų“ rizikų.

    Politinis ginčas, ar priežiūros institucijai suteikti platesnius įgaliojimus, ar pirmiausia stiprinti teisinius saugiklius verslui, taps vienu svarbiausių Seimo sprendimų dėl kriptoaktyvų ateities. Nuo galutinės redakcijos priklausys, kaip greitai bus galima stabdyti galimus sukčiavimo atvejus ir kokia bus reali vartotojų apsaugos kartelė.

    „Trečią kartą Seimas ir Senatas priims įstatymą, kuris turi apsaugoti žmones, investuojančius šioje rinkoje“, – sakė Maciejus Berekas.

  • Europos dujų atsargos tirpsta, bet panikos nėra: ką lemia Ormuzo sąsiauris ir JAV LNG bumas

    Europos dujų saugyklų užpildymas šį pavasarį yra neįprastai žemas, tačiau rinkos reakcija išlieka santūri. Nors atsargos tirpsta greičiau nei įprasta, dalis pirkėjų laukia palankesnių kainų ir labiau apibrėžtos geopolitinės situacijos.

    Dujų atsargos ypač svarbios žiemą, kai piko metu reikšminga vartojimo dalis gali būti dengiama iš saugyklų. Dėl to lėtesnis kaupimas vasarą didina spaudimą tiekėjams ir verčia atidžiau vertinti rizikas artėjant šildymo sezonui.

    Kas stabdo atsargų pildymą?

    Viena priežasčių – aukštesnės kainos pagrindinėse Europos prekybos aikštelėse, todėl įmonės vengia užsipirkti brangiai ir vėliau patirti nuostolius kainoms nukritus. Dalis rinkos dalyvių renkasi pildyti atsargas nuosaikiai, palikdami daugiau lankstumo vasaros mėnesiams.

    Kitas veiksnys – įtempta padėtis Persijos įlankoje ir rizika laivybai strategiškai svarbiuose maršrutuose. Ormuzo sąsiauris yra kritinis energijos išteklių transporto „butelio kakliukas“, o bet kokie sutrikimai iš karto persiduoda pasaulinei SGD pasiūlai ir kainų lūkesčiams.

    „Net jei įtampa regione atslūgtų greitai, pasaulinė SGD pasiūla šią vasarą gali būti mažesnė nei pernai“, – sakė „Orlen“ analitikė Karolina Kozikowska.

    Kodėl Europa vis dar jaučiasi ramiau?

    Europos pirkėjai įgijo daugiau patirties po 2022 metų krizės, kai staigiai sumažėjus rusiškų dujų srautams buvo skubiai persiorientuota į SGD ir alternatyvius tiekimo kanalus. Nors kainos tuomet buvo šokusios, fizinio dujų trūkumo daugelyje šalių pavyko išvengti, todėl dabar pasitikėjimas tiekimo grandinėmis didesnis.

    Svarbus argumentas – Jungtinių Valstijų, kaip vienos didžiausių SGD eksportuotojų, vaidmens augimas ir naujų pajėgumų plėtra. Kuo daugiau ilgalaikio eksporto pajėgumo atsiranda rinkoje, tuo daugiau Europa turi alternatyvų, net jei dalis tradicinių maršrutų laikinai sutriktų.

    Geografija taip pat palankesnė Europai nei Azijai: SGD kroviniai iš JAV dažnai patogiau nukreipiami per Atlantą į Europos terminalus. Tuo metu tiekimas į Aziją gali būti ilgesnis ir brangesnis, o tam tikrais laikotarpiais priklausyti nuo laivybos „siaurųjų vietų“, tokių kaip Panamos kanalas, kuriame dėl vandens trūkumo periodiškai ribojamas pralaidumas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui?

    Žemesnės atsargos nereiškia, kad Europai pritrūks dujų, tačiau jos didina kainų nepastovumo tikimybę, ypač jei vasara bus karšta, o Azijos paklausa SGD išaugs. Tokiu atveju konkurencija dėl krovinių sugriežtėtų, o pirkėjams tektų mokėti daugiau už greitą tiekimą.

    Realistiškiausias scenarijus – vasara taps sudėtingesnė atsargų kaupimo požiūriu, tačiau tiekimo saugumą vis labiau remia išplėtotas SGD terminalų tinklas Europoje ir didesnė tiekėjų įvairovė. Didžiausias neapibrėžtumas išlieka kainose: jos priklausys nuo geopolitikos, laivybos rizikų ir pasaulinės SGD pasiūlos tempo.

  • ES grįžta prie įšaldytų Rusijos aktyvų: iki 210 mlrd. eurų galėtų stiprinti Ukrainos gynybą

    Europos Sąjungoje vėl atsinaujina diskusija, ar įšaldyti Rusijos valstybiniai aktyvai galėtų tapti papildomu finansavimo šaltiniu Ukrainos gynybai ir atstatymui. Nyderlandai siekia, kad šis klausimas sugrįžtų į Bendrijos darbotvarkę, o iniciatyvą, kaip skelbiama, palaiko ir dalis Šiaurės bei Baltijos šalių.

    Kalbama apie iki 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvus, įšaldytus po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Didelė šių lėšų dalis yra susijusi su vertybiniais popieriais ir laikoma Europos finansų infrastruktūroje, todėl bet koks sprendimas turėtų ir finansinių, ir teisinių pasekmių.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    Idėja paprasta: vietoje naujų bendrų skolų ar papildomų įnašų iš valstybių biudžetų būtų ieškoma būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos poreikiams. Šią kryptį dažniau remia šalys, kurios nori mažinti spaudimą ES skolinimuisi ir sparčiau rasti stabilų, ilgalaikį finansavimo mechanizmą.

    Diskusijoms grįžtant, ES tuo pat metu yra suplanavusi reikšmingą paramą Ukrainai ir per paskolų bei biudžetines priemones. Vis dėlto Bendrijoje pripažįstama, kad Ukrainos finansiniai poreikiai išlieka dideli, o karo trukmė ir intensyvumas toliau didina spaudimą ieškoti papildomų šaltinių.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Didelė įšaldytų aktyvų dalis laikoma Belgijoje veikiančioje finansinių vertybinių popierių depozitoriumo infrastruktūroje, todėl Briuselis ir Belgijos valdžia jautriai vertina galimų teisminių ginčų ir atsakomųjų veiksmų riziką. Jei Rusija bandytų ginčyti sprendimus teismuose, išaugtų finansinės atsakomybės ir reputacinės žalos tikimybė.

    Prieštaravimų kelia ir platesnis precedentas: Europos institucijos bei dalis valstybių narų baiminasi, kad tiesioginis konfiskavimas galėtų sukelti abejonių dėl turto apsaugos euro zonoje. Tai ypač aktualu pasaulinių investuotojų pasitikėjimui, nes finansų rinkose svarbios ne tik politinės deklaracijos, bet ir nuspėjamos taisyklės.

    Koks realistiškiausias kelias?

    Praktiškiausiu kompromisu dažnai laikomas modelis, kai naudojamas ne pats turtas, o pajamos, generuojamos iš įšaldytų aktyvų investavimo ar administravimo. Tokia schema paprastai vertinama kaip lengviau apginama teisiškai, nes kalbama apie uždirbtas palūkanas ar kitą grąžą, o ne apie pagrindinės sumos perėmimą.

    ES diplomatiniuose sluoksniuose prognozuojama, kad klausimas vėl gali iškilti artimiausiais mėnesiais, ypač jei Ukrainos finansavimo poreikiai viršys dabartinius planus. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti teisinius saugiklius, politinę valią ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių.

    „Turime rasti sprendimą, kuris būtų ir veiksmingas Ukrainai, ir teisiškai atsparus Europos Sąjungai“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs ES pareigūnas.