CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkai paskelbė, kas „Focus“ labiausiai skaitoma: nuo psichologijos iki technologijų

    Lenkai paskelbė, kas „Focus“ labiausiai skaitoma: nuo psichologijos iki technologijų

    Lenkijos portalas „focus.pl“ paskelbė santrauką, ką ką tik publikavo ir kokios temos šiuo metu labiausiai traukia skaitytojų dėmesį. Redakcija akcentuoja platų spektrą – nuo psichologijos ir kasdienės savijautos iki technologijų, kultūros bei kelionių.

    Tokio tipo „naujausių“ turinio skydelis nėra vien formalumas: jis parodo, kaip keičiasi skaitytojų prioritetai ir kokiomis kryptimis juda gyvenimo būdo žiniasklaida. Pastaraisiais metais ypač išaugo praktinių patarimų, aiškių paaiškinimų ir mokslo populiarinimo poreikis.

    Redakcija pristato „Focus“ kaip gyvenimo būdo žurnalą apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, pabrėždama kasdienį publikavimo ritmą. Tokia pozicija atitinka platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją, kai gyvenimo kokybės temos jungiamos su ekspertiniu turiniu ir patikrintais faktais.

    Ryškėja ir dar viena kryptis: technologijos vis dažniau nagrinėjamos per realią jų įtaką kasdienybei, o ne vien per naujienų ar įrenginių pristatymus. Daug dėmesio skiriama skaitmeniniams įpročiams, privatumo klausimams, informacijos patikimumui ir tam, kaip dirbtinis intelektas keičia darbą bei mokymąsi.

    „Kasdien rašome apie tai, kas realiai veikia gyvenimo kokybę“, – teigiama „focus.pl“ pristatyme.

    Trumpa žinutė su aiškia kryptimi leidžia suprasti ir konkurencinį siekį: pritraukti platesnę auditoriją, kuri nori ne tik pramogos, bet ir patikimų atsakymų. Tokiu formatu skaitytojui greitai pasiūlomas turinio žemėlapis, o redakcijai – galimybė išryškinti savo prioritetus.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.

  • Grupa Azoty vadovybėje permainos: viceprezidentas traukiasi, restruktūrizacija dar derinama

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty pranešė, kad iš valdybos ir viceprezidento pareigų traukiasi Mirosławas Ptasińskis. Bendrovė nurodė, kad jo atsistatydinimas įsigalios 2026 metų balandžio 30 dienos pabaigoje, tačiau sprendimo priežasčių neatskleidė.

    Apie vadovybės pokyčius pranešta tuo metu, kai grupė skelbia naujausius finansinius rezultatus ir tęsia derybas su finansuotojais. Rinka tokius signalus paprastai vertina kaip jautrius, nes vadovybės stabilumas svarbus įgyvendinant skolos ir veiklos pertvarkas.

    Dideli nuostoliai, bet EBITDA grįžo į pliusą

    Grupa Azoty 2025 metais patyrė daugiau kaip 1 100 000 000 eurų grynųjų nuostolių, kai metais anksčiau nuostoliai siekė apie 240 000 000 eurų. Tuo pačiu grupė fiksavo teigiamą EBITDA rezultatą – apie 74 000 000 eurų, kai 2024 metais jis buvo neigiamas ir sudarė maždaug 72 000 000 eurų.

    Bendrovės pajamos iš pardavimų per metus paaugo 0,7 proc., tačiau savikaina ir įsigytų prekių bei žaliavų kaštai didėjo 0,9 proc. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis apyvartai pelningumą ir toliau spaudė sąnaudų struktūra.

    Strategija iki 2030 metų peržiūrima

    Valstybės turto ministerija informavo, kad 2025 metų lapkritį patvirtinta Grupa Azoty strategija iki 2030 metų yra įgyvendinama, tačiau lygiagrečiai vyksta jos reorganizavimo darbai. Tarp priežasčių įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai pokyčiai ir išaugusios dujų kainos, kurios chemijos pramonėje yra kritinis veiksnys.

    Dujos daugeliui chemijos produktų yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbi žaliava, todėl kainų šuoliai tiesiogiai persiduoda gamybos kaštams. Dėl to strateginių planų koregavimas tokio tipo įmonėms dažnai tampa neišvengiamas, ypač kai kartu vyksta finansavimo pertvarkymas.

    Derybos su bankais dar nebaigtos

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad situacija dar nėra stabilizuota derybose su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak institucijos, tai išlieka esminė sąlyga tolesniam Grupa Azoty veiklos užtikrinimui.

    Šiame kontekste viceprezidento pasitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas signalas investuotojams ir kreditoriams: pagrindiniai sprendimai dėl finansavimo ir strategijos krypties dar formuojami. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys tikėtina koncentruosis į tai, ar pavyks pasiekti susitarimą su bankais ir kaip keisis grupės veiklos planas iki 2030 metų.

  • Trans Polonia po Nijman/Zeetank perėmimo: Roterdamo bazė, nauji klientai ir kitas taikinys

    Lenkijos logistikos grupė Trans Polonia po Nijman/Zeetank įsigijimo skelbia jau matanti apčiuopiamą augimo efektą ir atvirai kalba apie tolesnes įmonių paieškas. Bendrovė pabrėžia, kad sandoris atvėrė kelią į strategiškai svarbius Vakarų Europos aktyvus, ypač Roterdamo uosto prieigose.

    Įsigijimas, užbaigtas 2025 metais, buvo struktūruotas taip, kad dalis kainos priklausytų nuo pasiektų rezultatų. Trans Polonia nurodo, jog toks modelis sumažino riziką ir leido greičiau integruoti veiklą, kartu išlaikant aiškius tikslus dėl pajamų ir pelningumo.

    Roterdamo bazė tapo lūžio tašku

    Vienu vertingiausių sandorio elementų įvardijama Roterdamo bazė, pritaikyta intermodaliniam skystos chemijos logistikos aptarnavimui. Joje įrengtos talpyklų konteinerių aikštelės, garo šildymo infrastruktūra, krovos įranga, dirbtuvės ir administracinės patalpos, taip pat numatyta plėtros galimybė.

    Trans Polonia vadovas Dariusz Cegielski aiškina, kad derybose ankstesni savininkai siekė šį turtą pasilikti ir siūlė nuomos modelį, tačiau Lenkijos grupė laikėsi pozicijos, kad nuosavybė yra būtina ilgalaikėms sinergijoms. Bendrovės vertinimu, be bazės kontrolės operacijų plėtra būtų priklausoma nuo trečiųjų šalių sprendimų.

    „Nuo pat pradžių siekiau stiprių sinergijų, kurios šiandien jau aiškiai matomos skystos chemijos segmente“, – sakė Dariusz Cegielski.

    Augantys užsakymai ir gilesni santykiai su pramone

    Trans Polonia teigia, kad įsigijimas išplėtė paslaugų krepšelį: be kelių transporto atsirado stipresnė intermodalinė grandinė, paremta talpyklų konteineriais ir uostine infrastruktūra. Tokia kombinacija, bendrovės vertinimu, didina patrauklumą dideliems chemijos gamintojams ir leidžia dalyvauti aukštesnės kategorijos konkursuose.

    Įmonė išskiria, kad po sandorio paspartėjo dialogas su stambiais klientais, tarp jų ir Dow Chemical bei BASF, nes atsirado galimybė pasiūlyti pilnesnį sprendimą. Trans Polonia akcentuoja, kad siekia dirbti ne kaip subrangovas, o kaip pagrindinis paslaugos teikėjas, nes tai tiesiogiai veikia maržas.

    Sinergijos: pajamos matomos, kaštai dar „ateina“

    Finansų vadovas Krzysztof Luks nurodo, kad pajamų sinergijos jau juntamos, o kaštų sinergijoms reikia daugiau laiko, nes integracijoje paaiškėjo procesų ir kontrolės spragos. Bendrovė teigia, kad vienas pirmųjų žingsnių buvo dalies paslaugų, anksčiau pirktų iš išorės, perkėlimas į vidų, taip didinant dirbtuvių efektyvumą.

    Trans Polonia skelbė, kad 2025 metais EBITDA pelningumas siekė 10,1 proc., kai metais anksčiau buvo 9,8 proc., o veiklos pelningumas pagal pardavimo pelną didėjo. Tuo pačiu bendrovė pripažino, kad grynąjį rezultatą trumpuoju laikotarpiu spaudė vienkartinės įsigijimo sąnaudos.

    Kitas taikinys: daug didesnė grupė

    Trans Polonia viešai patvirtino, kad dalyvauja procese dėl kitos užsienio transporto ir logistikos grupės įsigijimo. Skelbiama, kad vertinamas objektas generuoja apie 450 mln. eurų metinių pajamų, o jo vertė siekia apie 466 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad vykdomas išsamus patikrinimas, apimantis teisinius, finansinius, mokestinius, operacinius ir reguliacinius aspektus, todėl sprendimai gali užtrukti. Taip pat nurodoma, jog akiratyje yra ne tik Vakarų Europa, bet ir Vidurio bei Rytų Europos rinka.

    Trans Polonia vadovai argumentuoja, kad pagrindiniai segmentai, kuriuose dirba grupė, turėtų augti dėl stabilios pramonės paklausos ir didėjančių srautų Europoje. Bendrovė tokiame fone mato erdvės didinti mastą, o įsigijimai vertinami kaip greičiausias kelias sustiprinti pozicijas.

  • „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird VC“ uždarė aštuntą ankstyvos stadijos technologijų fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias įmonės pritrauktas fondas per visą jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas Europos startuoliams pamažu atsigauna net ir išliekant atsargiam vertinimui.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujus fondus nuosekliai kelia kas trejus–ketverius metus, nepriklausomai nuo rinkos ciklų. Šįkart tarp investuotojų yra stambios institucijos ir šeimos biurai, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai vertinami kaip ilgalaikio pasitikėjimo ir stabilumo indikatorius.

    Kur bus investuojami pinigai?

    „Earlybird VC“ skelbia, kad Fondas VIII jau pradėjo investuoti į DI taikymus, programinės įrangos infrastruktūrą ir vadinamuosius pagrindinius modelius, taip pat į „DeepTech“ bei techninę įrangą. Pastaraisiais metais būtent šios sritys tapo vienomis konkurencingiausių Europoje, nes investuotojai ieško projektų, kurie gali kurti ilgalaikį pranašumą, o ne vien greitą augimą.

    Iš naujojo fondo jau finansuotos kelios įmonės, tarp jų „Black Forest Labs“, „SpAItial AI“, „Sintra AI“, „Arago“, „Porters“ ir „Rivia“. Bendrovė taip pat užsimena apie kelias dar neatskleidžiamas investicijas, kurios turėtų būti pristatytos artimiausiu metu.

    Naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Fondo uždarymas sutapo su struktūriniu pokyčiu pačioje bendrovėje. „Earlybird VC“ įdiegė partnerystės modelį, kurį vadina nuolatine aktyvia nuosavybe, kai bendrovę valdo tik aktyvūs partneriai, o nuosavybė nuosekliai perduodama kitai partnerių kartai.

    Toks sprendimas išskiria „Earlybird VC“ iš dalies Europos rinkos žaidėjų, kurie pastaraisiais metais svarstė dalinį pardavimą, išorinius akcininkus ar kitus nuosavybės modelius. Pasak bendrovės, pasirinktas kelias turi užtikrinti nepriklausomumą ir tai, kad sprendimus priimantys žmonės patys tiesiogiai prisiimtų riziką bei atsakomybę.

    „Šiame fonde remiamės dešimtmečių patirtimi ir DI gimtąja komanda, dirbančia didžiuosiuose Europos centruose. Mūsų misija toliau keistis, neprarandant principų, kurie mus atvedė iki čia“, – sakė „Earlybird VC“ generalinis partneris dr. Andre Retterath.

    „Earlybird VC“ teigimu, perėjimas vykdomas be išorinio pardavimo ir be išorinių investuotojų, o pasitraukdami partneriai įsipareigoja perduoti turimas dalis kitai aktyviai kartai. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės kontrolė neturėtų išsiskaidyti ir liks susieta su tais, kurie kasdien atsako už fondo strategiją ir portfelio rezultatus.

    Vienas įkūrėjų dr. Hendrik Brandis akcentavo, kad naujoji partnerių karta bendrovę formuoja jau ne vienerius metus. Jo teigimu, struktūra sukurta taip, kad atsakomybė ir nuosavybė būtų tokia pati, kokią turėjo pirmieji partneriai – pilna ir tiesiogiai susieta su rezultatais.

    DI keičia fondo darbo principus

    „Earlybird VC“ taip pat pranešė, kad vis plačiau taiko DI savo veikloje: nuo sandorių paieškos ir įmonių vertinimo iki pagalbos portfelio bendrovėms po investicijos. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai fondai siekia greičiau atrinkti projektus, sumažinti analizės sąnaudas ir padėti startuoliams efektyviau augti.

    Bendrovė nurodo, kad tikslas išlieka tas pats: rasti perspektyviausius ankstyvos stadijos Europos kūrėjus ir padėti jiems augti, tačiau tai siekiama daryti sparčiau ir užtikrinčiau, pasitelkiant nuosavą technologinę platformą. Tokiomis sąlygomis konkurencija dėl geriausių komandų tampa ne tik kapitalo, bet ir gebėjimo suteikti pridėtinę vertę klausimu.

  • JAV infliacija šoktelėjo iki 3,5 proc.: brangstantys degalai ir maistas keičia rinkos lūkesčius

    Jungtinėse Valstijose infliacija kovą paspartėjo labiau, nei tikėjosi finansų rinkos. JAV Ekonominės analizės biuro duomenimis, metinis infliacijos rodiklis pakilo iki 3,5 proc., kai vasarį siekė 2,8 proc.

    Palyginti staigų kainų šuolį analitikai sieja su energijos ir maisto brangimu, kuris greitai persiduoda į kasdienes vartotojų išlaidas. Tokiais atvejais didžiausią įtaką pajunta žemesnes ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, nes būtiniausios prekės sudaro didesnę jų biudžeto dalį.

    Pirmąjį metų ketvirtį metinė infliacija vidutiniškai sudarė 2 proc., tačiau didesnis kainų kilimas fiksuotas po vasario 28 dienos. Tekste nurodoma, kad po šios datos paaštrėjusi geopolitinė įtampa apsunkino naftos tiekimo grandines ir prisidėjo prie energijos kainų šuolio.

    Per tris mėnesius naftos kainos, kaip teigiama, pakilo beveik 60 proc., o tai tiesiogiai paveikė degalų kainas degalinėse. Skelbiama, kad WTI rūšies nafta priartėjo prie maždaug 97 eurų už barelį lygio, todėl brango ne tik benzinas ir dyzelinas, bet ir dalis logistikos bei paslaugų kainų.

    Degalų brangimas ypač greitai atsispindi transporto, pristatymo ir turizmo sektoriuose, todėl didėja ir paslaugų infliacija. Kartu tai kelia papildomą spaudimą ir maisto kainoms, nes jų savikaina jautri energijos bei pervežimo kaštams.

    Šie duomenys tapo svarbiu kontekstu JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimui palikti bazines palūkanų normas nepakeistas. Kai infliacija atsinaujina greičiau, centrinis bankas paprastai linkęs ilgiau išlaikyti griežtesnes finansines sąlygas, kad kainų augimas neįsitvirtintų.

    Rinkoje daugėja signalų, kad ir balandį infliacija gali išlikti aukštesnė, jei energijos ir maisto kainos neslūgs. JAV Automobilių asociacijos duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje siekia apie 3,70 euro už galoną, o dyzelino – apie 4,40 euro už galoną.

    Toks kainų lygis reiškia didesnes išlaidas vairuotojams ir verslams, kurie priklauso nuo transporto, o tai gali palaikyti bendrą kainų kilimą. Investuotojai ir vartotojai artimiausiomis savaitėmis daug dėmesio skirs tam, ar energijos kainų šuolis taps laikinas, ar persikels į platesnį prekių ir paslaugų brangimą.

  • „Rosi“ pritraukė per 20 mln eurų: Ispanijoje statys 10 000 tonų PV modulių perdirbimo gamyklą

    Fotovoltinių (PV) modulių perdirbimo bendrovė „Rosi“, priklausanti „InnoEnergy“ portfeliui, pritraukė daugiau kaip 20 mln eurų B etapo finansavimą. Į investavimo raundą įsitraukė tiek nauji tarptautiniai investuotojai, tiek esami akcininkai, tarp jų ir „InnoEnergy“.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas skirtas paspartinti pramoninę plėtrą, didinti veiklos efektyvumą ir pasiruošti kitai augimo fazei Europoje. Rinka tam bręsta sparčiai, nes daugelyje šalių artėja pirmųjų didesnių saulės elektrinių komponentų keitimo ciklai.

    Nauja gamykla Ispanijoje

    Didžiausias planuojamas projektas – naujas perdirbimo padalinys Teruelio regione Ispanijoje. Skelbiama, kad jo pajėgumas turėtų siekti 10 000 tonų per metus, o tai leistų apdoroti reikšmingą dalį regione susidarančių atliekų srautų.

    Įmonė nurodo, kad gamykla turėtų tiekti aukšto grynumo antrines žaliavas, tarp jų sidabrą, silicį, varį, aliuminį ir stiklą. Tokios medžiagos yra kritiškai svarbios tiek gamybos grandinėms, tiek Europos siekiui mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų importo.

    Kodėl PV modulių perdirbimas tampa strateginis

    Europos fotovoltikos rinka pastaraisiais metais augo itin greitai, todėl kartu didėja ir klausimas, kas bus daroma su pasenusiais moduliais. Nors dalis įrangos eksploatuojama 25–30 metų, ankstesni pakeitimai vyksta dėl gedimų, modernizacijos ar parkų atnaujinimo.

    „Šis finansavimas yra svarbus etapas „Rosi“. Jis leidžia mums paspartinti pramoninę plėtrą, didinti veiklos efektyvumą ir pasiruošti kitai augimo fazei Europoje“, – sakė dr. Yun Luo.

    Užuominos apie galimybes Lenkijoje ir regione

    „InnoEnergy“ atstovai akcentuoja, kad „Rosi“ modelis gali būti pritaikomas ir kitose rinkose, kur saulės energetika auga sparčiausiai. Tai ypač aktualu Vidurio Europai, kur per artimiausią dešimtmetį tikėtina ryškesnė perdirbimo infrastruktūros paklausa.

    „Rosi“ turi išskirtinę technologiją, aiškią pramoninio diegimo strategiją ir įrodytą gebėjimą plėstis Europoje“, – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Investicijos į tokias gamyklas paprastai vertinamos ir kaip pramonės politikos dalis: perdirbimas padeda mažinti atliekų kiekį, grąžina vertingas medžiagas į apyvartą ir stiprina tiekimo grandinių atsparumą. Augant saulės energetikai, perdirbimo pajėgumai tampa ne papildomu, o būtinu sektoriaus elementu.

  • Du nauji „Vectron“ lokomotyvai stiprina intermodalą: „Laude“ žada konkurenciją sunkvežimiams

    Intermodalinio transporto operatorė „Laude Smart Intermodal“ papildė parką dviem daugiatėmis „Siemens“ lokomotyvomis „Vectron MS“. Bendrovė teigia, kad naujieji traukiniai leis siūlyti pervežimus maršrutu Ukraina–Lenkija–Vokietija ir pirmą kartą – iki Belgijos, konkuruojant su kelių transportu kainomis bei tranzito laikais.

    Įmonės vertinimu, būtent greitis ir kaštai šiandien lemia, ar geležinkelis realiai gali perimti dalį krovinių iš sunkvežimių. Tai ypač aktualu augant vežėjų sąnaudoms keliuose, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir didėjant poreikiui užtikrinti tiekimo grandinių patikimumą.

    „Laude“ valdybos pirmininkas Marcinas Witczakas pabrėžė, kad daugiatės lokomotyvos padeda paprasčiau organizuoti tarptautinius reisus ir mažina operacinius trikdžius kertant sienas.

    „Nuosekliai stipriname operatoriaus poziciją, kuris ne tik aptarnauja intermodalo rinką, bet ir ją formuoja. Daugiatės lokomotyvos leidžia mums vežti krovinius iš Ukrainos per Lenkiją į Vokietiją, o dabar ir į Belgiją, konkurencingomis kainomis bei važiavimo laikais, palyginti su kelių transportu“, – sakė M. Witczakas.

    Abi „Vectron MS“ lokomotyvos yra 6,4 MW galios, kai maitinimas kintamąja srove, ir 6,0 MW galios, kai maitinimas nuolatine srove. Jos taip pat aprūpintos ETCS traukinių valdymo sistema pagal Baseline 3 specifikaciją, kuri yra svarbi sklandžiam eismui skirtingų šalių geležinkelių tinkluose.

    Pagal gamintojo koncepciją daugiatė technika aktuali vežant krovinius per kelias valstybes be ilgesnių sustojimų dėl techninių ar suderinamumo procedūrų. „Laude“ nurodo, kad lokomotyvos turi leidimus eksploatuoti 11 Europos šalių, tarp jų Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje, o Belgija šio operatoriaus parke atsiranda pirmą kartą.

    „Laude“ šią plėtrą sieja su platesne investicijų programa, orientuota į intermodalinių pervežimų plėtrą Vidurio ir Vakarų Europoje. Intermodalo sektoriuje pagrindinis tikslas – daugiau krovinių perkelti nuo kelių į geležinkelius, derinant traukinį su pirmos ir paskutinės mylios pervežimu sunkvežimiais.

    Finansavimo struktūroje įvardijami viešieji ir privatūs šaltiniai: investicija remta per Lenkijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą, administruojant su ES transporto projektais dirbančiai institucijai. Likusi dalis finansuota investicine paskola, kuri, bendrovės teigimu, padengė 95 proc. sandorio vertės.

  • Švedų teisinio DI startuolis „Legora“ pritraukė 42 mln. eurų: D etapo suma perkopė 500 mln.

    Stockholm’s Legora today announced a €42 million ($50 million) extension of its previously announced Series D financing, bringing the total round to €513 million ($600 million) in equity and valuing the company at €4.7 billion ($5.6 billion) post-money.

    The extension adds Atlassian and NVentures (NVIDIA’s venture capital arm) as corporate investors, alongside new financial investors, including Airtree, Barclays, Geodesic, Insight, Liberty Global and Nikesh Arora.

    “Enterprise AI is now entering a new phase,” says Max Junestrand, CEO and Co-founder of Legora. “Foundation models are improving rapidly, but the real breakthrough is in how they’re applied, where AI doesn’t just assist, but executes autonomously with the right level of human oversight. With the support of our investors and customers, we’re building a full agentic operating system for legal work”.

    Legora’s extension, sits at the upper end of a broader 2026 funding pattern in AI-enabled legal and enterprise workflow software. 2026 activity shows substantial capital moving into both core LegalTech, including Orbital and Lawhive’s €50 million rounds, and adjacent agentic AI infrastructure, such as Wonderful’s €129.8 million Series B and Redpine’s Stockholm-based €6.8 million Seed round.

    The presence of Hybridity and Redpine indicates that Sweden, and Stockholm specifically, has also seen related 2026 activity in AI compliance and agentic data infrastructure.

    Against this backdrop, Legora’s round is materially larger than other disclosed European legal-AI comparables, while still aligning with the same investor focus on domain-specific AI systems for regulated or complex professional workflows.

    “As a leader in Legal AI, Legora is showing how deeply integrated, context-aware AI can transform complex workflows. We see strong alignment with Atlassian’s vision for AI-powered team collaboration and look forward to supporting their continued expansion“, adds Sarah Hughes, Atlassian Head of Corporate Development and Product Partnerships.

    Founded in 2023 by CEO Max Junestrand and CTO Sigge Labor, Legora claims to be the world’s first truly collaborative AI for lawyers –  serving over 1,000 organisations across 50+ markets.

    Today’s extended funding round follows a period of rapid growth.

    It now serves tens of thousands of legal professionals at major corporate legal departments, such as Barclays, as well as leading global firms, such as White & Case, HSFK, and Linklaters.

    Corporate legal departments now represent one of Legora’s fastest-growing segments, with adoption accelerating over the past year as in-house teams look to bring the same AI capabilities their outside counsel are already using.

    Among law firms surveyed, an average of 4.3 non-billable hours saved per lawyer per week and 42% reporting new work won as a direct result of using Legora.

    As AI agents move from passive assistants to systems that can act on behalf of users, using tools and completing workflows, the software model is beginning to shift from SaaS toward AaaS (Agent as a Service).

    For legal teams, the company says this means moving beyond isolated use cases to integrated systems that combine firm data, jurisdictional knowledge, and intelligent agents.