CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Grupa Azoty Puławy pagerino rezultatus nepaisant dujų kainų svyravimų: kas labiausiai traukė į viršų?

    Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy paskelbė 2025 metų finansinius rezultatus, kurie, nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, buvo geresni nei metais anksčiau. Bendrovė pabrėžė, kad laikotarpis buvo skirtas nuosekliam finansinio ir operacinio stabilumo atkūrimui, tęsiant anksčiau pradėtas pertvarkas.

    Įmonei reikšmingą įtaką darė gamtinių dujų kainų nepastovumas, nes šis energijos išteklius yra vienas svarbiausių žaliavų ir sąnaudų elementų trąšų bei chemijos gamyboje. Dujų kainų šuoliai Europoje pastaraisiais metais išliko viena didžiausių rizikų sektoriui, o gamintojai buvo priversti lanksčiai planuoti apimtis ir produktų krepšelį.

    Rezultatai: pajamos augo, EBITDA tapo teigiama

    2025 metais Grupa Azoty Puławy konsoliduotos pardavimo pajamos siekė beveik 900 000 000 eurų, o EBITDA rezultatas buvo teigiamas ir sudarė apie 14 000 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais pajamos buvo apie 800 000 000 eurų, o EBITDA buvo neigiama ir siekė maždaug minus 46 000 000 eurų.

    Toks pokytis rodo, kad bendrovė sugebėjo pagerinti veiklos pelningumą net ir tada, kai sąnaudų aplinka išliko nepastovi. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežtesnę sąnaudų kontrolę, geresnį gamybos planavimą ir didesnį dėmesį produktams, kurių maržos konkrečiu laikotarpiu yra palankesnės.

    „Antrus metus iš eilės fiksuojame veiklos pelningumo gerėjimą, o tai patvirtina vykdomų pertvarkų efektyvumą ir augantį verslo stabilumą“, – sakė bendrovės vadovas Marcin Celejewski.

    Kas tempė pajamas: trąšos ir vietos rinka

    Pagrindiniu veiklos ramsčiu išliko Agro segmentas, sugeneravęs apie 86 proc. pajamų. Dominuojanti pardavimų dalis teko vidaus rinkai, o tai leidžia bendrovei remtis santykinai stabilesne paklausa, kurią lemia žemės ūkio sezoniškumas ir ūkių poreikis planuoti tręšimą.

    Trąšų gamintojams Europos rinkoje pastaraisiais metais teko prisitaikyti prie kelių lygiagrečių veiksnių: energijos kainų šuolių, kintančių žaliavų tiekimo sąlygų, ūkininkų atsargumo perkant brangesnius produktus bei konkurencijos iš regionų, kur energija dažnai pigesnė. Tokiame kontekste stabilūs pardavimai pagrindiniame segmente tampa esminiu finansinės pusiausvyros šaltiniu.

    Gamybos ribojimai ir pasirengimas atnaujinimui

    Bendrovė nurodė, kad lygiagrečiai vykdė priemones, skirtas didinti veiklos efektyvumą ir geriau išnaudoti turimus aktyvus. Vis dėlto dalies chemijos produktų gamyba buvo pristabdyta dėl nepalankios rinkos konjunktūros, išlaikant techninę parengtį greitam paleidimui, kai sąlygos pagerės.

    Toks sprendimas sektoriuje laikomas įprasta rizikos valdymo praktika: gamyba mažinama tada, kai energijos ir žaliavų kaštai „suvalgo“ maržas, tačiau įmonės stengiasi neprarasti galimybės greitai grįžti į rinką. Artimiausiems ketvirčiams vienu svarbiausių veiksnių išliks dujų kainų trajektorija ir trąšų paklausos dinamika regione.

  • Degalai brangsta prieš ilgąjį savaitgalį: skelbiamos didžiausios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje prieš gegužės pradžios ilgąjį savaitgalį kyla degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines lubas benzino ir dyzelino litrui. Pagal ministerijos pranešimą, nuo penktadienio iki pirmadienio vairuotojai degalinėse mokės daugiau nei ketvirtadienį.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,48 euro, benzino 98 – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Ketvirtadienį maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,44 euro, benzinas 98 – apie 1,55 euro, dyzelinas – apie 1,64 euro.

    Kainų šuolis išsiskiria tuo, kad benzino kainos tampa vienos aukščiausių per pastarąsias savaites, o brangimas sutampa su padidėjusia kelionių paklausa. Ilgųjų savaitgalių metu vartojimas tradiciškai auga, todėl net ir nedideli didmeninių kainų pokyčiai greičiau persiduoda į mažmeninę kainodarą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine vidaus rinkos didmenine kaina ir privalomais mokesčiais. Prie jos pridedamas akcizas, degalų mokestis, nustatyta mažmeninės prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija kainų lubas skelbia kiekvieną darbo dieną, o naujas įkainis įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei tarifas paskelbiamas prieš šventines dienas ar nedarbo laikotarpį, jis galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Ką keičia PVM ir akcizo lengvatos?

    Skelbiama, kad iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikinos mokestinės lengvatos degalams: pridėtinės vertės mokesčio tarifas sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad be šių priemonių kainų lygis degalinėse būtų dar aukštesnis.

    Kartu pabrėžiama, kad prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas užtraukia atsakomybę, o kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios siekia iki maždaug 233 000 eurų.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.

  • TSUE apie frankų kreditus po valiutos keitimo: neteisėtas aneksas dar nereiškia visos sutarties žlugimo

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas balandžio 30 dieną priėmė sprendimą byloje dėl būsto paskolų, kurios iš pradžių buvo suteiktos zlotais, o vėliau, pasirašius aneksą, konvertuotos į Šveicarijos frankus. Teismas pasisakė atsargiai: vien tai, kad aneksas pripažįstamas nesąžiningas ar negaliojantis, savaime nereiškia, kad turi būti panaikinta ir visa kredito sutartis.

    Byla svarbi gana siaurai skolininkų grupei, tačiau jos išaiškinimai gali tapti papildomu orientyru nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems vartotojų ginčus su bankais. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar, pašalinus neteisėtas anekso nuostatas, sutartis turi grįžti į pirminę būseną, ar vis dėlto būtina ją naikinti nuo pradžių.

    Nacionalinis teismas kėlė abejonių, ar vien anekso panaikinimas pakankamai užtikrina vartotojo apsaugą ir vadinamąjį atgrasomąjį efektą, kurio siekia ES vartotojų teisės normos. Kitaip tariant, ar bankui pakanka „prarasti“ tik aneksą, jei pirminė sutartis lieka galioti be didesnių pasekmių.

    Ką iš esmės pasakė TSUE?

    TSUE nurodė, kad aneksas su nesąžiningomis sąlygomis gali būti vertinamas taip, tarsi jo nebūtų buvę, tačiau tai automatiškai nereiškia visos sutarties negaliojimo. Teismas pabrėžė, jog sprendimą, ar būtina naikinti visą sutartį, turi priimti nacionalinis teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

    Esminis kriterijus – ar, pašalinus neteisėtas sąlygas, realiai atkuriama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir užtikrinama veiksminga vartotojo apsauga. Kartu teismas priminė, kad ES teisė siekia ne tik apginti vartotoją, bet ir užkirsti kelią praktikai, kai nesąžiningos sąlygos vartojamos „be realios kainos“ verslui.

    „Jeigu aneksas turi nesąžiningų sąlygų, jis turi būti vertinamas taip, lyg niekada nebūtų egzistavęs, o situacija – taip, tarsi jis nebuvo sudarytas“, – sakė advokatė Karolina Pilawska.

    Pasak jos, sprendimas neapsiriboja vien techniniu anekso išėmimu iš sutarties: nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar grįžimas prie pirminių sąlygų iš tiesų apgina vartotoją. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais teismui gali tekti vertinti ir pirminės sutarties nuostatas pagal vartotojų apsaugos standartus.

    Ar galima ginčyti visą sutartį?

    Sprendime atsiradęs akcentas dėl pusiausvyros ir atgrasomojo efekto paliko erdvės skirtingoms interpretacijoms. Vartotojų atstovai mato galimybę dažniau kelti klausimą, ar ir pirminėje sutartyje nėra nuostatų, kurios pažeidžia vartotojo interesus, net jei frankų elementas atsirado tik vėliau per aneksą.

    Praktinė pasekmė skolininkams gali būti tokia: kai kuriose bylose teismas gali apsiriboti anekso panaikinimu ir grąžinti sutartį į pradinę versiją, o kitose – jei pusiausvyros atkurti nepavyksta – svarstyti platesnes gynimo priemones. Tačiau tai nėra automatinis kelias į visos sutarties pripažinimą negaliojančia.

    „Vien grįžimas prie senos sutarties nereiškia, kad ji automatiškai atitinka teisę – nacionalinis teismas turi tai įvertinti kiekvienu atveju“, – sakė Karolina Pilawska.

    Bankų pozicija: pirminė sutartis turėtų likti galioti

    Bankų sektoriaus atstovai sprendimą vertina kaip signalą, kad teismai pirmiausia turėtų siekti išsaugoti pirminę sutartį, jei problema kilo tik dėl vėliau pasirašyto anekso. Jų argumentas – pirminėje zlotų sutartyje dažnai nebūna tų pačių perskaičiavimo mechanizmų, kurie tapo ginčų dėl frankų kreditų pagrindu.

    „Pirminėje sutartyje nėra perskaičiavimo komponento, todėl jos negalima laikyti savaime ydinga vien dėl vėlesnio anekso“, – sakė Lenkijos bankų asociacijos vadovas Tadeuszas Białekas.

    Jo teigimu, tokių konvertavimo atvejų apskritai buvo palyginti nedaug, o sprendimą keisti valiutą daugeliu atvejų inicijavo patys klientai, siekę mažesnių įmokų dėl tuomet palankaus franko kurso. Vis dėlto galutinį žodį konkrečiose bylose ir toliau turės nacionaliniai teismai, kurie privalės suderinti vartotojo apsaugą su sutarties stabilumo principu.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.

  • „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“ pranoko prognozes, bet DI sąskaita gąsdina investuotojus

    „Meta“, „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie visais atvejais viršijo analitikų lūkesčius. Augimą labiausiai rėmė debesijos paslaugos ir su DI susiję produktai, tačiau dalį investuotojų neramina, kiek kainuos tolesnė plėtra.

    Bendra tendencija aiški: technologijų milžinai sparčiai didina skaičiavimo pajėgumus, nes DI paslaugų paklausa auga greičiau nei dabartinės infrastruktūros galimybės. Dėl to išaugo kapitalo išlaidos, o rinkos reakcija į kai kurių bendrovių akcijas po prekybos sesijos buvo nevienareikšmė.

    „Meta“: augimas įspūdingas, išlaidos dar labiau

    „Meta“ pranešė apie 56,31 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 52 mlrd. eurų, ir 33 proc. metinį augimą. Grynasis pelnas augo 61 proc., tačiau akcijos po sesijos smuko daugiau nei 5 proc., nes investuotojai sureagavo į didinamus planuojamus investicijų mastus.

    Bendrovė nurodė, kad didesnes sąnaudas lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų išlaidos. Taip pat paminėtas silpnesnis nei tikėtasi aktyvių naudotojų augimas, kurį įmonė siejo su ryšio trikdžiais Irane ir prieigos prie „WhatsApp“ ribojimais Rusijoje.

    Debesija traukia į viršų

    „Amazon“ rezultatams didžiausią įtaką turėjo „Amazon Web Services“: šio padalinio pajamos augo 28 proc. ir tai buvo sparčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. Vis dėlto, nepaisant geresnių nei prognozuota rodiklių, „Amazon“ akcijos po sesijos smuktelėjo daugiau nei 1 proc.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamas itin dideles investicijas: „Amazon“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais investicijos gali siekti apie 200 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 185 mlrd. eurų. Tarp investuotojų vertinamų signalų minima ir „OpenAI“ kryptis naudoti iki 2 GW skaičiavimo galios, paremtos „Amazon“ „Trainium“ lustais, kurie konkuruoja su „Nvidia“ sprendimais.

    „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat fiksavo ryškius debesijos augimus: „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 63 proc., o „Microsoft Azure“ – 40 proc. Abi bendrovės skelbė didesnius nei tikėtasi pajamas ir grynąjį pelną, tačiau rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po sesijos kilo beveik 7 proc., o „Microsoft“ – krito daugiau nei 2 proc.

    Didysis klausimas: ar DI investicijos atsipirks?

    Keturių bendrovių kapitalo išlaidos vien per pirmąjį ketvirtį viršijo 130 mlrd. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Metiniu mastu jos gali siekti 500–600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 460–550 mlrd. eurų, todėl rinkoje stiprėja diskusija, kaip greitai šios investicijos virs apčiuopiamu pelno augimu.

    Dabartinė dinamika rodo, kad debesis ir DI išlieka pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu tampa ir didžiausiu rizikos veiksniu trumpuoju laikotarpiu. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik rezultatus, bet ir tai, ar bendrovės gebės disciplinuotai valdyti išlaidų šuolį, kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų tik aštrėja.

  • DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau matomas ne programėlėse, o didžiuliuose duomenų centruose, kurie aprūpina skaičiavimo galia debesų paslaugas ir DI modelius. JAV sparčiai daugėja DI optimizuotų objektų, o jų statybos tempą diktuoja viena svarbiausia detalė – elektra ir jos pristatymas iki serverių salių.

    Duomenų centrų operatoriai pabrėžia, kad šiandien klientai jau nebeklausia apie 10 ar 30 megavatų. Vietoje to vis dažniau prašoma šimtų megavatų, o didžiausiuose projektuose skaičiuojama ir gigavatais, nes modernūs DI skaičiavimai reikalauja milžiniškos galios ir tankiai sukoncentruotos įrangos.

    „Jei anksčiau užtekdavo kelių dešimčių megavatų, dabar kalba sukasi apie šimtus megavatų ir dar daugiau“, – sakė duomenų centrų projektavimo ir plėtros atstovas, apibūdindamas pasikeitusį užsakovų mastelį.

    Į šią infrastruktūros bangą dideles sumas nukreipia didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“. Duomenų centrų projektai tampa strategine varžybų dėl DI dalimi, nes be naujų pajėgumų neįmanoma nei apmokyti didelių modelių, nei užtikrinti pakankamo našumo kasdienėms DI paslaugoms.

    Šalia tradicinio prisijungimo prie elektros tinklų vis dažniau ieškoma ir papildomų sprendimų, kad projektai nesustotų dėl galios trūkumo. Praktikoje tai reiškia alternatyvią generaciją vietoje, dujų sprendimus, kuro elementus ar kitus šaltinius, kurie leidžia sumažinti priklausomybę nuo ribotos tinklų infrastruktūros.

    Didėjant galiai, auga ir serverių salių tankis, o kartu – šilumos problema. Ten, kur anksčiau pakakdavo įprasto oro vėsinimo, DI infrastruktūroje vis dažniau pereinama prie skysčiu pagrįstų aušinimo sistemų, kurios šaltnešį atveda arčiau serverių ir net pačių lustų, kad būtų išlaikyta stabili temperatūra.

    Ne mažiau svarbus sluoksnis – ryšys. Duomenų centruose veikia tūkstančiai optinių jungčių, kurios didžiulius duomenų srautus perkelia dideliais greičiais tarp serverių, debesų paslaugų ir tinklų, o augant DI apkrovoms didėja ir poreikis spartesniam, efektyvesniam sujungimui.

    Galiausiai viską sujungia tinklo įranga, kuri nukreipia srautą centro viduje ir į išorę. Šis segmentas tampa vis reikšmingesnis, nes DI klasteriai reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir itin greito ryšio tarp skaičiavimo mazgų, kad skaičiavimai būtų atliekami kuo mažesne delsa.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad DI duomenų centrų banga pakeitė požiūrį į infrastruktūrą: tai jau ne pavieniai pastatai, o ištisi miesteliai su energijos tiekimu, aušinimu, optika ir tinklais. Tokie projektai kuria paklausą visai tiekimo grandinei – nuo energetikos ir elektros paskirstymo iki lustų, optinio pluošto ir skysčiu aušinamų sistemų.

  • „PayPal“ planas sukrėtė rinką: „Venmo“ atskiriamas į atskirą verslą, pirkėjai jau suka ratus

    „PayPal“ planas sukrėtė rinką: „Venmo“ atskiriamas į atskirą verslą, pirkėjai jau suka ratus

    „PayPal“ vadovas Enrique Lores darbuotojams pristatė planą pertvarkyti bendrovės struktūrą ir „Venmo“ paversti atskiru, savarankiškai valdomu verslo segmentu. Toks žingsnis reikštų, kad „Venmo“ rezultatai būtų aiškiau matomi finansinėse ataskaitose, o pats turtas taptų lengviau įvertinamas ir, jei prireiktų, parduodamas.

    Remiantis viešai skelbtais pranešimais, „PayPal“ pertvarka numato tris pagrindines kryptis: atskirą „Venmo“ segmentą, „PayPal“ prekės ženklu vykdomą veiklą, orientuotą į vartotojus ir prekybininkus, bei mokėjimų paslaugų padalinį. Pastarajame numatoma sutelkti ir „Braintree“ veiklą bei su kriptoturtu susijusius sprendimus.

    „Venmo“ jau kurį laiką laikomas vienu vertingiausių „PayPal“ aktyvų dėl didelio vartotojų skaičiaus ir galimybių plėsti mokėjimus, atsiskaitymus prekyboje bei papildomas finansines paslaugas. Atskirą segmentą paprasčiau palyginti su konkurentais, įvertinti augimo tempą ir maržas, todėl toks sprendimas dažnai laikomas parengiamuoju žingsniu galimiems strateginiams scenarijams.

    „Venmo“ taps savarankišku segmentu, o tai leis tiksliau sekti jo pažangą ir suteiks daugiau lankstumo įvairiems ateities sprendimams, – sakė su pokyčiais susipažinę šaltiniai.

    Pokyčių fone „PayPal“ taip pat ieško vadovo, galinčio perimti „Venmo“ segmento vairą, o tai signalizuoja, kad padaliniui planuojama suteikti didesnę autonomiją. Tuo pat metu bendrovėje perbraižomos valdymo linijos ir perskirstomos atsakomybės, kad pagrindinės veiklos kryptys būtų aiškiau atskirtos.

    Rinkoje jau anksčiau buvo kalbama apie galimą susidomėjimą „PayPal“ turtu ar net visu verslu, ypač po ryškaus akcijų kainos nuosmukio nuo pandemijos laikotarpio aukštumų. Tokiose situacijose atskirų padalinių išgryninimas dažnai padeda arba sustiprinti derybines pozicijas, arba lengviau apsiginti nuo nepageidaujamų perėmimo bandymų.

    Atleidimai ir neapibrėžtumas

    Pertvarka vyksta tuo metu, kai technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje tęsiasi kaštų mažinimo banga, o konkurentai taip pat imasi struktūrinių pokyčių. Viešojoje erdvėje minėta, kad anksčiau „PayPal“ vadovams buvo pavesta įvertinti galimą darbuotojų skaičiaus mažinimą, tačiau po vadovų pasikeitimų šie planai galėjo būti pristabdyti.

    „PayPal“ į pokyčius žiūri ir per efektyvumo prizmę: aiškesnė struktūra paprastai leidžia tiksliau priskirti išlaidas, greičiau priimti sprendimus ir paspartinti produktų vystymą. Tai ypač aktualu mokėjimų rinkoje, kur konkurencija su „Apple“, „Google“ ir privačiomis mokėjimų platformomis spaudžia tiek kainodarą, tiek inovacijų tempą.

    DI grupė ir naujos kryptys

    Bendrovė taip pat planuoja stiprinti DI kryptį, įkurdama atskirą transformacijos grupę, kuri turėtų ieškoti, kaip DI pritaikyti vidiniuose procesuose ir produktuose. Mokėjimų sektoriuje DI dažniausiai siejamas su sukčiavimo prevencija realiu laiku, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimo automatizavimu ir personalizuotomis rekomendacijomis prekybininkams.

    „PayPal“ numato, kad ryškesnis fokusas į atskiras veiklas ir DI diegimą turėtų padėti atgaivinti augimą bei sustiprinti pozicijas elektroninės prekybos mokėjimų rinkoje. Artimiausios finansinės ataskaitos ir vadovų komentarai turėtų parodyti, kaip greitai pokyčiai persikels į konkrečius rodiklius.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „NXP Semiconductors“ akcijos šovė 26 proc.: rekordas po rezultatų, nustebinusių Volstritą

    „NXP Semiconductors“ akcijos šovė 26 proc.: rekordas po rezultatų, nustebinusių Volstritą

    Nyderlanduose įsikūrusi lustų gamintoja „NXP Semiconductors“ per vieną prekybos sesiją pabrango apie 26 proc. – tai didžiausias vienos dienos šuolis nuo įmonės akcijų debiuto biržoje 2010 metais. Rinką į viršų stūmė ketvirčio rezultatai, viršiję analitikų lūkesčius.

    Įmonė paskelbė, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį uždirbo 3,05 JAV dolerio pakoreguoto pelno akcijai, kai rinkoje buvo tikėtasi 2,95. Pajamos siekė 3,18 mlrd. JAV dolerių ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 12 proc., taip pat šiek tiek pranokdamos prognozes.

    „Augimą daugiausia lemia pramonės ir automobilių segmentai, padedantys kurti programiškai apibrėžtas transporto priemones ir naują DI paremtų sistemų bangą“, – sakė „NXP Semiconductors“ vadovas Rafaelis Sotomayoras.

    Skirtingai nei kai kurie rinkos lyderiai, tokie kaip „Nvidia“ ar „Advanced Micro Devices“, „NXP Semiconductors“ pagrindinis fokusas nėra grafikos procesoriai, skirti DI skaičiavimams. Bendrovės lustai plačiai naudojami automobiliuose, pramonės valdymo sistemose bei duomenų centrų infrastruktūroje, kur svarbiausi tampa energijos valdymas, aušinimas, veikimo patikimumas ir saugumas.

    Įmonė pabrėžė, kad duomenų centrų paklausa didėja ne tik dėl skaičiavimo galios, bet ir dėl visos infrastruktūros modernizavimo. Bendrovė nurodė, kad pernai su duomenų centrais susijusios pajamos siekė apie 200 mln. JAV dolerių, o 2026 metais tikimasi peržengti 500 mln. JAV dolerių ribą.

    Volstrito analitikai į naujienas reagavo palankiai ir po ataskaitos koregavo tikslines akcijos kainas. Tuo pat metu viso sektoriaus nuotaikas palaikė bendra lustų gamintojų akcijų banga – puslaidininkių bendrovėms augant, investuotojai vis dažniau ieško ne tik DI skaičiavimo, bet ir infrastruktūros sprendimų lyderių.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad ši tendencija gali išlikti, nes duomenų centrų plėtra vis labiau remiasi ne vien procesoriais, bet ir energijos tiekimo, saugumo bei patikimo valdymo komponentais. Tokiose srityse „NXP Semiconductors“ mato galimybę didinti savo dalį, ypač augant programiškai apibrėžtų automobilių ir pramonės skaitmeninimo apimtims.