Tag: Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas iš „papildomos“ technologijos vis sparčiau virsta naujos ekonomikos infrastruktūra. Kaip anksčiau strateginę reikšmę turėjo energetikos tinklai ar magistralės, taip dabar konkurencingumą vis dažniau lemia skaičiavimo galia, duomenys ir pajėgūs duomenų centrai.

Šis poslinkis ypač svarbus Europai, kur verslas ir viešasis sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: spartinti produktyvumą, bet kartu išlaikyti technologinį savarankiškumą. Praktikoje tai reiškia investicijas į didelio našumo skaičiavimą, debesijos sprendimus, duomenų saugumą ir DI modelių kūrimo aplinkas.

Kas yra DI fabrikos?

DI fabrikomis vis dažniau vadinamos aplinkos, skirtos didelio masto DI modelių mokymui, testavimui ir diegimui. Tam reikia ne tik galingų procesorių, bet ir patikimos elektros infrastruktūros, aušinimo, tinklų pralaidumo bei aiškių taisyklių, kaip tvarkomi ir saugomi duomenys.

Augant generatyvinio DI taikymams, skaičiavimo galios poreikis tapo vienu pagrindinių ribojančių veiksnių. Dėl to valstybių ir įmonių konkurencija vis dažniau vyksta ne vien dėl talentų, bet ir dėl galimybės greitai gauti skaičiavimo resursų ir kokybiškų duomenų rinkinių.

Duomenys ir saugumas tampa strategija

Be duomenų nėra nei DI, nei šiuolaikinės debesijos paslaugų. Įmonėms svarbu ne tik surinkti informaciją, bet ir užtikrinti jos kokybę, teisinį naudojimo pagrindą, prieigos kontrolę bei atsparumą sutrikimams.

Technologinio savarankiškumo klausimas tampa ir praktinis: ar organizacijos gali tęsti veiklą, jei keičiasi tiekėjų sąlygos, atsiranda geopolitinių ribojimų ar nutrūksta prieiga prie kritinių paslaugų. Dėl to vis dažniau kalbama apie paslaugų dubliavimą, atsargines architektūras ir vietinių pajėgumų stiprinimą.

„Šiandien esame veikiami rizikos. Stovime ant vienos kojos, o tai nėra saugu. Turime planuoti paslaugas ir infrastruktūrą taip, kad turėtume redundanciją, nes gyvename laikais, kai rizika materializuojasi“, – sakė Wojciech Stramski.

Lenkija DI lenktynėse: dar galima pasivyti

Lenkijos rinka, kaip ir dalis Vidurio Europos, DI diegimo prasme vis dar yra ankstyvesnėje stadijoje nei JAV ar kai kurios Vakarų Europos šalys. Tačiau tai reiškia ir didelį augimo potencialą, nes daugelyje sektorių DI sprendimai dar tik pradedami taikyti procesuose, klientų aptarnavime, analizėje ar programavimo darbuose.

„Akivaizdu, kad DI bus kiekvienoje įmonėje. Tai, kad dabar jo Lenkijoje mažai, reiškia, jog esame tokioje raidos stadijoje. Per 10 metų vaizdas bus visiškai kitoks, ir DI greičiausiai bus 100 proc. įmonių“, – sakė Kuba Filipowski.

Tolimesnė kryptis priklausys nuo investicijų masto į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir kompetencijas, taip pat nuo reguliavimo aiškumo. Ne mažiau svarbus ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimas, nes be bendrų standartų ir projektų sunku sukurti mastą, reikalingą tarptautinei konkurencijai.

DI revoliucija Europoje vis labiau persikelia iš demonstracinių projektų į pramoninius sprendimus. Kuo greičiau bus sutarta dėl infrastruktūros prioritetų, duomenų valdymo ir saugumo principų, tuo didesnė tikimybė, kad regionas taps ne tik kitur sukurtų technologijų vartotoju, bet ir jų kūrėju.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/ai-continent-action-plan
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/data-act
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/national-strategies-artificial-intelligence

Prancūzijos kapitalas Lenkijoje sparčiai stiprina pozicijas, o sukaupta investicijų vertė jau viršija 26 mlrd. eurų. Pasak Lenkijos ir Prancūzijos prekybos rūmų vadovės Joannos Jaroch-Pszeniczna, Prancūzijos įmonės šiandien mato geriausias perspektyvas energetikos transformacijoje, skaitmenizacijoje ir modernioje pramonėje.

Dviejų šalių ekonominis bendradarbiavimas vis dažniau pristatomas kaip būdas didinti Europos tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių šokų. Į pirmą planą iškyla strateginės sritys, kuriose sprendimai daro įtaką ne tik ekonomikai, bet ir saugumui.

Gynyba ir technologijos

Gynybos pramonėje akcentuojama, kad partnerystės padeda greičiau modernizuoti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir kartu stiprina Europos gynybos pramonės konkurencingumą. Bendri projektai dažnai apima technologijų perdavimą, tiekimo grandinių kūrimą ir didesnį vietos įmonių įtraukimą į gamybą.

Vienu iš pavyzdžių įvardijama daugiau nei 20 metų trunkanti „Thales“ partnerystė su Gdynės įmone „Radmor“, kurios metu Lenkijos kariuomenei buvo pristatyta apie 10 000 PR4G ryšio stočių. Taip pat minimi susitarimai dėl šaudmenų ir parako gamybos pajėgumų plėtros, siekiant užtikrinti stabilesnį tiekimą krizės sąlygomis.

„Šiandien Lenkijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje turi strateginę reikšmę tiek Lenkijos pajėgumams, tiek Europos pramonės konkurencingumui“, – sakė Joanna Jaroch-Pszeniczna.

Energetikos transformacija ir atominių projektų klausimas

Energetikoje Prancūzijos grupės aktyviai dalyvauja atsinaujinančios energetikos, šilumos ūkio ir efektyvumo didinimo projektuose. Rinkos dalyviai pažymi, kad dekarbonizacijos tikslai vis dažniau tampa praktinių investicijų pagrindu, o dalis bendrovių iš anksto numato CO2 mažinimo planus ir tam skiria lėšas.

Lenkijoje veikia tokios Prancūzijos bendrovės kaip „Veolia“ ir „TotalEnergies“, o „EDF“ išlieka svarbi diskusijų dėl branduolinės energetikos dalyvė. Aptariant galimą „EDF“ vaidmenį būsimuose atominiuose projektuose, pabrėžiamas vietos pramonės įtraukimas ir tiekėjų grandinės kūrimas, nes tai lemtų ilgalaikę naudą Lenkijos gamintojams.

Skaitmenizacija, duomenų centrai ir pramonė

Skaitmenizacijos kryptį stiprina investicijos į duomenų centrus ir infrastruktūrą. Vienas ryškesnių pavyzdžių yra „Data4“ vystomas duomenų centrų miestelis šalia Varšuvos, kurio planuojama vertė viršija 230 mln. eurų, o tai signalizuoja apie augantį regiono patrauklumą debesų kompiuterijos ir didžiųjų duomenų paslaugoms.

Modernioje pramonėje akcentuojami ir kiti projektai: „Saint-Gobain“ investicijos į tvaresnes statybines medžiagas, „Somfy“ sprendimai išmaniųjų pastatų automatizacijai, o „L’Oréal“ plėtra, kurios mastas Lenkijoje siekė apie 280 mln. eurų ir prisidėjo prie vienos didžiausių koncerno gamybos bazės plėtros.

„Prancūzijos kapitalas yra visuose Lenkijos ekonomikos sektoriuose, tačiau dabar geriausios perspektyvos siejamos su energetikos transformacija, skaitmenizacija ir modernia pramone“, – sakė Joanna Jaroch-Pszeniczna.

Prancūzijos investicijų apimtį papildo ir reinvesticijų tendencija: dalis Lenkijoje uždirbtų pelnų grįžta į vietos rinką tolesnei plėtrai. Tai vertinama kaip signalas, kad įmonės planuoja ilgalaikį buvimą ir renkasi didinti pajėgumus, o ne tik išnaudoti trumpalaikę paklausą.

Ekonominis bendradarbiavimas siejamas ir su politinėmis iniciatyvomis, tarp jų Lenkijos ir Prancūzijos sutarties Nansi mieste įtvirtintais siekiais. Verslo atstovai pabrėžia, kad praktiniai projektai prasidėjo anksčiau nei politiniai pareiškimai, tačiau sutartis suteikė papildomą impulsą naujoms partnerystėms bei didesniam prioritetui strateginėse srityse.

Artimiausiais metais dėmesys, tikėtina, išliks nukreiptas į branduolinės energetikos kompetencijų vystymą, skaitmeninės infrastruktūros plėtrą, gynybos pramonės pajėgumus ir inovacijas. Šiose srityse sprendžiamas ne tik ekonomikos augimo, bet ir Europos konkurencingumo klausimas.

Šaltiniai:

https://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do?SERIES_KEY=122.EXR.D.PLN.EUR.SP00.A

https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document/EPRS_BRI(2024)757807

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

JAV administracija apkaltino Kinijoje veikiančius subjektus kryptinga DI technologijų ir intelektinės nuosavybės vagyste, kuri, pasak Baltųjų rūmų, vykdoma pramoniniu mastu. Apie tai, remdamasis JAV pareigūnų parengtu dokumentu, pranešė „Financial Times“.

Dokumente teigiama, kad užsienio subjektai, kurių dauguma siejami su Kinija, siekia neteisėtai perimti amerikietiškas DI inovacijas ir panaudoti jas kuriant konkurencingus produktus mažesnėmis sąnaudomis. JAV žada peržiūrėti priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn tokias praktikas taikančius subjektus ir stiprinti verslo apsaugą.

Kas yra DI modelių destiliavimas?

Diskusijų centre atsidūrė vadinamoji DI modelių destiliacija, kai mažesnis modelis mokomas pagal didesnio modelio atsakymus ar elgseną. Šis metodas plačiai žinomas mokslinėje literatūroje ir gali būti teisėtas, pavyzdžiui, kai tai daroma turint aiškias teises bei laikantis licencijų.

Tačiau JAV pareigūnai ir dalis pramonės atstovų pabrėžia kitą pusę: destiliavimas gali būti naudojamas kaip būdas funkcionaliai atkartoti pažangių modelių gebėjimus be leidimo, pasitelkiant automatizuotas užklausas ir didelius duomenų srautus. Tokiu atveju kalbama ne apie tyrimus ar sąžiningą konkurenciją, o apie galimą intelektinės nuosavybės pasisavinimą.

Įtarimai dėl mokymų iš amerikietiškų modelių

Viešojoje erdvėje ši tema suintensyvėjo po įtarimų, kad kai kurie Kinijoje kuriami pokalbių robotai galėjo būti tobulinami pasitelkiant JAV bendrovių pasiekimus. „Financial Times“ rašo, kad dokumente akcentuojama būtent pramoninio masto kampanijų grėsmė, kai tokie metodai tampa sistemine praktika.

JAV technologijų sektoriuje vis dažniau keliami klausimai, kaip apsaugoti DI modelius nuo automatizuoto išgaudinėjimo, kai prieiga prie paslaugų naudojama ne galutiniams vartotojams, o masiškam atsakymų rinkimui. Tokios schemos gali apeiti tiek komercines sąlygas, tiek saugumo mechanizmus.

Rizikos: saugumas ir reguliavimas

JAV DI bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, pastaruoju metu viešai kalba apie bandymus nusikopijuoti jų modelių gebėjimus per destiliavimą. „Anthropic“ anksčiau yra teigusi, kad fiksavo veiksmus, kuriuos siejo su Kinijos įmonėmis, bandžiusiomis išgauti jų modelių elgseną ir ją atkartoti.

Pasak su tema susipažinusių ekspertų, didžiausias nerimas kyla ne vien dėl konkurencijos, bet ir dėl saugumo. Destiliuoti ar kitaip atkartoti modeliai gali neturėti tų pačių apsaugų, kurios riboja žalingą panaudojimą, pavyzdžiui, kenkėjiškų kibernetinių veiksmų planavimą ar pavojingų medžiagų kūrimo instrukcijų generavimą.

Artimiausiu metu JAV sprendimai gali apimti tiek teisines, tiek technines priemones: griežtesnę prieigos kontrolę, pažangesnį piktnaudžiavimo aptikimą, didesnes galimybes taikyti sankcijas bei atsakomybę už neteisėtą intelektinės nuosavybės panaudojimą. Kartu tai dar labiau aštrina geopolitinę įtampą dėl DI lyderystės ir to, kas laikytina sąžiningu technologiniu progresu.

„Per distiliavimą Kinijos įmonės siekia kompensuoti skaičiavimo pajėgumų trūkumą ir neteisėtai atkartoti svarbiausius JAV modelių gebėjimus“, – sakė Chrisas McGuire’as.

Šaltiniai:

https://www.ft.com/content/2a0a1d7c-5bf3-4f2a-9d4d-3a1a3c9a2b2d

https://www.anthropic.com/news

https://www.cfr.org/technology-and-innovation

Kinijos automobilių pramonė artėja prie dar vieno lūžio taško: gamintojai vis sparčiau diegia dirbtinį intelektą elektromobiliuose, kad šie taptų vis labiau savarankiški, paremti vietiniais lustais ir kiniška programine įranga. Ši kryptis siejama ir su platesne valstybės strategija mažinti priklausomybę nuo pažangių puslaidininkių, kurių tiekimą veikia JAV eksporto ribojimai.

Naujausiame Kinijos penkerių metų plane įtvirtinta iniciatyva AI Plus, kuria siekiama DI sprendimus diegti pramonėje, sveikatos apsaugoje ir kituose sektoriuose. Automobilių sektorius čia tampa viena svarbiausių demonstracinių aikštelių, nes elektromobiliai vis labiau virsta programinės įrangos valdomais įrenginiais su nuolat atnaujinamomis funkcijomis.

„Nebėra aiškios ribos tarp technologijų įmonės ir automobilių gamintojo“, – sakė „Nissan“ vadovas Kinijoje Stephenas Ma, kalbėdamas Pekino automobilių parodoje.

Tarptautinės automobilių gamintojų organizacijos OICA generalinis sekretorius Francois Roudier naujausias permainas apibūdino dar griežčiau. Pasak jo, Kinijos gamintojų technologinis šuolis jau keičia pasaulinę automobilių rinkos pusiausvyrą ir spaudžia tradicinius gamintojus greičiau pereiti prie programinės įrangos ir DI sprendimų.

„Tai ne transformacija. Tai revoliucija“, – sakė Francois Roudier.

DI funkcijos keliasi į saloną

Kinijos gamintojai demonstruoja, kad DI automobilio viduje tampa ne vien balsu valdoma multimedija, o visos kelionės logikos dalimi. Pavyzdžiui, „Xpeng“ teigia atnaujinęs DI modelį taip, kad vairuotojas galėtų pateikti užduotį natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti pastatyti automobilį prie prekybos centro įėjimo, o ne žymėti konkretų tašką žemėlapyje.

Įmonė taip pat akcentuoja kameras ir kompiuterinę regą kaip alternatyvą tradicinei navigacijai, kai kuriuose scenarijuose leidžiančią orientuotis ir be detalaus žemėlapių susiejimo. Tokia kryptis svarbi ir dėl to, kad vizija paremti sprendimai gali mažiau priklausyti nuo išorinių duomenų sluoksnių bei infrastruktūros.

„Xiaomi“ ir HyperOS ambicijos

Į DI varžybas aktyviai jungiasi ir technologijų bendrovės. „Xiaomi“, per pastaruosius metus agresyviai įžengusi į elektromobilių rinką, pristatė atnaujintą DI modelį ir pabrėžė, kad jos operacinė sistema „HyperOS“ automobiliuose bus orientuota į sudėtingesnį užduočių vykdymą.

Pasak bendrovės, sistema turėtų padėti vairuotojams planuoti užduočių sekas, daryti rezervacijas, užsakyti gėrimus, fiksuoti kelionės pastabas, o taip pat atpažinti, kada vairuotojas patiria stresą, ir pagal tai koreguoti aplinkos parametrus, pavyzdžiui, apšvietimą ar muziką. Toks funkcijų rinkinys rodo siekį automobilį paversti asmeniniu skaitmeniniu asistentu, integruotu į kasdienius vartotojo įpročius.

Ši DI banga glaudžiai susijusi su kita Kinijos kryptimi: stiprinti vietinę puslaidininkių ir programinės įrangos ekosistemą. Pasaulinei rinkai tai reiškia didesnę konkurenciją ne tik kainos ar baterijų srityje, bet ir vartotojo patirties, atnaujinimų, autonominių funkcijų bei duomenų valdymo sprendimuose.

Europai ir kitiems regionams tokie pokyčiai didina spaudimą greitinti inovacijų ciklą ir aiškiau apibrėžti reguliavimą, ypač kai DI funkcijos susijusios su sauga, vairuotojo dėmesio valdymu ir duomenų privatumu. Kuo daugiau kritinių funkcijų perkelta į programinę įrangą, tuo svarbesniais tampa kibernetinio saugumo ir sistemų patikimumo reikalavimai.

Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus ne vien tai, kas pagamins daugiau elektromobilių, o kas greičiausiai sukurs patikimą DI ekosistemą automobilyje. Kinijos gamintojų tempas rodo, kad ši konkurencija jau persikėlė iš laboratorijų į masinę rinką.

Šaltiniai:
https://www.reuters.com/world/china/

Meta sudarė daugiametį, milijardinės vertės susitarimą su „Amazon Web Services“ dėl „Graviton“ procesorių naudojimo savo dirbtinio intelekto infrastruktūroje. Apie sandorį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi su susitarimu susipažinusiais šaltiniais ir abiejų pusių komentarais.

Pagal kontraktą „Amazon“ turėtų tiekti dešimtis milijonų „Graviton“ CPU branduolių, kurie bus naudojami Meta duomenų centruose. Šie procesoriai numatomi darbams, susijusiems su DI modelių išvadų skaičiavimu, taip pat vadinamaisiais DI agentais ir kitomis didelio masto užduotimis.

Sandoris atspindi didžiųjų technologijų bendrovių lenktynes dėl skaičiavimo pajėgumų, kurių reikia DI modeliams diegti ir plėsti. Pastaraisiais metais būtent skaičiavimo infrastruktūra tapo vienu pagrindinių ribojančių veiksnių, o tiekimo grandinės ir pajėgumų rezervavimas vis dažniau sprendžiamas ilgalaikiais kontraktais.

Alternatyva brangiai kainuojančiai GPU infrastruktūrai

„Amazon“ pozicionuoja „Graviton“ kaip sprendimą, leidžiantį pasiekti gerą našumo ir kainos santykį bendros paskirties skaičiavimuose. Nors DI mokymui dažniausiai dominuoja specializuoti spartintuvai, ypač GPU, didelė dalis kasdienio DI paslaugų darbo tenka būtent išvadoms, duomenų paruošimui, infrastruktūros aptarnavimui ir kitoms užduotims, kur CPU gali būti ekonomiškesnis pasirinkimas.

Meta atvirai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užsitikrinti daugiau lankstumo, todėl šalia „Amazon“ sprendimų ji toliau remiasi ir kitų gamintojų įranga. Praktikoje tai reiškia mišrią architektūrą, kai skirtingoms DI dalims parenkami skirtingi procesoriai ir spartintuvai, o tai leidžia geriau valdyti kaštus ir rizikas.

Ką tai reiškia rinkai?

Šis susitarimas sustiprina tendenciją, kai debesijos paslaugų teikėjai kuria nuosavus lustus ir siūlo juos kaip alternatyvą tradiciniams rinkos lyderiams. Toks poslinkis gali didinti konkurenciją duomenų centrų aparatinės įrangos rinkoje, o didžiausi klientai, tokie kaip Meta, tampa svarbiais svertais, lemiančiais, kokios architektūros įsitvirtins.

Meta ir „Amazon“ partnerystė taip pat rodo, kad DI infrastruktūros plėtra vis dažniau planuojama ne mėnesiams, o metams į priekį. Ilgalaikiai įsipareigojimai dėl lustų tiekimo tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu, galinčiu nulemti, kokiu tempu įmonės diegs naujas DI funkcijas savo produktuose.

„Tikslas yra suteikti klientams našesnę ir ekonomiškai efektyvesnę infrastruktūrą, ypač ten, kur svarbus našumo ir kaštų balansas“, – sakė „Amazon Web Services“ atstovas, komentuodamas „Graviton“ procesorių strategiją.

Kol kas viešai neatskleidžiama tiksli sutarties vertė eurais ir detalus pristatymų grafikas, tačiau pats mastas, apibūdinamas kaip dešimtys milijonų CPU branduolių, signalizuoja apie vieną didesnių pastarojo meto DI infrastruktūros užsakymų. Rinkoje tai gali paskatinti ir kitus didžiuosius žaidėjus spartinti alternatyvių platformų paiešką, siekiant sumažinti priklausomybę nuo ribotos pasiūlos ir kainų svyravimų.

Meta šį sandorį pristato kaip platesnės strategijos dalį, kai DI plėtrai reikalingi resursai užsitikrinami iš kelių šaltinių. Tokia diversifikacija tampa vis svarbesnė, nes DI paklausą augina ne tik naujų modelių kūrimas, bet ir jų diegimas vartotojams realiu laiku.

Šaltiniai:

https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-04-xx/meta-signs-multi-year-aws-graviton-deal-for-ai-infrastructure

https://aws.amazon.com/ec2/graviton/

DI plėtra keičia kibernetinio saugumo taisykles: ji vienu metu stiprina gynybą, bet ir pigina bei spartina atakas. Lenkijoje šis lūžis ypač ryškus, nes šalis turi stiprių IT kompetencijų, tačiau verslo ir valstybės pasirengimas nevienodas.

Europos ekonomikos kongrese „Accenture“ kibernetinio saugumo paslaugų Europai vadovas Artur Józefiak pabrėžė, kad atakuojantieji dažnai turi pranašumą. Jiems nereikia laikytis teisinių ar etikos ribų, todėl DI „demokratizavo“ kibernetines atakas ir sumažino jų kaštus.

Langas sprendimams dabar

Pasak A. Józefiako, Lenkijai atsiveria galimybių langas: vien technologijų prieinamumo nepakanka, reikia strateginių sprendimų, kaip DI įdiegti į procesus. Jis perspėjo, kad per didelis susitelkimas į rizikas gali sustabdyti diegimą, panašiai kaip daliai organizacijų nutiko su debesijos sprendimais.

Šiandien diskusija, anot jo, turėtų suktis ne apie pavienius bandymus, o apie sisteminį DI pritaikymą. Tarptautinės organizacijos, tarp jų ir Pasaulio ekonomikos forumas, pastaraisiais metais akcentuoja, kad eksperimentų etapas baigiasi ir konkurencingumą lems tai, kas DI integruos į kasdienę veiklą.

Didžiausia kliūtis dažnai yra žmonės

DI diegimą lėtina ne tik reguliavimo baimės, bet ir organizacinė inercija. A. Józefiakas išskyrė, kad DI keičia darbo roles, ypač žiniomis grįstose srityse, todėl kyla pasipriešinimas, neapibrėžtumas ir poreikis persikvalifikuoti.

„Daug didesnė problema yra tai, kad DI keičia žmogaus rolę. Naudojant kodo generavimo įrankius radikaliai keičiasi programuotojo vaidmuo: jis mažiau rašo kodą, o daugiau apibrėžia reikalavimus, testuoja ir tikrina“, – sakė Artur Józefiak.

Jis teigė, kad masinio darbo vietų praradimo riziką dažnai pervertiname, o tikrasis iššūkis yra perėjimas prie naujo darbo modelio. Tam reikia kitų įgūdžių, naujų vidinių taisyklių, mokymų ir aiškaus vadovų sprendimo, ką įmonė automatizuoja, o ką palieka žmogaus atsakomybei.

DI gynyboje padeda, bet puolime laimi

Gynybinėje pusėje DI jau taikomas saugumo operacijų centruose, incidentų triage procesuose, anomalijų aptikime, pažeidžiamumų paieškoje ir didelių duomenų srautų analizėje. Tačiau praktikoje tai dažnai tebėra ribotos apimties diegimai, kuriems keliami aukšti patikimumo reikalavimai.

Atakuojantieji, pasak eksperto, sau gali leisti mažesnį tikslumą, nes jiems užtenka dalinės sėkmės. Jei gynybinės sistemos nepasiekia maždaug 95 proc. aptikimo tikslumo, komandos užverčiamos klaidingais pavojaus signalais, o tai mažina realų efektyvumą ir didina nuovargį.

„Atakuojantieji neturi teisinių ar reguliacinių apribojimų, todėl nesijaudina, ar pažeidžia standartus. DI sumažino kibernetinių atakų kaštus, o tikslinės dezinformacijos kampanijos tapo techniškai paprastos ir pigios“, – sakė Artur Józefiak.

Ši logika tiesiogiai siejasi ir su dezinformacija: DI leidžia automatizuotai gaminti turinį, greitai adaptuoti žinutes skirtingoms auditorijoms ir testuoti, kas veikia. Verslui tai tampa ne tik reputacijos klausimu, bet ir veiklos tęstinumo rizika, kai melagingos naratyvos gali paveikti pardavimus, partnerystes, darbuotojų pasitikėjimą ar net investuotojų sprendimus.

Dezinformacija verslui dar per menkai matoma

A. Józefiakas akcentavo, kad Lenkijos versle dezinformacija vis dar per retai vertinama kaip įprasta rizikų valdymo sritis. Jo vertinimu, labiau pasirengę sektoriai dažniausiai yra tie, kurie jau patyrė koordinuotų naratyvų žalą, pavyzdžiui, farmacija, telekomunikacijos ar energetika.

Problema, anot jo, yra koordinacijos stoka: trūksta aiškios politikos, institucinių mandatų ir mechanizmų, kurie leistų keistis informacija tarp sektorių. Šiuolaikinės atakos dažnai kerta tiekimo grandines, todėl vienos įmonės ar vieno sektoriaus priemonės nebeužtikrina atsparumo.

Europos ekonomikos kongrese pristatytame tyrime, parengtame IBRIS fondo Grupiės PTWP užsakymu, teigiama, kad 86 proc. apklaustųjų dezinformaciją laiko realia grėsme verslui. Kartu pabrėžiama, kad prevencinės priemonės vis dar vėluoja, o organizacijos dažnai reaguoja pavėluotai.

Eksperto vertinimu, sprendimas turi būti dvilypis: technologinis ir organizacinis. DI būtina naudoti ne tik produktyvumui didinti, bet ir gynybai, įskaitant ankstyvą dezinformacijos aptikimą, signalų analizę ir koordinuotą reagavimą kartu su partneriais.

„Kibernetinis saugumas yra darbas ilgiems metams, ir mums reikės žmonių. Šiandien DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau, jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo kartelę naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

Todėl, jo teigimu, vien didinti darbuotojų skaičių nepakaks. Reikia nuoseklaus kompetencijų ugdymo, realių pratybų, aiškių atsakomybių ir tarpsektorinių procesų, kad DI sustiprintų gynybą, o ne tik padidintų triukšmą ir fragmentaciją.

Šaltiniai:
https://www.weforum.org/reports/the-global-risks-report-2024/
https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework