Tag: Dirbtinis intelektas

Pasaulinis elektros energijos poreikis 2025 metais išaugo maždaug 800 TWh, skaičiuoja Lenkijos ekonomikos institutas. Toks šuolis prilygsta keliems metiniams vidutinio dydžio Europos valstybių suvartojimams ir parodo, kad energetikos transformacijai keliami reikalavimai auga greičiau nei spėja prisitaikyti tinklai.

Instituto analitikai pažymi, kad elektra 2025 metais pasaulyje brango ne vien dėl ekonomikos ciklų, o dėl struktūrinės paklausos: elektros vartojimas augo daugiau nei du kartus sparčiau nei bendras energijos suvartojimas. Didžiausia augimo dalis teko besiformuojančioms ir besivystančioms ekonomikoms, kur elektrifikacija vis dar plečia bazinį vartojimą.

Kas labiausiai augina paklausą?

Besivystančiose šalyse svarbų vaidmenį vaidina industrializacija ir didėjantis prieinamumas prie elektros, o išsivysčiusiose ekonomikose paklausą kelia pastatų, transporto ir pramonės elektrifikacija. Prie šios krypties priskiriami ir elektromobiliai, kurių įkrovimas palaipsniui tampa reikšmingu papildomu krūviu skirstomiesiems tinklams.

Ryškiausias naujas veiksnys yra duomenų centrai, kurių plėtra tiesiogiai susijusi su debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas sprendimų diegimu. Augant skaičiavimo apimtims, didėja ne tik metinis suvartojimas, bet ir poreikis patikimai, nepertraukiamai galiai.

Duomenų centrai ir tinklų įtampa

Lenkijos ekonomikos instituto pateiktais vertinimais, duomenų centrų elektros poreikis 2025 metais pasiekė apie 485 TWh, o metinis augimas siekė apie 17 proc. Tarptautinės energetikos agentūros prognozės rodo, kad iki 2030 metų šis suvartojimas gali beveik padvigubėti ir priartėti prie 945 TWh.

Tokia koncentracija ypač svarbi regioniniu lygmeniu: duomenų centrai dažnai telkiasi tose pačiose vietovėse, todėl vietos tinklams tenka didesnis ir pastovesnis apkrovimas. Be to, didėja poreikis piko galiai, o tai gali reikšti papildomas investicijas į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą.

Kartu ekspertai akcentuoja, kad dalį spaudimo tinklams galima mažinti didinant duomenų centrų lankstumą. Jei jų apkrovos valdymas būtų labiau derinamas prie tinklų pralaidumo ir elektros gamybos svyravimų, mažėtų būtinybė skubiai statyti naujus pajėgumus vien piko momentams padengti.

Augantis elektros poreikis vis dažniau tampa pagrindiniu klausimu ne tik klimato tikslams, bet ir konkurencingumui: kuo sparčiau plečiasi elektrifikacija ir DI infrastruktūra, tuo svarbiau užtikrinti pigesnę, patikimą ir švaresnę gamybą, taip pat greitesnį tinklų plėtojimą.

Šaltiniai:

https://pie.net.pl/en/

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

https://www.iea.org/reports/data-centres-and-data-transmission-networks

Lenkijos koncernas „Orlen“ šeštadienį vėl pakėlė didmenines degalų kainas. Pagal bendrovės skelbiamą kainyną, dyzelinas „Ekodiesel“ pabrango 109 zlotais už kubinį metrą, o benzinas „Eurosuper 95“ – 32 zlotais už kubinį metrą, palyginti su ankstesne diena.

Perskaičiavus į eurus, didmeninė „Ekodiesel“ kaina siekia apie 1 460 eurų už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – apie 1 260 eurų už kubinį metrą. Tai reiškia, kad per dvi dienas didmeninės kainos juda aukštyn antrą kartą iš eilės.

Penktadienį „Orlen“ didmenines kainas taip pat kėlė. Tuomet „Ekodiesel“ brango dar ryškiau – 198 zlotais už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – 132 zlotais už kubinį metrą.

Kodėl brangsta degalai?

Kainų augimas siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir pasaulinėmis naftos bei naftos produktų kainomis, kurios greitai persiduoda didmenai. Rinkoje svarbus ir logistinis veiksnys – rizika tiekimo grandinėms bei transporto maršrutams, ypač kai kalbama apie vieną strategiškai reikšmingiausių naftos kelių pasaulyje.

Biuras „Reflex“ savo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad Ormūzo sąsiaurio situacija išlieka komplikuota: nors po paliaubų nebuvo naujų atakų prieš naftos infrastruktūrą, rinka vis dar vertina ilgiau trunkančio konflikto scenarijų. Neapibrėžtumas, anot analitikų, iš esmės didina kainų „priemoką“ didmeninėje rinkoje.

Kas vyksta su kainų lubomis degalinėse?

Lenkijoje nuo kovo 31 dienos taikomos laikinos degalų kainų lubos, įvestos pagal vyriausybinį paketą „Ceny Paliwa Niżej“. Maksimalios kainos skaičiuojamos nuo vidutinės didmeninės kainos, prie jos pridedant mokesčius ir nustatytą maržą.

Pagal energetikos ministro skelbiamą pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,43 euro, benzino 98 – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,63 euro. Šie limitai yra aukštesni nei penktadienį, kai atitinkamos viršutinės ribos siekė apie 1,40 euro, 1,54 euro ir 1,58 euro.

Energetikos ministras Miłoszas Motyka viešai teigė, kad paketas turėtų galioti artimiausias savaites ir būtų peržiūrimas atsižvelgiant į situacijos stabilizavimąsi Artimuosiuose Rytuose. Tokia formuluotė signalizuoja, kad kainų reguliavimas Lenkijoje šiuo metu tiesiogiai siejamas su geopolitine rizika ir jos įtaka žaliavų rinkoms.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/energia/ceny-maksymalne-na-stacjach-rosna-a-orlen-podbija-hurt-nowe-stawki-paliw,1056005.html

Pietų Korėjos Ulsano mieste balandžio 30 dieną planuojamas svarbus projekto etapas: po maždaug keturių mėnesių statybų turi būti nuleistas į vandenį antrasis Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas, vadinamas FSRU. Nors nuleidimas į vandenį reiškia, kad korpusas baigtas, iki realaus darbo dar laukia ilgas kelias: įrengimas, bandymai ir sertifikavimas užtruks kiek ilgiau nei metus.

FSRU yra plaukiojanti saugojimo ir dujinimo stotis, kuri priima suskystintas gamtines dujas, jas laiko, o vėliau paverčia dujomis ir tiekia į vamzdynus. Tokie sprendimai Europoje pastaraisiais metais tapo ypač paklausūs, nes jie leidžia greičiau didinti importo pajėgumus nei statant naują sausumos terminalą.

Pietų Korėja išlieka FSRU centru

Laivą stato „Hyundai Heavy Industries“ Ulsano laivų statykloje, kuri laikoma viena didžiausių pasaulyje ir specializuojasi didelių SGD segmentui skirtų laivų statyboje. Nuleidimo į vandenį ceremonija paprastai vyksta užliejant sausą doką, kuriame surenkamas korpusas, o pats procesas trunka kelias ar keliolika valandų.

Toks metodas pasirenkamas dėl saugumo ir greičio, ypač kai laivas didelis. Šio tipo FSRU ilgis siekia apie 300 metrų, plotis viršija 45 metrus, todėl statyba doke leidžia tiksliau valdyti procesą, o doką greičiau atlaisvinti kitam užsakymui.

Kiek kainuoja ir kas lemia kainą

FSRU priskiriami prie brangiausių civilinių jūrinių vienetų, nes tai ne tik laivas, bet ir sudėtingas energetikos įrenginys. Šaltinio tekste nurodoma, kad tokios vienetos kaina viršija ketvirtį milijardo JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 230 000 000 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų ir komplektacijos.

Didelę kainos dalį lemia kriogeninės technologijos: specialūs rezervuarai ir įranga, skirta SGD laikyti itin žemoje temperatūroje. Suskystintos gamtinės dujos laikomos maždaug minus 163 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl rezervuarų gamyba, suvirinimo technologijos ir izoliacija turi atitikti itin griežtus standartus.

Kelias į Gdansko įlanką ir pajėgumai

Baigus įrengimą ir bandymus, laivo laukia kelionė į Gdansko įlanką, kur jis bus nuolat prišvartuotas. Atstumas nuo Ulsano iki Baltijos regiono siekia apie 12 500 jūrmylių, todėl logistika ir parengimas eksploatacijai planuojami iš anksto.

Lenkijai tai būtų antrasis gazoporto tipo projektas: pirmasis veikia Svinouiscyje ir turi 8,3 milijardo kubinių metrų per metus regazifikacijos pajėgumą. Planuojamas FSRU Gdansko įlankoje turėtų apie 6 milijardus kubinių metrų per metus pajėgumą, tad bendra sistemos įveža per SGD galėtų reikšmingai augti, lyginant su vieno terminalo scenarijumi.

Pagal projekte aprašomą modelį FSRU nuosavybė priklausys „Mitsui O.S.K. Lines“, o Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ yra pasirašęs 15 metų nuomos sutartį. Po šio laikotarpio numatoma galimybė laivą išpirkti, jei toks sprendimas atitiks rinkos ir saugumo poreikius.

Tuo pat metu Lenkijoje vykdomi sausumos infrastruktūros darbai, kad dujos iš Gdansko regiono galėtų būti patikimai perduodamos į nacionalinę sistemą. Šaltinio tekste nurodoma, kad dujotiekio Gdanskas–Gustoržyn atkarpų užbaigimas planuojamas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o viso FSRU sprendinio paleidimas Gdansko įlankoje numatomas 2028 metais.

Praktiškai tai reiškia, kad vien laivo pastatymas dar negarantuoja greito dujų tiekimo pradžios. Reikalinga jūrinė dalis, įskaitant prišvartavimo vietą, jungtis ir saugos infrastruktūrą, taip pat suderinimas su perdavimo tinklu.

Regiono mastu nauji pajėgumai Gdansko įlankoje gali turėti reikšmės ir Baltijos rinkai, nes didesnė importo infrastruktūra paprastai didina tiekimo lankstumą ir mažina riziką, susijusią su vienu maršrutu ar vienu šaltiniu. Vis dėlto galutinį poveikį kainoms ir srautams lems pasaulinė SGD pasiūla, Europos paklausa ir dujotiekių pralaidumai.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/energia/ekspresowe-tempo-budowy-polskiego-gazoportu-kluczowy-moment-nastapi-w-korei-poludniowej,1055693.html

Lenkijos šilumos energetikos sektorius perspėja, kad augančios CO2 taršos leidimų kainos ir griežtėjantis ES reguliavimas didina spaudimą centralizuoto šildymo įmonėms, o galiausiai gali atsispindėti gyventojų sąskaitose. Lenkijos šilumos energetikos asociacija PTEC ragina Europos Komisiją po 2030 metų išlaikyti nemokamą dalies CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir tęsti Modernizavimo fondą.

PTEC prezidentas Marcin Laskowski pabrėžia, kad pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą EU ETS prievolė taikoma deginimo įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW. Tai reiškia, kad didžioji dalis didmiesčių centralizuoto šildymo katilinių ir kogeneracinių jėgainių turi pirkti taršos leidimus, o mažesnės įrenginių grupės, nepasiekiančios ribos, į EU ETS paprastai nepatenka.

Nemokamų leidimų dalis mažėja

Pasak PTEC, nors centralizuotas šildymas gali gauti nemokamų leidimų, reali jų dalis sektoriaus poreikiams nuosekliai mažėja. Organizacijos vertinimu, 2021–2025 metais nemokamas skyrimas dengė maždaug 10–15 proc. faktinio poreikio, priklausomai nuo technologijos, o 2026–2030 metais ši dalis gali kristi gerokai žemiau 10 proc.

Tokia dinamika, anot asociacijos, reiškia didėjančias sąnaudas šilumos gamintojams ir didesnę riziką šilumos tarifams, nes CO2 leidimų kaina yra viena iš dedamųjų, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas šilumos kainas. PTEC teigia, kad be korekcijų ES lygiu daliai įmonių gali būti sunkiau finansuoti perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

Ko prašoma iš Briuselio?

PTEC siūlymas Europos Komisijai yra dviejų krypčių. Pirma, po 2030 metų šilumos ūkiui išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą ir peržiūrėti vadinamųjų benchmarkų metodiką, kad ji geriau atspindėtų sektoriaus transformacijos realybę ir investicijų mastą.

„Atsižvelgdami į Lenkijos centralizuoto šildymo specifiką, įskaitant didelę iškastinio kuro dalį ir tai, kad investicijų sąnaudos atsispindi tarifuose, siūlome po 2030 metų išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir papildyti jį benchmarkų peržiūra“, – sakė Marcin Laskowski.

Antra, asociacija prašo užtikrinti, kad Modernizavimo fondas veiktų ir po 2030 metų, o jo biudžetas būtų didinamas. PTEC nurodo, kad vien Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali reikėti apie 108 milijardų eurų investicijų, todėl būtinos ilgam laikui prognozuojamos paramos taisyklės.

PTEC taip pat akcentuoja, kad didesnė fondo dalis turėtų būti kryptingai nukreipta į atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje, didelio naudingumo kogeneraciją ir šilumos tinklų modernizavimą. Tokios investicijos paprastai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina EU ETS kaštų poveikį ilgesniu laikotarpiu.

Kas galiausiai moka už CO2?

Organizacija įspėja, kad EU ETS kaštai šilumos ūkyje dažnai persiduoda vartotojams per reguliuojamas kainas. Lenkijoje centralizuoto šildymo kainas tvirtina nacionalinis reguliuotojas, o CO2 leidimų įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis, todėl jos gali atsirasti tarifuose pagal nustatytą metodiką.

Todėl PTEC pozicija grindžiama argumentu, kad spartėjant dekarbonizacijos reikalavimams be papildomų apsaugos mechanizmų ir finansavimo po 2030 metų didėtų rizika, jog šilumos kaina miestuose augs greičiau. Asociacija ragina ES sprendimus derinti taip, kad būtų išlaikytas transformacijos tempas, bet kartu sušvelnintas staigus kainų šuolių efektas namų ūkiams ir savivaldybėms.

Diskusijos vyksta platesniame ES EU ETS peržiūros kontekste, kai vertinama, kaip po 2030 metų turėtų atrodyti leidimų skyrimo taisyklės, rinkos stabilumo priemonės ir transformaciją finansuojantys fondai. Šilumos ūkis siekia, kad šie sprendimai atsižvelgtų į sektoriaus investicijų apimtį ir socialinį jautrumą.

Šaltiniai:
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets_en
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32003L0087
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32018R0842

Anglis grįžta į kasdienybę

Indijoje po įtampos Artimuosiuose Rytuose vis dažniau renkamasi anglis vietoj dujų, ypač smulkiajame versle. Gatvės valgyklos ir restoranai praneša, kad dėl ribojimų suskystintų dujų balionams dalis jų buvo priversti grįžti prie anglies, nes ji tapo labiau prieinama ir pigesnė.

Sprendimą paspartino tai, kad dujos šalyje reikšmingai priklauso nuo importo, o tiekimo grandinės yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams. Valdžios prioritetas nukreipti ribotus dujų srautus gyventojų poreikiams reiškė, kad verslas turėjo ieškoti alternatyvų.

Kodėl Indija renkasi anglį?

Ekonominė logika paprasta: anglis Indijoje yra vietinis, lengviau prognozuojamas kuras, o dujų kaina ir prieinamumas dažnai susieti su importu ir pasauliniais rinkos svyravimais. Todėl net jei anglis reikalauja daugiau darbo ir laiko, trumpuoju laikotarpiu ji padeda išlaikyti pastovias paslaugų kainas.

Energetikos ekspertai pabrėžia, kad Indijos elektros gamyboje anglis vis dar dominuoja, sudarydama apie tris ketvirtadalius generacijos. Dėl sparčiai augančios paklausos, kurią skatina ekonomikos plėtra, urbanizacija ir pramonės poreikiai, šalis renkasi sprendimus, leidžiančius greitai užtikrinti bazinę generaciją.

„Mums reikia stabilios energijos dabar, o anglis užtikrina patikimumą, kai dujų tiekimas tampa neapibrėžtas“, – sakė su energetikos ir klimato politika dirbanti ekspertė iš Delio Reshmi Vasudevan.

Anglies dalis mažės, bet lėtai

Net ir plečiant atsinaujinančių išteklių energiją, anglies vaidmuo Indijoje, vertinant dabartinę infrastruktūrą, gali išlikti didelis dar ne vieną dešimtmetį. Ekspertai prognozuoja, kad perėjimas nuo maždaug 70 proc. iki 30 proc. anglies dalies elektros gamyboje gali užtrukti apie 25 metus, nes tuo pat metu auga ir bendra elektros paklausa.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad Indija pastaraisiais metais buvo viena iš sparčiausiai elektros paklausą didinančių didžiųjų ekonomikų. Tai reiškia, kad net didinant saulės ir vėjo pajėgumus, absoliutus anglies generacijos kiekis gali nemažėti taip greitai, kaip mažėtų jos dalis bendrame miksе.

Gavyba, licencijos ir socialinė kaina

Indijos valdžia anglies išteklius traktuoja kaip strateginį rezervą, o skaičiavimai rodo šimtmečiui galinčias pakakti atsargas. Per pastarąjį dešimtmetį anglies gavyba šalyje reikšmingai augo ir perkopė 1 000 000 000 tonų per metus ribą, o valstybės politika skatina didinti vidaus tiekimą.

2020 metais reformos atvėrė kelią privačioms bendrovėms dalyvauti anglies telkinių konkursuose, taip mažinant istorinę valstybės įmonės Coal India dominavimo apimtį. Valdžios tikslai apima ir požeminės gavybos didinimą, nes iki šiol šalyje vyrauja atviros kasyklos.

Kartu su ekonomine nauda ryškėja ir socialiniai bei aplinkos kaštai: dulkėtumas, vandens tarša, sveikatos problemos ir konfliktai dėl žemės išpirkimo ar perkėlimo. Anglies sektorius vis dar yra svarbus darbo rinkai, tiesiogiai ir netiesiogiai išlaikydamas milijonus darbo vietų, todėl politiniai sprendimai čia dažnai susiduria su socialinio stabilumo argumentais.

Dujos, LNG ir alternatyvos

Indija neturi didelių vietinių dujų atsargų, todėl remiasi importu, o ypač svarbios yra suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės. Regiono saugumo krizės didina riziką kainoms ir pristatymui, todėl stiprėja spaudimas diversifikuoti tiekėjus ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono.

Kaip vieną iš kryptių valdžia įvardija anglies dujofikaciją, kuri leistų dalį dujų poreikio patenkinti iš vietinių žaliavų. Tačiau pramonėje anglies technologijos, palyginti su dujomis, gali būti mažiau efektyvios ir kelti didesnių emisijų problemą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbi tampa ir spartesnė atsinaujinančių išteklių plėtra bei tinklų modernizavimas.

„Jei Azija vėl patiria tiekimo šoką, tai gali paskatinti ilgiau remtis anglimi, kartu greičiau statant atsinaujinančios energijos pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo dujų“, – sakė žaliavų tyrimų vadovė investiciniame banke „Goldman Sachs“ Samantha Dart.

Indijos pasirinkimas šiandien yra kompromisas tarp kainos, saugumo ir prieinamumo: anglis užtikrina greitą energijos tiekimą, o dujų rinkos pažeidžiamumas skatina peržiūrėti strategiją. Vis dėlto ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir pasaulinės investicijos į švarią energetiką reiškia, kad Indijai teks vienu metu spręsti ir energetinio saugumo, ir klimato politikos uždavinius.

Šaltiniai:

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

https://www.iea.org/reports/coal-2023

https://www.reuters.com/world/india/

https://www.coalindia.in/

Lenkijoje viena didžiausių namų modernizavimo ir taršos mažinimo iniciatyvų Czyste Powietrze atsidūrė teisėsaugos ir politikų dėmesio centre. Centrinis antikorupcijos biuras (CBA) bei prokuratūra renka dokumentus, o Aukščiausioji audito institucija NIK skelbia planuojanti išskirtinio masto patikrinimą, kuriame bus vertinama ne tik tvarka, bet ir realūs rezultatai.

2026 metų balandžio 21 dieną CBA pareigūnai atvyko į Klimato ir aplinkos ministeriją, Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą (NFOŚiGW) bei regioninius fondus. Ministerijos atstovų teigimu, pareikalauta dokumentų, susijusių su programa nuo 2021 metų birželio 1 dienos, o institucijos žada pateikti visą prašomą medžiagą.

Programos klausimas tuo pačiu virsta politiniu išbandymu valdančiajai koalicijai. Seime planuojamas balsavimas dėl nepasitikėjimo klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska, o dalis koalicijos partnerių viešai signalizuoja, kad sprendimas gali nebūti automatiškas.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo

Teisėsaugos tyrimų fonas siejamas su įtarimais, kad dalis rangovų ir tarpininkų galėjo piktnaudžiauti sistema, o gyventojai buvo įtraukiami į sutartis dėl darbų, kurie realiai nebuvo atlikti arba buvo atlikti ne taip, kaip deklaruota. Lenkijos prokuratūros vertinimu, žala galėjo siekti dešimtis milijonų eurų, o atskirais atvejais būta sulaikymų.

Ministerija tvirtina, kad problemos yra ilgalaikės ir išryškėjo dėl ankstesnių sprendimų, kurie, pasak pareigūnų, padidino rizikas: buvo išplėstas išankstinis finansavimas ir sušvelninti tam tikri išlaidų ribojimai. 2025 metais programa buvo peržiūrėta, o atnaujintoje schemoje įdiegti papildomi saugikliai, skirti geriau apsaugoti paramos gavėjus.

NIK vertins ne tik procedūras

NIK praneša, kad šį kartą tikslas bus platesnis nei formali dokumentų patikra. Auditoriai ketina vertinti, ar programos valdymas ir subsidijų skyrimo modelis sudarė sąlygas pasiekti deklaruotus tikslus, įskaitant suderinamumą su tarptautinių finansuotojų reikalavimais.

„Pagrindinis tikslas yra patikrinti, ar programos valdymas ir finansavimo skyrimo būdas leido pasiekti numatytus rezultatus ir atitiko Pasaulio banko reikalavimus“, – rašoma NIK informacijoje.

Numatoma, kad kontrolė apims dotacijų sistemą, atsiskaitymo mechanizmus ir investicijų energetinį efektyvumą. Išvadų laukiama vėliau, tačiau pats NIK akcentas rodo, kad bus klausiama ne tik, ar pinigai išmokėti teisėtai, bet ir ar jie sumažino taršą bei gyventojų šildymo sąnaudas.

Programos mastas ir vėluojančios išmokos

NFOŚiGW gina programą kaip vieną didžiausių energinio efektyvumo rėmimo mechanizmų Europoje ir pabrėžia, kad jos tikslas nėra vien šildymo šaltinių keitimas. Fondo teigimu, svarbiausia yra ilgalaikis pastatų energinio naudingumo didinimas ir emisijų mažinimas, todėl numatomi privalomi energiniai auditai prieš investicijas ir dokumentai po jų.

Fondas skelbia, kad nuo programos starto 2018 metų rugsėjį gauta daugiau nei 1 000 000 paraiškų, o deklaruota bendra paramos vertė viršija 9,5 mlrd. eurų. Kartu pripažįstama, kad viena jautriausių vietų išlieka išmokų greitis, nes administravimas tenka regioniniams fondams.

Pagal pateiktus duomenis, 2026 metų kovo 31 dieną vėluojančių mokėjimo prašymų, kurių nagrinėjimas ar išmokėjimas užsitęsė ilgiau nei 30 dienų, buvo 8 443, o jų vertė siekė apie 55 mln. eurų. Fondo teigimu, vėlavimų mastas mažėja dėl organizacinių pokyčių ir sustiprintų pajėgumų regionuose, tačiau problema dar nėra pilnai išspręsta.

Artimiausiais mėnesiais programos ateitis priklausys nuo kelių lygiagrečių procesų: teisėsaugos tyrimų, NIK revizijos ir politinių sprendimų Seime. Net ir išlaikius programos finansavimo apimtį, didžiausias klausimas lieka tas pats: ar tokio masto subsidijos sugeba nuosekliai mažinti taršą ir energetinį skurdą, kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui.

Šaltiniai:

https://www.nik.gov.pl/aktualnosci/czyste-powietrze-kontrola.html

https://www.epo.europa.eu/en/news/eppos-investigation-polish-clean-air-programme

https://www.gov.pl/web/klimat/program-czyste-powietrze

https://czystepowietrze.gov.pl/