Tag: Dirbtinis intelektas

Didžiulės investicijos į dirbtinis intelektas vis dažniau kelia klausimą, ar rinka neartėja prie naujo technologijų burbulo. Vis dėlto ilgametis Wall Street technologijų sektoriaus analitikas Rickas Sherlundas tokį palyginimą vadina pernelyg supaprastintu.

Pasak jo, dabartinis DI etapas panašesnis į didelį platforminį lūžį, o ne trumpalaikę spekuliacinę euforiją. Tokie lūžiai istorijoje keitė ne tik atskiras įmones, bet ir visą ekonomiką, todėl jų poveikis paprastai išlieka ilgam.

„Tai nėra burbulas klasikine prasme. Esame didelio platformų pokyčio viduryje“, – sakė Rickas Sherlundas.

Nuo debesijos iki DI

Savo karjeroje analitikas stebėjo kelias panašias bangas: perėjimą nuo didžiųjų kompiuterių prie klientas–serveris architektūros, vėliau prie debesijos ir mobilumo. Kiekviename etape pradžioje netrūko abejonių, tačiau vėliau tie pokyčiai tapo nauja norma ir pastūmėjo verslą persitvarkyti.

DI, jo vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje, ypač verslo segmente. Vartotojams skirti generatyviniai įrankiai jau tapo kasdienybe, bet masinė integracija į įmonių sistemas, procesus ir produktus tik įsibėgėja.

Rinka didelė, bet koncentruota

Sherlundo teigimu, DI rinka vis labiau primena oligopolį: keli dideli žaidėjai valdo svarbiausias grandis, o įėjimo kaina išlieka milžiniška. Vieni dominuoja lustų ir spartintuvų segmente, kiti valdo modelius, platformas ir debesijos infrastruktūrą, o tai lemia, kad vertės grandinė pasidalija tarp nedaugelio lyderių.

Ši koncentracija turi aiškią priežastį: didelių kalbos modelių kūrimas ir jų palaikymas reikalauja labai brangių skaičiavimo išteklių, duomenų centrų, atminties bei aukštos kvalifikacijos talentų. Dėl to rinka gali augti sparčiai, bet kartu išlikti sutelkta kelių didžiųjų rankose.

„Didelių kalbos modelių kūrimas kainuoja milijardus, todėl rinka bus didelė, bet koncentruota“, – sakė Rickas Sherlundas.

Infrastruktūra tampa siaurąja vieta

Analitiko vertinimu, artimiausiais metais DI plėtrą ribos ne vien lustų pasiūla. Ne mažiau svarbūs bus duomenų centrų pajėgumai, elektros energijos prieinamumas, aušinimo sprendimai, atminties resursai ir kapitalas, reikalingas šiai infrastruktūrai plėsti.

Augant DI naudojimui įmonėse, didės ir poreikis vadinamajai inferencijai, kai modeliai kasdien atsakinėja į užklausas, apdoroja dokumentus ar padeda automatizuoti klientų aptarnavimą. Tai reiškia nuolatinę, ilgalaikę paklausą skaičiavimo galiai, net jei technologijų įmonių vertinimai trumpuoju laikotarpiu svyruotų.

Kalbėdamas apie galimus pervertinimus, Sherlundas pripažįsta, kad rizika egzistuoja, ypač tarp gausiai finansuojamų startuolių. Tačiau, jo manymu, pagrindinė kryptis išlieka tvirta: DI tampa nauju technologiniu sluoksniu, kuris ilgainiui perskirstys galios centrus ir iškels naujus lyderius.

„Rinka dar per jauna, kad šiandien būtų galima įvardyti vieną laimėtoją. Aišku viena: kaip ir kiekvienoje ankstesnėje revoliucijoje, nauji gigantai dar tik ryškėja“, – sakė Rickas Sherlundas.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/ai-to-nie-banka-legenda-wall-street-ta-rewolucja-stworzy-nowych-gigantow,1014934.html

Jungtinės Valstijos ir Taivanas artėja prie ilgai derinto prekybos susitarimo, kurį, remiantis tarptautinių agentūrų informacija, artimiausiu metu turėtų pristatyti Baltieji rūmai. Esminis pokytis būtų Taivano prekėms taikomų muitų sumažinimas nuo 20 iki 15 proc., taip suvienodinant sąlygas su Japonija ir Pietų Korėja, kurios panašius susitarimus su Vašingtonu jau yra pasiekusios.

Lygiagrečiai Taivano aukštųjų technologijų sektorius, ypač puslaidininkių pramonė, įsipareigotų reikšmingai didinti investicijas JAV. Bendra deklaruojama suma siektų apie 465 mlrd. eurų ir apimtų tiek tiesiogines investicijas, tiek kreditų garantijas, skirtas puslaidininkių tiekimo grandinei ir susijusiai infrastruktūrai stiprinti.

Pagal skelbiamas susitarimo gaires, mažiausiai apie 233 mlrd. eurų būtų nukreipiama į pažangių puslaidininkių gamybą, energetiką ir DI sprendimų plėtrą JAV. Dar apie 233 mlrd. eurų sudarytų kreditų garantijos, kurios turėtų palengvinti papildomų projektų finansavimą ir sumažinti riziką tiek Taivano bendrovėms, tiek jų partneriams Amerikoje.

Ką keistų 15 proc. muitų režimas?

Muitų sumažinimas iki 15 proc. būtų svarbus signalas rinkoms, nes Taivanas yra vienas reikšmingiausių pasaulio technologijų tiekėjų, o prekybos barjerai tiesiogiai veikia elektronikos, komponentų ir pramoninių prekių kainodarą. Nors susitarimas pristatomas kaip dvišalis ekonominis žingsnis, jo poveikis gali būti platesnis, nes Taivano gamintojai yra svarbūs tiek JAV pramonės atnaujinimui, tiek DI infrastruktūrai reikalingų lustų tiekimui.

Pranešimuose taip pat minimos nuostatos, susijusios su sektoriniais muitais, kurie gali būti taikomi tam tikroms prekių grupėms. Skelbiama, kad atskirų kategorijų importui numatomi aiškesni tarifai, o kai kurioms prekėms galėtų būti taikomos palankesnės sąlygos, siekiant mažinti sąnaudas JAV gamybos projektams.

Puslaidininkiai, gamyklos JAV ir tiekimo grandinės

Susitarimas siejamas su platesne JAV politika stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą ir mažinti priklausomybę nuo gamybos Azijoje. Pastaraisiais metais Vašingtonas akcentuoja, kad pažangūs lustai yra strateginė prekė, reikšminga tiek ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui, todėl prioritetu tampa gamybos pajėgumų kūrimas JAV teritorijoje.

Agentūrų informacijoje aptariama ir Taivano pramonės plėtra Arizonoje, kuri rinkoje dažniausiai siejama su „TSMC“ projektais. Nors viešuose susitarimo pristatymo akcentuose bendrovės pavadinimas gali nebūti tiesiogiai minimas, pramonės logika išlieka ta pati: JAV siekia pritraukti pažangiausių technologijų gamybą, o Taivano gamintojai gauna stabilesnes prekybos sąlygas ir aiškesnį reguliacinį režimą.

Geopolitinis fonas ir DI paklausa

Susitarimas atsiranda geopolitinės įtampos kontekste, kai Kinija nuosekliai pabrėžia siekį didinti įtaką Taivanui, o JAV išlieka svarbiausia salos saugumo ir ekonominė partnerė. Dėl šios priežasties bet kokie JAV ir Taivano prekybos, investicijų bei technologijų tiekimo sprendimai vertinami ne vien per ekonomikos, bet ir per strateginio atsparumo prizmę.

Pastaruoju metu puslaidininkių svarbą dar labiau išaugino DI bumas, nes didelio našumo skaičiavimams reikalingi modernūs procesoriai ir atminties sprendimai tapo viena paklausiausių pasaulio technologijų rinkos prekių. Todėl investicijų paketai, nukreipti į gamybą ir tiekimo grandinių stiprinimą JAV, gali turėti įtakos ir DI infrastruktūros plėtros tempui, ir kainoms.

Kol kas detali susitarimo apimtis, įgyvendinimo grafikas ir konkrečios priemonės gali keistis iki galutinio paskelbimo. Vis dėlto pats planuojamas mastas ir muitų korekcija rodo, kad JAV ir Taivanas siekia greitai mažinti trintį prekyboje bei kartu užsitikrinti strateginę prieigą prie pažangiausių puslaidininkių pajėgumų.

Šaltiniai:

https://www.reuters.com/world/asia-pacific/

https://www.bloomberg.com/news/topics/taiwan

Dirbtinis intelektas sparčiai tampa kasdieniu įrankiu versle, o įmonėms vis sunkiau ignoruoti jo poveikį produktyvumui, klientų aptarnavimui ir sprendimų priėmimui. Infrastruktūros ir duomenų centrų sektoriaus atstovai pabrėžia, kad DI diegimo banga nesibaigs vien eksperimentais, nes technologija gana greitai pritaikoma praktikoje.

Apie tai kalbėdamas „Beyond.pl“ valdybos narys Wojciechas Darłowskis akcentavo, kad DI įrankių pritaikymo barjeras daugeliui darbuotojų yra mažesnis nei ankstesnių technologinių pokyčių. Pasak jo, žmonės intuityviai perpranta, kaip naudoti generatyvinius sprendimus, todėl įmonėms tampa aktualu ne tik išbandyti, bet ir sistemingai integruoti DI į procesus.

Skaitmeninė suverenumo kaina

Vienu svarbiausių klausimų, susijusių su DI plėtra, pašnekovas įvardijo skaitmeninę suverenumą ir duomenų kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kur fiziškai laikomi ir apdorojami duomenys, kas turi prieigą prie infrastruktūros ir ar organizacijos gali užtikrinti atitiktį griežtėjantiems reikalavimams.

„Reguliavimas turi ir gerų, ir blogų pusių: ilgainiui jis sukuria aiškias taisykles, bet trumpuoju laikotarpiu gali apsunkinti modelių mokymą ir paskatinti įmones ieškoti palankesnių jurisdikcijų“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Jo teigimu, kai kuriems startuoliams Europoje sudėtingiau pasiekti etapą, kai idėja virsta komerciškai parengtu produktu, nes tenka derinti inovaciją su atitikties reikalavimais. Dėl to dalis DI projektų, ypač susijusių su modelių mokymu, gali būti perkeliami į regionus, kur reguliacinės rizikos mažesnės.

Duomenys ir skaičiavimo galia

Kalbant apie DI rinkos mastą, Darłowskis pažymėjo, kad mažesnėms šalims iššūkiu tampa riboti duomenų kiekiai, palyginti su pasaulinėmis platformomis, kurios remiasi milijardais naudotojų. Tokie duomenų mastai leidžia treniruoti universalius modelius, o mažesnės rinkos dažniau ieško nišų, kuriose galima kurti specializuotus sprendimus.

„Lenkijoje ir regione realistiška kryptis yra specializuoti modeliai, pavyzdžiui, medicinoje, biologijoje ar chemijoje, tačiau tam reikia pakankamos skaičiavimo galios ir aiškaus duomenų suverenumo“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į infrastruktūros svarbą: DI sprendimų kūrimas ir diegimas glaudžiai susiję su aukštos galios skaičiavimais, todėl didėja superkompiuterių ir specializuotų duomenų centrų reikšmė. „Beyond.pl“ yra anksčiau paskelbusi apie komercinę DI infrastruktūrą Poznanėje, kurios pagrindą sudaro didelės skaičiavimo galios sistema.

Talentų išlaikymas regione

Dar vienas klausimas, lydintis DI plėtrą, yra specialistų konkurencija: dalis aukštos kvalifikacijos ekspertų dirba tarptautinėms technologijų bendrovėms, o vietos įmonėms tampa sunkiau pasiūlyti panašaus masto projektus. Pasak pašnekovo, norint išlaikyti talentus, neužtenka vien deklaruoti ambicijų, reikia realių investicijų į produktus, duomenis ir skaičiavimo resursus.

Vertindamas bendrą kryptį, jis pabrėžė, kad DI sektoriaus augimas bus dinamiškas, o įmonėms svarbiausia kuo anksčiau apsibrėžti, kur DI kuria vertę ir kaip suvaldyti rizikas. Jo teigimu, technologija jau dabar formuoja konkurencinį pranašumą, todėl laimės tie, kurie ją diegs atsakingai ir strategiškai.

„Dirbtinis intelektas yra ateitis ir nuo to nepabėgsime: šis sektorius vystysis labai dinamiškai, o technologija yra pakankamai lengvai pritaikoma“, – sakė Wojciechas Darłowskis.

Viešojoje erdvėje tuo pat metu ryškėja ir platesnė tendencija: Europos Sąjunga siekia stiprinti skaitmeninę ekonomiką bei pasitikėjimą technologijomis, todėl DI plėtra vis dažniau bus vertinama per saugumo, privatumo ir atsparumo prizmę. Įmonėms tai reiškia, kad sprendžiant, kur kurti ir mokyti modelius, teks derinti inovacijų greitį su atitiktimi ir duomenų valdymo disciplina.

Šaltiniai:

https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj

https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/european-strategy-data

https://www.top500.org/lists/top500/

JAV technologijų bendrovė „OpenAI“ pristabdė planuotą „Stargate“ duomenų centro projekto vystymą Jungtinėje Karalystėje. Projektas turėjo tapti vienu svarbiausių bendrovės infrastruktūros žingsnių Europoje, tačiau sprendimą pakeitė išaugusios sąnaudos ir neapibrėžta aplinka.

Pasak viešai cituotų vertinimų, vienas pagrindinių stabdžių yra aukštos elektros kainos, kurios didelio masto duomenų centrams tampa kritiniu veiksniu. Tokie objektai naudoja daug energijos ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, todėl energetikos kaštai tiesiogiai lemia projekto ekonominį pagrįstumą.

Prie sprendimo prisidėjo ir reguliavimo neaiškumas, ypač dėl dirbtinio intelekto modelių mokymui reikalingo turinio naudojimo taisyklių. Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais vyksta aktyvios diskusijos, kaip subalansuoti inovacijų skatinimą, autorių teises ir kūrėjų interesus, o vyriausybės pozicijų kaita kuria papildomą riziką investuotojams.

„Sprendimą lėmė ir susirūpinimas JK vyriausybės dirbtinio intelekto politika, įskaitant atidėtas teisines pataisas dėl autorių teisių turinio naudojimo modelių mokymui“, – rašė Financial Times.

Anksčiau buvo skelbta, kad statybos darbai galėjo prasidėti 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau dabar tokie terminai tapo mažai tikėtini. „OpenAI“ šį sprendimą sieja su elektros kainomis ir reguliacine rizika, kuri ypač aktuali planuojant ilgo atsipirkimo infrastruktūros projektus.

Šis pristabdymas dera su platesne bendrovės investicijų peržiūra. Tarptautinėje rinkoje DI infrastruktūros lenktynės stiprėja, tačiau kartu auga ir kapitalo bei energijos poreikiai, o skirtingų šalių taisyklės dėl duomenų, autorių teisių ir turinio naudojimo tampa lemiamu faktoriumi, renkantis, kur statyti naujus pajėgumus.

Duomenų centrų plėtra Europoje taip pat vis dažniau susiduria su papildomais reikalavimais dėl tinklo pralaidumo, energijos šaltinių, poveikio aplinkai ir bendro elektros sistemos apkrovimo. Dėl to net ir ambicingi projektai vis dažniau atidedami arba perkeliami į šalis, kuriose lengviau užsitikrinti pigesnę energiją ir aiškesnes žaidimo taisykles.

Šaltiniai:
https://www.ft.com/content/33d2f51d-2f8d-4b6f-b6b3-3d13f7e3b0f8
https://www.gov.uk/government/publications/ai-regulation-a-pro-innovation-approach/ai-regulation-a-pro-innovation-approach
https://www.iea.org/reports/electricity-2024

DI spartina, bet didina rizikas

DI proveržis Lenkijoje žada didesnį našumą ir greitesnes inovacijas, tačiau kartu mažina barjerus kibernetinėms atakoms. Ekspertai pabrėžia, kad technologija padeda ir gynėjams, ir puolėjams, todėl sprendžiama, ar šalis taps aukštos pridėtinės vertės kompetencijų kūrėja, ar liks tik IT talentų „tiekėja“.

Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien pilotiniai bandymai nebėra pakankami. Organizacijoms reikia DI įdiegti į kasdienius procesus, o tai reiškia ne tik technologines investicijas, bet ir vadybinius sprendimus, atsakomybes bei aiškias taisykles dėl duomenų ir rizikų valdymo.

Žmogiškasis barjeras ir pokytis darbe

Viena ryškiausių kliūčių DI diegimui yra ne vien reguliacinės baimės, bet ir darbuotojų bei vadovų nerimas dėl pasikeisiančių vaidmenų. Ypač tai matoma programinės įrangos kūrime, kur DI įrankiai mažina rutininio darbo apimtį, tačiau didina poreikį tiksliai apibrėžti reikalavimus, testuoti ir tikrinti rezultatą.

Pokyčių valdymas tampa kritine sąlyga: technologija gali greitai parodyti produktyvumo augimą, bet organizacijos dažnai stringa dėl pasipriešinimo, neaiškių atsakomybių ir įgūdžių spragų. Tokiu atveju didžiausias pavojus siejamas ne su masiniu darbo vietų praradimu, o su nepajėgumu laiku persiorientuoti.

„DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau. Ji jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo slenkstį naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

Atakos pinga, o dezinformacija tampa verslo rizika

DI diegimas kibernetinėje gynyboje jau vyksta, pavyzdžiui, automatizuojant saugumo operacijų centrų darbą, analizuojant duomenų srautus ir ieškant pažeidžiamumų. Tačiau ekspertai perspėja, kad šiandien daugiau laimi puolantieji, nes jų neriboja teisės aktų laikymosi, audito ar patikimumo reikalavimai.

Gynybos komandoms būtina aukšta aptikimo kokybė, kad nebūtų užverstos klaidingais perspėjimais, o užpuolikams pakanka dalinės sėkmės. Dėl to formuojasi asimetrija: DI „demokratizuoja“ atakas, mažina jų kainą ir leidžia jas vykdyti didesniu mastu, įskaitant tiksliai nutaikytas kampanijas prieš konkrečias įmones.

„Puolantieji neturi teisinių ar reguliacinių ribų, todėl DI sumažino kibernetinių atakų kaštus ir padarė jas paprastesnes“, – sakė Artur Józefiak.

Ypatinga grėsmių zona – dezinformacija, kuri, pasitelkus DI, tampa pigesnė, automatizuota ir tikslesnė. Verslui tai jau nebe vien reputacijos klausimas: klaidingos žinutės apie produktus, sektorių ar pavienę bendrovę gali paveikti klientų pasitikėjimą, partnerystes ir veiklos tęstinumą.

Nors kai kurie sektoriai dezinformacijos poveikį jau patyrė anksčiau, daugelyje įmonių ji vis dar nėra nuosekliai stebima ir vertinama taip pat rimtai kaip klasikiniai kibernetiniai incidentai. Ekspertai akcentuoja, kad klausimas jau ne „ar“, o „ar spėsime susikurti bendrus gynybos mechanizmus“.

Trūksta koordinacijos ir bendrų priemonių

Kitas išryškėjęs iššūkis – tarporganizacinio bendradarbiavimo stoka. Kibernetinės atakos vis dažniau veikia ne vieną įmonę, o tiekimo grandines ir tarpusavyje susijusias infrastruktūras, todėl rizika turi būti vertinama ne vien sektorių viduje, bet ir „skersai sektorių“.

Ekspertai taip pat pabrėžia ilgalaikį kadrų poreikį: augant grėsmių skaičiui ir sudėtingumui, trūkstamų kibernetinio saugumo specialistų problema aštrės. DI gali pagreitinti pasirengimą pirmajai rolei, tačiau vien „gamybinis“ žmonių ruošimas be procesų, įrankių ir koordinacijos neužtikrins atsparumo.

„Kibernetinis saugumas yra daugelio metų darbas, o specialistų mums reikės. DI gali būti partneris, kuris padeda mokytis ir greičiau įgyti praktinių įgūdžių“, – sakė Artur Józefiak.

Koordinuoto atsako poreikis ypač siejamas su dezinformacija: be aiškios politikos ir institucinių atsakomybių, verslas dažnai reaguoja pavėluotai. Akcentuojamas tikslas – apsaugoti piliečius, verslą ir pasitikėjimą institucijomis, o tam reikalingas aiškus mandatas veikti ir bendros taisyklės.

Šaltiniai:
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8238.html
https://www.weforum.org/publications/
https://www.accenture.com/pl-pl/insights/security

Vietnamas siekia iki 2030 metų patekti tarp 50 pasaulio DI lyderių ir kartu įsitvirtinti tarp trijų stipriausių ASEAN valstybių šiame sektoriuje. Hanojus DI plėtrą laiko nauju ekonomikos varikliu: skatina investicijas, augina startuolių ekosistemą ir diegia sprendimus finansuose, gamyboje, sveikatos apsaugoje bei švietime.

Tačiau ambicijos turi dvi puses. Kartu su inovacijomis šalyje stiprinami ir valstybės priežiūros instrumentai: DI vis dažniau naudojamas viešajame administravime ir saugumo struktūrose, o teisėkūra palieka plačią erdvę interpretacijoms.

DI tampa ekonomikos atrama

Vietnamas skaitmeninę transformaciją vis aiškiau įvardija strateginiu prioritetu, o DI ir didžiųjų duomenų sprendimams žadama didesnė finansinė parama. Rinka auga sparčiai: 2024 metais Vietnamo DI rinka, remiantis viešai cituojamais vertinimais, pasiekė apie 700 mln. eurų, o DI startuolių skaičius per kelerius metus šoktelėjo kelis kartus.

Praktinis pritaikymas ypač ryškus bankininkystėje ir fintech, kur DI naudojamas rizikos vertinimui, sukčiavimo prevencijai ir klientų aptarnavimui. Švietime Vietnamas dažniau renkasi ne draudimus, o įrankių integravimą: šalia tarptautinių sprendimų populiarėja ir vietinės vietnamiečių kalbą palaikančios pokalbių programos.

Sveikatos apsaugoje DI sprendimai siejami su diagnostika ir darbo srautų optimizavimu. Vietos bendrovių kuriamos sistemos diegiamos ligoninėse, o valdžia tokį pritaikymą pristato kaip būdą mažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų paslaugų kokybės.

Didžiosios technologijų įmonės ir vietos čempionai

Vietnamas pritraukia tarptautinių technologijų bendrovių dėmesį, nes siūlo greitai augančią rinką, talentų bazę ir aktyvų valstybės vaidmenį. Šalyje matomas modelis, kai globalūs žaidėjai plečia partnerystes su viešuoju sektoriumi, investuoja į infrastruktūrą ir tyrimus, o vėliau stiprina pozicijas per vietos įmones bei kompetencijų centrus.

Tarp svarbių vardų minimos „NVIDIA“, „Qualcomm“, taip pat „Google“, „Samsung Electronics“ ir „Alibaba“. Vietos sektoriuje išsiskiria FPT, kuri kartu su partneriais investuoja į skaičiavimo pajėgumus ir kuria platformas verslui, siekiančiam diegti DI be ilgo kūrimo nuo nulio.

Vis dėlto priklausomybė nuo užsienio infrastruktūros išlieka vienu didžiausių ribojančių veiksnių. Moderni DI plėtra tiesiogiai remiasi pažangiais lustais, debesijos paslaugomis ir programine ekosistema, kurių tiekimas priklauso nuo geopolitikos ir eksporto kontrolės.

Reguliavimas: pažangus įstatymas ir plačios išimtys

Vietnamas priėmė vieną iš išsamiausių DI reguliavimo modelių ASEAN regione, orientuotą į rizikos valdymą. Jame numatyti skaidrumo reikalavimai, ribojimai dėl klaidinančio turinio, o taip pat draudimai tam tikroms praktikoms, tokioms kaip socialinis reitingavimas ar masinis biometrinis sekimas be leidimų.

Įstatymas iš dalies primena Europos Sąjungos DI akto logiką, tačiau praktikoje svarbus skirtumas yra interpretavimo laisvė ir institucinė sandara. Kai kuriose srityse aiškaus vieno koordinuojančio priežiūros centro trūkumas gali reikšti nevienodą taisyklių taikymą, o tai kelia neapibrėžtumo ir vietos, ir užsienio investuotojams.

Dar vienas esminis niuansas yra saugumo ir gynybos sritis. Nors civiliniame reguliavime deklaruojami ribojimai, nacionalinio saugumo projektams dažnai taikomos išimtys, o būtent čia DI panaudojimo rizikos, žmogaus teisių ir privatumo dilemos paprastai būna didžiausios.

„Vietnamas bando suderinti dvi kryptis: tapti regioniniu DI centru ir kartu išlaikyti griežtą politinę kontrolę“, – sakė technologijų politikos analitikas, vertindamas šalies reguliavimo kryptį.

Geopolitika ir rizikos Europos įmonėms

Vietnamas balansuoja tarp JAV ir Kinijos interesų, o technologijų srityje tai reiškia nuolatinį poreikį derinti tiekimo grandines, investicijas ir reguliavimą. Jei griežtėtų eksporto apribojimai pažangiems lustams ar debesijos technologijoms, Vietnamui tektų rinktis tarp lėtesnio augimo ir alternatyvių partnerių, įskaitant kiniškas ekosistemas.

Europos įmonėms Vietnamas gali būti patrauklus kaip auganti rinka, ypač ten, kur reikia atitikties, saugumo, audito, sertifikavimo ir atsakingo DI diegimo kompetencijų. Tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su vietos atstovavimo reikalavimais, duomenų valdymu, reputacinėmis ESG dilemomis ir galimai greitai besikeičiančia reguliavimo praktika.

Artimiausių metų scenarijus labiausiai tikėtinas toks: Vietnamas toliau modernizuos ekonomiką DI pagrindu ir taps patraukliu ASEAN centru kai kurioms pramonės šakoms, bet pilna skaitmeninė nepriklausomybė išliks ribota dėl priklausomybės nuo užsienio lustų, debesijos ir globalių platformų.

Šaltiniai:
https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/
https://www.nist.gov/ai
https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/artificial-intelligence.html