CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    „Microsoft“ bandomosiose Windows 11 versijose testuoja naują mygtuką, kuris turėtų leisti vartotojams paprasčiau susigrąžinti vietos kompiuterio diske. Pagrindinė idėja paprasta: jei nenaudojate dalies dirbtinio intelekto funkcijų, galėsite jas pašalinti kaip atskirą komponentą.

    Naujoji parinktis pastebėta Windows Insider programos peržiūros leidime su numeriu 26300.8553, kurį bendrovė išplatino gegužės pabaigoje. Įdomu tai, kad šis pakeitimas nebuvo aiškiai išskirtas oficialiame pakeitimų sąraše, tačiau jį aptiko vartotojai, naršydami nustatymus.

    Naujas „Odinstaliuoti“ mygtukas

    Windows 11 nustatymuose atsirandantis mygtukas „Odinstaliuoti“ skirtas pašalinti vietinį DI komponentą, siejamą su „Phi Silica“. Nurodoma, kad šio komponento dydis siekia apie 2,59 gigabaito, tad jo pašalinimas gali būti apčiuopiamas, ypač mažesnės talpos diskuose.

    Tokio tipo vietiniai kalbos modeliai paprastai skirti užduotims atlikti pačiame įrenginyje, kad daliai funkcijų nereikėtų nuolatinio ryšio su debesija. Praktikoje tai gali padėti generuoti turinį, kurti santraukas ar atlikti kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kaip konkrečiai gamintojas integruoja DI į sistemą.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad naujos DI funkcijos ir su jomis susiję paketai įrenginiuose užima vis daugiau vietos, nors ne visi naudotojai jas įjungia ar apskritai planuoja naudoti. Dėl to didėja spaudimas gamintojams suteikti daugiau kontrolės ir aiškesnį pasirinkimą, kas turi būti įdiegta, o ko galima atsisakyti.

    Panašios diskusijos kilo ir dėl kitų programų, kai vartotojai pastebėjo, kad įrenginiuose atsiranda dideli DI failai. Tokie atvejai išryškino poreikį skaidrumui: žmonėms svarbu žinoti, kas įdiegiama, kiek tai užima vietos ir ar tai būtina jų kasdieniam naudojimui.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Kol kas nėra patvirtintos datos, kada šis mygtukas atsiras stabilioje Windows 11 versijoje visiems. Kadangi funkcija matoma tik bandomuosiuose leidimuose, tikėtina, kad sprendimas dar koreguojamas, o galutinis įgyvendinimas gali keistis.

    Vis dėlto pats faktas, kad „Microsoft“ bando atskiro DI komponento pašalinimo galimybę, rodo aiškią kryptį: daugiau pasirinkimo vartotojams ir mažiau priverstinai užimamos vietos diske, jei konkrečios funkcijos nėra reikalingos.

  • Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    2026 metų gegužės 31 dieną baigėsi Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnybos įgyvendintas Erasmus+ projektas „Intelekto dialogas – DI ir suaugusiųjų mokymosi sinergija“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000327004). Projektu siekta sustiprinti suaugusiųjų švietime dirbančių specialistų kompetencijas ir praktiškai įvertinti, kaip DI gali padėti mokymosi procese.

    Iniciatyva finansuota Europos Sąjungos bei Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis. Pastaraisiais metais suaugusiųjų švietime vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, kritiniam informacijos vertinimui ir gebėjimui saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl tokie projektai tampa svarbia kompetencijų atnaujinimo dalimi.

    Mobilumai ir praktinės įžvalgos

    Projekto metu tarnybos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mobilumuose Turkijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje. Vizitų metu jie susipažino su skirtingų šalių suaugusiųjų švietimo sistemomis, skaitmeninių kompetencijų ugdymo metodais ir inovatyviais mokymosi organizavimo modeliais.

    Ypatingas dėmesys skirtas DI įrankių taikymui mokyme: kaip jie gali padėti parengti mokymosi medžiagą, individualizuoti užduotis, greičiau atlikti informacijos paiešką ar kurti interaktyvias užduotis. Kartu akcentuota atsakingo naudojimo kryptis, kai svarbu ne tik patogumas, bet ir duomenų apsauga, autorystė bei informacijos patikimumas.

    Ko tikėtis Kupiškio gyventojams?

    Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba skelbia, kad įgyta patirtis bus pritaikyta plečiant šiuolaikiškesnes suaugusiųjų švietimo paslaugas rajone. Tikimasi, kad sustiprėjusios specialistų kompetencijos padės greičiau reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir gyventojų lūkesčius.

    Numatyta, kad 2026 metų rudens pradžioje bus organizuojamas paskaitų ir praktinių mokymų ciklas rajono suaugusiesiems. Jo metu gyventojai bus supažindinami su DI galimybėmis, praktiniais įrankiais ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, mokantis, dirbant ar tvarkant asmeninius reikalus skaitmeninėje erdvėje.

    „Mūsų tikslas – kad DI taptų suprantamas ir pritaikomas praktiškai, o ne liktų tik abstrakti sąvoka“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto rezultatų sklaida turėtų tapti viena svarbiausių užbaigimo dalių, nes būtent vietos bendruomenei skirti mokymai gali geriausiai atskleisti, kaip tarptautinė patirtis virsta apčiuopiama nauda kasdienybėje.

  • Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Elektroninių rašalinių ekranų kūrėja „E Ink“ skelbia gilinanti bendradarbiavimą su „MediaTek“, kad į būsimus e. skaitytuvus ir e. rašalo planšetes atkeliautų dirbtinis intelektas. Idėja paprasta: dalį užduočių įrenginiai atliktų vietoje, be nuolatinio ryšio su debesija.

    Pasak bendrovių, „MediaTek“ kuria du lustus, pritaikytus e. rašalo įrenginiams, su atskiru DI spartinimu. Tokia architektūra paprastai leidžia greičiau apdoroti kalbos ir teksto užduotis bei mažina priklausomybę nuo interneto, nors galutinės funkcijos dar nėra detaliai išvardytos.

    Rinkoje tikimasi, kad DI bus taikomas realaus laiko vertimui, dokumentų santraukų generavimui ir balso užrašų pavertimui tekstu. Tai ypač aktualu e. rašalo planšetėms, kurios dažnai naudojamos darbui su PDF, konspektais ar mokomąja medžiaga, kur greita paieška ir santraukos gali sutaupyti laiko.

    Tačiau dalis vartotojų į tokią kryptį žiūri skeptiškai. E. skaitytuvų stiprybė tradiciškai yra paprastumas: aiškus ekranas, greitas puslapių vertimas ir baterija, laikanti savaites, todėl papildomos funkcijos gali būti vertinamos kaip perteklinės, didinančios sistemos sudėtingumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugiau programinių galimybių dažnai reiškia ir daugiau sistemos komponentų, kurie užima atmintį, reikalauja atnaujinimų ir gali didinti energijos sąnaudas. Nors vietinis DI apdorojimas teoriškai turėtų būti efektyvesnis nei nuolatinis duomenų siuntimas į debesiją, praktikoje viską lems konkreti programinė įranga ir tai, kaip dažnai vartotojai šiomis funkcijomis iš tiesų naudosis.

    Dar vienas klausimas yra rinkodara. DI žyma šiuo metu tapusi stipriu pardavimų argumentu, todėl kyla rizika, kad dalis funkcijų bus diegiamos ne dėl realaus poreikio, o tam, kad nauji modeliai atrodytų modernesni, net jei daugumai skaitytojų svarbiausia išlieka greitis, patogumas ir ilga baterijos trukmė.

    Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai gamintojai pristatys pirmuosius įrenginius su naujais e. rašalo lustais ir konkrečiais DI scenarijais. Tuomet bus galima įvertinti, ar tai taps tikrai naudingu įrankiu produktyvumui, ar dar viena funkcijų banga, kuri lėtina įrenginius ir klaidina vartotoją.

  • „Rivian“ atmeta „Android Auto“ ir „CarPlay“: viską statys ant DI asistento, bet ar tai suveiks?

    „Rivian“ atmeta „Android Auto“ ir „CarPlay“: viską statys ant DI asistento, bet ar tai suveiks?

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ neslepia, kad jos automobiliuose neatsiras nei „Android Auto“, nei „Apple CarPlay“. Bendrovės programinės įrangos vadovas Wassymas Bensaidas interviu metu teigė, jog kompanija renkasi kitą kelią ir kuria nuosavą sprendimą, paremtą DI asistentu.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti sistemą, kuri vairuotojui pasiūlytų panašų patogumą kaip telefono atvaizdavimo platformos: balsu valdomą muziką, maršruto planavimą, pagalbą kelionėje ir kitus kasdienius veiksmus. „Rivian“ siekia, kad tokia patirtis būtų glaudžiai integruota į automobilio valdymą, o ne priklausoma nuo telefono.

    Duomenys tampa strateginiu turtu

    Vienas argumentų, kodėl dalis gamintojų atsargiai vertina „Android Auto“ ir „CarPlay“, yra duomenų kontrolė. Naudojant šias platformas, dalis informacijos apie keliones, naudojamas programėles ir vartojimo įpročius gali atsidurti technologijų milžinių ekosistemose, o automobilių gamintojai vis dažniau nori šiuos srautus valdyti patys.

    Tokia strategija susijusi ir su pinigais: automobilyje didėja prenumeratų, mokamų funkcijų ir programinės įrangos paslaugų vaidmuo. Kuo daugiau veiksmų vyksta gamintojo aplinkoje, tuo lengviau kurti ir parduoti papildomas paslaugas bei atnaujinimus.

    Rizika: kodėl vairuotojai gali nusivilti

    „Android Auto“ ir „CarPlay“ populiarūs dėl paprastos priežasties: jie daugeliui vairuotojų veikia nuspėjamai, o svarbiausios funkcijos nuolat atnaujinamos. Istoriškai gamintojų kuriamos informacijos ir pramogų sistemos dažnai būdavo lėtos, klaidų kupinos ir retai atnaujinamos, todėl dalis rinkos ir perėjo prie telefono sprendimų.

    DI asistentai, nors ir sparčiai tobulėja, vis dar turi silpnąją vietą: jie gali klysti, netiksliai interpretuoti užklausas ar pateikti neteisingą informaciją. Vairavimo aplinkoje tai ypač jautru, nes navigacijos, skambučių ar balso komandų patikimumas lemia ne tik patogumą, bet ir dėmesio valdymą kelyje.

    Ką tai reiškia „Rivian“ klientams

    Jeigu „Rivian“ pavyks sukurti greitą, stabilų ir aiškiai valdomą DI asistentą, bendrovė galėtų pasiūlyti vientisesnę patirtį nei universaliai visiems pritaikytos platformos. Tokiu atveju gamintojas turėtų daugiau laisvės integruoti balso komandas su automobilio funkcijomis, energijos valdymu ir specifinėmis kelionės situacijomis.

    Tačiau jei sprendimas nebus pakankamai brandus, daliai pirkėjų tai gali tapti argumentu rinktis kitą markę, kur „Android Auto“ ar „CarPlay“ įprasti ir iš karto suprantami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar statymas ant DI bus proveržis, ar dar vienas bandymas grįžti prie to, nuo ko rinka jau buvo nusisukusi.

  • Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    „Google“ pristatė naują „Android“ funkcijų paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir personalizacijai. Ryškiausia naujovė – galimybė aptikti sukčius, kurie skambučio metu apsimeta jūsų kontaktais, pasitelkdami numerio suklastojimą ar dirbtinio intelekto imituojamą balsą.

    Tokie sukčiavimo atvejai pastaraisiais metais dažnėja: žmonėms skambinama prisistatant artimaisiais ar kolegomis, o vėliau prašoma skubiai pervesti pinigų tariamai nelaimei ar „skubiam mokėjimui“. Problema ta, kad vien skambintojo vardas ekrane negarantuoja, jog skambina tikras žmogus, todėl „Android“ siekia suteikti aiškesnį perspėjimą dar skambučio metu.

    Kaip veiks apsimetėlių aptikimas

    Naujoji apsauga diegiama programėlėje „Phone by Google“ ir turėtų veikti „Android 12“ ir naujesniuose įrenginiuose. Mechanizmas remiasi tuo, kad tikras kontaktas skambutį patvirtina skaitmeniniu „rankos paspaudimu“, kuris perduodamas užšifruotai ir naudoja RCS ryšio technologiją.

    Jei skambutis atrodo kaip iš jūsų kontaktų, bet trūksta patvirtinimo signalo, telefonas turėtų įtarti, kad tai gali būti apsimetėlis. Tokiu atveju įrenginys gali papildomai patikrinti, ar tikras kontakto telefonas iš tiesų inicijuoja skambutį, o neatitikimo atveju ekrane pateikiamas aiškus perspėjimas nutraukti ryšį.

    „Jei tikrasis įrenginys patvirtina, kad šiuo metu neskambina, gausite įspėjimą ekrane, raginantį nedelsiant padėti ragelį“, – taip „Google“ apibūdina idėją, kaip realiu laiku sumažinti apsimetinėjimo ir numerio klastojimo žalą.

    Ne tik saugumas: daugiau DI ir personalizacijos

    Kartu atnaujinama ir „Circle to Search“ funkcija, kuri turėtų geriau atpažinti aprangos derinius vaizduose ir pateikti išsamesnę informaciją apie matomus drabužius. Tokie sprendimai rodo bendrą tendenciją: paieška telefone vis dažniau tampa ne tik tekstinė, bet ir vizualinė, o DI padeda greičiau suprasti, kas matoma ekrane.

    „Google Photos“ taip pat plečia vadinamąsias spintos funkcijas: DI gali sugrupuoti nuotraukose matomus drabužius ir aksesuarus, kad vartotojai galėtų patogiau naršyti, planuoti derinius ar išbandyti stilizacijas. Ši galimybė pirmiausia numatoma daliai šalių, o vėliau plečiama platesnei auditorijai.

    Daugiau apsaugos vaikams ir paaugliams

    Atnaujinimai paliečia ir „Personal Safety“: jaunesniems nei 13 metų naudotojams atsiveria daugiau saugos funkcijų, įskaitant medicininės informacijos kortelę ir skubios pagalbos kontaktus, pasiekiamus net iš užrakinto ekrano. Be to, numatoma platesnė avarijų aptikimo funkcijos prieiga, o vyresniems paaugliams – saugos patikros ir vietos bendrinimo galimybės.

    Dar viena naujovė skirta skaitytojams: „Google Play Books“ atsiranda funkcija „Catch me up“, kuri padeda greitai prisiminti ankstesnį turinį, jei knygą buvote atidėję ilgesniam laikui. Tokie apibendrinimai ir konteksto paaiškinimai tampa vis dažnesni skaitmeninėse platformose, siekiant sumažinti informacijos perteklių ir greičiau grįžti į turinį.

    „Google“ taip pat plečia „Quick Share“ suderinamumą su daugiau įrenginių, o tai rodo, kad failų dalijimosi ekosistemos vis labiau artėja prie universalesnių sprendimų. Vartotojams tai reiškia mažiau ribojimų ir sklandesnį turinio perdavimą tarp skirtingų gamintojų įrenginių.

  • „Google“ Pixel įjungė naują apsaugą: DI klastotės skambučių metu bus atpažįstamos dar prieš patikint

    „Google“ Pixel įjungė naują apsaugą: DI klastotės skambučių metu bus atpažįstamos dar prieš patikint

    „Google“ pradėjo diegti naują „Pixel“ telefonų funkciją, kuri turėtų padėti greičiau atpažinti skambučių apsimetėlius, pasitelkiančius dirbtinį intelektą. Atnaujinimas įtrauktas į 2026 metų birželio „Android“ funkcijų paketą, skirtą suderinamiems „Pixel“ modeliams.

    Skambučių sukčiavimas pastaraisiais metais tapo sudėtingesnis: nusikaltėliai imituoja pažįstamų žmonių balsus, apsimeta bankų ar paslaugų teikėjų darbuotojais, o skambinančiojo numeris neretai būna suklastotas. Tokios schemos ypač pavojingos, kai ekrane matomas, atrodytų, patikimas kontaktas.

    Kaip veikia nauja patikra?

    Pasak „Google“, naujasis sprendimas integruotas į programėlę „Phone by Google“ ir remiasi vadinamuoju skaitmeniniu patvirtinimu tarp įrenginių. Jei sistema negali patikimai patvirtinti, kad skambutis iš tiesų ateina iš numanomo žmogaus įrenginio, vartotojas gauna perspėjimą, jog tai gali būti sukčiavimas.

    Svarbi detalė ta, kad patikra nėra vien formalumas: bandoma „pasitikrinti“ ir kitos pusės įrenginį, kad būtų sumažinta klaidingų įspėjimų tikimybė. Kitaip tariant, tikrinama, ar realus kontaktas iš tikrųjų inicijuoja skambutį, o ne tik imituojamas numeris ir balsas.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    DI įrankiai vis dažniau naudojami vadinamosioms balso klastotėms, kai iš kelių sekundžių įrašo sukuriama įtikinama kalbėjimo imitacija. Dėl to vien pasitikėti tuo, ką girdite ragelyje, tampa vis rizikingiau, o papildomi techniniai patikrinimai gali padėti laimėti laiko ir išvengti skubotų sprendimų.

    „Google“ pabrėžia, kad funkcija diegiama palaipsniui, todėl ji gali pasirodyti ne visuose įrenginiuose iš karto. Norint ją gauti, rekomenduojama atnaujinti sistemą ir programėlę „Phone by Google“, taip pat peržiūrėti skambučių saugos nustatymus.

    Ką daryti vartotojams?

    Ekspertai primena, kad net ir gavus skambutį iš pažįstamo numerio verta išlikti budriems, ypač jei prašoma skubiai pervesti pinigus, atskleisti kodus ar prisijungimo duomenis. Saugiausia tokiais atvejais nutraukti pokalbį ir perskambinti pačiam naudojant anksčiau žinomą numerį arba patikrinti informaciją kitu kanalu.

    Nauja „Pixel“ apsauga gali tapti papildomu saugikliu, tačiau ji nepakeičia kritinio mąstymo ir elementarių saugumo taisyklių. Augant DI klastočių mastui, tokie įrankiai vis dažniau tampa ne patogumu, o būtinybe.

  • „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ plečia prieigą prie savo galingo modelio Mythos, kuris gali padėti aptikti ir išnaudoti programinės įrangos pažeidžiamumus. Bendrovė skelbia, kad nauja prieiga bus suteikta maždaug 150 organizacijų daugiau nei 15 šalių, tarp jų ir kelioms Europos valstybėms.

    Šis plėtros žingsnis siejamas su „Anthropic“ iniciatyva Glasswing, sukurta kaip patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo partnerių koalicija. Pagrindinis tikslas – modelio galimybes nukreipti gynybiniams tikslams, stiprinant pažeidžiamumų paiešką, analizę ir apsaugos priemonių kūrimą.

    „Plečiame partnerystę iki maždaug 150 naujų organizacijų“, – teigė „Anthropic“.

    Pasak bendrovės, kiekviena organizacija prieš gaudama prieigą privalės atitikti nustatytus saugumo reikalavimus. Tokia atranka yra esminė, nes modeliai, galintys efektyviai dirbti su pažeidžiamumais, kelia dvigubos paskirties riziką: jie gali pagreitinti tiek apsaugos priemonių kūrimą, tiek ir kenkėjiškų atakų planavimą, jei patektų į netinkamas rankas.

    Prieigos plėtra Europoje sutampa su didėjančiu reguliuotojų dėmesiu kritinių technologijų kontrolei ir tiekimo grandinių priklausomybei. Europos institucijos pastaraisiais metais vis aktyviau ieško būdų stiprinti strateginę autonomiją, ypač srityse, susijusiose su debesija, pažangiais lustais ir kibernetiniu saugumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo DI sprendimai gali reikšmingai padėti gynybai, jei naudojami atsakingai: automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, greitinti pataisų parengimą ir tiksliau modeliuoti atakų scenarijus. Tačiau kartu tai reikalauja griežtų prieigos kontrolės, audito ir atskaitomybės mechanizmų, kad technologija nepaskatintų incidentų skaičiaus augimo.

    „Anthropic“ nurodo, kad Glasswing plėtra bus tęsiama ir toliau, apimant tiek JAV, tiek užsienio partnerius. Tai reiškia, kad kibernetinių pajėgumų turinčių DI modelių valdymas ir tarptautinės saugos taisyklės taps vis aktualesniu klausimu tiek bendrovėms, tiek viešajam sektoriui.

  • Trumpas pasirašė DI kibernetinio saugumo įsaką: tik 30 dienų savanoriškai peržiūrai prieš modelių paleidimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama mažinti kibernetinio saugumo rizikas, susijusias su pažangiais dirbtinio intelekto modeliais. Dokumentas numato, kad dalis DI bendrovių būtų raginamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios institucijų peržiūrai likus 30 dienų iki jų viešo paleidimo.

    Šis terminas trumpesnis nei ankstesnėse diskusijose svarstytas ilgesnis laikotarpis, todėl įsaką galima vertinti kaip kompromisą tarp saugumo ir inovacijų greičio. Toks sprendimas taip pat rodo, kad Baltuosiuose rūmuose dominuoja atsargesnis požiūris į griežtą išankstinį reguliavimą, bet kartu paliekama vietos didesnei koordinacijai su privačiu sektoriumi.

    Kas konkrečiai numatyta įsake

    Vykdomajame įsake akcentuojama, kad DI gali stiprinti šalies konkurencingumą, tačiau kartu kuria naujų nacionalinio saugumo rizikų. Numatyta, kad per 30 dienų iždo institucijos, bendradarbiaudamos su pramone, turėtų pradėti kurti kibernetinio saugumo informacijos mainų mechanizmą, skirtą greičiau identifikuoti ir šalinti pažeidžiamumus.

    Taip pat numatomas įslaptintas pažangių DI modelių vertinimo ir lyginamosios analizės procesas, orientuotas į nacionalinio saugumo poveikį. Prie šio proceso koordinavimo įtraukiamos saugumo ir kibernetinės gynybos institucijos, kad būtų aiškiau nustatyta, kurie modeliai patenka į didesnės rizikos kategoriją.

    Kodėl pasirinktas 30 dienų langas

    30 dienų savanoriškos peržiūros langas pristatomas kaip laikas, per kurį federalinės agentūros galėtų įvertinti galimą grėsmę jautrioms sistemoms, įskaitant finansų sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tai reikšminga DI taikymui kibernetinėse atakose, kur automatizuotas pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo pagreitis gali lenkti tradicinių gynybos priemonių diegimo tempą.

    Vis dėlto įsake aiškiai pabrėžiama, kad dokumentas neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas kurti privalomą licencijavimo, privalomos išankstinės patikros ar leidimų režimą DI modelių kūrimui ir platinimui. Tai signalas rinkai, kad administracija siekia riboti reguliacinę naštą, bet kartu nori gauti bent minimalų ankstyvą įspėjimą apie didžiausios rizikos technologijas.

    Ką tai gali reikšti pramonei ir valstybės institucijoms

    DI kūrėjams toks režimas praktiškai gali tapti nauju reputaciniu standartu: savanoriškas dalyvavimas peržiūroje gali būti vertinamas kaip atsakingo vystymo ženklas, o atsisakymas bendradarbiauti gali kelti papildomų klausimų investuotojams ir partneriams. Kita vertus, savanoriškas modelis reiškia, kad valdžios įtaka priklausys nuo bendrovių noro dalintis informacija ir nuo to, kokias realias rekomendacijas agentūros pajėgs pateikti per ribotą laiką.

    Valstybės institucijoms įsakas didina spaudimą greitai stiprinti savo pačių tinklų apsaugą ir gerinti koordinaciją su kritinės infrastruktūros operatoriais. Dokumente numatyti trumpi terminai atspindi politinį siekį reaguoti į spartėjančias grėsmes, kai pažangūs DI modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek ir įsilaužimams automatizuoti.

    „Pažangūs dirbtinio intelekto pajėgumai stiprina mūsų šalį, tačiau sukuria naujų nacionalinio saugumo aspektų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ekspertų bendruomenėje tokie sprendimai dažnai vertinami per pusiausvyros prizmę: kaip užtikrinti, kad inovacijos nevirstų sistemine rizika, kai pažeidžiamumų paieška, socialinė inžinerija ir kenkėjiško kodo adaptavimas gali būti atliekami greičiau ir didesniu mastu. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar „savanoriška peržiūra“ taps realiai veikiančiu mechanizmu, ar liks tik rekomendacinė nuostata be apčiuopiamo poveikio.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai koridoriai – naujas Europos akcentas

    Baku vykstančioje Baku Energy Week 2026 konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip keičiasi pasauliniai energijos srautai ir kokį vaidmenį čia ima atlikti Pietų Kaukazas. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad iškastinis kuras artimiausiu metu išliks svarbus, tačiau šalys esą turėtų būti vertinamos ir pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką.

    Jo teigimu, Europos energijos rinką vis sunkiau įsivaizduoti be Pietų Kaukazo, o Kaspijos regiono reikšmė auga Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviai ieško alternatyvių tiekimo maršrutų, o infrastruktūros projektai pietryčių Europoje įgauna papildomą geopolitinį svorį.

    DI ir metano mažinimas – pramonės spaudimo ženklai

    Vienas ryškiausių renginio akcentų – dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau pristatomas kaip praktinis įrankis naftos ir dujų sektoriuje. Įmonės demonstravo sprendimus, padedančius optimizuoti gręžybą, prognozuoti įrangos gedimus ir tikslinti žvalgybą, taip mažinant prastovas ir kaštus.

    Kita dominuojanti tema – metano emisijų kontrolė, nes metano nuotėkio mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį energetikoje. Renginyje daug dėmesio skirta nuotėkio aptikimo, emisijų stebėsenos ir anglies valdymo technologijoms, kurios leidžia mažinti nuostolius ir kartu kelti veiklos efektyvumą.

    Dujos kaip „lankstumo“ ramstis pereinamuoju laikotarpiu

    Diskusijose kartota mintis, kad energetikos politikoje vis dar tenka derinti tris tikslus: tiekimo saugumą, kainų prieinamumą ir tvarią, socialiai teisingą transformaciją. Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu akcentavo jungčių ir priklausomybių atsisakymo svarbą, pabrėždamas, kad net ir spartėjant žaliajai pertvarkai gamtinės dujos išlieka strategiškai reikšmingos.

    „Dujos išliks tam, kad užtikrintų lanksčią gamybą. Azerbaidžanas buvo ir liks vienas iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai“, – sakė Dorinas Junghietu.

    Forume taip pat skambėjo vertinimai, kad pietiniai tiekimo maršrutai ir regioninės jungtys taps vienu iš kertinių atsparumo elementų, ypač jei pasaulinėse rinkose kartosis tiekimo sutrikimai. Akcentuota, kad investicijos į infrastruktūrą, skaitmeninimą ir emisijų mažinimą tampa ne atskirais projektais, o vienos strategijos dalimi.

    Bulgarijos skaičius ir platesnė regiono žinutė

    Bulgarijos energetikos viceministras Kirilas Temelkovas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžano dujos jau dabar reikšmingai prisideda prie šalies vartojimo. Jo teigimu, daugiau nei 30 proc. Bulgarijos suvartojimo sudaro Azerbaidžano dujos, o tai išryškina Pietinio dujų koridoriaus ir tarpsisteminių jungčių svarbą pietryčių Europoje.

    „Daugiau nei 30 proc. vartojimo Bulgarijoje tiekiama Azerbaidžano dujomis“, – sakė Kirilas Temelkovas.

    Renginyje taip pat aptartos elektros jungčių perspektyvos tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, įskaitant „žaliosios energijos koridorių“ idėją. Tokie projektai pristatomi kaip būdas plėsti atsinaujinančios energijos prekybą ir didinti sistemos lankstumą, tačiau jų sėkmė priklausys nuo finansavimo, reguliavimo ir tinklų modernizavimo tempo.

    Kas toliau: daugiau infrastruktūros ir daugiau skaitmeninimo

    Baku Energy Week 2026 pirmoji diena parodė, kad naftos ir dujų sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: užtikrinti patikimą tiekimą ir įrodyti, kad gali mažinti emisijas bei diegti modernias technologijas. Dėl to DI ir emisijų stebėsena vis dažniau pristatomi kaip būtinybė konkurencingumui, o ne tik inovacijų vitrinos.

    Artimiausiomis dienomis renginyje numatoma toliau nagrinėti SGD infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių integravimą, tranzito koridorius ir regioninį bendradarbiavimą. Europos auditorijai svarbiausia žinutė iš Baku išlieka ta pati: pietiniai energijos koridoriai gali tapti vienu iš pagrindinių tiekimo saugumo ramsčių, o technologijos, ypač DI, vis labiau persikelia iš pristatymų į kasdienę pramonės praktiką.