CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ paieška su DI atsakymais keičia įpročius: auga „DuckDuckGo“ populiarumas ir atsisiuntimai

    „Google“ pristatant naujus paieškos pokyčius, vis daugiau vartotojų pastebi, kad tradicinių nuorodų sąrašą vis dažniau keičia DI sugeneruotos santraukos, įterpti atsakymai ir interaktyvūs blokai. Ši kryptis, kurią bendrovė vadina paieškos modernizavimu, daliai žmonių tampa signalu ieškoti paprastesnių alternatyvų.

    Pastarosiomis savaitėmis išaugo susidomėjimas alternatyviais paieškos sprendimais, ypač „DuckDuckGo“. Stebimi rodikliai rodo, kad programėlės diegimai kai kuriomis savaitėmis vidutiniškai augo apie 18 proc., o piko dienomis šoktelėdavo maždaug iki 30 proc. „iOS“ įrenginiuose vieną dieną fiksuotas ir apie 69 proc. šuolis.

    Kas keičiasi „Google“ paieškoje?

    Vienas ryškiausių pokyčių – vis labiau akcentuojami DI atsakymai, kurie pateikiami dar prieš organinius rezultatus. Vartotojui tai reiškia greitesnį „galutinį“ atsakymą, tačiau kartu mažiau matomų šaltinių ir mažiau priežasčių spausti nuorodas, ypač kai klausimas paprastas ar kasdienis.

    Be DI santraukų, paieškos lange daugėja papildomų elementų: rekomendacijų blokų, vaizdo įrašų, reklaminių modulių ir kitų integruotų funkcijų. Dėl to klasikinės nuorodos gali „pasislėpti“ žemiau, o paieška tampa labiau panaši į užduočių atlikimo įrankį nei į katalogą, vedantį į kitus puslapius.

    Kodėl dalis vartotojų renkasi „DuckDuckGo“?

    Augantį susidomėjimą „DuckDuckGo“ skatina keli veiksniai. Vienas jų – galimybė naudotis versija be DI funkcijų: laikotarpiu, kai „Google“ plačiai komunikavo apie paieškos transformaciją, tokio režimo paklausa, skelbiama, paaugo apie 28 proc.

    „DuckDuckGo“ taip pat išsiskiria privatumo akcentu: bendrovė teigia nekaupianti paieškos istorijos taip, kaip tai įprasta reklamos ekosistemose, o DI pokalbius šalina per 30 dienų. Įmonė taip pat pabrėžia nenaudojanti vartotojų duomenų modelių mokymui.

    DI paieškos dilema: patogumas prieš kontrolę

    Paradoksalu, tačiau „DuckDuckGo“ pati taip pat plėtoja DI įrankius – pavyzdžiui, „Duck.ai“, suteikiantį prieigą prie skirtingų modelių. Skirtumas tas, kad DI priedai čia pateikiami kaip pasirenkami: vartotojas gali išjungti DI atsakymus, DI vaizdus ir generatyvines funkcijas.

    Tuo metu „Google“ tradicinio paieškos formato kol kas visiškai neatsisako – nuorodų sąrašas išlieka, tačiau DI režimas ir DI apžvalgos diegiamos vis aktyviau. Jei DI atsakymai taps dominuojančiu paieškos formatu, ekspertai neatmeta, kad dalis auditorijos ir toliau migruos į paprastesnes, mažiau „užpildytas“ alternatyvas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie pokyčiai svarbūs ne tik vartotojams, bet ir leidėjams bei verslams: mažėjant paspaudimų į šaltinius, keičiasi srauto struktūra, o konkurencija dėl matomumo paieškoje dar labiau persikelia į DI suformuotų atsakymų „viršų“.

  • Inžinieriai pasitelkė DI: kalnų vėją virš keterų dabar galima tiksliai prognozuoti dar prieš statant jėgaines

    Inžinieriai pasitelkė DI: kalnų vėją virš keterų dabar galima tiksliai prognozuoti dar prieš statant jėgaines

    Vėjas kalnuose elgiasi neprognozuojamai: virš keterų pagreitėja, slėniuose susisuka į sūkurius, o kryptį gali pakeisti vos per kelis metrus. Dėl to vėjo energetikos projektams sudėtingiausia dalis dažnai būna ne pati statyba, o tikslus vėjo lauko įvertinimas konkrečioje vietoje.

    Iki šiol inžinieriai dažniausiai rėmėsi skysčių dinamikos skaitmeniniais skaičiavimais, kurie reikalauja daug laiko, brangios skaičiavimo įrangos ir patirties. Vienas detalus skaičiavimas gali trukti valandas ar net dienas, o vertinant daug alternatyvių vietų ir skirtingas įtekėjimo sąlygas procesas dar labiau išsitęsia.

    Kodėl kalnų vėją sunku modeliuoti?

    Kalnų reljefas ne tik nukreipia oro srautą, bet ir sukuria staigius greičio bei turbulencijos pokyčius. Aštrios keteros sustiprina srautą, slėniai formuoja recirkuliacijos zonas, o pavienės uolų atodangos gali sukelti lokalų greičio gradientą, kuris kardinaliai skiriasi nuo aplinkinių taškų.

    Tradiciniai metodai šį sudėtingumą sprendžia sudarydami skaitmeninį tinklelį, priderintą prie konkretaus reljefo. Toks tinklelis paprastai rengiamas individualiai kiekvienai vietovei, todėl kiekvienas naujas kalnų masyvas reiškia naują rankinio darbo etapą ir papildomą kainą.

    Dual-attention DI sprendimas

    Naujas tyrėjų pasiūlytas metodas remiasi neuroninių operatorių idėja: vietoj to, kad kiekvieną kartą iš naujo būtų sprendžiamos sudėtingos fizikinės lygtys, modelis išmoksta ryšį tarp įvesties sąlygų ir trimačio vėjo lauko. Praktinis efektas paprastas – prognozė gaunama per sekundes, o ne per valandas.

    Šio sprendimo esmė – transformerių architektūra ir dvigubo dėmesio mechanizmas, leidžiantis vienu metu fiksuoti ir bendrą srauto struktūrą, ir labai lokalias detales. Tyrėjai pateikė dvi realizacijas: be tinklelio veikiantį taškais paremtą variantą ir grafais paremtą variantą, kuriame reljefo bei srauto ryšiai aprašomi tarpusavyje sujungtais mazgais.

    Ką rodo bandymai ir kam tai svarbu?

    Bandymuose su kalnuotomis vietovėmis modelis, lyginant su ankstesniais neuroninių operatorių sprendimais, pasiekė apie 10 proc. mažesnę santykinę paklaidą. Ypač reikšminga tai, kad metodas gali veikti ir su reljefu, kurio anksčiau nematė, o tai svarbu vertinant naujas, dar neištirtas teritorijas.

    Tyrėjai taip pat parodė, kad net labai nedidelis realių matavimų kiekis gali pastebimai pagerinti prognozes. Integravus menką stebėjimų dalį, paklaida sumažėjo reikšmingai, todėl toks derinys gali tapti praktišku kompromisu tarp brangių matavimo kampanijų ir grynai skaitmeninių skaičiavimų.

    Vėjo energetikai tai reiškia greitesnį ir potencialiai pigesnį vietos parinkimo etapą, kai sprendžiama, kur statyti jėgaines ir kaip išdėstyti parką. Platesniame kontekste panašūs įrankiai gali būti pritaikomi ir atmosferos bei paviršiaus sąveikos tyrimuose ar regioniniuose oro srautų vertinimuose, kur reljefas turi lemiamą įtaką rezultatams.

  • „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ plečia „Drive“ funkciją, kuri gali padėti greičiau susitvarkyti su ilgus metus kauptu failų chaosu. Įrankis, paremtas dirbtinis intelektas, vartotojui pateikia konkrečias rekomendacijas, kur verta perkelti pavienius dokumentus ir kaip logiškiau sugrupuoti turinį.

    Ši galimybė pradėta testuoti dar 2025 metų spalį daliai vartotojų, o dabar ji plačiau diegiama verslo ir švietimo planuose. Funkcija pasiekiama „Google Workspace“ Business Standard ir Plus, Enterprise Standard ir Plus planuose, taip pat „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“, „Google AI Pro for Education“ bei AI Expanded Access naudotojams.

    Įrankis veikia per atskirą įėjimą „Suggest File Moves“, kuris rodomas „My Drive“ ir aukštesnio lygio aplankuose. Paspaudus atidaromas langas su rekomendacijomis, suskirstytomis į dvi kryptis: perkelti failus į jau esančius aplankus arba sukurti naujus aplankus susijusioms grupėms.

    Vartotojas mato, kurie failai bus perkelti, kur jie yra dabar, kokia siūloma nauja vieta ir kodėl toks sprendimas siūlomas. Prieš patvirtinant galima atžymėti atskirus failus, pakeisti paskirties aplanką ar pervadinti naujai kuriamus aplankus, o tik tada atlikti galutinį perkėlimą.

    „Google“ nurodo, kad funkcija turi būti jau plačiai prieinama visiems tinkamiems planams, tačiau yra vienas svarbus ribojimas. Šiuo metu ji veikia tik naudojant „Drive“ anglų kalba, todėl daliai organizacijų tai gali būti kliūtis diegti sprendimą visose komandose.

    Tokie DI įrankiai tampa vis aktualesni, nes „Drive“ dažnai virsta ne vien dokumentų saugykla, o visos organizacijos darbo archyvu: projektų failais, pristatymais, sutartimis ir bendrinamomis medžiagomis. Praktikoje netvarka kainuoja laiką, didina dubliavimąsi, o neteisingai sutvarkyti aplankai gali apsunkinti ir prieigos teisių kontrolę.

    Nors naujoji funkcija nepakeičia aiškių vidinių taisyklių, ji gali padėti greitai „užkurti“ tvarką pagal jau esamą struktūrą ir sumažinti rankinio rūšiavimo kiekį. Jei „Google“ ateityje išplės kalbų palaikymą, tai gali tapti vienu iš paprasčiausių būdų komandoms sutvarkyti „Drive“ be ilgo migravimo ar papildomų trečiųjų šalių įrankių.

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.

  • „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    Kas keičiasi po susitikimo

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pakvietė Europos Komisiją sudaryti sąlygas, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie jos sukurto DI įsilaužimų įrankio „Mythos“. Apie procesą informavo Europos Komisijos pareigūnas, susipažinęs su derybomis.

    Formalus kvietimas, anot pareigūno, pateiktas po praėjusį ketvirtadienį San Franciske įvykusio „Anthropic“ ir Europos Komisijos atstovų susitikimo. Tolimesnis žingsnis dabar tenka ES institucijoms, kurios turi sukurti prieigos mechanizmą ir įdiegti tinkamas saugumo priemones.

    Kodėl „Mythos“ kelia įtampą

    „Anthropic“ „Mythos“ pristatė balandžio pradžioje, pabrėždama, kad modelis gali būti ypač pajėgus aptikti ir išnaudoti kibernetinio saugumo spragas. Tokia galimybė sustiprino nuogąstavimus, jog įrankis, patekęs į priešiškų veikėjų rankas, galėtų tapti masinių atakų prieš kritines ir jautrias sistemas katalizatoriumi.

    Pastarosiomis savaitėmis Europos institucijos viešai signalizavo apie ribotą priėjimą prie pažangių kibernetinio saugumo DI sprendimų. Dalis politikų ir pareigūnų ragino užtikrinti skaidrias sąlygas, kad ES galėtų realiai įvertinti tokių modelių rizikas ir pasirengti jų poveikiui.

    Europos Komisijos pozicija ir tolesni planai

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškime nurodė, kad Komisija turėjo „keletą produktyvių susitikimų su „Anthropic“ ir palankiai įvertino naujausius pokyčius dėl galimos prieigos ateityje. Pasak jo, galimybė susipažinti su įrankiu yra svarbi, siekiant geriau suprasti galimas rizikas.

    „Ši naujausia raida yra itin svarbi, kad aiškiai suprastume galimą riziką. Nepamirškime, kad „Mythos“ nėra vienintelis atvejis, į rinką ateina nauja galingų modelių banga“, – sakė Thomas Regnier.

    ENISA atstovas nurodė, kad agentūra šiuo metu dar neturi aktyvios prieigos, tačiau dirba, kad ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad praktinė prieiga priklausys nuo techninių ir procedūrinių apsaugos sluoksnių, kurie turėtų sumažinti neteisėto naudojimo riziką.

    Tuo pat metu Europos Komisija rengia formalesnį veiksmų planą, skirtą reaguoti į itin galingus DI įsilaužimų įrankius. Pramonės atstovų teigimu, Komisija signalizuoja norą šį planą paskelbti iki vasaros pertraukos.

    Diskusijos Briuselyje vyksta platesniame kontekste, kuriame vis dažniau akcentuojama priklausomybė nuo užsienio technologijų ir būtinybė stiprinti ES kibernetinį atsparumą. Kartu teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad generatyviniai įrankiai jau dabar mažina įėjimo barjerą nusikaltimams internete, o tai didina spaudimą kuo greičiau įtvirtinti veikiančias taisykles ir praktinius saugiklius.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Čikagos universiteto Pritzkerio molekulinės inžinerijos mokyklos tyrėjai pristatė metodą, kuriame dirbtinis intelektas generuoja pilnas elektrolitų receptūras naujos kartos baterijoms. Sprendimas vystomas kaip platesnės platformos „ElectrolyteGPT“ dalis, o tikslas – greičiau rasti mišinius, tinkančius pažangioms ličio metalo sistemoms.

    Elektrolitas baterijoje lemia, kaip efektyviai juda jonai, koks bus įkrovimo greitis, stabilumas ir sauga. Problema ta, kad reikalavimai dažnai prieštarauja vienas kitam: siekiant didesnio laidumo gali prastėti stabilumas, o mažesnė klampa ne visada dera su ilgaamžiškumu.

    Kas naujo šiame metode

    Skirtingai nei daugelis įrankių, kurie tik atrenka medžiagas iš sąrašo, šis DI modelis pasiūlo visą sudėtį su detalėmis. Jis nurodo koncentracijas, proporcijas ir maišymo santykius, kad būtų pasiekti iš anksto apibrėžti rodikliai, pavyzdžiui, laidumas, stabilumas ir klampa.

    Vienas iš metodo autorių Jaeminas Kimas pabrėžė, kad naujos kartos elektrolitams keliami itin aukšti ir dažnai tarpusavyje nesuderinami reikalavimai. DI pranašumas tas, kad jis gali vienu metu ieškoti sprendinių skirtingomis sąlygomis ir sistemingai optimizuoti daugiau nei vieną savybę.

    „Mūsų tikslas buvo ne tik pasiūlyti medžiagas, bet sugeneruoti visą receptūrą taip, kad ji atitiktų kelis svarbiausius veikimo kriterijus“, – sakė Jaeminas Kimas.

    Bandymuose rado naujų kandidatų

    Tyrėjai laboratorijoje susintetino ir išbandė dalį DI sugeneruotų rekomendacijų. Pasak jų, buvo identifikuota keletas naujų elektrolitų kompozicijų, kurių veikimas prilygo pažangiausioms ličio metalo baterijų sistemoms.

    Tai svarbu todėl, kad ličio metalo baterijos dažnai laikomos perspektyvia kryptimi didesnei energijos talpai pasiekti, tačiau jų diegimą riboja elektrolitų stabilumas ir saugumo iššūkiai. Jei elektrolitas nesugeba patikimai apsaugoti sistemos, didelė teorinė nauda praktikoje gali nepasiteisinti.

    Kodėl DI čia ypač tinka

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad chemijoje galimų molekulių ir jų kombinacijų skaičius yra milžiniškas, todėl rankiniu būdu patikrinti visus variantus praktiškai neįmanoma. Generatyvus DI gali naršyti šią cheminę erdvę ir siūlyti naujus junginius bei mišinius, kurių žmogus greitai neatrastų.

    Kitas iššūkis yra duomenys: daugelis ankstesnių modelių buvo mokomi su farmacinėmis molekulėmis, kurios nebūtinai tinka baterijų chemijai. Todėl komanda suformavo specialiai atrinktą duomenų rinkinį, orientuotą į su elektrolitais susijusius junginius, kad DI generuotų realesnius kandidatus būtent energijos kaupimo srities uždaviniams.

  • Panevėžys jungiasi į Šiaurės ir Baltijos projektą: DI įrankiai ikimokykliniame ugdyme

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė tarptautinio projekto, skirto dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių taikymui ikimokykliniame ugdyme, įgyvendinimui. Iniciatyvos tikslas – stiprinti pedagogų praktines kompetencijas ir padėti technologijas taikyti taip, kad jos kurtų realią ugdymo vertę.

    Projekte daug dėmesio numatoma skirti vaikų komunikavimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimams, taip pat kritinio mąstymo ugdymui pagal amžių ir ugdymo aplinką. Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeniniai sprendimai bus vertinami kaip priemonė, o ne tikslas, todėl akcentuojamas prasmingas ir saugus jų naudojimas.

    Partneriai ir planuojamos veiklos

    Projektas bus įgyvendinamas su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais. Pagrindinis partneris – Geteborgo miesto ikimokyklinio ugdymo administracija, o tarp kitų dalyvių įvardijamos Panevėžio ir Rygos miestų savivaldybės bei Talino vaikų darželis „Vesiroos“.

    Numatoma, kad pedagogams ir švietimo specialistams bus sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su inovatyviais ankstyvojo ugdymo metodais, išbandyti skaitmeninius sprendimus ir pasisemti patirties iš partnerių taikomų modelių. Taip pat planuojama kurti ir testuoti praktinius ugdymo metodus, kuriuos būtų galima pritaikyti skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

    Trukmė, finansavimas ir nauda miestui

    Projektas numatytas 24 mėnesiams, o veiklas planuojama pradėti rugsėjį. Finansavimas siekia 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skirta 12 340 eurų dotacija.

    Savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas projekte prisidės prie ikimokyklinio ugdymo kokybės stiprinimo mieste ir paskatins tvaresnį tarptautinį bendradarbiavimą. Toks formatas taip pat leidžia greičiau perimti gerąsias praktikas, o sprendimus vertinti ne tik teoriškai, bet ir realiose ugdymo situacijose.

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ nuotraukų saugyklos „Photos“ naudotojai pastaruoju metu vis dažniau skundžiasi, kad atnaujinta paieška su „Gemini“ ir funkcija Ask Photos ne tik nepadeda, bet kai kuriais atvejais apsunkina paprastus veiksmus. Vietoje įprastos paieškos pagal raktinius žodžius žmonės raginami formuluoti klausimus, tačiau rezultatai ne visada tikslūs.

    Ask Photos idėja paprasta: vietoje žodžio, pavyzdžiui, beždžionė, galima klausti „parodyk nuotraukas iš zoologijos sodo“ ar „kokius gyvūnus mačiau pernai kelionėje“. Praktikoje dalis naudotojų teigia, kad paieška veikia lėtai, o kai kuriems nepavyksta rasti net elementarių užklausų rezultatų.

    Kodėl kilo nepasitenkinimas?

    Pati „Google“ savo pagalbos puslapiuose nurodo, kad Ask Photos vis dar yra eksperimentinė funkcija, todėl gali pateikti netikėtų ar netikslių rezultatų. Tai reiškia, kad reali naudotojų patirtis gali skirtis priklausomai nuo paskyros, regiono, įrenginio ir to, kaip greitai atnaujinimai pasiekia konkrečius telefonus.

    Problema jautri ir dėl masto. „Google“ yra skelbusi, kad „Photos“ per daugiau nei 10 metų tapo viena didžiausių nuotraukų platformų, naudojama milijardų žmonių kas mėnesį. Kai paslauga tampa kasdieniu šeimos archyvu, bet koks paieškos suprastėjimas greitai virsta pasitikėjimo klausimu.

    „Google“ pripažino trūkumus

    Diskusijų bangą socialiniuose tinkluose ir forumuose sustiprino ir tai, kad „Google“ atstovai viešai pripažino problemas. Vienas iš „Google Photos“ produkto vadovų anksčiau buvo pripažinęs, kad Ask Photos dar neatitinka lūkesčių greičio, kokybės ir naudojimo patogumo prasme.

    „Ask Photos dar nėra ten, kur turi būti pagal vėlavimą, kokybę ir naudojimo patogumą“, – sakė „Google Photos“ projekto vadovas Jamie Aspinall.

    Kaip grįžti prie klasikinės paieškos?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ įdiegė galimybę išjungti Ask Photos paiešką ir grįžti prie klasikinio veikimo. Tai aktualu tiems, kurie nori greitai rasti nuotraukas pagal vietovę, objektą ar tekstą nuotraukose, neformuluojant klausimų DI principu.

    Norint išjungti funkciją „Android“ įrenginyje, reikia atsidaryti „Google Photos“, paspausti savo paskyros piktogramą, tada eiti į Photos settings, pasirinkti Preferences, atsidaryti Gemini features in Photos ir išjungti Search with Ask Photos. Po šio pakeitimo paieška turėtų veikti senąja tvarka, jei ji jūsų paskyroje prieinama.

    Ekspertai pastebi, kad tokie atvejai atspindi platesnę tendenciją: DI diegiamas į kasdienes paslaugas greitai, tačiau vartotojai tikisi ne eksperimento, o patikimumo. Todėl „Google“ ir kitos technologijų bendrovės vis dažniau palieka pasirinkimą, leidžiantį grįžti prie anksčiau veikusių funkcijų.

  • „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ vis garsiau įvardija Taivaną kaip vieną svarbiausių pasaulio vietų, kur koncentruojasi dirbtinio intelekto proveržiui būtina infrastruktūra. Bendrovė pranešė planuojanti Taipėjuje kurti naują globalią bazę, kuri turėtų veikti iki 2030 metų ir įdarbinti apie 4 000 žmonių.

    Įmonės vadovas Jensenas Huangas renginyje Taipėjuje akcentavo, kad Taivane gimsta esminės DI tiekimo grandinės dalys: lustai, sistemos ir superkompiuteriai. Tai glaudžiai siejasi su faktu, jog būtent Taivanas yra pasaulinės puslaidininkių gamybos centras, o pažangiausius lustus masiškai gamina „TSMC“.

    „Taivanas šiandien yra dirbtinio intelekto revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Didžiausią dėmesį kelia investicijų mastas. Remiantis viešai cituotais vadovo teiginiais, „Nvidia“ planuoja Taivane išleisti iki maždaug 140 milijardų eurų per metus, kai prieš kelerius metus išlaidos regione buvo keliskart mažesnės.

    Tokie skaičiai atspindi ne tik „Nvidia“ plėtrą, bet ir viso sektoriaus kryptį: DI modelių mokymui ir diegimui reikia milžiniškų duomenų centrų pajėgumų, o jų širdis yra GPU ir pažangūs akceleratoriai. Dėl to pasaulinė konkurencija dėl gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių stabilumo aštrėja, o Taivano vaidmuo tik didėja.

    „Nvidia“ glaudžiai bendradarbiauja su Taivano technologijų ekosistema, kuri apima ne tik „TSMC“, bet ir serverių bei infrastruktūros gamintojus. Rinkos dalyviai paprastai mini tokius partnerius kaip „Foxconn“, „Wistron“ ir „Quanta“, kurie dalyvauja kuriant ir surenkant duomenų centrų įrangą.

    Investuotojai į tokius pranešimus reaguoja greitai. Po naujienų apie „Nvidia“ ambicijas Taivane finansų rinkose fiksuotas „TSMC“ akcijų brangimas, o tai dar kartą parodė, kaip glaudžiai susieti DI paklausos lūkesčiai ir puslaidininkių gamintojų vertinimai.

    Taivane savo projektus didina ir kiti lustų bei skaičiavimo sprendimų kūrėjai. Konkurentai, įskaitant AMD, taip pat skelbia apie dideles investicijas DI infrastruktūroje, nes pasaulinės bendrovės lenktyniauja, kas greičiau pasiūlys galingesnius sprendimus debesijai, robotikai ir pramonės automatizavimui.