CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas ir apsaugoti įmonės duomenis

    Pramonės įmonėse vis dažniau diegiami specializuoti DI agentai, kurie veikia kaip pagalbininkai konkrečiose užduotyse, o ne kaip universalūs pašnekovai. Toks modelis leidžia tiksliau valdyti, ką sistema gali daryti, ir sumažina klaidų riziką, kuri dažnai siejama su generuojamais atsakymais.

    Skirtingai nei bendro pobūdžio pokalbių įrankiai, pramonėje DI turi dirbti su jautriais įmonės duomenimis: gamybos parametrais, kokybės rodikliais, įrangos būkle, tiekimo grandinės informacija. Dėl to akcentuojamas ne tik našumas, bet ir griežtas duomenų saugumas bei atsekamumas.

    Kaip mažinamos DI klaidos

    Vienas svarbiausių principų pramonėje yra DI agentų specializacija: kiekvienas agentas turi aiškiai apibrėžtą kompetencijų sritį ir veikimo ribas. Vietoj bandymo atsakyti į viską, agentas dirba su konkrečiais, įmonėje patvirtintais duomenimis ir taisyklėmis, todėl sumažėja tikimybė „prikurti“ netikslių teiginių.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad agentas veikia siaurame kontekste: mato konkrečią įrangą, gamybos etapą, partijos parametrus ar broko signalus. Kuo tiksliau suformuluotas klausimas ir kuo aiškiau apribotas kontekstas, tuo mažesnė erdvė interpretacijoms ir tuo patikimesnė išvada.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kurioje vietoje esame, todėl susiauriname paieškos lauką ir apribojame konfabulacijų galimybę“, – sakė „Dassault Systemes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Agentai kaip procesų sargai

    Pramoniniai DI agentai dažnai jungiami su įmonės analitikos ir gamybos valdymo aplinkomis, kad galėtų greitai aptikti nuokrypius. Pavyzdžiui, pastebėjus neįprastą kokybės pablogėjimą ar proceso nestabilumą, agentas gali pažymėti rizikingą vietą, inicijuoti papildomą patikrą ir informuoti atsakingus darbuotojus.

    Esminė sąlyga tokiose situacijose yra žmogaus kontrolė ir aiškus auditas: kas, kada ir kokiu pagrindu pasiūlė veiksmą. Dėl to diegimuose daug dėmesio skiriama ataskaitoms, veiksmų žurnalams ir sprendimų paaiškinamumui, kad rekomendacijos būtų pagrįstos, o ne tik sklandžiai suformuluotos.

    Duomenų apsauga ir tiekimo grandinė

    Pramonėje jautrūs duomenys paprastai atskiriami nuo tos informacijos, kurią būtina dalintis su partneriais. Tokia logika leidžia įmonei išlaikyti kritinių duomenų kontrolę, kartu užtikrinant, kad tiekimo grandinė galėtų veikti skaitmeniškai ir operatyviai.

    Dažnas sprendimas yra hibridinė infrastruktūra: dalis sistemų veikia įmonės valdomuose duomenų centruose, o dalis paslaugų teikiama debesijoje, tačiau su aiškiomis prieigos taisyklėmis ir segmentacija. Taip mažinama rizika, kad jautri informacija taps pasiekiama neįgaliotiems asmenims ar išorės tiekėjams.

    „Jautrūs duomenys lieka įmonėje, o su rangovais keičiamės tik tuo, kas būtina darbui atlikti, išlaikydami fizines ir technologines apsaugas“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Bendra kryptis rinkoje aiški: DI diegimas pramonėje vis labiau remiasi specializuotais agentais, ribotomis teisėmis ir patikimais duomenų šaltiniais. Tai leidžia didinti efektyvumą, bet kartu išlaikyti svarbiausią principą gamyboje: sprendimai turi būti tikrinami, atsekami ir saugūs.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas, saugoti įmonės duomenis ir procesus

    Pramonėje dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne kaip vienas universalus pokalbių įrankis, o kaip specializuoti DI agentai, kurie padeda darbuotojams analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Toks modelis skirtas ne pakeisti žmogų, o suteikti jam greitesnę prieigą prie informacijos ir aiškesnį kontekstą.

    Šis požiūris ypač svarbus gamyboje, kur DI tenka dirbti su jautriais įmonės duomenimis: technologinėmis kortelėmis, įrangos parametrais, kokybės rodikliais, tiekimo grandinės informacija. Dėl to vienas svarbiausių reikalavimų tampa duomenų kontrolė ir aiški riba, kas gali būti apdorojama įmonės viduje, o kas apskritai neturi palikti organizacijos.

    Kaip mažinamos DI konfabulacijos?

    Viena didžiausių generatyvinio DI rizikų yra vadinamosios konfabulacijos, kai sistema pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar išgalvotus teiginius. Pramonėje tokia klaida gali reikšti ne tik neteisingą ataskaitą, bet ir brangiai kainuojančius gamybos sprendimus, broką ar prastovas.

    Specializuoti DI agentai paprastai kuriami taip, kad jų veikimo laukas būtų susiaurintas iki konkrečios užduoties ir patikimų šaltinių įmonės viduje. Tai reiškia, kad atsakymai grindžiami „kietais“ duomenimis, o ne bendromis interneto žiniomis, todėl klaidų tikimybė mažėja.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kuriame proceso taške esame, todėl siauriname paieškos lauką ir mažiname konfabulacijų riziką“, – sakė Ireneuszas Borowskis, Dassault Systemes vadovas Lenkijoje.

    Praktikoje tai dažnai įgyvendinama per skirtingų agentų vaidmenis: vienas pateikia teorinę, patikrintą informaciją, kitas analizuoja konkrečius gamybos parametrus, trečias padeda sprendimų priėmimui ir fiksuoja, kodėl buvo pasiūlytas vienas ar kitas veiksmas. Esminė sąlyga išlieka žmogaus priežiūra ir atsekamumas, kad būtų aišku, kuo remiantis DI pateikė išvadą.

    Duomenų apsauga ir atskyrimas

    Pramonės įmonėms kritiškai svarbu, kad jautrūs duomenys nebūtų naudojami už įmonės ribų ir netaptų prieinami trečiosioms šalims. Todėl dažnai akcentuojamas fizinis arba logiškas duomenų atskyrimas, kai konfidencialūs rinkiniai lieka tik įmonės valdomoje infrastruktūroje.

    Toks atskyrimas ypač aktualus, kai įmonė dirba su rangovais ir tiekėjais, kuriems reikia dalies informacijos darbams atlikti. Tuomet kuriamas atskiras sluoksnis duomenų, kurie gali būti dalijami saugiai, išlaikant ribas tarp to, kas būtina bendradarbiavimui, ir to, kas yra įmonės komercinė paslaptis.

    DI agentai gamyboje: nuo įžvalgų iki veiksmų

    Specializuoti agentai pramonėje dažnai integruojami į skaitmeninius gamybos modelius ir inžinerines aplinkas, įskaitant 3D projektavimo bei skaitmeninių dvynių scenarijus. Tai leidžia ne tik apibendrinti duomenis, bet ir matyti procesus erdviniame kontekste, greičiau aptikti nukrypimus bei jų priežastis.

    Vienas dažnesnių taikymo pavyzdžių yra kokybės ir našumo problemų paieška, kai DI agentas identifikuoja neoptimalius etapus, pažymi rizikingas vietas ir pasiūlo tolesnius žingsnius. Kai kuriais atvejais agentas gali inicijuoti proceso sustabdymą tolimesnei analizei ir informuoti atsakingus asmenis, tačiau sprendimo teisė paliekama žmogui.

    Augant reguliavimo ir kibernetinio saugumo reikalavimams, įmonės vis labiau vertina sprendimus, kurie užtikrina skaidrumą, audituojamumą ir aiškias prieigos teises. Dėl to DI agentų diegimas pramonėje vis dažniau siejamas ne su madinga technologija, o su konkrečia nauda ir valdomomis rizikomis: mažiau klaidų, tikslesnės įžvalgos ir geriau apsaugoti duomenys.

  • ES reikalavimai DI aukštos rizikos sistemoms nukeliami: nauji terminai ir draudimai jau šiemet

    Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Skaitmeninio „Omnibuso“ paketo dalies, susijusios su dirbtiniu intelektu. Esminė žinia rinkai – dalis terminų, kada turės būti įgyvendinti griežtesni reikalavimai, stumiami į vėlesnius metus.

    Pagal sutartas kryptis, aukštos rizikos DI sistemoms, kurios apima biometrinius sprendimus ir taikymus tokiose srityse kaip kritinė infrastruktūra, švietimas ar užimtumas, reikalavimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2027 metų gruodžio 2 dieną. Tai reiškia, kad įmonės ir institucijos gauna papildomo laiko pasirengti atitikties procedūroms, dokumentacijai ir rizikų valdymui.

    Kas laikoma aukštos rizikos DI?

    Aukštos rizikos kategorija ES sistemoje paprastai apima sprendimus, kurie gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas. Tokiose srityse DI klaidos, šališkumas ar netinkamas duomenų tvarkymas gali lemti diskriminaciją, neteisingus sprendimus ar padidėjusias saugumo grėsmes.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos turės stiprinti valdymą nuo pat kūrimo iki naudojimo: užtikrinti duomenų kokybę, vertinti šališkumo riziką, numatyti žmogaus priežiūrą, registruoti incidentus ir gebėti pagrįsti, kaip sistema priima sprendimus. Kuo didesnė įtaka žmogui, tuo didesni lūkesčiai skaidrumui ir kontrolei.

    Dar vėliau – DI kaip saugos komponentai

    Atskira data numatoma DI sistemoms, kurios laikomos saugos komponentais ir patenka į ES sektorinius reglamentus. Šiai grupei reikalavimai, pagal susitarime aptartą kryptį, turėtų būti taikomi nuo 2028 metų rugpjūčio 2 dienos, t. y. dar vėliau nei daugumai kitų aukštos rizikos sprendimų.

    Ankstesniame plane abiem šioms kategorijoms buvo minimas 2026 metų rugpjūčio 2 dienos terminas. Verslui tai reikštų greitesnes investicijas į atitikties komandas, auditą, tiekėjų patikrą ir vidines procedūras, todėl terminų nukėlimas rinkoje vertinamas kaip palengvinimas, tačiau ne kaip reikalavimų atsisakymas.

    Kokie draudimai įsigalios greičiau?

    Nors dalis aukštos rizikos terminų nukeliama, kai kurie ribojimai turėtų pradėti galioti anksčiau. Tarp jų – draudimas generuoti intymius atvaizdus be asmens sutikimo ir priemonės, nukreiptos prieš turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Tokios nuostatos didina spaudimą platformoms ir paslaugų teikėjams stiprinti turinio moderavimą, diegti apsaugas nuo piktnaudžiavimo generatyviniais įrankiais ir aiškiai apibrėžti atsakomybes tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Kartu rinkai tai signalas, kad jautriausiose srityse ES ketina veikti greičiau nei bendroje atitikties darbotvarkėje.

    DI valdymo prasme šis susitarimas rodo dvigubą kryptį: daugiau laiko sudėtingiausioms atitikties dalims, tačiau griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimo scenarijus, kurie kelia tiesioginę žalą žmonėms. Įmonėms tai proga ne tik „laukti terminų“, bet ir anksčiau susitvarkyti procesus, kurie vėliau taps privalomi.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.

  • „Allegro“ paleido DI asistentą visiems: žada greitesnes paieškas ir patogesnį krepšelį

    „Allegro“ paleido DI asistentą visiems: žada greitesnes paieškas ir patogesnį krepšelį

    Elektroninės prekybos platforma „Allegro“ pranešė, kad jos mobiliojoje programėlėje DI asistentas nuo šiol prieinamas visiems naudotojams. Iki šiol funkcija kelis mėnesius buvo bandoma beta programoje, o dabar diegiama plačiai.

    Pasak bendrovės, pilotinio testavimo metu asistentu aktyviai naudojosi daugiau nei 600 000 žmonių. Norint pasinaudoti naujove, reikia atsinaujinti „Allegro“ programėlę į naujausią versiją.

    DI asistentas skirtas papildyti įprastą prekių paiešką ir padėti tada, kai pirkėjo užklausa nėra tiksli. Vietoj konkretaus raktažodžio naudotojas gali aprašyti situaciją, o asistentas pasiūlo tinkamas prekių kategorijas ar galimus pasirinkimus.

    Pavyzdžiui, vietoj užklausos apie žygio batus galima paklausti, kokia avalynė geriausiai tiktų kelionei į kalnus. Tokiu principu veikiantys pokalbių asistentai elektroninėje prekyboje populiarėja, nes padeda greičiau susiaurinti pasirinkimą, ypač kai pasiūla didelė.

    „Allegro“ teigia, kad funkcija bus toliau plečiama. Tarp planuojamų patobulinimų minimas paprastesnis prekių komplektavimas iš vieno pardavėjo, lengvesnis krepšelio formavimas ir patraukliausių pasiūlymų paieška.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI diegia ne tik pirkėjų patirčiai gerinti. Ji taip pat kuria įrankius pardavėjams, kurie gali analizuoti paskyrą, pateikti rekomendacijas, kaip didinti pardavimus, ir atsakyti į klausimus apie platformos veikimą.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didžiosios e. prekybos platformos DI naudoja personalizuotai paieškai, produktų atrankai ir klientų aptarnavimui. Tuo pačiu vartotojams svarbu vertinti pateikiamų patarimų tikslumą ir prieš perkant pasitikrinti svarbiausias prekių savybes bei pardavėjo sąlygas.

  • Jasonas Stathamas kaip GTA 4 herojus? DI sukurtas netikras filmo anonsas įžiebė diskusijas

    Jasonas Stathamas kaip GTA 4 herojus? DI sukurtas netikras filmo anonsas įžiebė diskusijas

    Praėjus daugeliui metų nuo „Grand Theft Auto IV“ pasirodymo, žaidimas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl neįprastos priežasties. „Youtube“ pasirodė DI sugeneruotas tariamos ekranizacijos anonsas, kuriame pagrindiniu herojumi įsivaizduojamas Jasonas Stathamas.

    „Grand Theft Auto IV“, kurį sukūrė „Rockstar Games“, serijoje išsiskyrė niūria atmosfera ir labiau realistiniu tonu. Veiksmas vyksta Liberty City, o žaidimo estetika ir pasakojimo kryptis sąmoningai nutolo nuo ankstesnių dalių spalvingumo ir satyros.

    Pagrindinis siužeto variklis buvo Nico Bellicas, į Jungtines Valstijas atvykęs imigrantas iš buvusios Jugoslavijos, tikėjęsis geresnio gyvenimo. Tačiau amerikietiškos svajonės paieškos greitai virsta istorija apie nusikalstamą pasaulį, moralines dilemas ir praeities šešėlius.

    DI sukurtą vaizdo įrašą paskelbė kanalas RealDrip, kuris specializuojasi fikcinių žaidimų ekranizacijų vizualizacijose. Tokiuose projektuose kuriamas kino anonso įspūdis, nors reali gamyba nevyksta, o aktorių „dalyvavimas“ tėra skaitmeninė interpretacija.

    Autoriaus vizijoje Nico Bellico vaidmeniui parinktas Jasonas Stathamas, o kitose rolėse atpažįstami ir kiti žinomi veidai. Žiūrovų reakcijos po įrašu rodo, kad tokio tipo turinys kelia smalsumą ir kartu provokuoja klausimą, kaip greitai DI gali sukurti įtikinamą, tačiau klaidinantį pramoginį formatą.

    Pastaraisiais metais DI įrankiai sparčiai atpigino ir supaprastino vaizdo generavimą, todėl internete daugėja „netikrų“ anonsų ir fanų kurtų ekranizacijų. Kūrėjams tai tampa nauja kūrybine erdve, tačiau žiūrovams vis svarbiau tikrinti kontekstą ir aiškiai atskirti fanų projektus nuo oficialių studijų planų.

  • Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Majamyje įsikūrusi blokų grandinės technologijų įmonė „Propy“ pritraukė apie 92 mln. eurų kredito liniją ir žada iš esmės sutrumpinti nekilnojamojo turto sandorių užbaigimą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į nuosavybės teisių ir depozito paslaugų įmonių konsolidavimą bei vieningos, DI paremtos uždarymo platformos kūrimą.

    Tradicinis sandorio uždarymas daugelyje rinkų vis dar remiasi daugybe patikrų, parašų, atitikties dokumentų ir tarpininkų darbo, todėl procesas dažnai užtrunka savaites. „Propy“ tikina, kad didesnė automatizacija ir duomenų suvedimas į skaitmenines sistemas gali šį kelią sutrumpinti iki kelių valandų, ypač kai sandorio sąlygos aiškios, o dokumentai pateikti tvarkingai.

    „Esame įsitikinę, kad po interneto kita didžioji banga yra blokų grandinė: internetas pernešė informaciją, o blokų grandinė perneš vertę“, – sakė „Propy“ įkūrėja ir vadovė Natalia Karayaneva.

    Įmonė aiškina, kad blokų grandinė veikia kaip bendras skaitmeninis registras, kuriame įrašytą informaciją sudėtinga pakeisti, todėl ji gali tapti papildomu saugumo sluoksniu. „Propy“ teigimu, į ją gali būti perkeliami sandoriui svarbūs įrašai, o pats procesas valdomas per vadinamąsias išmaniąsias sutartis, kurios automatiškai vykdo numatytas sąlygas.

    Pasak bendrovės, DI sistemos iš pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties ištraukia pagrindinius duomenis, tokius kaip adresas, terminai, sąlygos ir išlygos, ir taip sumažina rankinio suvedimo klaidų tikimybę. Vėliau šie duomenys panaudojami darbo eigai paleisti, o šalys realiu laiku mato, kuriame etape yra procesas.

    „Propy“ taip pat kuria DI agentą „Avery“, kuris turėtų bendrauti su klientais visą parą ir padėti koordinuoti veiksmus tarp pirkėjų, pardavėjų, brokerių bei paslaugų teikėjų. Bendrovė jį apibūdina kaip skaitmeninį sandorių koordinatorių, galintį sekti laiškus, priminimus ir dokumentų būsenas, kad sumažėtų vėlavimų.

    Praktinė plėtra, anot „Propy“, remiasi ir įsigijimais: bendrovė skelbė jau nupirkusi kelias nuosavybės teisių patikros įmones. Tačiau integracija nėra paprasta, nes sektoriuje daug jautrumo automatizavimui ir DI, o dalis specialistų baiminasi, kad technologijos keis nusistovėjusius vaidmenis ir atsakomybes.

    Rinkoje technologiniai pokyčiai NT sandoriuose vyksta sparčiau nei anksčiau, tačiau juos riboja skirtingi teisiniai reikalavimai, registrų veikimo modeliai ir vartotojų įpročiai. Todėl tokie sprendimai dažniau prigyja ten, kur procesai jau stipriai skaitmenizuoti, o institucijos ir paslaugų grandinė leidžia didesnę automatizaciją, išlaikant patikras dėl pinigų plovimo prevencijos ir pirkėjų apsaugos.

    „Propy“ akcentuoja, kad galutinis tikslas yra sumažinti biurokratiją, pagreitinti atsiskaitymus ir padaryti nuosavybės įrašus patikimesnius, ypač tarptautiniuose sandoriuose. Vis dėlto įmonės sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai tokie modeliai bus pritaikomi skirtingose jurisdikcijose ir ar rinka patikės, kad blokų grandinė bei DI gali ne tik pagreitinti, bet ir sumažinti rizikas.