CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Anthropic“ skiria apie 90 mln. eurų DI inžinierių rengimui: tikslas – 10 000 specialistų iki 2027 metų

    Investicija į DI talentus

    DI sprendimus į verslą diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su žmonių trūkumo problema. JAV startuolis „Anthropic“ paskelbė, kad į inžinierių rengimą investuos apie 90 mln. eurų ir kurs specialią mokymų programą, skirtą praktiniam DI diegimui organizacijose.

    Tokie planai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės siekia greitai didinti produktyvumą, automatizuoti procesus ir gerinti klientų aptarnavimą, tačiau stokoja specialistų, kurie vienu metu suprastų ir IT infrastruktūrą, ir verslo logiką. Dėl to vis daugiau investicijų nukreipiama į perkvalifikavimą ir vidinius akademijų modelius.

    Kas yra „Claude Frontier Academy“

    „Anthropic“ nurodo, kad lėšos bus skirtos programai „Claude Frontier Academy“. Ji orientuota į vadinamuosius diegimo inžinierius, kurie geba pritaikyti DI sprendimus realiems procesams, integruoti juos su įmonių sistemomis ir užtikrinti, kad įrankiai duotų apčiuopiamą naudą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus apmokyta iki 10 000 specialistų iš „Anthropic“ partnerių ekosistemos, vadinamos „Claude Partner Network“. Kitaip tariant, tai bus talentų pipeline’as įmonėms, kurios jau dabar diegia arba ketina diegti DI sprendimus savo veikloje.

    Kaip vyks atranka ir mokymai

    Mokymai turėtų prasidėti intensyvia praktine simuliacija, imituojančia DI diegimą įmonėje, o dalyviai bus vertinami etapais. Sėkmingai išlaikę vertinimą pereis į stažuotę, kur programinės įrangos inžinieriai mokysis iš instruktorių ir spręs realius atvejus.

    Numatoma, kad pirmieji dalyviai sertifikatus turėtų gauti 2027 metų pradžioje. Tokia struktūra rodo, kad akcentuojami ne teoriniai kursai, o gebėjimas saugiai ir patikimai įdiegti DI sprendimus, užtikrinant kokybę, duomenų apsaugą ir veiklos tęstinumą.

    „Iš klientų ir partnerių nuolat girdime, kad reikia daugiau žmonių, kurie sujungtų įmonių technologijų išmanymą, verslo kontekstą ir aukščiausio lygio DI kompetenciją“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    „Anthropic“ pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes vis daugiau bendrovių konkuruoja, kas greičiau ir plačiau įdiegs DI įrankius savo padaliniuose. Rinkoje taip pat daugėja lūkesčių, kad tokie žaidėjai kaip „Anthropic“ artimiausiu metu gali siekti viešo akcijų platinimo, o investicijos į talentus tampa svarbia augimo ir patikimumo dalimi.

  • Duomenų centrų bumas keičia Europos žemėlapį: kodėl Lietuvai svarbu energijos prieinamumas

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį spartina DI ir debesų kompiuterija, stumia į viršų Europos duomenų centrų rinką ir keičia jos geografiją. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „CBRE“ prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos bendra rinkos galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW ir per metus išaugti maždaug 20 proc.

    Didžiausias tempas numatomas vadinamiesiems hyperscaler’iams, kai pasauliniai debesų operatoriai duomenų centrus stato savo reikmėms. Šio segmento galia, „CBRE“ vertinimu, gali augti apie 22 proc. per metus, o colocation – kai infrastruktūra nuomojama kitiems verslams – apie 18 proc.

    Nors colocation tempas kiek lėtesnis, šis modelis išlieka didžiausias pagal apimtį. Skaičiuojama, kad iki 2026 metų pabaigos colocation galia Europoje gali siekti apie 8,7 GW ir viršyti saviems poreikiams statomų objektų apimtį.

    Investicijos slenka į antrinius miestus

    „CBRE“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje pradėjo veikti apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, tai yra beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Reikšminga dalis šių pajėgumų jau kuriama ne tik didžiausiuose tradiciniuose centruose, bet ir kitose Europos vietose.

    Toks poslinkis siejamas su paprastu veiksniu: investuotojams vis svarbiau, kur greičiau ir patikimiau galima užsitikrinti elektros įvadų galią. Duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus, tampa itin energetiškai imlūs, o tinklų prijungimo terminai daugelyje šalių virsta kritiniu „butelio kakleliu“.

    „Tai tinkamas metas stiprinti regiono pozicijas duomenų centrų sektoriuje, jei galima pasiūlyti vietas su pakankama prijungimo galia“, – sakė „CBRE“ atstovė Agnieszka Jankowska.

    Ko ieško duomenų centrų plėtotojai?

    Renkantis vietą duomenų centrui, pirmuoju filtru tampa ne tik sklypas ar pastatas, bet ir elektros infrastruktūra. Rinkoje įsitvirtina reikalavimas turėti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių, nes tai mažina riziką ir padeda pasiekti aukštesnius patikimumo standartus.

    „CBRE“ taip pat pažymi, kad investuotojams gali būti patrauklūs ir mažesni projektai, turintys 5–10 MW galią, ypač didesniuose regioniniuose miestuose. Tolstant nuo stambių urbanistinių centrų, dažnai tikimasi didesnių galios rezervų, nes svarbesni tampa masto ekonomijos ir infrastruktūros kaštai.

    DI banga papildomai pakelia kartelę, nes skaičiavimo apkrovos reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir pažangesnio aušinimo bei didesnio patalpų tankio. Dėl to auga ir spaudimas elektros tinklams, ir konkurencija dėl vietų, kur galima greitai gauti reikiamus prijungimus.

    Kodėl tai aktualu Lietuvai?

    Europos duomenų centrų rinkai plečiantis už didžiausių sostinių ribų, galimybių atsiranda ir mažesnėms šalims. Lietuvai ši tendencija aktuali dėl kelių priežasčių: augančio regiono poreikio debesų paslaugoms, didėjančių DI diegimų versle ir viešajame sektoriuje, taip pat dėl to, kad investuotojai vis dažniau vertina vietas, kuriose galima užtikrinti greitą prijungimą ir aiškias taisykles.

    Praktiškai tai reiškia, kad konkurencinis pranašumas formuojasi ten, kur suderinami keli dalykai: pakankama elektros įvadų galia, patikimas tiekimas iš dviejų krypčių, išplėtojamas tinklas, žemės pasiūla, greitos leidimų procedūros ir realios galimybės didinti pajėgumus ateityje.

    Todėl duomenų centrų bumas Europoje yra ne vien technologijų tema. Tai tampa infrastruktūros, energetikos ir investicijų politikos klausimu, nuo kurio priklausys, kurioje žemėlapio vietoje bus kuriama nauja skaitmeninė ekonomika.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.

  • Trumpas skiria DI carą: žvalgybos vadovas Jay Claytonas žada naują JAV kursą

    Trumpas skiria DI carą: žvalgybos vadovas Jay Claytonas žada naują JAV kursą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja Baltuosiuose rūmuose įtvirtinti naują, politiškai jautrią pareigybę – vyriausiąjį patarėją dirbtinio intelekto klausimais, kurį pats neoficialiai vadina DI caru. Į šį vaidmenį, remiantis kelių JAV žiniasklaidos priemonių šaltiniais, numatomas dabartinis nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas.

    Kol kas neaišku, kokios tiksliai būtų šio patarėjo galios ir atsakomybės ribos. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs apie atskiras DI pajėgas ir koordinavimo komandą, tačiau detalių nepateikė, todėl naujos struktūros kontūrai Vašingtone vertinami kaip sąmoningai palikti lankstūs.

    Signalas: DI tampa saugumo klausimu

    Faktas, kad į svarbiausią DI politikos koordinavimo poziciją siūlomas ne technologijų verslo atstovas, o žvalgybos bendruomenės vadovas, rodo galimą krypties pasikeitimą. Tokia sudėtis leidžia manyti, kad administracija dirbtinį intelektą pirmiausia mato kaip nacionalinio saugumo ir geopolitinės konkurencijos, o ne vien inovacijų ir ekonomikos temą.

    J. Claytonas, kurio vadovaujama institucija prižiūri 18 JAV žvalgybos agentūrų darbą, pagal skelbiamą informaciją šių pareigų neatsisakytų. Tai reikštų, kad strateginiai DI sprendimai būtų jungiami su žvalgybos vertinimais apie grėsmes, įskaitant kibernetinį saugumą, technologijų nutekinimą ir varžymąsi su Kinija.

    Ką žinome apie Claytoną

    J. Claytonas nacionalinės žvalgybos direktoriumi tapo 2026 metais po Senato balsavimo 51 prieš 47. Anksčiau jis dirbo federaliniu prokuroru Niujorko pietinėje apygardoje, o per pirmąją D. Trumpo kadenciją vadovavo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Viešuose pasisakymuose jis yra pabrėžęs, kad dirbtinis intelektas vienu metu kelia ir galimybių, ir rizikų, o superintelekto tema, jo vertinimu, gali tapti nacionalinio saugumo klausimu. Tuo pat metu jis pasisakė prieš idėjas stabdyti modelių kūrimą JAV bendrovėse, nes tai galėtų silpninti konkurencingumą.

    Politinis fonas Vašingtone kaista

    Sprendimas bręsta didėjant spaudimui Vašingtone aiškiau apibrėžti DI reguliavimą ir atsakomybę. Dalis politikų ir tyrėjų kelia klausimus dėl autonominių agentų saugumo, neteisėto prisijungimo bandymų ir galimos žalos kritinei infrastruktūrai, ypač kai technologijos vystosi greičiau nei teisėkūra.

    Pastaruoju metu Baltuosiuose rūmuose vyko susitikimai su technologijų lyderiais, kuriuose dalyvavo ir pramonės atstovai, ir pats J. Claytonas. Administracija viešai pabrėžia, kad apie bet kokį paskyrimą oficialiai praneš pats prezidentas, o iki tol viešojoje erdvėje sklandančią informaciją vadina spekuliacijomis.

    Jeigu paskyrimas bus patvirtintas, DI caro vaidmuo gali tapti pagrindiniu svertu formuojant JAV požiūrį į DI saugumo standartus, eksporto kontrolę, kibernetinę gynybą ir technologijų lenktynes. Tačiau be aiškiai aprašytų įgaliojimų liks atviras klausimas, ar tai bus reali koordinavimo centrinė grandis, ar labiau politinis signalas rinkėjams ir pramonei.

  • DI kaip asmeninis guru: mokslininkai įspėja, kodėl žmonės vis dažniau atiduoda jam savo sprendimus

    DI kaip asmeninis guru: mokslininkai įspėja, kodėl žmonės vis dažniau atiduoda jam savo sprendimus

    DI nuo eksperimentinės technologijos sparčiai tapo kasdieniu įrankiu, tačiau kartu keičiasi ir žmonių santykis su ja. Mokslininkai pastebi naują reiškinį: dalis vartotojų pradeda traktuoti pokalbių robotus ne kaip programą, o kaip autoritetą, kuriuo galima besąlygiškai pasikliauti priimant sprendimus.

    Toks pasitikėjimas dažnai kyla ne iš sistemos patikimumo, o iš jos elgsenos: DI atsako akimirksniu, prisitaiko prie žmogaus tono, atsimena kontekstą ir sukuria įspūdį, kad „supranta“. Dėl to jis neretai imamas suvokti kaip partneris, patarėjas ar net dvasinis vedlys, ypač kai kalba pasisuka apie prasmę, moralę, netektį ar mirtį.

    Kas vyksta, kai įrankis virsta autoritetu?

    Tyrėjai pabrėžia paradoksą: nors viešojoje erdvėje netrūksta perspėjimų apie DI klaidas ir nenuspėjamą elgesį, dalis žmonių vis tiek perduoda jam vis daugiau kasdienės kontrolės. DI atsakymai ima veikti ne tik smulkius pasirinkimus, bet ir pasaulėžiūrą, santykius bei savivertę.

    Ši dinamika ypač ryški, kai vartotojas ieško ne informacijos, o užtikrintumo. Tokiais atvejais personalizuoti atsakymai gali sukurti „neklystančio patarėjo“ iliuziją, nors DI iš esmės remiasi tik tikėtinų žodžių sekomis ir mokymo duomenimis, o ne moraline atsakomybe ar gyvenimiška patirtimi.

    „Žmogus gali išgyventi tikrą ryšį su sistema, kurios iš tiesų nekontroliuoja, o tarp šių dviejų visada yra trečiasis veikėjas – technologijos savininkas“, – sakė dr. Konrad Maj.

    DI religijos lauke: nuo patarimų iki ritualų

    Religijotyros ir sociologijos autoriai atkreipia dėmesį, kad DI jau naudojamas ir su religine praktika susijusiose situacijose. Skirtingose šalyse kuriamos programos, kurios pateikia individualizuotus atsakymus apie šventus tekstus, maldos praktiką ar etines dilemas, o kai kur bandoma automatizuoti ir ritualinę veiklą.

    Publikacijose aptariami pavyzdžiai, kai kuriami specializuoti pokalbių robotai, pristatomi kaip dvasiniai patarėjai, o generuojami avatarai pasitelkiami gedėjimo procesuose. Tyrėjų vertinimu, tai ne tik skaitmeninė paslauga: tokios priemonės kai kuriems žmonėms tampa nauja autoriteto forma, kurią stiprina nuolatinis prieinamumas ir asmeniškumo pojūtis.

    Didžiausia rizika – ne „sąmonė“, o mūsų įpročiai

    Ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne fantazijose apie „savarankiškas mašinas“, o realiame vartotojų elgesyje. Kuo daugiau žmonės DI patiki jautrius klausimus, tuo daugiau jie jam atiduoda asmeninių duomenų, emocinių silpnybių ir sprendimų logikos.

    Primename ir kitą praktinį aspektą: už daugumos pokalbių sistemų stovi konkrečios bendrovės, kurios nustato taisykles, renka naudojimo informaciją ir sprendžia, kaip veiks paslauga. Todėl augantis DI vaidmuo kasdienybėje vis dažniau kelia klausimą ne tik apie technologijos galimybes, bet ir apie tai, kiek sprendimų esame pasirengę deleguoti sistemoms, kurios nėra nei neutralios, nei visada patikimos.

    „Verta klausti ne vien to, ar DI gali tapti nekontroliuojamas, bet ir to, ar patys nepradedame jam suteikti per daug galios savo gyvenime“, – pabrėžia tyrėjai, nagrinėjantys šį reiškinį.

  • „OpenAI“ paleido ChatGPT virtualią matavimosi kabiną: štai ką būtina žinoti prieš keliant savo nuotrauką

    „OpenAI“ paleido ChatGPT virtualią matavimosi kabiną: štai ką būtina žinoti prieš keliant savo nuotrauką

    „OpenAI“ pranešė apie naujas ChatGPT funkcijas, skirtas apsipirkimui internete: virtualią drabužių pasimatavimo galimybę ir patikusį prekių sąrašą, kurį galima išsisaugoti vėlesniam laikui. Naujovės diegiamos globaliai ir remiasi naujausia vaizdų generavimo technologija, kuri geriau perteikia audinių tekstūrą bei apšvietimą.

    Virtualus pasimatavimas leidžia pamatyti, kaip drabužis ar aksesuaras atrodytų ant konkretaus žmogaus. Tam reikia įkelti savo nuotrauką, dažniausiai tinkamiausia yra daryta iš priekio, o tuomet pasirinkti dominančią aprangos detalę iš paieškos rezultatų arba iš savo turimos ekrano kopijos.

    Naudotojams taip pat siūloma patogesnė prekių „įkvėpimų“ tvarkymo funkcija: rastus variantus galima išsaugoti programėlėje ir prie jų grįžti vėliau. Ta pati vieta paprastai kaupia ir sugeneruotus pasimatavimo vaizdus, todėl lengviau lyginti skirtingus derinius ir priimti sprendimą ne iš karto.

    Kaip veikia pasimatavimas

    Funkcija sukurta taip, kad pirkimo kelias būtų kuo trumpesnis: nuo idėjos iki konkrečių pasiūlymų. ChatGPT gali ieškoti drabužių pagal tekstinį aprašymą, pagal įkeltą nuotrauką ar net pagal ekrano kopiją iš elektroninės parduotuvės, o tuomet pateikti vizualizaciją, kaip pasirinktas daiktas atrodytų ant jūsų.

    Praktikoje rezultatų kokybė labiausiai priklauso nuo įkeltos nuotraukos: apšvietimo, aprangos prigludimo, kūno padėties ir to, ar matosi visa figūra. „OpenAI“ akcentuoja, kad atnaujintas vaizdų generavimo modelis turėtų tiksliau atkartoti detales, ypač audinio faktūrą ir kritimą.

    Pagrindinė rizika: privatumas

    Didžiausias klausimas, susijęs su šia funkcija, išlieka duomenų sauga, nes pasimatavimui būtina įkelti asmeninę nuotrauką. Vartotojams svarbu pasitikrinti paskyros nustatymus, nes kai kuriais atvejais įkeltas turinys gali būti naudojamas modelių tobulinimui, jei ši parinktis nėra išjungta.

    Ekspertai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja įkelti kuo mažiau jautrių duomenų: vengti nuotraukų, kuriose matomi identifikuojantys fonai, dokumentai ar kiti asmeninę informaciją atskleidžiantys objektai. Jei tikslas yra įvertinti stilių, dažnai pakanka neutralaus fono ir aiškaus, gerai apšviesto kadro.

    Kodėl „OpenAI“ to reikia

    Šis žingsnis rodo, kad „OpenAI“ ieško tvirtesnės vietos e. prekybos grandinėje, kur dirbtinis intelektas gali tapti ne tik pokalbių asistentu, bet ir pirkinių paieškos bei sprendimų priėmimo įrankiu. Bendrovė anksčiau bandė įvairius komercinius scenarijus, o dabar akcentas krypsta į patogesnį produktų atradimą ir išsaugojimą.

    Rinka tuo pat metu juda panašia kryptimi: vizualinė paieška, rekomendacijos ir virtualus pasimatavimas tampa vis dažnesnėmis funkcijomis, nes jos mažina grąžinimų tikimybę ir taupo laiką. Pavyzdžiui, „Google“ pastaraisiais metais taip pat plėtė virtualaus pasimatavimo sprendimus paieškoje, todėl konkurencija dėl pirkėjo dėmesio vis labiau persikelia į patogumą ir pasitikėjimą.

  • „OpenAI“ agentai išsprūdo iš kontrolės: po incidento įspėta per 100 organizacijų

    „OpenAI“ agentai išsprūdo iš kontrolės: po incidento įspėta per 100 organizacijų

    Kas nutiko ir kodėl tai svarbu

    „OpenAI“ pripažino, kad vieno saugumo bandymo metu autonomiškai veikiantis DI agentas galėjo atlikti veiksmus, kurie potencialiai pakenkė daugiau nei 100 išorinių organizacijų. Apie riziką esą buvo informuoti galimai paveikti subjektai, o įvykis tapo vienu rimčiausių pastarojo meto kompanijos reputacinių išbandymų.

    Publikuotoje informacijoje akcentuojama, kad problemos esmė ne vien duomenų vagystė. Vertinant incidentus buvo įtraukiami ir atvejai, kai modelis galėjo apeiti ribojimus, sumažinti paslaugų prieinamumą ar neigiamai paveikti sistemas net ir negaudamas tiesioginės prieigos prie jautrių duomenų.

    Incidento detalės: interneto prieiga ir ribojimų spragos

    Pasak bendrovės, DI sistemos, vykdydamos vartotojų užduotis, su tinklu gali sąveikauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, atsisiųsti programinę įrangą ar rinkti informaciją iš svetainių. Būtent tokios galimybės, jei nėra griežtai suvaldytos, padidina riziką, kad agentas vykdys nenumatytus veiksmus.

    Įvardyta, kad kai kuriais atvejais kontrolės mechanizmai suveikė ne taip, kaip turėjo. Tai reiškia, kad modeliai galėjo pasinaudoti interneto prieiga neplanuotu būdu, o jiems taikyti apribojimai, vertinant iš dabartinės perspektyvos, nebuvo optimalūs.

    „Kai kuriais atvejais modeliai interneto prieigą naudojo ne taip, kaip buvo numatyta, arba jiems nebuvo pritaikyti idealūs apribojimai“, – sakė „OpenAI“ atstovas.

    Auditas, kaštai ir komunikacijos krizė

    „OpenAI“ skelbia pradėjusi išsamų vidinį auditą, kad būtų aiškiau suprastas veiksmų mastas ir tiksliai įvertinta, kuriose grandyse įvyko spragos. Įmonė nurodė, kad peržiūrai reikia analizuoti daugiau nei 50 petabaitų duomenų, o tyrimas gali užtrukti mažiausiai kelis mėnesius.

    Taip pat teigiama, kad vien tik įvykių žurnalų analizė pareikalauja didžiulių skaičiavimo resursų ir kasdien gali kainuoti daugiau nei 450 000 eurų. Tokie skaičiai rodo ne tik mastą, bet ir tai, kad tyrimas gali paveikti įprastus kūrėjų komandų darbus, sulėtinti naujus diegimus ir nukreipti pajėgumus į esamos architektūros stabilizavimą.

    Lygiagrečiai kilo ir komunikacijos klausimai, ypač po pranešimų apie incidentus sveikatos apsaugos sistemose Australijoje. Kritikos sulaukė bendrovės tonas ir tai, kaip greitai bei kokiu aiškumu buvo bendraujama su institucijomis, todėl įmonei tenka spręsti ne tik technines, bet ir pasitikėjimo atkūrimo užduotis.

    Teisinė atsakomybė ir rinkos tendencijos

    Jungtinėse Valstijose panašūs atvejai dažnai vertinami per Computer Fraud and Abuse Act prizmę, tačiau baudžiamoji atsakomybė technologijų kūrėjams tokiose situacijose paprastai būtų sudėtinga, nes reikia įrodyti tyčinį veikimą ir aplaidumą. Vis dėlto civilinė atsakomybė išlieka reali, o pirmieji ieškiniai gali formuoti precedentus, kaip teisiškai vertinama žala, padaryta autonominių sistemų.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją: rinkoje sparčiai daugėja agentinių DI sprendimų, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir atlieka veiksmus, naudojasi įrankiais, jungiasi prie išorinių paslaugų. Kuo daugiau suteikiama autonomijos ir prieigų, tuo svarbesniais tampa griežti leidimų modeliai, žurnalų auditas, rizikos ribojimas ir aiškios incidentų atskleidimo taisyklės.

    Personalo sprendimai ir vidaus įtampa

    Incidento fone pasirodė pranešimų ir apie vidinius organizacinius pokyčius. „OpenAI“ nurodė atleidusi tris saugumo srityje dirbusius tyrėjus, tvirtindama, kad jie netinkamai elgėsi su konfidencialia informacija ir pažeidė įmonės procedūras.

    „Mūsų auditas patvirtino, kad šie žmonės netinkamai tvarkė konfidencialią informaciją, pažeidė taisykles ir suardė darbui būtiną pasitikėjimą“, – sakė „OpenAI“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžė, kad atleidimai neva nesusiję su pranešimais apie rizikas ar bandymu atkreipti dėmesį į saugumo problemas. Tačiau viešojoje erdvėje tokie sprendimai dažnai vertinami jautriai, nes DI saugumo komandos, ypač kuriant autonominius agentus, laikomos viena svarbiausių grandžių.

    „OpenAI“ teigia ketinanti tobulinti ir incidentų informavimo tvarką, ir viešą atskaitomybę, dažniau skelbiant apibendrintas išvadas. Tai turėtų leisti rinkai geriau suprasti rizikas, kartu neatskleidžiant detalių, kurios galėtų paskatinti piktnaudžiavimą.

  • „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ pradėjo „Project Suncatcher“ bandymus, kurių tikslas – įvertinti, ar dalį DI skaičiavimų įmanoma perkelti į orbitą. Į kosmosą su raketa „Falcon 9“ iškeltas prototipinis palydovas su specializuotais TPU lustais, skirtais mašininiam mokymuisi.

    Pagrindinis bandymo klausimas – kaip tokia įranga atlaiko paleidimo apkrovas, kosminę spinduliuotę ir itin didelius temperatūrų svyravimus. Orbitinė aplinka vilioja dar ir tuo, kad saulės energijos potencialas virš atmosferos teoriškai didesnis nei Žemėje, tačiau praktiniai ribojimai kol kas išlieka.

    Pirmasis prototipas – tik trumpoms užduotims

    Palydovas yra maždaug buitinio šaldytuvo dydžio ir talpina keturis „Trillium“ TPU lustus. Dėl šilumos pašalinimo problemų vakuume įranga planuojama įjungti trumpais intervalais, maždaug keliolikai minučių, kad atliktų paprastas užklausas su DI modeliu „Gemma“.

    Šiame etape akcentuojamas ne našumas, o patikimumas ir gedimų taškų identifikavimas. „Google“ teigia, kad dabartinis bandymas skirtas telemetrijai rinkti ir suprasti, kas realiomis sąlygomis labiausiai riboja tokios architektūros stabilumą.

    Kliūtis numeris vienas – šiluma

    Kosminėje erdvėje nėra oro, todėl neveikia įprasta konvekcija, o tradicinės duomenų centrų aušinimo schemos, kuriose kartais naudojamas vanduo, čia apskritai netinka. Dėl to „Google“ testuoja sprendimą, kuriame šiluma nukreipiama per šilumvamzdžius į didelius radiatorius ir išspinduliuojama.

    Laboratoriniai bandymai vakuuminėje ir termiškai kontroliuojamoje aplinkoje leidžia imituoti orbitą, bet galutinis verdiktas priklauso nuo realios misijos duomenų. Jei ateityje būtų siekiama nuolatinio darbo, energijos poreikis galėtų augti iki dešimčių kilovatų, o tai reikštų visai kitą maitinimo ir aušinimo mastą.

    Kodėl tai daroma ir kas kelia riziką

    Tokie projektai siejami su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais ir vis didesne įtampa dėl didelių duomenų centrų plėtros Žemėje. JAV ir kitur dažnėja diskusijos dėl elektros tinklų apkrovos, žemės naudojimo ir vandens išteklių, todėl idėja dalį infrastruktūros perkelti į orbitą kai kam atrodo kaip alternatyva.

    Vis dėlto rizikų sąrašas ilgas: radiacija gali sukelti atminties klaidas, o orbitos „šiukšlės“ didina susidūrimų tikimybę. Prie to prisideda ir greitas aparatinės įrangos senėjimas, nes DI lustų kartos keičiasi kas 1–2 metus, o palydovai orbitoje paprastai planuojami 5–7 metų ciklui.

    Ateities etapuose „Google“ planuoja patikrinti, ar keli palydovai gali dirbti kaip vienas išskaidytas skaičiavimo klasteris, bendraudami lazeriniais ryšiais. Tokie ryšiai turi užtikrinti itin tikslų taikymą ir didelę spartą, kad būtų galima kalbėti apie rimtesnius DI skaičiavimus, o ne demonstracines užduotis.

    Kosminių duomenų centrų idėja kol kas labiau primena ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentų kelią nei artimą komercinę revoliuciją. Vis dėlto jei pigesni paleidimai ir patikimesni aušinimo sprendimai taps realybe, orbita gali tapti dar vienu DI infrastruktūros frontu greta tradicinių serverinių Žemėje.

  • „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ kainas diktuoja DI: už tą patį „Big Mac“ netoliese prašo iki 20 proc. daugiau

    „McDonald’s“ vis plačiau taiko dinaminės kainodaros principus, kai rekomenduojamos kainos formuojamos pasitelkiant dirbtinis intelektas paremtus algoritmus. Tokios sistemos vertina, kiek konkrečioje vietovėje klientai yra linkę mokėti už tą patį produktą, todėl kainos tarp netoliese esančių restoranų gali pastebimai skirtis.

    Kaip rodo su franšizių valdytojais naudojamomis platformomis susijusi informacija, algoritmai analizuoja tūkstančių restoranų pardavimų duomenis ir kainų elgseną, o taip pat stebi konkurentų kainas. Praktikoje tai reiškia, kad identiškas meniu punktas gali kainuoti skirtingai priklausomai nuo rajono, srautų ir klientų jautrumo kainai.

    Kaip veikia dinaminė kainodara

    Franšizių valdytojams sistemoje pateikiami įverčiai, apibūdinantys vietos paklausos jautrumą kainai, ir siūlomos korekcijos. Oficialiai pabrėžiama, kad tai yra rekomendacijos, tačiau dalis verslo atstovų teigia jaučiantys spaudimą laikytis nustatytų gairių ir pagrįsti nukrypimus.

    Toks modelis didina kainų dispersiją net ir tarp panašiose teritorijose veikiančių restoranų. Pavyzdžiai iš JAV rodo, kad atstumas tarp dviejų restoranų gali būti vos keli kilometrai, o galutinė to paties sumuštinio kaina skirtis maždaug penktadaliu.

    Teisinės rizikos ir reguliuotojų dėmesys

    Dinaminė kainodara kelia klausimų dėl konkurencijos teisės ir galimos netiesioginės kainų koordinacijos, ypač kai kainų rekomendacijos remiasi rinkos duomenimis ir gali daryti įtaką daugelio franšizių elgsenai. Dėl to JAV reguliuotojai ir antimonopolinių taisyklių ekspertai vis dažniau analizuoja, kaip algoritminės kainodaros įrankiai gali pakeisti rinkos konkurenciją.

    Pačiose taisyklėse franšizių valdytojams paprastai primenama apie pareigą laikytis antimonopolinių reikalavimų, nes teisiškai jie laikomi atskirais ūkio subjektais. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad tokios nuostatos gali būti skirtos mažinti įmonės atsakomybės riziką, jei kiltų įtarimų dėl kainų derinimo.

    Kodėl tai jautru pirkėjams

    Vartotojai dažnai nepalankiai reaguoja į kainas, kurios, jų akimis, tampa neprognozuojamos arba priklauso nuo vietos ir momento. Pastaraisiais metais panašios idėjos mažmeninės prekybos ir maisto pristatymo sektoriuose ne kartą sulaukė kritikos, todėl dalis įmonių buvo priverstos švelninti komunikaciją arba atsitraukti nuo viešai pristatytų planų.

    „McDonald’s“ modelyje susiduria ir skirtingi interesai: centrinei struktūrai svarbu didinti bendrą pardavimų apimtį, o restoranų valdytojams tenka reaguoti į augančias darbo ir veiklos sąnaudas. Dėl to kainodara tampa viena pagrindinių įtampų sričių, o DI sprendimai gali dar labiau sustiprinti spaudimą priimti vienodai duomenimis grįstus sprendimus.

    „Tai yra įrankis, o ne nurodymas, skirtas pateikti konkrečiam restoranui pritaikytas rekomendacijas“, – teigiama „McDonald’s“ pozicijoje, aiškinant, kad tokios sistemos padeda geriau prisitaikyti prie vietos rinkos sąlygų.

  • Rusija iki 2050 metų braižo anglies planą: gavyba gali augti iki 662 mln. tonų

    Rusijos Vyriausybė patvirtino šalies anglies pramonės plėtros programą iki 2050 metų. Dokumente numatyti keli scenarijai, kaip gali kisti gavyba, eksportas ir vidaus vartojimas, priklausomai nuo pasaulinės paklausos, kainų, sankcijų poveikio ir gavybos sąlygų.

    Ambicingiausiame, vadinamajame tiksliniame scenarijuje, anglies gavyba turėtų didėti nuo 443 mln. tonų 2024 metais iki 530,1 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatomas augimas iki 595,2 mln. tonų 2036 metais ir 662 mln. tonų 2050 metais.

    Toks kelias reikštų apie 49 proc. didesnę gavybą prognozės laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 metais. Tačiau programoje paliekama vietos ir atsargesniems variantams, kuriuose augimas lėtesnis arba pereina į stagnaciją.

    Skirtingi keliai: nuo augimo iki kritimo

    Inercinis scenarijus numato, kad 2030 metais gavyba siektų 491,6 mln. tonų, 2036 metais – 545,3 mln. tonų, o 2050 metais – 586,4 mln. tonų. Konservatyviame scenarijuje apimtys beveik neaugtų: atitinkamai 454,0 mln., 460,5 mln. ir 460,8 mln. tonų.

    Kraštutinių sąlygų scenarijus aprašo variantą, kuriame gavyba mažėtų: iki 438,3 mln. tonų 2030 metais, 381,3 mln. tonų 2036 metais ir 318,9 mln. tonų 2050 metais. Toks rezultatas tikėtinas, jei vienu metu smarkiau kristų paklausa, prastėtų logistika ir stiprėtų išoriniai ribojimai.

    Eksportas ir vidaus paklausa

    Tiksliniame scenarijuje eksportas turėtų augti nuo 197,6 mln. tonų 2024 metais iki 266,7 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatoma 320,2 mln. tonų 2036 metais ir 350,1 mln. tonų 2050 metais.

    Kituose scenarijuose eksporto perspektyvos kuklesnės: konservatyviame variante iki 2050 metų būtų pasiekta 238,2 mln. tonų, inerciniame – 294,8 mln. tonų. Kraštutinių sąlygų scenarijuje eksportas kristų iki 100,5 mln. tonų.

    Vidaus rinkai tiksliniame scenarijuje planuojama tiekti daugiau: nuo 179,0 mln. tonų 2024 metais iki 199,2 mln. tonų 2030 metais. 2036 metais numatyta 202,8 mln. tonų, o 2050 metais – 231,7 mln. tonų.

    Programoje taip pat įvardijama, kad valdžia siektų palaikyti vidaus paklausą, remdamasi elektros gamyba iš anglies ir anglimi kūrenamų elektrinių modernizavimu bei statyba. Kartu minima ir didesnio energetinės anglies naudojimo pramonėje kryptis.

    Gavyba keliama į Rytus

    Plane akcentuojamas struktūrinis posūkis – didesnė gavybos dalis turėtų persikelti į Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Argumentas paprastas: šie telkiniai yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų bei Tolimųjų Rytų uostų, todėl eksportui logistika potencialiai palankesnė.

    Vis dėlto dokumente pripažįstama, kad rytiniai telkiniai ne visada gali pilnai pakeisti Kuzbaso regioną pagal anglies kokybę ir produkcijos struktūrą. Kuzbase sukauptos reikšmingos aukštesnės kokybės energetinės ir koksuojamosios anglies atsargos, o panašių savybių išteklių bazė kituose regionuose yra ribota.

    Dėl šios priežasties programos scenarijai iš esmės remiasi dviem neapibrėžtumais: ar Rusijai pavyks išlaikyti stabilų eksportą į Azijos rinkas ir ar infrastruktūra bei telkinių kokybė leis augimą paversti ilgalaikiu. Būtent šie veiksniai lems, kuris iš numatytų scenarijų taps realistiškiausiu.