CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija sukūrė droną elektros linijoms griauti, taikiniu žiemą liks energetika

    Ukrainos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusija parengė naujo tipo droną, skirtą smogti vienai jautriausių šalies vietų – elektros perdavimo infrastruktūrai. Pasak Ukrainos žvalgybos atstovų, tokie įrenginiai gali būti naudojami sistemingai ardyti linijoms ir atramoms, o tai tiesiogiai didintų elektros tiekimo sutrikimų riziką šalčio metu.

    Kaip nurodoma Ukrainos pusės komentaruose, naujasis dronas esą sukonstruotas taip, kad sprogstamasis užtaisas būtų integruotas sparnuose ir galėtų pažeisti metalą. Tokia paskirtis leistų taikytis ne tik į elektrines ar pastotes, bet ir į pačias perdavimo linijas, kurios dažnai driekiasi dideliais atstumais ir yra sudėtingai apsaugomos.

    „Neseniai rusai sukūrė droną, skirtą naikinti energetikos atramas, tai yra elektros perdavimo linijas. Jo sparnuose įmontuotas sprogstamasis užtaisas, galintis perpjauti metalą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.

    Ukrainos vertinimu, energetikos objektai ir toliau išliks vienu pagrindinių Maskvos taikinių artėjant rudens ir žiemos sezonui. Žvalgyba taip pat mini galimus smūgius degalinių infrastruktūrai, kariniams objektams bei logistikos grandinėms – būtent sektoriams, nuo kurių priklauso tiek civilinis aprūpinimas, tiek kariuomenės judumas.

    Skibickis teigė, kad išvados daromos stebint priešo žvalgybinę veiklą Ukrainos teritorijoje, įskaitant nuotolinį objektų stebėjimą. Pasak jo, kritinės infrastruktūros žvalgyba apima plačią geografiją, todėl rizika vertinama ne kaip lokali, o kaip apimanti visą šalies energetikos tinklą.

    Įspėjimų fone minimas ir galimas spaudimo didinimas kitoms kritinėms sistemoms, įskaitant vandens infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad energetikos, šilumos ir vandens tiekimas yra tarpusavyje susiję, todėl smūgiai vienai grandžiai gali sukelti kaskadinius sutrikimus miestuose ir regionuose.

    Ankstesniais šaltaisiais sezonais Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sukėlė ilgalaikius elektros ir šildymo tiekimo sutrikimus, o kai kur – ir vandens tiekimo problemas. Tokia taktika, kai taikomasi į infrastruktūrą, paprastai siekiama paveikti civilių gyvenimą ir apsunkinti valstybės gebėjimą palaikyti normalų ekonomikos ir viešųjų paslaugų veikimą.

    Ukrainos energetikos pajėgumai per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl sugadintos infrastruktūros ir prarastų objektų. Ypatingas veiksnys yra Zaporižios atominės elektrinės okupacija – tai vienas didžiausių branduolinės energetikos objektų Europoje, kurio kontrolė ir būklė išlieka svarbiu saugumo ir energetinio stabilumo klausimu.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad artėjant žiemai itin svarbūs tampa oro gynybos pajėgumai, greitas tinklų remontas ir atsarginiai tiekimo sprendimai. Kuo tikslingesni smūgiai perdavimo infrastruktūrai, tuo daugiau resursų reikia ne tik atstatyti pažeidimus, bet ir perplanuoti energijos srautus bei apsaugoti kritinius mazgus.

  • Plieno rinkos atsigavimas: „Bowim“ pirmąjį 2026 metų pusmetį nuostolį pavertė pelnu

    Lenkijos plieno gaminių platintoja „Bowim“ pranešė apie ryškų rezultatų pagerėjimą: 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksavo nuostolį. Bendrovės vertinimu, rezultatą labiausiai palaikė stabilizavęsis plieno gaminių poreikis ir kainos po ankstesnės rinkos korekcijos.

    Pajamos iš pardavimo per pusmetį siekė apie 195 mln. eurų ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo maždaug 12 mln. eurų. Tuo pačiu bendrovės veiklos pelnas augo iki maždaug 6,7 mln. eurų, o tai rodo, kad pelningumas gerėjo net ir esant kuklesnei apyvartai.

    „Rezultatams įtakos turėjo paklausos ir kainų stabilizacija po ankstesnės korekcijos“, – teigė „Bowim“.

    Bendrovė taip pat išskyrė vidines priemones, kurios padėjo didinti maržas: pirkimų optimizavimą, griežtesnę sąnaudų kontrolę ir operacinių procesų efektyvinimą. Praktikoje tai reiškia dėmesį atsargų valdymui ir greitesnį prisitaikymą prie kainų svyravimų, kurie plieno prekybos sektoriuje gali greitai „suvalgyti“ maržą.

    Reikšmingu veiksniu įvardijami ir reguliaciniai pokyčiai Europos Sąjungoje. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM), o nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo atnaujintos apsaugos priemonės, ribojančios pigų importą be muitų, kurios gali keisti konkurencines sąlygas plieno rinkoje.

    Vis dėlto „Bowim“ pabrėžia, kad aplinka išlieka permaininga. Rizikas ir toliau kelia energijos sąnaudos, lėtas paklausos atsistatymas plieną intensyviai naudojančiuose sektoriuose bei geopolitinis neapibrėžtumas, galintis paveikti tiek žaliavų kainas, tiek tiekimo grandines.

    Bendrovės vertinimu, laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir galiojančios prekybos taisyklės Europos Sąjungoje gali padėti stabilizuoti pardavimo apimtis ir kainodarą. „Bowim“ veikla apima plieno ir metalų didmeninę prekybą, armatūros paruošimą bei sunkiojo transporto paslaugas.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.

  • Eneos stebėtojų tarybą papildė bankininkas Arturas Stefańskis: ką žinome apie paskyrimą

    Lenkijos valstybės turto ministras 2026 metų rugpjūčio 18 dieną į energetikos grupės Enea stebėtojų tarybą paskyrė Arturą Stefańskį. Įmonė apie pasikeitimus valdyme informavo viešai, o naujo nario patirtis siejama su finansų sektoriumi ir įmonių finansų vertinimu.

    A. Stefańskis dirba dėstytoju WSB Merito universitete Poznanėje. Jo akademinė ir profesinė specializacija apima įmonių finansinės būklės analizę bei finansų valdymą, todėl toks pasirinkimas gali signalizuoti didesnį dėmesį investicijų priežiūrai ir finansiniam efektyvumui.

    Iki šiol jis buvo Banko Ochrony Środowiska stebėtojų tarybos narys ir buvo deleguotas laikinai eiti banko viceprezidento pareigas, koordinuojant valdymo darbą. Tokia patirtis paprastai vertinama kaip privalumas įmonėse, kuriose svarbūs kapitalo paskirstymo sprendimai ir rizikų kontrolė.

    Enea rezultatai ir investicijos

    Enea taip pat paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį grupės pajamos siekė apie 2 960 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 347 000 000 eurų.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė apie 694 000 000 eurų. Energetikos bendrovėms tai yra vienas svarbiausių rodiklių, nes investicijos tiesiogiai siejasi su tinklų patikimumu, gamybos pajėgumų atnaujinimu ir perėjimo prie mažesnių emisijų technologijų tempu.

    Ką gali reikšti naujas tarybos narys?

    Stebėtojų tarybos sudėties pokyčiai dažniausiai svarbūs investuotojams ir rinkos dalyviams, nes gali paveikti priežiūros prioritetus: nuo finansinės drausmės iki įmonės skolinimosi politikos ar investicinių projektų atrankos. Bankininko patirtis šioje grandyje neretai siejama su griežtesniu projektų atsiperkamumo vertinimu ir rizikų valdymu.

    Energetikos sektoriuje, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai vienu metu reikia ir užtikrinti tiekimo saugumą, ir modernizuoti infrastruktūrą, finansinis kompetencijų balansas taryboje gali tapti vienu iš veiksnių, darančių įtaką strateginiams sprendimams. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar kartu su šiuo paskyrimu bus keičiami Enea investicijų prioritetai ar priežiūros praktika.

  • PTWP grupė fiksuoja rekordinį pusmetį: pajamos šoktelėjo dvigubai, augo EBITDA ir pelnas

    Lenkijos žiniasklaidos ir renginių verslo grupė PTWP paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Bendrovė nurodo, kad tai didžiausios pajamos per pusmetį per visą PTWP grupės istoriją. Rezultatai pateikiami kaip apytikriai, o galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti skelbiant oficialią pusmečio ataskaitą.

    Augo pelningumas ir grynasis pelnas

    PTWP skaičiavimais, EBITDA per 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 7 200 000 eurų, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, preliminariais duomenimis, pasiekė apie 4 200 000 eurų ir buvo apie 12 proc. didesnis nei 2025 metų pirmąjį pusmetį.

    Grupė akcentuoja, kad išlaikė dviženklį EBITDA maržos lygį, kuris, pagal pateiktas projekcijas, siekė apie 22 proc. Tai rodo, kad augo ne tik apimtys, bet ir veiklos efektyvumas.

    Įtaką darė įsigijimai ir sinergijos

    PTWP pažymi, kad šių metų rezultatuose pirmą kartą atsispindi visas laikotarpis, į kurį įtrauktos įsigytų bendrovių pajamos. Kalbama apie Gremi Media ir Elamed, kurių konsolidavimas padidino grupės mastą ir sustiprino pozicijas turinio, profesionalių leidinių bei renginių segmentuose.

    Pasak PTWP vadovybės, įsigijimai neapsiriboja vien papildomomis pajamomis: tikimasi ir veiklos sinergijų, kurios turėtų sustiprinti tiek žiniasklaidos projektus, tiek renginių portfelį. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad augimas fiksuotas visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai patvirtina, kad PTWP grupė nuosekliai auga visose veiklos srityse, o po šešių šių metų mėnesių pasiekėme apie 33 000 000 eurų pajamų“, – sakė PTWP grupės vadovas Wojciech Kuśpik.

    Portaluose ir renginiuose – rekordai

    PTWP praneša toliau plečianti medijų segmentą, į kurį įeina keliolika specializuotų interneto portalų, orientuotų į verslą, viešąjį sektorių, nekilnojamąjį turtą, darbo rinką ir kitas temas. Grupė tvirtina, kad jos skaitmeniniai kanalai kartu pritraukia dešimtis milijonų naudotojų per mėnesį, o naujienlaiškių auditorija perkopė 300 000 prenumeratorių.

    Renginių kryptis taip pat išlieka vienu svarbiausių augimo variklių: PTWP mini aukštą lankomumą didžiuosiuose susitikimuose ir stiprią išankstinę kontraktaciją antrajam metų pusmečiui. Grupė pabrėžia, kad verslo konferencijų ir sektorių forumų paklausa išlieka didelė, o renginių kalendorius metų pabaigai išlieka intensyvus.

    PTWP primena, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant konsoliduotą pusmečio finansinę atskaitomybę. Galutiniai 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai turėtų būti patvirtinti ir paskelbti su periodine ataskaita, planuojama 2026 metų rugsėjo 30 dieną.

  • „Pendolino“ Lenkijoje bandomas 250 km/val. greičiu: kada tokie reisai startuos su keleiviais

    Lenkijoje „Pendolino“ traukinys per bandymus Centrinėje magistralinėje geležinkelio linijoje (CMK) dar kartą pasiekė 250 km/val. greitį. Naktį vykę važiavimai buvo skirti patikrinti ryšio ir signalizacijos sprendimus, be kurių tokie greičiai reguliariuose reisuose neįmanomi.

    Pagrindinis bandymų akcentas – GSM-R duomenų perdavimo sistema, užtikrinanti skaitmeninį ryšį tarp traukinio ir eismo valdymo. Šis ryšys laikomas vienu iš esminių elementų, leidžiančių patikimai valdyti traukinių eismą dideliais greičiais ir diegti pažangesnį eismo kontrolės lygį.

    Baigus GSM-R diegimą CMK ruože, atsiveria kelias ETCS 2 lygio (Europos traukinių eismo valdymo sistemos) įgyvendinimui. Ši sistema užtikrina nuolatinę traukinio judėjimo priežiūrą, o važiuojant 250 km/val. greičiu ji yra vienas svarbiausių saugos reikalavimų, nes leidžia realiu laiku kontroliuoti greitį, atstumus ir signalizacijos informaciją kabinoje.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas socialiniuose tinkluose teigė, kad geležinkelis šalyje spartėja, o 250 km/val. – tik pradžia. Tuo metu infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pabrėžia, kad už bandymų rezultatų slypi ilgamečiai darbai modernizuojant bėgius, inžinerinius statinius, kontaktinį tinklą bei eismo valdymo ir ryšio sistemas.

    PKP PLK anksčiau skelbė, kad CMK modernizavimas, finansuojamas biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis, įskaitant KPO, siekia apie 420 mln. eurų. Tikimasi, kad infrastruktūros atnaujinimai leis ne tik kelti greitį, bet ir trumpinti kelionių laiką tarp Varšuvos ir pietinių šalies regionų iki maždaug 25 minučių.

    Bandymų važiavimai 250 km/val. greičiu CMK linijoje vyko ir anksčiau, o jų metu vertinami ne vien ryšio sprendimai. Praktikoje tikrinamos ir dinaminės apkrovos: kaip esant maksimaliam greičiui elgiasi tiltai, viadukai bei kiti inžineriniai statiniai, taip pat kontaktinio tinklo stabilumas.

    Pagal PKP PLK planus reguliarus eismas 250 km/val. greičiu CMK linijoje turėtų startuoti nuo 2027 metų gruodžio. Tai reikštų naują etapą Lenkijos tarpmiestiniame susisiekime, nes tokie greičiai priartina keliones geležinkeliu prie Vakarų Europos greitųjų linijų standartų, nors pačios trasos vis dar yra modernizuojamos iš esamo tinklo, o ne statomos nuo nulio.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Milžiniškas medicinos duomenų nutekėjimas: ką po MyDr atakos privalo padaryti klinikos ir kabinetai

    Po kibernetinės atakos prieš MyDr Lenkijoje išryškėjo viena jautriausių skaitmeninės sveikatos vietų: medicinos įstaigos vis dažniau patiki pacientų duomenis išoriniams IT tiekėjams, tačiau atsakomybės taip paprastai „neišperleidžia“. Skelbiama, kad neteisėta prieiga galėjo paliesti iki 18,8 mln. asmenų duomenis iš daugiau nei 12 tūkst. medicinos įstaigų, daugiausia istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio.

    Šis incidentas laikomas vienu didžiausių sveikatos sektoriaus duomenų saugumo įvykių šalyje ir parodo, kokią riziką sukuria didelių duomenų kiekių koncentracija vieno tiekėjo infrastruktūroje. Sveikatos duomenys nusikaltėliams vertingi todėl, kad dažnai apima ir tapatybės informaciją, ir itin jautrią informaciją apie diagnozes, tyrimus ar gydymą.

    Kartu tai tapo priminimu, kad vien tiekėjo pažeidžiamumas automatiškai neapriboja teisinių pasekmių vien jam. Asmens duomenų apsaugos pareigos pagal BDAR išlieka ir toms gydymo įstaigoms, kurios duomenis patikėjo tvarkyti išoriniam paslaugų teikėjui.

    Kas atsako pagal BDAR?

    Pagal BDAR logiką MyDr šioje schemoje veikia kaip duomenų tvarkytojas, o atskiri kabinetai, klinikos ir ligoninės, kurios naudojasi sistema, dažniausiai yra duomenų valdytojai. Tai reiškia, kad pacientų duomenų apsaugos prievolės ir sprendimai dėl pranešimų institucijoms ar pacientams pirmiausia tenka įstaigoms.

    Lenkijos duomenų apsaugos institucija UODO yra paskelbusi apie MyDr patikrinimą, kuriame vertins taikytas technines ir organizacines priemones, jų testavimo reguliarumą bei rizikos analizės praktiką. Vis dėlto vien tokia kontrolė automatiškai neišsprendžia klausimo, ką privalo daryti kiekviena atskira gydymo įstaiga.

    Teisininkai pabrėžia, kad duomenų tvarkymo perdavimas išoriniam partneriui nėra atsakomybės perdavimas. BDAR 28 straipsnis numato, kad valdytojas gali rinktis tik tokį tvarkytoją, kuris suteikia pakankamas garantijas dėl tinkamų saugumo priemonių.

    72 valandos ir pareiga įvertinti riziką

    Praktikoje svarbiausias žingsnis po tokio incidento yra įsivertinti, ar pažeidimas palietė konkrečios įstaigos administruojamus pacientų duomenis. Vien žinia žiniasklaidoje nebūtinai automatiškai reiškia, kad visoms įstaigoms tuo pačiu metu pradeda tikti 72 valandų terminas, tačiau jos negali likti pasyvios.

    Jeigu nustatoma, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, galintis sukelti riziką asmenų teisėms ir laisvėms, BDAR 33 straipsnis numato pareigą pranešti priežiūros institucijai be nepagrįsto delsimo ir, kiek įmanoma, per 72 valandas nuo pažeidimo nustatymo. Jei rizika vertinama kaip didelė, atsiranda ir pareiga informuoti pačius asmenis, kurių duomenys galėjo būti atskleisti.

    Tokiose situacijose įstaigoms būtina gauti iš tvarkytojo aiškią informaciją apie incidento apimtį, paveiktas sistemas ir galimai paliestų duomenų kategorijas. Tik turint šiuos duomenis galima pagrįstai atlikti rizikos vertinimą ir priimti sprendimus dėl pranešimų.

    Ar pacientams priklauso kompensacijos?

    Pats duomenų nutekėjimo faktas dar nereiškia automatinės teisės kiekvienam pacientui gauti kompensaciją. Kompensacijai paprastai reikia pagrįsti BDAR pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.

    Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra suprantama vien kaip realiai įvykęs tapatybės vagystės ar duomenų panaudojimo atvejis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad vien pagrįsta baimė dėl galimo būsimo duomenų panaudojimo tam tikrais atvejais gali būti laikoma neturtine žala, todėl sveikatos duomenų nutekėjimuose šis aspektas gali tapti itin reikšmingas.

    Sveikatos duomenų atskleidimas gali sukelti platesnes pasekmes, įskaitant diskriminacijos riziką, reputacinę žalą ar privatumo pažeidimus. Dėl to įstaigos turi vertinti ne tik techninį incidento pobūdį, bet ir galimą poveikį pacientams.

    Kodėl vien sutarties nebeužtenka?

    Incidentas taip pat parodė, kad formali duomenų tvarkymo sutartis nėra „užbaigtas“ saugumo sprendimas. Tiekėjo rizika tampa pačios organizacijos rizika, todėl tikėtina, kad vis daugiau įstaigų bus priverstos reguliariai tikrinti tiekėjų saugumo praktiką, reikalauti įrodymų apie testavimą, incidentų valdymą ir rizikos mažinimo priemones.

    Papildomą spaudimą didina ir NIS2 kryptis Europoje, kuri akcentuoja organizacijų pareigą valdyti kibernetines rizikas, įskaitant tiekimo grandinės saugumą. Net jei ne kiekviena nedidelė gydymo įstaiga patenka į griežčiausią reguliavimo taikymo sritį, bendras standartas rinkoje kyla, o priežiūros institucijų lūkesčiai dėl „realios“ rizikos kontrolės tampa vis aiškesni.

    MyDr atvejis išryškina paprastą išvadą: galima perduoti sistemą, serverius ar duomenų tvarkymo operacijas, tačiau negalima perduoti atsakomybės už teisės aktų laikymąsi. Todėl po tokių incidentų svarbiausi tampa ne tik techniniai atsakymai, bet ir greiti, dokumentuoti sprendimai dėl rizikos, pranešimų ir tiekėjų kontrolės.

  • Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) Taškente susitiko 386 jaunieji programuotojai iš 97 šalių. Per dešimt valandų jie sprendė šešias algoritmines užduotis, kurios tikrina ne vien kodavimo greitį, bet ir gebėjimą analizuoti bei kurti efektyvius sprendimus.

    Tačiau šių metų kontekstas išskirtinis: vis daugiau užduoties „kelio“ nuo idėjos iki veikiančios programos gali sutrumpinti dirbtinis intelektas. Tai keičia ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip organizatoriai vertina sąžiningumą, ypač nuotolinėse varžybose.

    DI verčia perrašyti varžybų taisykles

    Italijos delegacijos vadovas Giorgio Audrito atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursus tenka realistiškai įvertinti, jog mokiniai DI įrankius jau turi ir naudoja. Pasak jo, nuotolinės varžybos tampa sunkiau suvaldomos, o IOI bendruomenė dar tik adaptuojasi ir ieško sprendimų.

    Audrito pabrėžė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, programavimo patirtis išlieka būtina. Ji reikalinga tam, kad dalyvis galėtų nukreipti DI, patikrinti jo siūlymus ir laiku pastebėti klaidas ar netinkamus sprendimo supaprastinimus.

    Mažiau kodo, daugiau mąstymo

    Kinijos atstovas, aukso medalio laimėtojas Qiwen Xu teigė, kad DI ateityje gali sugeneruoti didelę dalį kodo, kurį programuotojai šiandien rašo patys. Jo patirtis rodo praktinį pokytį: per penkių valandų turą dalyviai daugiau nei dvi valandas skyrė vien sprendimo pavertimui kodu.

    „Su DI pagalba daugiau laiko galime skirti mąstymui ir pačiam uždavinio sprendimui“, – sakė Qiwen Xu.

    Pasak jo, DI jau keičia ir treniruočių logiką: vietoj vien tik kartojimo ir rutininių uždavinių sprendimo vis dažniau analizuojama, kaip prie problemos prieina DI sistemos. Vis dėlto vienodas priėjimas prie įrankių nereiškia vienodų rezultatų, nes lemiamas tampa gebėjimas suformuluoti teisingą strategiją ir kritiškai vertinti atsakymus.

    Šveicarijos atstovė Myriam Faltin pabrėžė, kad varžybose svarbi ne tik teorija, bet ir intuicija, kada taikyti konkretų algoritmą. Tokia intuicija, pasak jos, atsiranda sprendžiant sudėtingas užduotis iki galo, o ne iškart ieškant greito atsakymo.

    Kodėl pagrindai vis dar svarbiausi

    IOI prezidentas profesorius Tan Santek atmeta mintį, kad dėl DI nebeverta mokytis programavimo pagrindų. Jo požiūriu, situacija yra priešinga: neturint tvirtų fundamentų, DI tampa ne pagalbininku, o rizika, nes žmogus nebesugeba įvertinti, ar sugeneruotas sprendimas teisingas, efektyvus ir saugus.

    „Jei neturi pagrindų, iš tiesų negalėsi pasinaudoti DI kaip įrankiu“, – sakė Tan Santek.

    Pasak jo, švietime vis didesnis dėmesys turėtų tekti kompiuteriniam mąstymui, kai mokiniai pirmiausia mokosi realaus pasaulio problemą suformuluoti taip, kad ją būtų galima spręsti skaičiavimo metodais. Profesorius pridūrė, kad tokie įgūdžiai gali būti ugdomi nuo pradinės mokyklos.

    DI temą akcentuoja ir Uzbekistanas, kuriame vyko olimpiada. Skaitmeninių technologijų viceministras Rustam Karamjonov teigė, kad talentų rengimas yra vienas iš šalies DI strategijos ramsčių, siekiant paruošti žmones pokyčiams, kuriuos DI atneša darbo rinkai ir švietimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad programuotojų vaidmuo vis labiau krypsta nuo vien tik sintaksės link sprendimų architektūros, testavimo, saugumo ir atsakomybės už rezultatą. IOI pavyzdys rodo, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau bus matuojamas ne tuo, kas greičiau parašo kodą, o tuo, kas geriau mąsto, tikrina ir geba valdyti DI kaip įrankį.

  • 35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    1991 metų rugpjūčio 17 dieną iš Varšuvos universiteto buvo išsiųstas pirmasis elektroninis laiškas, simboliškai laikomas Lenkijos interneto pradžia. Tuomet žinutė neturėjo aiškaus adresato, o pats ryšys buvo labiau eksperimentas nei revoliucija, kuri netrukus pakeis kasdienybę.

    Kaip pasakojo fizikas Rafalas Pietrakas, tą dieną užmegztas pirmasis Lenkijos ryšys su pasauliniu internetu. Linija vedė į Varšuvos universiteto kompiuterių centrą, o iš ten į patalpas Hožos gatvėje, kur buvo telkiama dalis tuometės infrastruktūros ir specialistų.

    Ryšys veikė naudojant TCP/IP protokolų šeimą, kuri apibrėžia, kaip kompiuteriai keičiasi duomenimis tinkle. Tuo metu su Kopenhaga kanalas buvo dalijamas su „Bitnet“, senesniu akademiniu tinklu, labiau priklausomu nuo uždarų sprendimų ir didžiųjų gamintojų įrangos.

    Dr. Jacekas Gajewskis yra aiškinęs, kad elektroninis paštas Lenkijoje egzistavo ir anksčiau, tačiau kitu formatu ir kitais techniniais keliais. Pagrindinis lūžis buvo tai, kad TCP/IP buvo atviras standartas, prieinamas įvairioms institucijoms ir technologijoms, todėl ilgainiui tapo interneto pamatu.

    Pradžia nebuvo lengva ir dėl politikos bei institucinių sprendimų. Anot tuometinių dalyvių, reikėjo įtikinti valdžios atstovus, kad naujas ryšio būdas turi perspektyvą, o eksperimentams svarbų vaidmenį suvaidino universiteto vadovų sprendimai leisti mokslininkams dirbti su tinklu.

    Patys kūrėjai tuo metu į darbą žiūrėjo kaip į praktinį įrankį mokslui ir komunikacijai, o ne kaip į istorinį lūžį. Dr. J. Gajewskio vertinimu, masinį interneto šuolį vėliau stipriai paspartino paieškos sistemų atsiradimas ir naršymo patogumas, dėl kurių tinklas tapo suprantamas ne tik specialistams.

    Per kelis dešimtmečius internetas iš akademinės terpės persikėlė į kiekvieną namų ūkį ir telefoną, o vartojimo mastas tapo milžiniškas. Remiantis „Mediapanel“ „Gemius“ ir PBI duomenimis, 2025 metų pabaigoje internetu naudojosi beveik 30 mln. Lenkijos gyventojų nuo 7 iki 75 metų amžiaus.

    Kartu keitėsi ir interneto struktūra. R. Pietrakas atvirai pripažino, kad didelę erdvės dalį perėmė korporacijos, o pradinis atviro interneto idealas traukiasi prieš platformų ekonomiką, reklamos modelius ir uždaras ekosistemas.

    „Internetas pasuko kryptimi, nuo kurios prieš 35 metus bandžiau jį atitraukti: jį perėmė korporacijos“, – sakė Rafalas Pietrakas.

    Dr. J. Gajewskis panašiai apibūdina technologinę kaitą: ankstesnę „Bitnet“ ir IBM dominavimo logiką pakeitė kitų didžiųjų žaidėjų įtaka. Tai reiškia, kad vartotojams patogumas didėjo, tačiau priklausomybė nuo kelių ekosistemų taip pat tapo ryški.

    Šiandien papildoma nežinomybė yra dirbtinis intelektas, keičiantis paiešką, turinio kūrimą ir informacijos sklaidą. Ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad interneto ateitį nulems ne tik ryšio sparta ar įrenginiai, bet ir tai, kaip bus valdoma turinio kokybė, dezinformacija, privatumas bei algoritmų skaidrumas.