Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Anthropic“ rekordiniam IPO nustatė 83 dolerių kainą, o „Nvidia“ fiksuoja blogiausią seriją nuo 2008-ųjų

    „Anthropic“ rekordiniam IPO nustatė 83 dolerių kainą, o „Nvidia“ fiksuoja blogiausią seriją nuo 2008-ųjų

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ prieš debiutą biržoje nustatė akcijos kainą – 83 JAV dolerius – ir padidino platinimo apimtį. Tuo pat metu lustų gamintoja „Nvidia“ artėja prie septintos iš eilės savaitės nuosmukio – ilgiausios pralaimėjimų serijos nuo 2008 metų.

    Apie šiuos pokyčius skelbia „Euronews“. „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, akcijomis turėtų pradėti prekiauti ketvirtadienį „Nasdaq“ biržoje su simboliu ANT.

    Pasak su sandoriu susipažinusių šaltinių, 83 dolerių kaina viršijo bendrovės dokumentuose JAV reguliuotojams įvardytą 70–78 dolerių intervalą. Vien 825 mln. siūlytų akcijų paketas tokiu įkainiu reikštų daugiau nei 68 mlrd. JAV dolerių pritraukimą.

    Prie sandorio prisideda ir privatus platinimas ta pačia kaina, kuriame minimi investuotojai – „Nvidia“, „Google“ ir AMD. Susumavus, bendra pritraukiama suma peržengia birželį „SpaceX“ pritrauktą 86,2 mlrd. JAV dolerių ribą.

    Vertinimas ir sparti plėtra

    Skaičiuojant visas akcijas, „Anthropic“ vertė galėtų siekti apie 1,5 trln. JAV dolerių. Tokį lygį rinkoje dalis dalyvių vertina kaip reikšmingą „dirbtinio intelekto sandorio“ testą visam sektoriui.

    Bendrovė pateikia įspūdingą augimo dinamiką: 2025 metų pirmąjį ketvirtį pajamos siekė 376 mln. JAV dolerių, o 2026 metų trečiąjį ketvirtį – 16,96 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia 1 127 proc. šuolį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Įmonė taip pat skelbia, kad metinės pajamos (pagal pastarojo laikotarpio naudojimą ir prenumeratas) spalio pabaigoje buvo pasiekusios 81 mlrd. JAV dolerių – maždaug 10 mlrd. daugiau nei prieš mėnesį. Didžioji dalis pajamų, teigiama, ateina iš verslo klientų, o daugiau nei 11 900 jų per metus išleidžia po daugiau nei 100 000 JAV dolerių.

    Kartu mažėja ir aptarnavimo kaštų našta: prieš metus skaičiavimo galia esą kainavo pusantro karto daugiau nei pajamos, o 2026 metų trečiąjį ketvirtį tai sudarė 58 proc. pajamų.

    „Nvidia“ nuosmukis ir vadovo pasitraukimas

    Kol „Anthropic“ ruošiasi startui, „Nvidia“ akcijos trečiadienį krito 2,9 proc. iki 150,96 JAV dolerio, dieną po ketvirtinių rezultatų paskelbimo. Bendrovė juda link septintos iš eilės savaitės nuosmukio ir nuo spalio pradžios praradusi apie 35 proc. vertės.

    Papildomą spaudimą sustiprino žinia apie „Nvidia“ įkūrėjo Jenseno Huango atsistatydinimą lapkričio 12 dieną. Pranešama, kad po vidinio tyrimo laikinuoju vadovu tapo finansų direktorė Colette Kress.

    Nors antradienį paskelbti rezultatai pranoko lūkesčius, rinkos nervingumo tai neišsklaidė. Investuotojai pastaraisiais metais dažnai rinkosi strategiją „pirkti kritimą“, tačiau šį kartą, kaip pažymima, toks požiūris kol kas neatsipirko.

    JAV griežtina pažangių lustų eksporto taisykles

    Įtampą didina ir politika. JAV Prekybos departamentas pirmadienį įvedė licencijų reikalavimus pažangiems lustams, siunčiamiems į Singapūrą, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją ir Braziliją – šios kryptys įvardijamos kaip turinčios didesnę nukreipimo riziką.

    Be to, licencijų reikalaujama duomenų centrams bet kurioje pasaulio vietoje, jei jie nuomoja didelius skaičiavimo pajėgumus Kinijos įmonėms. Ši kryptis atspindi seniai DI sektoriuje vykstantį ginčą: vieni ragina riboti pažangiausių technologijų patekimą į Kiniją, kiti – kritikuoja tokius apribojimus kaip žalingus verslui.

    Rinkai dabar tenka įkainoti ir naują etapą: jei pastaruosius trejus metus DI bumas labiausiai atlygino techninės įrangos tiekėjus, „Anthropic“ IPO taps vienu pirmųjų bandymų viešai nustatyti „frontier“ tipo DI laboratorijos kainą. Galimas lūžis, kaip pažymima, labiau priklausys nuo vėlesnių ketvirčių rezultatų nei nuo pirmos prekybos dienos euforijos.

  • Tuskas gavo 59 DI ekspertų laišką ir kviečia juos į Varšuvą: Europa raginama veikti skubiai

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį, 2026 metų lapkričio 19 dieną, pranešė gavęs atvirą laišką apie dirbtinio intelekto (DI) ateitį ir Europos veiksmus. Pasak premjero, laišką pasirašė vieni svarbiausių šios srities žmonių, o reakcija buvo greita – jau sausį jie kviečiami į Varšuvą.

    Socialiniuose tinkluose D. Tuskas rašė, kad DI revoliucija nelauks, kol Europa apsispręs, todėl veikti reikia dabar. Atviras laiškas adresuotas visų Europos Sąjungos valstybių lyderiams, o po juo – 59 Europos mokslininkų, ekspertų ir verslo atstovų parašai.

    Pagrindinė laiško žinutė – Europai būtina stiprinti konkurencingumą, kad ji neatsidurtų technologijų lenktynių paraštėse. Signatarai ragina imtis sprendimų, kurie leistų žemynui realiai varžytis su JAV ir Kinija.

    Ši iniciatyva svarbi ne tik technologijų sektoriui: DI plėtra tiesiogiai siejasi su pramonės modernizavimu, autonominių technologijų vystymu ir bendru ekonomikos atsparumu. D. Tusko teigimu, diskusijos Varšuvoje turėtų padėti greičiau pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių veiksmų.

    Penkios kryptys, kurias siūlo DI bendruomenė

    Laiške išdėstyti penki prioritetai, kuriuos, signatarų manymu, Europa turėtų įgyvendinti artimiausiu metu. Tarp jų – taisyklių supaprastinimas, didesnė parama Europos technologijų įmonėms ir ryškesnis finansavimas tiek iš viešųjų, tiek iš privačių šaltinių.

    Taip pat raginama kurti modernius tyrimų centrus ir susitarti dėl bendros strategijos, kad sprendimai nebūtų išskaidyti po skirtingas šalis ir institucijas. Anot laiško autorių, tai ypač aktualu artėjant ES biudžeto 2028–2034 metų deryboms.

    Signatarai įspėja, kad delsimas gali kainuoti technologinį savarankiškumą ir gebėjimą konkuruoti globaliai. D. Tuskas teigia, kad būtent todėl diskusijas dėl DI norima kelti į aukščiausią politinį lygmenį.

    Varšuvoje planuojamas aukšto lygio DI susitikimas

    Pasak pateiktos informacijos, sausį į Varšuvą pakviesti laišką pasirašę mokslininkai ir verslo atstovai. Premjeras taip pat ragino kitus Europos lyderius aktyviai įsitraukti į šią iniciatyvą.

    Be to, pranešama, kad 2027 metų pradžioje Varšuvoje numatomas Aukšto lygio DI viršūnių susitikimas. Jis turėtų tapti platesnių planų pagrindu, siekiant sustiprinti Europos pozicijas DI srityje.

    Ambicingos idėjos: „EMBL DI“ ir „Airbus DI“

    Varšuvoje planuojamos diskusijos siejamos ir su dviem ambicingomis iniciatyvomis, kurios apibūdinamos kaip kelias į technologinę suverenitetą. Pirmoji idėja – sukurti elitinį tyrimų centrą, neoficialiai vadinamą „EMBL DI“, kuris pritrauktų talentus ir suteiktų prieigą prie didelės skaičiavimo galios.

    Antroji kryptis – „Airbus DI“ strategija: visos Europos konsorciumo kūrimas, orientuotas į DI diegimą pramonėje ir autonominėse technologijose. Tokia masto iniciatyva, kaip teigiama, turėtų padėti Europai rimčiau konkuruoti su pasaulio lyderiais.

  • ES atidėjo metano reglamento reikalavimus iškastinio kuro importuotojams: įsigalios nuo 2029-ųjų

    Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai sutarė dvejiems metams atidėti vadinamojo metano reglamento taikymą iškastinio kuro importuotojams. Vietoje 2027 metų sausio 1 dienos jis turėtų pradėti galioti 2029 metų sausio 1 dieną.

    Kaip nurodoma, sprendimas dar turės būti formaliai patvirtintas Europos Parlamento balsavimu ir ES valstybių narių Taryboje. Apie pasiektą susitarimą pranešė Lenkijos portalas WNP.

    Metano reglamentas yra vienas iš Europos žaliojo kurso elementų. Juo numatyta, kad importuotojai turėtų stebėti, teikti ataskaitas ir patikrinti (verifikuoti) metano emisijas, susijusias su į ES patenkančiais ištekliais.

    Atidėjimo motyvas siejamas su nerimu dėl žaliavų tiekimo saugumo ir energijos kainų stabilumo Europoje. Būtent šie argumentai tapo pagrindu ieškoti kompromiso dėl įsigaliojimo terminų.

    Kokie įpareigojimai nukeliami

    Pagal kompromisą, pareigos dėl dujų, naftos ir anglies importo monitoringo, ataskaitų teikimo ir emisijų verifikavimo būtų taikomos nuo 2029 metų sausio 1 dienos. Anksčiau buvo planuota, kad šie reikalavimai įsigalios nuo 2027 metų pradžios.

    Reglamentas taip pat numato, kad importuotojai turės pagrįsti, jog jų sudaromos tiekimo sutartys apima tik tokius degalus, kurie pagaminti laikantis aukštų ES standartų.

    Atskiras terminas taikomas metano emisijų intensyvumo ataskaitoms: jos turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2030 metų rugpjūčio 5 dienos. Iki šiol buvo numatyta pradžia 2028 metų rugpjūčio 5 dieną.

    Šis reikalavimas apima ne tik importuotojus, bet ir pačius ES gamintojus, tad pokyčiai liečia platesnę rinkos dalį.

    Kaip buvo pasiektas kompromisas

    Europos Komisija 2024 metų spalio 14 dieną pasiūlė atidėti naujų pareigų įsigaliojimą vieneriems metams. Tokiai idėjai pritarė ES Taryba.

    Tuo metu Europos Parlamentas siekė ilgesnio atidėjimo – trejų metų. Derybose galiausiai sutarta dėl tarpinio varianto: dvejų metų nukėlimo.

    Be to, Europos Komisija įpareigota iki 2028 metų sausio 1 dienos peržiūrėti, kaip veiksmingai įgyvendinamas reglamentas. Tai reikštų įvertinimą, ar rinka pasirengusi naujoms taisyklėms dar likus metams iki atidėtos jų taikymo pradžios.

    Toks peržiūros mechanizmas apibūdinamas kaip savotiškas „saugiklis“: jei paaiškėtų, kad rinkai reikia papildomo laiko ar korekcijų, teisės aktai galėtų būti dar kartą tikslinami.

  • Strateginių objektų saugumas priklauso ir nuo rangovų: tikrinimai, mokymai, procedūros

    Strateginės reikšmės objektų saugumas ir veiklos tęstinumas priklauso ne tik nuo kariuomenės ar tarnybų, bet ir nuo išorinių paslaugų tiekėjų. Apsauga, techninė priežiūra, valymas ar maitinimas tokiose vietose gali tapti grandimi, nuo kurios priklauso objekto darbas krizės metu.

    Kaip pabrėžiama tekste, būtent tiekėjų patirtis, taikomos procedūros ir darbuotojų kompetencijos daro tiesioginę įtaką operaciniam saugumui. Tai apima ir pasirengimą situacijoms, kai įprasti procesai sutrinka dėl išorinių grėsmių.

    Diskusijose apie saugumą dažniausiai akcentuojamas gynybinis potencialas, tačiau grėsmių pobūdis keičiasi. Kibernetinės atakos, spaudimas energetikos infrastruktūrai ar tiekimo grandinių trikdžiai parodo, kad atsparumą lemia daug kasdienių, iš pirmo žvilgsnio nematomų procesų.

    Strateginiuose objektuose nuolat dirbantys paslaugų teikėjų darbuotojai dažnai turi prieigą prie patalpų, įrenginių ir informacijos apie objekto veikimą. Dėl to jie tampa platesnės valstybės saugumo sistemos dalimi, o atsitiktinumas ar nepasirengimas čia gali kainuoti labai brangiai.

    Tiekėjai – saugumo sistemos dalis

    Tokiose vietose svarbu ne tik tai, ar paslauga atliekama kokybiškai, bet ir kokie standartai taikomi ją teikiančiai įmonei. Minimi darbuotojų patikrinimai, mokymai, saugumo procedūros, darbo organizavimas ir personalo kompetencijos.

    Akcentuojamas ir realus vykdomasis pajėgumas – ar įmonė turi pakankamai žmonių bei struktūrų paslaugai užtikrinti nuo pirmos dienos. Veiklos tęstinumas negali būti grindžiamas vien prielaida, kad laimėjus konkursą personalą pavyks greitai „susirinkti“ rinkoje.

    „Impel“ grupė teigia, kad strateginiuose objektuose kritiškai svarbūs darbuotojų prieinamumas, pasirengimas, reguliarūs mokymai, personalo patikra ir aiškios procedūros. Bendrovės „Impel S.A.“ vadovas Jakubas Dzikas pabrėžia, jog tokiose vietose nėra vietos atsitiktinumui.

    Grėsmės keičiasi: svarbios ir technologijos

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad šiuolaikinės grėsmės vis dažniau nėra vien fizinės. Todėl saugumas siejamas su žmonių, procedūrų ir technologijų sąveika – nuo prieigos kontrolės iki stebėsenos sistemų ir duomenų analizės.

    Tokie sprendimai, kaip nurodoma, leidžia greičiau identifikuoti rizikas ir efektyviau reaguoti, tačiau technologijos pačios savaime problemos neišsprendžia, jei nėra tinkamai parengtų žmonių ir aiškių veiksmų taisyklių.

    Atsparumas kuriamas dar iki krizės

    Pabrėžiama, kad valstybės atsparumas priklauso ir nuo to, kaip atsakingai formuojama paslaugų tiekėjų rinka jautriems sektoriams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje ar Jungtinėje Karalystėje, vertinant tiekėjus dėmesys skiriamas ne tik kainai, bet ir patirčiai, organizaciniam stabilumui, investicijoms į darbuotojų kompetencijas.

    Tokiu požiūriu tiekėjo pasirinkimas strateginiam objektui tampa ne vien pirkimo sprendimu, o rizikų valdymo dalimi. Kuo aukštesni tiekėjų standartai ir kuo griežtesnė priežiūra, tuo didesnė visos sistemos atsparumo tikimybė šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje.

  • Vandeniliniai traukiniai Lenkijoje: Dolnosilezijos geležinkeliai pasirinko „PESA“ pasiūlymą

    Lenkijos Dolnosilezijos regiono vežėjas „Koleje Dolnośląskie“ baigė konkursą ir pasirinko tiekėją elektriniams traukiniams su alternatyvia, vandenilio elementais paremta pavara. Tai turėtų būti pirmieji tokio tipo vandeniliniai traukiniai šalyje.

    Du prototipiniai sąstatai, pagal konkurso sąlygas, turi būti pristatyti per 30 mėnesių – juos pagamins Bydgoščiuje įsikūrusi bendrovė „PESA“. Vėliau planuojamas dar vienas etapas: metus laiko traukiniai bus bandomi Dolnosilezijos bėgiuose.

    Vežėjas aiškina, kad ieškojo sprendimo maršrutams, kuriuose nėra kontaktinio tinklo. Todėl iš traukinio reikalauta, kad jis būtų elektrinis, bet prireikus galėtų važiuoti ir be įprastos infrastruktūros – kartu išlaikant nulinę emisiją.

    Pasibaigus bandymams, traukiniai galėtų tapti nuolatine vežėjo parko dalimi, o „Koleje Dolnośląskie“ gautų galimybę užsakyti daugiau tokių transporto priemonių – iki 16 vienetų.

    Konkurse varžėsi ir užsienio gamintojai

    Pirkimas vyko vadinamuoju inovacijų partnerystės formatu – tai procedūra, kai sprendimas kuriamas bendradarbiaujant, o rezultatas paprastai būna prototipas ir jo išbandymas realiomis sąlygomis.

    Konkurse dalyvavo trys gamintojai: „PESA Bydgoszcz“, „Škoda Transportation“ ir „Siemens Mobility“. Dar vienas pretendentas – Turkijos gamintojas „Bozankaya“ – buvo atmestas dėl Europos Sąjungos taisyklių.

    Po 30 mėnesių numatyto pristatymo etapo turėtų prasidėti metiniai bandymai. Tik jiems pasibaigus paaiškės, ar vandenilio technologija bus įtvirtinta kaip ilgalaikis sprendimas vežėjo maršrutuose.

    Tikslas – sprendimas neelektrifikuotoms linijoms

    Dolnosilezijos regiono valdžios atstovai viešai kalba apie ambiciją, kad nuo 2029 metų regione jau važiuotų vandeniliu varomi traukiniai.

    Vežėjas pabrėžia, kad vandenilis nėra vienintelis kelias: domimasi ir kitomis nulinės emisijos technologijomis. Tarp jų minimas ir baterijomis paremtas sprendimas, kurį ketinama plačiau taikyti artimiausiais metais.

    „Koleje Dolnośląskie“ yra savivaldybei priklausantis vežėjas. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pervežė 25 mln. keleivių, o šiemet artėja prie beveik 30 mln. ribos; jos maršrutai apima keturias vaivadijas, taip pat reisus į Vokietiją ir Čekiją.

  • Lenkijoje A4 ruožas Katovicai–Krokuva nuo 2027-ųjų bus nemokamas: „Stalexport“ atleidžia beveik visus

    Lenkijoje mokamame A4 greitkelio ruože tarp Katovicų ir Krokuvos planuojami masiniai atleidimai – bendrovė „Stalexport Autostrada Małopolska“ skelbia, kad darbo gali netekti beveik visi jos darbuotojai.

    Kaip nurodoma, tokio sprendimo priežastis – artėjanti koncesijos pabaiga, po kurios šio mokamo kelio eksploatavimas bus perduotas valstybei. Apie tai skelbia portalas WNP.

    „Stalexport Autostrada Małopolska“ prižiūri maždaug 61 km ilgio A4 atkarpą nuo Murckowska mazgo Katovicuose iki Balice mazgo Krokuvoje. Būtent ši atkarpa iki šiol buvo mokama.

    Pasibaigus koncesijai, keisis ir vairuotojams aktuali tvarka: nuo 2027 metų kovo 16 dienos lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojai šiuo A4 ruožu galės važiuoti nemokėdami rinkliavų.

    Atleidimų procedūra pradėta lapkritį

    Bendrovės valdyba 2024 metų lapkričio 18 dieną priėmė nutarimą pradėti grupinių atleidimų procedūrą. Pranešime teigiama, kad tai daroma dėl būtinybės pritaikyti organizacinę struktūrą ir darbuotojų skaičių prie besikeičiančios veiklos.

    Įmonės komunikate pabrėžiama, kad atleidimai turėtų paliesti visus darbuotojus, išskyrus valdybos narius.

    Ką daro „Stalexport“ grupė

    „Stalexport Autostrady“ priklauso italų kapitalo grupei „Mundys“. Pagrindinė jos veikla – automobilių kelių infrastruktūros modernizavimas, plėtra ir priežiūra.

    Šie darbai vykdomi per dukterines įmones „Stalexport Autostrada Małopolska“ ir VIA4. Grupė taip pat užsiima biuro patalpų nuoma Katovicuose esančiame pastate, kurį valdo kartu su kitais bendrasavininkiais.

    Praktiniu požiūriu vairuotojams tai reiškia, kad nuo 2027-ųjų pavasario šioje A4 atkarpoje nebeliks nei mokesčių už važiavimą lengvaisiais automobiliais ir motociklais, nei poreikio stabtelėti prie rinkliavos vartų.

  • JSW pradėjo eksploatuoti ketvirtą šiemet naują anglies gavybos sieną Borynios kasykloje

    Lenkijos anglies bendrovė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) pranešė pradėjusi eksploatuoti naują anglies gavybos sieną F-31 Borynios kasyklos ruože. Tai jau ketvirta šiemet šiame ruože į gavybą įjungta siena.

    Naujoji siena pradėta eksploatuoti 405/1łg klode. Bendrovės teigimu, planuojamas fronto postūmis turėtų siekti daugiau nei 4 metrus per parą.

    Skelbiama, kad šios sienos pajėgumas turėtų sudaryti apie 2,4 tūkst. tonų anglies per dieną. Visą eksploatacijos laikotarpį iki 2027 metų rugsėjo planuojama išgauti beveik 500 tūkst. tonų aukštos kokybės koksinės anglies.

    JSW nurodė, kad sienos fronto ilgis yra beveik 170 metrų, o jos „išbėga“ – daugiau nei 700 metrų. Tokie parametrai leidžia planuoti ilgalaikę gavybą vienoje konkrečioje atkarpoje.

    Įranga ir planuojami pajėgumai

    Gavybos siena aprūpinta, be kita ko, sieniniu kombainu FS 400. Taip pat naudojama 112 mechanizuoto tvirtinimo sekcijų, kurių darbinis diapazonas siekia iki 3,6 metro.

    Šios sekcijos dirba kartu su sieniniu konvejeriu „Rybnik-850“, skirtu išgautai angliai transportuoti. Tokia įranga yra būtina norint palaikyti stabilų darbą ir numatytą gavybos tempą.

    Koksinė anglis – JSW pagrindas

    JSW grupė yra vienintelis vadinamosios hard koksinės anglies gamintojas Europos Sąjungoje ir viena iš svarbių kokso tiekėjų, kurio produktai naudojami plieno gamyboje.

    Bendrovė pabrėžia, kad koksinės anglies gavyba ir pardavimai bei kokso ir jo produktų gamyba ir realizavimas sudaro pagrindinę JSW veiklą.

  • „Nvidia“ skelbia rekordinius rezultatus, bet valdyba atmeta buvusio vadovo sugrįžimą

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį pagal pajamas ir grynąjį pelną, tačiau kartu aiškiai užkirto kelią buvusio vadovo Jenseno Huango sugrįžimui į generalinio direktoriaus postą.

    Apie tai investuotojų telekonferencijoje pareiškė „Nvidia“ valdybos pirmininkas Harvey Jones – jo teigimu, bendrovė neplanuoja grąžinti J. Huango į vadovo pareigas, nors šis anksčiau buvo deklaravęs pasirengimą sugrįžti, jei valdyba tai laikytų naudinga.

    Tuo pat metu bendrovės laikinoji vadovė Collette Kress pabrėžė, kad kasdienė veikla nesikeičia – „business as usual“. Ji taip pat padidino kitų metų pajamų augimo prognozę nuo 70 iki 75 proc.

    Vis dėlto valdybos pirmininkas akcentavo, kad naujajam vadovui teks dirbti pasikeitusioje politinėje ir technologinėje aplinkoje: „Nvidia“ veiklos sąlygas gali koreguoti JAV svarstomi tolesni pažangių lustų eksporto ribojimai.

    Rekordiniai skaičiai ir akcijų reakcija

    Per trečiąjį ketvirtį „Nvidia“ gavo 115,8 mlrd. JAV dolerių pajamų ir uždirbo 65,3 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – šie rezultatai viršijo rinkos lūkesčius. Pajamos augo 20 proc. lyginant su ankstesniu ketvirčiu ir daugiau nei 100 proc. per metus.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovė rekordinius pardavimus fiksuoja jau 14 ketvirčių iš eilės. „Nvidia“ prognozuoja, kad pajamos toliau augs ir gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos, po ankstesnių kritimų siejamų su buvusio vadovo skandalu, pakilo kiek daugiau nei 2 proc.

    C. Kress akcentavo, kad paklausa „Nvidia“ sprendimams išlieka didesnė nei pasiūla, tačiau bendrovė ketina būti atsargesnė ir selektyvesnė finansuodama klientus.

    JAV eksporto ribojimai ir Kinijos kryptis

    Šie finansiniai rezultatai paskelbti jau po to, kai iš pareigų pasitraukė bendrovės įkūrėjas J. Huangas. Jo pasitraukimas siejamas su istorija apie romaną su Alice Huang, vieno iš „Nvidia“ klientų vadove, kuri įtariama darbu Kinijos naudai ir pažangių lustų kontrabanda į Kinijos įmones, pažeidžiant JAV ribojimus.

    Bendrovė pranešė nesitikinti pajamų iš duomenų centrams skirtų (ribojimais neapimtų) „Hopper“ serijos lustų eksporto į Kiniją. Trečiąjį ketvirtį pajamos šioje kryptyje siekė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau pabrėžiama, kad jos ir anksčiau nebuvo reikšmingas bendrovės pajamų šaltinis.

    Anksčiau skelbta, kad didelė dalis pajamų buvo susijusi su pardavimais Pietryčių Azijos šalims – ten veikiančios įmonės nuomodavo skaičiavimo pajėgumus Kinijos bendrovėms. Kai kurios tokios įmonės, tarp jų – Singapūre veikianti „Megaspeed“, buvo įtariamos ir lustų nukreipimu į Kiniją.

    Tekste teigiama, kad po šios istorijos JAV administracija sugriežtino ribojimus lustų pardavimui bendrovėms, aptarnaujančioms klientus Kinijoje, o tolesniam teisės griežtinimui ragina abiejų partijų Kongreso nariai.

  • Lenkija ir Taivanas stiprina technologinę partnerystę: dėmesys dronams, DI ir kibernetiniam saugumui

    Lenkijos Dual Use rūmai (PIDU) ir Taivano gynybos pramonės plėtros asociacija (TW-DIDA) Varšuvoje pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti pramoninius ir technologinius ryšius. Dokumentas numato pagrindą įmonių kooperacijai bepiločių sistemų, pažangios elektronikos, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse.

    Memorandumas pasirašytas 2026 metų lapkričio 18 dieną Varšuvoje, renginyje dalyvaujant Taivano ekonomikos ministrui Ming-Hsin Kungui. Apie susitarimą skelbia portalas „WNP.pl“.

    Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas sukurti ilgalaikę dialogo ir technologijų perdavimo platformą tarp abiejų šalių įmonių, ypač tų, kurios dirba su vadinamosiomis dvejopo naudojimo technologijomis. Tai reiškia sprendimus, galinčius būti taikomus tiek civilinėje pramonėje, tiek saugumo ar gynybos sektoriuje.

    Praktine prasme tai gali atverti kelią bendriems projektams ir partnerysčių paieškai, taip pat prisidėti prie tiekimo grandinių diversifikavimo – mažinant priklausomybę nuo vieno regiono ar vieno tiekėjo kritiniuose komponentuose.

    Sritys, į kurias orientuotas susitarimas

    Susitarime numatyta, kad bendradarbiavimas apims bepilotes ir autonomines sistemas – oro, sausumos, antvandenines bei povandenines platformas. Kartu minimi komponentai ir valdymo programinė įranga, be kurios tokios sistemos negali veikti.

    Kita kryptis – elektronika ir jutiklių sprendimai: mikrokontroleriai, sensoriai, navigacijos ir ryšio sistemos, taip pat vadovavimo ir valdymo (C2) sprendimai. Tokie komponentai svarbūs tiek pramonės automatizavimui, tiek saugumo sistemoms.

    Didelis dėmesys skiriamas ir programinei įrangai, DI bei kibernetiniam saugumui: duomenų apdorojimui, robotikai ir skaitmeninės infrastruktūros apsaugai. Šios sritys tampa ypač svarbios sparčiai didėjant skaitmeninėms grėsmėms ir augant autonominių sprendimų vaidmeniui.

    Dokumente taip pat minimos pažangios gamybos ir energijos technologijos – modernios medžiagos, baterijos, pavaros, energijos tiekimo sistemos, o taip pat MRO pajėgumai (priežiūra, remontas ir aptarnavimas). Tai signalizuoja, kad kalbama ne tik apie kūrimą, bet ir apie visą gamybos bei eksploatacijos grandinę.

    Tikslas – ne vien apsikeitimas žiniomis

    Susitarimo iniciatoriai pabrėžia, kad dokumentas turėtų tapti pagrindu realiems įgyvendinimo projektams: konsorciumų kūrimui ir abiejų šalių įmonių tarptautinės plėtros palengvinimui. Kitaip tariant, deklaruojamas tikslas – pereiti nuo kontaktų ir vizitų prie konkrečių bendrų darbų.

    PIDU vadovas, atsargos brigados generolas dr. Adam Duda teigė, kad Taivano technologinio sektoriaus potencialo sujungimas su Lenkijos įmonių inovatyvumu ir „žvalumu“ dvejopo naudojimo srityje yra strategiškai reikšmingas. Jo vertinimu, Taivanas yra mikroelektronikos pasaulinis centras, o Lenkija turi kompetencijų bepiločių sistemų, kibernetinio saugumo ir programinės įrangos srityse.

    TW-DIDA vienija Taivano technologijų įmones, mokslinių tyrimų institutus ir sprendimų tiekėjus saugumo bei gynybos sektoriui. Tuo metu Lenkijos Dual Use rūmai telkia įmones ir viešąsias institucijas, dirbančias dvejopo naudojimo technologijų ir saugumo srityje, bei siekia koordinuoti šį ekosistemą nacionaliniu ir Europos lygiu.

  • Kulczyko valdoma „ISTYON“ plečiasi: iš bankų technologijų – į draudimą, energetiką ir EMEA rinkas

    Poznanėje įsikūrusi „DomData“, iki šiol kūrusi „low-code“ sprendimus Lenkijos finansų sektoriui, keičia pavadinimą į „ISTYON“ ir skelbia apie veiklos plėtrą. Bendrovė planuoja žengti į draudimo ir energetikos sektorius bei pradėti tarptautinę ekspansiją.

    Didžiausias „ISTYON“ akcininkas yra „Kulczyk Investments“ – Sebastiano Kulczyko investicinis holdingas, kuris, kaip skelbta, 2025 metų gruodį įsigijo 65 proc. „DomData“ akcijų. Apie bendrovės strateginius pokyčius rašo portalas WNP.

    Po nauju prekės ženklu „ISTYON“ apjungiami iki šiol naudoti pavadinimai: korporatyvinė „DomData“ ir produktinė „Ferryt“. Kartu pristatoma kryptis, orientuota į „AI-First“ (dirbtinis intelektas – pirmiausia) požiūrį.

    Esminė žinia klientams – dabartinė „Ferryt“ platformos karta ir jau naudojami sprendimai nesikeičia: jie toliau veikia kaip iki šiol. Tuo pat metu bendrovė kuria naują kartą platformos, kuri turėtų sujungti „low-code“ technologiją su agentiniu dirbtiniu intelektu.

    Plėtra į EMEA ir naujus sektorius

    „ISTYON“ teigia pradedanti plėtrą į Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (EMEA) regiono rinkas. Užsienyje bendrovė ketina veikti kartu su partneriais, o Lenkijoje išlaikyti tiesioginį bankų sektoriaus aptarnavimą.

    Strategijoje akcentuojama, kad bankai, draudikai ir energetikos įmonės nori greičiau pasitelkti dirbtinį intelektą, tačiau jų veikloje itin svarbūs saugumo, reguliacinės atitikties ir audito reikalavimai. Tai, pasak įmonės, dažnai stabdo perėjimą nuo bandomųjų DI projektų prie sprendimų, naudojamų kritiniuose verslo procesuose.

    „Agentic LowCode“: DI agentai ir audituojama „low-code“ kontrolė

    Technologinis strategijos pagrindas – naujos kartos platforma „Agentic LowCode“, vystoma „ISTYON“ vardu. Ji naudoja DI agentus reikalavimų analizei, procesų projektavimui ir verslo programų kūrimui.

    Bendrovė pabrėžia, kad „low-code“ sluoksnis turėtų užtikrinti kontrolę, versijavimą ir galimybę audituoti tai, ką sukuria DI agentai. Taip siekiama pagreitinti programinės įrangos kūrimą, neatsisakant skaidrumo ir atsekamumo.

    „Per daugiau nei 20 metų kūrėme technologijas Lenkijos bankams. Dabar šią patirtį naudojame, kad įžengtume į gerokai didesnę rinką“, – sakė „ISTYON“ vadovas Radosławas Mączyńskis, pabrėždamas, kad pavadinimo keitimas reiškia ir mastelio bei verslo modelio pokytį.

    Ką planuoja daryti „Kulczyk Investments“

    „Kulczyk Investments“ atstovas Krzysztofas Andrzejewskis teigė, kad tikslas – įmonės patirtį ir turimą technologiją iš bankininkystės sektoriaus perkelti į tarptautinį verslą. Jo vertinimu, plėtra į naujas pramonės šakas ir tarptautinis augimas per partnerius sudaro prielaidas kurti pasaulinio masto technologijų įmonę.

    „Kulczyk Investments“ pristatoma kaip privati tarptautinė investicijų bendrovė, turinti biurus Liuksemburge, Londone ir Varšuvoje. Ji orientuojasi į naująsias technologijas, chemiją, infrastruktūrą ir nekilnojamąjį turtą.