CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Plečiasi spėlionės dėl nuotraukos

    Socialiniuose tinkluose išplito pirmosios oficialios nuotraukos iš atnaujinto lėktuvo „Boeing 747-8“, kuriuo Donaldas Trumpas surengė pirmą oficialų skrydį. Kadrus paviešino Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt, o įrašas akimirksniu sulaukė tūkstančių reakcijų.

    Diskusijas pakurstė ir viešumoje pasirodžiusi informacija, kad šis orlaivis galėjo būti susijęs su Kataru, todėl komentatoriai ėmė kelti interesų konflikto bei antikorupcinių taisyklių klausimus. Tokie atvejai JAV politikoje paprastai vertinami itin jautriai, nes dovanų priėmimą riboja tiek etikos normos, tiek teisės aktai.

    Keistos knygos lentynose

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne prabangūs interjero sprendimai, o fone matomos knygų lentynos. Priartinus nuotrauką, daliai vartotojų užkliuvo neįprastai bendriniai pavadinimai knygų nugarėlėse, primenantys dekoratyvines imitacijas.

    Internautai ėmė svarstyti dvi versijas: arba lėktuve sudėtos knygų atrapos, skirtos reprezentaciniam vaizdui, arba pati nuotrauka buvo koreguota. Pastaroji prielaida sustiprėjo dėl pastaraisiais metais išaugusio vizualinių klastočių skaičiaus, kai realistiški vaizdai kuriami ar taisomi naudojant DI.

    Ar matyti DI pėdsakai?

    Nuotrauką tikrinę žurnalistai pasitelkė „Google“ sukurtą „Gemini“ ir bandė nustatyti, ar vaizde nėra „SynthID“ vandens ženklo, kuris naudojamas dalies DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Patikra tokio ženklo neaptiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaizdas sukurtas „Google“ įrankiais.

    Vis dėlto toks testas savaime neįrodo, kad nuotrauka tikra, nes ne visi DI generatoriai palieka aptinkamus žymenis, o dalis turinio gali būti koreguojama taip, kad atsekamumas sumažėtų. Ekspertai pabrėžia, kad patikimiausia analizė paprastai remiasi originalių failų metaduomenimis, nepriklausomų fotografų kadrais ir oficialių institucijų pateikiama informacija.

    „Koks privilegijuotas jausmas būti visiškai naujo Air Force One inauguruojamajame skrydyje. Tikrai nepamirštama diena“, – sakė Karoline Leavitt, pristatydama nuotrauką.

    Kodėl tai tapo jautria tema

    Skepticizmą dar labiau sustiprino ankstesni atvejai, kai Donaldo Trumpo socialinių tinklų paskyrose pasirodė vaizdai, kurių autentiškumas kėlė abejonių ir buvo siejamas su DI. Dėl to kiekvienas naujas vizualus pranešimas iš jo aplinkos viešumoje sutinkamas ypač kritiškai.

    Šį kartą aiškių įrodymų, kad nuotrauka buvo skaitmeniškai suklastota, nepateikta, todėl labiausiai tikėtina versija išlieka paprastesnė: lentynose iš tiesų galėjo būti sudėtos reprezentacinės knygos arba jų dekoratyvinės imitacijos. Prabangiuose interjeruose tokie sprendimai nėra reti, nes vizualinė simbolika neretai naudojama kuriant prestižo ir galios įspūdį.

    Skrydis, po kurio nuotrauka ir buvo paviešinta, baigėsi Šiaurės Dakotoje, kur Donaldas Trumpas dalyvavo renginyje, susijusiame su Teodoro Ruzvelto prezidentinės bibliotekos atidarymu. Ten taip pat pasirodė pranešimų apie netradicinį pokalbį su skaitmenine Teodoro Ruzvelto versija, sukurta naudojant DI.

  • Vokietija ieško elektrikų iš Lenkijos: siūlo iki 900 eurų per savaitę ir nemokamą būstą

    Vokietijos įdarbinimo agentūros ieško statybos ir pramonės elektrikų bei elektromonterių, o skelbimuose vis dažniau akcentuojama vokiška darbo sutartis. Tokios pozicijos siejamos su infrastruktūros atnaujinimu, pramonės modernizavimu ir energinio efektyvumo projektais, kuriems reikia daugiau kvalifikuotų rankų.

    Skelbimuose nurodoma, kad uždarbis, priklausomai nuo įdarbinimo formos ir valandų skaičiaus, gali siekti maždaug 740–900 eurų per savaitę. Darbo krūvis dažnai įvardijamas didesnis nei įprastas, minima apie 50–60 valandų per savaitę, kai standartas daugelyje darboviečių yra 40 valandų.

    Kiek galima uždirbti?

    Jei dirbama pagal individualią veiklą ar kitą savarankiško darbo modelį, skelbimuose sutinkami įkainiai siekia apie 26 eurus bruto už valandą. Dirbant pagal darbo sutartį, dažniau minima apie 15 eurų neto už valandą, tačiau galutinę sumą lemia grafikas ir konkrečios sąlygos.

    Tokie skaičiai reiškia, kad per mėnesį, dirbant intensyviai, atlygis gali priartėti prie maždaug 3 600 eurų. Vis dėlto realus „į rankas“ gaunamas uždarbis skiriasi dėl mokesčių, komandiruočių tvarkos, priedų ir to, ar darbas siūlomas per agentūrą, ar tiesiogiai darbdavio.

    Nemokamas būstas ir kitos sąlygos

    Be atlyginimo, kai kuriuose pasiūlymuose nurodoma ir papildoma nauda: nemokamas apgyvendinimas darbuotojams, įdarbinamiems pagal darbo sutartį. Tokia sąlyga svarbi, nes būsto nuoma Vokietijoje daugelyje regionų išlieka brangi, o laikiniems darbuotojams tai gali sudaryti didelę mėnesio išlaidų dalį.

    Tarp minimų užduočių pasitaiko apšvietimo keitimas iš keltuvo, naujų LED šviestuvų montavimas ant bėgių ar kiti elektros instaliacijos darbai statybose ir pramonėje. Kandidatams paprastai keliami reikalavimai turėti profesinę patirtį, gebėti dirbti savarankiškai ir laikytis saugos standartų.

    Kodėl pasiūlymai vilioja?

    Susidomėjimą darbais užsienyje didina ne tik atlygio lygis, bet ir aiškiai įvardytos darbo sąlygos, apgyvendinimas bei didelis valandų skaičius, leidžiantis per trumpesnį laiką uždirbti daugiau. Kita vertus, intensyvus grafikas reiškia ir didesnį krūvį, todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti poilsio laiką, komandiruočių trukmę ir sutarties detales.

    Lenkijos ir kitų regiono šalių specialistams tokie pasiūlymai dažnai tampa alternatyva, o ne būtinybe, nes vietos darbo rinkose nedarbo lygis pastaraisiais metais išlieka palyginti žemas. Vis dėlto kvalifikuotų elektros specialistų paklausa Vokietijoje išlieka didelė, todėl agentūros aktyviai ieško darbuotojų kaimyninėse šalyse.

  • Lenkijos Jerzmanovos fenomenas: vidutinė alga apie 3 000 eurų, Varšuva lieka užnugaryje

    Naujausi Lenkijos statistikos duomenys rodo netikėtą lyderį pagal atlyginimus: Dolnosląsko vaivadijoje esanti Jerzmanovos savivaldybė aplenkė Varšuvą. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis čia siekė apie 3 000 eurų bruto, o sostinėje rodiklis nesiekė maždaug 2 300 eurų.

    Skirtumas iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalus, nes Varšuva tradiciškai laikoma geriausių karjeros galimybių centru. Tačiau statistika atskleidžia, kad labai aukštus vidurkius gali sukurti specifinė vietos ekonomikos struktūra, kai vienas sektorius ar darbdavys dominuoja didelėje dalyje darbo rinkos.

    Kas kelia atlyginimų vidurkį?

    Jerzmanovos atvejį daugiausia aiškina stipri vario pramonės koncentracija. Regione didelę reikšmę turi valstybinė kasybos ir metalurgijos grupė „KGHM“, kurios kasyklos bei lydyklos garsėja aukštesniais nei šalies vidurkis atlyginimais.

    Prie rekordinio sausio rodiklio prisidėjo ir vienkartinės išmokos bei metiniai priedai. Tokiais mėnesiais vidurkis šokteli, nes darbuotojai gauna papildomas premijas, kurios kai kuriais atvejais gali prilygti visam mėnesio atlyginimui ar net jį viršyti.

    Ne viena savivaldybė lenkia sostinę

    Jerzmanova nėra vienintelė savivaldybė, kur atlyginimų rodikliai viršija Varšuvos. Aukštesni nei sostinėje vidurkiai fiksuojami ir kituose pramonės bei specifinių darbdavių dominuojamuose regionuose, tarp jų Lubine, Rudnoje, Polkovicuose ir Gloguve.

    Šis vaizdas atspindi bendrą tendenciją: ten, kur sutelktos kasybos, energetikos ar stambios perdirbamosios pramonės darbo vietos, atlyginimai gali būti aukšti, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo vieno sektoriaus ciklų. Pavyzdžiui, Bogatynioje svarbų vaidmenį atlieka su energetika susiję objektai, įskaitant Turovo kompleksą.

    Ką reiškia toks palyginimas?

    Ekspertai pabrėžia, kad lyginant savivaldybes svarbu suprasti rodiklių prigimtį: vidutinė alga nebūtinai atspindi tipinio gyventojo pajamas. Mažoje savivaldybėje kelių tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų koncentracija gali smarkiai „pakelti“ vidurkį, o didmiestyje skirtingų sektorių įvairovė jį „išlygina“.

    Dar vienas veiksnys yra sezoniškumas ir premijų mokėjimo kalendorius. Jei dalis priedų išmokama metų pradžioje, vieno mėnesio statistika gali sudaryti įspūdį, kad skirtumas yra pastovus, nors kitu laikotarpiu jis sumažėja.

    Vis dėlto Jerzmanovos istorija išryškina svarbią pamoką apie regionų konkurencingumą: aukštos pajamos nebūtinai susijusios su sostinėmis. Kartais jas sukuria pramonės „inkarai“ ir kolektyvinė darbo užmokesčio politika didelėse, strategiškai svarbiose įmonėse.

  • Vasaros skrydžių pikas kitoks: „Wizz Air“ aiškina, kodėl dalis vežėjų mažina reisus Europoje

    Šių metų vasaros skrydžių sezonas Europoje, anot pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“, išsiskiria mažesne pasiūla: dalis oro linijų riboja tvarkaraščius, o kai kuriais maršrutais sumažėjo skrydžių dažnis. Bendrovė teigia, kad tai susiję su degalų sąnaudomis, senesniais orlaiviais ir iš anksto neapsidraustomis kuro kainomis.

    „Wizz Air“ atstovai pabrėžia, jog pačiai bendrovei šią vasarą netrūksta reaktyvinių degalų, o pagrindinėje jos rinkoje Europoje tiekimas esą išlieka stabilus. Pasak įmonės, didžiausias pranašumas šiuo laikotarpiu yra finansinis apsidraudimas, leidžiantis sušvelninti staigius kuro kainų šuolius.

    Kuro kainos ir apsidraudimas

    Oro bendrovės tradiciškai yra vienos jautriausių kuro kainų svyravimams, nes degalai sudaro reikšmingą skrydžių savikainos dalį. Kai kainos staigiai kyla, vežėjai, kurie nėra iš anksto fiksavę kainų ar neapsidraudę rizikos, dažniau priversti kelti bilietų kainas, mažinti reisų skaičių arba koreguoti maršrutus.

    Apsidraudimas nuo kuro kainų pokyčių veikia kaip rizikos valdymo priemonė: bendrovė iš anksto susitaria dėl dalies planuojamo kuro poreikio kainos ir taip sumažina neprognozuojamų išlaidų tikimybę. „Wizz Air“ teigimu, būtent šis sprendimas padeda planuoti vasaros sezoną stabiliau nei konkurentams, kuriems tenka reaguoti į rinkos kainas realiu laiku.

    Naujesnė flotilė reiškia mažesnes sąnaudas

    „Wizz Air“ akcentuoja ir technologinį veiksnį: naujesni „Airbus“ šeimos orlaiviai paprastai yra ekonomiškesni, todėl vienam skrydžiui sunaudoja mažiau degalų. Bendrovės skaičiavimu, jos eksploatuojami lėktuvai gali sunaudoti maždaug 18–20 proc. mažiau kuro, o tai tiesiogiai mažina savikainą.

    „Efektyvi flotilė mums svarbi, nes leidžia sutaupyti daug pinigų, išlaikyti žemas sąnaudas ir dėl to siūlyti mažesnes bilietų kainas. Jau 75 proc. mūsų flotilės sudaro naujos kartos lėktuvai, o iki 2028 metų ji bus visiškai paremta naujausiais sprendimais“, – sakė „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andras Rado.

    Bendrovė nurodo šiuo metu valdanti apie 270 „Airbus“ A320 ir A321 šeimos lėktuvų, o reikšmingą dalį sudaro A321neo modeliai. Taip pat skelbiama, kad dar šiais metais „Wizz Air“ planuoja papildyti parką 35 naujais orlaiviais.

    Kodėl dalis vežėjų mažina skrydžius

    Pasak „Wizz Air“, daliai tradicinių oro linijų didesnės kuro sąnaudos tampa problema dėl dviejų priežasčių: jos ne tik patiria didesnę kainų riziką, bet ir dažniau skraido senesniais, mažiau efektyviais lėktuvais. Tokiu atveju, kylant išlaidoms, kai kurie reisai tampa mažiau pelningi, todėl tvarkaraščiai koreguojami net sezono piko metu.

    „Wizz Air“ teigia, kad susidariusi situacija atveria erdvę plėtrai: bendrovė šiam vasaros sezonui prideda daugiau krypčių ir didina pasiūlą ten, kur konkurentai ją mažina. Įmonė skelbia iš viso pridėjusi 75 naujas atostogų kryptis.

    Lietuvos rinkoje bendrovė primena esanti viena didžiausių pagal pervežtų keleivių skaičių ir nurodo iš Lietuvos siūlanti šimtus maršrutų į dešimtis valstybių. Taip pat pranešama, kad nuo 2026 metų spalio mėnesio planuojama plėsti skrydžius iš Lietuvos į Egiptą iš kelių oro uostų.

  • Masinis žuvų kritimas Pilchovicų telkinyje: „Tauron Ekoenergia“ aiškina dėl užtvankos remonto

    Pilchovicų vandens telkinyje ir Bubro upėje Lenkijoje iš vandens ištraukta keliolika tonų nugaišusių žuvų. Vietos institucijos pranešė, kad incidentas sutapo su sprendimu nuleisti vandenį iš telkinio, kad būtų galima pradėti užtvankos remonto darbus.

    Užtvanką valdanti energetikos bendrovė „Tauron Ekoenergia“ paskelbė pareiškimą, kuriame teigia prisiimanti atsakomybę už situacijos įvertinimą ir žada finansuoti priemones, skirtas telkinio ir upės ekosistemai atkurti. Tuo pat metu gyventojams rekomenduojama vengti rekreacijos Bubro vandenyse, kol bus aiškios tikslios žuvų kritimo priežastys.

    Kas vyksta užtvankoje?

    Pasak bendrovės, užtvankai reikalinga modernizacija, nes ji esą nebuvo remontuota apie 50 metų. „Tauron Ekoenergia“ nurodo, kad alternatyvos kapitaliniams darbams nėra, o pradėti veiksmai susiję su infrastruktūros sauga ir patikimumu.

    Modernizacijos biudžetas siekia apie 21 000 000 eurų, o pasirengimas projektui, kaip teigiama, truko daugiau nei dvejus metus. Bendrovė pabrėžia, kad darbų apimtis ir jų poveikis aplinkai šiuo metu tikrinami, į procesą įtraukiant specialistus ir atsakingas tarnybas.

    „Norime, kad šios situacijos vertinimas remtųsi patikimais nustatymais ir faktais, o ne emocijomis ar prielaidomis“, – sakė „Tauron Ekoenergia“ vadovybė.

    Žadama parama ekosistemai

    Bendrovė teigia skirsianti papildomų lėšų Pilchovicų telkinio ir Bubro upės ekosistemos atkūrimui. Nors viešai neįvardijama, kokios konkrečios priemonės bus taikomos, tokiais atvejais paprastai vertinami deguonies režimo pokyčiai, nuosėdų sujudinimas, vandens temperatūros svyravimai ir žuvų migracijos trikdžiai.

    Aplinkosaugininkams ir vandentvarkos specialistams aiškinantis, kas tiksliai lėmė masinį žuvų kritimą, reikšmingi gali būti ir laboratoriniai tyrimai, įskaitant vandens cheminius rodiklius bei galimą taršą. Tokia analizė dažnai užtrunka, todėl galutinės išvados paprastai pateikiamos ne iš karto.

    Kontekstas: infrastruktūra ir ekstremalūs įvykiai

    „Tauron Ekoenergia“ pareiškime taip pat akcentuojama, kad regiono hidrotechninė infrastruktūra anksčiau atliko svarbų vaidmenį ekstremalių reiškinių metu, įskaitant potvynius. Bendrovė primena, kad per ankstesnius stichinius įvykius energetikai per trumpą laiką atkūrė elektros tiekimą dideliam skaičiui vartotojų.

    Vietos valdžios institucijos tuo metu ragina gyventojus laikytis atsargumo ir sekti oficialią informaciją apie vandens kokybę. Kol vyksta tyrimai ir remonto darbai, situacija išlieka jautri tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės saugumo požiūriu.

    „Nešaliname atsakomybės: žmonių saugumas ir atsakomybė už aplinką turi eiti kartu“, – sakė „Tauron Ekoenergia“ vadovybė.

  • Lenkijos ekonomika vis labiau priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų: ką darys jie po karo?

    Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.

    Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.

    Kas nutiks pasibaigus karui?

    Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.

    Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.

    Socialinės politikos dilema

    Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.

    „Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.

    Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.

    Ukraina taip pat skatina grįžti

    Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.

    Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.

    Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.

  • Kodėl lenkai dažniau patiki kibernetiniais sukčiais: skuba, DI klastotės ir itin greita bankininkystė

    Įsitikinimas, kad nuo sukčių nukenčia tik senjorai, vis rečiau atitinka realybę. Kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ir į jaunus, išsilavinusius, finansiškai stiprius žmones, tarp jų ir verslininkus, o schemos dažnai pritaikomos konkrečiam aukos profiliui.

    Buvęs Lenkijos Centralinio kibernetinių nusikaltimų biuro vadovas Adam Cieślak pabrėžia, kad kitoje linijos pusėje dažnai veikia ne pavienis apgavikas, o ištisa nusikalstama organizacija. Tokios grupės dirba kaip „verslas“: turi skambučių centrus, vaidmenimis suskirstytas komandas ir techninius žmones, kurie rūpinasi anonimiškumu.

    Kaip sukčiai išnaudoja pasitikėjimą

    Dažniausiai veiksmingumą lemia du dalykai: skuba ir godumas, kai žadamas greitas pelnas ar gąsdinama netrukus prarasti santaupas. Sukčiai paprastai jau turi dalį asmens duomenų, todėl pokalbis skamba įtikinamai ir sukuria tariamo patikimumo įspūdį.

    Investiciniuose sukčiavimuose ypač sustiprėjo socialinių tinklų reklamos, kuriose naudojamas žinomų žmonių atvaizdas ir balsas. DI įrankiai leidžia kurti vis įtikinamesnes klastotes, todėl atpažinti suklastotą vaizdo įrašą ar skambutį tampa sudėtingiau net patyrusiems interneto vartotojams.

    „Sukčiavimo scenarijus sukonstruotas taip, kad auka neretai labiau pasitiki nusikaltėliu nei savo banku“, – sakė Adam Cieślak.

    „Bankas gali sustabdyti įtartiną pavedimą ir paskambinti klientui, bet auka jau būna įtikinta, kad bankas esą trukdo pervesti pinigus“, – aiškino jis.

    Kodėl Lenkija patraukli sukčiams

    Pasak A. Cieślako, Lenkija išsiskiria greita ir patogia skaitmenine bankininkyste, kuri kasdienybėje yra privalumas. Tačiau tas pats greitis tampa silpna vieta, kai sukčiai priverčia žmogų veikti čia ir dabar, o pinigai per kelias minutes atsiduria „techninėse“ sąskaitose, kurios iš tiesų priklauso nusikaltėliams.

    Dar vienas veiksnys – šalis, kuri vis dar sparčiai turtingėja, todėl daliai žmonių stipresnis noras greitai padidinti santaupas. Tokį foną sukčiai išnaudoja siūlydami „išskirtines investicijas“, tariamus brokerius ar platformas, kurios atrodo profesionaliai, bet yra suklastotos.

    Svarbi ir duomenų ekonomika: asmens informacija, palikta elektroninėse parduotuvėse, kelionių agentūrose ar nutekinta per įsilaužimus, vėliau cirkuliuoja nusikaltėlių rinkose. Turėdami vardą, pavardę, telefono numerį ir kitą kontekstą, apgavikai lengviau „pataiko“ į aukos pasitikėjimą.

    Lenkijos teisėsauga taip pat akcentuoja tarptautiškumą: dalis skambučių centrų ir koordinavimo grandžių veikia už šalies ribų, todėl tyrimams būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais viešai skelbta apie sulaikymus, susijusius su fiktyviomis investicinėmis platformomis, kai nukentėjo tūkstančiai žmonių, o žala siekė dešimtis milijonų eurų.

    Kova su „nusikalstamomis korporacijomis“

    Tokių grupių išaiškinimas, pasak A. Cieślako, dažnai užtrunka metus: reikia derinti operatyvinį darbą, procesinius veiksmus, metaduomenų analizę ir skaitmeninę kriminalistiką. Dėl to kibernetinių nusikaltimų padaliniuose ieškoma skirtingų kompetencijų pareigūnų – nuo tyrėjų iki analitikų ir skaitmeninių ekspertų.

    Atskira ir ypač sunki kryptis – seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdinės medžiagos bylos. Tokiuose tyrimuose pareigūnams tenka dirbti su itin traumine medžiaga, todėl taikoma psichologinė pagalba ir aiškios rotacijos taisyklės, kad žmonės neperdegtų.

    „Pinigus kai kuriais atvejais dar galima susigrąžinti, bet vaikams padarytos žalos niekas nekompensuos“, – sakė Adam Cieślak.

    Ekspertai primena, kad pagrindinė prevencija prasideda nuo įpročių: neskubėti priimti sprendimų, tikrinti skambinančiojo tapatybę oficialiais kanalais ir skeptiškai vertinti „skubius“ prašymus pervesti lėšas. Kuo daugiau visuomenė supranta, kaip veikia šios schemos ir DI klastotės, tuo mažiau erdvės lieka masinei apgaulei.

  • AfD vadovybėje pokyčių nėra: Alice Weidel ir Tino Chrupalla perrinkti partijos pirmininkais

    Vokietijos dešiniojo populizmo partijoje Alternatyva Vokietijai (AfD) – tęstinumas. Erfurte vykusiame partijos suvažiavime delegatai dar kartą išrinko Alice Weidel ir Tino Chrupallą bendrai vadovauti politinei jėgai.

    A. Weidel gavo 81 proc. delegatų balsų, o T. Chrupalla – 70 proc. Abu jie AfD vadovauja nuo 2022 metų, o pastaruoju metu partija išlieka viena stipriausių apklausose daugelyje Vokietijos regionų.

    Kas yra Weidel ir Chrupalla?

    47 metų A. Weidel yra ekonomistė ir viena labiausiai atpažįstamų AfD figūrų šalies politikoje. Pastaraisiais metais ji tapo pagrindiniu partijos veidu nacionaliniu lygmeniu, ypač migracijos, energetikos ir ekonomikos temose.

    T. Chrupalla Bundestage atstovauja Saksonijos apygardai, besiribojančiai su Lenkija. Jis viešai pasisako už dujotiekio Nord Stream remonto ir veiklos atkūrimo idėją bei ragina mažinti Jungtinių Valstijų karinį buvimą Vokietijoje.

    Rinkimų sezonas ir augantis narių skaičius

    Suvažiavimas Erfurte vyko AfD stiprinant pozicijas prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurie partijai gali tapti dar vienu politinės įtakos testu. AfD siekia įtvirtinti lyderystę rytinėse žemėse, kur jos parama tradiciškai didesnė.

    „Gali būti, kad netrukus galėsime valdyti savarankiškai“, – sakė Tino Chrupalla, kreipdamasis į suvažiavimo delegatus.

    „Jūs mūsų nepalaušite. Priešingai, mes tik stiprėsime ir augsime“, – sakė Alice Weidel.

    A. Weidel taip pat teigė, kad partija šiuo metu turi apie 75 000 narių – maždaug 25 000 daugiau nei 2024 metais. Pasak jos, AfD tikslas yra pasiekti 100 000 narių ribą, kuri sustiprintų tiek organizacinius pajėgumus, tiek kampanijų finansavimą.

    Protestai ir istorinės paralelės

    Suvažiavimą lydėjo kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių protestai, kurių dalis AfD kaltina flirtu su autoritarinėmis idėjomis. Tiuringijos sostinėje buvo juntamas sustiprintas viešasis dėmesys ir mobilizuoti protestuotojai, tačiau rimtesnių incidentų nepranešta.

    Papildomų diskusijų sukėlė tai, kad AfD suvažiavimo data sutapo su 100 metų sukaktimi nuo nacistų NSDAP suvažiavimo netoliese esančiame Veimare. Buchenvaldo memorialo vadovas viešai akcentavo, kad datos ir vietos pasirinkimas, jo vertinimu, vargu ar yra atsitiktinis.

    AfD pastaraisiais metais išlieka viena labiausiai poliarizuojančių politinių jėgų Vokietijoje. Kol partija stiprina elektoratą ir narių bazę, jos oponentai vis dažniau kelia klausimus dėl retorikos radikalėjimo ir galimo poveikio šalies politinei kultūrai.

  • Lenkijos koksininkystė prieš Europos Komisijos naują ETS benchmarką: sektorius klausia, iš kur skaičiai

    Europos Komisijos birželio pabaigoje priimtas įgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026–2030 metų nemokamų taršos leidimų skyrimo rodiklius, sukėlė aštrią reakciją Lenkijos koksininkystės sektoriuje. Pramonės atstovai tvirtina, kad naujasis emisijų benchmarkas koksui nustatytas per žemai ir gali smarkiai padidinti įmonių kaštus.

    Reglamentas numato, kad koksui 2026–2030 metų laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021–2025 metais jis siekė 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reikštų mažesnę nemokamų leidimų alokaciją ir didesnį poreikį trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje.

    Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu

    Koksas gaminamas iš koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausių tradicinės plieno gamybos grandinės elementų, ypač aukštakrosnių technologijoje. Dėl to bet kokie taršos leidimų sistemos pokyčiai koksui tiesiogiai veikia plieno pramonės sąnaudas ir konkurencingumą, ypač kai pasaulinėje rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.

    Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikiančiame Energetikos ir vandenilio klausimų formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis – grąžinti koksui ankstesnį, 2021–2025 metų lygio benchmarką, antrasis – užtikrinti, kad koksininkystė būtų įtraukta į benchmarkų peržiūros procesą ir turėtų galimybę realiai įvertinti skaičiavimų pagrindą.

    Didžiausia intriga – metodika ir duomenys

    Didžiausias sektoriaus klausimas – kokiais konkrečiais duomenimis Europos Komisija rėmėsi nustatydama naują rodiklį. Pramonės atstovai viešai teigė bandantys patys atkurti skaičiavimą, tačiau jų turimi duomenys esą nesutampa su naujai paskelbtais dydžiais.

    „Jeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas šis benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskaičiuotas“, – sakė pramonės atstovė, dalyvavusi diskusijoje.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai išvedami pagal 10 proc. efektyviausių įrenginių emisijų rezultatą, tačiau konkretūs įrenginių duomenys nėra atskleidžiami. Valstybės institucijų atstovai pripažino, kad detalių duomenų apie skaičiavimo bazę jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerciškai jautria informacija.

    Ką tai gali reikšti rinkai

    Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad mažesnė nemokama alokacija didina priklausomybę nuo ETS rinkos kainų, o tai gali paskatinti gamybos perkėlimą už ES ribų, jei nebus pakankamų apsaugos priemonių. Šis klausimas ypač svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES griežtina klimato politiką, o pramonei tenka ir investicijų į taršos mažinimą, ir leidimų pirkimo našta.

    Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra įvardijama kaip svarbi žaliava pramonei, todėl koksininkystės atstovai ragina klimato ir žaliavų politiką derinti nuosekliau. Tarp keliamų idėjų minima ir koksui palankesnė reguliacinė aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei aiškesnės, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.

    Artimiausiu metu diskusija gali persikelti į platesnį ETS sistemos peržiūros kontekstą, nes dalis valstybių narių siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir aiškesnių kriterijų, kaip pramonė gali pasivyti geriausių įrenginių rezultatus. Koksininkystės sektorius tikisi, kad jo argumentai bus įvertinti dar prieš įsigaliojant 2026–2030 metų alokacijos taisyklėms.

  • Grindinis šildymas turi silpną vietą: kodėl pavasarį ir rudenį namuose lengva perkaisti

    Grindinis šildymas iš prabangos sprendimo daugelyje naujų ar renovuotų būstų tapo beveik standartu. Jį renkasi dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo ir komforto, ypač kai šiluma tiekiama žemos temperatūros režimu.

    Skirtingai nei sieniniai radiatoriai, grindinis šildymas šilumą atiduoda per didelį plotą, todėl patalpose dažnai juntama stabilesnė temperatūra. Toks sprendimas ypač gerai dera su šilumos siurbliais, kurie efektyviausiai dirba tada, kai nereikia labai karšto šilumnešio.

    Didžiausia bėda – šiluminė inercija

    Pagrindinis grindinio šildymo trūkumas siejamas su vadinamąja šilumine inercija. Vamzdžiai ar kabeliai yra po grindų sluoksniais, o betonas ar išlyginamasis sluoksnis sukaupia šilumą ir ją atiduoda lėtai.

    Dėl to sistema ne visada greitai reaguoja į termostato pakeitimus. Net sumažinus nustatytą temperatūrą, grindys kurį laiką dar šildo, nes sukaupta šiluma nedingsta iš karto.

    Kodėl problema ryškiausia pereinamaisiais sezonais?

    Pavasarį ir rudenį orai dažnai keičiasi per kelias valandas: ryte būna vėsu, o dieną, išlindus saulei, patalpos pradeda šilti natūraliai. Jei ryte grindinis šildymas buvo įjungtas intensyviau, iki vidurdienio jis gali „nebespėti“ sustoti, todėl namuose atsiranda perkaitimo pojūtis.

    Panaši situacija ir atvirkščiai: staiga atvėsus, grindiniam šildymui prireikia daugiau laiko vėl „įsibėgėti“. Radiatoriai įšilti gali greičiau, o grindims dažnai reikia valandų, kol temperatūra taps komfortiška.

    Ką verta įvertinti planuojant ir valdant sistemą

    Norint sumažinti šiuos svyravimus, itin svarbus tinkamas valdymas ir automatika, ypač jei namai turi didelius langus ir saulėtomis dienomis greitai įkaista. Praktikoje padeda laipsniškas temperatūros koregavimas, o ne staigūs termostato šuoliai.

    Taip pat reikšmę turi pastato šiluminės savybės, grindų konstrukcija ir pasirinkti reguliavimo sprendimai. Kuo didesnė masė ir storesni sluoksniai virš šildymo kontūrų, tuo ilgesnis sistemos reakcijos laikas pereinamaisiais sezonais.