Tag: Dirbtinis intelektas

  • ES ir Indonezija šeštadienį pasirašys laisvosios prekybos sutartį: neliks muitų 90 proc. prekių

    Europos Sąjunga ir Indonezija šeštadienį Briuselyje pasirašys iš anksto suderintą laisvosios prekybos sutartį, kuri numato panaikinti importo muitus daugiau nei 90 proc. tarpusavio prekybos prekių.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho. Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvaus ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Susitarimo derybos buvo užbaigtos 2025 metų rugsėjį. Didžioji dalis tarifų, kaip numatyta, būtų panaikinta nuo pat sutarties įsigaliojimo.

    Praktinė reikšmė verslui – mažesnės eksporto sąnaudos ir lengvesnė prieiga prie rinkos, kuri yra viena didžiausių Pietryčių Azijoje, o kai kurioms prekių grupėms pokyčiai numatyti etapais.

    Kokie muitai būtų naikinami

    Vienas ryškiausių punktų – Indonezijos įsipareigojimas atsisakyti 50 proc. muito automobiliams, importuojamiems iš ES. Liberalizavimo procesą planuojama užbaigti per penkerius metus.

    Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad susitarimas turėtų būti naudingas ES žemės ūkiui ir maisto eksportui – muitai būtų panaikinti daugumai žemės ūkio ir maisto produktų, eksportuojamų į Indoneziją.

    Iki šiol ES į Indoneziją kasmet eksportuodavo maisto produktų už maždaug 1 mlrd. eurų, o maždaug trečdalį šios sumos sudarydavo pieno produktai. Tarp sektorių, kuriuose matomas augimo potencialas, minimi ir mėsos, vaisių, daržovių bei perdirbtos produkcijos eksportas.

    Kas liktų apsaugota ir kiek sutaupytų eksportuotojai

    Kartu ES nurodo derybose apsaugojusi „jautrius“ produktus: Sąjunga neketina naikinti muitų kiaušiniams, cukrui, etanoliui, šviežiems bananams, ryžiams, romui ir modifikuotiems krakmolams. Kitiems jautriems produktams būtų taikomos ribotos kvotos.

    Europos Komisijos vertinimu, sutartis ES eksportuotojams reikštų daugiau nei 600 mln. eurų metinių sutaupymų.

    2024 metais prekių prekybos apyvarta tarp ES ir Indonezijos viršijo 27 mlrd. eurų, o prekybos perteklius liko Indonezijos pusėje. Paslaugų mainai tuo pat metu siekė beveik 9 mlrd. eurų, šiame segmente dominuojančią poziciją turėjo ES.

  • Branduolinis kreiseris „Admirał Nachimow“ įstrigęs doke 30 metų: modernizacija gali žlugti

    Rusijos branduolinis raketinis kreiseris „Admirał Nachimow“ remontuojamas ir modernizuojamas jau beveik 30 metų – ir vis dar nėra aišku, ar šis projektas bus sėkmingai užbaigtas.

    Laivas, priklausantis 1144 projektui, į Severodvinsko (prie Archangelsko) laivų statyklą „Sievmaš“ pateko dar 1997 metais – po mažiau nei dešimtmečio tarnybos, kai jam buvo numatytas remontas ir kelių metų modernizacija.

    Tačiau planuotas „kelerių metų“ terminas išsitęsė iki beveik trijų dešimtmečių. Per tą laiką ne kartą skelbta apie darbų atnaujinimą ir naujas pabaigos datas, bet jos vis būdavo nukeliamos.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad iki šiol nesutariama, kokia turėtų būti šio kreiserio reali paskirtis šiuolaikinėje Rusijos karinio jūrų laivyno struktūroje. O be aiškios vizijos sudėtinga nuspręsti, kokia kryptimi laivą modernizuoti.

    Kodėl modernizacija taip užsitęsė

    Kaip primena Suomijos portalas tekniikkatalous.fi, kreiseris buvo baigtas 1988 metų gruodžio 30 dieną, o tuomet vadinosi „Kalinin“. Šaltojo karo pabaigos laikotarpiu jis buvo laikomas vienu ambicingiausių Sovietų Sąjungos laivyno projektų – kurtu kaip atsvara JAV lėktuvnešiams.

    251 metro ilgio ir maždaug 28 tūkst. tonų vandentalpos laivas anuomet buvo vienas didžiausių branduoline energija varomų kovinių laivų (neskaitant lėktuvnešių). Jį varė du KN-3 branduoliniai reaktoriai, o tai teoriškai suteikė itin didelį autonomiškumą jūroje.

    Remiantis tekste cituojamais rusiškais šaltiniais, modernizacijai jau galėjo būti išleista apie 200 mlrd. rublių (apie 2,2 mlrd. eurų). Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie paprastą remontą, o apie itin brangų bandymą prikelti sudėtingą sovietinį projektą naujam laikotarpiui.

    Paskutinį kartą oficialiai minėta, kad darbai turėjo baigtis 2023 metų gruodį, o į tarnybą laivas grįžti 2024 metais. Šie terminai nebuvo įgyvendinti.

    Viltis – 2026 metų pabaiga, bet garantijų nėra

    Naujausias viešai aptariamas scenarijus – laivą į rikiuotę sugrąžinti 2026 metų pabaigoje. Tekste teigiama, kad jūrų bandymai esą turėjo prasidėti, tačiau aiškaus patvirtinto grafiko ir šiuo metu vis dar stinga.

    Net jei techniniai darbai būtų užbaigti, lieka klausimas, ar laivas taps praktiškai panaudojamu vienetu, ar tik brangiu simboliu. Modernizuoti tokio dydžio ir sudėtingumo branduolinį kreiserį yra ne tik inžinerinis, bet ir didelis finansinis iššūkis.

    Be to, kai modernizacija užsitęsia dešimtmečiais, dalis technologijų spėja pasenti dar iki laivo sugrįžimo į tarnybą. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas atidėjimas gali didinti riziką, jog prireiks dar daugiau pakeitimų ir papildomų lėšų.

    „Piotro Didžiojo“ istorija kelia abejonių

    Dėl „Admirał Nachimow“ ateities nerimo kelia ir kito to paties projekto laivo – „Piotr Wielki“ – pavyzdys. Šis kreiseris Rusijos Šiaurės laivyne tarnavo iki 2022 metų, vėliau taip pat buvo išsiųstas modernizacijai.

    Tekste nurodoma, kad nepriklausomas Rusijos portalas meduza.io skelbė: „Piotr Wielki“ į tarnybą gali nebegrįžti. Esą jungtinė Gynybos ministerijos ir laivų statybos pramonės komisija galėjo įvertinti, kad planuoti darbai neturi nei techninio, nei ekonominio pagrindo.

    Minima ir tai, kad laivo būklė galėjo būti tokia prasta, jog neužtektų vien pakeisti ginkluotę bei radarus – prireiktų didelės apimties pertvarkymų. Jei tai atitinka realybę, analogiškos rizikos gali lydėti ir „Admirał Nachimow“.

    Galiausiai kyla ir platesnis klausimas: ar šiuolaikinė Rusija pajėgi ilgą laiką išlaikyti ir modernizuoti tokius milžiniškus, dar sovietmečiu sukurtus branduolinius laivus, kai tie patys pinigai galėtų būti skiriami naujiems laivams statyti.

  • Lenkijos SMR „BWRX-300“ papildytas šilumos moduliu: galės tiekti ir elektrą, ir šilumą

    Lenkijoje kuriamas mažasis modulinis branduolinis reaktorius BWRX-300 turėtų gaminti ne tik elektros energiją, bet ir šilumą. Į standartinį projekto variantą numatoma integruoti šilumos tiekimo modulį, kuris leistų vienu metu gaminti elektrą ir šilumą.

    Susitarimą dėl darbų, susijusių su šilumos modulio suprojektavimu, Varšuvoje vykusio P-TEC renginio metu pasirašė SGE vadovas Rafałas Kasprówas ir „GE Vernova“ atstovas Rogeris Martella, pranešė WNP.

    Pagal šį planą elektrinė būtų papildyta šilumokaičiu ir moduliu, leidžiančiu panaudoti elektrinėje pagamintą šilumą, pavyzdžiui, miestų centralizuoto šildymo tinklams. Tokie sprendimai Europoje svarbūs ne tik energijos gamybai, bet ir šilumos ūkiui.

    Dokumente akcentuojama, kad šilumos komponentas būtų kuriamas atsižvelgiant į Europos, ypač Lenkijos, rinkos poreikius. Tai dar vienas ženklas, kad branduolinės technologijos regione vis dažniau svarstomos ne vien elektros gamybai.

    Susitarimas susietas su 300 MW projektu

    Šilumos modulio kūrimo sutartis pasirašyta lapkričio 18 dieną, kai R. Kasprówas veikė kaip SGE vadovas. Nurodoma, kad tai tapo įmanoma po anksčiau sudaryto susitarimo dėl lenkiško 300 MW galios BWRX-300 projekto vystymo.

    Tekste taip pat minima, kad minėtą susitarimą dėl projekto vystymo pasirašė SGE ir „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE) atstovai, dalyvaujant Lenkijos Energetikos ministerijos vadovybei.

    Dar viena detalė – „Orlen“ spalio pabaigoje iš SGE gavo tiesiogines licencines teises į BWRX-300 technologiją. Tuo metu dar vyksta darbai, susiję su lenkiško SMR projekto parengimu.

    Pirmasis BWRX-300 pasaulyje vėluoja

    Kontekstui svarbu tai, kad pirmosios pasaulyje BWRX-300 statybos Kanados Ontarijuje vėluoja ir, kaip nurodoma, viršys planuotą biudžetą. Dėl to reaktorius nebus pradėtas eksploatuoti 2030 metų spalį, kaip tikėtasi anksčiau.

    Tekste minimas ir pirminis planas – 7,7 mlrd. Kanados dolerių biudžetas, kurio projektas nebetelpa. Lenkijos Energetikos viceministras Wojciechas Wrochna komentavo, kad net ir metų vėlavimas bei 10 proc. kaštų augimas „pirmojo tokio pobūdžio“ projekto atveju būtų laikomas didele sėkme.

    „Orlen“ domisi ir branduoline šiluma

    Publikacijoje pažymima, kad „Orlen“ mato potencialą branduolinėse technologijose, skirtose šilumos ūkiui, ir už BWRX-300 ribų. Rugsėjį „Orlen VC“ prisidėjo prie investuotojų, parėmusių Suomijos bendrovę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 reaktorių.

    Nurodoma, kad LDR-50 projektas siejamas su 50 MW šilumine galia, o investicijų suma, kurią tekste mini WNP, siekia beveik 70 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad „Steady Energy“ projektą 40 mln. eurų paskola parėmė Europos investicijų bankas – tai įvardijama kaip pirmas toks sprendimas Europos branduoliniame sektoriuje nuo 1980-ųjų.

  • Lenkijoje atidarytas pirmasis 180 km autostrados A1 įkrovimo koridorius elektriniams vilkikams

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis šalyje viešai prieinamas autostrados įkrovimo koridorius elektriniams sunkvežimiams. Jis įrengtas prie A1 greitkelio ir jungia dvi „MOYA energia“ lokacijas – Radomske ir Gorzyczkose.

    Kaip skelbiama „WNP“, naująją infrastruktūrą paleido bendrovės „Anwim“ prekės ženklas „MOYA energia“. Koridorius skirtas elektriniams sunkiasvoriams (eHDV) ir turėtų palengvinti ilgesnių maršrutų planavimą, ypač vežėjams, važiuojantiems per pagrindinį šalies transporto koridorių.

    Radomske, vadinamajame „Port Radomsko“ aptarnavimo komplekse, prie jau veikusių lengviesiems automobiliams skirtų greitojo įkrovimo vietų įrengti du nauji 400 kW galios taškai. Jie pritaikyti būtent elektriniams vilkikams.

    Spalį pradėję veikti eHDV įkrovimo punktai Gorzyczkose, netoli sienos su Čekija, kartu su Radomsko stotele sudaro maždaug 180 km ilgio atkarpą. Toks atstumas vežėjams suteikia daugiau aiškumo planuojant keliones A1 greitkeliu ir kraunantis pakeliui.

    Atidarymą pažymėjo bandomasis važiavimas

    Oficialaus koridoriaus atidarymo dieną – lapkričio 19-ąją – šią atkarpą patikrino elektrinis MAN sunkvežimis, nuvažiavęs maršrutą Gorzyczki–Radomsko. Renginio metu taip pat vyko diskusija apie tolimųjų reisų transporto elektrifikavimo iššūkius.

    Per susitikimą „Anwim“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „mLeasing“ – ji siejama su pasiūlymų elektriniam sunkiajam transportui plėtra ir vežėjų pagalba elektrifikuojant parkus.

    Planuojami nauji įkrovimo „hubai“

    Bendrovė skelbia ketinanti toliau investuoti į įkrovimo centrus prie pagrindinių transporto maršrutų. Nurodoma, kad ateities „hubuose“ turėtų atsirasti daugiau taškų, pritaikytų MCS (Megawatt Charging System) standartui, orientuotam į itin greitą sunkvežimių įkrovimą.

    Be A1 koridoriaus, „MOYA energia“ mini ir kitas vietas, kuriose veikia 400 kW įkrovikliai: Ščeciną, Gromadką (netoli Boleslavieco), Radomą, Mysłowices, Suvalkus ir Gniezną. Słubicose įrengtas 180 kW įkrovimo įrenginys.

    Projektas Radomske ir Gorzyczkose yra iniciatyvos „Development of Moya Energia Charging Network in Poland“ dalis, bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal CEF instrumentą ir AFIF programą, kurią administruoja CINEA agentūra.

    Plėtra siejama ir su platesniais Europos planais didinti alternatyvių degalų infrastruktūrą palei TEN-T transeuropinį transporto tinklą – tai turėtų palengvinti elektrinio transporto judėjimą tarp šalių.

  • „UniCredit“ perima Commerzbank: mBankas neparduodamas, bet veikla Čekijoje ir Slovakijoje – po klaustuku

    Italų bankas „UniCredit“ artėja prie visiškos operacinės kontrolės perėmimo Vokietijos Commerzbanke. Kartu paaiškėjo ir vienas svarbiausių klausimų regionui: Lenkijos mBankas, kuriame Commerzbankas turi 69 proc. akcijų paketą, parduodamas nebus.

    Kaip nurodoma publikuotoje informacijoje, Berlyne vykusios „UniCredit“ vadovybės ir Vokietijos federalinės finansų ministerijos atstovų derybos baigėsi bendru sutarimu dėl Commerzbanko ateities. Mainais už tai, kad banko būstinė liktų Frankfurte prie Maino, o bendrovė ir toliau būtų kotiruojama biržoje bei išlaikytų užsienio veiklą, Vokietijos pusė atsisakė reikalavimo turėti dvi vietas būsimoje stebėtojų taryboje.

    Sandoriui užbaigti dar reikalingi Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) pritarimai. Gavus šiuos leidimus, liktų tik vietinio lygmens procedūriniai ir techniniai sprendimai.

    Tuo pat metu numatoma, kad Commerzbanko užsienio veikla bus reikšmingai mažinama, tačiau bankas išlaikys savo profilį – orientaciją į smulkųjį ir vidutinį verslą bei tarptautinės prekybos atsiskaitymus. Tai svarbu ir mBanko perspektyvai, nes jis, tikėtina, ir toliau liks Commerzbanko grupės dalimi.

    „UniCredit“ jau turi beveik pusę Commerzbanko kapitalo

    Kovo mėnesį „UniCredit“ paskelbė akcijų mainų kvietimą Commerzbanko akcininkams, siūlydama keisti jų turimas akcijas į „UniCredit“ akcijas. Po šios operacijos italų bankas įgijo 47,59 proc. akcijų paketą, kuris suteikia teisę naudotis 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

    Susitarimuose su Vokietijos valdžia, kaip teigiama, nuspręsta, kad bent kol kas nebus skubama su visiška abiejų bankų integracija. Tai leistų išlaikyti Commerzbanko būstinę Frankfurte ir jo kotiravimą Vokietijos biržoje.

    Vokietijos valstybė, pagal paskelbtą informaciją, išlaikys 12 proc. akcijų paketą ir proporcingai dalyvaus būsimų dividendų išmokėjime. Tuo pačiu vokiečiai atsitraukė nuo siekio užsitikrinti dvi vietas būsimoje stebėtojų taryboje.

    Kas laukia mBanko Čekijoje ir Slovakijoje?

    Nors dėl mBanko pardavimo scenarijus, regis, atmetamas, atviras lieka klausimas dėl jo veiklos Čekijoje ir Slovakijoje. Šiose šalyse mBankas veikia per dukterines įmones, o „UniCredit“ grupė abiejose rinkose yra ypač stipriai įsitvirtinusi.

    Dėl šios priežasties svarstoma, kad mBanko aktyvumas šiose rinkose ateityje galėtų būti ribojamas, nors galutinių sprendimų tekste nepateikiama. Kol kas akcentuojama, kad mBankas greičiausiai ir toliau veiks Commerzbanko grupėje.

    Planuojami pokyčiai valdyme

    Skelbiama, kad dar šiais metais planuojama suformuoti naują Commerzbanko stebėtojų tarybą ir valdybą. Tam turėtų būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Taip pat nurodoma, kad dabartinė Commerzbanko vadovė Bettina Orlopp pasitrauks iš pareigų. „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel, kaip teigiama, dėl banko veiklos Vokietijos finansų rinkoje atskirai diskutavo ir su kelių federalinių žemių vadovais.

  • Sprogimas chemijos gamykloje Liubline: po bako prakiurimo išsiliejo medžiaga, žmonės nenukentėjo

    Lenkijos Liublino mieste, chemijos įmonėje Felino rajone, ketvirtadienį įvyko sprogimas – prakiuro vienas iš rezervuarų ir iš jo ėmė tekėti jame buvęs medžiagų mišinys.

    Kaip pranešė ugniagesiai, incidento metu žmonės nenukentėjo: darbuotojai spėjo evakuotis dar prieš sprogimą, o grėsmės aplinkai nenustatyta.

    Pasak Liublino miesto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo Bartłomiejaus Pytkos, labiausiai tikėtina įvykio priežastis – per didelis slėgis viename iš rezervuarų.

    Dėl to, anot jo, įvyko sprogimas, rezervuaras prarado sandarumą ir dalis medžiagos pateko į aplinką, tačiau situacija buvo greitai suvaldyta.

    Į įvykio vietą pasiųstos specialios pajėgos

    Į įmonę atvyko septynios ugniagesių pajėgos – iš viso dirba 25 ugniagesiai.

    Tarp jų – specializuota chemijos ir ekologinio gelbėjimo grupė, kuri neutralizuoja išsiliejusią medžiagą ir užtikrina, kad ji nekeltų pavojaus.

    Ugniagesiai nurodo, kad darbų teritorija yra aptverta ir kontroliuojama, o aplinkiniams gyventojams pavojaus nėra.

  • Po „Autopay“ kibernetinės atakos neatmetamas mokėjimo kortelių duomenų nutekėjimas: ką daryti gavus pranešimą

    Lenkijos mokėjimų paslaugų teikėja „Autopay“ pranešė apie neautorizuotą prieigą prie savo infrastruktūros, o kibernetinio saugumo bendruomenėje keliama versija, kad galėjo nutekėti ir mokėjimo kortelių duomenys.

    Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, kibernetinio saugumo ekspertas Krzysztofas Smaga pabrėžė: žmonėms, kurie gavo „Autopay“ pranešimą, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų dėl kortelės saugumo.

    Įmonė nurodė įtarianti neteisėtą prieigą prie tokių duomenų kaip el. pašto adresas, telefono numeris (jei operacija buvo susijusi su telefono papildymu), IP adresas, taip pat su mokėjimu susiję kortelės duomenys.

    Nors iki šiol nepatvirtinta, kad duomenys buvo nukopijuoti ar panaudoti, „Autopay“ pažymi, jog to visiškai atmesti negali, o nukentėję subjektai buvo informuoti individualiai.

    Kokie kortelės duomenys pavojingiausi

    K. Smaga aiškino, kad didžiausia rizika kyla tada, jei į nusikaltėlių rankas patenka pilnas konkrečios kortelės duomenų rinkinys: kortelės turėtojo vardas ir pavardė, CVV/CVC kodas, kortelės numeris ir galiojimo data.

    Tokiu atveju, pasak eksperto, sukčiai gali bandyti atlikti atsiskaitymus kortelės savininko sąskaita, todėl reakcija turi būti greita.

    Ką daryti gavus pranešimą iš „Autopay“

    Ekspertas pataria pirmiausia nedelsiant užblokuoti (užregistruoti kaip prarastą / pavogtą) mokėjimo kortelę ir užsisakyti naują. Tai, jo teigimu, yra pagrindinis žingsnis, mažinantis galimą žalą.

    Kortelę, pasak K. Smagos, galima užblokuoti banko programėlėje, bet kurio banko padalinyje arba paskambinus į banko klientų aptarnavimo liniją.

    Bankai įspėja dėl sukčių suaktyvėjimo

    Lenkijos bankų asociacija ZBP pabrėžė, kad incidentas nebuvo susijęs su bankų infrastruktūra, o galimai atskleisti duomenys nebuvo tiesiogiai paimti iš bankų sistemų.

    Vis dėlto asociacija įspėjo apie kitą riziką: po tokių incidentų dažnai suaktyvėja sukčiai, kurie bando išnaudoti situaciją ir siųsti apgaulingas žinutes, apsimesdami patikimomis institucijomis.

    ZBP ragina reguliariai tikrinti sąskaitos ir kortelės operacijų istoriją, niekam nediktuoti kortelės duomenų telefonu, SMS ar el. paštu, nespausti nuorodų apie tariamus pinigų grąžinimus, papildomas įmokas ar „duomenų atnaujinimus“, taip pat neatskleisti prisijungimų, slaptažodžių ir banko patvirtinimo kodų.

    Po šio incidento kai kurie bankai pranešė ėmęsi prevencinių veiksmų: pavyzdžiui, vienas kooperatinis bankas informavo apie dalies „Visa“ ir „Mastercard“ kortelių prevencinį blokavimą, jei jos buvo naudotos mokėjimams per „Autopay“.

    „Autopay“ yra bendrovė, teikianti elektroninių atsiskaitymų ir klientų identifikavimo sprendimus.

  • „Tauron“: be galios rinkos po 2030-ųjų naujų dujinių OCGT elektrinių projektų nebus

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ aiškiai sieja naujų dujinių piko elektrinių (OCGT) plėtrą su vienu dalyku – galios rinkos mechanizmo tęstinumu ir aukcionais po 2030 metų.

    Apie tai, skelbiant 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ valdybos vicepirmininkas Michałas Orłowskis, atsakingas už turto valdymą ir plėtrą.

    Pasak jo, bendrovė ruošia projektus, kurie galėtų dalyvauti būsimuose galios rinkos aukcionuose, tačiau be tokio finansinio „užnugario“ sprendimų dėl investicijų į naujas lanksčias elektrines nebus.

    Kontekstas svarbus: paskutinis pagrindinis galios rinkos aukcionas pagal dabar galiojančias taisykles įvyko 2025 metų gruodį ir buvo skirtas 2030 metų tiekimo laikotarpiui – todėl tolesnė sistema po 2030-ųjų kol kas nėra patvirtinta.

    OCGT Jaworzno projektas: 600 MW ir 2029 metų pabaiga

    Tarp šiuo metu vykdomų investicijų „Tauron“ mini OCGT Jaworzno – 600 MW klasės dujinį piko bloką, kurį plėtoja „Tauron Wytwarzanie“.

    2026 metų trečiojo ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad projekto fizinė pažanga siekė 6 proc., o planuojamas investicijos užbaigimas numatytas 2029 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    M. Orłowskis pabrėžė, kad naujų lanksčių blokų gali reikėti energetikos sistemai toliau „žalėti“, tačiau be galios rinkos aukciono ir numatytos paramos papildomi projektai nebus įgyvendinti.

    Investicijos 2026 metais: 3,857 mlrd. zl ir dėmesys tinklams

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius „Tauron“ investicijos siekė 3,857 mlrd. zlotų – tai apie 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (augimas sudarė 190 mln. zlotų).

    Didžiausia investicijų dalis teko elektros skirstymo segmentui: jo dalis bendrose kapitalo išlaidose sudarė 72 proc., o investicijos šiame segmente, palyginti su praėjusiais metais, augo 9 proc.

    Vicepirmininkas aiškino, kad 45 proc. skirstymo segmento investicijų buvo skirta naujiems prijungimams, tačiau jų dalis mažėja dėl augančių modernizavimo darbų apimčių – prijungimų lygis iš esmės atitinka paklausą, o tinklų atnaujinimas spartėja.

    Tarp didesnių krypčių skirstymo segmente įvardytos ir investicijos į išmaniuosius skaitiklius.

    Išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai: 3,4 mln. ir 623 MW

    Iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos „Tauron“ tinkle buvo įdiegta 3,4 mln. išmaniųjų skaitiklių – tai sudaro apie 56 proc. vartotojų.

    Kitas reguliacinis tikslas – 65 proc. iki 2027 metų pabaigos; bendrovės teigimu, ji juda link šio rodiklio.

    „Tauron“ taip pat plečia baterinius energijos kaupiklius: eksploatacijoje ir įgyvendinime grupė turi projektų, kurių bendra galia siekia 623 MW. Iš jų veikiantys Dąbie, Przewóz ir Proszówek kaupikliai kartu sudaro 17 MW, o didžiausia dalis naujų pajėgumų – 487 MW – numatyta 2028 metais.

    Finansiniu požiūriu per tris 2026 metų ketvirčius grupės grynasis pelnas siekė 2,58 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 2,89 mlrd. zlotų), o EBITDA sudarė 5,51 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 6,14 mlrd. zlotų).

  • JT žmogaus teisių vadovas: DI valdymą kontroliuoja keli technologijų „baronai“

    JT žmogaus teisių vadovas: DI valdymą kontroliuoja keli technologijų „baronai“

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Türkas perspėja, kad dirbtinis intelektas šiandien valdomas beveik „viduramžiškai“ – kai sprendžianti galia sutelkta kelių technologijų milžinių rankose.

    Ženevoje vykusiame „RightsX“ aukščiausiojo lygio susitikime jis pabrėžė, jog DI dažnai pateikiamas kaip futuristinė istorija, tačiau iš esmės tai – senas galios pasiskirstymo klausimas, galintis paveikti paprastų žmonių teises ir laisves.

    Pasak V. Türko, saujelė vyrų kontroliuoja didelę pasaulio DI skaičiavimo galios, duomenų ir infrastruktūros dalį, o bendrų taisyklių, kurios leistų kryptingai reguliuoti DI plėtrą, vis dar trūksta.

    Jis taip pat kalbėjo apie „ryškų demokratijos deficitą“, kai penkios technologijų bendrovės valdo daugiau nei 70 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios.

    „Beveik be kontrolės ir atskaitomybės“

    V. Türko teigimu, technologija, kuri gali formuoti ateitį, šiandien valdoma taip, lyg būtų palikta „išrinktiesiems“ – be realių saugiklių, be balansų, be visuomenės dalyvavimo ir be aiškios atskaitomybės.

    Jis įspėjo, kad istorija rodo paprastą dėsningumą: kai galia koncentruojasi, pirmiausia nukenčia eilinių žmonių teisės ir laisvės.

    JT pareigūnas akcentavo, kad DI vis labiau „valdo žmonių gyvenimus“, o tai neretai vyksta jiems patiems net nežinant. Tokia įtaka, jo žodžiais, gali iškreipti viešąją diskusiją „subtiliais, klastingais būdais“.

    Kita rizika – šališki algoritmai, kurie gali atkartoti neteisybę dideliu mastu, tarsi „pramoniniu“ būdu.

    Rizikos kritinei infrastruktūrai ir „civilizacinio žlugimo“ scenarijai

    V. Türkas priminė, kad transportas, maisto tiekimas ir sveikatos apsauga vis labiau skaitmenizuojami. Jo teigimu, gali ateiti diena, kai DI būtų pajėgus atjungti kritinę infrastruktūrą ištisoms bendruomenėms ar net valstybėms – pats arba „neteisingose rankose“.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas apie galimą „civilizacinį žlugimą“ dėl DI ir kėlė klausimą, kas iš tiesų sprendžia, kokią riziką visuomenė sutinka prisiimti.

    Nepaisant įspėjimų, V. Türkas sakė išliekantis optimistiškas: jo manymu, žmonės galiausiai ima priešintis nekontroliuojamai galiai, o demokratijos deficitas gali virsti pasitikėjimo deficitu.

    Ragina kurti taisykles ir dalintis nauda

    JT žmogaus teisių vadovas paragino DI reguliuoti taip, kad centre būtų žmogaus teisės. Jo teigimu, DI nauda turėtų būti dalijamasi teisingai, tačiau tam reikės ne tik technologijų bendrovių geros valios, bet ir realios reguliavimo bei atskaitomybės sistemos.

    V. Türkas sakė rašęs pažangiausias DI kuriančioms įmonėms, ragindamas įdiegti veiksmingas apsaugos priemones „kol ne per vėlu“.

    Jis pateikė palyginimą: pieno butelis iki parduotuvės lentynos neateina be daugybės testų, taisyklių ir reikalavimų, todėl, jo vertinimu, DI srityje reguliavimas taip pat yra akivaizdžiai būtinas, turint omenyje galimą žalą.

    Kalbėdamas apie tai, kaip mokomi DI modeliai, JT pareigūnas pasiūlė vieną principinę kryptį – suteikti jiems užduotį remtis Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

  • „Alibaba“ vadovas: prieinamas DI gali suteikti solo verslui tarptautinės įmonės galią

    „Alibaba“ vadovas: prieinamas DI gali suteikti solo verslui tarptautinės įmonės galią

    Vienam žmogui kuriant verslą didžiausias iššūkis dažnai būna ne idėja, o kasdienė rutina – tiekėjų paieška, derybos, dokumentai ir palyginimai, kurie suvalgo laiką. „Alibaba“ B2B verslo vadovas Kuo Zhang teigia, kad būtent čia dirbtinis intelektas (DI) gali tapti realiu „pagreičiu“ mažoms komandoms.

    Nuomonės straipsnyje „Euronews“ jis pateikia pavyzdį: britų paauglys Harrisonas Nottas sukūrė vėsinantį rankšluostį po sporto, tačiau idėją paversti veikiančiu verslu jam reiškė pereiti sudėtingą kelią – nuo tinkamų medžiagų ir gamintojų atrankos iki derybų dėl kainos ir kiekių.

    Anot autoriaus, kliūtys nesibaigia pagaminus pirmą partiją. Norint augti tenka vėl ir vėl kartoti tuos pačius procesus: ieškoti alternatyvų, tikrinti gamintojus, derėtis, aiškintis logistiką. Mažame versle šios užduotys dažniausiai krenta ant paties įkūrėjo pečių, konkuruodamos su laiku, kurio reikia produktui tobulinti ir klientams aptarnauti.

    Todėl, pasak K. Zhango, diskusija apie DI smulkiam ir vidutiniam verslui Europoje turi keistis: DI negali likti „užrakintas“ už didelėms įmonėms skirtų kainų ar reikalauti savaičių techninio diegimo. Jei įrankiai neįperkami arba jų paleidimas per sudėtingas, produktyvumo pažadai mažoms įmonėms lieka teoriniai.

    DI įsisavinimo atotrūkis Europoje

    K. Zhangas primena „Eurostat“ duomenis: DI naudoja 17 proc. Europos Sąjungos įmonių, turinčių 10–49 darbuotojus, kai tarp didžiųjų bendrovių (250 ir daugiau darbuotojų) šis rodiklis siekia 55 proc. Be to, mikroįmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių, šiuose skaičiavimuose išvis neįtraukiamos.

    Autorius pateikia ir Jungtinės Karalystės pavyzdį iš „Alibaba.com“ bei „Small Business Britain“ tyrimo: 68 proc. smulkių įmonių nurodė norinčios sužinoti, ką joms galėtų duoti agentinis DI, tačiau tik 5 proc. teigė jį reguliariai naudojančios.

    Jei DI nauda ir toliau daugiausia koncentruosis didelėse įmonėse, turinčiose IT skyrius ir resursus diegimui, DI įsisavinimo atotrūkis, autoriaus vertinimu, greitai gali virsti konkurencingumo atotrūkiu.

    Kodėl neužtenka vien pokalbių roboto

    K. Zhangas pabrėžia, kad smulkiam verslui dažnai nereikia dar vieno universalaus pokalbių roboto su „tuščiu“ užklausos langu. Vietoje to reikalingi sprendimai, kurie geba vykdyti kelių žingsnių darbo eigas – nuo tiekėjų paieškos iki derybų ar logistikos scenarijų parinkimo.

    Autorius remiasi Europos Komisijos apklausa apie DI diegimą tarp mažų ir vidutinių įmonių: įvardijamos kliūtys yra investicijų kaina, vidinės kompetencijos trūkumas ir operacinis neapibrėžtumas. Didelėje organizacijoje DI rezultatų tikrinimas ir sistemos konfigūravimas pasidalija per komandas, o mažoje įmonėje tai dažnai turi daryti vienas žmogus.

    Dar viena autoriaus akcentuojama sąlyga – DI agento nauda priklauso nuo „infrastruktūros“ už jo nugaros. Vien prekės vieneto kaina nepasako visos istorijos: reikalinga informacija apie tiekėjo patikimumą, pristatymo galimybes, muitus Europoje, atitikties reikalavimus ir kitus veiksnius.

    Pasak K. Zhango, skirtumas tarp paprasto pokalbių roboto ir integruoto agentinio DI yra praktinis: vienas gali padėti parašyti laišką tiekėjui, kitas – pateikti patikrintą, palygintą tiekėjų sąrašą, paruoštą sprendimui priimti.

    Deleguoti rutiną, bet išlaikyti kontrolę

    Autorius pabrėžia, kad užduočių delegavimas DI nereiškia kontrolės praradimo – ypač kai klaidos smulkiam verslui gali būti brangios. Tinkamas modelis, jo teigimu, turėtų leisti įkūrėjui nusistatyti „apsauginius rėmus“, matyti, ką sistema atliko, ir įsikišti tik priimant sprendimus dėl užsakymų, mokėjimų ar sutarčių.

    Kaip pavyzdį K. Zhangas grįžta prie H. Notto istorijos ir teigia, kad agentinis DI, sujungtas su pasauline tiekimo grandine, gali perimti pirkimų rutiną: surasti tiekėjus, palyginti kainas ir minimalius užsakymus, atrinkti konkurencingiausius kandidatus bei pradėti derybas pagal iš anksto nustatytas taisykles.

    Galiausiai autoriaus mintis paprasta: DI pažangą reikėtų matuoti tuo, kiek ji prieinama smulkioms įmonėms ir kiek realaus darbo ji nuima nuo įkūrėjo kasdienybės. Kai įrankiai yra paruošti naudoti ir įperkami, jie gali priartinti mažą komandą prie to, ką įprastai gali tik didelės tarptautinės organizacijos.