CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Kanada jungiasi prie SAFE ir perka lenkiškus dronus: ką tai reiškia Lenkijos gynybos pramonei

    Kanada pastaruoju metu sparčiai artėja prie Europos Sąjungos gynybos politikos ir ieško naujų partnerių, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. Tai vyksta didėjant prekybos įtampoms ir politiniam neapibrėžtumui, o kartu – augant poreikiui greitai plėsti amunicijos ir modernių ginkluotės sistemų gamybą.

    Vienas ryškiausių signalų – Kanados sprendimas įsitraukti į SAFE – europinį gynybos finansavimo instrumentą, atveriantį kelią bendriems pirkimams ir pramoniniam bendradarbiavimui. Kanada tapo vienintele valstybe iš už ES ribų, kuri į šį formatą įsileista kaip partnerė, taip siekiant greičiau didinti gamybos pajėgumus ir technologinę partnerystę su Europos įmonėmis.

    SAFE ir Kanados posūkis į Europą

    SAFE logika paremta tuo, kad Europos šalys, turinčios bendrų saugumo poreikių, finansavimą nukreiptų į praktinius pajėgumus: amunicijos gamybą, tiekimo grandinių stiprinimą, technologijų kūrimą ir gamybos plėtrą. Kanadai tai suteikia ne tik priėjimą prie europinių projektų, bet ir galimybę greičiau perkelti dalį gamybos bei kompetencijų į Šiaurės Ameriką, stiprinant savo pramoninę bazę.

    Kanados gynybos pramonė per dešimtmetį reikšmingai augo: pajamos, lyginant su 2014 metais, didėjo beveik 87 proc. ir 2024 metais pasiekė apie 11,7 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad šalis iš tradicinio tiekėjo JAV programoms vis labiau tampa savarankišku žaidėju, siekiančiu parduoti produktus ir kurti technologijas plačiau – kartu su NATO partneriais Europoje.

    Lenkijos ir Kanados susitarimai gynybos srityje

    Lenkijai Kanada įdomi kaip politiškai artima NATO partnerė, galinti prisidėti ne tik finansavimu, bet ir technologijomis, mokymais bei bendrais projektais. Tuo metu Kanadai Lenkija yra vienas sparčiausiai gynybą stiprinančių Europos valstybių ir svarbus taškas bendradarbiaujant su regionu, kuris tiesiogiai jaučia karo Ukrainoje pasekmes.

    Pastaraisiais metais Varšuva ir Otava pasirašė keletą susitarimų, kuriais siekiama sukurti ilgalaikę pramoninę partnerystę. Šie dokumentai labiau orientuoti ne į klasikinius didelius ginkluotės pirkimus, o į bendrus pirkimus, gamybos kooperaciją, tyrimus ir plėtrą, taip pat į galimybę Lenkijai eksportuoti savo sukurtas sistemas į Kanadą.

    „Kanada pasirengusi daryti daugiau – didinti gamybą, gilinti pramoninį bendradarbiavimą ir tiekti pajėgumus, kurių reikia mūsų bendrai gynybai“, – sakė Kanados gynybos ministras Davidas McGuinty.

    Kanadai atsiveria lenkiškų dronų kelias

    Vienu konkrečiausių šios krypties rezultatų tapo politinis sprendimas atverti kelią Kanados susidomėjimui lenkiškomis bepilotėmis sistemomis. Tarp minimų sprendimų – žvalgybiniai ir smogiamieji dronų sprendimai „FlyEye“, „Warmate“ ir „Gladius“, siejami su Lenkijos privačiu gynybos sektoriaus lyderiu WB Group.

    Šis aspektas svarbus ne tik kaip atskiras pardavimas. Didesnė reikšmė – tai precedentas, kad Kanada, tradiciškai orientuota į Šiaurės Amerikos tiekimo grandines, pasirengusi pirkti ir integruoti Europos, įskaitant Lenkijos, sprendimus, o dalį kompetencijų bei gamybos gali svarstyti lokalizuoti per partnerystes su vietos įmonėmis.

    Gynybos rinkoje būtent bepilotės sistemos, optoelektronika, ryšiai ir žvalgyba pastaraisiais metais tapo prioritetais, nes karo Ukrainoje patirtis parodė, kad masiškai naudojami dronai ir greitai atnaujinami sprendimai dažnai suteikia daugiau operacinės naudos nei lėtai įsigyjamos sunkios platformos. Dėl to NATO šalys vis aktyviau ieško gamintojų, gebančių tiekti didesnius kiekius ir greitai adaptuoti produktus.

    Ką reiškia WB Group susitarimai Kanadoje

    Partnerystę su Kanada stiprina ir pramoniniai susitarimai. WB Group pasirašė ketinimų protokolus su keliomis Kanados bendrovėmis, dirbančiomis mokymų ir simuliacijos, optoelektronikos, bepilotes integracijos bei specializuotų platformų srityse. Tokia kryptis leidžia tikėtis ne vien importo, bet ir bendrų kūrimo bei integracijos darbų, kurie padeda greičiau pasiekti operacinį parengtumą.

    Praktinė nauda Lenkijai – galimybė išplėsti eksportą už Europos ribų, o kartu įsitvirtinti Šiaurės Amerikos rinkoje per vietinius partnerius. Kanadai tai suteikia priėjimą prie sistemų, kurios jau patikrintos realiomis sąlygomis ir gali būti greičiau diegiamos, kai prioritetas yra laikas ir gamybos mastas.

    Finansinis šios krypties ramstis – Kanados eksporto kreditų agentūros „Export Development Canada“ ir Lenkijos plėtros banko BGK bendradarbiavimas. Toks modelis dažnai naudojamas didesnės apimties eksporto sandoriams ir bendroms investicijoms remti, mažinant riziką ir palengvinant finansavimą tiekėjams bei pirkėjams.

    Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar pasirašyti memorandumai virs konkrečiais užsakymais, bendra gamyba ir ilgalaikiais tiekimo kontraktais. Jei taip, Lenkija gali gauti ne tik papildomą eksporto rinką, bet ir strateginį pramoninį partnerį, kuris padėtų greičiau didinti pajėgumus NATO poreikiams.

  • „Respect Energy Holding“ valdyboje permainos: finansams nuo spalio vadovaus Anna Makuch-Hojowska

    „Respect Energy“ grupė pranešė apie pokyčius vadovybėje: nuo 2026 metų spalio 1 dienos finansų vadovės pareigas (CFO) perima Anna Makuch-Hojowska. Kartu ji prisijungs prie „Respect Energy Holding“ valdybos ir bus atsakinga už visos grupės finansų valdymą.

    Bendrovės teigimu, naujoji CFO turi daugiau nei 20 metų patirties finansų srityje. Ji dirbo tarptautinėse finansų organizacijose, tarp jų bankuose „Raiffeisen“ ir „Millennium“, taip pat privačiame sektoriuje, įskaitant energetikos segmentą.

    Su „Respect Energy“ grupe Anna Makuch-Hojowska siejama nuo 2023 metų. Per šį laiką ji kūrė ir plėtojo struktūrinio finansavimo bei susijungimų ir įsigijimų kryptį, formuodama kompetencijas ir komandą, atsakingą už šias funkcijas grupės lygmeniu.

    „Džiaugiuosi, kad Anna prisijungė prie „Respect Energy Holding“ valdybos. Ji atsineša platų finansų valdymo patirties bagažą ir puikiai pažįsta mūsų organizaciją“, – sakė Roch Baranowski, „Respect Energy Holding“ valdybos pirmininkas.

    Įmonė taip pat padėkojo iki šiol finansų funkcijai vadovavusiai Dianai Skotnickai už jos indėlį. Pasak grupės, ankstesnės vadovės atlikti darbai sustiprino finansų valdymo pagrindus ir sukūrė tvirtą atspirtį tolesniam sprendimų priėmimo palaikymui visoje organizacijoje.

    Kas yra „Respect Energy Holding“

    „Respect Energy Holding“ yra „Respect Energy“ grupės holdingo bendrovė. Grupė veikia elektros energijos rinkoje ir užsiima prekyba elektra tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje grandyje.

    Tokie CFO lygio pokyčiai energetikos įmonėse dažnai siejami su augimo ir investicijų etapais: griežtesniu rizikų valdymu, finansavimo struktūros optimizavimu, pasirengimu plėtrai ar įsigijimams. Energetikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl kainų svyravimų, reguliavimo reikalavimų ir didelio kapitalo poreikio.

  • Nesėkminga Polimerų Police investicija smaugia „Grupa Azoty“: vis daugiau vilčių dėl Orlen sandorio

    Lenkijos chemijos pramonės milžinė „Grupa Azoty“ ir jai priklausantys Zakłady Chemiczne Police vis aiškiau jaučia vieno projekto kainą: daug metų vykdyta Polimerų Police investicija tapo finansine našta, kuri stabdo atnaujinimus ir kelia įtampą tarp vadovybės bei darbuotojų. Nors pagrindinė trąšų ir chemijos gamyba veikia, bendrovės manevro laisvė ribota dėl skolų ir didelių veiklos kaštų.

    Police gamykla istoriškai buvo kuriama kaip svarbus kompleksinių trąšų ir kitų chemijos produktų centras, todėl jos stabilumas svarbus ne tik regionui, bet ir žemės ūkiui. Pastaraisiais metais, svyruojant trąšų paklausai ir energijos kainoms, Europos gamintojai apskritai dirba sudėtingesnėje aplinkoje, o papildomos skolų naštos tokiose įmonėse ypač skaudžios.

    Kas spaudžia įmonę šiandien?

    Didžiausi iššūkiai susideda iš kelių dalių: didelis įsiskolinimas, senstantis įrenginių parkas ir ribotos investicijos į modernizaciją. Kartu auga socialinė įtampa, nes darbuotojai tikisi greitesnių pokyčių ir atlyginimų augimo, tačiau vadovybė pabrėžia, kad galimybės didinti algas yra smarkiai apribotos.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad restruktūrizavimo diskusijos labiausiai susijusios su Polimerų Police projektu, o ne su pačiais chemijos cechais. Kitaip tariant, gamyba nėra sustojusi, tačiau bendras finansinis spaudimas verčia taupyti ir nukreipti lėšas į būtiniausius remontus bei veiklos stabilumą.

    „Jeigu nebūtų Polimerų Police, šiandien turėtume gerokai geresnę finansinę situaciją, bet šios investicijos našta labiausiai smogia mums“, – sakė Zakłady Chemiczne Police vadovė Małgorzata Królak.

    Polimerų Police kaina išaugo iki milijardų

    Polimerų Police projektas, pradėtas kaip ambicingas plėtros planas, ilgainiui tapo vienu didžiausių galvos skausmų. Pradinės sąmatos augo, o galutinė investicijos kaina, viešai minimais vertinimais, pasiekė apie 1 800 000 000 eurų, nors gamykla ilgą laiką buvo laikoma nebaigta arba nepasiekusia planuotos apimties.

    Rizikas nuo pat pradžių įvardijo ne vienas pramonės ekspertas: kompetencijų trūkumas valdant tokio masto statybas, silpnesnė finansinė bazė ir ne iki galo įvertinta polimerų rinkos specifika. Tokiose situacijose bet koks vėlavimas ar biudžeto didėjimas tiesiogiai persikelia į skolas ir mažina visos grupės investicines galimybes.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė informacijos apie teisinius vertinimus ir institucijoms teikiamus pranešimus dėl projekto įgyvendinimo sprendimų. Tai dar labiau didina neapibrėžtumą, nes šalia finansinių klausimų atsiranda ir galimos atsakomybės tema.

    Darbuotojų spaudimas ir taupymo režimas

    Įtampa juntama ne tik Police, bet ir platesniu mastu visoje „Grupa Azoty“. Profesinės sąjungos siekia reikšmingesnių algų didinimo sprendimų, tačiau bendrovės finansinė padėtis riboja galimybes, todėl derybos tampa jautrios ir politiškai, ir socialiai.

    Taupymas jau palietė ir „minkštąsias“ išlaidas: mažinamas rėmimas, atsisakoma dalies renginių, griežčiau vertinamos nebūtinos sąnaudos. Įmonės logika paprasta: prioritetas teikiamas įrenginių patikimumui, saugai, remontams ir baziniam konkurencingumui, nes be jų trąšų ir chemijos gamyba ilgainiui praranda stabilumą.

    Viltis siejama su Orlen sandoriu

    Pagrindinis šiuo metu aptariamas kelias, galintis sumažinti spaudimą, yra sandoris, kuriuo „Orlen“ galėtų perimti Polimerų Police projektą ar jo kontrolę. Tokia išeitis leistų dalį rizikos ir finansinės naštos perkelti didesniam, stipresnį balansą turinčiam rinkos žaidėjui.

    Police įmonė pabrėžia, kad net ir pasikeitus projekto savininkams ji galėtų uždirbti iš paslaugų aplink Polimerų Police veiklą: tiekti energiją, garą, vandenį, teikti logistikos sprendimus per savo infrastruktūrą. Tai reikštų, kad projektas iš „inkaro“ teoriškai galėtų virsti papildomu pajamų šaltiniu, jei būtų užtikrintas stabilus veikimas.

    „Kai Polimerų Police pagaliau pradės veikti pilna apimtimi, mes galėsime uždirbti teikdami energijos ir logistikos paslaugas, o daugiau dėmesio grįš į pačius cechus ir žmones“, – sakė Małgorzata Królak.

    Kol kas daug lems sandorio sąlygos, terminai ir tai, kaip „Orlen“ vertins projekto užbaigimo bei pelningumo perspektyvas. Regionui tai kritinis klausimas, nes didelė dalis darbo vietų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su chemijos kompleksu, o bet koks ilgalaikis nestabilumas smogtų ir vietos paslaugų sektoriui.

  • Latvijos rinkimai: suskaičiavus 90 proc. balsų pirmauja premjero Kulbergso „Vieningasis sąrašas“

    Latvijoje tęsiamas parlamento rinkimų balsų skaičiavimas, o suskaičiavus apie 90 proc. biuletenių pirmauja premjero Andrio Kulbergso vedamas „Vieningasis sąrašas“. Centrinės rinkimų komisijos skelbiami tarpiniai duomenys rodo, kad ši politinė jėga surinko 35,44 proc. balsų.

    Antroje vietoje rikiuojasi dešinioji populistinė partija „Latvija pirmoje vietoje“, kuriai tenka 13,22 proc. balsų. Trečia – aljansas „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ su 11,73 proc., o toliau seka Nacionalinis susivienijimas (9,09 proc.), „Progresyvieji“ (7,24 proc.) ir „Naujoji vienybė“ (6,18 proc.).

    Pagal šiuo metu matomą mandatų pasiskirstymą „Vieningasis sąrašas“ galėtų gauti 41 vietą 100 narių Saeimoje. „Latvija pirmoje vietoje“ pretenduotų į 17 mandatų, „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ – į 15, Nacionalinis susivienijimas – į 11, „Progresyvieji“ – į 9, o „Naujoji vienybė“ – į 7.

    Daug dėmesio sulaukia situacija dėl 5 proc. barjero: Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, priklausiusi iki šiol valdžiusiai koalicijai, kol kas turi 4,62 proc. ir rizikuoja likti už parlamento borto. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje taip pat yra „Vieningasis sąrašas“, Nacionalinis susivienijimas ir „Naujoji vienybė“.

    Jei rezultatai reikšmingai nepasikeis, trys koalicijos partneriai be Žaliųjų ir valstiečių sąjungos galėtų išlaikyti daugumą – iš viso apie 59 mandatus. Vien „Vieningajam sąrašui“ susivienijus su Nacionaliniu susivienijimu, skaičiuojama apie 52 vietas, o tai taip pat sudarytų aritmetinę daugumą.

    Galutinių išvadų skubėti daryti nereikėtų, nes balsai dar skaičiuojami, įskaitant Rygą ir Vidžemės regioną, o tai gali paveikti mandatų pasiskirstymą. Tuo metu Kuržemėje ir Latgaloje balsų skaičiavimas jau baigtas, tačiau dalyje apylinkių dar tikslinami atskirų kandidatų rezultatai.

  • „Atlas Copco Group“ Žemutinėje Silezijoje statys 5 600 kv. m gamyklą: ką reikš regionui

    Pramoninio nekilnojamojo turto vystytoja „Panattoni“ pranešė pradedanti gamyklos statybas Okmianuose, Žemutinėje Silezijoje. Objektas bus statomas pasaulinei pramonės įrangos gamintojai „Atlas Copco Group“ ir užims apie 5 600 kv. m.

    Projektas įgyvendinamas pagal BTS principą, kai pastatas projektuojamas ir statomas konkretaus nuomininko poreikiams. Tokia schema paprastai leidžia greičiau pritaikyti patalpas gamybos procesams, logistikai bei inžinerinėms sistemoms.

    Nauja gamykla pagal BTS modelį

    Pasak projekto iniciatorių, pastate bus sujungtos kelios funkcijos: gamyba, sandėliavimas ir administracinės bei buitinės patalpos. Taip pat numatyta atskira įrangos remonto ir aptarnavimo zona, svarbi klientų aptarnavimo greičiui ir atsarginių dalių srautams.

    „Lenkija „Atlas Copco Group“ yra svarbi rinka – nuosekliai plečiame čia veiklą jau daug metų. Investicija Okmianuose stiprina mūsų gamybos ir serviso pajėgumus, kad galėtume dar geriau atliepti klientų poreikius“, – sakė „Atlas Copco Group“ operacijų vadovas Szymon Zych.

    Planuojama, kad veikla naujoje vietoje galėtų startuoti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Tokie terminai pramonės projektams dažniausiai priklauso nuo įrangos diegimo, darbuotojų parengimo ir tiekimo grandinės suderinimo.

    Kodėl Žemutinė Silezija traukia gamybą

    Žemutinė Silezija laikoma vienu stipriausių Lenkijos pramonės ir logistikos regionų, kur dažnai telkiasi tiek gamyba, tiek sandėliavimas. Investuotojams svarbūs keli veiksniai: išvystyta kelių infrastruktūra, kvalifikuota darbo rinka ir tiekėjų ekosistema.

    „Dar viena gamybinė BTS investicija Žemutinėje Silezijoje patvirtina, kad regionas pritraukia įmones, kurioms reikia konkrečiai veiklai pritaikytų objektų. Tokiuose projektuose kiekvienas pastato elementas turi būti suderintas su procesais“, – teigė „Panattoni“ atstovas Jakub Jankowiak.

    „Panattoni“ nurodo, kad per 15 metų Žemutinėje Silezijoje pristatė apie 2 500 000 kv. m pramoninio ploto. Iš jų beveik 442 000 kv. m sudarė BTS ir BTO projektai, kurie paprastai siejami su ilgesnio laikotarpio gamybos plėtra ir investuotojų įsipareigojimais.

  • Lenkijos jūrų uostai augina apsukas: daugiau laivų ir krovinių, o Gdanskas išlaikė lyderystę

    Laivų srautai ir tonažas vėl augo

    Lenkijos jūrų uostuose 2025 metais užfiksuotas nuosaikus augimas: į uostus įplaukė 20 300 laivų, tai yra 1,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Kartu didėjo ir aptarnautų laivų bendras tonažas – jų bendra keliamoji galia siekė 235,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Šie skaičiai rodo, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų logistikos svyravų Baltijos regiono uostai išlieka svarbūs tiek žaliavų, tiek pramonės produkcijos, tiek konteinerių grandinėms. Didėjantis tonažas dažnai signalizuoja ne tik daugiau reisų, bet ir didesnius laivus arba geriau išnaudotą jų talpą.

    Krova kilo, didžiausia dalis – skystieji kroviniai

    2025 metais Lenkijos uostų krovos apimtys padidėjo 3,2 proc. iki 128,2 mln. tonų. Didžiausią dalį sudarė skystieji birieji kroviniai – 43,8 proc. visos krovos, po jų sekė sausieji birieji kroviniai (23,6 proc.) ir konteineriai (20,6 proc.).

    Tokia struktūra būdinga uostams, aptarnaujantiems energetikos ir chemijos produktų srautus, taip pat žemės ūkio bei pramonės žaliavas. Konteinerių dalis išlieka reikšminga, nes ji glaudžiai susijusi su mažmeninės prekybos, e. komercijos ir gamybos tiekimo grandinių stabilumu.

    Gdanskas pirmas, sparčiausiai augo Ščecinas

    Tarp svarbiausių šalies ekonomikai uostų didžiausias krovos šuolis 2025 metais fiksuotas Ščecine – 10,8 proc. Augimas registruotas ir Svinoujscėje (7,2 proc.) bei Gdanske (6,1 proc.), o Gdynėje krova smuko 11,2 proc.

    Nepaisant skirtingų dinamikų, Gdanskas išlaikė didžiausio Lenkijos uosto poziciją ir sugeneravo 58,8 proc. visų šalies uostų krovos apimčių. Gdynės dalis siekė 16,1 proc., Svinoujsčės – 15,4 proc., Ščecino – 8,6 proc.

    Statistika taip pat rodo augančią vietos vežėjų veiklą: 2025 metų pabaigoje Lenkijos laivybos įmonės ir operatoriai turėjo 83 laivų flotilę, kurios bendra keliamoji galia siekė 2,5 mln. tonų DWT. Jūrinio transporto laivynas per metus pervežė 7,1 mln. tonų krovinių – 6,3 proc. daugiau, o atliktas krovinių vežimo darbas padidėjo 12,4 proc.

    Uostams tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, krantinių pajėgumams ir geležinkelių bei kelių pralaidumui, nes augant srautams svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa greitis ir patikimumas. Baltijos regione tai ypač aktualu, nes krovinių srautai jautriai reaguoja į kainas, geopolitiką ir tiekimo grandinių persitvarkymą.

  • Strzelce Opolskie apylankos projektas pajudėjo: nauja DK94 trasa turėtų nukreipti tranzitą iš centro

    Pradėtos apylankos planavimo procedūros

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA (Opolės padalinys) paskelbė konkursą parengiamiesiems Strzelce Opolskie apylankos darbams. Projektas numatytas valstybinio kelio DK94 ruože ir yra vienas svarbiausių sprendimų, siekiant sumažinti tranzitinio srauto poveikį miestui.

    Skelbiama, kad konkursas tapo įmanomas po to, kai buvo pasirašytas susitarimas su Strzelce Opolskie savivaldybe dėl parengiamųjų darbų finansavimo. Taip pat sutarta, kad projektavimo biuro atranką organizuos būtent GDDKiA Opolės padalinys.

    Ką turės padaryti projektuotojai?

    Konkursą laimėjęs vykdytojas pirmiausia rengs techninę, ekonominę ir aplinkosauginę studiją, kurioje bus lyginami keli galimi trasos variantai. Tokia analizė paprastai apima ne tik techninius sprendinius, bet ir poveikį aplinkai, socialines pasekmes, eismo saugą bei ekonominį pagrįstumą.

    Vienas iš svarbiausių šio etapo rezultatų bus argumentuota rekomendacija, kurį trasos variantą pasirinkti. Remiantis ja, bus rengiami dokumentai, reikalingi gauti aplinkosauginį sprendimą, nuo kurio priklauso tolesni projektavimo ir statybos terminai.

    Kodėl apylanka miestui tapo prioritetu?

    Planuojamos apylankos ilgis turėtų siekti apie 9 kilometrus. Esminis tikslas aiškus: išvesti tranzitinį transportą iš miesto, kuriame eismas koncentruojasi DK94 atkarpoje ir daro tiesioginį poveikį centrui.

    GDDKiA atkreipė dėmesį, kad netoliese esantys A4 automagistralės mazgai Krapkowice, Kędzierzyn-Koźle ir Strzelce Opolskie lemia, jog uždarius A4 srautas nukreipiamas per Strzelce Opolskie. Tokiais atvejais miestas tampa alternatyviu koridoriumi, o eismas centre smarkiai sutrinka.

    „Analizuosime kelis realiai įgyvendinamus būsimos trasos variantus, o vieną iš jų rekomenduosime prašyme priimti aplinkosauginį sprendimą“, – teigiama GDDKiA pranešime.

  • „New York Times“: JAV ir Rusija tariasi dėl „Lukoil“ užsienio aktyvų pardavimo – kas ir kodėl domisi?

    JAV ir Rusijos atstovai kelis mėnesius neoficialiai aptarinėja galimą Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ užsienyje esančių aktyvų pardavimą, pranešė „New York Times“. Pasak leidinio, tema siejama su platesnėmis derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos ir galimų ekonominių „geros valios“ žingsnių.

    Anot publikacijoje cituojamų šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokią idėją aptarė susitikime Maskvoje 2026 metais rugsėjo 5 dieną su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. „New York Times“ teigimu, planas būtų pristatytas kaip signalas, kad Maskva pasirengusi sandoriams dar nepasibaigus karui.

    Kas būtų parduodama ir kodėl tai svarbu?

    „New York Times“ rašo, kad galimas sandoris apimtų įvairius „Lukoil“ aktyvus už Rusijos ribų: nuo naftos telkinių iki perdirbimo ir mažmeninės prekybos infrastruktūros. Minimos ir Europoje veikiančios naftos perdirbimo įmonės, taip pat kiti turto vienetai skirtinguose regionuose.

    Didžiausias dėmesys, anot leidinio, krypsta į Europoje esančias perdirbimo grandis, nes jos gamina dyzeliną ir reaktyvinį kurą. Šių produktų tiekimas pastaruoju metu išlieka jautrus geopolitikai, todėl bet kokie pokyčiai gali atsiliepti kainoms ir rinkos balansui.

    Pažymima, kad pats „Lukoil“ savo tarptautinio turto vertę šiais metais įvertino maždaug 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18 milijardų eurų. Tokios apimties sandoris būtų reikšmingas ne tik energetikos sektoriui, bet ir sankcijų politikai, nes potencialiai reikėtų reguliuotojų sprendimų bei leidimų.

    Kas gali būti pirkėjai?

    „New York Times“ nurodo, kad dėl galimo susitarimo, be kitų, domisi JAV investuotojas Toddas Boehly, taip pat du Artimųjų Rytų verslo subjektai. Leidinys taip pat mini JAV Tarptautinio vystymo finansų korporaciją (DFC) kaip vieną iš institucijų, stebinčių ir vertinančių scenarijus.

    „Sandoris padidintų JAV energetinį saugumą ir prisidėtų prie mažesnių energijos kainų vartotojams“, – sakė DFC atstovas, kurį cituoja „New York Times“.

    Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į galimus interesų konfliktų vertinimus, nes dalis minimų veikėjų esą turi politinių ir verslo ryšių su JAV politine aplinka. Vis dėlto pabrėžiama, kad viešai patvirtintų duomenų, jog JAV pasiuntiniai asmeniškai gautų naudos, nėra.

    Kokios kliūtys laukia ir ką tai reikštų rinkai?

    Net jei šalys politiškai sutartų dėl krypties, sandoriui tektų įveikti kelis barjerus: teisinį patikrinimą, sankcijų režimų suderinamumą ir atskirų valstybių leidimus, ypač jei kalbama apie strateginius energetikos objektus Europoje. Tokie procesai paprastai užtrunka, o sąlygos gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos.

    Energetikos rinkai tai būtų signalas, kad Maskva ieško būdų monetizuoti užsienio turtą ir tuo pačiu atverti kanalus ekonominiam dialogui. Tačiau bet koks realus poveikis degalų kainoms priklausytų nuo to, ar pasikeistų fiziniai tiekimo srautai, ar tik nuosavybės struktūra ir valdymas.

    Kol kas, remiantis „New York Times“, galutinis susitarimas nėra pasiektas, o derybos išlieka jautrios tiek politiškai, tiek reputaciškai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu labiau tikėtini signalai ir nutekėjimai, o ne greitas formalus sandorio paskelbimas.

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.

  • Nuo 2027 metų keičiamas estiškas CIT: mažiau lankstumo, daugiau kontrolės ir rizika dėl klaidų

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojami reikšmingi vadinamojo estiško CIT pakeitimai. Šis modelis buvo kurtas kaip paskata įmonėms pelną palikti versle ir jį reinvestuoti, tačiau po spartaus populiarumo augimo valdžia siekia sugriežtinti taisykles ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Estiško CIT esmė išlieka ta pati: pelno mokestis įprastai atsiranda tada, kai pelnas faktiškai išmokamas akcininkams ar „ištraukiamas“ iš įmonės kitais būdais. Dėl to įmonėms, kurios pelną skiria plėtrai, atsiranda daugiau apyvartinių lėšų, tačiau mainais reikia itin tiksliai laikytis režimo sąlygų.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Vienas labiausiai apčiuopiamų pokyčių: įmonės nebegalės pereiti prie estiško CIT metų eigoje. Iki šiol tokia galimybė leido prisitaikyti prie pasikeitusių verslo aplinkybių, o ateityje pasirinkimą reikės planuoti iš anksto, paprastai siejant su mokestinių metų pradžia.

    Taip pat planuojama patikslinti taisykles dėl paslėptų pelno išmokėjimo formų, paskirstyto pelno ir su veikla nesusijusių išlaidų. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai mokėtojas turės įrodyti, kad tam tikros išlaidos ar atsiskaitymai nėra netiesioginis pelno išmokėjimas akcininkui ar susijusiems asmenims.

    Kartu numatomas ir tam tikras palengvinimas dėl užimtumo reikalavimų: juos būtų galima atitikti derinant darbo sutartis su kitomis bendradarbiavimo formomis. Tai ypač aktualu verslams, kuriuose dalis funkcijų perkama kaip paslaugos.

    Kodėl formalumai taps kritiniai?

    Naujose nuostatose labiau akcentuojama drausmė ir kontrolė, o tai didina ir formalių klaidų kainą. Estiško CIT režime net ir techniškai atrodantys pažeidimai gali lemti teisės taikyti lengvatinį apmokestinimą praradimą, todėl mokesčių rizikos valdymas tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip ir finansų planavimas.

    „Problema yra įstatyme įtvirtintas formalizmas ir pernelyg griežta sankcija, tai yra teisės taikyti režimą praradimas, dažnai su atgaliniu poveikiu“, – sakė mokesčių ekspertas Łukaszas Samojłowiczius.

    Ekspertų vertinimu, dažniausi rizikos taškai susiję su įmonės pertvarkomis, susijungimais, padalijimais, investicijomis į finansines priemones, taip pat su užimtumo ar kitų tinkamumo kriterijų įrodymu. Dėl to prieš pasirenkant režimą įmonėms rekomenduojama atlikti išsamų pasirengimo vertinimą ir peržiūrėti vidines procedūras.

    „Paslėptų išmokų“ ratas plečiamas

    Pokyčiai taip pat palies vadinamųjų paslėptų pelno išmokų apibrėžimą. Siekiama praplėsti atvejų ratą, kai atsiskaitymai tarp įmonės ir akcininko ar susijusių šalių gali būti prilyginti pelno paskirstymui, net jei formaliai tai atrodo kaip nuoma, licencijos ar paslaugų pirkimas.

    „Įmonėms teks daug atidžiau įsivertinti atsiskaitymus tarp bendrovės ir jos savininko“, – sakė Łukaszas Łukasikas.

    Tai reiškia, kad daugiau dėmesio teks skirti kainodarai, sutarčių sąlygoms ir realiam paslaugų turiniui, ypač kai sandoriai vyksta su susijusiais asmenimis. Įmonėms, kurios naudojasi akcininkų turtu ar paslaugomis, gali prireikti tvirtesnio dokumentavimo ir aiškesnio ekonominio pagrindimo.

    Abolicija už senas klaidas, bet mažiau laisvės ateičiai

    Projekte numatyta abolicija daliai įmonių, kurios anksčiau prarado teisę į estišką CIT dėl formalių pažeidimų, susijusių su įėjimu į režimą. Toks sprendimas gali sumažinti praeities rizikų naštą ir užkirsti kelią ypač skaudžioms pasekmėms tais atvejais, kai ginčas kilo dėl procedūrinių netikslumų.

    Vis dėlto kartu verslas neteks svarbaus lankstumo instrumento, tai yra galimybės pasirinkti estišką CIT metų eigoje. Dalis ekspertų teigia, kad problemą buvo galima spręsti paprasčiau, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant procedūrą ir mažinant automatinio teisės praradimo riziką dėl apskaitos ar ataskaitų klaidų.

    Apibendrinant, estiškas CIT Lenkijoje neliks panaikintas, tačiau nuo 2027 metų numatomas aiškus posūkis į griežtesnę kontrolę. Įmonėms tai reiškia daugiau planavimo, kruopštesnį dokumentavimą ir didesnę kainą už, atrodytų, nedideles formalias klaidas.