CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį pabrango 114 proc. ir užfiksavo geriausią mėnesį bendrovės istorijoje nuo debiuto „Nasdaq“ biržoje. Ralis išsiskiria tuo, kad įvyko po kelių metų nusivylimo dėl vėluojančių produktų ir gamybos problemų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas balandžio 24 dieną, kai po ketvirčio rezultatų akcijos pašoko apie 24 proc. Tą dieną kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2000 metų, o kilimas tęsėsi ir vėliau.

    Kas įtikino Volstritą?

    Investuotojai pervertina rizikas, bet rinką užkūrė keli aiškūs signalai: atsigaunančios pajamos, stiprėjanti duomenų centrų procesorių paklausa ir optimizmas dėl naujų technologinių procesų. Bendrovės pajamos pastarąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., nors prieš tai penkiais iš septynių ketvirčių fiksuoti kritimai.

    Rinkoje ypač daug dėmesio sulaukė „Intel“ 18A technologija ir gamybos plėtra JAV, įskaitant Arizonos projektus. Tuo pat metu DI sukurta skaičiavimo resursų paklausa didina spaudimą visai infrastruktūrai, o centriniai procesoriai vėl tampa kritine grandimi šalia grafikos procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tanas, kalbėdamas apie augančią duomenų centrų procesorių paklausą ir tiekimo ribas.

    Vadovų kaita ir valstybės veiksnys

    Lip-Bu Tanas „Intel“ vadovu tapo 2025 metų kovą, po to kai iš pareigų pasitraukė Patas Gelsingeris. Pastarojo laikotarpį lydėjo didelės investicijos ir pertvarkos, o 2024 metais „Intel“ akcijos buvo kritusios apie 60 proc.

    Rinkos nuotaikas sustiprino ir JAV vyriausybės sprendimai didinti vietinę pažangių lustų gamybą bei mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. „Intel“ laikoma viena iš nedaugelio JAV bendrovių, galinčių gaminti pažangiausius lustus, nors realioje rinkos konkurencijoje stipriai dominuoja TSMC ir „Samsung“.

    Gamyba pagal užsakymą ir naujas „siaurasis“ taškas

    „Intel“ siekia tapti ne tik lustų kūrėja, bet ir gamintoja kitiems užsakovams, tačiau šis kelias iki šiol kelia abejonių: klientai atsargiai vertina pereinamojo laikotarpio riziką. Bendrovė jau koregavo ankstesnius planus, mažino darbuotojų skaičių ir atidėjo kai kuriuos didelius projektus.

    Kita kryptis, į kurią vis dažniau žiūri rinka, yra pažangus lustų „pakavimas“, kai atskiri komponentai sujungiami į vieną didelio našumo sistemą. DI paklausa didina šios grandies svarbą, nes „pakavimas“ tampa dar vienu gamybos „butelio kakleliu“, o pajėgumai pasaulyje riboti.

    Analitikai pažymi, kad toks spartus akcijos šuolis gali lenkti fundamentalius rodiklius, todėl svyravimai išliks dideli. Vis dėlto balandžio ralis parodė, kad rinka vėl tiki „Intel“ apsisukimo scenarijumi, o pagrindinis katalizatorius – atsinaujinusi DI infrastruktūros investicijų banga.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos balandį pakilo 34 proc. ir tai tapo geriausiu bendrovės mėnesiu nuo 2004 metų, kai „Google“ ką tik buvo debiutavusi biržoje. Rinką kilstelėjo geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir spartėjantis „Google Cloud“ augimas.

    Investuotojų nuotaikos technologijų sektoriuje išsiskyrė: „Alphabet“ šuoliui priešpriešą sudarė „Meta“ kritimas, siejęs beveik 9 proc. Toks kontrastas parodė, kad Volstritas ne visoms bendrovėms vienodai atlaidus, kai kalbama apie milžiniškas investicijas į DI infrastruktūrą.

    Kas pakėlė „Alphabet“ akcijas

    Įmonė pranešė, kad „Google Cloud“ pajamos per metus šoktelėjo 63 proc., o tai tapo vienu svarbiausių rezultatų akcentų. DI paklausą čia vis labiau generuoja verslo klientai, kurie perka skaičiavimo išteklius, duomenų apdorojimo paslaugas ir modelių pritaikymą savo reikmėms.

    „Matome milžinišką paklausą mūsų DI įrankiams ir nuosaviems lustams, DI uždega kiekvieną verslo dalį“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    „Alphabet“ taip pat padidino šių metų kapitalo išlaidų prognozę iki 180–190 mlrd. eurų, anksčiau skelbus 175–185 mlrd. eurų rėžį. Kapitalo išlaidos apima duomenų centrus, serverius, tinklo plėtrą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiuo metu yra kertinė DI plėtros sąlyga.

    „Meta“ investicijos išgąsdino rinką

    „Meta“ ketvirčio pajamos ir pelnas viršijo lūkesčius, tačiau investuotojus labiau paveikė didėjantis išlaidų planas. Bendrovė kapitalo išlaidų prognozę kilstelėjo iki 125–145 mlrd. eurų, prieš tai numatydama 115–135 mlrd. eurų.

    Įmonė aiškino, kad didesnį biudžetą lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Vis dėlto daliai rinkos dalyvių svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip greitai DI investicijos virs aiškiai pamatuojamu pelnu už reklamos verslo ribų.

    Dar vienas investuotojų jautrumą didinantis signalas – planuojamas skolos finansavimas. Pranešta, kad „Meta“ svarsto apie 19–23 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri padėtų finansuoti DI infrastruktūros plėtrą, kai kapitalo poreikis auga sparčiau nei anksčiau.

    Kodėl rinkos reakcijos skiriasi

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija: investuotojai vis atidžiau vertina ne vien DI ambicijas, bet ir jų monetizavimo kelią. „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ turi didelius debesijos verslus, kurie leidžia DI investicijas greičiau paversti pajamomis iš įmonių klientų.

    „Meta“ tokio masto debesijos pasiūlos neturi, todėl rinkai sunkiau įvertinti, kaip infrastruktūros išlaidos atsipirks per atskirą, nuoseklų pajamų srautą. Dėl to kiekvienas pranešimas apie išlaidų didinimą gali sukelti aštresnę reakciją, net jei ketvirčio rodikliai išlieka stiprūs.

  • Investuotojas įspėja: Artimųjų Rytų pinigai gali sustabdyti DI bumą ir duomenų centrų plėtrą

    Investuotojas įspėja: Artimųjų Rytų pinigai gali sustabdyti DI bumą ir duomenų centrų plėtrą

    Technologijų investuotojas Jackas Selby perspėja, kad Artimųjų Rytų valstybiniai turto fondai, pasikeitus geopolitinei situacijai, gali pristabdyti investicijas į dirbtinio intelekto projektus. Pasak jo, tai reikštų mažesnį kapitalo srautą į duomenų centrus ir jų infrastruktūrą, o poveikis gali pasiekti tiek biržines, tiek privačias technologijų bendroves.

    J. Selby vadovauja Peterio Thielio šeimos biuro „Thiel Capital“ investicijoms. Jo teigimu, Artimųjų Rytų investuotojai sudaro reikšmingą dalį pasaulinių įsipareigojimų finansuoti DI plėtrą per artimiausius penkerius metus, todėl bet koks prioritetų pasikeitimas galėtų greitai išbalansuoti rinką.

    „Rinka neįvertino, kokia svarbi Artimųjų Rytų dalis DI investicijoms ir infrastruktūrai“, – sakė Jackas Selby.

    Jis pabrėžia, kad dalis regiono kapitalo nukreipiama į vietinius duomenų centrus, o kita dalis finansuoja projektus už regiono ribų. Jei dėl užsitęsusių konfliktų šalys daugiau lėšų skirtų vidaus atstatymui ar saugumo išlaidoms, tai galėtų reikšti atidėtas ar atšauktas didelio masto infrastruktūros sutartis.

    Tekste minimi ir konkretūs planai, siejami su Jungtiniais Arabų Emyratais: numatomi didelės galios duomenų centrų projektai ir įsipareigojimai dėl ilgalaikių investicijų. Tokie projektai paprastai remiasi ne tik technologijų tiekėjais, bet ir itin didelėmis išankstinėmis kapitalo sąnaudomis, todėl finansavimo pauzės gali greitai persikelti į tiekimo grandines.

    „Jei šie projektai bus išjungti ar atšaukti, poveikis rinkai gali būti daug didesnis, nei dabar rodo kainos“, – sakė Jackas Selby.

    Investuotojas taip pat akcentuoja platesnę riziką: DI infrastruktūra reikalauja vis daugiau lėšų, o rinkoje daugėja spekuliacinių lūkesčių. Jo vertinimu, ši situacija kai kuriais aspektais primena dotkomų burbulą, kai dalis bendrovių buvo vertinamos ne pagal realius pinigų srautus, o pagal augimo pažadą ir konkurencinį triukšmą.

    J. Selby teigia, kad didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai šiemet gali skirti itin dideles sumas DI susijusioms investicijoms, o tai didina jautrumą bet kokiam kapitalo brangimui ar finansuotojų atsitraukimui. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų projektai, kurių ekonomika paremta pigiomis paskolomis, ilgais atsipirkimo terminais ir nuolat augančia paklausa.

    Kalbėdamas apie strategiją, jis pabrėžia siekį ieškoti mažiau „perpildytų“ investavimo krypčių. Pasak jo, didelė dalis rizikos kapitalo JAV koncentruojasi keliose valstijose, todėl kitose rinkose galima rasti pigiau įvertintų technologijų įmonių, kurioms nereikia konkuruoti dėl dėmesio su populiariausiais DI vardais.

    Galiausiai J. Selby kritikuoja tendenciją, kai šeimos biurai vis dažniau investuoja tiesiogiai, apeidami fondus. Jo vertinimu, dalis investuotojų tai daro dėl nusivylimo lėtu grąžos grįžimu, tačiau ne visi turi pakankamai kompetencijos vertinti privačių įmonių riziką, kainodarą ir galimą restruktūrizavimą.

  • Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Investuotojų nuotaikas JAV akcijų rinkoje vis labiau formuoja viena tema – duomenų centrai ir su dirbtinio intelekto plėtra susijusi infrastruktūra. CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris teigė, kad šiuo metu rinką galima skirstyti į dvi dalis: duomenų centrų akcijas ir visą kitką.

    Jo vertinimu, naujausi įmonių rezultatai tik patvirtino tendenciją: didžiausi rinkos laimėtojai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susieti su didžiule skaičiavimo galios, ryšio ir elektros poreikių plėtra. Duomenų centrai tapo kertiniu tašku, aplink kurį rikiuojasi ne vien technologijų, bet ir pramonės, energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriai.

    Duomenų centrai kelia ne tik lustus

    Pasak J. Cramerio, DI bumas reiškia ne vien didesnę serverių ir puslaidininkių paklausą. Augant skaičiavimo pajėgumams, didėja poreikis elektros tinklams, transformatoriams, kabeliams, aušinimo sistemoms ir atsarginės energijos sprendimams.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė bendrovę „Quanta Services“, kuri stato elektros linijas ir vykdo tinklų infrastruktūros projektus. Auganti duomenų centrų koncentracija, ypač didžiųjų debesijos tiekėjų projektuose, verčia komunalines įmones spartinti tinklų modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

    „Duomenų centrai yra milžiniškos burnos, kurias reikia maitinti nesibaigiančia elektra“, – sakė J. Crameris.

    Kas laimi iš elektros ir aušinimo

    Tarp laiminčiųjų jis minėjo ir energijos valdymo bei aušinimo sprendimų tiekėjus, tokius kaip „Eaton“ ir „Vertiv“. Duomenų centrams plečiantis, didėja aukštos įtampos įrangos, UPS sistemų, skirstymo spintų, aušinimo ir efektyvumo sprendimų paklausa, nes energijos sąnaudos tampa vienu svarbiausių kaštų veiksnių.

    J. Cramerio teigimu, prie šios bangos prisijungia ir „Carrier Global“, kuri sieja atsigavimo istoriją su duomenų centrų aušinimo sprendimais. Jo vertinimu, tai gali būti ne trumpalaikis šuolis, o kelių metų trukmės judėjimas, jei investicijų ciklas išsilaikys.

    Nuo ryšio įrangos iki nekilnojamojo turto

    DI infrastruktūros plėtra, pasak J. Cramerio, atsispindi ir kituose segmentuose. Jis atkreipė dėmesį į „Teradyne“, kurios veiklą palaiko intensyvėjanti lustų gamyba ir testavimo paslaugų poreikis, taip pat į „Qualcomm“, kuri, anot jo, žengia į duomenų centrų rinką su nauju klientu.

    Pramonės grandyje jis išskyrė „Caterpillar“ – didesnė duomenų centrų paklausa kelia susidomėjimą turbinomis ir energijos generavimo sprendimais, ypač kai projektams reikia patikimo atsarginio maitinimo. Tuo pat metu ryšio infrastruktūros įmonės „Ciena“, „Arista Networks“ ir „Cisco“ gauna naudą, nes duomenų centrams reikia vis didesnio pralaidumo ir spartesnių jungčių.

    Net ir nekilnojamojo turto investicijų fondai, tokie kaip „Iron Mountain“, J. Cramerio vertinimu, randa naują augimo kryptį – nuomoti erdves didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, ieškantiems papildomų skaičiavimo pajėgumų. Tai rodo, kad duomenų centrų bumas persmelkia vis platesnę ekonomikos dalį, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien technologijas, bet ir visą tiekimo grandinę.

    „Ką mes matome? Gamybos mozaiką. Mano požiūriu, duomenų centras yra netikėta sėkmė beveik kiekvienai ekonomikos daliai“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su ilgalaikėmis investicijomis į DI skaičiavimo pajėgumus, debesijos plėtrą ir energijos tinklų modernizavimą. Dėl to dėmesys vis dažniau krypsta į įmones, kurios gali užtikrinti elektrą, aušinimą, ryšį ir patikimą infrastruktūrą – būtent tai, ko duomenų centrams reikia labiausiai.

  • „Veeva Systems“ šuolis po netikėtos naujienos: įtraukta į S&P 500, išbraukiama „Coterra Energy“

    „Veeva Systems“ šuolis po netikėtos naujienos: įtraukta į S&P 500, išbraukiama „Coterra Energy“

    Debesų programinės įrangos gyvybės mokslų bendrovė „Veeva Systems“ bus įtraukta į S&P 500 indeksą, pakeisdama energetikos įmonę „Coterra Energy“. Apie pokytį pranešė S&P Dow Jones Indices, o indeksų sudėties korekcija įsigalios prieš prekybos pradžią gegužės 7 dieną.

    Rinkos reakcija buvo staigi: po pranešimo „Veeva Systems“ akcijos išplėstinėje prekyboje pakilo beveik 10 proc. Tokie šuoliai nėra retenybė, nes indeksą sekančios investicinės priemonės ir fondai privalo persverti portfelius ir įsigyti naujai įtraukiamų bendrovių akcijų.

    „Coterra Energy“ iš indekso traukiama dėl planuojamo įsigijimo, kai ją perima „Devon Energy“. S&P 500 taisyklės numato, kad susijungimų ir įsigijimų atvejais indeksas paprastai atnaujinamas taip, kad atspindėtų realiai viešai prekiaujamą ir reikalavimus atitinkančią bendrovę.

    Kodėl S&P 500 pokytis svarbus?

    Patekimas į S&P 500 laikomas svarbiu reputaciniu ir likvidumo įvykiu, nes šis indeksas yra vienas plačiausiai sekamų pasaulyje. Dėl to bendrovės akcijomis dažniau prekiaujama, didėja institucinių investuotojų dėmesys, o trumpuoju laikotarpiu neretai matomas ir kainos kilimas.

    Pastaraisiais metais indeksą papildė ir daugiau technologijų sektoriaus vardų, tarp jų „AppLovin“, „Datadog“, „DoorDash“ bei „Robinhood“. Tai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausios JAV biržos bendrovės vis dažniau yra susijusios su programine įranga, skaitmeninėmis platformomis ir duomenų sprendimais.

    DI spaudimas debesų programinei įrangai

    Nors šį kartą investuotojai į naujieną sureagavo optimistiškai, „Veeva Systems“ akcijų dinamika 2026 metais išlieka nepalanki. Rinkoje stiprėja nuotaikos, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti tradicinių debesų programinės įrangos tiekėjų verslo modelius ir kainodarą, o tai spaudžia visą sektorių.

    Iki ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigos „Veeva Systems“ akcijos 2026 metais buvo kritusios apie 30 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu S&P 500 buvo pakilęs apie 5 proc. Šis skirtumas rodo, kad net ir solidžius veiklos rezultatus demonstruojančios bendrovės šiame cikle vertinamos griežčiau, ypač augimo akcijų segmente.

    Rezultatai ir konkurencinė aplinka

    „Veeva Systems“ įkurta 2007 metais, ją įkūrė Peteris Gassneris ir Mattas Wallachas, o 2013 metais bendrovė pradėjo prekybą Niujorko biržoje. Peteris Gassneris nuo įkūrimo eina generalinio direktoriaus pareigas.

    Paskelbtais paskutinio ketvirčio rezultatais bendrovė nurodė uždirbusi apie 223 milijonus eurų pelno ir gavusi maždaug 766 milijonus eurų pajamų, kurios per metus augo beveik 16 proc. „Veeva Systems“ konkuruoja su didžiaisiais technologijų ir duomenų sprendimų žaidėjais, tarp kurių minimi „Amazon“, „Microsoft“, „Oracle“, „Salesforce“ ir „IQVIA“.

    Analitikų vertinimu, investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausia bus ne tik augimo tempas, bet ir tai, kaip bendrovė pritaikys produktus prie sparčiai diegiamų DI sprendimų. Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar programinės įrangos tiekėjai geba pasiūlyti apčiuopiamą vertę klientams, kai dalį funkcijų perima automatizavimas ir naujos kartos asistento tipo įrankiai.

  • „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas Steve’as Huffmanas teigia, kad bendrovė gali būti vienas labiausiai neįvertintų laimėtojų sparčiai augant dirbtinio intelekto rinkai. Jo teigimu, DI sistemoms reikia realių žmonių žinių, o jų „Reddit“ turi milžinišką archyvą.

    „Be tikros žmonių inteligencijos dirbtinio intelekto nėra. Tos žinios turi kažkur atsirasti, o „Reddit“ yra vienas pagrindinių šaltinių, kurių DI labiausiai reikia“, – sakė S. Huffmanas.

    Tokie komentarai nuskambėjo po itin sėkmingo ketvirčio rezultatų, kurie rinkoje sulaukė pozityvios reakcijos. Bendrovė pranešė, kad pajamos per metus šoktelėjo 69 proc. ir siekė 663 mln. eurų, o didžioji dalis jų gauta iš reklamos.

    Dar vienas signalas investuotojams – auganti auditorija. „Reddit“ skelbė, kad kasdienių aktyvių vartotojų skaičius padidėjo 17 proc. iki 126,8 mln., o bendrasis pelningumas viršijo 90 proc., kas technologijų sektoriuje laikoma išskirtinai aukštu lygiu.

    Pasak S. Huffmano, „Reddit“ modelis leidžia uždirbti iš DI bumo be milžiniškų išlaidų duomenų centrams. Bendrovė pabrėžė, kad ketvirčio kapitalo išlaidos siekė apie 1 mln. eurų, o laisvasis pinigų srautas pasiekė 311 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus.

    Didėjančią „Reddit“ vertę DI ekosistemoje stiprina ir sutartys su didžiaisiais rinkos žaidėjais. Bendrovė yra paskelbusi partnerystes su „Google“ ir „OpenAI“, kurios atspindi augančią paklausą autentikai vartotojų diskusijų duomenims, naudojamiems modelių mokymui ir paslaugų tobulinimui.

    „Žmonės nori to, ką turi „Reddit“. Pastaraisiais metais rinka suprato, kad „Reddit“ yra kuras visam šiam procesui“, – teigė S. Huffmanas.

    Pastaruoju metu vis daugiau interneto platformų ieško būdų, kaip apsaugoti savo turinį nuo nekontroliuojamo nuskaitymo ir kartu jį monetizuoti DI plėtrai. Tokios sutartys ir licencijavimas tampa svarbia verslo kryptimi, nes kokybiški, nauji ir realaus pasaulio tekstiniai duomenys yra vienas didžiausių išteklių DI konkurencijoje.

  • „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ pateikė geresnę, nei tikėjosi analitikai, einamojo laikotarpio pajamų prognozę, o bendrovės rezultatai investuotojams pasiuntė aiškų signalą: paklausa „iPhone“ ir „Mac“ išlieka stipri, nors ne visi rodikliai buvo idealūs. Po ataskaitos paskelbimo bendrovės akcijos papildomoje prekybos sesijoje kilo apie 3 proc.

    Finansiniais rezultatais „Apple“ pranoko tiek pardavimų, tiek pelno vienai akcijai lūkesčius. Vis dėlto „iPhone“ pajamos šįkart buvo silpnesnės nei prognozuota, ir tai tapo vieninteliu reikšmingu rodikliu, kuris nepateisino rinkos lūkesčių.

    Per ketvirtį „Apple“ gavo apie 103,4 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo maždaug 1,87 euro pelno vienai akcijai. Bendros pajamos per metus išaugo apie 17 proc., o bendrasis pelningumas siekė 49,3 proc., viršydamas analitikų prognozes.

    „Apple“ valdyba taip pat patvirtino papildomą maždaug 93 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą ir paskelbė 0,25 euro dividendą akcijai, kuris padidintas 4 proc. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas, kad bendrovė pasitiki pinigų srautais ir tolesniu stabilumu.

    Kas augo sparčiausiai?

    Didžiausią dėmesį prikaustė segmentai, kurie augo virš lūkesčių. „Mac“ pajamos viršijo prognozes, o paslaugų verslas, apimantis prenumeratas, mokėjimus ir debesijos sprendimus, išlaikė dviženklį augimą ir toliau gerino bendrą pelningumą.

    Paslaugų pajamos per metus augo apie 16 proc. Šis segmentas investuotojams svarbus dėl didesnių maržų ir santykinai mažesnio cikliškumo, palyginti su įrenginių pardavimais, kurie labiau priklauso nuo atnaujinimo bangų ir vartotojų nuotaikų.

    Regioniniu požiūriu išsiskyrė Didžiosios Kinijos rinka, kur pardavimai augo, o tai svarbu, nes ši kryptis yra viena didžiausių „Apple“ po Amerikos ir Europos. Tuo pat metu bendrovė didino investicijas į tyrimus ir plėtrą, kurios augo gerokai sparčiau nei pajamos.

    Atminties trūkumas ir kainų spaudimas

    Bendrovė pripažino, kad tiekimo grandinės ribojimai, ypač susiję su atminties komponentais, išlieka. „Apple“ vadovybė perspėjo, kad atminties kainos artimiausiu laikotarpiu gali reikšmingai didėti, o tai darys spaudimą sąnaudoms.

    Ši tendencija siejama su pasauliniu atminties lustų poreikio šuoliu, kurį skatina duomenų centrai ir sparčiai augantis DI pritaikymas. Panašų sąnaudų didėjimą pastaruoju metu minėjo ir kitos technologijų bendrovės, investuojančios į infrastruktūrą.

    „Bendradarbiavimas su „Google“ vyksta gerai, esame patenkinti ir tuo, ką darome kartu, ir tuo, ką kuriame savarankiškai“, – sakė Timas Cookas.

    DI kryptis ir vadovų pokyčiai

    Rinka atidžiai stebi ir strateginius pokyčius, nes „Apple“ šį ketvirtį su investuotojais bendravo jau po pranešimo apie vadovų kaitą: ilgametis vadovas Timas Cookas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų. Nuo rugsėjo 1 dienos jį turėtų pakeisti Džonas Ternusas, o T. Cookas taps vykdomuoju valdybos pirmininku.

    Vienas svarbiausių klausimų artimiausiam laikotarpiui yra „Apple“ DI strategija. Bendrovė anksčiau paskelbė apie partnerystę su „Google“, kad „Siri“ būtų paremtas „Gemini“ modeliu, tačiau taip pat pabrėžia, kad lygiagrečiai vysto ir savus sprendimus.

    „Mūsų laukia neįtikėtinas kelrodis, ir tai yra įdomiausias metas per mano 25 metų karjerą „Apple“, kai kuriame produktus ir paslaugas“, – sakė Džonas Ternusas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausi ketvirčiai „Apple“ bus svarbūs dėl kelių veiksnių: vartotojų įrenginių paklausos, paslaugų augimo tempo, komponentų kainų ir to, kaip greitai DI funkcijos taps apčiuopiama pajamų bei ekosistemos augimo dalimi.

  • „Apple“ rekordinis ketvirtis ir netikėta rokiruotė: Timas Cookas traukiasi, DI naujienos jau pakeliui

    „Apple“ rekordinis ketvirtis ir netikėta rokiruotė: Timas Cookas traukiasi, DI naujienos jau pakeliui

    Rekordiniai skaičiai ir šuolis biržoje

    „Apple“ paskelbė itin stiprius 2026 fiskalinių metų antrojo ketvirčio rezultatus, pasibaigusius kovo 31 dieną. Bendrovės pajamos augo 17 proc. ir siekė apie 103,4 mlrd. eurų, o pelnas akcijai didėjo 22 proc. iki maždaug 1,86 euro.

    Rinka į rezultatus sureagavo optimistiškai: akcijos po prekybos valandų pabrango apie 4 proc. Bendrovė pabrėžė, kad tai buvo geriausias kovo ketvirtis per „Apple“ istoriją.

    Vadovo kaita: Cooką keis Jon Ternus

    Kartu su rezultatais „Apple“ patvirtino ir vadovų kaitą: generalinis direktorius Timas Cookas paskelbė apie planuojamą pasitraukimą. Nurodoma, kad nuo rugsėjo 1 dienos jis turėtų pereiti į vykdomojo pirmininko pareigas.

    „Mūsų verslas veikia itin stipriai, o svarbiausia, kad turime tinkamą lyderį, pasirengusį perimti vairą“, – sakė Timas Cookas.

    Naujuoju „Apple“ vadovu turėtų tapti Jon Ternus, ilgus metus dirbantis bendrovėje ir siejamas su produktų inžinerija. Pasak jo, pereinamasis laikotarpis vyks glaudžiai bendradarbiaujant su dabartine vadovybe.

    „Tai ypač jaudinantis momentas „Apple“, o mūsų planas į priekį yra labai stiprus“, – sakė Jon Ternus.

    Kas tempė augimą: „iPhone“ ir paslaugos

    Didžiausią įtaką rezultatams turėjo „iPhone“ pardavimai: jų pajamos augo apie 22 proc. ir sudarė maždaug 52,9 mlrd. eurų. T. Cookas investuotojams teigė, kad naujausia „iPhone“ linija yra populiariausia bendrovės istorijoje, nors dalį ketvirčio jautėsi tiekimo ribojimai.

    Augo ir kitos produktų kategorijos, įskaitant „Mac“ bei „iPad“, o bendras produktų segmentas demonstravo geresnes maržas, nei tikėjosi analitikai. Bendrovė taip pat akcentavo rekordines aktyvių įrenginių bazės apimtis: daugiau nei 2,5 mlrd. aktyvių įrenginių visame pasaulyje.

    Ypač svarbus buvo paslaugų verslas, kuriame fiksuotos visų laikų rekordines pajamos ir dar didesnis pelningumas. Šis segmentas apima „App Store“, mokėjimų sprendimus, muziką, reklamą, debesijos paslaugas ir turinį.

    DI kryptis ir partnerystė su „Google“

    Rinkai vis dar laukiant aiškesnės „Apple“ strategijos generatyvinio dirbtinio intelekto srityje, T. Cookas patvirtino, kad labiau personalizuota „Siri“ turėtų pasirodyti dar šiais metais. Bendrovė šią kryptį sieja su įrenginių ekosistema ir paslaugų plėtra, nes būtent aktyvių įrenginių bazė yra pagrindinis kanalas paslaugoms auginti.

    Bendrovė taip pat patvirtino, kad DI partneriu pasirinko „Google“, tačiau pabrėžė, jog dalį sprendimų kuria ir savarankiškai. Tai rodo „Apple“ siekį derinti vidinę plėtrą su išorės technologijų partneriais, kad naujos DI funkcijos pasiektų vartotojus greičiau.

    Prognozės ir pinigų grąžinimas akcininkams

    „Apple“ pateikė optimistišką prognozę artėjančiam birželio ketvirčiui: numatomas 14–17 proc. pajamų augimas, o pajamų rėžis – apie 99,7–102,3 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad bendroji marža turėtų siekti 47,5–48,5 proc.

    Be to, valdyba patvirtino iki maždaug 92,3 mlrd. eurų siekiančią akcijų supirkimo programą ir 4 proc. didesnius dividendus. Finansų vadovas Kevan Parekh investuotojams nurodė, kad bendrovė ketina išlaikyti kapitalo grąžinimo discipliną, tačiau ateityje nebeteiks formalaus „net cash neutral“ tikslo.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.

  • „Samsung“ ruošia netikėtą posūkį: „Galaxy Book“ su „Android 17“ ir „One UI 9“ gali keisti nešiojamus

    „Samsung“ ruošia netikėtą posūkį: „Galaxy Book“ su „Android 17“ ir „One UI 9“ gali keisti nešiojamus

    „Android 17“ kuriamas su aiškiu tikslu tapti patogesne sistema darbui dideliame ekrane. Numatomas gimtasis darbalaukio režimas, primenantis „DeX“ funkciją, kuri jau seniai naudojama aukščiausios klasės „Samsung“ telefonuose.

    Kartu „Google“ diegia naują burbulais paremtą daugiaprogramio darbo sprendimą, kuris turėtų palengvinti kelių programų valdymą vienu metu. Tai rodo, kad „Android“ vis kryptingiau artėja prie kompiuteriams būdingos patirties.

    Technologijų portalo „SamMobile“ teigimu, „Samsung“ esą testuoja „Galaxy Book“ prekės ženklu pažymėtą nešiojamą kompiuterį su „Android 17“ ir „One UI 9“. Pranešama, kad gali būti ruošiama visa linija: biudžetinis, vidutinės klasės ir aukščiausios klasės modeliai.

    Iki šiol „Galaxy Book“ vardas buvo siejamas su „Windows“ nešiojamaisiais, o „ChromeOS“ įrenginiams bendrovė naudojo „Galaxy Chromebook“ pavadinimą. Todėl „Android“ pasirinkimas „Galaxy Book“ šeimai būtų reikšmingas strateginis posūkis.

    Kodėl „Android“ nešiojamajame?

    Vienas svarbiausių argumentų yra darbalaukio režimas, leidžiantis patogiau dirbti su klaviatūra, pele ir kelių langų aplinka. Jei „Android 17“ sprendimas bus brandus, „Samsung“ galėtų pasiūlyti lengvesnę ir paprastesnę alternatyvą tradiciniams nešiojamiesiems tam tikriems scenarijams.

    Kita kryptis – DI funkcijos. Pranešime minima, kad būsimi „Galaxy Book“ su „Android 17“ galėtų gauti „Samsung“ DI įrankius, kurie iki šiol plačiausiai diegiami telefonuose, planšetėse ir laikrodžiuose.

    Didžiausia kliūtis – programos

    Vis dėlto esminis iššūkis išlieka „Android“ programų pritaikymas dideliam ekranui. Nors planšetėms skirtos optimizacijos pastaraisiais metais gerėjo, dalis programų vis dar atrodo ir veikia taip, tarsi būtų skirtos tik telefonams.

    Ne mažiau svarbus ir našumo klausimas: nešiojamiesiems reikia stabilaus darbo su keliomis programomis, langų valdymu ir išoriniais ekranais. Todėl daug lems, kaip „Samsung“ pritaikys „One UI 9“ sąsają klaviatūros ir pelės naudojimui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Tokie įrenginiai galėtų tapti tarpine grandimi tarp planšetės ir nešiojamojo kompiuterio, ypač vartotojams, kurie daugiausia dirba naršyklėje, el. paštu, dokumentuose ir komunikacijos programose. Tai segmentas, kuriame svarbūs baterijos veikimo laikas, lengvumas ir greitas įsijungimas.

    Kontekstas taip pat palankus: „Google“ viešai juda link glaudesnio „Android“ ir „ChromeOS“ suartėjimo. Jei šis suartėjimas spartės, „Samsung“ gali būti viena pirmųjų, kuri išnaudos pokytį praktiniu produktu.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, o įrenginiai, sprendžiant iš pranešimų, dar kuriami. Vis dėlto, jei „Android 17“ darbalaukio režimas bus pristatytas kaip rimtas produktyvumo įrankis, „Samsung“ „Galaxy Book“ su „Android“ gali tapti vienu ryškiausių bandymų perkelti telefonų patirtį į nešiojamojo kompiuterio formatą.