CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Samsung“ gali ryžtis drastiškam žingsniui: „Galaxy S27 Ultra“ atsisakys 3 kartų kameros?

    „Samsung“ gali ryžtis drastiškam žingsniui: „Galaxy S27 Ultra“ atsisakys 3 kartų kameros?

    „Samsung“ pastaraisiais metais „Ultra“ serijoje dažniau rinkosi nuosaikius atnaujinimus, tačiau kalbos apie „Galaxy S27 Ultra“ rodo galimą didesnį lūžį. Neoficiali informacija leidžia manyti, kad 2027 metų flagmane bendrovė gali atsisakyti atskiros 3 kartų priartinimo kameros.

    Toks sprendimas būtų netikėtas, bet logiškas vertinant dabartinę „Ultra“ komplektaciją. Telefonuose jau įprasta 200 megapikselių pagrindinė kamera ir periskopinis 5 kartų teleobjektyvas, o 3 kartų modulis daliai naudotojų iki šiol kelia daugiausia priekaištų dėl detalumo ir šviesumo.

    3 kartų kamera „Ultra“ linijoje ilgą laiką buvo siejama su 10 megapikselių jutikliu ir santykinai lėta diafragma, todėl prastesnėmis apšvietimo sąlygomis ji dažnai nusileidžia tiek pagrindinei kamerai, tiek konkurentų sprendimams. Dėl to gamintojui vis sunkiau pagrįsti atskiro modulio vietą, kai didelės raiškos pagrindinė kamera gali atlikti dalį priartinimo užduočių.

    Rinkoje ši kryptis jau matoma: kai kurie flagmanai vis dažniau remiasi pagrindinės kameros raiška ir pažangiu skaitmeniniu apdorojimu, kad 2–3 kartų priartinimas atrodytų artimas optiniam. Tai ypač aktualu, kai pagrindinis jutiklis yra didelis, o vaizdo apdorojimas ir DI algoritmai leidžia agresyviau atkurti tekstūras bei sumažinti triukšmą.

    Jei „Samsung“ iš tiesų atsisakytų 3 kartų kameros, atsilaisvinusią vietą korpuse būtų galima skirti kitiems patobulinimams. Dažniausiai minima kryptis yra geresnis 5 kartų teleobjektyvas arba naujos kartos 200 megapikselių jutiklis, kuris užtikrintų kokybiškesnį kadravimą nuo plataus kampo iki vidutinio priartinimo.

    Kartu toks perplanavimas galėtų padėti spręsti ir praktinius konstrukcijos klausimus, pavyzdžiui, efektyviau išdėstyti vidinius komponentus ar pridėti magnetus belaidžio įkrovimo standartams. Vis dėlto sprendimas turėtų ir kainą: tam tikrose situacijose dedikuotas 3 kartų teleobjektyvas teoriškai vis dar pranašesnis už skaitmeninį priartinimą, ypač kai svarbus natūralus gylis ir stabilus detalumas.

    Kol kas tai tėra ankstyvi gandai, o „Samsung“ oficialiai tokių planų nekomentuoja. Vis dėlto pati diskusija rodo, kad išmaniųjų telefonų kamerų lenktynėse gamintojai vis dažniau renkasi ne kuo daugiau modulių, o protingesnį jų derinimą ir didesnę naudą realiame fotografavime.

  • „Google Meet“ keičia užrašų funkciją: DI leis rinktis, ką fiksuoti, ir aiškiau suvesti sprendimus

    „Google Meet“ keičia užrašų funkciją: DI leis rinktis, ką fiksuoti, ir aiškiau suvesti sprendimus

    „Google Meet“ plečia funkcijos „Take notes for me“ galimybes ir suteikia vartotojams daugiau kontrolės, kaip DI generuoja susitikimų užrašus. Atnaujinimas skirtas padaryti suvestines praktiškesnes, lengviau peržvelgiamas ir labiau pritaikomas skirtingiems susitikimų tipams.

    Ši funkcija „Google Meet“ viduje veikia nuo 2024 metų: ji automatiškai perrašo susitikimo kalbą, suformuoja santrauką ir parengia dokumentą „Google Docs“, kuris vėliau pasiekiamas dalyviams. Tokiu būdu užrašai gali tapti vienu šaltiniu, prie kurio grįžtama planuojant darbus ar tikrinant, kas buvo sutarta.

    Daugiau pasirinkimų susitikimo metu

    Naujausiu atnaujinimu atsiranda galimybė pačiame skambučio lange įjungti arba išjungti konkrečias užrašų dalis. Vartotojai gali pasirinkti, ar nori matyti santrauką, tolesnius veiksmus, detales ir kitas skiltis, kad galutinis dokumentas būtų trumpesnis arba, priešingai, išsamesnis.

    „Google“ taip pat patobulino santraukų pateikimą, kad jos būtų glaustesnės ir lengviau skenuojamos akimis. Tai aktualu komandoms, kurios po susitikimo nori greitai susigaudyti esminiuose punktuose, o ne skaityti ilgus tekstus.

    Nauja sprendimų skiltis

    Vienas ryškiausių pokyčių yra nauja skiltis „Decisions“, kuri aiškiai fiksuoja susitikimo baigtis ir jų būseną. Joje gali būti pažymima, ar dėl klausimo sutarta, ar reikia papildomos diskusijos, ar nuomonės išsiskyrė, ar sprendimas atidėtas.

    „Decisions“ šiuo metu numatyta tik anglų kalbos naudotojams. Tokia praktika „Google“ paslaugose įprasta: naujos DI funkcijos dažnai pirmiausia startuoja anglų kalba, o vėliau palaipsniui plečiama kalbų aprėptis.

    Kam ir kada atnaujinimas bus pasiekiamas

    Atnaujinimo diegimas pradėtas ir bus palaipsniui išplėstas skirtingiems „Google Workspace“ planams. Tarp jų minimi „Business Standard“ ir „Business Plus“, „Enterprise Standard“ ir „Enterprise Plus“, taip pat „Frontline Plus“.

    Be to, funkcija bus prieinama ir planams, susijusiems su DI pasiūlymais, įskaitant „Google AI Pro for Education“, „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. „Google“ nurodo, kad platesnio prieinamumo galima tikėtis iki gegužės 15 dienos.

  • „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    Elektrinių automobilių įkrovimo automatizavimo bendrovė „Rocsys“ pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, skirtą robotaksi parkų depams, kuriame įkrovimas vyksta be žmogaus įsikišimo. Įmonė teigia, kad tai pirmoji platforma, galinti aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu robotaksi aplinkoje, o didesnio masto diegimą planuoja 2027 metais.

    Kartu „Rocsys“ paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų „Series A“ investicijų pratęsimą, kurį vedė „Capricorn Partners“, prisijungė „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. Po šio etapo bendra bendrovės pritraukta suma siekia apie 49 mln. eurų.

    Kodėl depuose įkrovimas tampa problema

    Augant autonominio mobilumo apimtims, didėja ir spaudimas depų infrastruktūrai: robotaksi turi būti įkraunami greitai, prognozuojamai ir saugiai, kad kuo daugiau laiko praleistų kelyje. Rankinis įkrovimas, kartojamas tūkstančius kartų per dieną, tampa brangiu ir rizikingu procesu, kuris riboja plėtrą.

    „Rocsys“ pozicionuoja automatizuotą įkrovimą kaip vieną svarbiausių grandžių, leidžiančių pereiti nuo bandomųjų projektų prie realios, nuolat veikiančios eksploatacijos. Bendrovės tikslas – didinti parko pasiekiamumą, mažinti prastovas ir standartizuoti depų operacijas.

    Kaip veikia „Rocsys M1“

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir, pasak įmonės, viena sistema gali aptarnauti iki 10 įkrovimo vietų. Numatyti keli montavimo scenarijai, įskaitant įrengimą viršuje ar ant žemės, kad sprendimas būtų pritaikomas skirtingiems depų išplanavimams ir netrukdytų lygiagrečioms operacijoms.

    Bendrovė nurodo, kad 50 vietų depuose efektyvumas teoriškai gali didėti iki 75 proc., o metinės sutaupomos sąnaudos siekti apie 1,5 mln. eurų. Šie skaičiai remiasi „Rocsys“ skaičiavimais apie darbo laiką, procesų trukmę ir prastovų mažėjimą, todėl praktinis rezultatas priklausys nuo konkretaus parko darbo režimo ir infrastruktūros.

    DI, suderinamumas ir plėtros planai

    „Rocsys“ teigia, kad sistema sukurta naudojant daugiau nei šešerių metų veiklos duomenis ir turi veikti patikimai skirtingomis apšvietimo, oro ir automobilio pozicionavimo sąlygomis. Įmonės teigimu, DI paremta kompiuterinė rega ir judesio valdymas leidžia pasiekti didesnį nei 99,9 proc. prijungimo sėkmės rodiklį.

    Akcentuojamas ir suderinamumas su skirtingais elektromobiliais, įkrovikliais bei jungčių tipais, kad diegimui nereikėtų brangaus parko ar įrangos perdarymo. „Rocsys“ taip pat mini valdymo portalą, sistemų sąsajas per API ir nuotolinę priežiūrą, kad įkrovimo operacijos būtų stebimos ir valdomos centralizuotai.

    „Autonominių transporto priemonių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi neatsilikti. Jei depuose procesai nėra be rankų, autonomija ten ir sustoja“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Naujai pritrauktas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas „Rocsys M1“ kūrimui ir diegimui spartinti, pilotiniams projektams plėsti iki komercinių paleidimų bei veiklai Šiaurės Amerikoje ir Europoje stiprinti. Taip pat planuojama toliau vystyti DI programinę įrangą ir paslaugų ekosistemą, kuri depuose mažintų rankinio darbo poreikį.

  • „Featherless.ai“ pritraukė apie 18 mln. eurų: žada serverless DI nepriklausomybę nuo debesų milžinų

    „Featherless.ai“ pritraukė apie 18 mln. eurų: žada serverless DI nepriklausomybę nuo debesų milžinų

    Atvirojo kodo dirbtinio intelekto vykdymo platforma „Featherless.ai“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių, tai yra apie 18 mln. eurų, A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti serverless infrastruktūrą ir pasiūlyti įmonėms alternatyvą uždaroms, tiekėjų valdomoms skaičiavimo aplinkoms.

    Investicijų raundą kartu vedė AMD Ventures ir Airbus Ventures, taip pat prisidėjo BMW i Ventures, Kickstart Ventures, Panache Ventures ir Wavemaker Ventures. „Featherless.ai“ pozicionuoja save kaip neutralią infrastruktūros grandį, nesusietą nei su konkrečiu hyperscaleriu, nei su vienu lustų gamintoju ar uždaru ekosistemos modeliu.

    Kas yra serverless DI inference

    Serverless inference modelis reiškia, kad kūrėjams nereikia patiems valdyti serverių ar GPU klasterių, o DI modeliai paleidžiami pagal poreikį, automatiškai paskirstant resursus. Tokia prieiga dažnai siejama su greitesniu diegimu į gamybinę aplinką, paprastesniu mastelio didinimu ir aiškesniu kaštų valdymu, kai mokama už realų naudojimą.

    „Featherless.ai“ teigia palaikanti daugiau nei 30 000 atvirų modelių, apimančių kalbos, vaizdo ir garso užduotis. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad yra viena sparčiausiai augančių „Hugging Face“ inference partnerių, todėl orientuojasi ne į vieną modelį, o į platų katalogą ir greitą pritaikymą skirtingiems verslo scenarijams.

    Nepriklausomybės ir suverenumo argumentas

    Pastaraisiais metais įmonėms vis svarbiau tampa duomenų vieta, jurisdikcija ir atitiktis reikalavimams, todėl auga vadinamojo suverenaus DI poreikis. „Featherless.ai“ nurodo savo infrastruktūrą laikanti JAV ir Europos Sąjungoje bei turinti tarptautinę komandą, kad galėtų geriau atliepti privatumo ir reguliavimo lūkesčius skirtingose rinkose.

    Įmonė akcentuoja, kad kai visas DI technologijų „stakas“ atsiduria kelių tiekėjų rankose, organizacijos praranda lankstumą ir derybinę galią dėl kainos, našumo ir integracijų. Tokiu atveju pasirinkimai dažnai apsiriboja konkrečia debesijos platforma, jos įrankiais ir licencijavimo taisyklėmis.

    „Kuriame infrastruktūrą, kuri paverčia atvirojo kodo dirbtinį intelektą praktišku ir patikimu mastu, kad įmonės galėtų statyti ant pagrindo, kurį realiai valdo, o ne tik nuomojasi“, – sakė „Featherless.ai“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Eugene Cheah.

    Statymas ant skirtingos aparatinės įrangos

    Vienas svarbiausių „Featherless.ai“ akcentų yra aparatinės įrangos įvairovė ir mažesnė priklausomybė nuo vieno GPU tiekėjo. Bendrovė teigia, kad per strateginį bendradarbiavimą su AMD užtikrina, jog populiarūs atvirojo kodo modeliai galėtų veikti natūraliai su AMD ROCm, taip atveriant daugiau pasirinkimų infrastruktūros pirkėjams.

    Praktikoje tai gali reikšti lengvesnį perėjimą tarp skirtingų skaičiavimo aplinkų, geresnę audito galimybę ir potencialiai mažesnes inference sąnaudas, jei rinkoje atsiranda konkurencingų alternatyvų. Tuo pačiu įmonė tikisi, kad atviresnė infrastruktūra padės išvengti situacijos, kai pažangiausi modeliai ir jų vykdymas užrakinami uždarose platformose.

    „Featherless.ai“ teigimu, pritrauktas kapitalas bus naudojamas globaliai infrastruktūrai mastelinti, specializuotų atvirų modelių prekyvietei kurti ir techninei integracijai su įvairiomis aparatūros architektūromis gilinti. Bendrovė tikisi, kad tai leis toliau mažinti DI inference kainą ir supaprastins diegimą įmonėms, kurios nori daugiau kontrolės.

  • Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    2026 metais balandžio 29 dieną į kasmetinę konferenciją Telšiuose susirinko Tauragės rajono ir kitų Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių švietimo bendruomenės atstovai. Šių metų susitikimo tema – Šimtas malonės metų. Kuriant ateitį: nerimas ar viltis?

    Renginyje dalyvavo savivaldybių Švietimo skyrių ir švietimo centrų atstovai, diskutavę apie švietimo sistemos pokyčius ir bendruomenėms kylančius iššūkius. Konferencijos akcentas buvo ne tik patirties pasidalijimas, bet ir praktinis žvilgsnis į tai, kaip mokyklos prisitaiko prie greitėjančių visuomenės bei technologijų pokyčių.

    Istorinis kontekstas ir dabarties klausimai

    Konferencijoje pristatytas pranešimas apie Telšių vyskupijos istoriją, pabrėžiant bendruomenės tapatybės ir tradicijų reikšmę permainų laikotarpiu. Pranešime taip pat buvo aptarti visuomenėje dažnai pasikartojantys reiškiniai, siejami su skirtimi tarp norimybės ir tikrovės, svajonės ir vilties.

    Pasak konferencijos dalyvių, šie terminai švietimo aplinkoje tampa ypač aktualūs, kai tenka suderinti ambicingus ugdymo tikslus su realiomis mokyklų galimybėmis, mokytojų krūviu ir mokinių emocine būkle. Diskusijose akcentuota, kad švietimo bendruomenė vis dažniau ieško ne vien greitų sprendimų, bet ir ilgalaikių susitarimų.

    Kas kelia nerimą mokyklose?

    Darbas grupėse išryškino kelias dažniausiai įvardytas įtampų priežastis: skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir susvetimėjimą. Dalyviai kalbėjo, kad technologiniai pokyčiai švietime suteikia naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl mokinių dėmesio, kritinio mąstymo ugdymo ir sąžiningo atsiskaitymo.

    Diskusijose pabrėžta, kad DI įrankių plėtra mokykloms tampa nebe ateities, o dabarties tema: išryškėja poreikis aiškesnėms naudojimo taisyklėms, mokytojų kompetencijų stiprinimui ir mokinių skaitmeninio raštingumo gilinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad didėjantis bendravimas ekranuose gali silpninti gyvus ryšius klasėje ir bendruomenėje.

    Kokius sprendimus siūlo bendruomenė?

    Konferencijos dalyviai kaip vieną svarbiausių atsakų į įtampas įvardijo gyvo bendravimo stiprinimą mokyklose ir tarp institucijų. Taip pat akcentuota, kad inovacijos savaime nėra grėsmė, jei kartu auga gebėjimas jomis atsakingai naudotis ir mokyti to kitus.

    Pasak dalyvių, praktinis prioritetas turėtų būti nuoseklus mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymasis, aiškūs susitarimai dėl skaitmeninių priemonių taikymo pamokose ir didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei. Konferencija tapo erdve, kurioje technologijų tema buvo aptarta ne kaip madingas šūkis, o kaip realus kasdienis iššūkis.

    Renginio akimirkas fiksavo Telšių vyskupijos kurija. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad aptartos įžvalgos prisidės prie tvirtesnio bendradarbiavimo ir praktiškų sprendimų savivaldybių švietimo įstaigose.

  • „Focus“ pristato naują redakcijos kryptį: kasdienis gidas apie sveikatą, namus, keliones ir santykius

    „Focus“ pristato naują redakcijos kryptį: kasdienis gidas apie sveikatą, namus, keliones ir santykius

    Portalas „Focus“ skelbia atnaujinantis redakcinę kryptį ir daugiau dėmesio skiriantis gyvenimo kokybei: sveikatai, namams, kelionėms, kultūrai ir santykiams. Redakcija žada kasdien publikuoti temas, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais žmonių sprendimais ir įpročiais.

    Tokio pobūdžio pokytis atitinka pastarųjų metų skaitmeninės žiniasklaidos tendencijas, kai auditorija ieško ne tik naujienų, bet ir praktiškai pritaikomo turinio. Daugėja straipsnių, kuriuose aiškinama, kaip veikia sveikatos prevencija, kaip planuoti biudžetą namų ūkyje ar kaip pasirinkti kelionių kryptis pagal sezoniškumą.

    Kas keičiasi portalo turinyje

    „Focus“ nurodo sieksiantis rašyti paprastai ir pritaikomai, kad skaitytojai informaciją galėtų naudoti iškart. Tokiose rubrikose kaip sveikata ar namai dažniau akcentuojami kasdieniai sprendimai, o ne vien bendros rekomendacijos.

    Didėjant informacijos kiekiui internete, svarbus tampa patikimumas ir aiškus kontekstas: nuo šaltinių atrankos iki terminų paaiškinimo. Skaitytojams tai reiškia daugiau nuosekliai parengtų tekstų, kuriuose aiškiai atskiriamos faktinės žinios ir interpretacijos.

    DI įtaka ir auditorijos lūkesčiai

    Leidėjai vis dažniau peržiūri turinio pateikimą, nes keičiasi paieškos ir rekomendacijų sistemų logika, o kartu ir skaitytojų įpročiai. DI plačiau taikomas redakciniuose procesuose, pavyzdžiui, temų stebėsenai, teksto klaidų tikrinimui ar turinio planavimui.

    Vis dėlto galutinė turinio kokybė priklauso nuo redakcijos darbo: faktų patikrinimo, aiškios struktūros ir tiksliai suformuluotų teiginių. „Focus“ komunikacijoje akcentuojama, kad turinys bus orientuotas į tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei, o ne į trumpalaikes sensacijas.

    Atnaujinta kryptis gali reikšti ir daugiau temų, susijusių su kasdieniu gerbūviu: miego kokybe, emocine sveikata, namų aplinka, tvariais pasirinkimais bei kelionių planavimu. Portalo sėkmė priklausys nuo to, ar pažadai bus įgyvendinti nuosekliu, patikimu ir reguliariu turiniu.

  • Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Mateusz Łysoń – autorius, rašantis nuo 2016 metais ir apimantis neįprastai platų temų spektrą – nuo vaizdo žaidimų iki naujųjų technologijų bei modernių ginkluotės sistemų. Tokia kryptis rodo retą derinį: gebėjimą paprastai paaiškinti sudėtingus techninius dalykus ir kartu išlaikyti pasakojimo ritmą, kurio tikisi naujienų portalo skaitytojas.

    Nors jo tematika svyruoja tarp pramogų ir rimtų saugumo klausimų, bendras vardiklis išlieka tas pats – aktualumas ir praktinė vertė. Žaidimų industrijoje tai dažnai reiškia ne tik apžvalgas, bet ir platesnį kontekstą apie rinkos pokyčius, platformų strategijas ar DI įrankių įtaką kūrėjams.

    Rašydamas apie karo technologijas, jis neišvengiamai patenka į sritį, kur ypač svarbus faktų tikrinimas, šaltinių patikimumas ir atsargus formuluočių parinkimas. Pastaraisiais metais šioje temoje daug dėmesio skiriama bepiločiams, elektroninei kovai, palydovinei žvalgybai ir DI sprendimams, kurie keičia tiek mūšio lauko taktiką, tiek informacinio karo mastą.

    Be žurnalistikos, Mateusz Łysoń kuria žaidimus ir yra išleidęs fantastinę knygą Powrót do Korzeni. Kūrybinė patirtis dažnai suteikia papildomą kampą – autorius geriau mato, kaip gimsta mechanikos, istorijos, dizaino sprendimai ir kokių kompromisų reikalauja reali gamyba.

    Tekste taip pat akcentuojama kryptis į turinį apie gyvenimo kokybę ir kasdienius pasirinkimus, kurie turi apčiuopiamą poveikį savijautai. Toks fokusas dera su šiuolaikine skaitytojų paklausa: žmonės ieško ne tik naujienų, bet ir paaiškinimų, kaip tendencijos technologijose, sveikatoje, namuose ar santykiuose gali būti pritaikomos praktiškai.

  • Kas ji? Monika Wojciechowska atskleidė, kodėl ją traukia mokslas, gadžetai ir kosmoso paslaptys

    Kas ji? Monika Wojciechowska atskleidė, kodėl ją traukia mokslas, gadžetai ir kosmoso paslaptys

    Žurnalistė Monika Wojciechowska savo profesinį dėmesį sutelkia į mokslo, technologijų, gadžetų ir automobilių temas. Pasak jos, tarp visų krypčių išskirtinę vietą užima astronomija ir astrofizika, nes būtent šios sritys padeda geriau suprasti pasaulį ir Visatą.

    Autorė pabrėžia, kad ją labiausiai domina atradimai, kurie neapsiriboja laboratorijomis, o ilgainiui tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Tokie proveržiai dažnai prasideda nuo fundamentinių tyrimų, o vėliau persikelia į mediciną, ryšius, navigaciją ar vartotojų elektroniką.

    Monika Wojciechowska yra baigusi žurnalistikos studijas, taip pat nurodo įgijusi papildomų žinių dietetikos ir dirbtinio intelekto srityse. Šis derinys leidžia mokslo ir inovacijų temas pateikti plačiau, įvertinant ir jų poveikį sveikatai, vartotojų įpročiams bei informacijos patikimumui.

    Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių technologinių pokyčių variklių, tačiau kartu iškėlė ir naujų klausimų dėl turinio patikros, klaidinančios informacijos bei šaltinių skaidrumo. Dėl to augant skaitytojų poreikiui suprantamai paaiškinti sudėtingus procesus, ypač svarbus tampa aiškus kontekstas ir tikslus faktų atskyrimas nuo interpretacijų.

    Laisvalaikiu ji teigia mėgstanti žaidimus ir muziką, o tai atspindi platesnį domėjimosi spektrą nuo popkultūros iki skaitmeninių pramogų. Tokios patirtys neretai padeda pastebėti, kaip greitai keičiasi technologijų vartojimas ir kaip inovacijos persipina su kasdieniais įpročiais.

  • Lenkai paskelbė, kas „Focus“ labiausiai skaitoma: nuo psichologijos iki technologijų

    Lenkai paskelbė, kas „Focus“ labiausiai skaitoma: nuo psichologijos iki technologijų

    Lenkijos portalas „focus.pl“ paskelbė santrauką, ką ką tik publikavo ir kokios temos šiuo metu labiausiai traukia skaitytojų dėmesį. Redakcija akcentuoja platų spektrą – nuo psichologijos ir kasdienės savijautos iki technologijų, kultūros bei kelionių.

    Tokio tipo „naujausių“ turinio skydelis nėra vien formalumas: jis parodo, kaip keičiasi skaitytojų prioritetai ir kokiomis kryptimis juda gyvenimo būdo žiniasklaida. Pastaraisiais metais ypač išaugo praktinių patarimų, aiškių paaiškinimų ir mokslo populiarinimo poreikis.

    Redakcija pristato „Focus“ kaip gyvenimo būdo žurnalą apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, pabrėždama kasdienį publikavimo ritmą. Tokia pozicija atitinka platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją, kai gyvenimo kokybės temos jungiamos su ekspertiniu turiniu ir patikrintais faktais.

    Ryškėja ir dar viena kryptis: technologijos vis dažniau nagrinėjamos per realią jų įtaką kasdienybei, o ne vien per naujienų ar įrenginių pristatymus. Daug dėmesio skiriama skaitmeniniams įpročiams, privatumo klausimams, informacijos patikimumui ir tam, kaip dirbtinis intelektas keičia darbą bei mokymąsi.

    „Kasdien rašome apie tai, kas realiai veikia gyvenimo kokybę“, – teigiama „focus.pl“ pristatyme.

    Trumpa žinutė su aiškia kryptimi leidžia suprasti ir konkurencinį siekį: pritraukti platesnę auditoriją, kuri nori ne tik pramogos, bet ir patikimų atsakymų. Tokiu formatu skaitytojui greitai pasiūlomas turinio žemėlapis, o redakcijai – galimybė išryškinti savo prioritetus.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.