CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Jimas Crameris ramina po DI akcijų išpardavimo: tokių dienų investuotojai turėtų net laukti

    Jimas Crameris ramina po DI akcijų išpardavimo: tokių dienų investuotojai turėtų net laukti

    Po antradienį fiksuoto ryškesnio su DI susijusių akcijų kritimo finansų apžvalgininkas Jimas Crameris teigia nematantis priežasčių panikai. Pasak jo, trumpalaikiai išpardavimai rinkoje yra natūrali ciklo dalis ir dažnai tampa sveiku atokvėpiu po pernelyg staigaus kainų šuolio.

    „Lietus sodininkystei yra tai, kas išpardavimai akcijų rinkai. Jų reikia tikėtis, o kartais net jų norėti, tik tuo metu to nesuprantame“, – sakė Jimas Crameris.

    Išpardavimas sutapo su pranešimais, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti dalies vidinių augimo tikslų, o tai pakurstė klausimus dėl DI sektoriaus išlaidų tempo ir to, kiek tvarus yra pastarojo meto kainų ralio pagreitis. Rinkos dalyviai tokius signalus paprastai vertina kaip pretekstą fiksuoti pelnus, ypač kai kainos kyla beveik vertikaliai.

    Crameris priminė technologijų burbulo laikotarpį 1990-ųjų pabaigoje, kai ilgas kilimas su menkais korekcijų intervalais baigėsi tuo, kad pardavėjai ir vidiniai akcininkai galiausiai paspartino nuosmukį. Jo vertinimu, šiandien DI lyderiai dažnai yra brandesnės, dideles pajamas generuojančios bendrovės, tačiau net ir tokie vardai gali laikinai perkaisti.

    Po neigiamų naujienų spaudimą patyrė kelios rinkos dėmesio centre buvusios bendrovės, tarp jų „Arm“, „Advanced Micro Devices“, „Dell Technologies“ ir „Corning“. Pastarosiomis savaitėmis dalies jų akcijos kilo itin sparčiai, todėl net ir santykinai nedidelis nuosmukis investuotojams gali atrodyti dramatiškas.

    Crameris pabrėžė, kad ilgalaikė DI istorija, jo manymu, išlieka, tačiau investuotojams svarbu valdyti riziką, kai kainos juda parabolės principu. Tokiais etapais jis ragina mažinti pozicijas dalimis ir fiksuoti pelną, kad vėliau būtų lengviau sugrįžti į rinką patrauklesnėmis kainomis.

    „Profesionalai per parabolinį kilimą kasdien po truputį sumažina poziciją. O tada, jei akcija nuo pirmojo pardavimo taško nukrenta 5–7 proc., jie pradeda ją supirkti atgal“, – sakė Jimas Crameris.

    Rinkos analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI tema apima ne tik programinę įrangą ar pokalbių robotus, bet ir lustų gamintojus, duomenų centrų infrastruktūrą, tinklų įrangą bei verslo programų tiekėjus. Dėl to vienos įmonės naujienos kartais sukelia platesnę grandininę reakciją, nes investuotojai iš naujo perskaičiuoja augimo prielaidas visam sektoriui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad po staigių kilimų korekcijos padeda rinkai atsijoti pernelyg optimistines prognozes ir geriau įvertinti fundamentalius rodiklius, tokius kaip pajamų augimas, pelningumas ir kapitalo išlaidų planai. Tokiose situacijose investuotojams svarbiausia ne emocijos, o aiškus planas, laiko horizontas ir diversifikacija.

  • Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugoje vis dažniau naudojamas ne tik klinikose, bet ir kasdienėms gyventojų užduotims: nuo vizitų registravimo ir administravimo iki medicininių vaizdų analizės. Vis dėlto dalis ekspertų ragina žmones DI įrankiais remtis dar aktyviau, o kiti pabrėžia rizikas, kurios gali kainuoti brangiai.

    Insilico Medicine įkūrėjas ir vadovas Alexas Zhavoronkovas viešai teigė, kad vartotojams skirti DI modeliai kai kuriais atvejais pasiekia gebėjimų lygį, artimą gydytojų kompetencijai, o kartais ją net pranoksta. Jo vertinimu, DI gali būti naudingas atsakant į bazinius klausimus apie mitybą ar gyvenimo būdą ir taip taupyti gydytojų laiką.

    „Kai kuriuos labai paprastus klausimus jums gali atsakyti DI gydytojas, o tada sutaupysite laiko su tikru gydytoju“, – sakė A. Zhavoronkovas.

    „ChatGPT“ ir „Amazon“ žengia į mediciną

    Didžiosios technologijų bendrovės plečia su sveikata susijusius sprendimus. „OpenAI“ pristatė „ChatGPT Health“, leidžiantį saugiau susieti medicininius įrašus ir sveikatingumo programėles su pokalbių sistema, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra priemonė diagnozei ar gydymui skirti.

    Tuo pat metu „Amazon“ pristatė „HealthAI“, skirtą pirminės sveikatos priežiūros tinklo „One Medical“ nariams. Šis įrankis numatytas teikti patarimus, remiantis medicininiais įrašais, laboratoriniais tyrimais ir vartojamais vaistais, tačiau praktikoje tokių sprendimų patikimumas priklauso nuo duomenų kokybės ir aiškių naudojimo ribų.

    Kodėl ekspertai ragina atsargumą?

    Biotechnologijų bendrovės „Biocon“ vadovas Shreehasas Tambe atkreipė dėmesį į vartotojų mokymosi kreivę: pažangi technologija, pateikta žmogui, kuris dar tik mokosi ja naudotis, gali padidinti klaidų tikimybę. Jo teigimu, tuomet išauga rizika gauti klaidinančius patarimus ir susidurti su daugiau problemų nei naudos.

    „Jei pažangi technologijų platforma atsiduria žmogaus rankose, kuris dar tik bando perprasti, kaip ja naudotis, tai gali lemti daugiau klaidingų rezultatų“, – sakė S. Tambe.

    Praktikoje pagrindinės rizikos siejamos su netiksliais ar neišsamiais įrašais, klaidingomis interpretacijomis ir vadinamosiomis „įtikinamomis klaidomis“, kai sistema pateikia užtikrintai skambantį, bet neteisingą atsakymą. Todėl ekspertai pabrėžia, kad DI gali būti pagalbinė priemonė, tačiau negali pakeisti klinikinės atsakomybės, ypač kai kalbama apie simptomus, vaistų sąveikas ar skubias būkles.

    Vaistų kūrimas spartėja, bet žmogus išlieka būtinas

    DI vis labiau keičia ir vaistų paiešką. A. Zhavoronkovo teigimu, DI įrankiai gali sutrumpinti laiką iki vadinamojo vystymo kandidato etapo iki maždaug 18 mėnesių, kai tradiciškai tai užtrukdavo ilgiau nei ketverius metus, nors realūs terminai priklauso nuo srities ir tyrimų apimties.

    Šią kryptį rodo ir dideli sandoriai: farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ sudarė daugiametį susitarimą su „Insilico Medicine“, kurio bendra vertė gali siekti apie 2,5 milijardo eurų. Tokie susitarimai atspindi rinkos lūkestį, kad DI pagreitins ankstyvąją vaistų paiešką, tačiau klinikinių tyrimų etapų jis nepanaikina.

    Ekspertai taip pat akcentuoja principą žmogus sprendimų grandinėje, kai DI pasiūlymus tikrina mokslininkai ir gydytojai. Tai ypač svarbu generatyviniams modeliams, kurie gali pasiūlyti hipotezes ir kryptis, bet negali prisiimti atsakomybės už mokslinį ar klinikinį pagrįstumą.

    Pacientams patariama DI naudoti kaip papildomą informacijos šaltinį: pasiruošti vizitui, susisteminti klausimus, aiškiau įvardyti simptomus ar paprašyti paaiškinti medicininius terminus. Tačiau dėl diagnozės, gydymo, vaistų keitimo ar neatidėliotinų simptomų sprendimus visada turi priimti sveikatos priežiūros specialistas.

  • Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagono DI kryptis keičiasi

    Pentagono vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas Cameronas Stanley patvirtino, kad JAV Gynybos departamentas plečia „Google“ DI modelio „Gemini“ naudojimą. Tai vyksta po sprendimo laikinai nebedirbti su „Anthropic“ ir jos modeliu „Claude“, kai bendrovė buvo įvardyta kaip tiekimo grandinės rizika.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gemini“ naudojamas ir įslaptintiems projektams, nors detalių viešai neatskleidžiama. Pentagonas pabrėžia, kad modernizuojant pajėgumus bendradarbiaujama su keliais tiekėjais, o sprendimai priklauso nuo konkrečių užduočių.

    Kodėl Pentagonas vengia vieno tiekėjo

    C. Stanley akcentavo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio nėra gera strategija, ypač programinės įrangos srityje. Pentagono pozicija atspindi platesnę tendenciją kritinėje infrastruktūroje ir gynyboje kurti atsparumą, mažinant technologinę priklausomybę.

    „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra geras dalykas“, – sakė C. Stanley.

    Teisinis ginčas su „Anthropic“ tęsiasi

    „Anthropic“ situaciją komplikuoja paralelūs teisiniai procesai: viename teisme bendrovei buvo palankiai įvertintas prašymas riboti draudimo taikymą, kitame sprendimas buvo nepalankus. Dėl to „Anthropic“ šiuo metu gali tęsti darbą su kitomis institucijomis, tačiau yra apribota dalyvauti Gynybos departamento sutartyse.

    Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu su „Anthropic“ nedirbama. Tuo pat metu viešai paliekama galimybė, kad ateityje bendradarbiavimo formatas gali keistis, jei teisiniai ir saugumo klausimai bus išspręsti.

    Ką Pentagonas tikisi laimėti su „Gemini“

    Pentagonas teigia, kad DI diegimas padeda taupyti laiką ir resursus, ypač ten, kur svarbūs greiti sprendimai ir dideli duomenų srautai. C. Stanley nurodė, kad kai kuriais atvejais sutaupoma tūkstančiai žmogaus darbo valandų per savaitę, nors konkrečių projektų apimtys neatskleidžiamos.

    „Google“ savo ruožtu teigia, kad dirba platesniame partnerių konsorciume, teikiančiame paslaugas nacionalinio saugumo reikmėms. Bendrovė mini veiklas nuo logistikos ir kibernetinio saugumo iki vertimų, techninės priežiūros ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Vidinė įtampa „Google“ viduje

    Susitarimai dėl įslaptintų darbų kelia įtampą ir pačioje „Google“: dalis darbuotojų ragina bendrovę atsisakyti įslaptintų užduočių, argumentuodami etinėmis rizikomis. Ši darbuotojų reakcija primena ankstesnius technologijų sektoriaus ginčus dėl kariuomenės projektų ir DI panaudojimo ribų.

    Pentagonas pabrėžia, kad tikslas yra parinkti tinkamą technologiją konkrečiam naudojimo atvejui, o DI plėtra bus vertinama per saugumo, kontrolės ir praktinio efektyvumo prizmę. Gynybos sektoriuje tai reiškia ir papildomas apsaugas, auditus bei tiekimo grandinės patikras.

  • Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Didelė duomenų centrų plėtros bendrovė „Pure DC“ laikinai pristabdė investicinius sprendimus dėl naujų duomenų centrų ir dirbtinis intelektas infrastruktūros projektų Artimuosiuose Rytuose. Apie tai televizijai CNBC sakė bendrovės vadovas Gary Wojtaszek.

    Pasak jo, kol regione tęsiasi karinis konfliktas ir išlieka didelė rizika infrastruktūrai, naujų projektų ir ypač didelio našumo grafinių procesorių diegimo sprendimai nebus skubinami. Tai atspindi platesnę rinkos nuotaiką, kai geopolitinė rizika tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant skaitmeninę plėtrą.

    Konfliktas regione paveikė tiek logistiką, tiek energetikos ir žaliavų rinkas, o tai didina projektų kaštus ir neapibrėžtumą. Duomenų centrai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau prilyginami kritinei infrastruktūrai, tampa jautresni ir fizinio saugumo grėsmėms.

    „Niekas nenori statyti naujų duomenų centrų ir diegti naujų grafinių procesorių, kol situacija nenurims“, – sakė Gary Wojtaszek.

    Bendrovė veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o jos objektas Abu Dabyje buvo apgadintas nuo atakos kilusiais skeveldromis. CNBC taip pat pranešė apie dronų smūgius, po kurių dalyje regiono fiksuoti sutrikimai paslaugose, priklausomose nuo debesijos infrastruktūros.

    Nepaisant pauzės, „Pure DC“ vadovas teigia, kad ilgalaikė regiono perspektyva išlieka patraukli, nes skaitmeninių paslaugų paklausa nemažėja. Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais siekė pritraukti didelius technologijų projektus, siūlydamos konkurencingas elektros kainas, žemę ir valstybines skatinimo programas, kad taptų svarbiomis DI plėtros grandinės dalimis.

    Darbuotojų saugumas ir nuotolinis valdymas

    Didėjant grėsmėms, dėmesys krypsta ir į duomenų centrų darbuotojų saugumą. Gary Wojtaszek teigė, kad bendrovė nenurodo darbuotojams privalomai būti objekte, o sprendimą palieka jiems patiems, vertinant šeimos ir asmenines aplinkybes.

    Pasak jo, daliai darbuotojų suteikiama daugiau lankstumo, įskaitant galimybę nebūtinoms pozicijoms dirbti nuotoliu, taip pat papildomos gerovės priemonės. Kartu bendrovė didina pasirengimą objektus valdyti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, kad kritinės funkcijos veiktų net ir esant ribotam fiziniam prieinamumui.

    Ką tai reiškia DI infrastruktūros bumui

    Duomenų centrai ir spartinimo įranga tapo vienu svarbiausių DI plėtros „butelio kaklelių“, todėl investicijų pristabdymas regione gali turėti įtakos projektų terminams. Rinka pastaraisiais metais susidūrė su talentų trūkumu, ilgesniais įrangos pristatymo terminais ir augančiomis energetikos sąnaudomis, o geopolitiniai sukrėtimai šias rizikas dar labiau sustiprina.

    Ekspertai prognozuoja, kad didėjant rizikai kai kuriose rinkose gali augti atlygio paketai darbuotojams, dirbantiems objektuose, prilyginamuose strateginiams taikiniams. Tokia tendencija reikštų papildomą spaudimą projektų biudžetams, net jei ilgalaikė skaitmeninė paklausa regione išliks stipri.

  • Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje archeologai naujų kasinėjimų metu aptiko dviejų vyrų palaikus, žuvusius per Vezuvijaus išsiveržimą 79 metais. Vieno jų laikysena ir šalia rasti daiktai leido detaliau atkurti paskutines bėgimo akimirkas, o tam pirmą kartą šiame tyrime pasitelktas ir DI.

    Radimai atlikti Porta Stabia nekropolyje, netoli monumentalaus Numerijaus Agrestino Ekvicijaus Pulcherio kapo. Specialistai teigia, kad palaikų padėtis rodo dvi skirtingas išsiveržimo fazes ir skirtingas mirties priežastis.

    Du vyrai, dvi išsiveržimo fazės

    Jaunesnis vyras, kaip spėjama, žuvo nuo piroklastinės srovės, itin karšto dujų ir pelenų debesies, galinčio pražudyti akimirksniu. Tokios srovės laikomos viena pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų pasekmių, nes jos juda greitai ir pasižymi mirtina temperatūra.

    Antrasis, vyresnis vyras, veikiausiai mirė keliomis valandomis anksčiau, kai miestą užklojo nenutrūkstama lapilių ir pelenų kruša. Archeologai mano, kad jis bandė pasitraukti iš miesto, tačiau buvo užkluptas krentančių vulkaninių nuolaužų.

    Šalia vyresniojo vyro rastas molinis grūstuvas su aiškiais įskilimo ženklais. Tyrėjų vertinimu, jis galėjo būti iškeltas virš galvos kaip skydas, mėginant apsisaugoti nuo krentančių akmenėlių ir karštų pelenų.

    Daiktai, pasakojantys apie bėgimą

    Kartu su vyru rasta keraminė alyvos lempa, tikėtina, skirta orientuotis tamsoje, kurią sukėlė pelenų debesis. Taip pat aptiktas geležinis žiedas ant kairės rankos mažojo piršto ir dešimt bronzinių monetų.

    Archeologų teigimu, šie kasdieniai daiktai tampa svarbiais įkalčiais: jie rodo, kad žmogus bėgo sąmoningai rinkdamasis tai, kas tuo metu atrodė praktiška. Tokie radiniai padeda išvengti vien abstrakčių pasakojimų apie katastrofą ir priartina prie konkrečios, individualios patirties.

    Šiuolaikiniai duomenys netikėtai susišaukia su senoviniais liudijimais. Plinijus Jaunesnysis, laikomas vienu svarbiausių išsiveržimo amžininkų, rašė, kad bėgantys žmonės rišdavosi pagalves ant galvos, kad apsisaugotų nuo krintančių nuolaužų.

    DI rekonstrukcija ir ribos

    Pompėjos archeologijos parkas kartu su Paduvos universitetu sukūrė skaitmeninę aukos rekonstrukciją, paremtą kasinėjimų metu surinktais duomenimis. Naudojant DI ir vaizdo apdorojimo metodus, siekiama moksliškai pagrįstai vizualizuoti, kaip galėjo atrodyti žmogaus laikysena ir judesys, kai jis bėgo iš miesto.

    Tokios rekonstrukcijos tampa vis dažnesnės archeologijoje, nes tyrimų metu sukaupiama milžiniški kiekiai informacijos: nuo nuotraukų ir matavimų iki 3D skenavimų. DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis, palyginti fragmentus, iškelti hipotezes ir sukurti visuomenei suprantamesnį pasakojimą.

    „DI sukuria hipotezes, o ne tiesas. Hipotezes reikia tikrinti, aptarti, koreguoti ir patvirtinti, o mokslinės atsakomybės deleguoti negalima“, – sakė Jeilio universiteto Skaitmeninės etikos centro įkūrėjas Luciano Floridi.

    Tyrėjai pabrėžia, kad technologijos čia nepakeičia archeologo, o veikia kaip įrankis, leidžiantis tiksliau ir aiškiau pateikti sudėtingą medžiagą. Pompėjos atvejis dar kartą parodo, kad archeologija šiandien yra ne tik kasinėjimai, bet ir laboratorinis darbas, duomenų analizė bei atsakinga interpretacija.

  • Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift Jungtinėse Valstijose pateikė paraiškas, susijusias su jos balso ir atvaizdo registravimu kaip prekių ženklų. Toks žingsnis vertinamas kaip bandymas sustiprinti teisinę apsaugą nuo DI kuriamų imitacijų ir klastočių.

    Pagal viešai aptartą informaciją, paraiškos apima sceninę nuotrauką iš koncertinio turo ir kelis garso įrašus, kuriuose atlikėja prisistato. Prekių ženklų teisėje svarbus kriterijus yra galimas vartotojų suklaidinimas, todėl registracija gali tapti argumentu ginčuose dėl turinio, kuris skamba ar atrodo „painiai panašiai“.

    Kodėl žvaigždės renkasi prekių ženklus?

    Prekių ženklo registravimas šiuo atveju gali būti naudojamas ne tik kovai su identiškomis kopijomis, bet ir su tokiais atvejais, kai DI sugeneruotas turinys sukuria įspūdį, jog tai oficialus, patvirtintas ar su atlikėja susijęs produktas. Tokia strategija ypač aktuali, kai klastotės platinamos reklamoje, socialiniuose tinkluose ar pajamų generavimo platformose.

    Teisininkai pabrėžia, kad prekių ženklų instrumentas nėra vienintelis kelias: jis papildo autorines teises, asmens atvaizdo apsaugą ir kai kuriose JAV valstijose taikomą teisę į viešumą. Vis dėlto prekių ženklai gali būti patrauklūs dėl aiškesnių procedūrų, galimybės greičiau reaguoti į komercinį piktnaudžiavimą ir plačiai taikomų „klaidinančio panašumo“ argumentų.

    Kontekstas: nuo „deepfake“ iki politinių klastočių

    Pastaraisiais metais internete daugėjo atvejų, kai Taylor Swift atvaizdas buvo naudojamas be leidimo, įskaitant seksualinio pobūdžio „deepfake“ vaizdus. Tokios klastotės kelia ne tik reputacinę žalą, bet ir realias rizikas, kai turinys pradedamas monetizuoti arba naudojamas suklaidinti auditoriją.

    Viešojoje erdvėje buvo aptarti ir atvejai, kai DI generuotu turiniu mėginta sukurti įspūdį apie atlikėjos politines simpatijas. Politinių kampanijų kontekste tokios imitacijos gali turėti platesnių pasekmių, nes klaidinanti komunikacija lengvai pasiekia dideles auditorijas ir gali būti platinama itin greitai.

    Ar tai nauja tendencija pramogų industrijoje?

    Taylor Swift žingsnis išryškina platesnę kryptį: vis daugiau kūrėjų ir įžymybių bando įtvirtinti aiškesnes ribas, kaip jų balsas, veidas ir įvaizdis gali būti naudojami skaitmeninėje erdvėje. DI įrankiai leidžia palyginti lengvai atkurti balso tembrą ar sukurti realistiškai atrodančius vaizdus, todėl teisinių priemonių paieška tampa nebe išimtimi, o praktine būtinybe.

    Ši strategija taip pat siejasi su anksčiau nuskambėjusiais pavyzdžiais Holivude, kai aktorius Matthew McConaughey viešai kalbėjo apie balso ir atvaizdo apsaugą nuo DI kuriamų „kopijų“. Pramogų industrijai tai signalas, kad identiteto apsauga tampa atskira teisių valdymo dalimi greta muzikos katalogų ar prekės ženklų, susijusių su turais ir atributika.

    Jei JAV institucijos patvirtins paraiškas, tai nebūtinai automatiškai uždraus bet kokias parodijas ar nekomercinį turinį, tačiau gali sustiprinti atlikėjos pozicijas tais atvejais, kai DI generuojamos imitacijos naudojamos prekybai, reklamai ar auditorijai klaidinti. Kitaip tariant, tai gali būti dar vienas įrankis greitesnei reakcijai, kai skaitmeninis turinys pradeda „gyventi“ atskirą gyvenimą nuo žmogaus, kurį imituoja.

  • Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    DI iš stebimo reiškinio tampa įrankiu

    Pastaruosius kelerius metus centriniai bankai dirbtinį intelektą vertino kaip ilgalaikę tendenciją, panašiai kaip demografiją ar klimato kaitą. Tačiau 2026 metais tonas akivaizdžiai pasikeitė: DI vis dažniau įvardijamas kaip veiksnys, galintis keisti infliaciją, palūkanų normas ir pačias pinigų politikos prielaidas.

    Diskusijos esmė dabar nebe tai, ar DI svarbus, o kada ir kaip jo poveikis pasimatys. Vieni mato greitą produktyvumo šuolį, kiti pabrėžia, kad pirma ateina brangios investicijos į infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir elektros paklausą.

    ECB DI jau naudoja sprendimams

    Europos Centrinis Bankas yra tarp greičiausiai prisitaikančių institucijų: jo ekonomistai atskleidė, kad nuo 2022 metų pabaigos mašininio mokymosi modelis tapo analitinio rinkinio dalimi, padedančia ruoštis Valdančiosios tarybos sprendimams. Modelis apjungia apie 60 rodiklių nuo infliacijos lūkesčių ir sąnaudų spaudimo iki realios ekonomikos ir finansinių sąlygų.

    ECB teigimu, šis modelis realiu laiku padėjo anksčiau pastebėti rizikas: 2025 metų antrą ir ketvirtą ketvirčius jis signalizavo didesnę bazinės infliacijos tikimybę, o galutiniai duomenys vėliau viršijo oficialias prognozes maždaug 20 bazinių punktų.

    „Dirbtinis intelektas gali padėti realiu laiku sekti infliacijos rizikas“, – rašė ECB ekonomistai.

    Bundesbank ir FED akcentuoja skirtingas rizikas

    Vokietijos Bundesbank taip pat plečia DI taikymą: nuo tekstinių asistentų ir dokumentų analizės iki modelių, vertinančių euro zonos centrinių bankų komunikaciją. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis pabrėžė, kad technologija turi tarnauti žmonėms, o centriniai bankai ją naudoja siekdami kuo geriau įgyvendinti mandatą.

    JAV Federalinis rezervų bankas labiau akcentuoja koncepcinę pusę: DI kelia klausimą, ar produktyvumas gali augti greičiau nei iki šiol, leisdamas realioms pajamoms kilti be papildomo kainų spaudimo. Kartu FED vadovybė įspėja, kad DI plėtra gali trumpuoju laikotarpiu branginti kai kurias sąnaudų eilutes, nes technologijai reikia milžiniškų investicijų į skaičiavimo pajėgumus, elektrą ir nekilnojamąjį turtą.

    „DI gali kelti spaudimą tam tikroms kainų kategorijoms, nes įmonės sieks sparčiai didinti šios technologijos mastą“, – sakė FED vicepirmininkas Philipas Jeffersonas.

    Rinkos mato dvi priešingas trajektorijas

    Finansų rinkose DI poveikis jau tapo prekybine idėja, o analitikų stovyklos išsiskyrė. Vieni DI vertina kaip teigiamą pasiūlos šoką, kuris ilgainiui mažina kainas ir leidžia palūkanų normoms leistis, taip palaikydamas rizikingesnį turtą.

    Kiti pabrėžia priešingą seką: pirmiausia vyksta rekordinių investicijų ciklas, kuris gali pakelti elektros kainas, didinti ilgalaikių obligacijų pajamingumus ir per turto kainų kilimą skatinti paklausą. Pagal šią logiką ankstyvas palūkanų mažinimas, remiantis vien tik ateities produktyvumo viltimi, gali baigtis būtinybe vėliau griežtinti politiką iš naujo.

    Ši dilema centrinėms bankininkystėms yra itin jautri, nes DI poveikis gali būti dvipusis: trumpuoju laikotarpiu labiau infliacinis dėl infrastruktūros ir energijos, o ilguoju laikotarpiu labiau dezinfliacinis dėl produktyvumo.

    Esminis klausimas – ne kryptis, o laikas

    Šiandien ryškėja bendras sutarimas, kad DI yra pakankamai reikšmingas, jog verčia peržiūrėti tradicinius makroekonominius ryšius ir modelius. Tačiau neaiški lieka poveikio seka: jei produktyvumas iš tiesų šaus į viršų anksčiau nei sąnaudų banga, palūkanų mažinimui atsirastų daugiau erdvės.

    Jei pirmiausia dominuos investicinis spaudimas per energijos kainas, kapitalo paklausą ir turto vertes, centriniai bankai gali būti priversti elgtis atsargiau. Būtent todėl DI tema per trumpą laiką iš retai minimos inovacijos virto vienu iš kertinių klausimų, sprendžiant, kur juda infliacija ir palūkanų normos.

  • DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    Ką siūlo „FaceAge“ metodas?

    JAV sveikatos priežiūros tinklo Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI įrankį „FaceAge“, kuris iš veido nuotraukos įvertina žmogaus biologinį amžių. Biologinis amžius apibūdina organizmo būklę ir senėjimo tempą, o ne kalendorinius metus.

    Tyrėjai remiasi idėja, kad ligos, stresas ir gyvenimo būdas palieka pėdsakų veide, todėl nuotraukos gali tapti papildomu, neinvaziniu sveikatos rodikliu. Pasak komandos, toks vertinimas gali padėti geriau suprasti, kaip pacientai reaguoja į onkologinį gydymą.

    Kaip nuotraukos siejamos su prognoze?

    Naujame darbe daugiausia dėmesio skirta veido senėjimo greičiui, kuris apskaičiuojamas lyginant kelias to paties žmogaus nuotraukas per laiką. Šis rodiklis, vadinamas Face Aging Rate, siekia fiksuoti, kaip sparčiai kinta žmogaus „FaceAge“ įverčiai.

    Tyrėjai išanalizavo 2 276 pacientų, sirgusių įvairiais vėžiais, nuotraukas iš Brigham and Women’s Hospital radioterapijos gydymo etapų. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų, o nuotraukos buvo darytos įprastos klinikinės eigos metu.

    Rezultatai parodė, kad medianiškai pacientų veido senėjimas buvo apie 40 proc. spartesnis nei jų chronologinis senėjimas. Didesnis Face Aging Rate buvo siejamas su prastesniu išgyvenamumu, o ryšys ryškiausias, kai nuotraukos darytos didesniu nei dvejų metų intervalu.

    Kuo skiriasi vienos nuotraukos ir pokyčio įvertis?

    Be senėjimo greičio, tyrime vertintas ir FaceAge Deviation, kai iš vienos nuotraukos skaičiuojama, kiek žmogus atrodo „biologiškai“ vyresnis ar jaunesnis už savo amžių. Mokslininkai nurodo, kad pacientams, kurių tiek nuokrypis, tiek senėjimo greitis buvo dideli, išgyvenamumo rodikliai buvo prasčiausi.

    Vis dėlto didesnę prognozinę vertę, ypač ilgesniu laikotarpiu, parodė būtent dinaminis rodiklis, paremtas keliomis nuotraukomis. Tai sustiprina prielaidą, kad vienkartinis „momentinis“ vertinimas gali būti mažiau patikimas nei pokyčių stebėjimas.

    „FaceAge vertinimo sekimas per laiką gali patikslinti individualų gydymo planavimą, pagerinti paciento konsultavimą ir padėti spręsti dėl stebėsenos dažnio bei intensyvumo“, – sakė radiacijos onkologas Raymondas Makas.

    Kur tai gali būti pritaikyta ir kokios ribos?

    Tokio tipo sprendimai patrauklūs tuo, kad jie yra neinvaziniai ir potencialiai pigesni už dalį laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, nes remiasi jau klinikoje daromomis nuotraukomis. Tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai parodys, ar metodas gali būti naudingas ne tik onkologijoje, bet ir vertinant kitas lėtines ligas ar bendrą sveikatos būklę.

    Komanda taip pat pristatė viešą internetinį portalą, kuriame žmonės gali įkelti savo nuotrauką ir gauti „FaceAge“ įvertį, prisidėdami prie tolesnių tyrimų. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad tokie įrankiai negali pakeisti gydytojo sprendimo: nuotraukų analizė yra statistinis signalas, kuriam būtina klinikinė interpretacija, duomenų apsauga ir šališkumo kontrolė.

  • Slapti „Google“ ir „Samsung“ susitikimai: DI planai, XR akiniai ir naujas DI miestelis prie Seulo

    Slapti „Google“ ir „Samsung“ susitikimai: DI planai, XR akiniai ir naujas DI miestelis prie Seulo

    Praėjusios savaitės pabaigoje „Google DeepMind“ vadovas Demisas Hassabis Pietų Korėjoje surengė virtinę aukšto lygio, tačiau neviešinamų susitikimų su stambiomis šalies grupėmis, įskaitant „Samsung“. Oficialiai derybų turinys nebuvo detalizuotas, tačiau vizito kontekstas leidžia suprasti, kad dėmesio centre atsidūrė DI ir su juo susijusi infrastruktūra.

    Dar prieš susitikimus Hassabis Pietų Korėjoje „Google“ vardu pasirašė susitarimą su šalies Mokslo ir informacinių ryšių ministerija. Toks žingsnis reiškia platesnę valstybės ir privačių technologijų bendrovių partnerystę, kuri vis dažniau orientuojama į DI taikymus, kompetencijų ugdymą ir skaičiavimo pajėgumus.

    DI miestelis ir spartėjanti raida

    Vienas iš įvardytų naujų projektų yra „Google“ DI miestelio atidarymas netoli Seulo, kuris turėtų tapti naujos partnerystės baze. Pastaraisiais metais technologijų bendrovės vis dažniau kuria fizinius centrus, skirtus moksliniams tyrimams, mokymams ir bendriems projektams su vietos pramone.

    Renginio metu Hassabis pabrėžė, kad DI pažanga buvo tokia greita, jog vadinamosios agentinės sistemos, galinčios atlikti užduotis su mažiau žmogaus įsikišimo, į kasdienę praktiką ateina anksčiau nei manyta. „Susiduriame su milžiniškos transformacijos laikotarpiu. Jos poveikis bus 10 kartų didesnis nei pramonės revoliucijos ir jis vyks 10 kartų greičiau“, – sakė D. Hassabis.

    Kas galėjo būti aptarta su „Samsung“?

    Skelbiama, kad Hassabis susitiko su „Samsung“ valdybos pirmininku Lee Jae-yong ir kitais aukščiausio lygio vadovais. Nors detalių neatskleista, vietos žiniasklaidoje minėta, kad viena iš temų galėjo būti didelės spartos atminties tiekimas „Google“ „Tensor“ procesoriams, kurie naudojami bendrovės įrenginiuose.

    Kita kryptis siejama su platesne „Google“ ir „Samsung“ partneryste kuriant „Android“ XR ekosistemą. Rinkoje vis daugiau ženklų, kad išmanieji akiniai ir mišrios realybės įrenginiai tampa nauju konkurencijos lauku, kuriame svarbiausia ne vien aparatinė įranga, bet ir DI funkcijos, valdymas balsu, realiu laiku apdorojamas vaizdas bei privatumo sprendimai.

    Derybos ir su kitais pramonės gigantais

    Vizito metu Hassabis susitiko ir su kitomis Pietų Korėjos grupėmis, įskaitant LG, „Hyundai“ bei „SK Hynix“. Tarp aptariamų krypčių minėtas „Hyundai“ elektromobilių tiekimas robotaksių veiklą vystančiai „Waymo“, kuri priklauso „Alphabet“ grupei.

    Taip pat buvo kalbama apie bendradarbiavimą su LG DI modelių srityje, o tai rodo stiprėjančią tendenciją, kai pasaulinės platformos jungia pajėgumus su vietiniais gamintojais ir laboratorijomis. Tokios partnerystės dažnai apima ne tik programinę įrangą, bet ir lustus, atmintį, duomenų centrų pajėgumus bei energijos vartojimo efektyvumą.

    Hassabis vizitas Pietų Korėjoje yra pirmasis per dešimtmetį, o jo simbolika siejama ir su 2016 metais vykusia dvikova, kai „DeepMind“ sistema nugalėjo Go čempioną Lee Sedolą. Šiandien šalies valdžia ir pramonė siekia įtvirtinti pozicijas DI ekonomikoje, o „Google“ akivaizdžiai plečia partnerystes regione, kuriame koncentruojasi kritiškai svarbi puslaidininkių ir elektronikos tiekimo grandinė.

  • „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ pradėjo bandyti naują eksperimentinį „YouTube“ paieškos režimą, kuris paieškos juostą paverčia pokalbio principu veikiančiu įrankiu. Vietoj įprasto rezultatų sąrašo naudotojui siūloma daugiau informacijos iš karto, o užklausas galima tikslinti papildomais klausimais.

    Šis režimas primena generatyvaus DI paieškos patirtį: atsakymai pateikiami kaip suvestinės ir rekomendacijos, papildomai įtraukiant tekstą, vaizdus ir vaizdo įrašų fragmentus. „YouTube“ taip pat rodo siūlomus klausimų šablonus, kad paiešką būtų lengviau nukreipti į konkrečią temą.

    Naujas paieškos būdas „YouTube“

    Pagal „YouTube“ eksperimentinių funkcijų aprašymą, tikslas yra padėti greičiau suprasti, kuris turinys labiausiai atitinka poreikį, ypač kai tema sudėtinga arba reikia kelių šaltinių. Vietoje vien tik raktinių žodžių paieškos atsiranda dialogas, kai naudotojas gali patikslinti kontekstą.

    Toks pokytis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos ieško būdų sujungti paiešką ir DI asistentus. Vartotojams tai gali reikšti mažiau laiko naršant rezultatus ir daugiau greitų atsakymų, tačiau kartu keičiasi ir įprastas „YouTube“ naudojimo modelis.

    Prieinamumas ir ribojimai

    Kol kas funkcija siūloma tik „YouTube Premium“ nariams ir yra pasiekiama per „YouTube“ eksperimentų puslapį. Pradinis diegimas orientuotas į kompiuterio naršyklės versiją, o vėliau, tikėtina, galėtų pasirodyti ir mobiliosiose programėlėse.

    „YouTube“ nurodo, kad tai bandomasis režimas, todėl patirtis gali kisti, o funkcionalumas gali būti plečiamas palaipsniui. Tokia praktika įprasta „Google“ produktams, kai naujovės pirmiausia testuojamos su ribota auditorija.

    Kodėl DI gali klysti?

    Platforma iš anksto įspėja, kad DI sugeneruoti atsakymai ne visada bus tikslūs, o kokybė gali skirtis. Tokie perspėjimai tapo standartu generatyvių sistemų sprendimuose, nes modeliai gali pateikti įtikinamai skambančią, bet neteisingą informaciją arba netiksliai interpretuoti užklausą.

    Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad ieškant jautrių ar tikslių duomenų, pavyzdžiui, sveikatos, teisės ar finansų temomis, naudotojams verta tikrinti pirminius šaltinius ir žiūrėti patį vaizdo įrašą, o ne pasikliauti vien suvestine.

    Jei eksperimentas pasiteisins, „YouTube“ paieška gali tapti labiau panaši į atsakymus pateikiančią sistemą, o ne į tradicinį rezultatų katalogą. Tačiau kartu didės atsakomybė už tikslumą ir aiškų atskyrimą, kur baigiasi patvirtinti faktai ir prasideda DI interpretacija.