CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Paryžiuje įsikūręs reguliacinių technologijų startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją, skirtą platformos plėtrai ir tarptautinės produktų atitikties automatizavimui. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas įmonėms padeda greičiau susigaudyti skirtingų šalių reikalavimuose ir mažinti neatitikimų riziką prieš pateikiant produktą rinkai.

    Investavimo raundą vedė Larry Berger, taip pat prisidėjo „Kima Ventures“ ir „Financière Saint-James“ bei keli technologijų ekosistemos atstovai. Prie raundo prisijungė ir „Accel“ per vadinamąjį scout tipo bilietą, kai investuotojai į sandorį ateina per fondo tinklą ar rekomendacijas.

    „Cleo Labs“ įkurta 2023 metais Naomie Halioua ir Anaëlle Guez. Startuolis akcentuoja, kad tarptautinė prekyba verčia įmones veikti fragmentuotoje, nuolat besikeičiančioje reguliavimo aplinkoje, kur kiekviena rinka turi atskiras sertifikavimo, ženklinimo, bandymų ir muitinės procedūras.

    Įmonės pateikiamas pavyzdys rodo, jog net vienam prijungtam dviračio šalmui gali tekti įvertinti daugiau nei šimtą skirtingų reikalavimų nuo medžiagų standartų kūrimo etape iki konkrečios šalies sertifikavimo ir ženklinimo taisyklių. Praktikoje tai reiškia dideles laiko sąnaudas, daug rankinio darbo ir klaidų riziką, ypač kai komandos vis dar remiasi skaičiuoklėmis ar ribotais įrankiais.

    „Mūsų ambicija reguliacinę atitiktį, kuri dažnai laikoma suvaržymu, paversti strategine įmonių svirtimi. DI leidžia nebereaguoti pavėluotai, o iš anksto numatyti pokyčius“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Startuolio platforma, pasak bendrovės, skirta sužymėti ir valdyti įpareigojimus pagal produktą ir rinką, suformuojant aiškų reikalavimų kontrolinį sąrašą dar prieš paleidimą. Taip pat siūlomas nuolatinis reguliavimo pokyčių stebėjimas ir jų poveikio verslui vertinimas, kad komandos laiku pastebėtų, kas keičiasi ir ką reikia koreguoti.

    Sprendimo pagrindas yra MARIA, startuolio sukurta kelių agentų architektūra, kuri, „Cleo Labs“ teigimu, nuolat stebi daugiau nei 25 000 reguliavimo institucijų ir standartizacijos organizacijų 106 šalyse. Bendrovė pabrėžia žmogaus įsitraukimo principą, kai automatizuotų analizių rezultatus patvirtina teisės ekspertai, siekiant išlaikyti rekomendacijų patikimumą.

    „Šiandien komandos vis dar praleidžia daug laiko rankiniu būdu analizuodamos sudėtingas ir besikeičiančias taisykles, dažnai naudodamos skaičiuokles ar netinkamus įrankius. Su „Cleo“ suteikiame greitį, patikimumą ir apdorojimo apimtį, automatizuodami šiuos procesus mastu“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Anaëlle Guez.

    Reguliacinės atitikties poreikį didina ir Europoje stiprėjantis reguliavimas, apimantis tvarumo atskaitomybę, tiekimo grandinių skaidrumą ir skaitmeninius produktų duomenis. Tokios kryptys kaip skaitmeninis produkto pasas ir CSRD ataskaitų teikimo reikalavimai reiškia, kad įmonėms tenka valdyti didėjančius duomenų ir įpareigojimų srautus neaukojant konkurencingumo.

    Gavusi finansavimą „Cleo Labs“ planuoja spartinti technologinę plėtrą, stiprinti platformos funkcijas ir didinti komandos pajėgumą. Komercinė plėtra numatoma Europoje, o kartu startuolis žada pasirengti augimui už regiono ribų, pirmiausia žvalgantis į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.

  • Medicinos darbuotojų diena: kuo ši profesija šiandien svarbi ir kaip keičiasi sveikatos apsauga

    Medicinos darbuotojų diena yra proga padėkoti gydytojams, slaugytojams, paramedikams ir visiems sveikatos sistemos darbuotojams už kasdienį darbą. Šią dieną dažnai prisimenama, kad jų indėlis matomas ne tik ligoninėse, bet ir prevencijoje, skubioje pagalboje bei visuomenės sveikatoje.

    Sveikatos apsaugos sektorius pastaraisiais metais keičiasi sparčiai: auga paslaugų poreikis, visuomenė sensta, o lėtinių ligų našta didėja. Kartu didėja ir lūkesčiai, kad paslaugos bus prieinamos greitai, kokybiškai ir arčiau žmogaus.

    Pagrindiniai pokyčiai kasdienybėje

    Vienas ryškiausių pokyčių yra skaitmenizacija: pacientų registracija, e. siuntimai ir tyrimų atsakymai vis dažniau valdomi nuotoliniu būdu. Tai taupo laiką, tačiau kelia ir naujų iššūkių, kai būtina užtikrinti duomenų saugumą ir sklandų sistemų veikimą.

    Medikų darbe vis daugiau vietos užima komandinis modelis, kai gydytojų, slaugytojų, reabilitacijos ir psichikos sveikatos specialistų sprendimai derinami tarpusavyje. Toks požiūris ypač svarbus gydant sudėtingas ir ilgalaikes būkles, kai vieno vizito nepakanka.

    Ko pacientai tikisi labiausiai?

    Pacientams svarbiausia aiškus kelias per sistemą: greita diagnostika, suprantama komunikacija ir nuoseklus gydymo planas. Didėjant informacijos kiekiui internete, medikų vaidmuo vis labiau tampa ir patikimo paaiškinimo, ir rizikų įvertinimo garantu.

    Ne mažiau svarbus ir paslaugų prieinamumas regionuose, kur trūkstant specialistų tenka ieškoti sprendimų per nuotolines konsultacijas ir mobilias komandas. Tokie modeliai padeda, tačiau ilgalaikiai pokyčiai paprastai reikalauja ir tvaraus personalo planavimo.

    Technologijos ir DI medicinoje

    DI įrankiai sparčiai skinasi kelią į mediciną, ypač vaizdų analizėje, dokumentų apdorojime ir sprendimų palaikymo sistemose. Praktikoje tai gali sutrumpinti administracines užduotis ir padėti greičiau pastebėti rizikas, tačiau galutinė atsakomybė ir sprendimas lieka medicinos specialistui.

    Medicinos darbuotojų dienos proga dėmesys krypsta ne tik į padėką, bet ir į realius sprendimus, kurie gali palengvinti kasdienį darbą: mažesnę biurokratiją, geresnes darbo sąlygas ir stipresnę prevenciją. Kuo stipresnė komanda ir aiškesnės sistemos taisyklės, tuo daugiau naudos gauna pacientas.

  • Lenkijoje startuoja „Chrobry“: apie 5,2 mlrd. eurų gynybai ir dual-use, aiškėja prioritetai

    Kas yra „Chrobry“ ir kam jis kuriamas

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK kartu su Fondų ir regioninės politikos ministerija baigia kurti specialios paskirties įmonę „Chrobry“, kuri įgyvendins Saugumo ir gynybos fondo užduotis. BGK pirmoji viceprezidentė Marta Postuła nurodė, kad investavimo politikos dokumentas šiuo metu derinamas, o galutinė jo versija planuojama iškart po įmonės registracijos.

    Planuojama, kad „Chrobry“ registracija nacionaliniame registre įvyks iki gegužės vidurio, o tuomet prasidės operacinis etapas. Pagrindinis tikslas – pagreitinti kapitalo pasiekiamumą gynybos sektoriui ir dvejopo naudojimo projektams, kuriems rinkoje dažnai trūksta rizikos kapitalo.

    Kokios apimties lėšos ir kaip jos bus skirstomos

    Įmonės numatomas finansinis „krepšys“ siekia apie 22,5 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 5,2 mlrd. eurų. Šios lėšos numatytos kaip du tarpusavyje papildantys instrumentai: paskolinis ir kapitalo.

    Paskolinis komponentas sudarys beveik 16 mlrd. zlotų, arba apie 3,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos 11,2 mlrd. zlotų, arba apie 2,6 mlrd. eurų, būtų skiriama savivaldybėms projektams, susijusiems su civilinės saugos priemonėmis, kibernetiniu saugumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra.

    Antrasis ramstis – kapitalo investicijos, kurių apimtis apie 6,7 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,5 mlrd. eurų. BGK teigimu, tai turėtų leisti įsigyti įmonių akcijų tiek ankstyvosiose technologijų stadijose, tiek veiklos mastelio didinimo etape.

    Prioritetai: naujos technologijos, kibernetika ir antidroninės sistemos

    Pagal aptariamas gaires prioritetinės kryptys apimtų naujas technologijas, kibernetinį saugumą ir antidronines priemones. Tokie sprendimai pastaraisiais metais Europoje laikomi kritiniais dėl karo Ukrainoje patirties, dronų vaidmens mūšio lauke ir augančios hibridinių grėsmių dalies.

    BGK atstovė taip pat leido suprasti, kad investicijos gali būti nukreiptos ne vien į startuolius ar mažas įmones. Neatmetama galimybė stiprinti ir brandžius pramonės dalyvius, jeigu jiems reikia kapitalo, kad galėtų tapti pagrindiniais rangovais dideliuose gynybos užsakymuose, o ne vien subrangovais.

    „Kiekviena kapitalo investicija bus svarstoma Valdymo komitete, tačiau sprendimas liks įmonės valdybos rankose. Komitetas galės pateikti neigiamą nuomonę, bet ji nebus įpareigojanti“, – sakė Marta Postuła.

    „Toks modelis, atitinkantis Europos Komisijos reikalavimus, užtikrina investicinių sprendimų nepriklausomumą nuo politinių veiksnių, kartu nurodant strategines kryptis valstybės saugumo požiūriu“, – pridūrė ji.

    Kaip bus priimami sprendimai ir kada tikėtis starto

    „Chrobry“ investicinis procesas, anot BGK, turėtų remtis rinkos standartais: prieš įsigyjant akcijas įmonės turės pereiti išsamų patikrinimą, apimantį finansinę, teisinę, technologinę ir rinkos analizę. Taip pat numatomas investicinis komitetas, kuris sprendimus grįs analitikų komandų rekomendacijomis.

    BGK pabrėžia, kad vien skolinimo priemonės ne visada išsprendžia finansavimo trūkumą, ypač mažesnėms gynybos sektoriaus įmonėms. Tokiais atvejais kapitalo injekcija gali tapti „pirmuoju žingsniu“, leidžiančiu pasiekti kreditingumą ir vėliau pritraukti bankinį finansavimą.

    Pagal pateiktą grafiką, pilna operacinė parengtis numatoma antrąjį metų pusmetį, kai bus galima priimti paraiškas tiek iš savivaldybių, tiek iš verslo. Tuo pačiu ketinama vertinti jau anksčiau identifikuotą projektų „vamzdyną“, apimantį ir paskolų, ir kapitalo dalį.

    „Chrobry“ taip pat pristatomas kaip instrumentas, kuris turėtų sujungti skirtingas valstybės finansavimo priemones į nuoseklų paketą. Tai ypač svarbu gynybos tiekimo grandinėse, kur rangovams ir technologijų tiekėjams dažnai reikia ne vien paskolos, bet ir garantijų, apyvartinio finansavimo bei kapitalo.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.

  • Lenkija užsisako šimtus tūkstančių prieštankinių minų: „Belma“ plečia gamybą 30 kartų

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiuje veikiančia bendrove „Belma“, priklausančia valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ, dėl prieštankinių minų tiekimo. Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų, o pristatymai planuojami 2027–2029 metais.

    Pagal susitarimą numatytos minos, skirtos nuotoliniam minavimui iš specialių minų kasetų, naudojamų tokiose sistemose kaip Baobab ir Kroton. Vienoje kasetėje yra penkios prieštankinės minos, todėl bendras užsakomas kiekis skaičiuojamas ne tik kasetėmis, bet ir pačiomis minomis.

    Kas perkama ir kam skirta?

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad perkamos dešimtys tūkstančių minų kasetų, pritaikytų nuotolinio minavimo transporto priemonėms. Tai leidžia greitai suformuoti minų lauką, o sistema gali registruoti jo koordinates ir nustatyti veikimo parametrus, kas svarbu tiek taktikai, tiek vėlesniam teritorijos kontrolės ir išminavimo planavimui.

    Šios priemonės siejamos su platesne rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango stiprinimo kryptimi, kai prioritetu tampa inžinerinės kliūtys, mobilumas ir greitas teritorijų uždarymas galimos krizės ar karo atveju. Tokie pajėgumai vertinami kaip vienas iš būdų mažinti priešo šarvuotos technikos manevro laisvę.

    „Prieštankinių minų įsigijimo projektas yra rytinio Europos Sąjungos ir NATO flango apsaugos dalis. Tai strateginė Europos saugumo programa, o kartu ir visos Lenkijos valstybės saugumo stiprinimas“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Belma“: didžiausias užsakymas istorijoje

    „Belma“ atstovai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol bendrovei tekusių kontraktų, todėl per pastaruosius metus buvo smarkiai didinami gamybiniai pajėgumai. Skelbiama, kad pajėgumai jau išauginti 30 kartų, o investicijos nukreiptos į dar spartesnį plėtimą.

    Tokia plėtra rodo bendresnę Europos tendenciją: po 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daug valstybių ėmėsi didinti gynybos pramonės apimtis, kad sumažintų kritinių amunicijos ir inžinerinių priemonių trūkumą. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius kontraktus, gamyklų modernizavimą ir gamybos grandinių stiprinimą vietoje.

    Kiek minų telpa viename „Baobab“?

    Nuotolinio minavimo sistema „Baobab“ turi kelis minų metimo įrenginius, į kuriuos įstatomos kasetės. Skelbiama, kad vienas toks automobilis gali gabenti iki 600 minų, nes įrenginiuose sutelpa dešimtys kasečių, o kiekvienoje jų yra po penkias minas.

    Senesnė sistema Kroton taip pat naudoja kasečių principą, tačiau vieno vieneto užtaisų talpa mažesnė ir siekia iki 400 minų. Kasečių naudojimas leidžia greičiau papildyti atsargas ir efektyviau veikti didesnio tempo operacijose.

    Užsakymas minoms ir kasetėms vykdomas paraleliai su pačių „Baobab“ platformų įsigijimu. Lenkija anksčiau buvo pasirašiusi sutartis dėl ratinės versijos tiekimo, o taip pat vysto ir kitus variantus, siekdama išplėsti inžinerinių pajėgumų spektrą skirtingoms operacinėms sąlygoms.

  • Reuters/Ipsos: Donaldo Trumpo reitingai smuko iki 34 proc. – amerikiečius slegia kainos ir Iranas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo palaikymas nusileido iki žemiausio lygio per jo antrąją kadenciją – jį palankiai vertina 34 proc. amerikiečių, rodo agentūros Reuters ir „Ipsos“ apklausa. Tai 2 procentiniais punktais mažiau nei ankstesniame, balandžio 21 dieną skelbtame matavime, kai palaikymas siekė 36 proc.

    Apklausos duomenys išryškina dvi temas, kurios labiausiai veikia nuotaikas: pragyvenimo išlaidų augimas ir JAV veiksmai Irano atžvilgiu. Būtent šių veiksnių derinys, anot Reuters, didina visuomenės nuovargį ir mažina pasitikėjimą prezidento darbotvarke.

    Kainos ir karas – pagrindiniai priekaištai

    Reuters nurodo, kad daliai respondentų svarbiausias klausimas išlieka kasdienės išlaidos, o prezidento pastangos jas mažinti vertinamos itin prastai. Apklausos duomenimis, tik 22 proc. amerikiečių teigiamai vertina Donaldo Trumpo veiksmus dėl pragyvenimo kaštų mažinimo, kai ankstesnėje apklausoje taip manė 25 proc.

    Nuotaikas pakurstė ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio vasario 28 dieną pradėtų antskrydžių Irane, pasak Reuters, Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų regione, o tai prisidėjo prie didesnio neapibrėžtumo naftos rinkoje.

    Tekste pažymima, kad JAV degalų kainos pakilo iki daugiau nei 4 JAV dolerių už galoną. Perskaičiavus pagal 3,785 litro ir suapvalinus, tai sudaro apie 0,98 euro už litrą, nors galutinė kaina vairuotojams JAV paprastai skiriasi priklausomai nuo mokesčių ir valstijos.

    Apklausa taip pat rodo atsargų požiūrį į karinę kryptį: JAV veiksmus prieš Iraną šiuo metu palaiko tie patys 34 proc. respondentų. Tai reiškia, kad užsienio politikos sprendimai visuomenėje netapo aiškiu mobilizuojančiu faktoriumi, o greičiau prisidėjo prie bendro nepasitenkinimo.

    Respublikonų bazė išlieka, bet įtampa auga

    Nors Donaldas Trumpas ir toliau remiamas daugumos Respublikonų partijos šalininkų, apklausa atskleidžia ir trintį partijos viduje. Reuters/Ipsos duomenimis, tarp respublikonų prezidentą palaiko 78 proc., tačiau dalis rinkėjų kritiškai vertina būtent ekonominę darbotvarkę.

    Apklausoje nurodoma, kad 41 proc. Respublikonų partijos rinkėjų nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Tai svarbus signalas, nes ekonomika tradiciškai yra vienas jautriausių rinkėjų pasirinkimą lemiančių veiksnių.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus grįžo po 2024 metų rinkimų, kampanijoje pabrėždamas kovą su infliacija. Lūkesčiai, kad kainų spaudimas bus greitai suvaldytas, daliai visuomenės akivaizdžiai nepasiteisino.

    Artėjant rinkimams lems nepriklausomi

    Reuters primena, kad lapkritį JAV vyks kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą, kurie dažnai tampa referendumu dėl prezidento politikos. Respublikonai sieks išsaugoti daugumą Atstovų Rūmuose ir, tikėtina, taip pat Senate, todėl net ir nedideli nuotaikų pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.

    Apklausa rodo, kad nepriklausomi rinkėjai šiuo metu labiau linksta į demokratus: 34 proc. jų palankiau vertina demokratus, o 20 proc. – respublikonus. Toks atotrūkis signalizuoja, kad kova dėl politinio centro gali tapti lemiamu veiksniu rinkimų finišo tiesiojoje.

    Reuters taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis atsakymų surinkta dar iki šaudymo incidento Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos renginyje, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas. Todėl kol kas neaišku, ar šis įvykis vėliau pakeitė visuomenės vertinimus.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.

  • Degalinių kainų „lubos“: po 4 230 patikrinimų pažeidimų rasta apie 6 proc. stočių

    Patikrinimai parodė išimtis

    Lenkijos energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis Seime pranešė, kad tikrinant, kaip degalinės taiko vyriausybės nustatytą maksimalią kainą, atlikti 4 230 patikrinimų. Nustatyta 271 pažeidimas, tai sudaro apie 6 proc. visų patikrintų degalinių.

    Pasak jo, tai reiškia, kad dauguma degalinių kainų „lubų“ laikosi, tačiau yra ir išimčių. Kontrolių rezultatai, kaip teigiama, reguliariai perduodami institucijoms, kurios atsakingos už rinkos priežiūrą.

    Kaip valdžia aiškina priemones

    Viceministras teigė, kad Energetikos ministerija nuolat palaiko ryšį su Nacionaline mokesčių administracija, o rinkos situacija stebima nuolat. Sprendimai dėl tolesnių priemonių, anot jo, priklausys nuo konflikto poveikio degalų rinkai, prognozių ir bendros makroekonominės padėties.

    Taip pat akcentuota, kad šalyje degalų kainos išlieka vienos žemiausių Europoje, nors jos jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir geopolitines rizikas. Pastaraisiais metais būtent šie veiksniai dažniausiai tampa valdžios argumentu įsikišti į kainodarą.

    Lengvatos pratęstos iki 2026 metų

    Parlamente nurodyta, kad vadinamasis CPN paketas pratęstas iki 2026 metų gegužės 15 dienos. Jis siejamas su laikinomis fiskalinėmis priemonėmis, kuriomis mažinamas mokesčių spaudimas degalams.

    Šiuo metu galioja sprendimai, kuriais pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., taip pat mažinamas akcizas. Skelbiama, kad akcizas sumažintas 0,29 euro už litrą benzinui ir 0,28 euro už litrą dyzelinui iki žemiausio lygio, leidžiamo pagal Europos Sąjungos taisykles.

    Ką valdžia sako apie degalų turizmą

    Atskirai aptarta vadinamoji degalų turizmo tema, kai vairuotojai degalus pilasi užsienyje dėl palankesnių kainų. Pasak viceministro, šioje srityje situacija šiuo metu yra suvaldyta ir stabili.

    „Darome prielaidą, kad kol situacija Artimuosiuose Rytuose nebus suvaldyta, ji nebus stabili. Mes ir toliau remsime Lenkijos žmones dėl degalų kainų“, – sakė Konradas Wojnarowskis.

    Kaina biudžetui ir galimi pokyčiai

    Viceministras priminė, kad CPN paketo kaina valstybės biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Tokios priemonės paprastai vertinamos dvejopai: jos trumpuoju laikotarpiu amortizuoja kainų šuolius, bet kartu mažina biudžeto pajamas.

    Taip pat užsiminta, kad artimiausiomis savaitėmis, jei prireiks, ministerija gali grįžti prie mechanizmo, susijusio su LPG kainodara. Tai aktualu dėl to, kad autogazą dažnai renkasi kainai jautrūs vairuotojai, o jo rinka pastaraisiais metais išlieka nepastovi.