CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos mokesčių inspekcija tikrina sąskaitas dėl kriptovaliutų: kada gresia 75 proc. mokestis

    Kas vyksta ir kodėl tikrinama

    Lenkijos mokesčių inspekcija pastaruoju metu suaktyvino banko sąskaitų ir finansinių srautų analizę, ypač tais atvejais, kai įtariami neatskleisti kapitalo prieaugiai. Didesnis dėmesys krypsta į kriptovaliutų sandorius ir lėšų judėjimą per su šia rinka siejamas platformas, tarp jų ir „Zondacrypto“.

    Kontrolė remiasi ne vien vietinėmis duomenų bazėmis. Lenkija dalyvauja Bendrojo ataskaitų teikimo standarto CRS sistemoje, kuri leidžia mokesčių administracijoms keistis informacija apie finansines sąskaitas tarp EBPO šalių.

    Kaip renkami duomenys

    Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių administratorius gali gauti duomenų apie užsienyje laikomas sąskaitas ir jų apyvartas, o tuomet kreiptis į gyventoją dėl paaiškinimų arba inicijuoti patikrinimą. Paprastai dėmesį patraukia ne pavieniai pervedimai, o pasikartojantys ar su deklaracijomis nesutampantys srautai.

    Ekspertai pabrėžia, kad patikrinimai nebūtinai reiškia viso turto „reviziją“: dažnu atveju jie nukreipiami į konkrečią sritį, pavyzdžiui, virtualiųjų valiutų įsigijimo ir pardavimo apskaitą, pelno apskaičiavimą bei deklaravimą.

    Kas patenka į rizikos zoną

    Didžiausia rizika kyla tiems, kurių kriptovaliutų operacijos turi aiškių sąsajų su platformomis ar piniginių grandinėmis, kurios jau yra mokesčių administratoriaus akiratyje. Papildomai gali veikti automatiniai atrankos modeliai, kai algoritmai nustato neatitikimus tarp pajamų, deklaruotų sumų ir faktinių finansinių judėjimų.

    Vertinant riziką, vis dar pasitaiko ir klasikinių informacijos šaltinių, kai apie galimus pažeidimus praneša tretieji asmenys. Tokie signalai nebūtinai tampa vieninteliu pagrindu veiksmams, tačiau gali paskatinti pradėti duomenų patikrinimą.

    Kada gali atsirasti 75 proc. mokestis

    Lenkijos teisėje taikomas padidintas 75 proc. tarifas situacijoms, kai mokesčių administratorius nustato nepagrįstas, nelegalios kilmės ar neatskleistas pajamas, o gyventojas nepajėgia dokumentais pagrįsti jų šaltinio. Tokiais atvejais gali būti apskaičiuojamas papildomas mokestinis įsipareigojimas ir taikomos sankcijos.

    Jei nustatoma, kad pajamos buvo sąmoningai slepiamos, pavyzdžiui, naudojant neteisėtas schemas ar suklastotus duomenis, be papildomų mokesčių gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl svarbiausia rizikos mažinimo priemonė yra aiški sandorių apskaita ir galimybė įrodyti lėšų kilmę.

    „Mokesčių institucijos tikrina masiškai, tačiau dažniausiai tai nėra viso turto auditas – dėmesys sutelkiamas į virtualiųjų valiutų atsiskaitymus ir jų deklaravimą“, – sakė kriptovaliutų teisės srities ekspertas.

    Finansų ministerija viešai patvirtino, kad patikrinimai vyksta, tačiau detalių apie patikrintų sąskaitų skaičių ar išsiųstų paklausimų apimtį neskelbia. Vis dėlto skelbiama, kad 2025 metais finansinių paslaugų ir kriptovaliutų prekybos srityje atlikta daugiau kaip 100 patikrinimų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 40.

  • Lenkijos branduolinė priežiūra jungiasi su Kanados CNSC: ką tai reiškia SMR projektams ir saugai

    Susitarimas dėl branduolinės saugos

    Lenkijos Valstybinė atominės energetikos agentūra (PAA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kanados branduolinės priežiūros institucija CNSC. Dokumentas apima priežiūrą ir keitimąsi kompetencijomis taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant saugos reikalavimams.

    Šis žingsnis siejamas su Lenkijos ir Kanados tarpvyriausybiniu susitarimu, kuris įsigaliojo 2025 metais ir nustato rėmus technologiniam bei reguliaciniam bendradarbiavimui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį derinimąsi dėl patikrinimų metodikų, licencijavimo procesų ir avarinių scenarijų vertinimo.

    SMR patirtis iš Darlingtono projekto

    Pagal susitarimą PAA specialistai dalyvauja CNSC vykdomoje inspekcijoje Darlington New Nuclear Project aikštelėje, kur statomas BWRX-300 tipo mažasis modulinis reaktorius. Šis projektas dažnai įvardijamas kaip vienas pažangiausių bandymų Vakarų rinkose įrodyti, kad SMR galima statyti greičiau ir labiau standartizuotai.

    Reguliuotojų patirtis statybvietėje yra svarbi ne tik techninei kontrolei, bet ir institucinių pajėgumų auginimui. Ankstyvosios inspekcijos leidžia tikslinti reikalavimus rangovams, įvertinti tiekimo grandinių patikimumą ir aiškiau apibrėžti, kokių duomenų reikia saugos analizei dar iki paleidimo etapų.

    Lenkijos planai: AP1000 ir 26 SMR

    Lygiagrečiai Lenkija ruošia dideles branduolines investicijas šalies viduje. Pirmoji atominė elektrinė planuojama Choczewo savivaldybėje, o už projektą atsako Polskie Elektrownie Jądrowe, o statybos partneriais įvardijamas JAV konsorciumas, susijęs su „Westinghouse“ ir „Bechtel“.

    Pagal oficialiai skelbtus planus pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais, o kiti du blokai numatomi 2037 ir 2038 metais. Tokie terminai reiškia, kad didžioji dalis reguliacinių sprendimų, saugos bylų rengimas ir tiekėjų kvalifikavimas turi vykti dar šio dešimtmečio pabaigoje.

    Tuo pačiu Orlen ir Synthos bendroji įmonė Orlen Synthos Green Energy (OSGE) deklaruoja ambicingą tikslą Lenkijoje įrengti 26 „GE-Hitachi“ BWRX-300 reaktorius. Tarp minimų vietų yra teritorijos prie Anwil gamyklos Włocławeke, taip pat Stawy Monowskie prie Synthos objektų Oświęcime ir Stalowa Wola.

    Kodėl reguliuotojų partnerystė svarbi rinkai

    Branduolinėje energetikoje reguliuotojų gebėjimai tiesiogiai veikia projekto tempą ir riziką. Sudėtingiems projektams, ypač SMR, svarbu ne tik technologija, bet ir aiškūs reikalavimai licencijavimui, statybų kokybei, kibernetiniam saugumui bei radiologinei apsaugai.

    Kanados patirtis vertinama dėl ankstyvos praktinės priežiūros SMR statybose, todėl PAA dalyvavimas inspekcijose gali pagreitinti Lenkijos institucijų pasirengimą. Tai ypač aktualu, kai šalyje vienu metu planuojami ir dideli reaktoriai, ir masinė mažųjų reaktorių plėtra.

    „Dalyvavimas Darlingtono statybvietės inspekcijoje leidžia mūsų specialistams praktiškai stiprinti kompetencijas prižiūrint BWRX-300 statybą ir reguliacinę kontrolę“, – nurodė Lenkijos Valstybinė atominės energetikos agentūra.

  • Butlės su dujomis daugiabučiuose: kada jos draudžiamos ir kodėl gyventojams siunčiami įspėjimai

    Daugiabučių gyventojus pasiekia priminimai apie dujų naudojimo saugą ir galiojančius ribojimus, susijusius su dujų balionais. Pagrindinis akcentas – kada butlės su suskystintomis dujomis pastatuose yra draudžiamos ir kokių taisyklių privalu laikytis.

    Reglamentavimas siejamas su gaisrine sauga: propano ir butano dujos yra sunkesnės už orą, todėl nuotėkio atveju linkusios kauptis prie grindų ir žemiausiose patalpose. Tokia koncentracija padidina sprogimo ar gaisro riziką, ypač uždarose erdvėse.

    Draudimas aukštesniuose pastatuose

    Pagal statinių techninį reguliavimą dujų balionų laikymas ir naudojimas ribojamas pastatuose, kuriuose yra daugiau nei keturi antžeminiai aukštai. Ši riba taikoma todėl, kad aukštesniuose pastatuose evakuacija sudėtingesnė, o avarijos padariniai gali paliesti daugiau gyventojų.

    Praktikoje tai reiškia, kad aukštesnių daugiabučių butuose dujų balionai maisto gamybai ar kitiems buities poreikiams neturėtų būti naudojami. Dėl to gyventojams dažniausiai rekomenduojama rinktis elektrinius sprendimus.

    Negalima maišyti dviejų dujų šaltinių

    Dar vienas svarbus ribojimas – tame pačiame pastate negali būti kartu naudojamos suskystintos dujos iš balionų ir dujos, tiekiamos iš skirstomųjų tinklų. Toks draudimas taikomas siekiant išvengti skirtingų sistemų eksploatavimo rizikų ir neteisingų pajungimų.

    Jeigu pastatas neturi įrengtos dujų tiekimo iš tinklų sistemos, aukštesniuose nei keturių aukštų daugiabučiuose gyventojams nelieka teisėtos galimybės naudoti dujas maisto gamybai iš balionų. Tokiais atvejais įprastai pasirenkamos elektrinės viryklės, indukcinės kaitlentės ar elektrinės orkaitės.

    Ką reiškia taisyklių nepaisymas?

    Pastatų administratoriai ir bendrijos primena, kad taisyklių ignoravimas gali turėti ne tik praktinių, bet ir teisinių pasekmių. Jeigu dėl pažeidimų sukeliama grėsmė, o juo labiau įvyksta incidentas, gali kilti civilinė atsakomybė už žalą ir kitos teisinės pasekmės.

    Taip pat nurodoma, kad pažeidimai gali būti tikrinami atsakingų tarnybų, įskaitant priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir statybos priežiūrą. Pagrindinis tokių priminimų tikslas – sumažinti nelaimių tikimybę ir apsaugoti viso daugiabučio gyventojus.

    Gyventojams, kurie abejoja, ar jų namui taikomi ribojimai, rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, bendriją ar pastato techninę priežiūrą. Tai padeda išsiaiškinti, kokie sprendimai konkrečiame name yra leidžiami ir saugiausi.

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Naujos tvorų taisyklės nukeltos: ministerija paaiškino, ko negalima montuoti iki 2026 metų

    Planuotos statybos techninio reglamentavimo permainos, kurios turėjo įsigalioti 2026 metų rugsėjį, kol kas atidedamos. Atsakinga ministerija pranešė, kad reikalingas teisės aktas dar nebaigtas rengti, todėl investuotojams taikomas pereinamasis laikotarpis.

    Pagrindinis pokytis, apie kurį buvo kalbama projekte, susijęs su tvorų saugumu. Numatyta riboti pavojingus elementus, kurie iki šiol neretai naudojami siekiant atgrasyti pašalinius, tačiau gali kelti riziką žmonėms ir gyvūnams.

    Ką numatė projektas dėl tvorų

    Pagal viešai aptartą projektą, iki 2,2 metro aukščio zonoje ant tvorų būtų draudžiama įrengti aštrias viršūnes, spygliuotą vielą ar kitas traumuoti galinčias priemones, jei jos kelia realų pavojų. Toks reikalavimas orientuotas į saugą gyvenamosiose teritorijose, ypač ten, kur juda vaikai ar augintiniai.

    Projekte taip pat buvo siūloma aiškiau reglamentuoti vartų ir vartelių įrengimą. Numatyta, kad vartai ar varteliai negalėtų atsidaryti į išorę, už sklypo ribos, o vartelių plotis negalėtų būti mažesnis nei 0,9 metro.

    Pereinamasis laikotarpis ir galiojančios taisyklės

    Ministerijos komunikate pabrėžta, kad dėl nukelto įsigaliojimo toliau taikomos iki šiol galiojančios statinių techninių reikalavimų taisyklės. Tai aktualu tiek individualių namų savininkams, tiek vystytojams, kurie planuoja aptvėrimus, vartus ar įėjimo sprendinius.

    „Nuo 2026 metų rugsėjo 20 dienos 18 mėnesių laikotarpiu statybai ir statybos darbams taikomos iki šiol galiojančios techninių reikalavimų nuostatos“, – nurodė ministerija savo paaiškinime.

    Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu projektai gali būti rengiami pagal senąją tvarką, o institucijoms pateikiami dokumentai turi atitikti dabar galiojančius reikalavimus. Kartu akcentuojama, kad nauji reikalavimai, kai jie galiausiai bus patvirtinti, paprastai bus taikomi naujai statomiems ar iš esmės pertvarkomiems objektams.

    Kada naujos nuostatos gali paliesti esamus sklypus

    Projektuose dažniausiai numatoma, kad jau įrengtų tvorų ir pastatų iš karto pritaikyti nereikės. Tačiau situacija keičiasi, kai atliekami didesni darbai, pavyzdžiui, pastato rekonstrukcija, pristatymas ar keičiama paskirtis.

    Tokiais atvejais reikalavimai paprastai taikomi tai daliai, kuri yra pertvarkoma, ir sprendiniams, kurie projektuojami iš naujo. Dėl to planuojantiems rimtesnius darbus specialistai pataria iš anksto pasitikrinti, ar sprendiniai neatsidurs pilkojoje zonoje, kai naujos taisyklės jau bus priimtos.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.

  • DI lenktynės lenkų fabrikuose: kodėl svarbiau duomenys, energijos kaina ir kibernetinis saugumas

    Lenkijos pramonė vis dažniau bando diegti dirbtinis intelektas sprendimus, tačiau reali transformacija prasideda ne nuo madingų įrankių, o nuo duomenų, energetinio efektyvumo ir sistemų integracijos. Pramonės automatizavimo bendrovės „ABB“ atstovai pabrėžia, kad DI turi būti vertinamas pagal galutinį rezultatą, o ne pagal tai, kiek resursų sunavojama eksperimentams.

    Dideliuose gamybos kompleksuose DI dažniausiai tampa dar viena priemone produktyvumui didinti šalia jutiklių, procesų optimizavimo, planavimo ir turto valdymo sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad investicijų prioritetas dažnai atitenka energijos sąnaudų mažinimui, nes būtent jos tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir konkurencingumą.

    DI negali valdyti „aklai“

    Pramonėje kritinės reikšmės valdymo sistemos negali būti „tiesiog prijungiamos“ prie DI ir paliekamos veikti be aiškių ribų. Esminis principas yra atskirti procesų valdymo sluoksnį nuo optimizavimo ir analizės sluoksnio, kad gamyba išliktų stabili net testuojant naujas technologijas.

    Tokia architektūra dažnai remiasi kraštiniu skaičiavimu, skaitmeniniais dvyniais ir atskiromis analitinėmis aplikacijomis, kurios naudoja procesinius duomenis, bet tiesiogiai nevaldo kritinių komandų. Tai mažina riziką, kai sprendimai dar nėra iki galo patikrinti realiomis gamybos sąlygomis.

    Kodėl energijos taupymas stringa?

    Nors aukštos energijos kainos pramonėje laikomos viena didžiausių grėsmių pelningumui, diegimas neretai juda lėčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių yra investicijų grąžos logika: įmonės dažnai vertina ketvirčio ar metų rezultatą, o energetinio efektyvumo projektai atsiperka per ilgesnį laiką.

    Kita dažna kliūtis yra matavimo ir supratimo trūkumas: jei energijos suvartojimas nematuojamas pakankamai detaliai, sunku nustatyti, kuris proceso etapas yra labiausiai „ėdrus“ ir kur investicija duotų didžiausią efektą. Šiuolaikiniai jutikliai leidžia nusileisti iki konkretaus įrenginio lygio, tačiau didžiausia vertė atsiranda ne iš papildomų prietaisų, o iš to, kaip duomenys pritaikomi sprendimams.

    Skalavimą stabdo atsakomybė ir saugumas

    Pilotiniai DI projektai dažnai parodo greitą pirmą rezultatą, ypač ten, kur sprendimai remiasi dideliais kalbos modeliais ar agentinėmis sistemomis. Tačiau perkėlus į gamybą išauga reikalavimai duomenų kokybei, kontekstui, procesų išmanymui ir atsakomybės paskirstymui.

    „Autonomija pramonėje greitai tampa atsakomybės, kibernetinio saugumo ir sprendimų paaiškinamumo klausimu“, – sakė „ABB“ Korporacinio technologijų centro Lenkijoje vadovas Przemysławas Zakrzewskis.

    Kuo daugiau sprendimų priima sistema, tuo svarbiau aiškiai apibrėžti, kas atsako už jos veikimą, kokiais duomenimis ji remiasi ir ar sprendimus galima atsekti. Dėl to pramonėje pabrėžiama, kad debesų sprendimai, DI ir mašininis mokymasis turi naudoti procesinius duomenis, bet būti atskirti nuo kritinio valdymo.

    Kibernetinio saugumo kontekste vis dažniau akcentuojama „higiena“: turto inventorizacija, konfigūracijų kontrolė, atnaujinimų disciplina ir aiškus matomumas, kas ir kaip yra pasiekiama iš vidaus bei išorės. Didėjant prijungtų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialaus atakos paviršius, todėl IT ir OT aplinkų sujungimas turi vykti pagal standartizuotus architektūrinius principus.

    Kiek pažengusi Lenkijos pramonė?

    Technologinė branda nėra vienoda visoms įmonėms: didelės gamyklos dažniau turi gamybos, logistikos ir planavimo valdymo sistemas, o DI diegimą sieja su optimizavimu ir skirtingų sistemų sujungimu. Ekspertų vertinimu, dideli Lenkijos pramonės objektai dažnai pasiekia 7–8 lygį dešimties balų skalėje, tačiau iki visiškos autonomijos dar trūksta visos grandinės integracijos.

    Mažesnėms įmonėms transformaciją gali pagreitinti kompetencijų stiprinimas, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis ir finansavimo prieinamumas. Praktikoje tai reiškia, kad DI sėkmė pramonėje dažniausiai priklauso nuo trijų dalykų: kokybiškų duomenų, aiškios architektūros ir saugumo, o tik tada nuo pačio algoritmo.

  • KPO skaitmenizavimo paskolos: pasirašyta 53 sutartys, beveik 700 mln eurų DI ir debesijai

    Beveik 700 mln eurų skaitmenizavimui

    Lenkijos plėtros bankas Bank Gospodarstwa Krajowego pranešė pasirašęs 53 sutartis pagal KPO priemonę Skaitmenizavimo paskola. Bendra sutarčių vertė viršija 670 mln eurų, o lėšos keliauja universitetams, ligoninėms, savivaldybėms, komunalinėms įmonėms ir energetikos bendrovėms.

    Priemonė finansuojama iš Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir skirta skaitmeninei transformacijai paspartinti. BGK nurodo, kad investicijos turi didinti veiklos efektyvumą, gerinti duomenų panaudojimą, automatizuoti procesus ir kelti kibernetinio saugumo lygį.

    Kur daugiausia keliauja pinigai?

    Didžiausia dalis, apie 350 mln eurų, numatyta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai. Tai apima didelio masto kompiuterinę įrangą, duomenų centrus, duomenų apsaugos sprendimus ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą.

    Į šią kryptį taip pat patenka išmaniosios vandens apskaitos ir tinklų stebėsenos sistemos, energijos valdymo sprendimai bei technologijos, padedančios sveikatos priežiūros įstaigoms greičiau atlikti diagnostiką ir gerinti pacientų gydymą. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su kritinės infrastruktūros atsparumu ir paslaugų prieinamumu.

    Apie 170 mln eurų skiriama pažangioms skaitmeninėms technologijoms, įskaitant duomenų apdorojimą, administracinių ir operacinių procesų skaitmeninimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir debesijos diegimus. Šioje dalyje taip pat finansuojami sprendimai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, ir virtualios laboratorijos.

    Dar maždaug 155 mln eurų numatyta išmaniosioms energetikos sistemoms, įskaitant išmaniuosius tinklus ir su jais susijusias ICT platformas. Energetikos sektoriuje tokios investicijos laikomos vienu iš pagrindų efektyvesniam tinklų valdymui ir didesniam patikimumui.

    Paklausa kelis kartus viršijo biudžetą

    BGK teigimu, susidomėjimas skaitmenizavimo paskolomis gerokai viršijo programos finansavimo galimybes. Bendra pateiktų paraiškų vertė siekė apie 2 260 mln eurų, tai yra daugiau nei tris kartus viršijo lėšas, skirtas šiai priemonei.

    Toks paraiškų šuolis rodo, kad viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės skaitmeninimą vis dažniau traktuoja kaip būtinybę, o ne papildomą projektą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų valdymui, sistemų integralumui, kibernetinei rizikai ir paslaugų perkėlimui į debesiją.

    „Be skaitmeninės Lenkijos nesukursime ekonomikos atsparumo ir saugumo. Šis projektas parodė sinchronizacijos jėgą ir tai, kad kaip lenkai gebame bendradarbiauti ir nebijome iššūkių“, – sakė prof. Marta Postuła.

    Bank Gospodarstwa Krajowego yra Lenkijos plėtros bankas, dalyvaujantis strateginių investicijų finansavime ir priemonių, susijusių su ekonomikos transformacija, administravime. Bankas pabrėžia, kad skaitmenizavimo paskolos turėtų padėti greičiau modernizuoti paslaugas ir sustiprinti institucijų atsparumą.

  • JAV perspėja dėl antrinių sankcijų: Irano oro linijoms gali būti uždaryta pasaulinė aptarnavimo sistema

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad nuo trečiadienio Irano oro linijų bendrovėms gali būti faktiškai nebeįmanoma gauti aptarnavimo daugelyje pasaulio oro uostų. Pasak jo, tam įtakos turi antrinių sankcijų rizika, kuri gali paliesti degalų, antžeminio aptarnavimo ir bilietų platinimo paslaugų tiekėjus.

    Antrinės sankcijos paprastai taikomos ne tik sankcionuotai valstybei ar įmonei, bet ir trečiųjų šalių subjektams, kurie su jais tęsia verslą. Finansų rinkose ir aviacijos sektoriuje tai dažnai reiškia grėsmę netekti prieigos prie atsiskaitymų JAV doleriais bei tarptautinių bankų paslaugų, todėl įmonės neretai pasirenka pasitraukti iš rizikingų sandorių.

    „Jei Irano oro linijų lėktuvas nusileidžia oro uoste, jam negalima tiekti degalų, teikti nusileidimo paslaugų ar pardavinėti bilietų, nes priešingu atveju rizikuojate būti pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Tokie pareiškimai reiškia, kad realus spaudimas gali persikelti į kasdienę aviacijos infrastruktūrą: nuo degalų tiekimo sutarčių iki antžeminio aptarnavimo, draudimo ir lėktuvų techninės priežiūros. Net jei formaliai skrydžiai nebūtų uždrausti, be šių paslaugų tarptautiniai reisai praktiškai tampa neįgyvendinami.

    DI klausimas JAV ir Kinijos darbotvarkėje

    Be Irano sankcijų temos, JAV iždo sekretorius taip pat aptarė JAV ir Kinijos dialogą dėl dirbtinio intelekto. Jis pranešė Niujorke susitikęs su Kinijos vicepremjeru He Lifengiu ir teigė, kad derybos dėl ekonomikos bei DI buvo konstruktyvios.

    JAV pusė, pasak Bessento, pasiūlė sukurti pranešimų sistemą, kuri leistų abiem šalims greičiau informuoti apie reikšmingus incidentus, susijusius su DI. Jis taip pat nurodė, kad aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai maždaug po dviejų mėnesių planuoja susitikti Šendžene, kur ketinama tęsti pokalbį apie DI keliamas rizikas.

    Pastaruoju metu DI tema vis dažniau įtraukiama į tarptautinių santykių darbotvarkę, nes spartus technologijų vystymasis kelia klausimų dėl kritinės infrastruktūros saugumo, informacijos patikimumo ir galimos karinės paskirties. Verslo atstovai ir reguliuotojai vis garsiau kalba apie būtinybę aiškiai apibrėžti atsakomybę už DI sprendimų pasekmes.

    Federalinio rezervo palūkanos ir politinė įtampa

    Interviu metu JAV iždo sekretorius taip pat komentavo Federalinio rezervo sprendimą kelti bazines palūkanų normas. Jis pabrėžė, kad tiek jis, tiek prezidentas Donaldas Trumpas, jo teigimu, tebepasitiki Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu.

    Federalinis rezervas neseniai padidino palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas palūkanų kėlimas per trejus metus. JAV prezidentas tuo pat metu viešai ragino palūkanas mažinti ir teigė, kad jos turėtų siekti 1 proc. ar mažiau, taip išryškindamas įtampą tarp pinigų politikos ir politinių lūkesčių.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: nori greičiau diegti sprendimus energetikoje ir įmonės procesuose

    Atvira atranka technologijų partneriams

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ pradėjo technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė skelbia atvirą pasiūlymų teikimo procedūrą, orientuotą į įmones, turinčias praktinės patirties įgyvendinant DI projektus didelėse organizacijose.

    „Orlen“ akcentuoja, kad DI iniciatyvos nėra eksperimentai, o projektai, sprendžiantys konkrečius verslo ir operacinius iššūkius. Tikslas – paspartinti skaitmeninę transformaciją ir užsitikrinti greitesnę prieigą prie specialistų kompetencijų, kai DI sprendimus reikia perkelti iš pilotų į kasdienę veiklą.

    Kokių kompetencijų ieškoma?

    Įmonė partnerių ieško srityse, kurios apima sistemų integraciją, technologines konsultacijas ir specializuotų produktų kūrimą, taip pat DI modelių pritaikymą realiose verslo grandinėse. Daug dėmesio skiriama darbui su duomenimis, pažangiajai analitikai, matematiniam modeliavimui ir sprendimų diegimui korporacinėje aplinkoje.

    Reikalaujama patirtis siejama ir su generatyvinio DI bei mašininio mokymosi taikymais, nes tokios technologijos įmonėse vis dažniau naudojamos procesų automatizavimui, dokumentų apdorojimui, prognozavimui, įrangos priežiūros planavimui bei sprendimų priėmimo spartinimui.

    Prioritetas – veiklos sričių atitikimas

    „Orlen“ nurodo, kad itin svarbi patirtis sprendimuose, tinkančiuose energetikos ir pramonės profiliui, įskaitant žaliavų gavybą, perdirbimą, logistiką, prekybą bei vidines įmonės funkcijas. Praktikoje tai gali reikšti DI taikymą tiekimo grandinėse, gamybos optimizavimui, saugos ir kokybės kontrolei ar klientų aptarnavimo skaitmenizavimui.

    Koncernas pabrėžia, kad bendradarbiauti nori ne tik su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, bet ir su mažesniais, nišiniais dalyviais, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros kryptį stiprinančiais technologijų kūrėjais. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai stambios grupės jungia kelių tiekėjų kompetencijas, kad greičiau pasiektų rezultatą.

    „DI jau dabar keičia didžiausių įmonių veikimo būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams greitinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ vadovybės atstovas Robertas Soszyńskis.

    Įmonė taip pat mini, kad ši paieška gali būti galimybė vietos technologijų tiekėjams įsitraukti į didelio masto projektus ir įgyti aukšto lygio rekomendacijų. Tokie projektai paprastai apima ne tik modelių kūrimą, bet ir duomenų valdymo brandą, saugumo reikalavimus, sistemų sąveiką bei DI sprendimų priežiūrą po įdiegimo.

    Prieš pradedant atranką „Orlen“ buvo surengusi IT tiekėjų forumą, kuriame įmonė pristatė planus, pirkimų procesus ir formalius reikalavimus partneriams. Tokiais renginiais siekiama geriau paruošti tiekėjus dalyvauti konkursuose ir sumažinti barjerus įmonėms, kurios turi technologiją, bet neturi patirties su didelių grupių viešais ar korporaciniais pirkimais.