CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos atominė elektrinė Pomorėje: viceministras skelbia perėjimą nuo planų prie realių darbų

    Lenkijos valdžios atstovai teigia, kad šalies branduolinės energetikos programa peržengė planavimo etapą ir pereina į realių darbų fazę. Tai Gdanske vykusiame XIV Nacionaliniame energetikos viršūnių susitikime akcentavo energetikos viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna.

    Pasak jo, esminis lūžis įvyko tuomet, kai projektui pradėtas užtikrinti finansavimas ir judama per pagrindines administracines procedūras. Lenkijos tikslas – pastatyti pirmąją šalies atominę elektrinę, kuri turėtų tapti vienu svarbiausių ilgalaikio elektros tiekimo saugumo ramsčių.

    „Branduolinis projektas, kaip ir bet kuris megaprojektas, neegzistuoja be finansavimo – iki tol tai būna tik gražus planas. Dabar šis planas pradeda virsti realybe“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Kas jau padaryta ir kas toliau?

    Viceministras priminė, kad Pomeranijos vaivada dar 2025 metais išdavė sprendimą, leidžiantį įmonei Polskie Elektrownie Jądrowe pradėti parengiamuosius darbus pasirinktoje vietoje. Tokie sprendimai paprastai apima galimybę pradėti teritorijos paruošimą, logistikos ir tyrimų darbus, reikalingus statyboms.

    Pastarosiomis savaitėmis į Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą pateiktas prašymas išduoti leidimą statyti kartu su pilna dokumentacija, kuri, kaip skelbta, siekia apie 50 000 puslapių. Reguliuotojo vertinimas yra vienas kertinių žingsnių prieš pradedant pagrindinius statybos darbus.

    Lubiatowo-Kopalino projektas ir terminai

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomorėje, Lubiatowo-Kopalino vietovėje. Projektas numato tris AP1000 tipo reaktorių blokus, kurių bendra galia – 3 750 megavatų, o technologijos tiekėju įvardijamas „Westinghouse“.

    Pagal pristatytą grafiką vadinamasis pirmasis branduolinis betonas turėtų būti išlietas 2028 metais, o pirmojo bloko komercinė eksploatacija numatoma 2036 metais. Rangos darbus planuojama vykdyti konsorciumui, kuriame dalyvauja „Westinghouse“ ir „Bechtel“, o projekto investuotojas ir būsimas operatorius – valstybei priklausanti Polskie Elektrownie Jądrowe.

    ES krypties pokytis ir regiono svarba

    Wojciechas Wrochna taip pat atkreipė dėmesį į Briuselio diskusijų poslinkį nuo „žaliosios transformacijos“ prie „švarios transformacijos“ sąvokos, kuri dažniau apima ir branduolinę energetiką kaip mažų emisijų elektros gamybos šaltinį. Tokia retorika, Lenkijos vertinimu, stiprina branduolinių projektų legitimumą ir jų vietą energetikos miksuose.

    Susitikime kalbėta ir apie Pomorės vaidmenį: regionas tampa svarbiu energetikos bei logistikos centru, ypač vertinant Baltijos jūros vėjo energetikos plėtrą, uostų apkrovų augimą ir strateginių infrastruktūros objektų koncentraciją. Energetikos viršūnių susitikimas Gdanske tęsėsi dvi dienas, o darbotvarkėje dominavo tiekimo saugumas, ES klimato politikos kryptys ir branduolinės energetikos plėtra.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • „Rzeczpospolita“ „Lista 500“: didžiausių Lenkijos įmonių pajamos augo, bet pelnai traukėsi

    „Rzeczpospolita“ paskelbė naujausią „Lista 500“ reitingą, kuriame apžvelgiamos 500 didžiausių Lenkijos įmonių pagal pajamas. Reitingas fiksuoja paradoksą: bendra apyvarta augo, tačiau įmonių pelningumas per metus susilpnėjo.

    Leidinio duomenimis, 500 didžiausių bendrovių pernai sugeneravo daugiau kaip 2,7 trilijono zlotų pajamų, tai yra apie 625 milijardus eurų. Pajamų augimas rodo išlaikytą vartojimo ir eksporto apimtį, tačiau pelnams smogė didesnės sąnaudos ir brangesnis finansavimas.

    Reitingas išsiskiria tuo, kad vertina ne tik finansinius rezultatus, bet ir nuosavybės struktūrą, investicijų lygį, skolos naštą bei užimtumą. Tokia metodika leidžia matyti, kaip keičiasi didžiausių verslų stuburas ir kokiomis kryptimis juda kapitalas.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius didžiausią dalį sąraše sudarydavo užsienio įmonės, tačiau pastaraisiais metais stiprėja privatūs verslai su lenkišku kapitalu“, – rašoma „Rzeczpospolita“ apžvalgoje.

    Šių metų reitinge nurodoma 232 privačios Lenkijos įmonės, 227 užsienio kapitalo bendrovės, 33 valstybinės ir 8 savivaldybių įmonės. Savivaldybių įmonių dalis išlieka labai maža ir, kaip akcentuojama apžvalgoje, jų skaičius sąraše per ilgą laiką reikšmingai nekinta.

    Vertinant pagal pajamų dalį, valstybinės įmonės sudaro palyginti nedidelę reitingo dalį skaičiumi, tačiau jų ekonominis svoris išlieka ryškus. „Rzeczpospolita“ skaičiavimu, valstybinėms bendrovėms tenka beveik penktadalis visų pajamų, o tai atspindi kelių labai didelių grupių dominavimą.

    Didžiausią pajamų dalį reitinge generuoja privačios Lenkijos įmonės, o netoli jų rikiuojasi užsienio kapitalo bendrovės. Savivaldybių įmonių indėlis į bendrą apyvartą išlieka mažesnis nei pusė procento, todėl jų įtaka bendram reitingo paveikslui yra ribota.

    Pelnų mažėjimą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o jų kombinacija: brangę energijos ištekliai, darbo užmokesčio spaudimas, didesnės logistikos ir žaliavų sąnaudos bei aukštesnės palūkanų normos. Tokiose sąlygose net ir augant apyvartai, maržos gali trauktis, o finansiniai rezultatai prastėti.

    Didžiausia reitingo įmonė, kaip nurodo „Rzeczpospolita“, išlieka Orlen. Aukščiausiame dešimtuke šiemet fiksuotas vienas pokytis: „Dino“ pakilo reitinge ir aplenkė „Enea“, pasikeisdama su ja vietomis.

    „Lista 500“ kasmet naudojama kaip temperatūros matuoklis Lenkijos ekonomikai: ji parodo, kurios nuosavybės formos ir sektoriai geriausiai atlaiko kaštų šuolius, o kur pelningumas krenta greičiausiai. Verslui tai signalas apie konkurencinį spaudimą ir būtinybę efektyvinti veiklą, o investuotojams apie tai, kur auga apyvarta, bet silpnėja grąža.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • Egiptas po 42 metų grįžta prie geologinių žvalgybų iš oro: lėktuvais ieškos naujų išteklių

    Egiptas po daugiau nei keturių dešimtmečių pertraukos atnaujina nacionalinę geologinių išteklių žvalgybą iš oro. Valdžia planuoja pasitelkti specialiai įrengtus lėktuvus, kurie padeda įvertinti, kas slypi po žeme, dar prieš pradedant brangius gręžinius.

    Apie sprendimą paskelbė energetikos ministras Karimas Badawis, nurodęs, kad darbai apims Rytų ir Vakarų dykumas bei Sinajaus pusiasalį. Tai bus pirmieji tokio masto oro geofizikos tyrimai Egipte per maždaug 42 metus, o jų tikslas – preliminariai įvertinti didelių, iki šiol menkai tirtų teritorijų potencialą.

    „Norime greičiau ir tiksliau nustatyti perspektyvias zonas, kad tolesnė žvalgyba būtų paremta duomenimis, o ne spėjimais“, – sakė Egipto energetikos ministras Karimas Badawis.

    Oro geofiziniai tyrimai paprastai remiasi keliais metodais, kuriuos lėktuvai gali atlikti dideliuose plotuose: magnetiniais matavimais, radiometriniais tyrimais ir gravitaciniais duomenimis. Tokie matavimai leidžia sudaryti požeminių struktūrų žemėlapius ir atpažinti anomalijas, kurios gali rodyti metalo rūdų, fosfatų ar kitų naudingųjų iškasenų sankaupas.

    Praktikoje tai nereiškia, kad lėktuvas „mato“ konkrečią rūdą, tačiau jis padeda susiaurinti paieškos teritoriją iki perspektyviausių vietų. Ypač svarbu tai, kad tokie tyrimai naudingi ieškant metalų telkinių, o radiometriniai matavimai gali padėti identifikuoti ir su uranu siejamas zonas, kur reikalingas atskiras, griežtai reglamentuojamas vertinimas.

    Egiptas pabrėžia, kad iki šiol detaliau ištirta tik nedidelė šalies dalis: daugiau darbų atlikta pakrantėse ir kai kuriose vietose prie Libijos sienos. Likusiuose plotuose tyrimų beveik nėra arba jie atlikti seniai, kai taikyti metodai buvo mažiau tikslūs, todėl duomenų patikimumas šiandien kelia klausimų.

    Šalies institucijos jau pasirašė sutartį su bendrove „Xcalibur Smart Mapping“, kuri specializuojasi oro geofizikos žvalgyboje. Tokios partnerystės dažnai pasirenkamos siekiant greitai gauti tarptautiniais standartais paremtus duomenis ir pritraukti privačius investuotojus, kuriems svarbus aiškus geologinis pagrindas.

    Egiptas jau turi patvirtintų gamtinių dujų, naftos, fosforytų ir geležies rūdos išteklių, tačiau valdžia signalizuoja norą išplėsti žaliavų bazę. Platesnė žvalgyba siejama ir su globaliomis tendencijomis: valstybės vis aktyviau ieško vietinių išteklių, kad sumažintų importo priklausomybę ir sustiprintų tiekimo grandinių atsparumą.

  • Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo energetikos plėtra Europoje ir pasaulyje nuolat kelia klausimą, kaip suderinti atsinaujinančios energijos gamybą su biologinės įvairovės apsauga. Viena jautriausių temų – paukščių susidūrimai su vėjo turbinų mentėmis ir kai kurių rūšių vengimas skristi per vėjo parkų teritorijas.

    Nauji Helsinkio universiteto ir Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad dalį rizikos gali padėti sumažinti netikėtai paprasta priemonė – skirtingas menčių dažymas. Idėja remiasi gamtoje paplitusiais įspėjamaisiais spalvų deriniais, kurie daugeliui gyvūnų signalizuoja pavojų.

    Įspėjamosios spalvos vietoj baltos

    Iki šiol dauguma turbinų menčių dažomos baltai ne dėl estetikos. Šviesus paviršius mažiau įkaista saulėje, o pati konstrukcija dažnai lengviau pastebima aviacijai, tačiau paukščiams toks sprendimas gali būti ne visada palankus – baltos mentės danguje kai kuriais atvejais tampa prasčiau atskiriamos.

    Tyrėjai pasiūlė pažvelgti į evoliuciškai susiformavusį elgesį: ryškūs kontrastai, tokie kaip raudonos, geltonos ir juodos deriniai, gamtoje dažnai siejami su nuodingais ar pavojingais gyvūnais. Dėl to dalis rūšių instinktyviai vengia tokių signalų net ir neturėdamos ankstesnės patirties.

    „Mūsų sumanymo atspirties taškas buvo tai, kad gamtoje daug gyvūnų naudoja spalvas, kad įspėtų plėšrūnus apie pavojų. Dažnai polinkis vengti tam tikrų spalvų derinių yra genetiškai nulemtas“, – sakė Helsinkio universiteto profesorė Johanna Mappes.

    Ką parodė eksperimentai

    Kad patikrintų hipotezę, mokslininkai atliko elgsenos bandymus, kuriuose naudotas specialus jutiklinis ekranas, pritaikytas paukščiams. Jame buvo rodomi besisukančių vėjo turbinų menčių vaizdai su skirtingais raštais, o paukščiai galėjo rinktis, prie kurių variantų artėti.

    Bandymuose su didžiosiomis zylėmis ryškiausią atbaidymo efektą sukėlė raudonos, geltonos ir juodos spalvų kombinacijos. Tyrėjų teigimu, ši reakcija buvo stipresnė nei naudojant dažniau aptariamus sprendimus, pavyzdžiui, vieną juodai nudažytą mentę ar atskiras kontrastines juostas.

    „Baltos mentės, kurios šiandien yra dažniausias pasirinkimas visame pasaulyje, paukščiams pasirodė blogiausia išeitis“, – sakė profesorė Johanna Mappes.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokia priemonė nepanaikintų rizikos visiškai, tačiau galėtų tapti pigesne alternatyva ar papildomu sluoksniu šalia kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto, prieš taikant sprendimą plačiai, reikalingi bandymai realiomis sąlygomis ir su skirtingomis paukščių rūšimis.

    Technologijos, DI ir planavimas

    Pastaraisiais metais vėjo energetikos sektorius vis aktyviau testuoja ir sudėtingesnius sprendimus, paremtus stebėjimo sistemomis. Kai kuriose šalyse diegiamos kameros ir DI modeliai, galintys aptikti prie turbinų artėjančius paukščius ir, esant rizikai, automatiškai sulėtinti ar trumpam sustabdyti rotorių.

    Tokios sistemos laikomos perspektyviomis, tačiau jos brangios, reikalauja priežiūros ir infrastruktūros, o jų diegimas ne visur ekonomiškai pagrįstas. Dėl to idėja pasitelkti spalvas ir raštus, veikiančius paukščių elgesį, gali tapti patraukli tuo, kad iš esmės nekeičia turbinos mechanikos ir gali būti pritaikoma paprasčiau.

    Ne mažiau svarbus ir vietos parinkimas: aplinkosaugininkai bei tyrėjai nuosekliai kartoja, kad didžiausią poveikį rizikos mažinimui dažnai turi planavimo etapas. Turbinų išdėstymas atokiau nuo intensyvių migracijos koridorių ar jautrių buveinių kai kuriais atvejais gali duoti daugiau naudos nei vėlesnės techninės priemonės.

    Tyrimų kontekste taip pat akcentuojama, kad vėjo turbinos nėra vienintelis ir dažnai nėra didžiausias žmogaus sukeltas paukščių žūčių veiksnys. Vis dėlto, spartėjant vėjo energetikos plėtrai, net ir santykinai nedideli patobulinimai gali tapti reikšmingi, ypač ten, kur susikerta paukščių migracijos keliai ir planuojami nauji vėjo parkai.

    Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paskatinti platesnius pokyčius: mentės būtų projektuojamos ne vien pagal aerodinamiką ir ilgaamžiškumą, bet ir pagal matomumą bei poveikį laukinei gyvūnijai. Ši kryptis gali būti aktuali ne tik vėjo turbinoms, bet ir kitoms konstrukcijoms, su kuriomis paukščiai susiduria – pavyzdžiui, stiklo fasadams ar elektros linijoms.

    Kol kas svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar ryškūs raštai veiks taip pat gerai atviroje aplinkoje, skirtinguose kraštovaizdžiuose ir skirtingomis oro sąlygomis. Atsakymą turėtų duoti tolesni lauko tyrimai, kurių rezultatai leistų įvertinti, ar spalvingos mentės gali tapti nauju vėjo energetikos standartu.

  • „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų: gumą nori gaminti iš genetiškai patobulintų kiaulpienių

    „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų: gumą nori gaminti iš genetiškai patobulintų kiaulpienių

    JK biotechnologijų bendrovė „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų dotacijų ir privataus kapitalo, kad paspartintų platformos, skirtos natūraliai gumai iš specialiai sukurtų kiaulpienių, vystymą ir komercinį mastelį. Įmonė teigia siekianti sukurti tvaresnę alternatyvą tradicinei natūraliai gumai.

    Natūrali guma laikoma strategiškai svarbia pramonės žaliava: ji naudojama padangoms, medicinos priemonėms, įvairiai gamybos įrangai ir kitose srityse. Didelė pasaulinės pasiūlos dalis remiasi importu iš riboto atogrąžų regionų ruožo, todėl tiekimas jautrus klimato pokyčiams, ligoms ir geopolitiniams sutrikimams.

    Tiekimo grandinės ir rizikos

    Pastaraisiais metais tiekėjams vis dažniau tenka derinti stabilų žaliavos srautą su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir didėjančiu spaudimu mažinti poveikį gamtai. Kai žaliavos šaltiniai sutelkti keliuose regionuose, bet koks sutrikimas gali greitai paveikti kainas ir gamybos planus daugelyje sektorių.

    „QuberTech“ argumentas paprastas: alternatyvūs, arčiau vartotojų kuriami gamybos modeliai galėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir padidinti atsparumą. Įmonė kuria didesnio derlingumo kiaulpienes, kurios augintų natūralią gumą ir kitus biologiškai pagrįstus junginius kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kuo skiriasi kiaulpienių modelis

    Skirtingai nei kaučiukmedžiai, kuriems subręsti prireikia metų ir kurie tinkami daugiausia atogrąžose, kiaulpienes galima auginti greičiau ir lanksčiau. Toks požiūris teoriškai leistų kurti lokalizuotas, lengviau plečiamas sistemas arčiau pramonės centrų, kur guma reikalinga nuolat.

    Įmonė pabrėžia, kad jos platforma orientuota ne tik į gumą: kartu gali būti išgaunamos ir kitos didesnės vertės biologinės medžiagos. Jos galėtų būti pritaikomos maisto, kosmetikos, tvaresnių pakuočių ar pažangių biomaterialų sprendimuose, taip didinant technologijos komercinį patrauklumą.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „QuberTech“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams, komandos plėtrai ir technologijos patvirtinimui piloto mastu. Taip pat akcentuojama valstybės institucijų parama per JK žemės ūkio inovacijų programas, kuriose matomas potencialas didinti pramoninių žaliavų tiekimo atsparumą.

    „Šis finansavimas leidžia mums paspartinti tyrimus, plėsti komandą ir patvirtinti platformą nedidelio masto pilotiniame etape, artėjant prie komercinio diegimo“, – sakė „QuberTech“ vadovas Dr Ofir Meir.

    „Natūrali guma palaiko pasaulio judėjimą, tačiau tiekimo grandinės tebėra priklausomos nuo importo šaltinių, kurie yra pažeidžiami“, – sakė UKI2S investicijų direktorius Oliver Sexton ir pridūrė, kad kiaulpienių auginimas kontroliuojamomis sąlygomis gali tapti atsparesne ir labiau lokalizuota alternatyva.

  • Alzheimerį gali išduoti akys: tyrimas rodo, ką gydytojai pamato dar prieš simptomus

    Alzheimerį gali išduoti akys: tyrimas rodo, ką gydytojai pamato dar prieš simptomus

    Akys kaip langas į smegenis

    Tyrėjai vis dažniau atsigręžia į akių dugno tyrimus, ieškodami ankstyvų Alzheimerio ligos ženklų, kurie gali pasirodyti dar iki ryškių atminties ar kasdienės veiklos sutrikimų. Pagrindinė idėja paprasta: tinklainė yra centrinės nervų sistemos dalis, todėl joje matomi pokyčiai gali atspindėti procesus, vykstančius smegenyse.

    Įprastas akių dugno ištyrimas padeda vertinti tinklainę, regos nervą ir kraujagysles, tačiau pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama pažangesnėms technologijoms. Tarp jų dažniausiai minima optinė koherentinė tomografija ir jos angiografinė versija, leidžianti detaliai įvertinti smulkiųjų kraujagyslių tinklą neinvaziškai.

    Kokie pokyčiai siejami su Alzheimeriu

    Publikuoti moksliniai darbai rodo pasikartojančią tendenciją: daliai žmonių, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga ar nustatyti lengvi pažinimo sutrikimai, fiksuojamas mažesnis tinklainės kraujagyslių tankis ir pakitęs jų išsišakojimas. Tai siejama su mikroapytakos prastėjimu, galinčiu vykti lygiagrečiai smegenų kraujagyslių pokyčiams.

    Kita kryptis – tinklainės sluoksnių struktūros vertinimas. Kai kuriuose tyrimuose dažniau nustatomas tinklainės plonėjimas, ypač sluoksniuose, susijusiuose su nervinių skaidulų funkcija, taip pat sumažėjusi kraujotaka srityse, atsakingose už tinklainės mitybą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie požymiai nėra vienareikšmiai. Panašūs pakitimai gali pasireikšti dėl natūralaus senėjimo, glaukomos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, cukrinio diabeto ar kitų kraujagyslių ligų, todėl vien akių tyrimo nepakanka galutinei diagnozei.

    DI pažadai ir realūs diagnostikos ribojimai

    Atskiruose projektuose akių dugno nuotraukoms analizuoti vis dažniau pasitelkiamas DI, siekiant atpažinti subtilius raštus, kurių žmogaus akis gali nepastebėti. Naujesniuose darbuose aprašomi modeliai, kurie, remdamiesi vien tinklainės vaizdais, gebėjo daugiau kaip 80 proc. tikslumu atskirti sergančius nuo sveikų, tačiau tokie rezultatai dar turi būti patvirtinti skirtingose populiacijose ir klinikinėse situacijose.

    Ši kryptis ypač patraukli dėl praktinių priežasčių: pažangūs Alzheimerio žymenų tyrimai, tokie kaip pozitronų emisijos tomografija ar smegenų skysčio analizė, gali būti brangūs, sunkiau prieinami arba invaziniai. Tuo tarpu akių dugno fotografija ir tomografija paprastai yra greitesnės, neskausmingos ir dažniau prieinamos ambulatorinėje grandyje.

    Didžiausia šios srities ambicija – sukurti patikimus ankstyvos rizikos vertinimo įrankius, kurie padėtų laiku nukreipti pacientus išsamesniems tyrimams ir stebėsenai. Ekspertai akcentuoja, kad kol kas tai yra perspektyvi, bet dar besivystanti diagnostikos kryptis, kuriai būtini dideli, ilgalaikiai ir klinikinėje praktikoje patikrinami tyrimai.

  • DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai perima rutiną

    Biomedicinos laboratorijose vis ryškiau matoma kryptis, kai dalį tyrėjo darbo perima autonominiai DI agentai. Jie greitina literatūros analizę, hipotezių kūrimą, duomenų interpretavimą ir net eksperimentų planavimą, todėl tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, kai kuriais atvejais sutrumpėja iki dienų.

    Žurnale Nature pastaruoju metu pristatyti keli nepriklausomi sprendimai rodo, kad daugiaagentės sistemos gali veikti kaip tarpusavyje besitikrinančių specialistų komanda. Tokia architektūra ypač vertinama ten, kur reikia vienu metu apdoroti daug šaltinių ir greitai patikrinti alternatyvias kryptis.

    „Tai primena skaitmeninę mokslininko mąstymo proceso versiją, o tikslas yra suteikti tyrėjams daugiau galios“, – sakė „Google DeepMind“ tyrėjas Vivekas Natarajanas.

    „Co-Scientist“ ir „Robin“: nuo hipotezių iki rezultatų

    Vienas iš aptariamų pavyzdžių yra „Google DeepMind“ sukurtas „Co-Scientist“, paremtas „Gemini“ architektūra. Sistema sukurta taip, kad generuotų struktūruotas mokslines hipotezes ir jas iteratyviai tobulintų, kai skirtingi agentai pateikia kritiką, alternatyvas ir patikslinimus.

    Publikacijose aprašoma, kad įrankis buvo taikytas ieškant jau patvirtintų vaistų naujoms indikacijoms, įskaitant ūminę mieloidinę leukemiją. DI sugeneravo kandidatų sąrašą, o žmonės tyrėjai atrinko kelias medžiagas laboratoriniams bandymams, kur dalis jų parodė perspektyvius rezultatus ląstelių tyrimuose.

    Kitas Nature aprašytas sprendimas yra ne pelno organizacijos „FutureHouse“ platforma „Robin“, kuri orientuota į uždaros tyrimų kilpos principą. Tai reiškia, kad sistema gali parengti literatūros apžvalgą, suformuoti hipotezę, pasiūlyti eksperimentų planą ir vėliau interpretuoti gautus duomenis, nors pačius bandymus vis dar atlieka žmonės laboratorijoje.

    „Robin“ pademonstruotas ir su amžine geltonosios dėmės degeneracijos sausa forma susijęs scenarijus, kai sistema pasiūlė galimą kryptį, paremtą ląstelinių procesų suaktyvinimu, ir nurodė vaistą, anksčiau sietą su kita indikacija. Vėliau, remiantis aprašymu, buvo suplanuoti papildomi tyrimai, padėję geriau suprasti galimą mechanizmą.

    Kodą rašantis asistentas ir ribos

    Tarp Nature pristatytų krypčių minimas ir „Google DeepMind“ sprendimas „Empirical Research Assistance“, skirtas automatizuoti mokslinių skaičiavimų programavimą. Idėja paprasta: kai tyrimą stabdo lėtai kuriamas kodas, agentinė sistema siūlo greitesnį kelią iki veikiančių analizės įrankių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: tokios sistemos dažnai remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie gali generuoti įtikinamai skambančius, bet klaidingus teiginius. Dėl to praktikoje akcentuojamas žmogaus vaidmuo tiek orkestruojant užduotis, tiek tikrinant kritinius etapus, ypač kai sprendimai gali lemti brangias laboratorines kryptis.

    Siekiant mažinti klaidų riziką, daugiaagentėse platformose diegiami vidinės diskusijos ir tarpusavio vertinimo mechanizmai. Tai leidžia vienam agentui tikrinti kito prielaidas, o galutinius sprendimus palikti žmogui, kuris vertina, ar hipotezė moksliškai pagrįsta ir praktiškai patikrinama.

    MIT kryptis: DI su fizikos taisyklėmis

    Lygiagrečiai Massachusetts Institute of Technology tyrėjai stiprina kitą kryptį, kai DI modeliuose sąmoningai įtvirtinami fizikiniai ir cheminiai apribojimai. Tai ypač svarbu vaistų atrankoje, kur potencialių molekulių erdvė yra milžiniška, o aklas paieškos metodas tampa neefektyvus net ir su didele skaičiavimo galia.

    MIT komandos kuriami įrankiai, tokie kaip „ShEPhERD“ ir „FlowER“, siejami su tikslesniu molekulių formos, reakcijų produktų ir sintezės kelių prognozavimu. Pabrėžiama, kad modelių tikslumas didėja, kai jie ne tik mokosi iš pavyzdžių, bet ir privalo laikytis fundamentalių apribojimų, pavyzdžiui, masės tvermės.

    Bendra tendencija aiški: DI agentai sparčiai plečia tyrėjų galimybes, tačiau artimiausiu metu jie greičiau taps komandos nariais, o ne visiškais pakaitalais. Didžiausias poveikis tikėtinas ten, kur reikia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius, suformuoti patikrinamas hipotezes ir efektyviau nukreipti laboratorinius resursus.