Tag: Dirbtinis intelektas

  • JK „Sovereign AI“ fondas ir „Stripe“ vadovas investuoja į „Potential Sciences“ kelių mln. dolerių raunde

    JK „Sovereign AI“ fondas ir „Stripe“ vadovas investuoja į „Potential Sciences“ kelių mln. dolerių raunde

    Londone įsikūręs startuolis „Potential Sciences“, kuriantis dirbtinio intelekto infrastruktūrą moksliniam vaistų atradimui, sulaukė Jungtinės Karalystės vyriausybės „Sovereign AI“ fondo ir „Stripe“ vadovo Patricko Collisono palaikymo.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimai apjungia dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi ir kvantinės chemijos simuliacijas, kad mokslininkams būtų lengviau suprasti, kaip molekulės elgiasi ir sąveikauja tarpusavyje.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių metodų, „Potential Sciences“ sako kurianti DI modelį, labiau orientuotą į fundamentalius fizikos dėsnius, o ne į ankstesnių eksperimentų duomenis.

    Startuolio vertinimu, toks požiūris galėtų DI skaičiavimus, reikalingus cheminių junginių kūrimui, atpiginti iki 100 kartų, palyginti su dabartinėmis sąnaudomis.

    Investicija – „dešimčių milijonų“ dolerių dydžio

    Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ fondas pranešė, kad prisideda prie „Potential Sciences“ pritraukiamo finansavimo raundo, kurio dydis siekia dešimtis milijonų dolerių.

    Be pinigų, fondas taip pat įsipareigojo skirti startuoliui ir skaičiavimo pajėgumų (angl. compute capacity). „Potential Sciences“ įkurta praėjusių metų lapkritį.

    Kas dar dalyvauja raunde ir kas įkūrė startuolį

    Pradiniame (seed) finansavimo etape taip pat dalyvauja „Twin Path Ventures“, „Odyssey“, „Portfolio Ventures“, „Blue Wire Capital“, „rule30“, „Nauta Capital“ ir „Lightfield Equity“.

    Investuotojų sąraše minimos ir vadinamosios angelų investicijos, tarp jų – ir Patricko Collisono.

    Vis dėlto „Potential Sciences“ neatskleidė tikslios pritrauktos sumos ir įmonės vertės.

    Startuolį įkūrė gydytojas Hatem Helal – buvęs „Graphcore“ vadovas. Tekste taip pat nurodoma, kad lustus kūrusi įmonė „Graphcore“ buvo įsigyta „SoftBank“ 2025 metais.

  • Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija pradėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda rengti naujus teisės aktus ir paprastinti jau galiojančius. Briuselis tai pristato kaip dalį platesnio plano mažinti perteklinę biurokratiją ir administracines išlaidas verslui.

    Apie šiuos pokyčius Komisija pranešė metinėje savo supaprastinimo darbotvarkės apžvalgoje. Joje nurodoma, kad DI taikymas turi padėti greičiau pastebėti, kur ES teisės aktuose kartojasi panašios nuostatos ar atsiranda prieštaravimų.

    Skelbiama, kad nauji vidiniai skaitmeniniai įrankiai skirti „modernizuoti“ teisėkūrą: jie padeda identifikuoti sutapimus skirtinguose dokumentuose ir atkreipti dėmesį į galimus dubliavimus, nenuoseklumus ar vietas, kur galima supaprastinti.

    Kartu Komisija žada stiprinti teisinį darbuotojų pasirengimą ir didinti resursus, kad kuriamos taisyklės netaptų pernelyg sudėtingos. Ši kryptis apima įvairias sritis – nuo technologijų ir žemės ūkio iki migracijos, aplinkosaugos bei mokesčių.

    Supaprastinimas – ir institucijoms, ir valstybėms

    Už supaprastinimo darbotvarkę atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis spaudos konferencijoje teigė, kad pokyčiai turėtų būti juntami praktikoje – įmonėms esą mažiau laiko teks skirti formoms ir daugiau – plėtrai bei inovacijoms.

    Komisija pripažįsta, kad ES taisyklių rinkinys seniai kritikuojamas dėl sudėtingumo ir kartais pasitaikančio nenuoseklumo. Todėl iniciatyva apima ne tik naujų taisyklių kūrimą, bet ir senesnių teisės aktų peržiūrą.

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos darbotvarkėje supaprastinimas įvardijamas kaip viena pagrindinių politinių krypčių. Komisija nurodo parengusi 12 vadinamųjų „omnibus“ paketų, skirtų peržiūrėti ir supaprastinti esamą reguliavimą, o sutaupymus vertina 22,3 mlrd. eurų.

    Daugėja pažeidimo procedūrų ir kova su „gold-plating“

    Kita supaprastinimo kryptis – didesnis spaudimas valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę. Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų liepos laikotarpiu Komisija pradėjo 874 pažeidimo procedūras – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų.

    Komisija taip pat siekia riboti praktiką, kai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę atsiranda papildomų reikalavimų – vadinamąjį „gold-plating“. Skelbiama, kad iki metų pabaigos tikimasi su valstybėmis narėmis pasirašyti „paktą prieš gold-plating“.

    V. Dombrovskis pabrėžė, kad supaprastinimui reikia bendrų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių pastangų. Jo teigimu, politinis noras mažinti biurokratiją ne visada atsispindi šalių narių pozicijose derinant konkrečius teisėkūros dokumentus.

    Raginimai neprarasti demokratinės atsakomybės

    DI naudojimas teisėkūroje kelia ir klausimų dėl atsakomybės bei sprendimų kokybės. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį ragino atsargiai diegti DI sprendimų priėmime, pabrėždama, kad technologijos neturėtų pakeisti kritinio mąstymo ir būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę.

    Briuselis tuo metu tvirtina, kad DI įrankiai skirti palengvinti darbą – padėti rasti neatitikimus ir supaprastinimo galimybes, tačiau neperkelti politinių sprendimų priėmimo atsakomybės technologijoms.

  • JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV administracija sustabdė Prancūzijos pastangas, kad G7 šalys bendrai koordinuotų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) saugą ir rizikų valdymą. Baltųjų rūmų pareigūnas Prancūzijos pasiūlymą įvertino kaip „nereikalingą biurokratiją“.

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff Prancūzijos Senate trečiadienį sakė, kad rugsėjį ir spalį vyko du ministrų lygio susitikimai, kuriuose siekta G7 įsipareigojimų sukurti aukšto lygio darbo grupę. Jos užduotis būtų testuoti vadinamuosius „frontier“ modelius – pažangiausias DI sistemas – ir dalintis informacija apie rizikas bei incidentus.

    Pasak ministrės, iniciatyva „nepasiekė sėkmingos pabaigos“, nes JAV norėjo eiti savu keliu. Anot jos, Vašingtonas šiuo etapu nėra pasirengęs pasirašyti bendro pareiškimo su kitomis šešiomis G7 valstybėmis ir paprašė palaukti jų pačių vertinimo rezultatų.

    Prancūzija teigė, kad dėl to apgailestauja, tačiau žada tęsti darbą europiniu lygmeniu. Tai svarbu ir dėl artėjančių politinių sprendimų: Prancūzija 2026 metais perima rotuojančią G7 pirmininkystę.

    Skirtingi požiūriai į koordinavimą

    Anonimiškumo paprašęs Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad Prancūzija siūlė „prastai apibrėžtą“ instituciją bendradarbiavimui DI srityje, o JAV baiminosi, jog tai sukurs papildomą biurokratinį sluoksnį.

    Vietoj to JAV atstovai akcentavo prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą „Super Intelligence Force“ – formatą, kuriame, kaip teigiama, kartu dirba valdžios institucijos ir pramonė, siekiant spartinti inovacijas ir užtikrinti saugų modelių diegimą.

    Prancūzijos ministrė savo ruožtu nurodė, kad šalis planuoja grįžti prie derybų ir yra pasiūliusi jas atnaujinti gruodį.

    G7 – be bendro pareiškimo

    Pranešama, kad po spalio 20 dieną įvykusio nuotolinio G7 technologijų ministrų susitikimo Prancūzija, kaip susitikimo pirmininkaujanti šalis, paskelbė pirmininko santrauką. Joje pažymėta, kad ministrai svarstė glaudesnį koordinavimą identifikuojant rizikas, dalijantis informacija apie incidentus ir galimą atskirą aukšto lygio grupę.

    Vis dėlto tai nebuvo bendras pareiškimas, kuriam pritartų visos G7 narės.

    Augančios rizikos ir Prancūzijos planai

    DI saugos klausimai G7 darbotvarkėje skamba ne pirmą kartą: gegužę ministrai buvo sutarę aptarti saugų DI ir rizikos vertinimą, o po to G7 lyderiai susitiko kitą mėnesį Évian mieste.

    Tuo pat metu, didėjant pažangių DI sistemų kibernetiniams gebėjimams, auga ir praktinis spaudimas rasti tarptautinių koordinavimo formų. Tekste minimi ir atvejai, kai autonominiai DI agentai buvo siejami su įsilaužimu, o vėliau pranešta apie modelių gebėjimą apeiti kontrolės priemones kibernetinio saugumo testuose.

    A. Le Hénanff teigė, kad Prancūzija ir toliau stums šią temą, remdamasi tokiais resursais kaip INESIA – Prancūzijos nacionalinis DI vertinimo ir saugos institutas – bei Inria, viešuoju skaitmeninių mokslų ir technologijų tyrimų institutu.

    JAV atstovas pabrėžė, kad, prezidento D. Trumpo vadovaujama, Amerika „toliau pirmaus pasaulyje“ vadinamosios „super intelligence“ inovacijose.

    Tekste taip pat minima, kad D. Trumpas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pradėjo aktyviau vartoti terminą „super intelligence“ vietoj „artificial intelligence“, o po savaitės nurodė federalinėms agentūroms naudoti naują terminą.

  • Barselonos startuolis „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų: DI agentą diegs beveik 500 įmonių

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Kabilio“, kuriantis dirbtiniu intelektu paremtą apskaitos platformą apskaitos įmonėms ir jų klientams, pritraukė 10 mln. eurų investiciją.

    Apie sandorį skelbia „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Picus Capital“ ir „Visionaries“, taip pat prisidėjo Ispanijos technologinių inovacijų viešoji agentūra CDTI.

    „Kabilio“ platforma kuriama tam, kad automatizuotų rutininius buhalterinės apskaitos darbus, o apskaitininkui paliktų sprendimų kontrolę. Startuolis teigia, kad taip mažėja laikas, skirtas dokumentams suvedinėti ir derinti.

    Bendrovė 2025 metais įkurta Jose Ojeda ir Álex Valls. Pirmasis jos dėmesio taškas buvo vadinamoji „priešapskaita“ – dokumentų ir duomenų surinkimas bei paruošimas buhalterijai, kuris daugelyje įmonių vis dar atliekamas rankiniu būdu.

    Platforma skaito sąskaitas, sutikrina banką ir palieka galutinį žodį buhalteriui

    Pasak bendrovės, „Kabilio“ DI gali nuskaityti sąskaitas faktūras ir pasiūlyti jų registravimo būdą, sulyginti banko operacijas, parengti suderinimus ir pažymėti vietas, kur būtinas specialisto įvertinimas.

    Akcentuojama, kad tai daroma nekeičiant apskaitos įmonės jau naudojamų įrankių – buhalteris peržiūri ir patvirtina, o ne suveda viską nuo nulio.

    Startuolis taip pat teigia, kad naudojant platformą, buhalterinei apskaitai ir suderinimams skiriamas laikas gali mažėti maždaug 60 proc.

    Pristatomas DI apskaitos agentas: bendraus su klientais el. paštu ir „WhatsApp“

    Kartu su investicija „Kabilio“ paskelbė pradedanti diegti savo DI apskaitos agentą, kuris pirmiausia bus skirtas pačių apskaitos įmonių vidiniams procesams.

    Nurodoma, kad agentas gali iš klientų el. pašto paimti sąskaitas ir išrašus, sutikrinti bei suderinti banko operacijas, patikrinti įrašų teisingumą ir priminti dėl trūkstamų dokumentų.

    Įmonė teigia, kad siekiant supaprastinti duomenų surinkimą, agentas gali tiesiogiai susisiekti su klientais el. paštu ir „WhatsApp“ – paprašyti papildomų dokumentų ar informacijos. Kiek autonomijos suteikti agentui, kiekvienu atveju nusprendžia apskaitininkai.

    Plėtra į smulkųjį verslą ir tikslas – daugiau kaip 500 apskaitos įmonių

    Startuolis taip pat pristatė „Kabilio Empresas“ – sprendimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, leidžiantį išrašinėti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir sekti pinigų srautus toje pačioje platformoje, kurią naudoja jų buhalteriai.

    Bendrovė pabrėžia, kad tokia schema leidžia dirbti su „gyvais“ duomenimis visus metus, o ne tik artėjant mokestiniams terminams. „Kabilio“ veikia per apskaitos įmones – jos sprendžia, kuriems klientams atverti platformą ir ką agentas gali daryti.

    Vėlesniame etape agento funkcijas planuojama išplėsti ir apskaitos įmonių klientams: jis galėtų išrašyti sąskaitas, priminti apie vėluojančius apmokėjimus ar paprašyti trūkstamų kvitų verslo savininkų vardu.

    „Kabilio“ skelbia, kad 2026 metus ketina baigti dirbdama su daugiau nei 500 apskaitos įmonių. Taip pat nurodoma, kad komanda išaugo iki 80 žmonių, o daugiau nei pusė jų dirba produkto ir inžinerijos srityse.

  • Lenkijoje 2027 metų elektros tarifus žada paskelbti gruodį: tvirtinimo procesas – slaptas

    Lenkijoje rengiami nauji elektros energijos tarifai 2027 metams turėtų paaiškėti antroje gruodžio pusėje. Apie tai naujienų agentūrai PAP Biznes sakė Lenkijos energetikos reguliuotojo vadovė Renata Mroczek.

    Ji pabrėžė, kad pats tarifų tvirtinimo procesas yra įslaptintas. Dėl to reguliuotojas neatskleidžia, kokių kainų pokyčių siekia energetikos įmonės ir kokie jų lūkesčiai pateikti paraiškose.

    Pasak R. Mroczek, gruodžio vidurys yra terminas, iki kada turi būti patvirtinti tarifai. Tai reiškia, kad sprendimai turėtų būti priimti iki mėnesio vidurio, o galutinės reikšmės paskelbtos vėliau.

    Ši informacija aktuali Lenkijos vartotojams ir verslui, nes elektros kainos bei reguliuojamos dedamosios išlieka jautrios tiek šalies ekonomikai, tiek tarptautinei situacijai, kuri gali daryti įtaką energijos ir dujų kainoms.

    Ką mini reguliuotojas: OZE ir galios mokestis

    Konferencijoje „Euro POWER & OZE POWER“ reguliuotojo vadovė atkreipė dėmesį į mažesnį OZE mokestį, numatytą kitais metais. Taip pat ji nurodė galios mokesčio pokyčius – namų ūkiams jis paliekamas, o įmonėms mažinamas.

    R. Mroczek taip pat užsiminė apie mažėjančius dujų skirstymo tarifus. Kartu ji akcentavo, kad kainų stabilumas priklauso ne vien nuo reguliuotojo sprendimų – svarbi ir globali situacija.

    Jos teigimu, vienu svarbiausių veiksnių išlieka energetikos transformacija, kuri padeda diversifikuoti tiekimą ir energijos šaltinius. Tai, pasak reguliuotojo, ilgainiui gali mažinti pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams.

    Energetikos bendrovės jau pateikė paraiškas

    Lenkijos energetikos reguliuotojas taip pat informavo, kad energetikos įmonės jau pateikė paraiškas dėl naujų tarifų. Tai – formalus etapas, nuo kurio prasideda vertinimas ir tvirtinimo procedūros.

    Pagal galiojančias taisykles paraiškos turi būti pateiktos likus dviem mėnesiams iki esamų tarifų galiojimo pabaigos – tai yra iki spalio pabaigos. Dabar sprendimų laukimas persikelia į gruodį, kai turėtų paaiškėti, kokie tarifai bus taikomi 2027 metais.

  • Bank of England pirmąkart nuo 2023-ųjų pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc.

    Anglijos bankas (Bank of England) bazinę palūkanų normą pakėlė 25 baziniais punktais – nuo 3,75 proc. iki 4 proc. Tai pirmas toks sprendimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, po šio žingsnio Jungtinės Karalystės palūkanų normos tapo aukštesnės nei Lenkijoje. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Už palūkanų didinimą balsavo aštuoni pinigų politikos komiteto nariai, o vienas pasisakė už didesnį – 0,5 procentinio punkto – kėlimą. Tai rodo, kad dalis sprendėjų infliacijos rizikas vertina ypač rimtai.

    Pastarosiomis savaitėmis spaudimas centriniam bankui augo po naujų infliacijos duomenų: rugsėjį metinė infliacija Jungtinėje Karalystėje siekė 3,5 proc. ir buvo gerokai aukščiau nei 2 proc. tikslas.

    Ką nurodė Anglijos bankas

    Anglijos bankas pranešime pažymėjo, kad kol kas esama nedaug įrodymų, jog aukštesnės energijos kainos plačiau persiduotų į kitas kainas ir atlyginimus. Kartu pabrėžta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei anksčiau manyta.

    Vis dėlto bankas įspėjo, kad augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės. Taip pat akcentuota, kad infliacinis spaudimas ekonomikoje išlieka pakankamai didelis, jog pateisintų palūkanų normos didinimą.

    Atskirai bankas atkreipė dėmesį į pirmines prognozes, pagal kurias 2027 metų viduryje infliacija galėtų pakilti net iki 5 proc. – jei didesnės energijos sąnaudos persiduotų į įmonių ir namų ūkių kaštus.

    Palūkanų pokyčiai ir kituose bankuose

    Straipsnyje taip pat primenama, kad palūkanas 25 baziniais punktais iki 2 proc. pakėlė ir Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas nuo 2023 metų.

    Tuo metu Lenkijos centrinio banko pinigų politikos taryba posėdyje, pasibaigusiame lapkričio 4 dieną, palūkanų normų nepakeitė. Pagrindinė (orientacinė) Lenkijos centrinio banko norma liko 3,75 proc., lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.

  • Didžioji dalis Lenkijos aukso – Londone ir Niujorke: Venesuelos pamoka, kuo tai gali baigtis

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) skelbia sukaupęs aukso už 355,7 mlrd. zlotų, tačiau didelė dalis šių atsargų laikoma ne pačioje Lenkijoje, o Londone ir Niujorke. Didėjant politinei įtampai ir ginčams dėl svarbiausių institucijų teisėtumo, iškyla praktinis klausimas: ar bankas gali bet kada laisvai disponuoti visu užsienyje laikomu metalu.

    Kaip per spaudos konferenciją po palūkanų normų sprendimo teigė NBP vadovas Adamas Glapińskis, nuo jo kadencijos pradžios aukso atsargos išaugo beveik septynis kartus – 598 tonomis. Pasak jo, Lenkija pagal turimo aukso apimtį yra tarp dešimties didžiausių pasaulio centrinių bankų.

    Remiantis paskutiniu detaliu viešu NBP paskelbtu suskirstymu, parengtu pagal 2025 metų pabaigos duomenis, apie 105 tonos aukso buvo laikoma šalyje, per 195 tonas – Niujorke, o per 250 tonų – Londone. Tai buvo situacija iki 2026 metais vykusių papildomų pirkimų – naujo pasidalijimo bankas neatskleidė.

    Problema slypi paprastame skirtume: nuosavybė ne visada reiškia momentinę prieigą. Venesuelos istorija rodo, kad kilus politiniam ar teisiniam ginčui užsienyje laikomas auksas gali būti „įšaldytas“ vien dėl to, kad depozitorius ar teismas abejoja, kas turi teisę duoti nurodymus.

    Nuosavybė nereiškia greito atsiėmimo

    NBP yra formali aukso savininkė, tačiau praktikoje svarbu, kaip elgiasi užsienio saugotojas, kai iškyla neaiškumų. Stabiliais laikais tai skamba teoriškai, bet institucinės krizės metu gali tapti labai konkrečiu klausimu – ypač jei atsirastų prieštaringų nurodymų dėl rezervų.

    Tokiu atveju svarbios tampa „avarinės“ procedūros: kas banko vardu gali pasirašyti ir duoti nurodymus, ir kaip reaguotų užsienio depozitorius, jeigu suabejotų, ar nurodymą pateikęs asmuo iš tiesų teisėtai atstovauja centriniam bankui.

    Teisinė apsauga egzistuoja, bet ji neatsako į visus klausimus

    Tekste pabrėžiama, kad JAV užsienio centrinių bankų turtą nuo arešto ir priverstinio išieškojimo saugo Foreign Sovereign Immunities Act (FSIA). Jungtinėje Karalystėje panašią funkciją atlieka State Immunity Act 1978, kuris taip pat numato apsaugas centrinių bankų aktyvams.

    Vis dėlto tokia apsauga nereiškia automatinės garantijos, kad bet kokiomis aplinkybėmis bus galima iškart atsiimti konkrečias aukso luitų partijas. Įstatymai neišsprendžia situacijų, kai kyla ginčas dėl atstovavimo, kai veikia apribojimai ar kai depozitorius laukia teismo sprendimo.

    Venesuela: auksas liko Banke, bet ne rankose

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – ginčas dėl maždaug 31 tonos Venesuelos aukso, laikyto Anglijos banke. 2018 metais Nicolás Maduro valdžia pareikalavo grąžinti dalį metalo, tačiau Jungtinė Karalystė jo mandato nepripažino ir vėliau laikinuoju prezidentu pripažino Juaną Guaidó.

    Dėl dviejų konkuruojančių valdžios centrų atsirado ir dvi „paralelinės“ centrinio banko valdymo versijos – abi tvirtino turinčios teisę duoti nurodymus dėl rezervų. Anglijos bankas kreipėsi į teismą, kad šis nuspręstų, kieno instrukcijas vykdyti, o realybėje šalis ilgą laiką negalėjo laisvai disponuoti savo auksu.

    Tekste nurodoma, kad ginčas tęsėsi ir 2026 metais: auksas toliau buvo laikomas Anglijos banke, o prieš išduodamas rezervus depozitorius pabrėžė laukiantis papildomo teismo sprendimo.

    Kur laikyti auksą: kontrolė prieš operacinį patogumą

    Laikyti dalį aukso užsienyje nebūtinai yra klaida: Londonas yra vienas svarbiausių pasaulio tauriųjų metalų prekybos centrų, todėl auksą, esantį tenykščiuose saugyklose, gali būti paprasčiau naudoti finansinėse operacijose be fizinio transporto.

    Kita vertus, grąžinimas į šalį didina tiesioginę kontrolę ir mažina priklausomybę nuo užsienio jurisdikcijų, tačiau reiškia ir logistikos bei saugumo kaštus. Tekste taip pat pabrėžiama, kad visų atsargų sutelkimas vienoje vietoje reikštų ir rizikos koncentraciją.

    NBP planas: trys vietos ir daugiau kontrolės

    NBP strategija numato aukso rezervus skaidyti tarp Lenkijos, Londono ir Niujorko. 2026 metų kovą Adamas Glapińskis kalbėjo, kad siekiama, jog kiekvienoje vietoje būtų laikoma po trečdalį aukso, tačiau pripažino, kad Londone jo sukaupta daugiau, nes ten bankas vykdo pirkimus.

    Taip pat skelbta apie planus į šalį pargabenti dar vieną didelę aukso partiją ir laikyti ją naujame seife modernizuojamoje banko būstinėje Varšuvoje – darbus ketinama baigti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. NBP žadėjo ir fizines luitų patikras Londone bei Niujorke, įskaitant numerių sutikrinimą.

    Teksto pabaigoje pažymima, kad patikros patvirtina, jog luitai egzistuoja ir yra saugyklose, bet neatsako į esminį klausimą – kaip greitai galima jais disponuoti, jei kiltų teisinis ar politinis ginčas dėl to, kas turi teisę atstovauti NBP. Autoriai nurodo, kad banko klausė apie procedūras prieštaringų instrukcijų atveju, tačiau iki publikacijos atsakymo negavo.

  • LOT lėktuvų aptarnavimo bazė dar pabrango: teismas patvirtino 29 mln. zlotų neto taikos sutartį

    Lenkijoje statyta viena didžiausių techninės priežiūros bazių, skirta LOT lėktuvams, kainuos daugiau nei planuota. Varšuvos apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią rangovų konsorciumui bus sumokėta papildomai 29 mln. zlotų neto.

    Papildomą atlygį gaus „Polimex Mostostal“ ir „Polimex Infrastruktura“ konsorciumas, o susitarimas pasiektas su „Lot Aircraft Maintenance Services“ (LOTAMS) – bendrove, teikiančia pagrindines PLL LOT lėktuvų aptarnavimo paslaugas. Apie teismo patvirtintą ugodą skelbia portalas WNP.pl.

    Taikos sutartimi šalys susitarė, kad tarpusavio pretenzijos, susijusios su sutarties sudarymu ir įgyvendinimu, laikomos visiškai patenkintomis. Kartu palikta išlyga dėl rangovų atsakomybės pagal garantijas ir defektų šalinimo įsipareigojimus.

    Projektas įgyvendintas Rzeszów-Jasionka oro uoste, kur įrengta nauja LOTAMS techninės priežiūros bazė RZE2. Joje numatytos sąlygos ne tik kasdienei priežiūrai, bet ir sudėtingesniems keleivinių lėktuvų remonto darbams.

    Kas pastatyta Rzeszów-Jasionka oro uoste

    Sutartis dėl bazės statybos buvo pasirašyta 2023 metų rugsėjį, o jos vertė tuomet siekė 216 062 827 zlotus neto. Skelbta, kad investicijos finansavimui lėšų turėjo būti ieškoma ir per LOTAMS kapitalo didinimą, kurį vykdė Lenkijos aviacijos grupė.

    Maždaug 30 tūkst. kv. metrų ploto kompleksą sudaro administracinė–dirbtuvių dalis ir angaras. Dirbtuvėse suplanuotos funkcijos, reikalingos kompleksinei orlaivių priežiūrai ir pagrindiniams remonto darbams, įskaitant neardomųjų bandymų, avionikos remonto patalpas ir dažyklą.

    Angaras pritaikytas vienu metu aptarnauti du „Boeing 787-8“ dydžio lėktuvus („Dreamliner“). Taip pat nurodoma, kad dėl lanksčios erdvės konfigūracijos jame gali tilpti iki penkių siauro fiuzeliažo lėktuvų.

    Į užduotį įėjo ir 40 tūkst. kv. metrų ploto stovėjimo aikštelės įrengimas.

    Ginčas dėl papildomų darbų ir galutinių atsiskaitymų

    Nors projektui buvo numatyta 21 mėnuo nuo sutarties pasirašymo, nauja bazė pradėjo veikti 2026 metų rugsėjį. Vėliau sekė galutiniai atsiskaitymai, įskaitant papildomų darbų įkainojimą.

    Pagal LOTAMS 2025 metų finansinę ataskaitą, galutinį investicijos suderinimą lydėjo daugiamilijoninis ginčas. Metų pabaigoje nebuvo galutinai atsiskaityta už 30,81 mln. zlotų vertės darbus, iš kurių 15,48 mln. zlotų užsakovas ginčijo.

    LOTAMS aiškino nurodęs neatitikimus darbų priėmimo protokoluose ir reikalaujamų dokumentų trūkumą. Taip pat buvo ginčijamos rangovo pretenzijos dėl papildomų darbų, susijusių, pavyzdžiui, su dažyklos instaliacijų pertvarkymu, papildomomis pastato įvadų jungtimis ir teletechnikos instaliacijų pakeitimais.

    Atskira ginčo dalis buvo susijusi su angaro vartų tiekimu ir montavimu: „Polimex“ siekė 8,71 mln. zlotų bruto apmokėjimo, o LOTAMS atsisakė mokėti, nurodydamas nukrypimus nuo projekto dokumentacijos bei suderinimų ir dokumentų trūkumą. Rangovas kreipėsi į teismą, o derybos dėl taikaus sprendimo, kaip teigiama, vyko nuo 2025 metų gruodžio.

  • Geležinkelių sektorius piktinasi: Lenkija metams atidėjo Geležinkelių fondo reformą

    Lenkijos geležinkelių statybos sektorius kritikuoja vyriausybės sprendimą metams atidėti pokyčius, kurie turėjo sustiprinti Geležinkelių fondą. Verslo atstovai sako, kad dėl to rinkoje didėja neapibrėžtumas, o 2027 metais gali susiformuoti investicijų „duobė“.

    Kaip rašoma portale WNP.pl apžvelgtoje sektoriaus organizacijų pozicijoje, į viešąsias konsultacijas pateiktas įstatymo pakeitimo projektas numato naujas finansavimo taisykles. Tačiau realus jų finansinis poveikis, anot organizacijų, bus juntamas tik nuo 2028 metų sausio 1 dienos, o ne nuo 2027 metų pradžios, kaip buvo viešai deklaruota.

    Situacija ypač jautri dėl to, kad Lenkijos infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe yra pasirengusi skelbti naujus konkursus. Vis dėlto kiekvieną planuojamą pirkimą, kaip teigiama, lydi klausimas – ar jam iš tiesų bus užtikrintas finansavimas.

    Verslo asociacijos perspėja, kad užsitęsusi nežinia gali mažinti konkursų ir sutarčių skaičių, aštrinti kainų konkurenciją, o įmonėms apsunkinti investicijų bei darbuotojų planavimą. Tai, jų vertinimu, kelia riziką, kad rinka vėl pakartos ankstesnių pereinamųjų laikotarpių scenarijų, kai investicijos „užstringa“.

    „Zgniły kompromis“ ir baimė dėl 2027 metų

    Izba Gospodarcza Transportu Lądowego (IGTL) ir Railway Business Forum (RBF) pabrėžia, kad svarbiausias reformos tikslas turėjo būti investicijų tęstinumo užtikrinimas 2027 metais. Jų teigimu, atidėjimas reiškia, kad būtent ši dalis liko neišspręsta.

    RBF vadovybė savo pareiškimuose nevengė aštrių žodžių – sprendimas pavadintas „supuvusiu kompromisu“ (lenk. „zgniły kompromis“). Organizacijos tvirtina, kad kiekvienas mėnuo be aiškių sprendimų tik pratęsia rinkos nestabilumą.

    IGTL ir RBF primena, kad mažėjant užsakymų skaičiui ir atidedant konkursų rezultatus bei sutarčių pasirašymą paprastai didėja spaudimas kainoms. Tai, jų vertinimu, gali kelti papildomų verslo rizikų, sukurti problemų dėl darbuotojų ir medžiagų prieinamumo, o taip pat riboti įmonių investicijas į pajėgumų plėtrą.

    Siūlo papildyti finansavimo šaltinius

    Organizacijos taip pat siūlo ieškoti papildomų būdų, kaip sustiprinti fondo pajamas. Tarp siūlomų krypčių minimos ES lėšų kompensacijos ir srautai iš Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo (NFOŚiGW).

    Jų teigimu, tokie sprendimai galėtų pagerinti investicijų finansavimo sklandumą, įskaitant galimybes iš anksto finansuoti projektus. Tai ypač svarbu projektams, kurių įgyvendinimas susijęs tiek su nacionalinėmis, tiek su europinėmis lėšomis.

    Be to, IGTL ir RBF tikisi „patikimos, daugiametės“ investicinių išlaidų prognozės, apimančios PKP Polskie Linie Kolejowe ir Portu Polska planus bei visus finansavimo šaltinius.

    Organizacijos pabrėžia suprantančios biudžeto kompromisų poreikį, tačiau teigia negalinčios sutikti, kad kompromiso kaina taptų reformos tikslų atidėjimas ir rizikos perkėlimas įmonėms.

  • Kazachstanas siekia atnaujinti naftos tranzitą į Vokietiją „Družba“ vamzdynu per Lenkiją

    Kazachstanas svarsto galimybę atnaujinti naftos tiekimą į Vokietiją pasitelkiant rusišką vamzdynų infrastruktūrą. Jei planas pavyks, nafta vėl galėtų tekėti ir Lenkijos „Družba“ (liet. „Draugystė“) naftotiekio atkarpa.

    Kaip skelbia agentūra „Interfax Kazakhstan“, Kazachstano energetikos ministerija kreipėsi į Rusijos energetikos ministeriją, prašydama sudaryti sąlygas tranzitui į Švedto (Schwedt) naftos perdirbimo gamyklą ir į Baltijos jūros Ust Lugos jūrų terminalą.

    Kazachstano pusė teigia laukianti Rusijos atsakymo. Tai reiškia, kad sprendimas priklausys nuo to, ar bus pritarta naftos transportui „Družba“ sistemos vamzdynais ir krovai per Ust Lugos uostą.

    Šis maršrutas Kazachstanui svarbus ir dėl to, kad pastaruoju metu šaliai kyla įvairių eksporto iššūkių, o tiekimas į Vokietiją laikomas reikšminga kryptimi.

    Eksportas į Vokietiją buvo sustabdytas gegužės 1-ąją

    Tekste nurodoma, kad Kazachstanas šių metų gegužės 1 dieną sustabdė naftos eksportą į Vokietiją. Nuo sausio iki balandžio pabaigos buvo spėta eksportuoti 1,02 mln. tonų.

    Vėliau Rusijos naftotiekių operatorius „Transneft“ nurodė stabdyti transportavimą, oficialiai tai motyvuodamas techninėmis priežastimis.

    Taip pat primenama, kad 2025 metais, naudojantis tranzitu per Baltarusiją ir Lenkiją, „KazMunaiGas“ į Vokietiją pristatė 2,1 mln. tonų naftos. Tų metų planuose buvo numatytas didinimas iki 3,0 mln. tonų.

    Kazachstanui svarbus alternatyvus eksporto kelias

    Tekste pažymima, kad didžioji dalis naftos tiekimo Europos pirkėjams vyksta per CPC vamzdynų tinklą į Novorosijsko uostą prie Juodosios jūros. Vis dėlto šiais metais ukrainiečių dronų atakos kelis kartus apgadino infrastruktūrą ir tai lėmė eksporto sustabdymus.

    Be to, nurodoma, kad greta techninių klausimų, susijusių su telkinių priežiūra, viena didžiausių kliūčių yra ribota infrastruktūra, kuri neleidžia lengvai padidinti eksporto apimčių.

    Todėl Kazachstanui itin svarbu atnaujinti naftos pumpavimą į Švedto naftos perdirbimo gamyklą ir vėl atverti šią pardavimo kryptį.

    Tuo pačiu pateikiama ir naujausia Kazachstano gavybos prognozė: šiemet šalis, pagal sumažintą vyriausybės prognozę, išgaus 96 mln. tonų naftos (anksčiau planuota 101 mln. tonų).