CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija dėl ETS reformos: nenori atiduoti 30 proc. pajamų ES biudžetui ir siūlo švelninti pokyčius

    Lenkijos vyriausybė rengiasi griežtai derėtis dėl Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reformos ir aiškiai sako, kad dalies pajamų Briuseliui neatiduos. Varšuva prieštarauja Europos Komisijos idėjai 30 proc. pajamų iš taršos leidimų pardavimo pervesti į ES biudžetą.

    Lenkijos argumentas paprastas: šios lėšos, jos teigimu, yra būtinos nacionalinei energetikos pertvarkai ir pramonės konkurencingumui išlaikyti. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai dėl ETS tiesiogiai veikia elektros kainas ir energijai imlių sektorių išlaidas.

    Ginčas dėl lėšų perskirstymo

    Europos Komisijos siūlomoje ETS reformos kryptyje numatoma ne tik dalį pajamų nukreipti į bendrą ES biudžetą, bet ir griežčiau apibrėžti, kam valstybės turėtų skirti likusias lėšas. Tarp siūlymų minimas reikalavimas reikšmingą dalį pinigų nukreipti pramonės dekarbonizacijai.

    Lenkija pabrėžia, kad jos poreikiai šioje srityje yra itin dideli, todėl sprendimai, mažinantys nacionalinį finansinį „amortizatorių“, gali apsunkinti investicijas į tinklus, generaciją ir paramą pramonei. Varšuva taip pat signalizuoja, kad tokie pervedimai į ES biudžetą, jos vertinimu, silpnintų valstybių narių kontrolę, kaip ir kur panaudojami pinigai.

    „Tai yra mūsų lėšos, o transformacijos poreikiai milžiniški, todėl Europos Komisija neturėtų jų perimti“, – sakė Lenkijos klimato ministerijos viceministras Krzysztofas Bolesta.

    Sieks lėtesnio leidimų mažinimo

    Kitas Lenkijos derybinis tikslas – sulėtinti taršos leidimų pasiūlos mažinimą rinkoje. Varšuva teigia, kad per greitas leidimų mažėjimas gali didinti kainų spaudimą ir kartu kelti energijos bei gamybos kaštus.

    Šis klausimas jautrus visai ES, nes ETS leidimų kaina paprastai persiduoda į elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur vis dar reikšminga iškastinio kuro dalis. Lenkija akcentuoja, kad pramonės sektoriams, konkuruojantiems pasaulinėse rinkose, staigus kaštų šuolis gali reikšti gamybos perkėlimą už ES ribų.

    ETS2 ir atliekų deginimas – dar du frontai

    Lenkija taip pat nepritaria planams į ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Jos argumentas – papildomas apmokestinimas gali didinti komunalinių paslaugų kainas ir apsunkinti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.

    Dar vienas ginčo taškas – ETS2, numatomas pastatams ir kelių transportui. Varšuva nori, kad diskusija dėl šio mechanizmo būtų peržiūrėta taip, jog mažiau paveiktų namų ūkių išlaidas, ypač šildymo ir degalų kainų dedamąją.

    Europos Komisijos pasiūlymai dėl ETS reformos dabar keliaus į derybas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Lenkija signalizuoja, kad sieks išlaikyti ETS pajamas nacionaliniame biudžete, švelninti leidimų mažinimo tempą ir užsitikrinti pramonei palankesnes taisykles po 2030 metų.

  • CPK koreguoja greitojo geležinkelio maršrutą: Torunė ir Bydgoščius gali gauti naują jungtį

    Lenkijos valstybės valdoma bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė koreguojanti planuojamos greitojo geležinkelio linijos CMK-Północ trasą. Pagrindinis pokytis siejamas su noru geriau įtraukti Torunę ir Bydgoščiaus–Torunės aglomeraciją į greitųjų traukinių tinklą.

    Pasak CPK, atnaujinimas pirmiausia paliestų vidurinę planuojamos magistralės atkarpą tarp Lipno ir Grudziondzo. Ši korekcija turėtų leisti trasą suprojektuoti arčiau Torunės, kad regionas gautų patogesnes ir greitesnes keliones į kitus šalies centrus.

    Iki šiol viešai aptartas maršrutas buvo planuojamas kryptimi Varšuva – naujasis oro uostas – Plockas – Lipno – Grudziondzas – Gdanskas. Dabar, kaip nurodo CPK, vertinami alternatyvūs koridoriai, kurie pakeistų dalį šios trajektorijos ir sustiprintų susisiekimą su Kujavijos-Pamario regionu.

    Išliktų 100 minučių tikslas

    CPK pabrėžia, kad korekcija neturi pailginti kelionės laiko pagrindinėje ašyje tarp Varšuvos ir Gdansko. Strateginis tikslas ir toliau įvardijamas tas pats: maždaug 100 minučių kelionė greituoju geležinkeliu.

    Tokie laiko rodikliai Lenkijoje siejami su naujos kartos infrastruktūra, didesniais projektiniais greičiais ir mažesniu sustojimų skaičiumi. Dėl to bet koks trasos priartinimas prie didesnių miestų paprastai reikalauja kompromisų: reikia suderinti regioninį pasiekiamumą ir magistralinio greičio logiką.

    Kas vyks toliau?

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu vyksta ekspertų analizės, kurių metu lyginami keli galimi trasos variantai. Pasibaigus vertinimams turėtų būti pasirinktas galutinis sprendimas ir parengtas tolesnių darbų grafikas.

    CMK-Północ laikoma viena svarbiausių geležinkelių investicijų, numatytų CPK programoje, kuri sieja šalies transporto sistemos pertvarką su naujo centrinio oro uosto ir greitųjų geležinkelių tinklo plėtra. Projektus rengia CPK kartu su PKP Polskie Linie Kolejowe, darbus koordinuojant Infrastruktūros ministerijai.

  • e-TOLL baudos ir toliau be nuolaidų: ministerija žada korekcijas, bet lankstumo neįves

    Lenkijoje veikianti kelių rinkliavos sistema e-TOLL vairuotojams kol kas nesiūlo švelnesnio vertinimo net ir tada, kai pažeidimai yra nedideli ar padaryti dėl techninių nesklandumų. Infrastruktūros ministerija skelbia rengianti pakeitimus, tačiau pabrėžia, kad viena esminė nuostata nesikeis: baudos ir toliau liks iš esmės fiksuotos.

    Diskusija dėl sankcijų e-TOLL sistemoje įsibėgėjo po kreipimųsi į ombudsmeno instituciją, kuri kėlė klausimą, ar dabartinis modelis atitinka proporcingumo principą. Kritikos esmė paprasta: kai baudos dydis praktiškai nepriklauso nuo pažeidimo masto ar aplinkybių, nukenčia teisingumo ir prevencijos balansas.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Ombudsmeno pozicija remiasi nuostata, kad sankcijos turėtų būti proporcingos ir leisti įvertinti konkrečią situaciją. Praktikoje e-TOLL atvejais tai reikštų galimybę atskirti piktybinį vengimą mokėti nuo, pavyzdžiui, vienkartinės klaidos, neteisingai suvestų duomenų ar laikino ryšio sutrikimo.

    Ministerija, atsakydama į pastabas, sutinka, kad sistema turi būti aiškesnė ir tiksliau apibrėžti pažeidimų tipus. Vis dėlto ji nemato pagrindo įteisinti individualaus baudų mažinimo, nes tai, anot institucijų, reikštų sudėtingesnes procedūras ir ilgesnį administracinį nagrinėjimą.

    Kokius pakeitimus žada ministerija?

    Rengiamuose pakeitimuose numatoma atnaujinti pažeidimų katalogą ir patikslinti sankcijų skyrimo mechanizmą, kad jis labiau sietųsi su pažeidimo pobūdžiu. Kitaip tariant, sistema turėtų tapti nuoseklesnė: aiškiau aprašyti atvejai, už ką ir kada skiriamos sankcijos.

    Tačiau kertinis lūkestis, kurį kėlė kritikai, greičiausiai nebus patenkintas. Ministerija laikosi pozicijos, kad individualus baudų „miarkavimas“ pagal aplinkybes nebūtų efektyvus, nes didintų administracinę naštą ir apsunkintų vienodą teisės taikymą.

    Kodėl tai aktualu vairuotojams?

    Vairuotojams ir vežėjams e-TOLL yra kasdienis įrankis, todėl bet koks neapibrėžtumas ar pernelyg griežtas sankcijų modelis tiesiogiai didina riziką. Net ir smulki klaida gali virsti brangiai kainuojančia procedūra, o ginčai dėl baudų dažnai pareikalauja laiko ir papildomų kaštų.

    Ministerija nurodo, kad naujas atsakomybės modelis rengiamas kartu su transporto priežiūros institucijomis ir finansų sektoriumi. Kol kas signalas aiškus: korekcijų bus, bet vieno dalyko valdžia neketina atsisakyti, todėl vairuotojams teks ir toliau ypatingai atidžiai laikytis e-TOLL taisyklių.

  • Neigiamos elektros kainos ir OZE ribojimai Lenkijoje: verslas siūlo 3 išeitis ir laukia proveržio su kaupikliais

    Kas verčia riboti OZE gamybą

    Lenkijos elektros sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl tinklo apribojimų ir sistemos balansavimo poreikių operatorius nurodo mažinti atsinaujinančios energijos gamybą. Verslas pabrėžia, kad kol sistema remiasi anglimi kūrenamomis elektrinėmis, OZE plėtra neišvengiamai atsitrenkia į technines ribas.

    Anglies blokai turi vadinamąsias minimalias stabilaus darbo ribas, todėl jų neįmanoma greitai išjungti ar sumažinti iki nulio. Pavasarį, kai saulės elektrinės gamina daug, o šilumos poreikis dar išlaiko kogeneraciją, rinkoje lengviau atsiranda perteklius ir daugėja valandų su neigiamomis kainomis.

    Trys kryptys, kurias mini verslas

    Viena iš praktinių priemonių – aktyvesnė elektros pardavimo ir portfelio valdymo strategija, kai gamyba ir pardavimas optimizuojami taip, kad būtų mažinama priverstinio ribojimo rizika. Tokia taktika siejama su profesionaliu prekybos ir balansavimo sprendimų naudojimu, ypač kai kainos svyruoja vis dažniau.

    Antra kryptis – dalyvavimas balansavimo rinkoje, kur tam tikrais atvejais galima valdomai ir už atlygį koreguoti generaciją, prisidedant prie sistemos stabilumo. Tam reikia techninių atnaujinimų ir atitikties operatoriaus reikalavimams, todėl dalis vystomų projektų orientuojami į gebėjimą lanksčiai reaguoti į sistemos signalus.

    Trečia – energijos kaupikliai, kurie, verslo vertinimu, gali reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką. Kaupikliai gali sugerti momentinį OZE perteklių, vėliau jį grąžinti į tinklą ir taip mažinti tiek priverstinių ribojimų apimtis, tiek neigiamų kainų valandų skaičių.

    Kada kaupikliai gali pakeisti situaciją

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad pirmasis aiškus kaupiklių poveikis gali pasimatyti jau artimiausiais metais, kai pradės veikti didesni projektai. Kaip pavyzdys minimi pilotiniai sprendimai ir didesnės galios portfeliai, kurie vystomi po laimėtų pajėgumų mechanizmo konkursų, o bendra planuojama įrengtoji galia gali siekti šimtus megavatų.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad kaupyklų pelningumas nėra garantuotas ilgam laikui. Didėjant konkurencijai ir daugėjant baterijų, arbitražo galimybės gali siaurėti, o tada rinka vėl ieškos naujos pusiausvyros tarp OZE plėtros, tinklų pralaidumo ir lankstumo priemonių.

    „Neįmanoma visiškai išvengti ribojimų ir neigiamų kainų, bet jų poveikį galima mažinti aktyvia elektros pardavimo ir balansavimo strategija“, – sakė „Wento“ vadovas Wojciechas Cetnarskis.

    Verslas taip pat akcentuoja hibridinių projektų svarbą, kai keli skirtingi šaltiniai ar kaupikliai dalijasi tuo pačiu prijungimu prie tinklo. Toks modelis gali efektyviau išnaudoti infrastruktūrą, tačiau jam vis dar reikia daugiau aiškumo dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo procedūrų.

    Ilgesnėje perspektyvoje OZE plėtrą Lenkijoje lems ne tik gamybos pajėgumai, bet ir paklausa: pramonės, šildymo bei transporto elektrifikacija. Kuo sparčiau augs elektros vartojimas, tuo daugiau atsiras erdvės naujiems atsinaujinančios energetikos projektams ir lankstumo sprendimams.

  • Polenergia akcijų supirkimas: 13,4 eurų kaina kelia ginčą, o rinka tikisi didesnio pasiūlymo

    Didžiausi Polenergijos akcininkai BIF IV Europe Holdings Limited ir Mansa Investments, kartu valdantys 77,88 proc. bendrovės akcijų, paskelbė kvietimą supirkti likusias akcijas. Už vieną akciją siūloma 59,10 zlotų, tai yra apie 13,4 euro, o sandorio vertė gali siekti maždaug 227 mln. eurų.

    Bendrovės valdyba teigia, kad pasiūlyta kaina atitinka sąžiningą vertę, tačiau rinkos elgsena rodo atsargesnį požiūrį. Analitikai neatmeta, kad kaina gali būti koreguojama, nes investuotojai, ypač instituciniai, linkę reikalauti didesnės premijos už pasitraukimą iš biržos.

    Rinka mato per mažą premiją

    Po kvietimo paskelbimo Polenergijos akcijų kaina Varšuvos biržoje buvo aukštesnė už siūlomą supirkimo kainą, o tai dažnai interpretuojama kaip signalas, kad investuotojai tikisi pagerinto pasiūlymo. Kai supirkimo kaina nesiekia rinkos kainos, daliai akcininkų ekonomiškai nenaudinga parduoti, nebent tikimasi greito sandorio užbaigimo ar sumažėjusios rizikos.

    Rinkoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad siūloma premija, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, nėra didelė, todėl mažesni akcininkai gali nesutikti su pasitraukimo iš biržos sąlygomis. Energetikos sektoriuje vertinimai stipriai priklauso nuo vėjo projektų prielaidų, elektros kainų lūkesčių, reguliavimo ir kapitalo kaštų, todėl derybų erdvės paprastai lieka.

    Kodėl siekiama pasitraukti iš biržos

    Supirkimo tikslas – sukaupti likusias akcijas ir vėliau išbraukti Polenergiją iš Varšuvos vertybinių popierių biržos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su noru turėti daugiau lankstumo priimant ilgalaikius investicinius sprendimus, mažinant viešos bendrovės atskaitomybės kaštus ir išvengiant kasdienių rinkos svyravimų įtakos.

    Polenergijos atveju papildomą reikšmę turi planuojami didelės apimties energetikos projektai, kuriems būdingas ilgas pasirengimo laikotarpis ir jautrumas palūkanų normoms bei tiekimo grandinių kainoms. Tokiose situacijose kontrolę stiprinantys akcininkai dažnai siekia aiškesnės sprendimų grandinės ir paprastesnio finansavimo modelio.

    Nuo ko priklausys kvietimo sėkmė

    Vienas pagrindinių veiksnių – institucinių investuotojų pozicija, nes reikšmingus paketus valdo pensijų fondai. Jei fondai nuspręs, kad pasiūlymas neatspindi potencialo ar alternatyvios vertės, kvietimas gali nesurinkti pakankamo kiekio akcijų, o tai reikštų, kad išbraukimo planas nusikeltų.

    Ši istorija turi ir precedentą: ankstesni bandymai supirkti akcijas ne visada baigdavosi sėkmingai, kai kaina rinkai pasirodydavo per žema. Dėl to investuotojai dabar atidžiai vertina, ar kvietimo teikėjai yra pasiryžę didinti pasiūlymą, kad sandoris būtų užbaigtas šį kartą.

    Numatyta, kad akcijų pardavimo paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų liepos 14 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos, o pats įsigijimas planuojamas 2026 metų rugpjūčio 17 dieną ir atsiskaitymas 2026 metų rugpjūčio 19 dieną. Kvietimo teikėjai taip pat pasilieka teisę terminus pratęsti.

    Finansiniai rezultatai rodo, kad bendrovė veikia kintančioje aplinkoje: 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pajamos siekė apie 209 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 14,6 mln. eurų. Prieš metus pajamos buvo apie 272 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 9,8 mln. eurų, tad pelningumas pagerėjo, nors apyvarta sumažėjo.

    Galutinis atsakymas, ar 13,4 eurų už akciją yra pakankama kaina, paaiškės iš rinkos sprendimo: jei akcijų nepavyks surinkti, spaudimas didinti pasiūlymą išliks. Jei pasiūlymas bus priimtas, Polenergija gali žengti į privatų etapą, kuriame strateginiai sprendimai bus priimami be biržos kasdienybės.

  • S19 sutarties nutraukimas brangsta: į GDDKiA plaukia milijoniniai subrangovų reikalavimai

    Nutraukus daugiau nei milijardo eurų vertės S19 ruožo Domaradz–Iskrzynia sutartį, Lenkijos kelių direkcija GDDKiA sulaukia vis daugiau subrangovų prašymų dėl vadinamųjų tiesioginių išmokų. Į Ržešuvo padalinį jau pateikta dar 10 naujų reikalavimų, kurių bendra suma siekia apie 3 700 000 eurų.

    Anksčiau dėl išmokų buvo kreiptasi ir dar dviem atvejais – dėl maždaug 300 000 eurų. GDDKiA pabrėžia, kad visi pareiškėjai buvo patvirtinti subrangovai, dirbę šiame projekte, todėl jų dokumentai vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Kas kaltas dėl sutarties žlugimo?

    Rangovas „Mostostal Warszawa“ teigia, kad nuo sutarties atsitraukė dėl investuotojo kaltės. Bendrovė nurodo, jog statybose išryškėjo nenumatytos grunto sąlygos, o dalį objektų esą teko perprojektuoti po aplinkosauginių sprendimų, todėl projekto kaina galėjo išaugti apie 127 000 000 eurų.

    GDDKiA šiuos argumentus atmeta ir tikina, kad sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, jam esą palikus darbus. Direkcija taip pat akcentuoja, kad subrangovų atliktų darbų apimtys dar turės būti galutinai patikrintos per baigiamąją inventorizaciją.

    Pinigai rezervuoti, bet kelias vėluos

    GDDKiA skelbia, kad lėšos pagrįstiems reikalavimams padengti yra numatytos, o finansinės pasekmės valdomos per garantijų mechanizmus. Direkcija jau realizavo avanso grąžinimo garantiją ir susigrąžino daugiau nei 7 000 000 eurų, taip pat sustabdė mokėjimus, kurie būtų turėję pasiekti rangovą.

    Tuo pat metu teismas laikinai pristabdė kitos garantijos – dėl tinkamo sutarties įvykdymo – panaudojimą, todėl ginčas gali užsitęsti. Praktikoje tai reiškia, kad dalis galutinių atsiskaitymų priklausys nuo teisinių procedūrų ir atliktų darbų įvertinimo.

    Naujas konkursas planuojamas rudenį

    Nutrauktas kontraktas buvo įstrigęs: darbai buvo pažengę tik apie 13 proc., nors buvo sunaudota apie 96 proc. visam projektui numatyto laiko. Dėl to didėja rizika, kad galutinė projekto kaina ir terminas bus peržiūrėti, o dalį darbų gali tekti kartoti ar adaptuoti naujam rangovui.

    GDDKiA praneša, kad naujas konkursas S19 ruožui užbaigti turėtų būti paskelbtas rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Iki tol direkcija siekia susidėlioti finansinį paveikslą ir susisteminti subrangovų reikalavimus, nes jų suma, sprendžiant iš dinamikos, gali dar augti.

  • Britų „Menzies Aviation“ taikosi į Lenkijos oro uostus: planas Port Polska ir konkurencija kainoms

    Tarptautinė antžeminio aptarnavimo bendrovė „Menzies Aviation“ stiprina pastangas įžengti į Lenkijos oro uostų rinką. Įmonė, dirbanti šimtuose oro uostų visame pasaulyje, sako matanti didelį augimo potencialą ir tikisi ateityje dalyvauti naujojo Port Polska projekte.

    Antžeminis aptarnavimas apima kritines operacijas nuo lėktuvo stovėjimo aikštelėje, bagažo ir keleivių aptarnavimo iki krovinio ir degalų paslaugų. Nuo šių procesų kokybės priklauso punktualumas, sauga ir keleivių patirtis, o augant skrydžių srautams visoje Europoje paslaugų pajėgumas tampa viena jautriausių grandžių.

    Rinka, kurioje dominuoja vietiniai žaidėjai

    Lenkijoje antžeminio aptarnavimo segmentą iš esmės valdo vietos operatoriai, glaudžiai susiję su oro uostų infrastruktūros valdytojais. Dėl to naujiems tarptautiniams tiekėjams patekti į rinką yra sudėtingiau, o konkurencija dėl kainos ir kokybės pokyčių dažnai priklauso nuo reguliavimo bei oro uostų sprendimų.

    „Menzies Aviation“ atstovai pabrėžia, kad pirmieji žingsniai paprastai yra du: susitarti su oro linijomis dėl paslaugų apimties ir gauti visus reikiamus leidimus veiklai konkrečiuose oro uostuose. Įmonė teigia, kad bendradarbiauja su daugeliu oro linijų, kurios jau skraido į Lenkiją, todėl komercinis pagrindas deryboms egzistuoja.

    Kodėl įėjimas į rinką stringa?

    Bendrovė pripažįsta, kad didžiausia praktinė kliūtis yra leidimų ir sertifikavimo procesai, kurie skirtingose šalyse skiriasi, o Lenkijoje laikomi sudėtingais. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie darbą didžiuosiuose oro uostuose, kur veikia griežtos saugos, personalo patikros ir infrastruktūros prieigos taisyklės.

    Bandymas įsitvirtinti Varšuvos Modlino oro uoste, pasak įmonės, anksčiau nebuvo sėkmingas dėl to, kad reikalingi leidimai nebuvo gauti laiku. Vis dėlto „Menzies Aviation“ tvirtina toliau vertinanti kelias prioritetines vietas visoje Lenkijoje, o Modlinas išlieka tarp galimų variantų.

    Port Polska ir pažadas keleiviams

    Didžiausia strateginė galimybė įmonei yra planuojamas Port Polska, kuris galėtų pakeisti jėgų balansą regione. Tarptautiniai operatoriai tokiais atvejais dažnai siekia įsitvirtinti anksti, nes nauji oro uostai leidžia kurti procesus nuo nulio, o oro linijos linkusios atsivesti partnerius, su kuriais jau turi patirties kituose maršrutuose.

    „Konkurencija paprastai reiškia ir geresnes kainas, ir geresnę paslaugų kokybę“, – sakė „Menzies Aviation“ atstovas Jiří Petržilka.

    Įmonė akcentuoja masto pranašumą: standartizuoti procesai ir patirtis skirtinguose oro uostuose leidžia siūlyti vienodesnę paslaugų kokybę tiek pigių skrydžių bendrovėms, tiek tradiciniams vežėjams. Tokia logika, pasak „Menzies Aviation“, ilgainiui turėtų atsispindėti ir keleivių patirtyje, ir oro linijų kaštuose, jei rinkoje atsirastų daugiau pasirinkimo.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    DI ginklas „Bullfrog“ kelia audrą: savarankiškai aptinka taikinius, bet kas spaudžia gaiduką?

    Kas yra „Bullfrog“

    JAV bendrovės „Allen Control Systems“ kuriamas „Bullfrog“ – tai mobilus ginkluotos robotikos sprendimas, skirtas aptikti ir sekti grėsmes, pirmiausia mažus dronus. Sistema naudoja dirbtinis intelektas paremtus vaizdo atpažinimo algoritmus ir jutiklius, kurie automatizuoja aptikimo bei sekimo etapą.

    Gamintojas pabrėžia, kad „Bullfrog“ nėra visiškai autonominis mirtinas ginklas: galutinį sprendimą dėl šaudymo turi priimti operatorius. Vis dėlto būtent tai ir kelia daugiausia diskusijų, nes didelė dalis vadinamosios taikinio parinkimo grandinės atliekama automatiškai.

    Kiek kainuoja ir kuo ginkluotas

    Pirminė prototipo kūrimo sutartis siekia apie 5 700 000 eurų. „Bullfrog“ platforma, kaip skelbiama, sveria apie 136 kilogramus ir gali būti komplektuojama su 7,62 mm M240 kulkosvaidžiu.

    Tokioje konfigūracijoje ginklas gali iššauti iki maždaug 850 šūvių per minutę, o sistema pati parengia ginklą šūviui po to, kai aptinka, suklasifikuoja ir seka objektą. Praktinis tikslas – greitai ir pigiai numušti dronus, ypač kai pigūs bepiločiai kelia grėsmę brangiai karinei technikai.

    Kodėl kilo kontroversija

    „Allen Control Systems“ komunikacijoje „Bullfrog“ pristatomas kaip priemonė kovai su dronais, tačiau demonstracinėse medžiagose matyti, kad sistema gali persijungti nuo oro taikinių prie antžeminių. Tai reiškia, kad technologija teoriškai pajėgi identifikuoti ir sekti objektus ant žemės, o tai kelia papildomų etinių ir teisinių klausimų.

    Iki galo neaišku, ar dabartinėse programinės įrangos versijose yra griežti apribojimai, kurie neleistų atpažinti žmonių kaip potencialių taikinių. Ekspertai paprastai pabrėžia, kad net ir palikus žmogui galutinį sprendimą, klaidingos klasifikacijos rizika išlieka, ypač sudėtingomis sąlygomis.

    Kaip JAV ketina naudoti

    Susidomėjimas tokiais sprendimais auga dėl karo Ukrainoje išryškėjusios tendencijos: masiškai naudojami pigūs dronai verčia ieškoti nebrangių, greitai perdislokuojamų priešdroninių priemonių. Gamintojas teigia, kad vieno taikinio sunaikinimo kaina gali būti labai maža, palyginti su tradicinėmis oro gynybos raketomis, kurių panaudojimas dažnai kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

    „Bullfrog“ yra minimas platesniame JAV priešdroninių sistemų kontekste, įskaitant jūrų pėstininkų planus naudoti sprendimus, susijusius su L-MADIS koncepcija. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti montuojama ant esamų platformų, o ateityje – derinama su kitais ginklais, priklausomai nuo užduoties ir transporto priemonės.

    „Sprendimas panaudoti ginklą vis tiek priklauso žmogui, operatorius turi patvirtinti taikinį ir duoti komandą pradėti ugnį“, – pabrėžia gamintojas.

    Vis dėlto diskusija dėl to, kiek automatizacijos galima leisti mirtinos jėgos taikymo grandinėje, tik aštrėja: kuo daugiau etapų patikima DI, tuo svarbesni tampa testavimo standartai, atsakomybės ribos ir aiškios naudojimo taisyklės. Dėl to tokie projektai kaip „Bullfrog“ vertinami ne tik kaip technologinis šuolis, bet ir kaip naujas išbandymas karo teisės bei etikos normoms.