Tag: Dirbtinis intelektas

  • „DoorDash“ akcijos šoktelėjo 12 proc.: uždarbis pranoko prognozes, bet pajamos nuvylė

    „DoorDash“ akcijos šoktelėjo 12 proc.: uždarbis pranoko prognozes, bet pajamos nuvylė

    Maisto pristatymo platformos „DoorDash“ akcijos po biržos uždarymo šoktelėjo apie 12 proc., investuotojams įvertinus bendrovės pirmojo ketvirčio rezultatus ir optimistiškesnes užsakymų apimčių prognozes. Rinka teigiamai sureagavo į pelno rodiklius, nors pajamų eilutė lūkesčių ir nepasiekė.

    „DoorDash“ paskelbė, kad pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,42 euro, kai analitikai tikėjosi apie 0,36 euro. Tuo metu pajamos sudarė maždaug 3,75 mlrd. eurų ir buvo mažesnės nei rinkos prognozuotas apie 3,84 mlrd. eurų lygis.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį pajamos augo 33 proc., o bendras užsakymų skaičius padidėjo 27 proc. iki 933 mln. Vis dėlto šis rezultatas buvo kuklesnis nei analitikų laukta maždaug 954 mln. užsakymų apimtis, o grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 171 mln. eurų.

    Kas labiausiai patiko rinkai?

    Vienas svarbiausių investuotojų dėmesio taškų buvo bendras prekių ir paslaugų užsakymų vertės rodiklis, atspindintis visų užsakymų piniginę apimtį platformoje. „DoorDash“ skelbia, kad šis rodiklis per ketvirtį siekė apie 29,4 mlrd. eurų ir augo 37 proc., taip nežymiai pranokdamas rinkos lūkesčius.

    Dar svarbiau, kad bendrovė pateikė ir einamojo ketvirčio prognozę: bendra užsakymų vertė turėtų siekti apie 30,2–31,2 mlrd. eurų. Tokia gairė buvo aukštesnė nei dalies analitikų skaičiuotas vidurkis, todėl prisidėjo prie staigesnio akcijų brangimo.

    EBITDA prognozė, palyginti su lūkesčiais, buvo kiek vangesnė: „DoorDash“ nurodė apie 718–811 mln. eurų intervalą, o rinkoje buvo tikimasi maždaug 774 mln. eurų. Tai signalizuoja, kad bendrovė toliau aktyviai investuoja į plėtrą ir efektyvumo didinimą.

    Plėtra, DI ir konkurencija

    „DoorDash“ pastaraisiais metais didina investicijas į technologijas ir platformos pertvarką, siekdama suvienodinti produktus ir procesus po įsigijimų skirtingose rinkose. Bendrovė akcentuoja vieningos technologinės bazės kūrimą ir didesnį DI panaudojimą, kad naudotojams būtų paprasčiau rasti pasiūlymus, o pristatymas vyktų sklandžiau.

    „Tikimės, kad šios iniciatyvos leis mums investuoti efektyviau, dirbti našiau ir sparčiau augti bendruomenėse, kurias aptarnaujame“, – teigiama „DoorDash“ pranešime.

    Konkurencinė kova maisto ir kasdienės prekybos pristatymo rinkoje išlieka intensyvi, o „DoorDash“ dažniausiai lyginama su „Uber“ priklausančia „Uber Eats“. Šiame sektoriuje įmonės vienu metu varžosi dėl vartotojų lojalumo, restoranų partnerystės, kurjerių pasiūlos ir vis griežtesnių kainodaros sprendimų.

    Ką tai reiškia vartotojams ir investuotojams

    Rezultatai rodo dvilypį vaizdą: paklausa išlieka stipri, tačiau vartotojų elgsena tampa jautresnė kainai, o konkurencinė aplinka verčia daugiau investuoti į produktą ir paslaugų kokybę. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali svyruoti pelningumo rodikliai, net jei apimtys auga.

    Investuotojams šis ketvirtis tapo priminimu, kad „DoorDash“ vertinimą lemia ne vien dabartinis pelnas, bet ir gebėjimas didinti užsakymų vertę, efektyviai valdyti sąnaudas ir įrodyti, kad didelės investicijos į technologijas bei DI ilgainiui atsiperka.

  • „Snap“ nutraukė sandorį su „Perplexity“: akcijos smuko, o vadovas įspėja dėl Artimųjų Rytų

    „Snap“ nutraukė sandorį su „Perplexity“: akcijos smuko, o vadovas įspėja dėl Artimųjų Rytų

    Socialinių tinklų bendrovės „Snap“ akcijos po prekybos valandų smuko apie 4 proc., kai įmonė paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus ir pateikė atsargesnes antrojo ketvirčio pardavimų prognozes. Investuotojų nuotaikas papildomai atvėsino žinia, kad nutrūko bendradarbiavimo susitarimas su generatyvinio dirbtinio intelekto startuoliu „Perplexity“.

    „Snap“ nurodė, kad pirmojo ketvirčio pajamos per metus augo 12 proc., o grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 78 milijonų eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė apie 123 milijonus eurų, tad bendrovė pabrėžė, jog nuostoliai reikšmingai susitraukė.

    Vartotojų rodikliai taip pat gerėjo: pasaulinis kasdienių aktyvių naudotojų skaičius pasiekė 483 milijonus ir per metus augo 5 proc. Įmonė augimą siejo su produktais, tokiais kaip „Lenses“ filtrai ir „Snap Map“, kurie skatina dažnesnį programėlės naudojimą bei gerina reklamos inventoriaus patrauklumą.

    Atsargi prognozė ir reklamos rizikos

    Antrąjį ketvirtį „Snap“ prognozuoja apie 1,41–1,44 milijardo eurų pardavimus. Bendrovė akcentavo, kad Šiaurės Amerikoje didžiųjų reklamuotojų aktyvumas išliko iššūkiu reklamos augimui, nors esą jau matyti ženklų, kad situacija po truputį gerėja.

    „Pirmąjį ketvirtį grįžome prie kasdienių aktyvių naudotojų augimo, paspartinome pajamų augimą, didinome maržas ir sugeneravome stiprų laisvą pinigų srautą“, – sakė „Snap“ vadovas Evanas Spiegelis.

    Skaitmeninės reklamos rinka pastaraisiais metais tapo jautresnė ekonominiams ir geopolitiniams svyravimams: rinkodaros biudžetai dažnai peržiūrimi pirmiausia, o platformos konkuruoja ne tik dėl auditorijos, bet ir dėl reklamos efektyvumo matavimo. Dėl to investuotojai itin atidžiai vertina prognozes, net jei faktiniai rezultatai atrodo stabilūs.

    Nutrauktas susitarimas su „Perplexity“

    „Snap“ investuotojams nurodė, kad prognozėse daroma prielaida, jog iš „Perplexity“ partnerystės nebebus jokio įnašo, nes šalių santykiai buvo užbaigti dar pirmąjį ketvirtį. Anksčiau skelbta, kad sandorio vertė siekė apie 370 milijonų eurų ir turėjo pradėti reikšmingiau atsispindėti pajamose vėlesniais metais.

    Rinkoje tai interpretuojama kaip papildomas neapibrėžtumas „Snap“ dirbtinio intelekto kryptyje: tokio tipo partnerystės dažnai siejamos su naujais reklamos produktais, personalizacija ir turinio rekomendacijomis. Vis dėlto vien technologinis naratyvas ne visada kompensuoja reklamos cikliškumą, todėl investuotojai paprastai reikalauja aiškesnio monetizacijos plano.

    Artimųjų Rytų veiksnys ir kaštų spaudimas

    „Snap“ taip pat įspėjo, kad prognozėse numatoma panaši veiklos aplinka Artimųjų Rytų regione, kokią bendrovė jautė kovą ir balandį, tačiau situacijos trajektorija išlieka neaiški. Platformoms, kurių pajamos priklauso nuo reklamos, regioniniai sukrėtimai gali reikšti staigesnį reklamos kampanijų stabdymą, biudžetų nukreipimą į kitus kanalus ar konservatyvesnį planavimą.

    Bendrovė anksčiau skelbė ir apie reikšmingą kaštų mažinimą, įskaitant maždaug 16 proc. darbuotojų atleidimą bei planus nebeužpildyti dalies atvirų pozicijų. Tai atitinka platesnę didžiųjų technologijų įmonių tendenciją, kai prioritetas teikiamas efektyvumui, infrastruktūros investicijoms ir DI produktų vystymui, tuo pat metu griežčiau valdant personalo ir veiklos sąnaudas.

  • „Anthropic“ vadovas pripažino: augimas šoktelėjo 80 kartų, DI skaičiavimo galios nebeužtenka

    „Anthropic“ vadovas pripažino: augimas šoktelėjo 80 kartų, DI skaičiavimo galios nebeužtenka

    JAV dirbtinio intelekto laboratorijos „Anthropic“ vadovas Dario Amodei San Franciske vykusioje kūrėjų konferencijoje pareiškė, kad bendrovė tikėjosi maždaug 10 kartų augimo, tačiau pirmąjį ketvirtį metiniu tempu fiksavo net 80 kartų šuolį. Pasak jo, būtent toks staigus šuolis paaiškina, kodėl bendrovei tapo sunku užtikrinti pakankamai skaičiavimo resursų.

    Vadovas pripažino, kad dėl ribotos skaičiavimo galios bendrovei teko susidurti su infrastruktūros apkrova, o tai gali atsispindėti paslaugų patikimume ir greityje, ypač piko metu. „Tai yra priežastis, kodėl turėjome sunkumų su skaičiavimo pajėgumais“, – sakė D. Amodei.

    Susitarimas dėl 300 megavatų

    D. Amodei pasisakymai nuskambėjo netrukus po to, kai „Anthropic“ paskelbė susitarimą su Elono Musko valdoma „SpaceX“ dėl skaičiavimo pajėgumų naudojimo Memfyje esančiame „Colossus 1“ duomenų centre. Skelbiama, kad pagal susitarimą „Anthropic“ gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų galios.

    Tokios apimties energijos poreikis parodo, kiek kainuoja ir kiek resursų reikalauja pažangūs DI modeliai, ypač kai vartojimas auga eksponentiškai. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra atsiremia ne tik į lustų gamybą, bet ir į elektros tinklų, aušinimo bei duomenų centrų plėtros ribas.

    Kas stumia augimą

    „Anthropic“ augimą skatina „Claude“ modelių populiarumas, o ypač įrankiai, orientuoti į programinės įrangos kūrimą. Bendrovė pabrėžia, kad programinės įrangos inžinieriai paprastai vieni pirmųjų masiškai pritaiko naujas technologijas, todėl jų elgsena neretai laikoma indikatoriumi, kas netrukus vyks ir platesnėje ekonomikoje.

    D. Amodei teigimu, toks įsisavinimo greitis yra ženklas, jog DI keis darbo procesus įvairiose srityse, o ne tik technologijų sektoriuje. Tuo pat metu tai didina spaudimą tiekėjams užtikrinti stabilų paslaugų veikimą, nes verslo klientams svarbiausia tampa patikimumas, aiškūs pajėgumų limitai ir prognozuojamos sąnaudos.

    Infrastruktūros įtampa ir reguliavimo fonas

    „Anthropic“ anksčiau viešai nurodė, kad auganti „Claude“ paklausa sukuria neišvengiamą įtampą infrastruktūrai, o tai paveikia patikimumą ir našumą. Bendrovė teigia, kad plečia pajėgumus ir siekia kuo greičiau padidinti klientams prieinamą skaičiavimo galią.

    Lygiagrečiai bendrovė veikia sudėtingame politiniame ir reguliaciniame fone JAV, kur DI sprendimų tiekėjams vis daugiau klausimų keliama dėl saugumo, tiekimo grandinių ir galimos priklausomybės nuo kritinių technologijų. Nepaisant to, „Anthropic“ signalizuoja, kad paklausa toliau auga, o didžiausias artimiausio laikotarpio iššūkis išlieka pajėgumų didinimas.

    Vadovas auditorijai sakė, kad dabartinis augimo tempas yra per sunkiai suvaldomas, ir išsakė viltį grįžti prie labiau prognozuojamos, „normalesnės“ plėtros. „Dabartinis augimo lygis yra tiesiog beprotiškas ir per sunkus suvaldyti“, – sakė D. Amodei.

  • Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad didieji debesų kompiuterijos žaidėjai negali sau leisti taupyti plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Pasak jo, ši rinka jau perėjo iš pažadų fazės į realią paklausą, todėl delsimas gali kainuoti užsakymus ir pajamas.

    Jis atmeta skeptikų argumentą, esą duomenų centrų bumas primena logiką pirmiausia pastatyti, o klientai atsiras vėliau. Cramerio vertinimu, klientai jau yra, o debesų paslaugų teikėjai tiesiog varžosi, kas greičiau užtikrins pakankamus skaičiavimo pajėgumus.

    „Visa šio duomenų centrų ralio esmė ta, kad tai ne pasaka: duomenų centrai statomi, o klientai iš tiesų ateina“, – sakė J. Crameris.

    Komentuodamas situaciją, jis išskyrė „Amazon“ planus 2026 metais kapitalo išlaidoms skirti apie 200 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalį nukreipiant duomenų centrų plėtrai. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu, tai sudaro apie 184 mlrd. eurų.

    Tokio masto investicijos, pasak analitikų, atspindi dvi tendencijas: generatyvinio DI modeliams reikia vis daugiau grafinių procesorių ir energijos, o įmonės vis dažniau perka skaičiavimo galią kaip paslaugą. Praktikoje tai reiškia, kad laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik lustus, bet ir duomenų centrus, tinklus, aušinimą bei patikimą tiekimą.

    J. Cramerio teigimu, dideli mokantys klientai, tokie kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“, jau aktyviai ieško partnerių, galinčių aptarnauti milžiniškas DI darbo apkrovas. Tai, jo nuomone, didina spaudimą debesų paslaugų teikėjams nestabdyti plėtros.

    „Jei nepastatysi stadiono, jie eis kitur ir paliksi daug pinigų ant stalo“, – teigė J. Crameris.

    Jis įspėjo, kad investicijas pristabdžiusios bendrovės rizikuoja, jog užsakymai persikels pas konkurentus. Kaip pavyzdžius jis mini „Alphabet“ ir „Microsoft“, kurie taip pat plečia duomenų centrų tinklus ir DI paslaugų pasiūlą.

    Rinkoje vis dažniau kalbama ir apie ribojančius veiksnius: elektros įvado pajėgumus, transformatorių ir aušinimo įrangos tiekimo grandines, specialistų trūkumą, taip pat leidimų procesus. Dėl to infrastruktūra tampa ne vien technologiniu, bet ir strateginiu pranašumu, kurį sunku greitai nukopijuoti.

    Cramerio žinutė investuotojams ir rinkos dalyviams paprasta: dirbtinio intelekto paklausa jau dabar materializuojasi sutartyse ir pajamose, todėl taupymas gali atsisukti prieš pačias bendroves. Jo vertinimu, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie laiku pastatys pajėgumus ir užsitikrins ilgalaikius klientus.

  • „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    Rezultatai geresni, bet akcija smuko

    Puslaidininkių architektūrų kūrėja „Arm“ pranešė apie geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatus, tačiau po prekybos valandų akcijos kaina smuko. Rinka sureagavo į tai, kad po įspūdingo ralio investuotojai ėmė fiksuoti pelną, o dalį optimizmo prislopino užuominos apie pasiūlos grandinės ribojimus.

    Kompanija nurodė, kad finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos augo apie 20 proc. iki maždaug 1,38 mlrd. eurų. Koreguotas pelnas akcijai taip pat viršijo analitikų lūkesčius, nors tam tikrose veiklos eilutėse išryškėjo skirtinga dinamika.

    CPU grįžta į centrą dėl DI

    Pastaraisiais metais DI bumo centre buvo grafikos procesoriai, tačiau rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama modelių vykdymui ir nuolatiniams, agentų valdomiems uždaviniams. Tokios užduotys dažnai reikalauja daugiau universalaus skaičiavimo ir didesnio CPU vaidmens, todėl duomenų centruose auga paklausa ne tik akseleratoriams.

    Šią tendenciją patvirtino ir didieji procesorių gamintojai, kalbantys apie besikeičiantį serverių konfigūracijų balansą. Rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja, kad DI infrastruktūroje CPU ir akseleratorių santykis artėja prie labiau subalansuoto, o tai atveria naują augimo etapą architektūrų tiekėjams.

    Hipermastelio žaidėjai renkasi „Arm“

    „Arm“ argumentas investuotojams remiasi tuo, kad jos architektūra jau yra plačiai naudojama hipermastelio duomenų centrų ekosistemoje. Kompanija akcentuoja, kad didžiausi akseleratorių tiekėjai savo sprendimus derina su „Arm“ pagrindu kuriamais procesoriais, o tai stiprina architektūros pozicijas prieš tradicinį x86 pasaulį.

    Prie „Arm“ augimo istorijos prisideda ir jos licencijavimo bei autorinių atlygių modelis, kuris paprastai užtikrina ypač aukštas maržas. Vis dėlto kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų grandinėje, gali jaustis cikliškumas, kuris trumpuoju laikotarpiu veikia honorarų srautų tempą.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl ėmėmės šio žingsnio, buvo tai, kad klientai to paprašė“, – sakė „Arm“ vadovė Renee Haas, aiškindama kompanijos sprendimą stiprinti pasiūlą duomenų centrams.

    Naujas augimo variklis ir pagrindinė rizika

    Kompanija išryškina ir kitą istorijos dalį: stiprėjančias ambicijas duomenų centrų procesorių kryptyje, orientuojantis į DI agentų darbo krūvius. „Arm“ teigia matanti kelių milijardų eurų apimties užsakymų potencialą artimiausiais metais, tačiau kartu pripažįsta, kad realų tempą ribos gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinės suderinimas.

    Būtent ši įtampa tarp paklausos ir galimybių greitai pristatyti produktą tapo viena priežasčių, kodėl dalis investuotojų sureagavo atsargiai, nepaisant geresnių rezultatų. Rinkoje įprasta, kad po didelio kainos šuolio net ir geri skaičiai nebūtinai užtikrina tolesnį kilimą, jei prognozėse matomos sąnaudų ar pasiūlos rizikos.

    Artimiausiam ketvirčiui „Arm“ pateikė pajamų prognozę, kuri šiek tiek viršijo rinkos vidurkį, tačiau numatomos veiklos išlaidos taip pat išlieka aukštos. Investuotojams tai signalizuoja, kad augimas duomenų centruose gali būti tvarus, bet kova dėl pajėgumų, produktų įvedimo grafiko ir konkurencinės aplinkos dar ilgai išliks esminiai kintamieji.

  • „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    Rinka atsivėrė ir sprogo

    Japonijos technologijoms artimos investicinės grupės „SoftBank“ akcijos per vieną sesiją pabrango daugiau nei 18 proc. ir fiksavo stipriausią dienos šuolį nuo 2020 metų. Šuolį lydėjo ir platesnė Japonijos akcijų rinkos banga, kilstelėjusi Nikkei 225 iki rekordinių aukštumų.

    Rinkos judėjimą sustiprino tai, kad Tokijas po ilgesnės šventinės pertraukos atsidarė pasaulinei rizikos turto ralio fazei jau įsibėgėjus. Investuotojai faktiškai per vieną dieną „pasivijo“ kelias sesijas, kai JAV technologijų indeksai kilo į naujus rekordus.

    Puslaidininkių grandinė įkaitino biržą

    Su puslaidininkių sektoriumi susijusios Japonijos įmonės taip pat brango: testavimo įrangos gamintojos „Advantest“ akcijos kilo apie 7 proc., o lustų gamybos įrangos tiekėja „Tokyo Electron“ šoko maždaug 9 proc. Dar ryškiau į viršų judėjo ir „Renesas Electronics“, kurios akcijos vienu metu augo daugiau nei 13 proc.

    Tokie pokyčiai atspindi investuotojų lūkestį, kad pasaulinė DI plėtra toliau didins duomenų centrų investicijas, o kartu ir paklausą puslaidininkių gamybos bei testavimo grandinėje. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad didžiausia vertė trumpuoju laikotarpiu kuriama ne vien galutiniuose DI produktuose, o infrastruktūroje.

    Kodėl „SoftBank“ tapo barometru?

    „SoftBank“ kainą išskirtinai veikia jos sąsajos su DI ekosistema ir Arm verslo trajektorija. Daliai investuotojų „SoftBank“ yra patogi biržinė priemonė statyti už platesnį DI augimą, ypač kai globalios technologijų akcijos įgauna pagreitį.

    Pastaruoju metu rinkose daug dėmesio skiriama vadinamajai DI inferencijai, kai modeliai ne kuriami, o naudojami realioms užduotims. Kuo daugiau įmonių įdiegia DI į klientų aptarnavimą, paiešką, turinio generavimą ar procesų automatizavimą, tuo sparčiau auga nuolatinis skaičiavimo poreikis duomenų centruose.

    „Tokijo rinka buvo uždaryta, kol pasaulinis rizikos turto ralis tęsėsi, todėl šiandien matome kelių prekybos dienų judesį vienoje sesijoje“, – sakė rinkos strategas Billy Leung.

    Analitikai taip pat akcentuoja, kad, be grafikuose matomų rekordų, svarbus signalas yra nuotaikų lūžis: investuotojai vėl linkę mokėti daugiau už augimo istorijas, kai jas palaiko stiprėjantys užsakymai duomenų centrams. Tai reiškia, kad Japonijos technologijų vardai, ypač susiję su puslaidininkiais, gali išlikti jautrūs kiekvienai naujai žiniai apie DI paklausą ir didžiųjų rinkų rezultatų sezoną.

  • „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    Rinka sureagavo akimirksniu

    „Uber“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos nežymiai prasilenkė su analitikų lūkesčiais, tačiau bendrovė pateikė optimistiškesnes nei tikėtasi antrojo ketvirčio užsakymų prognozes. Investuotojai į tai sureagavo sparčiai, o akcijos prekybos sesijos metu brango daugiau nei 8 proc.

    Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 11,6 mlrd. eurų, kai rinka tikėjosi kiek didesnio skaičiaus. Tuo metu grynieji užsakymai, kurie atspindi bendrą platformoje pervežimams ir pristatymams išleistą sumą, augo sparčiau nei tikėtasi.

    Pelno rodiklius iškreipė investicijos

    „Uber“ teigimu, grynąjį pelną smarkiai paveikė maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės nepalankus poveikis, susijęs su nuosavo kapitalo investicijų perkainojimu. Dėl šios priežasties grynasis pelnas krito iki maždaug 231 mln. eurų, palyginti su gerokai didesniu pelnu prieš metus.

    Ketvirčio pakoreguotas pelnas vienai akcijai, skaičiuojamas pagal ne GAAP metodiką, buvo didesnis nei pagal oficialius apskaitos standartus pateikiamas rezultatas. Tokia praktika technologijų ir platformų versluose įprasta, tačiau investuotojai paprastai labiau akcentuoja pinigų srautus ir užsakymų dinamiką.

    Pristatymas augo greičiausiai

    Sparčiausiai augančia „Uber“ veiklos dalimi išliko pristatymo segmentas: jo pajamos padidėjo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, tai yra apie 34 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad augimą palaikė aktyvesnės rinkos, įskaitant Australiją, Japoniją ir Jungtinę Karalystę.

    Tuo metu mobilumo, arba pavežėjimo, segmentas augo lėčiau ir būtent čia, pasak rinkos vertinimų, atsirado pagrindinė priežastis, kodėl bendros pajamos šiek tiek nuvylė. Šio segmento pajamos siekė apie 6,0 mlrd. eurų ir buvo mažesnės nei prognozuota.

    „Vartotojai leidžia pinigus, ypač vietinėms paslaugoms, ir kol kas nematome aiškių silpnėjimo ženklų“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Užsakymų prognozės ir spaudimas dėl kuro

    Per ketvirtį „Uber“ platformoje atlikta apie 3,6 mlrd. kelionių ir užsakymų, o bendri užsakymai sudarė maždaug 47,3 mlrd. eurų. Antrajam ketvirčiui bendrovė prognozavo 49,6–50,9 mlrd. eurų užsakymų apimtį, ir ši riba viršijo rinkos vidurkį.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingesnį makroekonominį foną, įskaitant orų trikdžius, geopolitinę įtampą ir kuro kainų svyravimus. Kuro brangimas dažnai tiesiogiai veikia vairuotojus, todėl „Uber“ yra priversta balansuoti tarp paslaugos kainos vartotojui ir patrauklumo platformos partneriams.

    Autonominiai automobiliai ir DI kasdienybėje

    „Uber“ toliau investuoja į autonominių transporto priemonių ekosistemą ir bendradarbiauja su keliais rinkos dalyviais, siekdama, kad robotaksi ir savavaldžiai automobiliai būtų pasiekiami per „Uber“ programėlę. Bendrovė viešai kalba apie planą iki 2026 metų pabaigos išplėsti partnerystes ir paslaugų aprėptį, priklausomai nuo saugumo patvirtinimų ir reguliavimo.

    Kartu „Uber“ didina DI naudojimą viduje: bendrovė teigia, kad didžioji dalis inžinierių kas mėnesį naudoja DI programavimo įrankius, o dalis kodo kuriama autonominių agentų pagalba. DI taip pat taikomas programėlės personalizavimui ir paklausos prognozėms, kad kelionių pasiūla ir kainodara greičiau prisitaikytų prie realaus laiko situacijos.

  • Švietimo kodas 2026 Kaune: ką parsivežė Pagėgių savivaldybė ir kokių pokyčių laukia mokyklos

    Švietimo kodas 2026 Kaune: ką parsivežė Pagėgių savivaldybė ir kokių pokyčių laukia mokyklos

    2026 metais kovo 6 dieną Kaune surengtas nacionalinis švietimo forumas „Švietimo kodas 2026“ subūrė beveik 4 000 dalyvių iš visos Lietuvos. Renginyje susitiko švietimo bendruomenė, savivaldybių atstovai, politikai, verslo ir akademinės bendruomenės lyderiai.

    Pagėgių savivaldybei forume atstovavo vicemerė Greta Bušniauskaitė. Organizatorių teigimu, programą sudarė daugiau nei 40 valandų diskusijų, pranešimų ir praktinių sesijų, skirtų švietimo ateičiai, ugdymo kokybei ir inovacijų taikymui mokyklose.

    Akcentai: kokybė, inovacijos ir regionai

    Forume daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti ugdymo rezultatus ir mokyklų atsparumą pokyčiams, kai kartu vyksta programų atnaujinimas, didėja mokytojų trūkumo rizika, o technologijos sparčiai skverbiasi į klases. Dalyviai pristatė sprendimus, kurie orientuoti į mokinių pasiekimų stebėseną, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir mokymosi motyvacijos didinimą.

    Renginio metu pristatytos edukacinės technologijos ir mokymosi priemonės, kurios gali būti pritaikomos skirtingo dydžio mokyklose, įskaitant regionų ugdymo įstaigas. Aptarta, kaip mokykloms atsakingai rinktis skaitmeninius įrankius, vertinti jų naudą ir duomenų saugą, o dirbtinis intelektas minėtas kaip sritis, kuriai reikės aiškių taisyklių ir mokytojų pasirengimo.

    Uždara merų diskusija: kas stringa savivaldybėse?

    Šalia pagrindinės programos vyko uždara Merų forumo diskusija, skirta savivaldybių vadovams. Joje aptartos savivaldos galimybės ir atsakomybės švietime, ypač ten, kur susiduriama su mažėjančiu mokinių skaičiumi, skirtingomis mokyklų galimybėmis ir ribotais žmogiškaisiais ištekliais.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams, kurie savivaldybėms daro tiesioginę įtaką: mokyklų tinklo sprendimams, mokytojų pritraukimui ir išlaikymui, ugdymo kokybės užtikrinimui bei finansavimo modelių veikimui realiomis regionų sąlygomis. Taip pat aptarta, kaip nacionalinės reformos pasiekia mokyklas ir kokios paramos dažniausiai pritrūksta įgyvendinant pokyčius.

    Kodėl tokie forumai svarbūs regionų mokykloms

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybės gali kurti mokykloms palankią aplinką ir inicijuoti vietinius sprendimus, tačiau dalis esminių svertų lieka nacionaliniu lygmeniu. Tarp jų dažniausiai minimi mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sprendimai, finansavimo taisyklės ir platesnės tinklo pertvarkos kryptys.

    Pagėgių savivaldybės dalyvavimas forume ir merų diskusijoje suteikė progą pasikeisti patirtimis su kitomis savivaldybėmis ir įvertinti, kokios praktikos gali būti pritaikomos vietos mokyklose. Pagrindinė renginio žinutė išliko nuosekli: tvarūs švietimo pokyčiai įmanomi tada, kai valstybės institucijos ir savivalda veikia kaip partneriai, o sprendimai remiasi realiais mokyklų poreikiais.

  • „Google Home“ pavasario atnaujinimas: „Nest“ kameros su DI atpažins įvykius tiksliau

    „Google Home“ pavasario atnaujinimas: „Nest“ kameros su DI atpažins įvykius tiksliau

    „Google“ pristatė „Google Home“ pavasario 2026 metų atnaujinimą, kuris šįkart diegiamas visiems naudotojams, ne tik ankstyvosios prieigos programos dalyviams. Didžiausias pokytis skirtas „Nest“ kameroms: atnaujinta vaizdo peržiūros sąsaja tapo modernesnė, greitesnė ir jautresnė valdymui.

    Naujoje kameros peržiūroje patobulintas vaizdo slinkimas laiko juostoje, o įspėjimai gali automatiškai priartinti svarbiausią objektą kadre. Tai turėtų padėti greičiau suprasti, kas konkrečiai sukėlė pranešimą, ypač kai įvykių per dieną būna daug.

    Turintiems „Google Home Premium Advanced“ prenumeratą, laiko juostoje atsiras aiškesni įvykių aprašymai, leidžiantys paprasčiau atskirti reikšmingus momentus. Taip pat pateikiami įvykių filtrai, pavyzdžiui, kai matomas žmogus, siunta, aktyvumo zona ar kiti nustatyti kriterijai.

    „Google“ nurodo, kad daliai senesnių „Nest“ kamerų su ta pačia prenumerata įvykių aprašymus generuos „Gemini“ pagrindu veikiantis DI. Praktikoje tai reiškia, kad pranešimai turėtų būti ne tik apie judesį, bet ir su trumpa konteksto santrauka, kas nutiko ir kodėl tai gali būti svarbu.

    Atnaujinimas paliečia ir veidų atpažinimą: „Google“ teigia, kad pažįstami veidai turėtų būti identifikuojami tiksliau. Jei rezultatai netikslūs, naudotojai gali pateikti grįžtamąjį ryšį, o veidų bibliotekoje nebeturėtų būti rodomi prastos kokybės ar išplaukę atvaizdai.

    Kartu plečiamos „Google Home“ automatizavimo galimybės, leidžiančios kurti sudėtingesnius scenarijus su daugiau sąlygų ir veiksmų. Tarp jų numatomas apsaugos sistemų įjungimas ir išjungimas, durų spynų būsenos stebėjimas, buitinės technikos būsenų valdymas, apšvietimo ir kitų namų įrenginių kontrolė.

    „Google“ pažymi, kad dalis šių funkcijų jau anksčiau buvo prieinama ankstyvosios prieigos programoje, tačiau dabar jos plečiamos visai auditorijai. Tuo metu ankstyvosios prieigos dalyviams žadama papildomų patobulinimų, įskaitant naujesnį „Gemini“ modelį, orientuotą į našumą ir geresnį užklausų supratimą.

  • „Google“ ruošia naują „Gemini“ DI planą: tarp „Pro“ ir „Ultra“ atsirastų ilgai laukta kainų pakopa

    „Google“ ruošia naują „Gemini“ DI planą: tarp „Pro“ ir „Ultra“ atsirastų ilgai laukta kainų pakopa

    „Google“ gali ruoštis pristatyti naują „Gemini“ prenumeratos planą, kuris užpildytų ryškią kainodaros spragą tarp dabartinių pasiūlymų. Apie tai signalizuoja „Gemini“ programėlės „macOS“ versijos kodo analizė, kurioje aptikta nuorodų į galimą „AI Ultra Lite“ lygį.

    Šiuo metu „Google“ DI planai siūlomi per „Google One“ ekosistemą: yra įėjimo lygio planai, skirti kasdieniams bandymams, ir gerokai brangesnis „AI Ultra“ variantas, orientuotas į itin intensyvų naudojimą. Tarp maždaug 20 eurų per mėnesį plano ir maždaug 230 eurų per mėnesį „AI Ultra“ šuolis daugeliui naudotojų yra per didelis.

    Numanomas „Ultra Lite“ planas, sprendžiant iš pavadinimo, būtų pozicionuojamas tarp „AI Pro“ ir „AI Ultra“ ir suteiktų daugiau limitų bei papildomų funkcijų, bet kainuotų pastebimai mažiau nei aukščiausio lygio paketas. Tokia tarpinė pakopa jau tapo įprasta rinkoje: kai kurie konkurentai siūlo apie 90 eurų per mėnesį planus, skirtus vadinamiesiems pažengusiems naudotojams.

    Šaltiniai, nagrinėję „Gemini“ programėlės „macOS“ versiją, taip pat nurodo, kad „Google“ kuria atskirą puslapį, kuriame būtų galima matyti „Gemini“ naudojimo limitus. Tikėtina, jog jame atsirastų informacija apie sunaudotus žetonus, laiką iki limitų atnaujinimo ir kiti rodikliai, kurie svarbūs intensyviai DI naudojantiems žmonėms.

    Tokių limitų skaidrumas pastaruoju metu tampa vis aktualesnis, nes didėjant modelių galimybėms auga ir realūs naudojimo kaštai. Naudotojams svarbu suprasti, kiek užklausų jie gali atlikti, kokiu greičiu atsinaujina limitai ir kaip keičiasi prieiga prie pažangesnių funkcijų, pavyzdžiui, ilgesnio konteksto, analizės ar įrankių integracijų.

    Kol kas „Google“ oficialiai nepatvirtino nei „Ultra Lite“ pavadinimo, nei kainos, nei tikslaus turinio. Vis dėlto artėjant kasmetiniams „Google I/O“ pristatymams, tikimybė išgirsti daugiau apie „Gemini“ planų pertvarką ir naujus limitų valdymo įrankius yra didelė.