Tag: Dirbtinis intelektas

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: kokybė, prieiga ir saugumas vis dar atsilieka

    Duomenys šiandien tapo vienu svarbiausių ekonomikos išteklių: nuo jų priklauso verslo sprendimai, klientų patirtis, tiekimo grandinės ir vis sparčiau diegiamų DI sprendimų patikimumas. Vis dėlto vertę kuria ne kiekis, o duomenų kokybė, aktualumas, prieinamumas ir gebėjimas juos saugiai panaudoti.

    Šios temos buvo aptartos Europos ekonomikos kongrese vykusioje diskusijoje apie duomenų ekonomiką ir saugumą. Ekspertai akcentavo, kad organizacijos dažnai renka milžiniškus informacijos kiekius, tačiau susiduria su praktiniais barjerais: skirtingais formatais, „duomenų salomis“, ribotomis teisinėmis galimybėmis ir didėjančiomis kibernetinėmis rizikomis.

    Kas iš tiesų kuria duomenų vertę?

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinis duomenų vertės matas yra jų kokybė ir galimybė juos sujungti tarp sistemų. Prastai sutvarkyti ar pasenę duomenys DI sistemose gali tapti klaidų, šališkumo ir net neteisingų sprendimų šaltiniu, o tai ypač jautru srityse, kur sprendimai daro tiesioginį poveikį žmonėms.

    Svarbi ir sąveika tarp registrų bei sistemų, kad skirtingos institucijos ir įmonės galėtų dirbti su suderintais duomenimis. Kartu akcentuota, jog duomenys turi būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos principų, o sistemas būtina kurti taip, kad privatumas būtų įtrauktas nuo pat projektavimo pradžios.

    „Duomenų kokybė šiandien yra esminė. Jei ji nepakankama, jų panaudojimas DI sprendimuose gali sukelti problemų ir tiems žmonėms, kurių duomenys tvarkomi. Pagrindas yra sąveikumas ir saugus duomenų tvarkymas“, – sakė Mirosławas Wróblewskis.

    Viešojo sektoriaus perspektyvoje išryškėjo kita problema: norint gerinti paslaugas gyventojams, neužtenka vien viešųjų registrų. Praktikoje trūksta standartizuotos prieigos prie komercinių ir privačių duomenų, o be aiškių taisyklių ir techninių sąsajų informacija lieka fragmentuota.

    Prieinamumas, teisė ir technologijos

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad duomenų prieinamumas kartais tampa net svarbesnis už jų kokybę, nes be prieigos neįmanoma nei greitai sukurti modelių, nei patikrinti hipotezių. Problema ta, kad prieinamumą riboja ir teisės aktai, ir praktiniai įsigijimo bei paruošimo kaštai, kurie sulėtina projektus.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra duomenų „gyvenamoji vieta“: kai informacija laikoma izoliuotose vietinėse sistemose, ją sunku panaudoti platesniems tikslams. Debatuose akcentuota, kad debesijos aplinkos dažnai padidina ir prieinamumą, ir saugumo kontrolę, o taip pat leidžia efektyviau atlikti analizę bei kurti papildomas paslaugas.

    Verslo pusėje pabrėžta, kad duomenys turi turėti aiškią paskirtį, kitaip jų rinkimas virsta vien sąnaudomis. Kaip pavyzdys minėtas dalijimasis informacija apie sukčiavimo operacijas, kai duomenų mainai, laikantis teisinių ribų, padeda greičiau apsaugoti klientus ir įmones.

    „Galime rinkti terabaitus duomenų, bet jei jie neturi aiškaus tikslo ar verslo prasmės, jų kaupimas tampa vien kaštu“, – sakė Maciejus Ogórkiewiczius.

    Duomenų suverenumas ir Europos konkurencingumas

    Augant geopolitinėms įtampoms ir technologinei konkurencijai, duomenys vis dažniau siejami su skaitmeniniu suverenumu. Diskusijoje išryškėjo kelios kryptys: dalis ekspertų ragino siekti atviros suverenumo sampratos, kad Europa neprarastų prieigos prie geriausių technologijų ir išvengtų priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kita nuomonė akcentavo, kad konkurencingumas turėtų remtis pasitikėjimu, saugumu ir aiškiomis taisyklėmis, o suverenumo tikslas – gebėjimas kurti ir valdyti kritines sistemas savo sąlygomis. Kaip praktiška kryptis minėti atviri kalbos modeliai, kuriuos galima diegti lokaliai ir adaptuoti konkrečioms užduotims, taip mažinant priklausomybę nuo išorinių platformų.

    „Paradoksas tas, kad kai duomenys pradėti vadinti XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes nebespėjame paskui pažangą. Dažnai pasirodo, kad net viešai atrodantys duomenys reikalauja papildomų veiksmų ir kaštų“, – sakė prof. Szymonas Łukasikas.

    Bankų sektoriaus atstovai priminė, kad jiems duomenys jau seniai yra kasdienio darbo pagrindas: nuo rizikų vertinimo iki personalizuotų pasiūlymų ir klientų aptarnavimo skaitmeniniais kanalais. Pokytį spartina konversaciniai sprendimai ir DI agentai, tačiau jų veikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingų, prieinamų ir saugiai naudojamų duomenų.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka net tris kartus ilgiau, nei vėliau juos įdiegia: kur stringa?

    Lenkijos įmonės dirbtinio intelekto sprendimus neretai perka gerokai ilgiau, nei vėliau juos realiai įdiegia. Praktikoje tai reiškia mėnesius trunkančius pirkimų ir vertinimo procesus, o diegimui skiriamas gerokai trumpesnis laikas, kuris ne visada leidžia pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

    Su šia tendencija siejami ne tik biudžetų ribojimai ar atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu, bet ir organizacijų įpročiai. DI čia dažnai traktuojamas kaip vienkartinis projektas su aiškia pradžia ir pabaiga, nors reali nauda pasiekiama tik tada, kai sprendimai tampa nuolatine veiklos dalimi.

    Accenture Lenkijoje duomenų ir DI srities vadovas Dawidas Osiecki pabrėžia, kad DI nėra universali „dėžutė“, kurią nusiperki ir ji automatiškai pakelia efektyvumą. Pasak jo, dažniausiai tai tampa organizacijos brandos testu: nuo duomenų kokybės ir procesų iki sprendimų priėmimo greičio bei pasirengimo keisti veiklos modelį.

    Eksperto teigimu, rinkoje pasitaiko situacijų, kai dviejų ar trijų mėnesių apimties projektui įsigyti skiriama nuo šešių iki devynių mėnesių. Sudėtingesnėse iniciatyvose, pavyzdžiui, kuriant duomenų platformas ar integruojant sistemas, vien pirkimo etapas gali užsitęsti iki dvejų metų.

    Technologijos keičiasi greičiau

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad technologijų ciklai trumpėja: per vieną ketvirtį į rinką ateina naujos kartos modeliai ir įrankiai. Todėl, kuo ilgiau organizacija užstringa pirkimų fazėje, tuo didesnė rizika, kad pasirinktas sprendimas diegimo pradžioje jau bus pasenęs arba nebeatitiks realių poreikių.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose sprendimų priėmimą veikia griežtas reguliavimas ir aukšti atitikties reikalavimai. Farmacijos srityje kliūtimi dažnai tampa ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas, duomenų valdymo reikalavimai ir papildomos priežiūros procedūros.

    Ne licencijos, o veiklos perprojektavimas

    Dažna klaida, kurią daro organizacijos, yra bandymas DI „priklijuoti“ prie esamų procesų, jų iš esmės nekeičiant. Tokiu atveju įsigyjamos licencijos ar infrastruktūra, tačiau produktyvumo šuolis neįvyksta, nes neperžiūrima, kaip iš tikrųjų atliekamas darbas, kaip priimami sprendimai ir kaip matuojama nauda.

    Accenture šį požiūrį apibūdina kaip reinvention, tai yra nuoseklų veiklos modelio ir procesų perprojektavimą. DI sprendimai efektyviausiai veikia tada, kai organizacija aiškiai susitvarko duomenų valdymą, atsakomybes ir pasirenka kelis prioritetinius naudojimo scenarijus, o ne bando „dengti viską iš karto“.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI traktavimas kaip strategijos dalies, o ne vieno projekto“, – sakė Dawidas Osiecki.

    Ko trūksta viešajam sektoriui?

    Kalbant apie sisteminius pokyčius, išryškėja pirkimų taisyklių ir technologijų dinamikos neatitikimas, ypač viešajame sektoriuje. Kai procedūros orientuotos į ilgas formalių reikalavimų grandines, greitai besikeičianti DI rinka tampa sunkiai „pagavusi“ per klasikinius konkursų modelius.

    Eksperto vertinimu, vienas praktiškiausių kelių būtų glaudesnis dialogas tarp viešojo sektoriaus ir organizacijų, turinčių daug realios diegimo patirties. Tokia partnerystė leistų greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas ir pasirengti sprendimams, kurie atitinka tiek reguliavimo, tiek technologijų raidos tempą.

  • Antžeminė skaitmeninė TV – ne praeitis: „Emitel“ ragina sulyginti taisykles su platformomis

    Antžeminė skaitmeninė televizija (DVB-T) dažnai vis dar vertinama kaip atgyvenęs sprendimas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad Europoje ji išlieka viena pažangiausių ir patikimiausių masinės informacijos sklaidos platformų. Tokį požiūrį Europos ekonomikos kongreso diskusijose išsakė Lenkijos antžeminės televizijos tinklo operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciej Pilipczuk.

    Jo teigimu, antžeminė TV svarbi ne tik kaip įprastas televizijos žiūrėjimo būdas, bet ir kaip infrastruktūra, kuri kritinėmis situacijomis gali veikti tada, kai kiti kanalai stringa. Tai ypač aktualu didėjant kibernetinių incidentų rizikai, ryšio tinklų apkrovoms ir galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

    Atsparumas krizėms ir tinklų apkrovai

    „Emitel“ akcentuoja, kad antžeminė TV dėl savo veikimo principo gali pasiekti plačią auditoriją net tada, kai mobiliojo ryšio tinklai būna perpildyti, o interneto paslaugų teikimas sutrinka. Tokia platforma tampa vienu iš informacinio atsparumo elementų, ypač kai visuomenei reikia greitai gauti patikimus pranešimus.

    „Dociera do wszystkich obywateli niezależnie od kryzysów, niezależnie od blackoutów i od tego, czy sieci komórkowe są przeciążone“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Pasak jo, valstybei rizikinga remtis vien tik vienu turinio platinimo kanalu, todėl būtina technologijų diversifikacija. Ši logika vis dažniau minima ir Europos mastu, kalbant apie kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės perspėjimo sistemas.

    Įmonė taip pat primena apie bandymus su 5G transliavimu, kai televizijos signalas galėtų būti perduodamas į išmaniuosius įrenginius neapkraunant mobiliojo interneto. Tokie sprendimai Europos rinkoje vertinami kaip potenciali priemonė masinėms transliacijoms, kai įprastas srautinio perdavimo modelis gali susidurti su pajėgumų riba.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita svarbi tema – reguliavimo skirtumai. „Emitel“ vadovas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir antžeminės televizijos infrastruktūros operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje, o didžiosios skaitmeninės platformos dažnai turi daugiau laisvės.

    Pasak jo, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi įvairūs įpareigojimai, susiję su priežiūra, ataskaitomis, licencijomis ir leidimų procedūromis, kai tuo metu srautinio perdavimo platformoms ir turinio sklaidai internete reikalavimai neretai yra mažesni arba nevienodai įgyvendinami. Dėl to, anot jo, konkurencija tampa asimetriška, o vietos žiniasklaidai sudėtingiau išlaikyti pozicijas prieš globalius žaidėjus.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes tokia padėtis silpnina vietos medijas ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis argumentas siejamas ir su dezinformacijos plitimu, kai turinio moderavimas, atsakomybė už reklamą bei sklaidos skaidrumas skirtinguose kanaluose išlieka nevienodi. Europos Sąjungos lygmeniu pastaraisiais metais plečiami reikalavimai skaitmeninėms platformoms, tačiau rinkos dalyviai vis dar kelia klausimą, ar praktikoje tai užtikrina vienodas sąlygas.

    DI, „deepfake“ ir turinio patikimumas

    „Emitel“ vadovas taip pat siejo nelygaus reguliavimo problemą su DI plėtra ir „deepfake“ turinio gausėjimu. Jo teigimu, technologiškai generuojami vaizdo, garso ar vaizdiniai klastojimai tampa vis lengviau kuriami, o jų sklaida internete kelia reputacijos, saugumo ir visuomenės informavimo rizikų.

    Pasak jo, sprendimas neturėtų būti vien tik papildomi ribojimai, tačiau būtina ieškoti balanso: dalį perteklinių reikalavimų nuo tradicinių transliuotojų mažinti, o platformoms taikyti aiškesnius įsipareigojimus bent jau turinio patikimumo ir klastočių valdymo srityje.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis požiūris vis dažniau kartojamas ir žiniasklaidos bei technologijų sektoriuose: DI gali padėti automatizuoti subtitravimą, archyvų paiešką, turinio pritaikymą ar aptikti klastotes, tačiau galutinė atsakomybė už turinio patikimumą, redagavimą ir kontekstą paprastai išlieka žmogui.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.

  • „Apple“ siūlo baigti bylą dėl „iPhone“ reklamos: klientams – apie 230 mln. eurų kompensacijų

    „Apple“ JAV svarsto sudaryti taikos sutartį grupinėje byloje su „iPhone“ savininkais, kurie teigia buvę suklaidinti reklamos. Pagal siūlomą susitarimą kompensacijoms būtų skirta apie 230 mln. eurų, o galutinį sprendimą turės patvirtinti federalinis teisėjas.

    Ginčas kilo dėl vartotojų skundų, kad dalis reklamuotų funkcijų, susijusių su išplėstomis galimybėmis ir dirbtinis intelektas sprendimais, realiai nebuvo prieinamos arba veikė ne taip, kaip buvo suprantama iš rinkodaros medžiagos. Ieškovai teigė, kad dėl to rinkdamiesi įrenginį ir mokėdami už jį priėmė sprendimą, paremtą netiksliu pažadu.

    Bylos dokumentuose akcentuojama, kad reklamoje buvo kuriamas įspūdis apie plačiai pritaikomas naujas funkcijas, tačiau vėlesnė proceso eiga esą parodė, kad tuo metu nebuvo pakankamo technologinio pagrindo tokį pažadą pateikti kaip jau įgyvendintą. Tokie ginčai technologijų rinkoje dažniausiai sukasi apie tai, ar reklama buvo pakankamai aiški, o pažadai atitiko faktinį produkto funkcionalumą ir jo prieinamumą skirtingose rinkose.

    Numatoma, kad taikos sutartis apimtų didelę dalį pirkėjų, pateikusių pretenzijas, o išmokų dydžiai, kaip įprasta tokiose bylose, priklausytų nuo patvirtintų kriterijų ir pareiškėjų skaičiaus. Teismui patvirtinus susitarimą, paprastai nustatomas terminas paraiškoms, taip pat apibrėžiama, kokie įrodymai reikalingi ir kaip bus skirstomos lėšos.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją: gamintojai vis agresyviau naudoja dirbtinis intelektas terminus reklamoje, tačiau vartotojų ir reguliuotojų lūkesčiai dėl skaidrumo taip pat auga. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnę riziką, kad pernelyg optimistiškai suformuluoti pažadai gali virsti kolektyviniais ieškiniais, reputacijos nuostoliais ir papildomomis išlaidomis.

    „Apple“ artimiausiu metu turėtų sulaukti teismo sprendimo dėl siūlomos taikos sutarties patvirtinimo. Jei susitarimas įsigalios, tai užbaigtų teisinį ginčą ir leistų bendrovei išvengti ilgo bylinėjimosi, kurio baigtis ir finansinė rizika paprastai būna sunkiai prognozuojama.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: vėluojame su prieiga, kokybe ir saugumu

    Duomenys tampa ekonomikos varikliu

    Duomenys šiandien vis dažniau vadinami pagrindiniu šiuolaikinės ekonomikos ištekliumi: nuo jų priklauso sprendimų priėmimas, klientų patirtis, tiekimo grandinių valdymas ir naujų paslaugų kūrimas. Kartu jie yra ir vienas svarbiausių dirbtinio intelekto pagrindų, nes modelių tikslumą bei patikimumą lemia ne duomenų kiekis, o jų kokybė ir panaudojimo sąlygos.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad organizacijos dažnai investuoja į technologijas, bet nepakankamai sutvarko pačius duomenis. Kai duomenys pasenę, nesuderinami tarpusavyje arba laikomi atskirose sistemose, net pažangūs sprendimai duoda prastesnius rezultatus ir gali klaidinti tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Kokybė, prieiga ir saugumas – trys ašys

    Diskusijose apie duomenų ekonomiką nuolat kartojasi trys kertiniai kriterijai: kokybė, prieinamumas ir saugus tvarkymas. Prasta duomenų kokybė reiškia ne tik netikslias įžvalgas, bet ir didesnę riziką žmonėms, kurių duomenys tvarkomi, ypač kai jie naudojami DI sistemose.

    Ne mažiau svarbus ir suderinamumas: kad skirtingų institucijų bei įmonių duomenys galėtų būti prasmingai sujungti, reikalingi bendri standartai, aiškios sąsajos ir nuoseklios duomenų valdymo taisyklės. Be to, duomenų vertė išauga tik tada, kai jų panaudojimas yra teisėtas, skaidrus ir paremtas rizikų valdymu.

    Privatumo apsaugos principai, tokie kaip privatumas pagal projektą, praktikoje reiškia, kad duomenų apsauga turi būti įdiegta ne po to, o kuriant sistemas nuo pat pradžių. Tokį požiūrį stiprina ir Europos Sąjungos reguliavimo kryptis, kai pasitikėjimas ir atskaitomybė tampa konkurenciniu pranašumu, o ne vien formalia prievole.

    Duomenų salos ir teisiniai barjerai lėtina DI

    Viena dažniausių problemų – vadinamosios duomenų salos, kai informacija egzistuoja skirtinguose padaliniuose ar sistemose ir „nemato“ viena kitos. Tai apsunkina tiek kasdienį valdymą, tiek pažangesnę analitiką, nes duomenų sujungimas reikalauja laiko, papildomų kompetencijų ir neretai brangių integracijų.

    Ekspertai pabrėžia ir paradoksą: net duomenys, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo vieši ar lengvai pasiekiami, praktikoje gali būti sunkiai panaudojami dėl licencijų, procedūrų ar neaiškių teisinių interpretacijų. Kai prieiga vėluoja arba kainuoja per brangiai, lėtėja ir DI modelių kūrimas, ir jų diegimas.

    „Kai pirmą kartą pasigirdo frazė, kad duomenys yra XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes tiesiog nespėjame su pažanga“, – sakė prof. Szymon Łukasik.

    Chmura, dalijimasis ir suverenumas

    Prieinamumą ir saugumą dažnai padeda užtikrinti debesų kompiuterijos sprendimai, nes jie leidžia centralizuoti duomenų valdymą, sustiprinti prieigos kontrolę ir greičiau taikyti analitikos priemones. Vis dėlto pati infrastruktūra nėra tikslas: vertę sukuria gebėjimas priimti geresnius sprendimus, remiantis patikimais duomenimis.

    Verslo pusėje akcentuojama ir adekvatumo taisyklė: kaupti terabaitus be aiškaus tikslo reiškia tik augančias sąnaudas. Tuo pat metu kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijoje, ribotas, teisėtas dalijimasis duomenimis gali tiesiogiai padidinti visuomenės saugumą ir sumažinti nuostolius.

    Technologinio suverenumo diskusijoje išryškėja dvi kryptys: siekis turėti daugiau vietinių kompetencijų ir galimybę valdyti kritinius duomenis, bet kartu neužsidaryti nuo geriausių sprendimų. Praktikoje tai reiškia dėmesį tiek atviriems, lokaliai diegiamiems modeliams, tiek priemonėms, mažinančioms priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • „Microsoft“ svarsto atidėti 2030 metų tikslą: DI lenktynės verčia peržiūrėti švarios energijos planus

    Kas keičiasi „Microsoft“ planuose

    „Microsoft“ viduje vyksta diskusijos, ar neatidėti, o gal net neatsisakyti vieno ambicingiausių bendrovės švarios energijos tikslų iki 2030 metų. Apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, pabrėždama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

    Kalbama apie siekį iki 2030 metų 100 proc. bendrovės elektros suvartojimo padengti 100 proc. laiko įsigyjant nulinės anglies dioksido emisijos elektrą. Toks „valandinis“ principas laikomas gerokai griežtesniu nei įprastas metinis balansavimas, kai per metus tiesiog nuperkamas atitinkamas žaliųjų sertifikatų ar elektros kiekis.

    DI centrai didina energijos apetitą

    Pagrindinis spaudimo šaltinis siejamas su sparčia duomenų centrų plėtra, kurią didina DI sprendimų paklausa. Didelio našumo skaičiavimai reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir gerokai stabilesnio tiekimo, kad infrastruktūra galėtų veikti be pertrūkių.

    Ši dinamika verčia technologijų bendroves iš naujo vertinti, kaip realiai užtikrinti švarią elektrą kiekvieną valandą, visose vietovėse, kuriose veikia jų duomenų centrai. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti pakankamai lanksčių pajėgumų, energijos kaupimo ar patikimų ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Kodėl vėl minimos dujos

    „Bloomberg“ tekste pažymima, kad didėjant konkurencijai dėl elektros pajėgumų, daliai rinkos dalyvių patrauklesnės atrodo gamtinės dujos. Jos vertinamos kaip greičiau įdiegiama ir lengviau valdoma alternatyva, kai reikia greitai paleisti naujus pajėgumus ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Šis poslinkis pastebimas ne vien „Microsoft“ kontekste, nes panašūs iššūkiai kyla ir kitiems hiperskalės žaidėjams, plečiantiems DI infrastruktūrą. Tai didina įtampą tarp viešai deklaruojamų klimato tikslų ir realių, artimiausiais metais reikalingų energijos sprendimų.

    „Lenktynėse kuo greičiau paleisti duomenų centrus švarios energijos tikslai atsiduria paraštėse, o dujos vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu“, – sakė Alexia Kelly.

    „Microsoft“ švarios energijos kryptis iki šiol išsiskyrė ambicijomis ir viešais įsipareigojimais mažinti poveikį klimatui. Bendrovė taip pat yra deklaravusi platesnius klimato siekius, įskaitant tikslus, susijusius su anglies dioksido pėdsako mažinimu ir kompensavimu, todėl bet koks 2030 metų gairių peržiūrėjimas rinkoje būtų vertinamas kaip reikšmingas signalas.

    Jei tikslas būtų atidėtas ar sušvelnintas, tai nebūtinai reikštų visišką atsitraukimą nuo švarios energijos. Tačiau tai parodytų, kad DI epochoje net ir didžiausiems rinkos dalyviams tampa sunkiau suderinti spartų augimą, infrastruktūros terminus ir valandinį švarios energijos padengimą.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.