Tag: Dirbtinis intelektas

  • Samsung pagaliau paleido One UI 8.5: štai ką gaus „Galaxy“ flagmanai ir kodėl tai svarbu

    Samsung pagaliau paleido One UI 8.5: štai ką gaus „Galaxy“ flagmanai ir kodėl tai svarbu

    „Samsung“ pradėjo platinti stabilų „One UI 8.5“ atnaujinimą daliai savo aukščiausios klasės „Galaxy“ įrenginių. Tai vienas svarbiausių gamintojo programinės įrangos žingsnių po „Android 16“ pagrindu sukurto „One UI 8“ pasirodymo, nes nauja versija atneša ir funkcinių, ir DI patobulinimų.

    Pirmoji atnaujinimą gaunanti banga dažniausiai apsiriboja konkrečiais modeliais ir regionais, o vėliau diegimas plečiamas etapais. Praktikoje tai reiškia, kad dalis naudotojų naujienas pamato per kelias dienas, o kitiems tenka palaukti ilgiau, kol atnaujinimas pasiekia operatorių patvirtintas programinės įrangos versijas.

    „One UI 8.5“ daugeliu atvejų nėra radikalus dizaino lūžis, tačiau orientuojasi į kasdienio naudojimo patogumą: smulkesnes sąsajos korekcijas, stabilumą ir sistemos sklandumą. Tokie atnaujinimai dažnai išsprendžia ankstesnių laidų klaidas ir pagerina suderinamumą su naujesnėmis „Android“ platformos galimybėmis.

    Daugiausia dėmesio sulaukia DI funkcijos, kurios „Samsung“ ekosistemoje tampa vis labiau integruotos į skambučius, nuotraukų apdorojimą ir virtualaus asistento veikimą. Pavyzdžiui, kai kuriuose modeliuose gali atsirasti išmanesnis skambučių filtravimas, patobulinti vaizdo generavimo ar redagavimo įrankiai bei labiau kontekstą suprantantis „Bixby“ veikimas.

    Šis leidimas taip pat svarbus dėl „Android“ ketvirtinių platformos atnaujinimų krypties, kai naujos funkcijos vis dažniau keliauja ne tik su metinėmis „Android“ versijomis, bet ir su tarpiniais paketais. Dėl to gamintojams tampa aktualu sparčiau pritaikyti sistemą naujoms „Android“ bazės galimybėms, kad naudotojai neliktų laukti iki kito didelio atnaujinimo.

    „Samsung“ pastaraisiais metais viešai kalbėjo apie efektyvesnį kūrimo procesą ir greitesnį atnaujinimų pristatymą, tačiau reali sparta dažnai priklauso nuo įrenginio, regiono ir operatorių reikalavimų. Jei atnaujinimo dar nematote, verta patikrinti nustatymuose, ar nėra naujos programinės įrangos versijos, o taip pat įsitikinti, kad telefone pakanka laisvos vietos ir akumuliatorius įkrautas.

    Ekspertai rekomenduoja prieš diegiant atnaujinimą pasidaryti atsarginę duomenų kopiją ir po diegimo skirti laiko sistemai persiindeksuoti duomenis. Pirmą parą po atnaujinimo gali būti juntamas didesnis energijos naudojimas, kol įrenginys užbaigia fonines optimizacijas.

  • „Blink“ smogė „Ring“: nauji durų skambučiai su 2K+ raiška, bet kaina beveik nesikeičia

    „Blink“ smogė „Ring“: nauji durų skambučiai su 2K+ raiška, bet kaina beveik nesikeičia

    Namų saugumo prekės ženklas „Blink“ pristatė du naujus vaizdo durų skambučius, kurie svarbiausiu parametru aplenkia ankstesnius modelius: vaizdo raiška didinama iki 2K+. Gamintojas pabrėžia, kad tai turi padėti aiškiau matyti, kas atėjo prie durų, tačiau įrenginių kaina išlieka itin konkurencinga.

    Naujienos dvi: „Blink Battery Doorbell“ ir „Blink Wired Doorbell“. Abu modeliai pereina nuo iki šiol įprastos 1080p raiškos prie 2K+, nors tikslios skiriamosios gebos „Blink“ dar neįvardijo.

    Įprastai 2K siejama bent su 2 560 x 1 440 taškų vaizdu, todėl šuolis, palyginti su 1080p, turėtų būti pastebimas tiek atpažįstant veidą, tiek įskaitant smulkesnes detales. Tai ypač aktualu, kai reikia priartinti vaizdą įrašuose ar tiesioginėje transliacijoje.

    Kam skirtas laidinis, o kam baterinis?

    Laidinis „Blink Wired Doorbell“ pritaikytas namams, kuriuose jau yra skambučio instaliacija. Gamintojas teigia, kad didesnė raiška kartu pagerins dinaminį diapazoną, o tai naudinga, kai įėjimas dažnai apšviečiamas stipria saule ir vaizde atsiranda ryškūs kontrastai.

    Baterinis „Blink Battery Doorbell“ skirtas tiems, kas nenori ar negali vesti laidų. Šis modelis taip pat žada geresnį dinaminį diapazoną ir vaizdą nuo galvos iki kojų, kad būtų galima ne tik matyti žmogų, bet ir įvertinti, ar ant slenksčio palikta siunta.

    „Blink“ išskiria kelis pirmus kartus: tai pirmieji šio prekės ženklo durų skambučiai su 2K raiška ir pirmasis įmonės laidinis modelis, skirtas veikti tik su maitinimu iš instaliacijos.

    Funkcijos atsirakina su prenumerata

    Kaip ir daugeliui konkurentų, tarp jų ir „Ring“, dalis pažangesnių galimybių priklauso nuo prenumeratos. Minimos funkcijos apima žmonių ir transporto priemonių aptikimą, įrašymą bei saugojimą debesyje iki 60 dienų.

    Taip pat nurodoma, kad prenumeratos planai suteikia išmaniuosius pranešimus ir DI paremtus aprašymus, kurie padeda greičiau suprasti, kas vyksta prie įėjimo. Tokie sprendimai rinkoje tampa standartu, nes vartotojai nori mažiau klaidingų pranešimų ir aiškesnės įvykių santraukos.

    Kaina ir platesnė 2K ekosistema

    Naujasis „Blink Wired Video Doorbell 2K+“ startuoja nuo maždaug 37 eurų ir jau priimami išankstiniai užsakymai. Prenumeratos kaina JAV rinkoje siekia apie 6 eurus per mėnesį vienam įrenginiui ir apie 19 eurų per mėnesį keliems įrenginiams, tačiau skirtingose šalyse sąlygos ir funkcijų apimtis gali skirtis.

    „Blink“ 2K+ durų skambučiai papildo platesnį bendrovės 2K raiškos saugumo įrenginių portfelį. Gamintojas pastaruoju metu akcentuoja didesnę raišką ir išmanesnę analizę, nes pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir tai, kiek naudos realiai duoda atpažinimas, įrašų kokybė bei patogus peržiūrėjimas programėlėje.

  • „Google“ įdiegė DI į „Chrome“: slapta užima 4 GB, o ištrinti gali būti sunkiau nei manote

    „Google“ įdiegė DI į „Chrome“: slapta užima 4 GB, o ištrinti gali būti sunkiau nei manote

    „Google“ naršyklėje „Chrome“ pradėjo diegti įrenginyje veikiantį dirbtinį intelektą „Gemini Nano“, kuris kompiuterio diske gali užimti apie 4 GB. Dalis vartotojų tai pastebėjo tik po atnaujinimo, kai sistemoje atsirado didelis modelio failas.

    Kaip nurodo „Google“, šis DI modelis naudojamas saugumo funkcijoms, pavyzdžiui, sukčiavimo atpažinimui, taip pat kai kurioms naršyklės DI galimybėms ir kūrėjų sprendimams. Bendrovė pabrėžia, kad modelis skirtas veikti lokaliai įrenginyje, kad daliai užduočių nereikėtų siųsti duomenų į debesiją.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Vartotojų kritiką labiausiai kursto tai, kad apie papildomai užimamą vietą diegimo metu dažnai neįspėjama aiškiai, o pasirinkimas atsisakyti DI funkcijų ne visada pateikiamas iš karto. Be to, kai kurie žmonės pastebėjo, kad ištrintas modelio failas vėliau gali būti įdiegtas iš naujo.

    Privatumo tema taip pat tapo diskusijų objektu. Nors modelis veikia įrenginyje, kai kurioms DI funkcijoms gali reikėti ryšio su „Google“ infrastruktūra, todėl reali situacija priklauso nuo to, kokia funkcija naudojama ir kokie nustatymai įjungti.

    Ar galima išjungti ir pašalinti?

    „Google“ teigia, kad nuo 2025 metų vasario mėnesio pradėjo diegti galimybę naršyklės nustatymuose išjungti įrenginio DI ir pašalinti modelį. Bendrovės teigimu, išjungus šią parinktį modelis daugiau nebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas.

    Vis dėlto praktikoje patirtis gali skirtis priklausomai nuo operacinės sistemos ir „Chrome“ versijos. Kai kuriais atvejais vien failo ištrynimas iš naršyklės duomenų katalogų problemos neišsprendžia, nes atnaujinimai ar foninės funkcijos gali inicijuoti pakartotinį atsisiuntimą.

    Ką žada „Google“ dėl vietos diske?

    Bendrovė nurodo, kad „Gemini Nano“ modelis turėtų būti automatiškai pašalinamas, jei įrenginyje ima trūkti laisvos vietos. Tai reiškia, kad kritiniais atvejais naršyklė neturėtų „suvalgyti“ paskutinių gigabaitų, tačiau vartotojams su mažesnės talpos diskais 4 GB vis tiek gali būti reikšminga.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją, kai DI funkcijos sparčiai integruojamos į kasdienes programas, o kartu didėja ir programų „svoris“ bei sistemos resursų poreikis. Vartotojams tai reiškia vieną aiškų dalyką: verta periodiškai peržiūrėti „Chrome“ nustatymus ir atnaujinimų metu pasitikrinti, kokios naujos funkcijos buvo įjungtos.

    „Mes siūlome „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje nuo 2024 metų kaip lengvą, įrenginyje veikiantį modelį. Jis palaiko svarbias saugumo galimybes, pavyzdžiui, sukčiavimo aptikimą, o modelis automatiškai pašalinamas, jei įrenginyje trūksta resursų“, – sakė „Google“ atstovas.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • Ukmergėje „Erasmus+“ partneriai aptarė DI tvariam ugdymui ir Saulės parką, maitinantį 314 objektų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną lankėsi tarptautiniai „Erasmus+“ projekto partneriai, dalyvaujantys iniciatyvoje EASE, skirtoje DI pritaikymui tvariam ugdymui. Į Ukmergę atvyko švietimo bendruomenės atstovai iš Turkijos, Lenkijos ir Portugalijos.

    Svečių delegaciją priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime aptartos savivaldybės švietimo kryptys, vykdomi projektai, infrastruktūros atnaujinimo darbai ir tarptautinio bendradarbiavimo nauda mokykloms.

    DI ir tvarumas mokyklose

    Projekto EASE esmė – ieškoti būdų, kaip DI gali padėti stiprinti ugdymo kokybę ir kartu ugdyti tvarumo kompetencijas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su duomenimis grįstu mokymo(si) planavimu, individualizuotomis užduotimis ir skaitmeniniais įrankiais, kurie padeda mokiniams suprasti energijos vartojimą, klimato kaitos priežastis bei sprendimus.

    Kartu akcentuojama, kad DI diegimas švietime turi eiti išvien su atsakingu požiūriu į duomenų apsaugą, akademinį sąžiningumą ir kritinį mąstymą. Tokie tarptautiniai projektai leidžia mokykloms pasitikrinti skirtingų šalių patirtis ir susitarti dėl bendrų metodų, kurie veiktų realiose klasėse.

    Saulės parkas ir savivaldybės įstaigos

    Susitikimo metu UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pristatė Ukmergėje veikiantį saulės elektrinių parką, kuris, kaip nurodyta, jau antrus metus žaliąja elektros energija aprūpina visas 35 savivaldybei pavaldžias įstaigas ir seniūnijas. Skelbiama, kad tai apima daugiau nei 314 objektų.

    Po vizito savivaldybėje delegacija apsilankė saulės elektrinių parke ir iš arčiau susipažino su vietos tvarios energetikos sprendimais. Tokie pavyzdžiai svarbūs ir švietimui, nes suteikia galimybę tvarumo temas pagrįsti konkrečiais savivaldybės infrastruktūros pavyzdžiais.

    Tarptautinė delegacija Ukmergėje vieši iki gegužės 7 dienos. Vizitas siejamas su Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos įgyvendinamu „Erasmus+ KA210-SCH“ mažos apimties partnerystės projektu.

  • Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) klinikinio sprendimų priėmimo užduotyse, susijusiose su skubiąja pagalba, daugeliu atvejų pasirodė ne prasčiau nei gydytojai. Mokslininkai vertino, kaip DI siūlo diagnozes ir kitus veiksmus, kai informacijos apie pacientą dar trūksta.

    Tyrimą atlikę Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro mokslininkai lygino didžiuosius kalbos modelius su gydytojų sprendimais skirtinguose klinikinio mąstymo etapuose. Buvo analizuojami tiek publikuoti klinikinių atvejų aptarimai, tiek realūs skubiosios pagalbos skyriaus įrašai.

    DI modeliams pateiktos situacijos apėmė kelią nuo pirminės atrankos iki sprendimo dėl paciento stacionarizavimo. Kiekviename etape modelis gaudavo tik tuo metu įprastai prieinamą informaciją ir turėdavo nurodyti tikėtiniausias diagnozes bei rekomenduoti tolesnius veiksmus.

    Didžiausias skirtumas tarp DI ir gydytojų išryškėjo ankstyvoje triage fazėje, kai duomenų apie paciento būklę yra mažiausiai. Tyrėjai pastebėjo, kad ir DI, ir gydytojai linkę tiksliau nustatyti diagnozes, kai atsiranda daugiau informacijos, tačiau DI pranašumas dažniau matėsi sprendžiant, ką daryti toliau.

    „Išbandėme DI modelį praktiškai su visais etalonais, ir jis aplenkė ankstesnius modelius bei mūsų gydytojų bazinius rezultatus“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Arjun Manrai.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad geresni rezultatai testuose savaime nereiškia geresnės pacientų priežiūros kasdienėje praktikoje. Pasak jų, dar per mažai ištirta, kuriose situacijose ir kokiu būdu DI turėtų būti diegiamas, todėl būtini prospektyvūs klinikiniai tyrimai realiose gydymo įstaigose.

    Vienas svarbiausių aspektų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra sauga ir sprendimų „kaina“. Net jei modelis teisingai įvardija labiausiai tikėtiną diagnozę, jis gali siūlyti perteklinius tyrimus ar intervencijas, kurios didina riziką pacientui ir apkrauna sistemą.

    „Modelis gali teisingai parinkti svarbiausią diagnozę, bet kartu pasiūlyti nereikalingų tyrimų, kurie pacientui gali pakenkti“, – sakė bendraautoris Peter Brodeur.

    Tyrime vertintas konkretaus modelio peržiūros variantas, o autoriai pripažįsta, kad technologijos sparčiai keičiasi ir rinkoje jau atsirado naujesnių versijų. Dėl to jie ragina tirti ne tik pavienių modelių „rekordus“, bet ir tai, kaip skirtingi DI įrankiai veikia realius gydytojų sprendimus, darbo krūvį, klaidų riziką ir pacientų baigtis.

    Ekspertų teigimu, DI įrankių plėtra sveikatos apsaugoje vis labiau tolsta nuo paprastų testų, kuriuose pakanka pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Praktikoje svarbiausia tampa gebėjimas dirbti su neišsamiais duomenimis, aiškiai pagrįsti rekomendacijas ir padėti gydytojui priimti sprendimą, o ne jį pakeisti.

  • Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Elonas Muskas viešai sušvelnino ankstesnę kritiką „Anthropic“ ir pranešė apie pasirašytą susitarimą, pagal kurį bendrovė gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo galios DI superkompiuteriui. Tokios apimties infrastruktūra prilygsta reikšmingam duomenų centrų klasteriui ir rodo, kad DI lenktynėse vis labiau dominuoja energijos bei lustų prieinamumas.

    Susitarimo esmė, kaip įvardijama viešuose pranešimuose, yra ilgalaikis skaičiavimo išteklių užsitikrinimas didelių kalbos modelių mokymui ir jų veikimui. Rinkoje tai tapo kritiniu veiksniu, nes pažangūs DI modeliai reikalauja ne tik modernių GPU, bet ir stabilaus elektros tiekimo, aušinimo bei tinklų.

    Muskas: įspūdį paliko komanda

    Muskas teigė, kad jo tonas pasikeitė po susitikimų su patyrusiais „Anthropic“ komandos nariais. Jis akcentavo, kad matė aukštą kompetenciją ir rimtą požiūrį į saugumą, o tai yra vienas jautriausių klausimų kuriant didelio pajėgumo generatyvinius modelius.

    „Visi, su kuriais susitikau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti tai, kas teisinga. Niekas nesukėlė įtarimų, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė Elonas Muskas.

    Jis taip pat užsiminė, kad tol, kol „Anthropic“ kritiškai vertins savo sprendimus, jų modelis „Claude“ gali išlikti patikimas. Ši pastaba atliepia platesnę industrijos kryptį: po kelių pastarųjų metų šuolio vis daugiau dėmesio skiriama modelių valdymui, rizikų mažinimui ir naudojimo ribojimams.

    Įtampa dėl konkurencijos ir politikos

    Žinia apie susitarimą išsiskiria tuo, kad Musko ekosistemoje jau veikia su „Anthropic“ konkuruojanti DI bendrovė xAI, o „SpaceX“ ir Muskas anksčiau yra nevienareikšmiškai komentavę kai kurių DI įmonių ryšius su JAV valdžios institucijomis. Tai rodo, kad praktiniai infrastruktūros poreikiai ir rinkos logika gali nusverti ankstesnius viešus pareiškimus.

    Tekste taip pat minimi ginčai dėl DI projektų aplinkosauginio pėdsako, ypač kai skaičiavimo pajėgumai didinami greitai ir remiasi laikinais energijos sprendimais. Duomenų centrų plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu, o reguliuotojai griežčiau vertina taršos ir leidimų klausimus.

    Kita svarbi detalė – „Anthropic“ santykiai su JAV institucijomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbta apie įmonės ginčus ir teisines procedūras dėl apribojimų bei vertinimų nacionalinio saugumo ir tiekimo grandinių kontekste, o tokios istorijos DI sektoriuje tampa vis dažnesnės didėjant geopolitinei įtampai.

    DI superkompiuterių lenktynėse svarbiausia – elektra ir lustai

    300 megavatų skaičiavimo galios užsitikrinimas pabrėžia vieną aiškiausių 2024–2026 metų tendencijų: DI plėtra vis labiau primena infrastruktūros projektą. Įmonės konkuruoja ne vien algoritmais, bet ir galimybe gauti pažangius lustus, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, išspręsti aušinimo bei energijos klausimus.

    Todėl tokie susitarimai rinkai siunčia signalą, kad artimiausiu metu DI produktų kokybę ir išleidimo greitį lems ne tik tyrėjų komandos, bet ir tai, kas greičiau pastatys, prijungs ir stabiliai eksploatuos didelio masto skaičiavimo ūkius. Musko pozicijos pasikeitimas šioje istorijoje gali būti vertinamas kaip pragmatiškas bandymas prisitaikyti prie naujų DI ekonomikos taisyklių.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Kas keičiasi JAV politikoje

    JAV administracija ketina įtvirtinti praktiką, pagal kurią pažangūs dirbtinio intelekto modeliai būtų pateikiami valdžios ekspertams dar prieš oficialų jų pristatymą. Tokį bendradarbiavimą su JAV institucijomis patvirtino „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“.

    Pagrindinis tikslas – anksti įvertinti rizikas nacionaliniam saugumui ir viešajam saugumui, kol nauji modeliai nepateko į plačią rinką. Tai rodo ryškesnį posūkį į griežtesnę technologijų sektoriaus priežiūrą.

    Kas ir kaip testuos modelius

    Modelių patikras planuojama vykdyti JAV Prekybos departamento struktūroje veikiančiame Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centre CAISI, bendradarbiaujant su Nacionaliniu standartų ir technologijų institutu. Tikrinant bus vertinamas atsparumas kibernetinėms atakoms ir galimas pritaikymas kariniams tikslams.

    CAISI akcentuoja, kad nepriklausomas, griežtas vertinimas yra būtinas norint suprasti vadinamųjų pažangiausių DI sistemų poveikį ir jų keliamas grėsmes. Praktikoje tai reiškia bandymus, kurie gali apimti įvairias elgsenos ir saugumo patikras dar iki viešo paleidimo.

    „Nepriklausomas ir griežtas mokslinis vertinimas yra būtinas, kad suprastume pažangiausią DI ir jo pasekmes nacionaliniam saugumui“, – sakė CAISI vadovas Chrisas Fallas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Diskusijas suaktyvino pastarojo meto susirūpinimas dėl itin galingų modelių galimybių, ypač kibernetinio saugumo srityje. Technologijų pažanga didina ne tik produktyvumą, bet ir riziką, kad įrankiai bus panaudoti įsilaužimams, dezinformacijai ar jautrių sistemų pažeidžiamumui išnaudoti.

    Šiame kontekste valdžios institucijoms svarbu turėti prieigą prie išankstinių versijų, kad būtų galima identifikuoti pavojingus scenarijus ir rekomenduoti papildomas apsaugas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai valstybės siekia perkelti DI saugumo vertinimą iš reakcijos po incidentų į prevenciją.

    „Nė viena organizacija negali viena pati išspręsti šių iššūkių. Partnerystės su CAISI yra mūsų pastangų dalis, kuriant bendras metodikas, duomenis ir gebėjimus efektyviai testuoti DI“, – sakė „Microsoft“ atsakingo DI padalinio vadovė Natasha Crampton.

    Kartu JAV Gynybos departamentas atskirai plečia susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo uždarose, jautriose tinklų aplinkose. Tai rodo, kad DI vertinimas tampa ne vien civiliniu reguliavimo klausimu, bet ir praktiniu saugumo infrastruktūros elementu.

    Kol „Microsoft“ ir dalis kitų rinkos dalyvių aktyviai komentuoja bendradarbiavimą, „Google“ viešų detalių pateikia mažiau, o „xAI“ į paklausimus ne visada reaguoja. Vis dėlto kryptis aiški: pažangūs DI modeliai JAV vis dažniau bus vertinami ne tik rinkoje, bet ir prieš patekdami į ją.