Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Apple“ siūlo taikos susitarimą iPhone savininkams: dėl reklaminių pažadų byla gali kainuoti 220 mln. eurų

    „Apple“ siekia užbaigti kolektyvinį ginčą su iPhone savininkais JAV ir svarsto taikos susitarimą, kuris, jei jį patvirtins teismas, galėtų kainuoti apie 220 mln. eurų. Byla susijusi su vartotojų teiginiais, kad reklamoje buvo žadėtos funkcijos, kurių įrenginiuose realiai nebuvo arba jos neveikė taip, kaip buvo pristatoma.

    Galutinį sprendimą dėl susitarimo priims teisėjas, įvertinęs, ar siūlomos sąlygos yra pagrįstos visų grupės narių atžvilgiu. Tokiais atvejais teismas paprastai tikrina, ar kompensavimo mechanizmas aiškus, ar vartotojai tinkamai informuojami ir ar teisinių išlaidų dalis neproporcinga.

    Kas tapo ginčo priežastimi

    Ieškinys kilo po to, kai dalis pirkėjų teigė, jog kai kurios reklamuotos funkcijos, siejamos su dirbtinis intelektas galimybėmis ir „nauja funkcionalumo“ kryptimi, buvo pristatomos pernelyg optimistiškai. Vartotojai akcentavo, kad reklaminėse žinutėse sudarytas įspūdis apie parengtą sprendimą, tačiau kasdienėje praktikoje funkcijų prieinamumas ar veikimas neatitiko lūkesčių.

    Tokio pobūdžio ginčuose dažniausiai vertinama, ar reklamos teiginiai galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją, ir ar bendrovė pakankamai aiškiai nurodė apribojimus. Technologijų rinkoje tai ypač aktualu, nes naujos funkcijos neretai priklauso nuo programinės įrangos versijų, regiono, kalbos, serverių apkrovos ar kitų sąlygų.

    Ką reikštų susitarimas iPhone savininkams

    Jei taikos sutartis būtų patvirtinta, daliai iPhone savininkų atsivertų kelias gauti individualias išmokas, o pati byla būtų nutraukta be pripažintos kaltės teisine prasme. Konkreti suma vienam žmogui paprastai priklauso nuo to, kiek vartotojų pateikia pretenzijas, ir kokie kriterijai nustatomi kompensacijai apskaičiuoti.

    Tokie susitarimai dažnai numato ir papildomus įsipareigojimus, pavyzdžiui, aiškesnę komunikaciją apie funkcijų veikimą ar apribojimus, atnaujintą informavimo tvarką arba pakeistus reklaminius aprašymus. Verslui tai leidžia suvaldyti reputacinę riziką ir išvengti ilgo, brangaus bylinėjimosi.

    Platesnis kontekstas: DI pažadai reklamoje

    Pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų gamintojai intensyviai varžosi dėl DI funkcijų, todėl reklamos žinutės vis dažniau remiasi pažadais apie „išmanesnį“ asistentą, geresnį turinio kūrimą ar automatinį nuotraukų tvarkymą. Kuo didesnė konkurencija, tuo svarbiau tiksliai atskirti, kas jau veikia vartotojo įrenginyje, o kas dar tik planuojama programiniuose atnaujinimuose.

    Šis ginčas parodo, kad rinkodaros formuluotės technologijų sektoriuje tampa ne tik reputacijos, bet ir teisinės rizikos klausimu. Vartotojams tai taip pat signalas kritiškiau vertinti reklamas ir, prieš perkant, pasitikrinti, ar konkrečios funkcijos veikia jų šalyje, kalboje ir turimame modelyje.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.

  • Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Socialiniuose tinkluose žaibiškai paplito vaizdai, kuriuose Graikijos pakrantėje matomos vadinamosios vėjo arfos, esą gaminančios švarią elektrą ir kartu skambančios vėjyje. Futuristiškai atrodantys statiniai daugeliui pasirodė kaip naujas atsinaujinančios energetikos proveržis, todėl istorija greitai tapo virusinė.

    Tačiau tikrinant faktus išryškėjo spragos: nėra patikimų duomenų apie realias tokios technologijos instaliacijas, oficialius projektus ar atsakingų institucijų pranešimus. Būtent tokios detalės paprastai lydi energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač kai kalbama apie objektus pajūryje ir viešąją erdvę.

    Kas yra vėjo arfa?

    „Vėjo arfa“ dažniausiai siejama su eoline arfa, tai yra styginiu instrumentu, kurio stygas virpina vėjas. Tokie instrumentai gali skleisti garsą natūraliai, be elektros, tačiau jų paskirtis yra akustinė, o ne energijos gamyba.

    Internete išpopuliarėjusi idėja sujungė dvi skirtingas sritis, meną ir elektros gamybą, todėl skambėjo patraukliai. Vis dėlto pats garsas ar stygų virpesiai savaime nereiškia, kad įrenginys efektyviai generuoja panaudojamą elektros energiją, ypač tinkamu mastu.

    Kodėl istorija klaidino?

    Vėjo energijos gamyboje šiandien dominuoja aiški technologinė kryptis: vėjo turbinos, kurių veikimo principai, efektyvumas ir saugos reikalavimai yra plačiai reglamentuoti. Kai pasirodo naujas energijos gamybos sprendimas, įprastai matomi prototipai, bandymų rezultatai, sertifikavimas ir aiškūs projekto vykdytojai.

    Šiuo atveju viešojoje erdvėje cirkuliavo daugiausia įspūdingi vaizdai, bet trūko patikrinamų įrodymų apie vietą, įrenginių gamintoją, prijungimą prie tinklo ar realius generacijos duomenis. Tai vienas dažniausių signalų, kad istorija gali būti klaidinanti arba paremta vizualine imitacija.

    DI vaizdai ir nauja dezinformacijos banga

    Pastaraisiais metais DI įrankiais sugeneruoti vaizdai tapo sunkiau atskiriami nuo tikrovės, ypač kai kalbama apie architektūrinius objektus ar koncepcinius energetikos sprendinius. Tokie vaizdai dažnai sukuria tikrumo įspūdį, o socialinių tinklų algoritmai padeda jiems plisti greičiau nei spėjama patikrinti faktus.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti, ar pateikiami konkretūs ir patikrinami duomenys: kas yra projekto vystytojas, kur yra tiksli vieta, ar pateikti bandymų rezultatai, ar yra institucijų leidimai, ar sprendimas minimas patikimuose mokslo ar pramonės šaltiniuose. Kai to nėra, net ir gražiausiai atrodanti „nauja technologija“ dažnai pasirodo esanti tik skaitmeninė vizija.

    Graikijos vėjo arfų istorija tapo pamokančiu pavyzdžiu, kaip lengvai gali susilieti realūs reiškiniai, tokie kaip eolinės arfos, ir išgalvoti pažadai apie energijos gamybą. Kol nėra patikimų patvirtinimų ir realių įrenginių, tokias sensacijas vertėtų laikyti ne nauju energetikos sprendimu, o virusine interneto legenda.

  • S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    Rekordai per geopolitinę audrą

    Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

    JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

    Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

    Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

    Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

    Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

    Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

    Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

    Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

    Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

    DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

    JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

    Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

    Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

    „Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

    Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

    Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.

  • Lenkijos fregatos Miecznik gaus „L3Harris“ IPMS: ką pakeis JAV platformos valdymo sistema?

    Lenkijos karinis jūrų laivynas žengia į svarbų modernizacijos etapą: trys statomos Miecznik klasės fregatos bus aprūpintos amerikiečių bendrovės „L3Harris“ integruota laivo platformos valdymo sistema IPMS. Sprendimą pasirinko PGZ Stocznia Wojenna, o tikslas aiškus – didesnis patikimumas, sauga ir operacinė parengtis.

    IPMS yra skirta sujungti ir automatizuoti pagrindines laivo funkcijas, kad įgula realiu laiku matytų svarbiausius techninius parametrus ir greičiau reaguotų į gedimus ar incidentus. Praktikoje tai apima varomąją sistemą, elektros energijos gamybą ir skirstymą, pagalbines sistemas, gaisrinę saugą bei techninės būklės stebėseną.

    Tokio tipo sprendimai laikomi vienu iš modernių karo laivų „nervų centrų“, nes leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, optimizuoti eksploataciją ir geriau valdyti avarines situacijas. Kuo daugiau sistemų integruojama į vieną valdymo architektūrą, tuo svarbesni tampa kibernetinio saugumo reikalavimai ir patikimos atsarginės procedūros.

    Kas yra Miecznik programa?

    Miecznik yra vienas svarbiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų laivyno atnaujinimo projektų, kuriuo siekiama sustiprinti pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO operacijose. Fregatos kuriamos remiantis „Babcock“ projektu „Arrowhead 140“, kuris plačiai vertinamas kaip modulinė ir modernizacijai pritaikyta platforma.

    Šios klasės laivai planuojami kaip daugiafunkciai: nuo oro gynybos ir laivybos maršrutų apsaugos iki priešpovandeninių užduočių. Viešai skelbiama, kad fregatose numatomi pažangūs ryšio, stebėjimo ir kovos valdymo sprendimai, o tai reiškia, kad IPMS pasirinkimas tampa kritiškai svarbus ne tik patogumui, bet ir kovinei ištvermei.

    Ką duoda IPMS pasirinkimas?

    Platformos valdymo sistema tiesiogiai veikia laivo „kasdienybę“: energijos balansą, gedimų diagnostiką, avarinių režimų valdymą ir įgulos darbo organizavimą. Karo laive tai reiškia mažiau neplanuotų prastovų, tikslesnį resursų valdymą ir greitesnį problemų lokalizavimą, ypač tada, kai laivas veikia toli nuo bazės.

    „L3Harris“ IPMS yra naudojama įvairiuose šiuolaikiniuose laivynuose, o tokia patirtis paprastai vertinama kaip mažesnė įdiegimo ir eksploatacijos rizika. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklauso nuo integracijos kokybės, bandymų apimties, įgulos parengimo ir to, kaip sistema bus derinama su kitomis laivo platformos bei kovos sistemomis.

    Didėjant įtampai Baltijos regione, Lenkijos investicijos į didesnius, geriau ginkluotus ir ilgesnės autonomijos laivus vertinamos kaip strateginis žingsnis. Miecznik fregatos, papildytos modernia IPMS, turėtų tapti reikšmingu Lenkijos laivyno pajėgumų šuoliu, ypač oro ir jūrų erdvės kontrolės bei sąveikos su NATO užduotyse.

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Masters & Robots Awards 2026: apdovanoti projektai, keičiantys mokėjimus, draudimą ir pagalbą neregiams

    Masters & Robots Awards 2026 ceremonijoje įvertinti sprendimai, kurie rodo, kaip greitai regione bręsta praktinės inovacijos: nuo išmaniųjų akinių neregiams iki sistemų, padedančių aptikti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes draudime ir supaprastinti viešuosius mokėjimus.

    Konkursą organizavo „Digital University“, o projektus vertino nepriklausoma komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet akcentas krito ne tik į technologinį naujumą, bet ir į aiškiai pamatuojamą poveikį visuomenei, verslui bei valstybės skaitmenizacijai.

    Skaitmenizacija kaip konkurencinis pranašumas

    Renginyje skambėjo žinutė, kad skaitmeninės paslaugos ir inovacijos tampa ekonomikos varikliu, ypač finansų, draudimo, sveikatos ir viešojo sektoriaus srityse. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, jog laimi ne tie, kurie kuria daugiausia prototipų, o tie, kurie geba sprendimus greitai įdiegti ir užtikrinti jų saugumą.

    „Lenkijoje pasiekėme didžiulį skaitmenizacijos proveržį, kuris kelia pagarbą visame pasaulyje. Tai nuopelnas žmonių, kurie tyliai, bet nuosekliai stumia projektus į priekį ir nepaiso kliūčių“, – sakė skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio sumanytojai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: inovacijų kūrėjai neretai nepakankamai įvertina savo rezultatus vietinėje rinkoje, nors jų sprendimai konkurencingi tarptautiniu mastu.

    „Lenkijos pasiekimai inovacijų srityje yra išskirtiniai globaliu mastu, bet namuose vis dar linkstame nuvertinti save. Šie apdovanojimai skirti pripažinti viziją, aistrą ir kūrybiškumą bei duoti impulsą tolesniam augimui“, – sakė „Digital University“ vadovė Jowita Michalska.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Vienas ryškiausių įvertinimų atiteko Dariuszui Mazurkiewicziui, siejamam su BLIK, už indėlį kuriant skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą, kuria, kaip skelbta renginyje, naudojasi apie 21 mln. žmonių. Komisija pabrėžė nuoseklumą keičiant vartotojų atsiskaitymo įpročius ir stiprinant skaitmeninės ekonomikos pagrindus.

    Skaitmeninės transformacijos kategorijoje išskirtas PZU komandos sprendimas „Photo Detective“, skirtas aptikti nuostolių nuotraukas, suklastotas generatyviniu DI. Ši kryptis atitinka bendrą rinkos realybę: draudikai ir bankai vis dažniau investuoja į klastočių prevenciją, nes DI įrankiai supaprastina ne tik produktyvų darbą, bet ir sukčiavimo scenarijus.

    Tvarumo kategorijoje nugalėjo „Recloth“ projektas, automatizuojantis naudotų drabužių pardavimo procesą. Sprendimas per kelias sekundes sugeneruoja skelbimo aprašą ir padeda greičiau pateikti prekę rinkai, o tai atspindi augantį pernaudojimo sektorių ir technologijų vaidmenį mažinant atliekų kiekį.

    Socialinio poveikio kategorijoje apdovanojimas atiteko Lenkijos plėtros fondui už kapitalo sprendimus, padedančius vietos įmonėms augti ir išlaikyti kontrolę ankstyvosiose plėtros stadijose. Tuo pačiu pabrėžta, kad inovacijoms vis dažniau reikia ne vien idėjos, bet ir finansavimo mechanizmų, leidžiančių išvengti ankstyvo pardavimo užsienio investuotojams.

    Klientų patirties kategorijoje įvertintas Centrinis informatikos centras už e. mokėjimų sprendimą, leidžiantį per „mObywatel“ programėlę greitai apmokėti vietinius mokesčius. Tokios paslaugos atspindi kryptį, kai valstybės skaitmeniniai produktai vertinami pagal tai, ar jie sutaupo gyventojų laiką ir sumažina administracinę naštą.

    Jaunųjų kūrėjų apdovanojimas skirtas „Navigate View“ komandai už išmaniuosius akinius, kurie realiuoju laiku aprašo aplinką neregiams garso pagalba. Tai viena sparčiausiai augančių asistuojančių technologijų sričių, kur DI pritaikymas kuriamas ne dėl efekto, o dėl kasdienės, apčiuopiamos naudos.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka keli pasauliai: technologijų komandos, verslas ir viešasis sektorius. Būtent ši partnerystė, pasak jų, lemia, ar idėja tampa realiai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu prototipu.

    Tarp iniciatyvą palaikiusių partnerių įvardyti Skaitmenizacijos ministerija, NASK, Centrinis informatikos centras, „Mastercard“, „InCredibles“, „Kulczyk Investments“, „Symfonia“ ir „Poczta Polska“.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.