Tag: Dirbtinis intelektas

  • „OpenAI“ vadovo įkurta „Sierra“ pritraukė beveik 900 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 14,6 mlrd.

    „OpenAI“ vadovo įkurta „Sierra“ pritraukė beveik 900 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 14,6 mlrd.

    San Fransiske įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „Sierra“ užsitikrino apie 880 mln. eurų investicijų ir naują vertinimą, siekiantį maždaug 14,6 mlrd. eurų. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio kapitalo pritraukimo, rodančio, kad investuotojų apetitas DI sektoriuje nemažėja.

    Finansavimo raundą, viešai skelbiamais duomenimis, vedė rizikos kapitalo fondas „Tiger Global“ ir „Google“ rizikos kapitalo padalinys GV. Prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Benchmark“, „Sequoia“ bei „Greenoaks“.

    „Sierra“ įkūrė „OpenAI“ valdybos pirmininkas ir buvęs „Salesforce“ bendra vadovas Bretas Tayloras kartu su buvusiu „Google“ vadovu Clay Bavoru. Abu anksčiau dirbo „Google“, o B. Tayloras buvo siejamas su „Google Maps“ plėtra ir vadovaujančiais vaidmenimis keliose didelėse technologijų bendrovėse.

    Įmonė kuria DI pagrįstus klientų aptarnavimo agentus, galinčius automatizuoti skambučių centrų ir kitų kanalų užklausas. Tokie sprendimai tampa vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės siekia mažinti kaštus, trumpinti laukimo laiką ir gerinti paslaugų kokybę.

    „Rinka yra didžiulė, o galimybė – čia ir dabar. Mes iš esmės skaitmenizavome paskutinį analoginį kanalą – telefoną, todėl patirtis tampa geresnė: nebereikia laukti eilėje, o agentai natūraliai kalba keliomis kalbomis“, – sakė B. Tayloras.

    Pasak bendrovės, „Sierra“ metinės pasikartojančios pajamos viršijo apie 140 mln. eurų per aštuonis ketvirčius. Toks tempas programinės įrangos rinkoje laikomas itin retu, o tai padeda paaiškinti, kodėl investuotojai pasiryžta mokėti dideles kainas už sparčiai augančius DI lyderius.

    „Sierra“ pozicionuojasi kaip naujos kartos programinės įrangos įmonė, kuri sprendimus kuria remdamasi didžiaisiais kalbos modeliais, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, o ant viršaus taiko savo pritaikymo ir saugos sluoksnius. Rinkoje tai vadinama perėjimu nuo vien tik pokalbių botų prie autonomiškesnių agentų, gebančių atlikti konkrečias užduotis ir dirbti su įmonių sistemomis.

    Didelis finansavimas atspindi platesnę tendenciją: rizikos kapitalas vis dažniau koncentruojamas į nedidelį skaičių vadinamųjų kategorijų lyderių, o mažesni žaidėjai susiduria su brangesniu kapitalu ir augančiais reikalavimais dėl rezultatų. DI srityje tai ypač aktualu dėl didelių infrastruktūros, duomenų ir talentų kaštų.

    „Sierra“ teigimu, jos klientai daugiausia yra didelės įmonės, o tokio tipo sprendimai sparčiausiai skinasi kelią tose srityse, kur klientų aptarnavimas yra didelė veiklos sąnaudų dalis. Tuo pat metu įmonėms tenka spręsti ir rizikas, susijusias su duomenų apsauga, atitiktimi ir atsakomybe, todėl DI diegimas vis dažniau vyksta kartu su griežtesniais valdymo bei kontrolės modeliais.

    Kalbėdamas apie rinkos ciklą, B. Tayloras yra užsiminęs, kad per artimiausius porą metų gali įvykti korekcija, kai daliai startuolių taps sunkiau pritraukti pinigų. Tokiu atveju didelis kapitalo rezervas „Sierra“ gali tapti svarbiu pranašumu, leidžiančiu išlaikyti tempą ir investuoti į produktą bei plėtrą, kol rinka atsijos silpnesnius žaidėjus.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • „Pinterest“ šauna į viršų: pajamos viršijo lūkesčius, vartotojų rekordas ir ambicinga prognozė

    „Pinterest“ šauna į viršų: pajamos viršijo lūkesčius, vartotojų rekordas ir ambicinga prognozė

    Socialinis tinklas „Pinterest“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų prognozes, o bendrovės akcijos po pranešimo šoktelėjo maždaug 15 proc. Įmonė fiksavo spartesnį pajamų augimą ir pateikė optimistiškas kito ketvirčio gaires.

    Ketvirčio pajamos siekė apie 930 mln. eurų, kai rinka tikėjosi maždaug 890 mln. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai taip pat buvo didesnis, nei prognozuota, o tai investuotojams tapo signalu, kad reklamos pardavimai ir efektyvumas gerėja.

    Vis dėlto įmonė skelbė grynąjį nuostolį, kuris siekė apie 68 mln. eurų, nors prieš metus buvo fiksuotas nedidelis pelnas. Tokį rezultatų svyravimą rinkoje dažnai lemia vienkartiniai kaštai, restruktūrizavimas ir akcijomis grįstos darbuotojų skatinimo išlaidos.

    „Pinterest“ prognozuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos gali siekti apie 1,04–1,06 mlrd. eurų, tai yra daugiau, nei tikėjosi Volstritas. Bendrovė taip pat numatė pakoreguoto EBITDA intervalo augimą iki maždaug 240–260 mln. eurų, kas rodo siekį didinti pelningumą net ir išliekant permainingai reklamos rinkai.

    Pirmąjį ketvirtį pakoreguotas EBITDA sudarė apie 191 mln. eurų, viršydamas rinkos lūkesčius. Tuo pat metu augo ir vidutinės pajamos vienam vartotojui, kurios siekė apie 1,48 euro, todėl bendrovė gali efektyviau monetizuoti auditoriją net ir nekeičiant jos dydžio drastiškai.

    Vartotojų bazė išliko viena svarbiausių naujienų: mėnesinių aktyvių vartotojų skaičius pasaulyje paaugo iki 631 mln., arba 11 proc. per metus. Tai atitinka tendenciją, kad vizualinės paieškos ir idėjų platformos pritraukia auditoriją, ieškančią pirkimo įkvėpimo, o toks ketinimo signalas reklamos užsakovams yra itin vertingas.

    „Įsigijimu siekiame išplėsti unikalų vartotojų ketinimo signalą ir auditorijas už mūsų platformos ribų, kad jos padėtų kurti efektyvias kampanijas prijungtoje televizijoje“, – sakė „Pinterest“ vadovas Billas Ready.

    Bendrovė pranešė, kad vasarį už maždaug 430 mln. eurų įsigijo „tvScientific“, kuri specializuojasi prijungtos televizijos reklamos analitikoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį: reklamos biudžetai vis aktyviau migruoja į duomenimis grįstus kanalus, o CTV segmentas konkuruoja dėl dalies tradicinės televizijos ir skaitmeninės reklamos srautų.

    Rezultatų pristatyme įmonės finansų vadovė Julia Donnelly pabrėžė, kad didieji mažmenininkai ir toliau išlieka augimo stabdžiu, tačiau dirbtinis intelektas ir platformos optimizacijos, įskaitant kainodaros ir siūlymų teikimo patobulinimus, ketvirčio pabaigoje pradėjo kompensuoti dalį neigiamo poveikio. Pasak jos, bendrovė taip pat vertina geopolitinių įvykių įtaką, tačiau reikšmingo bendro smūgio reklamos verslui kol kas nemato.

    „Pinterest“ pastaruoju metu ieško efektyvumo didinimo rezervų ir anksčiau skelbė mažinanti darbuotojų skaičių bei biuro plotus, daugiau resursų nukreipdama į DI sprendimus. Investuotojams tai svarbu, nes rinkoje vis griežčiau vertinama, ar DI investicijos virsta aiškiai pamatuojamomis pajamomis ir maržomis, o ne vien išlaidų augimu.

    Platesniame kontekste „Pinterest“ rezultatai išsiskiria tuo, kad reklamos sektoriuje pastaraisiais ketvirčiais ryškėja poliarizacija: didžiosios platformos ir nišiniai kanalai, turintys stiprų vartotojų ketinimo signalą, dažniau laimi biudžetus, o dalis kitų rinkos dalyvių susiduria su lėtesniu augimu. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar „Pinterest“ sėkmę palaikys tvarus CTV plėtros efektas ir tolesnis DI paremtas reklamos efektyvinimas.

  • Stulbinantis Žmogaus organų atlasas: 3D vaizdai atskleidė kūną iki mikrono tikslumo

    Stulbinantis Žmogaus organų atlasas: 3D vaizdai atskleidė kūną iki mikrono tikslumo

    Mokslininkai pristatė Žmogaus organų atlasą – viešai prieinamą 3D medicininių vaizdų rinkinį, leidžiantį pamatyti organų sandarą itin detaliai, iki vieno mikrono. Toks mastelis maždaug 50 kartų plonesnis už žmogaus plauką ir atveria naujas galimybes tiek mokslui, tiek medicinos praktikai.

    Projektas paremtas pažangia rentgeno tomografija, kuri leidžia neardant ištirti visą organą ir priartinti vaizdą iki ląstelinių struktūrų. Skirtingai nei įprasti ligoninių tyrimai, čia naudojamas sinchrotroninis šaltinis, užtikrinantis itin ryškų ir stabilų spinduliavimą, reikalingą aukštai raiškai.

    Kaip sukuriami tokie vaizdai?

    Atlasui taikoma hierarchinė fazinio kontrasto tomografija, kai organas skenuojamas keliais masteliais: nuo bendros architektūros iki smulkiausių audinių detalių. Šis principas svarbus todėl, kad daugelis ligų keičia ne tik atskiras ląsteles, bet ir viso audinio „inžineriją“ – kraujagyslių tinklą, pluoštus, pertvaras.

    Tokie duomenys paprastai užima milžinišką apimtį: vieno organo vaizdų rinkinys gali siekti terabaitus, todėl projekto kūrėjai didelį dėmesį skiria duomenų prieinamumui ir patogiam naudojimui. Atlasas kuriamas kaip atvira platforma, kad juo galėtų remtis tyrėjai, gydytojai ir dėstytojai.

    Ką jau apima Žmogaus organų atlasas?

    Šiuo metu atlasas apima dešimtis donorų organų ir šimtus trimačių duomenų rinkinių, tarp jų – smegenis, širdį, plaučius, kepenis, inkstus ir kitus organus. Kai kuriais atvejais fiksuojami keli organai iš to paties donoro, o tai leidžia tiksliau vertinti, kaip liga ar rizikos veiksniai paveikė skirtingas organizmo sistemas.

    Atlaso duomenyse gali būti užfiksuota ir įprastų, ir retesnių patologijų požymių, todėl tai tampa vertinga baze lyginamiesiems tyrimams. Medicinoje toks „žemėlapis“ ypač naudingas, kai reikia suprasti kraujotakos, uždegimo ar audinių randėjimo pokyčius, kurių paprastuose tyrimuose ne visuomet pavyksta įžvelgti.

    DI proveržis medicinoje: kodėl šis atlasas svarbus?

    Vienas didžiausių projekto pažadų – galimybė šiais duomenimis mokyti DI modelius, kurie vėliau galėtų padėti greičiau ir tiksliau atpažinti ligų požymius. Aukštos raiškos 3D duomenys leidžia kurti algoritmus, kurie mokosi ne tik iš plokščių pjūvių, bet ir iš visos organo struktūros, todėl potencialiai gerėja diagnostikos tikslumas.

    „Tai išteklius tyrėjams, gydytojams, dėstytojams, bet ir kiekvienam smalsiam žmogui, norinčiam suprasti, kaip sudėtas žmogaus kūnas“, – sakė vienas iš projekto kūrėjų Paul Tafforeau.

    Tyrėjai teigia, kad ateityje technologiją tikimasi dar labiau išplėsti, siekiant vaizdinti vis didesnius žmogaus anatomijos segmentus dar aukštesne raiška. Tokie planai galėtų iš esmės pakeisti, kaip mokomasi anatomijos, kaip lyginami ligų mechanizmai ir kaip kuriamos naujos diagnostikos bei gydymo strategijos.

  • „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ inžinieriai pristatė naują metodą, kuris gali iki 6 kartų sumažinti DI modeliams reikalingą darbinę atmintį. Technologija pavadinta „TurboQuant“ ir skirta vienai brangiausių didelių kalbos modelių vietų – pokalbio konteksto saugojimui.

    Pagrindinis taikinys yra vadinamoji KV cache atmintis, kuri leidžia modeliui greitai prisiminti ankstesnes vartotojo žinutes. Be jos sistema turėtų nuolat iš naujo perskaičiuoti visą kontekstą, todėl atsakymai lėtėtų, o serverių sąnaudos augtų.

    KV cache galima suprasti kaip trumpalaikę pokalbio atmintį, kurioje laikomi tarpinių skaičiavimų duomenys. Ilgesni kontekstai ir didesnis vartotojų skaičius reiškia, kad ši atmintis sparčiai „suvalgo“ gigabaitus, o duomenų centrams tenka investuoti į vis didesnius resursus.

    Kas yra „TurboQuant“?

    „TurboQuant“ remiasi kvantizacija, kai skaitinės reikšmės atvaizduojamos mažesniu bitų skaičiumi ir taip užima mažiau vietos atmintyje. „Google“ teigia, kad šį kartą svarbiausia naujovė yra dinaminis veikimas realiuoju laiku, kai KV cache suspaudžiama pokalbio metu.

    Toks priėjimas yra techniškai sudėtingas, nes suspaudimas neturi pastebimai pabloginti atsakymų kokybės. Pagal pristatytą informaciją, siekiama mažinti atminties „butelio kaklelį“, kai ribojanti grandis tampa ne skaičiavimo galia, o būtent konteksto saugojimas.

    Ką rodo bandymai ir kam tai naudinga?

    „Google“ tyrėjai nurodo, kad metodas išbandytas su keliomis skirtingomis atvirojo kodo ir komercinėmis modelių šeimomis. Tokie testai svarbūs, nes leidžia įvertinti, ar sprendimas pritaikomas plačiau, o ne tik vienoje konkrečioje architektūroje.

    „TurboQuant“ labiausiai aktualus paslaugoms, kuriose vienu metu aptarnaujama daug užklausų ir reikia ilgų kontekstų, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pokalbiams, dokumentų analizės asistentams ar paieškos sistemoms. Mažesnis atminties poreikis teoriškai leidžia tame pačiame serveryje aptarnauti daugiau vartotojų arba didinti konteksto ilgį.

    „Šis metodas atrodo perspektyvus mažinant atminties key-value siaurąją vietą neaukojant modelių našumo“, – teigiama „Google“ pristatymo medžiagoje.

    Ar tai reiškia pigesnę RAM?

    Rinkoje seniai aptariama, kad duomenų centrų apetitas atminčiai auga dėl DI plėtros, todėl brangsta serverinė įranga ir jos komponentai. Vis dėlto vien technologinis proveržis dar negarantuoja, kad sutaupytas resursas automatiškai virs mažesne paklausa.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į vadinamąjį atšokimo efektą: jei atmintis tampa „pigesnė“ skaičiavimuose, dalis tiekėjų gali ne mažinti infrastruktūrą, o didinti modelių tikslumą, konteksto ilgį ar paslaugų apimtį. Tokiu atveju galutinis atminties poreikis gali ir toliau augti, o vartotojai kainų pokyčius pajus ne iš karto.

    Kol kas „TurboQuant“ įvardijamas kaip laboratorinis sprendimas, kuriam reikia platesnės validacijos realiose sistemose. Jei technologija pasieks gamybinį lygį ir bus plačiai įdiegta, ji gali tapti vienu svarbių žingsnių mažinant DI paslaugų savikainą, tačiau kainų rinkoje tai priklausys nuo to, kaip pramonė panaudos sutaupytą atmintį.

  • Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Naujas Harvard Medical School mokslininkų tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas gali pranokti gydytojus vienoje sudėtingiausių sričių – pirminiame pacientų įvertinime skubios pagalbos skyriuje. Darbe, publikuotame žurnale Science, DI sprendimai lyginti su šimtų gydytojų sprendimais, remiantis realiais klinikiniais atvejais.

    Tyrime analizuoti 76 atvejai iš Bostono ligoninės: DI teisingai arba beveik teisingai nustatė diagnozę 67 proc. pacientų, kai gydytojų rezultatas siekė 50–55 proc. Kai buvo pateikta daugiau informacijos, DI tikslumas kilo iki 82 proc., o gydytojų – iki 70–79 proc.

    Dar ryškesnis skirtumas užfiksuotas vertinant gydymo planus. DI pateikė 89 proc. teisingų rekomendacijų, o 46 gydytojų grupė, naudodamasi įprastais informacijos paieškos įrankiais, pasiekė apie 34 proc. tikslumą.

    Kodėl DI pasirodė geriau?

    Mokslininkai pabrėžia, kad DI pranašumas dažnai siejamas su gebėjimu nuosekliai apdoroti didelį tekstinės informacijos kiekį ir atpažinti retesnes sąsajas, kurias žmogus gali praleisti skubos sąlygomis. Viename iš atvejų DI teisingai įvardijo plaučių embolijos komplikacijas ir nurodė mažiau akivaizdų rizikos veiksnį – autoimuninę ligą, kurios gydytojai neįvertino.

    Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad DI turėtų pakeisti medikus. Tyrime DI vertino tik tekstinius duomenis ir nematė paciento būklės, elgesio, odos spalvos, kvėpavimo, skausmo intensyvumo ar kitų klinikinių ženklų, kurie realiame skyriuje gali būti lemiami.

    Ar tai reiškia gydytojų pabaigą?

    Harvard Medical School atstovas Arjun Manrai akcentuoja, kad tikslas nėra gydytojų pakeitimas, o saugesnė ir tikslesnė „trijų dalių“ priežiūra, kurioje dirba pacientas, gydytojas ir DI kaip sprendimų palaikymo sistema. Tokia schema, tyrėjų vertinimu, galėtų sumažinti diagnostines klaidas ir padėti greičiau parinkti tyrimų bei gydymo prioritetus.

    DI sprendimai jau diegiami klinikinėje praktikoje, tačiau kartu auga ir rizikos. Ekspertai pabrėžia, kad be aiškių taisyklių gali būti sunku nustatyti atsakomybę, jei DI rekomendacija pasirodo klaidinga arba jei medikas per daug pasitiki algoritmo išvada.

    Didžiausia grėsmė – aklas pasitikėjimas

    Medicinai artimiausiu metu svarbiausia taps ne tik technologijos tikslumas, bet ir saugus jos naudojimas. Specialistai įspėja apie automatizacijos šališkumą, kai gydytojai nesąmoningai linksta pritarti DI atsakymui net tada, kai klinikiniai požymiai kelia abejonių.

    Dėl to ligoninėms ir reguliuotojams tenka užduotis užtikrinti, kad DI įrankiai būtų skaidrūs, patikrinti su skirtingomis pacientų grupėmis, o jų rekomendacijos būtų naudojamos kaip pagalba, o ne galutinis sprendimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad praktikoje didžiausią vertę gali duoti ne DI ar gydytojas atskirai, o jų derinys.

  • Harvardo tyrimas: DI skubioje pagalboje dažniau taikliai įvardijo diagnozę nei gydytojai

    Kas nustatyta Harvardo tyrime?

    Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro komanda palygino, kaip diagnozes skubios pagalbos pacientams parenka gydytojai ir didieji kalbos modeliai. Eksperimente analizuoti 76 pacientų atvejai, o DI gavo tą pačią informaciją, kuri buvo įrašyta elektroniniuose sveikatos įrašuose.

    Tyrėjai lygino dviejų budinčių gydytojų pateiktas diferencines diagnozes su modelių „OpenAI o1“ ir „OpenAI 4o“ sugeneruotomis versijomis. Vėliau du kiti gydytojai, nežinodami, kas parengė konkrečią diagnozę, įvertino jų tikslumą ir artumą galutinei diagnozei.

    Kur DI pasirodė stipriausiai?

    Didžiausi skirtumai išryškėjo ankstyvajame etape, kai apie pacientą turima mažiausiai duomenų ir sprendimus tenka priimti greitai. Būtent čia DI dažniau pateikė tikslesnę arba bent jau ne prastesnę diagnostinę kryptį nei gydytojai.

    Tyrime nurodoma, kad „OpenAI o1“ pateikė tikslią arba labai artimą diagnozę 67 proc. pirminio rūšiavimo atvejų. Tuo metu vieno gydytojo įvertinimai siekė 55 proc., kito – 50 proc.

    „Kiekviename diagnostikos etape „o1“ rezultatai buvo nominaliai geresni arba tokie pat kaip dviejų gydytojų ir „4o“,“ – sakė tyrėjai.

    Pasak komandos, svarbi detalė yra ta, kad DI rezultatams nebuvo taikomas išankstinis duomenų „valymas“ ar specialus pritaikymas. Modeliams buvo pateikta ta pati praktinė informacija, kuri realiai pasiekiama skubios pagalbos skyriuje per elektronines medicinines korteles.

    Ką tai reiškia pacientams ir medikams?

    Rezultatai rodo potencialą DI įrankius naudoti kaip papildomą sprendimų paramą, ypač triage ir pirminės diagnostikos metu. Tačiau tyrimas savaime nereiškia, kad DI turėtų pakeisti gydytoją: skubioje pagalboje svarbūs ne tik teisingi spėjimai, bet ir atsakomybė, klinikinis kontekstas, fizinė apžiūra bei sprendimų pasekmių valdymas.

    Praktikoje didžiausia rizika yra ne vien netikslus atsakymas, o klaidingas pasitikėjimas juo, ypač kai informacija nepilna arba medicininiai įrašai turi spragų. Dėl to realiam diegimui būtini aiškūs saugikliai, audituojami vertinimo metodai, nuolatinė kokybės kontrolė ir tiksliai apibrėžta, kur DI gali padėti, o kur sprendimas privalo likti gydytojo rankose.

    „Jei lyginame DI įrankius su klinikiniais įgūdžiais, turime lyginti su gydytojais, kurie iš tiesų dirba toje srityje. Nebūtų stebėtina, jei didelis kalbos modelis aplenktų dermatologą neurochirurgijos egzamine, bet tai mažai ką pasako apie realią naudą,“ – sakė skubios pagalbos gydytoja Kristen Pantagani.

    Šis darbas įsilieja į platesnę sveikatos sistemos tendenciją, kai ligoninės vis aktyviau bando sprendimų paramos sistemas, padedančias greičiau susisteminti simptomus, rizikas ir galimas diagnozes. Kartu daugėja diskusijų dėl reguliavimo, atsakomybės ir pacientų duomenų saugumo, nes sveikatos apsaugos sektoriuje klaidų kaina yra ypač didelė.

  • GTA: San Andreas herojus atsidūrė Vietnamo kare: DI sukurtas vaizdo įrašas stebina gerbėjus

    GTA: San Andreas herojus atsidūrė Vietnamo kare: DI sukurtas vaizdo įrašas stebina gerbėjus

    Internete išplito trumpas vaizdo įrašas, kuriame GTA: San Andreas pagrindinis veikėjas Karlas Džonsonas, geriau žinomas kaip CJ, netikėtai perkeliamas į Vietnamo karo laikus. Nors originali „Rockstar Games“ klasika pasakoja apie 1992 metų įvykius, ši interpretacija nukelia keliais dešimtmečiais atgal.

    Vaizdo medžiaga sukurta naudojant DI įrankius, kurie imituoja GTA: San Andreas vizualinį stilių ir leidžia herojų įkomponuoti į istorinius kontekstus. Dėl to scena atrodo tarsi natūraliai priklausanti žaidimo pasauliui, nors iš tiesų tai yra stilizuotas perdirbinys.

    Istorija perkelta į 1960-uosius

    Kūrėjas, internete prisistatantis slapyvardžiu „GORM THE OLD“, CJ pavaizduoja situacijose, kurios siejamos su realiais Vietnamo karo epizodais. Įraše matyti aliuzijos į JAV valdžios pasitarimus, kovinius veiksmus ir napalmo atakas, tapusias vienu ryškiausių šio konflikto simbolių.

    Toks sprendimas atspindi seniai kultūroje įsitvirtinusią Vietnamo karo vaizdavimo tradiciją, ypač kine, kur ši tema dažnai interpretuota per dramatiškų ir prieštaringų patirčių prizmę. Žaidimuose Vietnamo karas sutinkamas rečiau, todėl tokios stilistinės improvizacijos greitai sulaukia dėmesio.

    Kodėl tai patraukė žaidėjų dėmesį?

    GTA: San Andreas laikomas vienu įtakingiausių XXI amžiaus pradžios žaidimų, o jo estetika ir personažai iki šiol aktyviai naudojami gerbėjų kūryboje. DI įrankiai šią kūrybą dar labiau pagreitino, nes leidžia greitai generuoti scenas, primenančias filmų anonsus ar alternatyvias istorijas.

    Vos kelių minučių trukmės įrašas daugeliui gerbėjų tapo savotišku eksperimentu: kaip atrodytų CJ visiškai kitokiame istoriniame fone. Tuo pačiu tai primena, kad DI turinys vis dažniau naudojamas ne tik vaizdo efektams, bet ir nostalgijai, žaidimų kultūros citatoms bei netikėtiems siužetiniams perdirbiniams kurti.

    DI turinys kelia ir klausimų

    Augant DI generuojamų vaizdų populiarumui, vis dažniau diskutuojama apie autorystę, kūrinių kilmę ir tai, kaip tokios interpretacijos dera su originalių žaidimų kūrėjų teisėmis. Nors gerbėjų sukurti klipai dažnai laikomi nekomercine kūryba, jų plitimas socialiniuose tinkluose gali kelti ir platesnių etinių diskusijų.

    Vis dėlto šiuo atveju pagrindinis efektas paprastas: nostalgija susitinka su naujomis technologijomis, o gerbėjai gauna dar vieną netikėtą pretekstą sugrįžti prie vieno ryškiausių visų laikų žaidimų pasaulių.

  • „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox Software“ vadovas Randy Pitchfordas socialiniame tinkle X paskelbė dirbtinio intelekto sugeneruotą asmenukę, tačiau įrašas greitai virto skandalu. Dalis žaidėjų nuotrauką priėmė kaip nevykusį pokštą, kiti tai įvertino kaip ženklą, kad DI gali vis labiau skverbtis į studijos kūrybinius procesus.

    Prie įrašo Pitchfordas aiškino, kad paprašė savo pagrindinio DI įrankio sugeneruoti asmenukę, kuri atspindėtų jo savijautą pagal jų tarpusavio sąveiką. Tačiau komentatorių tai neįtikino, nes sugeneruotas žmogus, daugelio vertinimu, beveik nepanašus į patį „Gearbox“ vadovą.

    Dar daugiau klausimų sukėlė detalės fone ir įvairūs vizualiniai elementai, primenantys studijos žaidimų atributiką. Pitchfordas pabrėžė, kad dalis matomų užrašų ir nuorodų nebuvo jo nurodyti ir nėra susiję su realiais projektais, tačiau auditorija vis tiek reagavo kritiškai.

    DI ir gamedev įtampa

    Diskusija įgavo platesnį kontekstą, nes žaidimų industrijoje pastaraisiais metais netrūksta atleidimų, studijų restruktūrizacijų ir ginčų dėl automatizavimo. Dėl to bet kokios užuominos, kad didelė įmonė gali remtis DI kūryboje, daliai bendruomenės atrodo kaip grėsmė menininkų, dizainerių ir kitų specialistų darbui.

    Reaguodamas į kritiką dėl DI normalizavimo, Pitchfordas atsakė aštriai, o tai tik sustiprino nepasitenkinimą. Kritikai akcentavo, kad vadovo tonas prasilenkia su jautria tema, kai kūrybinėse srityse vis dažniau keliamas klausimas, kur baigiasi eksperimentas ir prasideda žmonių darbo nuvertinimas.

    Ką tai reiškia „Borderlands“?

    Po įrašo dalis žaidėjų ėmė tiesiai klausti, ar ateityje „Gearbox“ žaidimuose bus naudojamas DI kuriant grafiką, scenarijus ar kitą turinį. Viešuose atsakymuose Pitchfordas kartojo, kad studija kuria žaidimus su žmonėmis, o ne vietoje jų, tačiau vienas neapgalvotas įrašas sukėlė abejonių, kiek tokie patikinimai gali būti patikimi.

    „Gearbox Software“ veikia nuo 1999 metų ir yra geriausiai žinoma dėl „Borderlands“ serijos, tapusios viena svarbiausių studijos vizitinių kortelių. Todėl net ir iš pažiūros smulki situacija socialiniuose tinkluose greitai peraugo į reputacijos klausimą, ypač kai auditorija tikisi aiškių taisyklių, kaip DI bus naudojamas kūryboje.

    Ne pirmas viešas konfliktas

    Pitchfordas ir anksčiau ne kartą patekdavo į viešų ginčų centrą, įsitraukdavo į aštrias diskusijas su žaidėjais ir sulaukdavo kritikos dėl komunikacijos. Šį kartą DI sugeneruota asmenukė tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai technologinis eksperimentas gali virsti plataus masto diskusija apie industrijos ateitį.

    Kol kas viešai nebuvo pateikta konkrečių planų, kad „Gearbox“ artimiausiuose projektuose DI būtų naudojamas kūrybiniam turiniui vietoje žmonių darbo. Tačiau kilusi reakcija rodo, kad auditorija šiai temai tampa vis jautresnė ir reikalauja didesnio skaidrumo, ypač kai kalbama apie dideles studijas ir jų vadovus.

  • „ThyssenKrupp“ stabdo sandorį su „Jindal“: 10,7 mlrd. eurų vertės plieno padalinys neparduodamas

    Sandoris sustabdytas po mėnesių derybų

    Vokietijos pramonės grupė „ThyssenKrupp“ ir Indijos plieno bei energetikos bendrovė „Jindal International Steel“ sustabdė derybas dėl galimo „Thyssenkrupp Steel Europe“ akcijų perėmimo. Tai reiškia, kad vienas didžiausių pastarojo meto Europos plieno sektoriaus sandorių artimiausiu metu neįvyks.

    Dar 2025 metų rugsėjį „Jindal International Steel“ buvo pateikusi neįpareigojantį pasiūlymą įsigyti „Thyssenkrupp“ plieno padalinį. Skelbta, kad preliminari verslo vertė siekė 10,7 mlrd. eurų, o papildomai buvo aptariami maždaug 2 mlrd. eurų įsipareigojimai, susiję su darbuotojų pensijų garantijomis.

    Kodėl sąlygos pasikeitė?

    „ThyssenKrupp“ nurodė, kad per pastaruosius mėnesius iš esmės pasikeitė prielaidos ir sąlygos, kuriomis būtų galima parduoti šį verslą. Pasak bendrovės, tuo pat metu ji padarė apčiuopiamą pažangą reorganizuodama plieno segmentą, todėl sprendimas stabdyti derybas siejamas ir su pasikeitusiu įmonės situacijos vertinimu.

    „Per pastaruosius mėnesius esminės prielaidos ir potencialaus pardavimo sąlygos smarkiai pasikeitė. Plieno segmento pertvarkoje pasiekėme reikšmingą progresą, tai rodo ir neseniai pasiektas kolektyvinis susitarimas su IG Metall bei akcininkų sutartis dėl Duisburgo gamyklos ateities“, – sakė „ThyssenKrupp“ vadovas Miguel Angel Lopez Borrego.

    Europos plieno rinka pastaraisiais metais veikia itin permainingoje aplinkoje: brangsta energija, didėja spaudimas mažinti emisijas, o gamintojai konkuruoja su importu iš regionų, kuriuose gamybos sąnaudos dažnai mažesnės. Dėl to sandorių sąlygos plieno sektoriuje dažnai persideramos, o investuotojai tampa atsargesni vertindami rizikas.

    Saugumo argumentas ir strateginis sektorius

    Nors oficialiai derybų sustabdymo motyvai formuluojami kaip pasikeitusios sąlygos, viešojoje erdvėje akcentuojamas ir kitas aspektas: plienas laikomas strategiškai svarbia žaliava, būtina gynybos pramonei ir kritinei infrastruktūrai. Tokiose srityse valstybės ir Europos Sąjungos institucijos dažnai jautriau vertina užsienio investuotojų įėjimą.

    Tekste pabrėžiama, kad sprendimui galėjo turėti įtakos saugumo sumetimai ir siekis užtikrinti plieno bei plieno gaminių tiekimo patikimumą gynybos pramonei. Šis argumentas pastaraisiais metais ES kontekste stiprėja, ypač kalbant apie strategines tiekimo grandines ir atsparumą krizinėms situacijoms.

    Be to, Europos plieno gamintojai laukia sprendimų dėl rinkos apsaugos priemonių, įskaitant muitus ir kitus mechanizmus, kurie galėtų mažinti spaudimą iš importo. Tokie politiniai sprendimai tiesiogiai veikia įmonių vertinimus, investicinius planus ir derybines pozicijas, todėl sustabdytas sandoris nebūtinai reiškia, kad pardavimo scenarijus ateityje nebegrįš.