Tag: Dirbtinis intelektas

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • Lenkai masiškai renkasi obligacijas ar kriptovaliutas: OKI siūlo užpildyti investicijų spragą

    Investavimas Lenkijoje: dvi kraštutinės stovyklos

    Lenkijos investuotojų įpročiuose vis dažniau matomos dvi kryptys: dalis renkasi itin saugius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar indėlius, o kita dalis eina į aukštos rizikos rinkas, tokias kaip kriptovaliutos ar spekuliaciniai CFD sandoriai.

    Ekspertai sutarė, kad tarp šių kraštutinumų lieka didelė neišnaudota erdvė: priemonės, kurios suteiktų galimybę investuoti į produktyvesnį turtą, bet su subalansuota rizika ir aiškesnėmis taisyklėmis.

    OKI idėja: tarpinė stotelė tarp indėlių ir kriptovaliutų

    Apie tai kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje, kurioje aptartas asmeninės investicinės sąskaitos modelis, žinomas kaip OKI. Šis instrumentas pristatomas kaip būdas paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien indėliuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad indėliai suteikia nominalų saugumą, tačiau dažnai nepadeda apsisaugoti nuo infliacijos ir riboja turto augimo potencialą. OKI būtų siūloma kaip aiškesnis, labiau standartizuotas sprendimas tiems, kurie nenori nei visiško konservatyvumo, nei spekuliacijos.

    „Tarp indėlių ir kriptovaliutų yra didelė neužpildyta erdvė: produktyvios investicijos su vidutine rizika“, – sakė Lenkijos finansų priežiūros komisijos atstovas Dariuszas Adamskis.

    Kodėl kapitalas neateina į rinką?

    Viena iš dažniausiai minimų kliūčių yra ribotas teisės aktų nuspėjamumas ir reguliavimo perteklius, kuris atbaido nuo ilgalaikių sprendimų. Finansų sektoriaus atstovai pažymėjo, kad investicijoms svarbiausia ne vien grąžos pažadas, bet ir stabilios taisyklės, leidžiančios planuoti keleriems metams į priekį.

    Kita problema – istorinis investavimo įgūdžių trūkumas ir santaupų struktūra. Turtingesniuose segmentuose investiciniai produktai jau sudaro reikšmingą dalį, tačiau mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi indėlius, nes jie suprantami ir atrodo saugiausi.

    „Rizikos tolerancijos keitimas milijonams žmonių yra ilgas procesas“, – sakė „Alior Bank“ atstovas Jacekas Iljinas.

    Edukacija ir produktų pasiūla kaip raktas

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien naujo instrumento nepakaks: reikės nuoseklios investavimo edukacijos ir plataus pasirinkimo priemonių, kad skirtingų profilių žmonės galėtų rasti jiems tinkamą sprendimą. Svarbu ir tai, kaip bankai bei tarpininkai pateikia riziką ir tinkamumo vertinimą, kad žmogus suprastų, ką perka.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kapitalo rinkų plėtra gali būti naudinga ir pačiai ekonomikai: dalis lėšų, kurios dabar „guli“ indėliuose ar trumpalaikiuose produktuose, galėtų prisidėti prie įmonių finansavimo ir ilgalaikio augimo, jei investavimo grandinė būtų patikima bei skaidri.

  • Trijų miestų aplinkkelio S6 remontas: paskelbtas konkursas 13 km atkarpai, darbai vyks naktimis

    Lenkijos nacionalinių kelių valdytojo Generalinės kelių ir greitkelių direkcijos (GDDKiA) Gdansko padalinys paskelbė viešąjį pirkimą beveik 13 kilometrų Trijų miestų aplinkkelio S6 atkarpos remontui. Tai vienas intensyviausių kelių mazgų šiaurės Lenkijoje, todėl rangovui keliami ne tik techniniai, bet ir eismo organizavimo reikalavimai.

    Pagal skelbiamas sąlygas, pirmiausia numatytas esamos dangos frezavimas, vėliau kelio konstrukcijos sustiprinimas nuo įtrūkimų saugančiu tinklu, o pabaigoje bus klojamas naujas viršutinis, vadinamasis dėvimasis, asfalto sluoksnis. Tokia seka kelių remontuose paprastai pasirenkama siekiant prailginti dangos tarnavimo laiką ir sumažinti pakartotinių defektų riziką.

    Darbai planuojami naktimis

    GDDKiA nurodo, kad darbai bus vykdomi po eismu, daugiausia nakties metu, nuo 20.00 iki 5.00 valandos. Remontas planuojamas S6 ruožuose tarp Gdańsk Owczarnia ir Gdańsk Lotnisko mazgų, taip pat tarp Gdańsk Południe ir Rusocin mazgo, kuriame yra jungtis su A1 magistrale.

    Eismo ribojimai turėtų būti taikomi etapais, užtikrinant pravažumą bent viena juosta. Dienos metu, nuo 5.00 iki 20.00 valandos, numatoma atkurti eismą visu važiuojamosios dalies pločiu, kad būtų mažinamos spūstys piko metu ir transporto srautų trikdžiai.

    Numatytos pertraukos vasarą

    Valdytojas taip pat iš anksto įvardijo laikotarpį, kai darbai nevyks: nuo 2026 metų birželio 28 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su sezoniškai išaugusiais kelionių srautais į pajūrį ir regiono turizmo piku, kai bet kokie ribojimai aplinkkelyje sukeltų didesnes socialines ir ekonomines pasekmes.

    Numatyta, kad pasirinktas rangovas turės atlikti darbus ne ilgiau kaip per 50 dienų nuo statybvietės perdavimo. Tarp ne kainos kriterijų įtraukta galimybė terminą sutrumpinti iki 30 dienų, kas realiai gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu, jei rangovas pasiūlys pakankamus pajėgumus ir aiškų darbų organizavimo planą.

    Kada gali būti pasirašyta sutartis?

    GDDKiA skelbia, kad sutartį planuoja pasirašyti dar šį mėnesį. Jei pirkimas vyks sklandžiai ir nekils ginčų dėl procedūrų, tai leistų greičiau pereiti prie pasirengimo darbams ir suderinti konkrečius eismo ribojimų sprendinius su vietos institucijomis bei tarnybomis.

    Praktikoje tokio tipo projektams didžiausios rizikos dažniausiai kyla dėl intensyvaus eismo, ribotų naktinių „langų“ darbams, oro sąlygų bei logistikos, todėl trumpesni terminai paprastai įmanomi tik turint pakankamai technikos ir pamainomis dirbančias brigadas. Vis dėlto sprendimas remonto darbus koncentruoti naktimis rodo siekį suderinti infrastruktūros atnaujinimą su kuo mažesniu kasdienio judumo sutrikdymu.

    „Remonto darbus Trijų miestų aplinkkelyje vykdysime po eismu naktimis, o dieną leisime važiuoti visu važiuojamosios dalies pločiu“, – nurodė GDDKiA.

  • Lenkijos IT grupė „Sygnity“ smuko pelnas, bet pajamos augo: ko tikėtis iki gegužės 13 dienos

    Pirmo ketvirčio preliminarūs skaičiai

    Lenkijos informacinių technologijų paslaugų grupė „Sygnity“ paskelbė preliminarius pirmojo metų ketvirčio rezultatus. Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo apie 102 mln. zlotų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 18,8 mln. zlotų.

    Perskaičiavus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, ketvirčio pajamos sudaro apie 23,5 mln. eurų, o grynasis pelnas apie 4,3 mln. eurų. EBITDA per ketvirtį, bendrovės teigimu, siekė apie 26,8 mln. zlotų, tai yra apie 6,2 mln. eurų.

    „Sygnity“ pabrėžė, kad tai yra pirminiai, dar ne galutiniai duomenys. Detalesnę ir galutinę pirmojo ketvirčio ataskaitą bendrovė planuoja paskelbti 2026 metais gegužės 13 dieną.

    Kaip atrodo metinis fonas

    Palyginimui bendrovė priminė ir ankstesnių metų rezultatus: per metus pajamos siekė beveik 350,3 mln. zlotų, o grynasis pelnas buvo arti 77,3 mln. zlotų. EBITDA per metus sudarė 103,4 mln. zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, metinės pajamos sudaro apie 80,6 mln. eurų, grynasis pelnas apie 17,8 mln. eurų, o EBITDA apie 23,8 mln. eurų. Tokie skaičiai leidžia vertinti ketvirčio dinamiką, tačiau tiesioginis palyginimas gali būti iškraipomas sezoniškumo ir vienkartinių veiksnių.

    Ką daro „Sygnity“ ir kas ją valdo

    „Sygnity“ teikia kompleksinius IT sprendimus įvairiems ekonomikos sektoriams: kuria ir diegia informacines sistemas, integruoja skirtingas technologijas, taip pat teikia konsultavimo bei IT paslaugų perdavimo (outsourcingo) paslaugas.

    Bendrovė Varšuvos biržoje kotiruojama nuo 1995 metų spalio. Didžiausias „Sygnity“ akcininkas yra TSS Europe BV, valdantis 72,68 proc. kapitalo.

    Investuotojams artimiausias dėmesio taškas bus 2026 metais gegužės 13 dieną laukiama periodinė ataskaita, kurioje paaiškės, kas lėmė pelno pokyčius ir kokios yra vadovybės įžvalgos dėl likusios metų dalies. IT paslaugų rinkoje, ypač viešajame sektoriuje ir didelių organizacijų skaitmeninimo projektuose, rezultatams dažnai didelę įtaką daro projektų pripažinimo grafikai ir sutarčių vykdymo etapai.

  • Lenkijoje ZUS įmokos verslui artėja prie 2 000 eurų per mėnesį: ką žada 2027 metų prognozės

    Lenkijoje artėja svarbus terminas smulkiajam ir vidutiniam verslui: iki gegužės 20 dienos reikia pateikti metinį sveikatos draudimo įmokos perskaičiavimą už praėjusius metus. Priklausomai nuo galutinių pajamų, daliai įmonių tai reikš priemoką, o kitoms gali atsirasti permoka ir grąžinimo teisė.

    Šis perskaičiavimas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė viešina naujas makroekonomines prognozes, nuo kurių tiesiogiai priklauso privalomų socialinių įmokų dydžiai. Verslo organizacijos ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais administracinė našta ir kaštai gali augti greičiau, nei daugelis planuoja.

    Kas stumia įmokas aukštyn?

    Lenkijoje vadinamosios „didelės“ ZUS socialinės įmokos individualiai dirbantiems ir mažoms įmonėms yra skaičiuojamos nuo bazės, susietos su prognozuojamu vidutiniu atlyginimu. Vyriausybės patvirtintuose daugiametėse makroekonominėse gairėse numatyta, kad 2027 metais vidutinis darbo užmokestis gali siekti 9 971 zlotą, tai yra apie 2 310 eurų.

    Tokiu atveju, taikant standartinę formulę, socialinės įmokos (įskaitant ligos draudimą, bet neįtraukiant sveikatos draudimo įmokos) 2027 metais gali sudaryti apie 2 039 zlotus per mėnesį, tai yra maždaug 470 eurų. Tai reikštų, kad vien socialinės įmokos peržengtų 2 000 zlotų ribą, kuri Lenkijos viešojoje erdvėje dažnai įvardijama kaip psichologinis slenkstis.

    „Verslininkų ZUS 2027 metais peržengs 2 000 zlotų per mėnesį“, – sakė mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas.

    Per šešerius metus – daugiau nei dvigubai

    Ilgesnio laikotarpio dinamika ypač iškalbinga. 2021 metais pilnos socialinės įmokos Lenkijoje siekė 998,37 zlotus per mėnesį, tai yra apie 230 eurų, o 2027 metais prognozuojamas lygis būtų apie 2 039 zlotus, arba maždaug 470 eurų.

    Skirtumas sudaro apie 1 041 zlotą per mėnesį, tai yra maždaug 240 eurų, o tai atitinka daugiau nei 104 proc. augimą per šešerius metus. Metine išraiška tai reikštų papildomai apie 12 500 zlotų, arba maždaug 2 890 eurų, palyginti su 2021 metais.

    Šalia socialinių įmokų verslui svarbi ir sveikatos draudimo įmoka, kurios minimalus dydis priklauso nuo minimalios algos ir taikomų taisyklių. Nors kai kuriems mokesčių režimams buvo taikyti pereinamieji pakeitimai, konsultantai pabrėžia, kad nuo 2026 metų minimalios bazės griežtėjimas reiškia didesnę tikimybę, kad minimalios sveikatos įmokos didės kartu su minimalia alga.

    Ar padės vadinamosios ZUS atostogos?

    Lenkijoje numatyta lengvata, dažnai vadinama „ZUS atostogomis“, leidžia vieną pasirinktą mėnesį per metus nemokėti socialinių įmokų ir Darbo fondo įmokos. Tačiau svarbi detalė ta, kad ši lengvata neapima sveikatos draudimo įmokos, kuri ir toliau turi būti mokama.

    Įvertinus socialinių ir minimalios sveikatos įmokos sumą, 2027 metais bendra mėnesinė našta daliai verslų gali priartėti prie 2 500 zlotų, tai yra apie 580 eurų, o per metus viršyti 30 000 zlotų, arba maždaug 6 940 eurų. Dėl to mokesčių specialistai ragina įmones jau dabar peržiūrėti kainodarą, pinigų srautus ir rezervus, kad planuojami kaštai netaptų staigmena.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad galutiniai dydžiai priklausys nuo faktinės ekonomikos raidos, minimalaus atlyginimo sprendimų ir teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto dabartinės prognozės rodo aiškią kryptį: verslo privalomų įmokų „grindys“ artimiausiais metais kyla, todėl finansinis planavimas tampa ne mažiau svarbus nei pardavimai.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • Lenkijai neramu dėl LNG: „QatarEnergy“ pratęsė force majeure, o Hormuzo sąsiauris vis dar užblokuotas

    Lenkijos dujų rinkoje daugėja neapibrėžtumo: Kataro valstybinė energetikos bendrovė „QatarEnergy“ dar kartą pratęsė force majeure dėl suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimo. Sprendimas siejamas su užsitęsusia Hormuzo sąsiaurio blokada, kuri smarkiai riboja laivybą viename svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių.

    Force majeure paprastai reiškia, kad tiekėjas, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėdamas vykdyti įsipareigojimų, laikinai stabdo ar atideda pristatymus pagal sutartį. Tokios nuostatos pritaikymas rinkoje dažnai vertinamas kaip signalas, kad trikdžiai gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi, o alternatyvūs krovinių maršrutai ar grafikai neįmanomi arba ekonomiškai neprasmingi.

    Kodėl sustojo Kataro srautai?

    Šį kartą situaciją apsunkina ne vien geopolitinė įtampa regione ir ribojamas laivų judėjimas per Hormuzo sąsiaurį. Pranešama ir apie žalą dujų paruošimo bei skystinimo infrastruktūrai Ras Laffan pramonės zonoje, o tai mažina galimybes greitai grįžti prie įprastų eksporto apimčių.

    Net ir turint dujų atsargų bei veikiančius terminalus, LNG grandinė yra jautri: reikalingi laisvi dujovežiai, saugūs maršrutai, terminalų langai priėmimui ir pakankama pasiūla pasaulinėje rinkoje. Jei laivai negali praplaukti arba rizika per didelė, tiekimas ima strigti visoje sistemoje.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkija iš Kataro įprastai gauna reikšmingą LNG dalį per terminalą Svinouiscėje, o katariški kroviniai ilgą laiką buvo laikomi stabilia tiekimo grandies dalimi. Tekste nurodoma, kad paskutinis krovinys į Lenkiją atplaukė kovo pabaigoje, o naujų pristatymų artimiausiais mėnesiais gali nebūti, jei force majeure galiojimas bus tęsiamas.

    Svarbiausias klausimas Varšuvai yra ne vien fizinis dujų prieinamumas, bet ir kainos. Kai globali LNG pasiūla įsitempia, Europa turi konkuruoti su Azijos pirkėjais, o kainodara trumpuoju laikotarpiu gali smarkiai svyruoti, ypač jei rinkoje daugėja skubių pirkimų ir mažėja pristatymų pagal ilgalaikius grafikus.

    Alternatyvos ir rizikų valdymas

    Lenkijos situaciją švelnina tai, kad šalis diversifikavo importą: dalis dujų įvežama vamzdynais, įskaitant srautus per Baltic Pipe iš Norvegijos, taip pat naudojami jungiamieji dujotiekiai su kaimyninėmis valstybėmis. LNG, kaip nurodoma tekste, sudaro reikšmingą, bet ne vienintelę viso balanso dalį, o pagrindinis kitas SGD šaltinis yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Vis dėlto ilgiau trunkant tiekimo sutrikimams iš Kataro, Lenkijai gali tekti dažniau remtis lankstesniais, bet brangesniais spot sandoriais arba perplanuoti krovinių atvykimo grafikus. Tokiose situacijose ypač svarbus tampa dujų saugyklų užpildymas, pramonės vartojimo dinamika ir oro sąlygos, nes būtent šie veiksniai lemia, ar įtampa rinkoje virs realiu deficitu.

    Platesniame kontekste tai dar kartą parodo, kad Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams šokams, o LNG, nors ir suteikia lankstumo, priklauso nuo jūrinių maršrutų saugumo. Jei Hormuzo sąsiaurio pralaidumas neatsistatys, spaudimas kainoms ir pristatymų patikimumui gali išlikti iki vasaros sezono.

  • Dujų bumas Lenkijos energetikoje: iki 10 GW naujų projektų ir augantis spaudimas dujų saugykloms

    Dujų bumas ir nauji pajėgumai

    Lenkijos energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsibėgėja dujų bumas: statomi nauji blokai, o dujos vis dažniau įvardijamos kaip būtina grandis, padedanti stabilizuoti sistemą, kai sparčiai auga vėjo ir saulės generacija. Diskusijose pabrėžiama, kad nors dujos vadinamos pereinamuoju kuru, realybėje šis pereinamasis laikotarpis gali užsitęsti dešimtmečius.

    Šiuo metu Lenkijoje vyksta naujų dujinių gamybos vienetų statybos Ostrolenkos, Grudziondzo ir Adamovo projektuose. Lygiagrečiai planuojamos ir kitos investicijos, kurių bendra galia, rinkos vertinimu, gali priartėti prie 10 GW, todėl vis daugiau dėmesio krypsta į infrastruktūrą ir kuro tiekimo lankstumą.

    Saugyklos tampa „siaura vieta“

    Augant dujinių elektrinių ir kogeneracinių jėgainių pajėgumams, didėja ir poreikis dujų saugykloms, kurios leidžia subalansuoti tiekimo ir vartojimo svyravimus. Rinkos apklausos signalizuoja, kad nuo 2030 metų deklaruojamas poreikis gali viršyti šiandienines prieinamas talpas, ypač kalbant apie greito įleidimo ir išleidimo paslaugas.

    Didžiausią vertę energetikos įmonėms suteikia kaverninės saugyklos, nes jos gali greitai „atiduoti“ kurą piko metu nepriklausomai nuo sezono. Tokios saugyklos tampa praktiškai būtinos, kai dujiniai blokai vis dažniau dirba lanksčiu režimu, kompensuodami atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus.

    Lenkijoje dujų saugyklų bendra talpa siekia apie 3 mlrd. kubinių metrų, o objektų yra septyni. Dalis jų yra ilgo ciklo telkininės saugyklos, o Mogilno ir Kosakovo objektai priskiriami kaverninėms, įrengtoms druskos kloduose, todėl pasižymi didesniu operaciniu greičiu.

    „Dėl kaverninių saugyklų plėtros trumpuoju laikotarpiu galimybės ribotos, tačiau didesnį lankstumą galėtų suteikti kai kurios teisinės pataisos, susijusios su privalomų atsargų reguliavimu“, – sakė „Gaz-System“ rinkos plėtros vadovė Katarzyna Szeniawska.

    Investicijos į tinklą ir biometano kryptis

    Didėjant vartojimui, kartu auga ir skirstymo bei perdavimo tinklų modernizavimo poreikis. Lenkijos skirstymo operatorius PSG skelbia, kad prie jo tinklo prijungta daugiau kaip 200 profesionalios energetikos subjektų, o aktyvių sutarčių skaičius didėja kasmet, todėl tinklas ruošiamos didesniems srautams.

    Pasak PSG atstovų, kasmetinė investicijų apimtis siekia apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o dalis projektų remiami Europos Sąjungos lėšomis. Tuo pat metu įmonės vis dažniau kalba apie biometano integravimą į dujų tinklą, nes tai laikoma vienu realistiškiausių būdų mažinti iškastinių dujų dalį neprarandant infrastruktūros vertės.

    PSG nurodo, kad prie tinklo jau prijungtas vienas biometano gamybos objektas, o artimiausiu metu numatomi papildomi prijungimai. Ši kryptis išlieka svarbi ir dėl Europos Sąjungos klimato tikslų, ir dėl vietinių žaliavų panaudojimo, ypač regionuose, kur vystoma žiedinė bioekonomika.

    Tiekimo saugumas ir geopolitikos rizikos

    Geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir aplink Hormūzo sąsiaurį rinkose dažnai tampa kainų katalizatoriumi, tačiau Lenkijos įmonės pabrėžia, kad tiekimo grandinė šiandien yra gerokai atsparesnė nei ankstesnių krizių metu. Energetikos sektoriaus atstovai akcentuoja, jog Kataro dalis Lenkijos importo struktūroje nėra tokia didelė, kad jos nebūtų galima pakeisti alternatyviais srautais.

    „Lyginant su 2009 metų situacija, kai rinka buvo menkai sujungta ir dominavo vienas tiekimo kelias, dabar turime LNG terminalą, „Baltic Pipe“ ir jungtis su kaimynais, todėl komforto lygis yra visai kitas“, – sakė „Orlen“ vykdomasis direktorius Rafał Wardziński.

    Įmonės taip pat išskiria vietinę gavybą ir Norvegijos kryptį, kuri per „Baltic Pipe“ gali stabiliai maitinti regiono sistemą. Prognozuojama, kad iki 2035 metų Lenkijos dujų rinka gali išaugti iki maždaug 27 mlrd. kubinių metrų per metus, todėl infrastruktūros plėtra tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl dujos gali užsibūti ilgiau

    Technologijų tiekėjai ir elektros gamintojai vis dažniau kartoja, kad dujinės turbinos išlieka paklausios dėl greito reguliavimo ir galimybės ateityje naudoti įvairius degalus, įskaitant vandenilio priemaišas. Kartu pripažįstama, jog sparčiai auganti elektros paklausa, ypač dėl duomenų centrų plėtros, kelia naujus iššūkius tiek tinklams, tiek gamybos pajėgumams.

    Pramonė atkreipia dėmesį ir į tiekimo grandinių „butelio kaklelius“: dujinių turbinų gamybos užsakymų portfeliai auga, todėl pristatymo terminai gali nusikelti į šio dešimtmečio pabaigą ar net kito pradžią. Tai reiškia, kad sprendimai dėl investicijų ir infrastruktūros turi būti priimami anksčiau, nei atsiranda faktinis pajėgumų trūkumas.

    Centralizuotame šilumos tiekime dujos taip pat laikomos viena pagrindinių transformacijos krypčių, tačiau įmonės pabrėžia, kad vien dujomis apsiriboti neketina. Vis dažniau kalbama apie mišrias sistemas, kuriose derinamos dujos, geotermija, biomasė ir elektros šilumos technologijos, o dujų vaidmuo tampa labiau lankstumo ir patikimumo garantu.

  • „Oskarų“ taisyklės sugriežtintos: DI sukurti scenarijai nebetinka, o aktoriams keli nominacijų keliai

    „Oskarų“ taisyklės sugriežtintos: DI sukurti scenarijai nebetinka, o aktoriams keli nominacijų keliai

    Kas keičiasi „Oskaruose“

    Kino meno ir mokslo akademija atnaujino „Oskarų“ tinkamumo taisykles ir pirmą kartą aiškiai apibrėžė, kaip vertins dirbtinio intelekto naudojimą kuriant filmus. Pokyčiai bus taikomi 2027 metais vyksiantiems 99-iesiems „Oskarams“.

    Akademija pabrėžia, kad pats technologinių įrankių naudojimas automatiškai nepadidina ir nesumažina filmo šansų gauti nominaciją. Vis dėlto vertinant kūrybinį pasiekimą bus atsižvelgiama į tai, kiek žmogus realiai buvo kūrybinės autorystės centre.

    Akademijos vadovė Lynette Howell Taylor akcentavo, kad svarbiausias kriterijus išlieka žmogaus autorystė. Pasak jos, taisyklės bus peržiūrimos kasmet, nes DI galimybės ir jo naudojimo praktikos kino industrijoje keičiasi itin sparčiai.

    DI ir scenarijai: aiškiausia linija

    Didžiausias aiškumas įvestas scenarijų kategorijose. Naujoji nuostata numato, kad scenarijai privalo būti parašyti žmogaus, jei filmas nori pretenduoti į apdovanojimą atitinkamose scenarijų kategorijose.

    Tai reiškia, kad vien DI sugeneruotas tekstas ar scenarijaus versija, net ir vėliau minimaliai pakoreguota, gali nebeatitikti reikalavimų, jei nebus pagrįsta žmogaus autorystė. Akademija pasilieka teisę paprašyti papildomos informacijos iš filmų kūrėjų apie tai, kaip ir kokiu mastu buvo naudotas DI.

    Praktikoje šis pokytis sustiprina industrijoje jau anksčiau ryškėjusią kryptį: DI gali būti laikomas pagalbiniu įrankiu, bet ne kūrybinės autorystės pakaitalu. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų diskusijų Holivude dėl autorinių teisių, darbo vietų ir kūrėjų indėlio vertinimo.

    Vaidyba, festivaliai ir nominacijos: daugiau niuansų

    Vaidybos kategorijose Akademija nurodė, kad bus svarstomi tik tie vaidmenys, kurie yra akivaizdžiai atlikti žmonių ir su jų sutikimu. Tačiau čia palikta daugiau erdvės interpretacijoms, todėl sprendimai dėl konkrečių atvejų, kai pasitelkiamos skaitmeninės kopijos ar DI generuotos replikos, žadami priimti individualiai.

    „Žmonės turi būti kūrybinio proceso centre“, – sakė Lynette Howell Taylor.

    Kartu paskelbta ir kita reikšminga permaina: aktoriai nuo šiol gali būti nominuojami už daugiau nei vieną pasirodymą toje pačioje kategorijoje. Ilgus dešimtmečius tokia galimybė buvo ribojama, todėl taisyklės pakeitimas gali turėti tiesioginę įtaką apdovanojimų sezonų strategijoms.

    Tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje Akademija taip pat koreguoja atrankos logiką. Nuo šiol filmas ne anglų kalba galės pretenduoti į šią kategoriją ir kitu keliu, pavyzdžiui, laimėjęs pagrindinį prizą viename iš didžiųjų festivalių, tarp jų Berlyne, Kanuose, Venecijoje, Toronte ar Sandanse.

    Dar viena esminė detalė: atsiranda galimybė, kad ta pati šalis turės daugiau nei vieną nominuotą filmą šioje kategorijoje. Be to, nominacijoje kaip kandidatas bus įvardijamas pats filmas, o ne šalis ar regionas, kaip dažnai būdavo suvokiama viešojoje erdvėje.

    99-ieji „Oskarai“ numatyti 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.