Tag: Dirbtinis intelektas

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei pasiekė orbitą: ką keičia SAR žvalgyba 24/7

    Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms pagal programą „MikroSAR“, sėkmingai pasiekė Žemės orbitą po „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ starto iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. Apie tai buvo pranešta tiesioginės transliacijos metu, kurioje matėsi krovinio iškėlimas ir raketos pirmosios pakopos nusileidimas.

    Starto metu „Falcon 9“ į kosmosą kėlė kelias dešimtis įvairių krovinių, o pirmoji pakopa į Žemę grįžo praėjus maždaug kelioms minutėms po pakilimo. „ICEYE“ palydovas į numatytą orbitą buvo iškeltas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo starto.

    Radaras mato per debesis

    Lenkijai perduodami „ICEYE“ palydovai aprūpinti sintetinės apertūros radaru, vadinamu SAR. Ši technologija leidžia gauti Žemės vaizdus tiek dieną, tiek naktį, o mikrobangų spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, dūmus ir rūką, todėl stebėjimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų.

    Karinėje srityje tai reiškia galimybę greičiau aptikti objektus, įvertinti pokyčius vietovėje ir sekti situaciją, kai optinės kameros būtų ribotos. SAR vaizdai paprastai yra nespalvoti, tačiau vertingi dėl nuoseklumo ir gebėjimo fiksuoti paviršiaus pokyčius.

    Lenkija kuria POLSARIS

    Lenkijos gynybos ministerija šią kryptį sieja su karinės radarinių palydovų konstelacijos POLSARIS kūrimu. Konstelacijos tikslas – užtikrinti nuolatinį, operatyvų Žemės stebėjimą, svarbų tiek karinėms operacijoms, tiek platesniam valstybės saugumo ir krizių valdymo poreikiui.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteiks Lenkijos kariuomenei naujus gebėjimus vaizduoti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pasak jo, tai suteikia prieigą prie kritiškai svarbių duomenų situacijose, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant, ir yra reali parama tiek operacinėms pajėgoms, tiek visai valstybės saugumo sistemai.

    Greitesnis ciklas ir vietiniai sprendimai

    Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei į orbitą iškeltas 2025 metų lapkričio 28 dieną, o 2026 metų kovą – dar du. Ketvirtojo palydovo iškėlimas reiškia, kad planuojamas pajėgumų paketas pildomas sparčiau, o konstelacijos duomenų atnaujinimo dažnis gali augti.

    Tame pačiame „Falcon 9“ skrydyje į orbitą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijos palydovas su SAR sprendimais, pritaikytais aukštos raiškos stebėjimui. Varšuvoje įsikūrusi „Eycore“ veikia „new-space“ segmente ir specializuojasi SAR krovinių bei palydovų kūrime, o tai rodo ir vietinės pramonės ambicijas šioje nišoje.

  • Port Polska startas Baranove jau rudenį: kas statys terminalą ir kokie verslai telkiasi aplink

    Lenkijoje į lemiamą etapą pereina Centrinio susisiekimo uosto projektas, viešojoje erdvėje dažnai siejamas su CPK. Projektas apima naują pagrindinį šalies oro uostą Baranovo apylinkėse ir su juo integruotą geležinkelio mazgą, kuris turėtų tapti svarbiu susisiekimo centru regione.

    Susisiekimo ministerijos atstovai skelbia, kad sunkieji statybos darbai Baranove planuojami pradėti rugsėjį. Tai reikštų realų perėjimą nuo projektavimo ir procedūrų prie fizinės statybos, tačiau kartu pabrėžiama, kad dar turi būti galutinai užbaigtas administracinių sprendimų paketas.

    Pirmasis didelis rangos etapas

    Vienas pirmųjų didelės apimties darbų etapų numatytas terminalo ir po juo projektuojamos geležinkelio stoties pamatams. Šioje stadijoje ypač svarbi geotechnika, nes terminalo konstrukcijos apkrovos bus didelės, o darbai turi būti suderinti su būsimos stoties infrastruktūra po pastatu.

    CPK bendrovė kaip palankiausią pasiūlymą giliųjų pamatų konkursui pasirinko bendrovės „Budimex“ paraišką. Skelbiama, kad darbų vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o numatyta įrengti daugiau kaip 8 100 polių ir kolonų, kurių ilgis gali siekti nuo 9 iki 30 metrų.

    Skaičiuojama, kad bendras grunto sutvirtinimo elementų ilgis viršys 140 kilometrų. Sutartį planuojama pasirašyti 2026 metų birželį, o polių įrengimo darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų pabaigos, galutinį priėmimą planuojant 2028 metų pradžioje.

    Grafikas iki 2032 metų

    Pagal viešai aptariamą grafiką naujojo oro uosto statyba turėtų įsibėgėti 2026 metais, sertifikavimo procesas planuojamas 2031 metais, o atidarymas numatomas 2032 metais. Aviacijos rinkai tai svarbus signalas, nes oro bendrovės maršrutų planavimą ir lėktuvų bazavimą dažnai derina kelerius metus į priekį.

    Lygiagrečiai vyksta Varšuvos Šopeno oro uosto modernizacijos planai, nes būtent iš jo ateityje ketinama perkelti civilinį srautą į naująjį hubą. Skelbiama, kad modernizacija gali kainuoti apie 220 000 000 eurų ir padidinti pralaidumą iki maždaug 30 000 000 keleivių per metus, o darbų pabaiga siejama su 2029 metų vasara.

    Praėjusiais metais Šopeno oro uostas aptarnavo apie 24 000 000 keleivių, todėl laikino pralaidumo didinimas vertinamas kaip būtinas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu. Europos oro uostų apkrovos augimas ir vėlavimų problema pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių aviacijos rinkos tendencijų, todėl nauji, nuo nulio statomi oro uostai dažnai pristatomi kaip galimybė planuoti pajėgumus be senos infrastruktūros apribojimų.

    Verslas aplink būsimą hubą

    Projektas traukia ne tik aviacijos, bet ir lydinčių sektorių investuotojus, nes aplink didelį oro uostą formuojasi viešbučių, logistikos, konferencijų ir paslaugų ekosistema. Diskusijose pabrėžiama, kad oro uosto sėkmę lems ne viena metrika, o operacinis patikimumas, pralaidumas, atsparumas sutrikimams ir galimybė efektyviai aptarnauti skirtingų tipų orlaivius.

    Su projektu siejami ir viešbučių planai: Lenkijos valstybei priklausančio viešbučių portfelio valdytojai skelbia, kad atidarymo metu šalia oro uosto būtų planuojami du viešbučiai, iš viso apie 700 kambarių, o vėliau galėtų atsirasti ir daugiau objektų. Tokie sprendimai įprasti dideliuose hubuose, nes tranzitinis srautas, įgulos ir verslo kelionės generuoja paklausą ištisus metus.

    Vis dėlto galutinę projekto dinamiką lems keli veiksniai: administracinių leidimų grafikas, rangos etapų koordinavimas, kaštų kontrolė ir reali paklausa rinkoje. Aviacijos sektoriuje taip pat ryškėja tvarumo reikalavimų griežtėjimas, todėl nauji oro uostai vis dažniau projektuojami atsižvelgiant į energijos efektyvumą, triukšmo valdymą ir galimybes integruoti mažiau taršias antžemines operacijas.

    Jei darbų pradžia rudenį įvyks pagal planą, Port Polska taps vienu didžiausių infrastruktūros projektų regione, o verslui tai reikš ne tik statybų užsakymus, bet ir ilgalaikę paslaugų rinką aplink naują susisiekimo mazgą.

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.

  • Lenkijos pramonė už elektrą moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje: kas kelia kainas ir ko prašo verslas

    Energoimlios Lenkijos pramonės įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijoje. Tai, apie ką pastaraisiais metais kalbėta kaip apie laikiną energijos krizės pasekmę, vis dažniau įvardijama kaip struktūrinė konkurencingumo problema.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės ir energetikos atstovai akcentavo dvi kryptis: viena vertus, būtinos investicijos į efektyvumą ir savą gamybą, kita vertus, reikalingi aiškesni valstybės sprendimai dėl reguliavimo, mokesčių ir paramos schemų.

    Kodėl sąskaitos taip skiriasi?

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija Lenkijos elektros gamybos struktūrą, kurioje istoriškai didelę dalį sudaro iškastinis kuras, o tai reiškia didesnį jautrumą taršos leidimų kainoms ir kuro svyravimams. Net ir augant atsinaujinančių išteklių daliai, perėjimas prie pigesnės sistemos paprastai užtrunka dėl tinklų plėtros, balansavimo ir rezervų poreikio.

    Kita svarbi dedamoji yra ne vien pati elektros energijos kaina biržoje, o galutinę sąskaitą didinančios reguliuojamos dedamosios. Įmonės dažnai pabrėžia, kad būtent įvairūs tinklo, sistemos ir kiti mokesčiai bei rinkliavos lemia, jog bendra kaina išlieka aukšta net tada, kai rinkos kainos trumpam sumažėja.

    Verslas ragina investuoti, bet pripažįsta spragas

    Diskusijose nuskambėjo ir savikritiška gaida: dalis įmonių vis dar menkai valdo energijos vartojimą. „Beveik pusė įmonių vis dar neturi sąmoningo energijos vartojimo valdymo, o vienintelis stebėsenos įrankis yra mėnesinė sąskaita“, – sakė Schneider Electric Polska vadovė Anna Nowak-Jaworska.

    Tai reiškia, kad potencialas taupyti ir mažinti sąnaudas neretai slypi ne vien brangiuose projektuose, bet ir duomenų rinkime, procesų optimizavime bei energijos vadyboje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad greičiausiai atsiperkančios priemonės dažnai būna apšvietimo modernizavimas ar automatika, tačiau didžiausią ilgalaikį efektą duoda kompleksinis vartojimo valdymas.

    Ką siūlo energetikai ir ko tikisi pramonė?

    Energetikos įmonių atstovai akcentuoja, kad transformacija keičia ne tik gamybos šaltinius, bet ir vartotojų elgsenos svarbą. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai, kainos tampa labiau kintančios, todėl įmonėms atsiranda galimybių mažinti sąnaudas lanksčiau planuojant gamybą ir naudojant laikotarpius, kai elektra pigesnė.

    „Jei nekeitime savo įpročių ir požiūrio į vartojimą, pigiau nebus, arba bent jau ne daug pigiau“, – sakė Tauron Sprzedaż atstovas Krzysztofas Czajka. Pasak jo, aktyviau vartojimą planuojantys klientai realiai moka mažiau nei tie, kurie nekeičia darbo režimo.

    Tuo pat metu pramonė pabrėžia, kad daliai sektorių lankstumas yra ribotas, nes technologiniai procesai privalo veikti nuolat, o produkcija dažnai yra didelės apimties ir mažos maržos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne tik vidutinė kaina, bet ir prognozuojamumas, leidžiantis planuoti gamybą, sutartis ir investicijas.

    Pramonės atstovai taip pat kelia paramos klausimą per Europos Sąjungos valstybės pagalbos rėmus, įskaitant Clean Industrial Deal State Aid Framework, kuris skirtas padėti pramonei pereiti prie švaresnių technologijų ir kartu išlaikyti konkurencingumą. Verslas tikisi, kad tokie mechanizmai padėtų stabilizuoti sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu, kol įsibėgės infrastruktūros ir generacijos pokyčiai.

    Strategijos trūkumas didina neapibrėžtumą

    Diskusijose pabrėžta, kad vien tik trumpalaikės kompensacijos neišsprendžia pagrindinių priežasčių, o be aiškių valstybės dokumentų įmonėms sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas. Pramonė tikisi nuoseklios krypties: kaip bus vystomi tinklai, kokie bus mokesčių ir reguliavimo prioritetai, kaip bus skatinamas efektyvumas ir elektrifikacija.

    Politikai, dalyvavę debatuose, akcentavo, kad valstybės vaidmuo turėtų būti kurti taisykles ir konkurencingą rinką, o ne nuolat gelbėti atskirus sektorius. Tuo tarpu verslas atkerta, kad be aiškių rėmų ir prognozuojamų sąlygų didėja rizika, jog dalis gamybos bus perkeliama į pigesnės energijos regionus, o tai ilgainiui kerta per darbo vietas ir investicijas.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad energijos kaina pramonei tampa ne vien energetikos, bet ir pramonės politikos klausimu. Sprendimai čia remiasi trimis atramomis: greitesne energetikos transformacija, išmanesniu vartojimo valdymu įmonėse ir valstybės gebėjimu sukurti prognozuojamą reguliavimo aplinką.

  • OPEC+ sprendimai praranda svorį: ZAE pasitraukia, Ormuzo blokada paralyžuoja naftos eksportą

    OPEC+ šalių naftos ministrų sprendimas nuo birželio didinti gavybos kvotas dar 188 000 barelių per dieną rinkose šįkart nesukėlė didesnės reakcijos. Priežastis paprasta: daliai Persijos įlankos eksportuotojų realios galimybės išgabenti naftą yra smarkiai apribotos, todėl skaičiai dokumentuose tampa mažiau reikšmingi.

    Įtempta situacija regione siejama su Ormuzo sąsiaurio blokada, kuri yra vienas svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų. Kai tanklaivių judėjimas sutrinka arba sustabdomas, net ir formaliai padidintos kvotos nepadeda greitai padidinti pasiūlos, o kainas labiau veikia geopolitinės naujienos ir logistikos rizika.

    Ormuzo sąsiauris keičia žaidimo taisykles

    Šiame kontekste OPEC+ susitarimai dėl gavybos lygių vis dažniau vertinami kaip politiniai signalai, o ne realus rinkos pasiūlos planas. Kai kurios šalys priverstos mažinti gavybą ne dėl strategijos, o dėl eksporto apribojimų ir infrastruktūros pažeidžiamumo, todėl faktinė pasiūla gali smarkiai skirtis nuo sutartų limitų.

    Tuo pat metu rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokią informaciją apie derybų ar konflikto deeskalacijos pažangą. Kiekviena žinia, galinti sumažinti riziką laivybai, trumpuoju laikotarpiu gali atvėsinti kainų šuolius, o pranešimai apie naujus incidentus ar sankcijų griežtinimą dažniausiai veikia priešinga kryptimi.

    ZAE sprendimas traukiasi iš OPEC

    Papildomą neapibrėžtumą sustiprino Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas nuo gegužės 1 dienos pasitraukti iš OPEC ir formuoti savarankišką žaliavų politiką. Tai svarbus signalas visai grupei: vienos įtakingiausių ir technologiškai pajėgiausių regiono valstybių pasitraukimas mažina pasitikėjimą, kad bendri susitarimai ateityje bus lengvai įgyvendinami.

    ZAE valstybinė bendrovė „ADNOC“ jau dabar turi pajėgumų išgauti daugiau kaip 4 mln. barelių per dieną, o artimiausiais metais planuoja šiuos pajėgumus dar didinti. Kartu su gavybos plėtra prioritetu tampa infrastruktūra, leidžianti mažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio ir užtikrinti stabilesnį eksportą net regioninių sukrėtimų metu.

    Investicijų mastas čia yra itin reikšmingas: viešai skelbtuose planuose minima iki maždaug 185 mlrd. eurų vertės kryptis į naujus telkinius ir eksporto grandinę. Esminė dalis siejama su vamzdynais ir maršrutais, kurie leistų naftą nukreipti į terminalus už Persijos įlankos ribų, taip sumažinant geopolitinį „butelio kaklelį“.

    Kodėl kvotos nebeatrodo lemiamos

    OPEC+ įtaką silpnina ir tai, kad dalis šalių jau ilgą laiką pumpuoja tiek, kiek leidžia techninės galimybės, o ne tiek, kiek numatyta susitarimuose. Kai kainos aukštos, išauga paskata maksimaliai išnaudoti pajėgumus, o bendras koordinavimas tampa sunkesnis, ypač kai regiono geopolitika skatina kiekvieną valstybę pirmiausia rūpintis savo eksporto saugumu.

    Praktikoje tai reiškia, kad rinkoje vis didesnį vaidmenį įgauna ne tik OPEC+ sprendimai, bet ir laivybos draudimo sąlygos, tanklaivių prieinamumas, maršrutų saugumas bei investicijos į alternatyvią infrastruktūrą. Tokia aplinka didina kainų svyravimus, nes pasiūlos reakcija į sprendimus „ant popieriaus“ tampa lėtesnė ir mažiau prognozuojama.

    Atsiskyrę ZAE planai gali tapti precedentu, kurį atidžiai stebės ir kitos šalys. Jei grupės viduje daugės skirtingų strategijų, OPEC+ derybinė galia pasaulinėje rinkoje gali toliau mažėti, o kainas vis dažniau lems ne vienas koordinuotas sprendimas, bet atskirų žaidėjų veiksmai ir geopolitinės rizikos dinamika.

  • Mokesčiai smaugia algas ir verslą: ekspertai įspėja, kad darbo apmokestinimas dar griežtės

    Diskusijos apie mokesčius vis dažniau sukasi ne vien apie tarifus, o apie tai, kaip pats modelis veikia žmonių pajamas ir įmonių sprendimus. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas tenka darbui: kuo didesnė našta tarp darbdavio sąnaudų ir atlyginimo į rankas, tuo sunkiau auginti algas ir išlaikyti konkurencingumą.

    Viešose ekspertų diskusijose akcentuojama, kad nuolatinės taisymų bangos ir išimčių gausa sistemą daro sunkiai prognozuojamą. Tai didina administracinę naštą, skatina ieškoti alternatyvių įdarbinimo formų ir kuria terpę mokesčių arbitražui, kai veikla ar kapitalas nukreipiami į paprastesnes ir stabilesnes jurisdikcijas.

    Darbo apmokestinimas kaip pagrindinis stabdis

    Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybė dažnai renkasi lengviausiai surenkamą bazę, tai yra darbo pajamas. Tačiau toks kelias turi kainą: mažėja legalaus darbo patrauklumas, o darbdavių galimybės kelti atlyginimus ribojamos ne tik rinkos sąlygomis, bet ir bendra našta, tenkančia darbo vietai.

    Kartu pabrėžiama, kad problema yra ne vien dydis, bet ir taisyklių taikymas. Kai skirtingos institucijos ar praktika pateikia nevienodas interpretacijas, rizika persikelia ant darbuotojų ir verslo pečių, o planavimas ilgesniam laikui tampa sudėtingas.

    „Didelės reformos Seimas neturėtų daryti vienas. Tam reikia viso valstybės aparato ir aiškios Vyriausybės atsakomybės“, – sakė Ryszard Petru.

    Sudėtingumas brangiai kainuoja įmonėms

    Verslui aktualus ne tik galutinis tarifas, bet ir reali mokesčių sistemos kaina, kurią sudaro apskaitos procesai, konsultacijų poreikis, pasirengimas patikrinimams ir dažni prisitaikymai prie pakeitimų. Kai taisyklės keičiasi greitai, o pereinamieji laikotarpiai trumpi, įmonės patiria papildomų kaštų, kurių ne visada gali perkelti į kainas.

    Ekspertai primena, kad įvairios lengvatos ir skatinimo priemonės teoriškai gali padėti investicijoms, tyrimams ar inovacijoms, tačiau praktikoje jų panaudojimą riboja komplikuotos sąlygos. Dalis smulkesnių įmonių apskritai atsisako bandyti, nes rizika suklysti ar vėliau sulaukti ginčo su mokesčių administratoriumi tampa per didelė.

    Kodėl daug kas bėga į arbitražą?

    Mokesčių arbitražas dažnai prasideda ne nuo noro išvengti prievolių, o nuo siekio turėti aiškias taisykles ir stabilumą. Kai darbo apmokestinimas laikomas per dideliu, dalis rinkos natūraliai persiorientuoja į individualią veiklą, paslaugų sutartis ar kitus modelius, kurie suteikia daugiau lankstumo ir mažesnę bendrą naštą.

    Kapitalo atveju mechanizmas panašus: investicijos juda ten, kur teisinė aplinka nuspėjamesnė, o taisyklių keitimas nėra nuolatinis. Ekonomistų vertinimu, ilgainiui tai gali silpninti šalies patrauklumą investuotojams ir mažinti produktyvumo augimą, nes sprendimus lemia ne vien ekonominė logika, bet ir reguliacinė rizika.

    „Kai taisyklės nuolat koreguojamos ir sunku prognozuoti jų taikymą, investicijos ieško stabilesnių vietų“, – sakė Ryszard Petru.

    Ekspertų teigimu, jei siekiama tvaraus pokyčio, vien kosmetinių pataisų nebeužtenka. Pagrindiniu uždaviniu įvardijamas nuoseklus sistemos supaprastinimas, aiškesnės taisyklės ir didesnis prognozuojamumas, kad mokesčiai vėl taptų ne politinių sprendimų rinkiniu, o stabilia ir suprantama valstybės finansavimo sistema.

  • Lenkijoje skaičiuoja 2027 metų minimalią algą: prognozuojama suma gali ne visus nudžiuginti

    Ką rodo dabartiniai skaičiavimai?

    Lenkijoje pradėtos preliminarios 2027 metų minimalios algos prognozės, paremtos galiojančia formule ir Vyriausybės patvirtintomis makroekonominėmis prielaidomis 2026–2030 metų laikotarpiui. Šie rodikliai yra vienas pagrindinių atspirties taškų rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Šiuo metu minimali alga Lenkijoje siekia 4 806 zlotus bruto, tai yra apie 1 130 eurų. Galutinė 2027 metų suma priklausys nuo to, kokius vidutinio darbo užmokesčio duomenis už pirmą ketvirtį paskelbs Lenkijos statistikos institucija.

    Du scenarijai pagal taisykles

    Ekonomistų vertinimu, galimi du baziniai variantai, kurie priklauso nuo to, ar minimali alga išlieka didesnė nei 50 proc. vidutinio atlyginimo pirmą ketvirtį. Pagal vieną scenarijų būtų numatytas mažesnis privalomas augimas, pagal kitą – didesnis.

    Perskaičiavus į eurus, prognozuojama, kad 2027 metais minimali alga galėtų sudaryti maždaug nuo 1 140 iki 1 170 eurų bruto. Tai būtų apie 10–40 eurų didėjimas, palyginti su dabartiniu lygiu, tačiau tikslūs dydžiai priklausys nuo statistinių duomenų ir vėlesnių sprendimų.

    Kodėl galutinė suma gali būti didesnė?

    Praktika rodo, kad valdžios institucijų teikiami pasiūlymai dažnai būna suapvalinami į didesnę pusę iki „gražios“ sumos. Be to, minimalios algos didinimas neretai siejamas su infliacijos dinamika ir politiniu siekiu palaikyti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų perkamąją galią.

    Dėl šios priežasties neatmetama, kad Vyriausybė galėtų siūlyti ir aukštesnę sumą nei minimaliai privaloma pagal formulę. Tai ypač tikėtina, jei infliacija išliktų didesnė arba jei būtų siekiama spartesnio atlyginimų augimo mažesnes pajamas gaunančiuose sektoriuose.

    „Patirtis rodo, kad sumos paprastai apvalinamos į viršų, o pasiūlymai dažnai nebūna mažesni už infliacijos rodiklį, net jei techninis perskaičiavimas jį koreguoja žemyn“, – sakė ekonomistas Łukaszas Kozłowskis.

    Artimiausiais mėnesiais diskusijos dėl minimalios algos Lenkijoje turėtų intensyvėti, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ne tik dalies darbuotojų atlyginimai, bet ir kai kurie socialiniai skaičiavimai bei darbdavių kaštai. Galutinė kryptis taps aiškesnė paskelbus naujausius atlyginimų statistikos duomenis ir prasidėjus oficialioms deryboms.

  • Naujos našlių pensijos taisyklės Lenkijoje: 25 proc. antroji išmoka ir didesnės sumos nuo 2027 metų

    Kas keičiasi našliams ir našlėms

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojama pakeisti vadinamosios našlių pensijos išmokėjimo tvarką, kuri leidžia dalį savo pensijos derinti su našlio ar našlės pensija po mirusio sutuoktinio. Pagrindinis pokytis yra didinama antrosios išmokos dalis, todėl daliai žmonių mėnesinės pajamos turėtų augti.

    Iki šiol pasirinkus derinimo modelį buvo galima gauti 100 proc. vienos išmokos ir 15 proc. kitos išmokos. Nuo 2027 metų ši dalis turėtų didėti iki 25 proc., o tai reiškia aiškiai didesnę galutinę sumą tiems, kurių abi išmokos yra apčiuopiamos.

    Kaip tai veikia dabar

    Pagal dabar taikomą tvarką žmogus gali rinktis vieną iš dviejų variantų: gauti 100 proc. našlio ar našlės pensijos ir 15 proc. savo senatvės pensijos, arba atvirkščiai. Praktikoje tai leidžia padidinti pajamas, bet tik ribotai, nes antroji dalis yra nedidelė.

    Be to, bendra išmokų suma negali viršyti nustatyto limito, susieto su minimalia senatvės pensija. Tokie „lubų“ mechanizmai reiškia, kad didesnes pensijas gaunantys asmenys realų padidėjimą gali pajusti mažesnį, nei rodytų paprastas 15 proc. ar 25 proc. perskaičiavimas.

    Nuo 2027 metų: 25 proc. antroji dalis

    Numatoma, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis derinant išmokas didės nuo 15 proc. iki 25 proc. Tai reiškia, kad pasirinkus tą patį modelį, bendros mėnesinės išmokos bus skaičiuojamos palankiau, ypač kai skirtumas tarp dviejų išmokų nėra labai didelis.

    Viešojoje erdvėje pateikiami pavyzdiniai skaičiavimai rodo, kad padidėjimas gali siekti kelis šimtus zlotų per mėnesį, priklausomai nuo žmogaus situacijos. Perskaičiavus tokias sumas į eurus, tai apytikriai atitinka maždaug 40–90 eurų, o kai kuriais atvejais ir apie 90 eurų per mėnesį, tačiau tiksli suma priklausys nuo konkrečių išmokų dydžių ir taikomų ribojimų.

    Taip pat skelbiama, kad Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS perskaičiavimus turėtų atlikti automatiškai, todėl daugeliu atvejų žmonėms nereikėtų teikti papildomų prašymų. Vis dėlto praktikoje dažnai būna svarbu pasitikrinti savo duomenis ir pasirinktą išmokų derinimo variantą, kad būtų pritaikytas palankiausias scenarijus.

  • Dujos Lenkijoje brangsta biržose, bet sąskaitas gali pakeisti viena data: ką sako „Orlen“

    Kas kelia dujų kainas

    Pasaulinėje SGD rinkoje pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo įtampa, kai dėl geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose išaugo neapibrėžtumas tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimus tranzito ribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose ir į infrastruktūros saugumo rizikas regione.

    Šie signalai greitai persikelia į Europą, nes SGD kroviniai globalioje rinkoje konkuruoja tarp regionų. Net jei didesnė Artimųjų Rytų SGD dalis tradiciškai keliauja į Aziją, ilgiau užsitęsę sutrikimai mažina pasiūlą ir Europoje, o kainų svyravimai tampa ryškesni.

    Ką rodo Europos rinka

    Europos etaloninėse prekybos aikštelėse dujų kainos reagavo kilimu, o dėmesio centre atsidūrė Nyderlandų TTF indeksas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu atskaitos tašku žemynui. Kainoms kylant, didėja vartotojų nerimas, ar brangimas per trumpą laiką pasieks ir galutines sąskaitas.

    Vis dėlto buitinių vartotojų sąskaitos ne visada juda kartu su biržos kreivėmis, nes daugelyje šalių dalis kainos priklauso nuo reguliavimo, tarifų tvirtinimo ir tiekėjų pirkimų strategijų. Dėl to net ir reikšmingi trumpalaikiai šuoliai rinkoje nebūtinai reiškia automatinį kainų perskaičiavimą gyventojams.

    Viena data, kuri svarbi sąskaitoms

    Lenkijoje buitinių vartotojų dujų tarifai yra reguliuojami, o galiojanti tvarka numato, kad dabartiniai tarifai taikomi iki birželio pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis pagrindinis lūžio taškas vartotojams yra liepos 1 diena, kai gali įsigalioti nauji tarifai.

    Lenkijos viešai skelbiamais duomenimis, dujas buityje naudoja apie 4,9 mln. namų ūkių, todėl bet koks kainų pokytis turi didelį socialinį ir politinį svorį. Dėl šios priežasties rinkos svyravimai stebimi itin atidžiai, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sprendimų, susijusių su tarifų tvirtinimu ir tiekimo sąnaudų vertinimu.

    „Orlen“: tarifų iki liepos neplanuoja keisti

    Į situaciją sureagavo „Orlen“, pabrėžusi, kad dabartinių tarifų keisti iki liepos 1 dienos neplanuojama, o trumpalaikiai geopolitiniai įvykiai ir momentinės biržos kotiruotės savaime nėra tiesioginis pagrindas koreguoti reguliuojamus tarifus. Bendrovė taip pat akcentavo turinti pakankamai lankstų sutarčių portfelį ir galimybes pasiremti Lenkijos infrastruktūra, jei reikėtų greitai pakeisti tiekimo kryptis.

    „Dėl mūsų sutarčių portfelio lankstumo ir Lenkijos infrastruktūros galimybių galime greitai papildyti net ir gerokai didesnius gamtinių dujų kiekius“, – sakė bendrovės atstovai.

    Pasak „Orlen“, SGD importas iš Kataro 2025 metais sudarė apie 10 proc. grupės ir jos klientų poreikio, todėl tiekimo iš vieno šaltinio sutrikimai savaime nereiškia, kad rinka liks be alternatyvų. Praktikoje tai signalizuoja, kad trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitos neturėtų keistis, o realus sprendimų langas labiausiai siejamas su naujo tarifo įsigaliojimu vasarą.

  • Kreditų kaina gali vėl kilti: RPP įvardijo, kada dėl infliacijos svarstytų palūkanų didinimą

    Energetikos žaliavų brangimas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstė diskusijas, ar infliacija gali atsinaujinti ir pakeisti centrinių bankų planus. Analitikai įspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali sukelti pasiūlos šoką, kuris didintų kainų spaudimą ir silpnintų pasaulio ekonomikos augimą.

    Tokiame fone iškyla klausimas, ar paskolų palūkanos galėtų pasukti priešinga kryptimi ir Lenkijoje. Su šia tema siejami ir Lenkijos centrinio banko sprendimai, nes būtent bazinės palūkanų normos daro tiesioginę įtaką daliai būsto ir verslo kreditų kainos.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje pereitų į tvarią, ilgiau trunkančią kilimo tendenciją, apimančią ilgesnį nei 1–2 ketvirčių laikotarpį“, – sakė Pinigų politikos tarybos narė Gabriela Masłowska.

    Ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis būtinas atsargumas, o vienkartiniai sukrėtimai neturėtų automatiškai lemti griežtesnės politikos. Pasak jos, jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis kainoms būtų laikinas, 2026 metais galėtų tęstis palūkanų mažinimas ir bazinė norma galėtų artėti prie 3,50 proc., kai šiuo metu ji siekia 3,75 proc.

    „Bloomberg“ vertinimu, skirtingi Pinigų politikos tarybos narių komentarai rodo didėjantį neapibrėžtumą dėl tolimesnės palūkanų krypties. Vieni signalizuoja, kad mažinimo erdvė gali būti pristabdyta, kol bus aiškesnė geopolitinė situacija, kiti leidžia suprasti, kad švelninimo ciklas gali būti jau arti pabaigos.

    Rinkoms jautriausia grandis šiame scenarijuje yra naftos ir dujų kainos: jų šuoliai greitai persiduoda degalų, šildymo ir dalies prekių kainoms. Jei brangimas užsitęstų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins aukštesniame lygyje, o tai bankams ir skolininkams reikštų lėtesnį palūkanų mažėjimą arba, kraštutiniu atveju, diskusiją dėl didinimo.